Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė

Straipsniai / Articles 129 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika, sintaksė. LINA KAZLAUSKAITĖ Šiaulių „Aušros“ muziejus Mokslinių tyrimų kryptys: stilistika, sintaksė. MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTŲ PALYGINIMAI: KALBINĖ TERPĖ IR NAUJA PRASMĖ Comparison of Texts by Marius Katiliškis: Linguistic Environment and New Meaning ANOTACIJA Straipsnyje mokslo visuomenei pateikiamos dviejų rašytojo Mariaus Katiliškio romanų Miškais ateina ruduo ir Išėjusiems negrįžti meninės priemonės – palyginimo – analizė ir gretinimas. Aptariant minėtų Katiliškio romanų palyginimus pastebima, kad romanų kalbinė terpė sudaro sąlygas palyginimus praplėsti papildomąja apsuptimi. Tada vaizdas nebetenka palyginimo funkcijos, yra išskaidomas atskiriems palyginimo žodžiams. Todėl skaitytojui nebepaliekama erdvės palyginimui suvokti tradiciškai, nes Katiliškis sukuria tokį vaizdą, kokio skaitytojas nesitiki. ESMINIAI ŽODŽIAI: palyginimas, temos ir vaizdo santykis, lyginimo sandara, papildomoji palyginimo apsuptis. ANNOTATION The article presents the scientific society with the analysis and comparison of two novels by Marius Katiliškis – Miškais ateina ruduo and Išėjusiems negrįžti – in terms of the literary device of simile. While discussing the similes used in the aforementioned no vels by Katiliškis, the author observes that the linguistic environment of the novels creates conditions to expand the similes by complementary surrounding. Then the image loses JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII the function of comparison and is divided among individual words of the simile. Hence, there is no space for the reader to comprehend the simile in a traditional manner, because Katiliškis creates such an image which the reader does not even expect. KEYWORDS: simile, theme-image relationship, composition of the simile, complementary surrounding of the simile. ĮVADAS Asociatyvusis mąstymas – tai tikrovės atspindėjimo sąmonėje procesas, leidžiantis gretinti pagal kokį šalutinį požymį ir gana artimus, ir net visai skirtingus daiktus, gyvūnus, augalus ir pan. Kalbos ekspresyvinimas lyginimu, vadinamasis palyginimas, dažnas ne tik diskurso, bet ir grožinės, publicistinės, net mokslinės literatūros tekstuose. Anot Juozo Pikčilingio, lyginimas su pranašesniu dalyku, net ir „mažmožį padarys į akis krintantį“ (Pikčilingis 1989: 43). Palyginimas yra tarpdisciplininio tyrimo reiškinys: jis įdomus ir kalbininkams (stilistams, sintaksininkams) kaip leksinė ir semantinė, struktūrinė ir gramatinė jungtis, ir literatūrologams, kaip meninė raiškos priemonė. Vokiečių ir rusų kalbų stilistai palyginimus skiria prie tropų (Я 1998: 520– 521; Брандес 1983: 140). Lietuvių stilistai palyginimą apibūdina kaip priemonę perkeltinei reikšmei atsirasti, kaip metaforizacijos pagrindą (Pikčilingis 1975: 352–356; Župerka 1980: 18–19). Lenkų ir latvių kalbininkai taip pat akcentuoja metaforizacijos procesą (Kurkowska, Skorupka 2001: 202; Jenkevics 1967: 140). Ir stilistikos tyrėjai, ir literatūrologai palyginimą suvokia kaip sudėtinę raiškos priemonę. Jis dažniausiai laikomas dvinare konstrukcija (Zaborskaitė 1982: 106; Ramonaitė 1972: 18–22; Голуб 1986: 238; Брандес 1983: 140; Koženiauskienė 2013: 151–152). Esama ir kitos nuomonės, kad be to, kas lyginama, ir objekto, su kuriuo lyginama, nurodomas ir tertium comparationes (trečiasis palyginimo narys, plg.: Župerka 1997: 59). Straipsnyje palyginimas suvokiamas kaip trinaris vienetas: tema, vaizdas (rema) ir lyginimo pagrindas (Kazlauskaitė 2006: 66–74). Pagal struktūrą palyginimas gali būti pilnasis ir nepilnasis, o tai lemia seminė žodžių sudėtis. Palyginimas, kaip sintaksinė konstrukcija, gramatiniu ir struktūriniu požiūriu savita. Lietuvių ir rusų kalbininkai yra išskyrę paprastuosius ir išplėstinius palyginimus. Paprastųjų klasifikacija išsamiai aprašyta Valerijos Ramonaitės (1972: 18–22). Rusų ir vokiečių kalbose palyginamųjų konstrukcijų išskiriama mažiau (Розенталь 1987: 379; Брандec 1983: 141). Lenkai lyginimą nusako jak, jako, niby, ni to, na ksztalt, jak gdyby (Kurkowska, Skorupka 2001: 201), o latviai – kā, nekā, it kā, jo-jo (MLLVG I 1959: 771–773; LVG 2015). Ramonaitė išskiria net devynias paprastųjų palyginimų konstrukcijas: palyginimai, sujungti kaip, tarytum, tarsi, lyg, nelyginant, it, nei; įnagininko linksniu Straipsniai / Articles 131 Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė reiškiami palyginimai; koreliatyviniai (santykiniai) palyginimai; palyginimai su prielinksniu prieš; palyginimai su veiksmažodžiais mena, primena; palyginimai su būdvardžiais panašus, lygus ir tikras, palyginimai, papildomi modaliniais žodžiais rodos, atrodo, sakytum ir pan.; neigiamieji palyginimai. Kad esama išplėstinių palyginimų, sudarytų iš kelių sakinių ir galinčių apimti net visą pastraipą, nurodoma ne tik lietuvių, bet ir latvių, rusų kalbų šaltiniuose (Розенталь 1987: 379; Голуб 1986: 239–240). Lietuvių kalbotyroje vartojami dar du terminai: lyginamasis posakis ir lyginamasis sakinys (LKG 3 1976: 653–689; Gaivenis, Keinys 1990: 116). Šie terminai nusako gramatinius ryšius tarp žodžių sakinyje ir plečia matomąjį, jutiminį lyginimo vaizdą (DLKG 1997: 634). Palyginimo terminas vartojamas ir frazeologijoje, o apibūdinamas kaip kognityvinė metafora (Marcinkevičienė 1994: 14; Koženiauskienė 2001: 206–215; 2013: 153–160)1. TIRIAMOJI MEDŽIAGA, TIKSLAS, METODAI IR UŽDAVINIAI Vienu iš autentiškiausių ir žodingiausių Šiaurės Lietuvos rašytojų literatūrologų pripažįstamas Marius Katiliškis (Albinas Vaitkus, 1914–1980). Apie jo romanų kalbą esama dvejopos nuomonės. Vieni giria Katiliškį už žodingumą, kalbos subtilumą (Kubilius 1995: 453; Bukelienė 1999: 76–99; Sprindytė 2012: 49– 53), o kiti sako, kad žodingumas pernelyg komplikuoja minties suvokimą (Raila 1991: 549; Nyka-Niliūnas 1996: 213). Pats Katiliškis labai vertino žodį, visada pabrėždavo žinąs tokių, kuriuos tik vienas kitas kalbininkas tesuprantąs, bet jautė, kad laikui bėgant emigracijoje rašyti darosi vis sunkiau: „Nėra tos dirvos, kuri kalbą maitintų. Atitrūkom nuo gimto molio.“ (Macijauskienė 1981: 56). Straipsnyje nagrinėjami romanų Miškais ateina ruduo (1957) ir Išėjusiems negrįžti (1958) veikėjus charakterizuojantys palyginimai. Medžiaga rinkta iš 1991 m. romanų perlaidos, siekiant atskleisti Katiliškio palyginimų variacijas ir kuriamą kultūrinę palyginimo prasmę. Tuo tikslu keliami šie uždaviniai: išrinkti, sustruktūrinti ir aptarti Katiliškio romanų Miškais ateina ruduo ir Išėjusiems negrįžti palyginimus pagal lyginimo pagrindą; sugretinti abiejų romanų palyginimus ir jų variacijas; apžvelgti kuriamų palyginimų papildomąją apsuptį (prepozicinį ar postpozicinį pažyminį, aplinkybę) ir išryškinti Katiliškio romanų palyginimų savitumą. Sukauptai medžiagai taikomi analizės, gretinimo ir apibendrinimo metodai. 1 Autorės nesprendžia teorinių palyginimo problemų, nes tai būtų atskiro straipsnio tema. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ROMANO MIŠKAIS ATEINA RUDUO PALYGINIMAI Lyginimas Katiliškio pasitelkiamas ne tik pagrindiniams romano veikėjams (Tiliui, Agnei, Monikai, Doveikai), bet ir epizodiniams (Tugaudžiui, Raudonajam Petrui, Gužienei ir kt.) apibūdinti. Lyginimo temos ir vaizdo gretinamoji analizė rodo, kad Katiliškio veikėjai lyginami su žmogaus savybėmis, gamtos reiškiniais, buities daiktais, spauda, tautosakos veikėjais (žr. 1 priedą). Lyginimas su gamtos reiškiniais dažniausiai nusakomas žodžiais vėjas, audra, perkūnija, sausra. Gyvūnija, kaip lyginimo pagrindas, įvardijama naminiais (arklys, šuo, katinas, gaidys, žąsinas, perekšlė) ir laukiniais gyvūnais, paukščiais ir pan. (levas, kirmėlė, žvirblis, pempė, peteliškė). Iš augmenijos Katiliškis dažniausiai mini šaką, medį, erškėtrožę, žolę (žr. 1 diagramą). Lyginimo pagrindo leksika visose diagramose pateikiama pagal žodžių vartojimo dažnumą. vėjas, audra, perkūnija, sausra levas, kirmėlė, žvirblis, pempė, peteliškė Lyginimo pagrindas gamta arklys, šuo, katinas, gaidys, žąsinas, perekšlė šaka, medis, erškėtrožė, žolė 1 DIAGRAM A. Romano Miškais ateina ruduo veikėjų lyginimas su gamta Straipsniai / Articles 133 Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė Palyginimų vaizdas praplečiamas ar susiaurinamas įvairiais pažyminiais, plg.: (šuo) pikčiausiai pasiutęs, (arklį) jauną karštakraujį, (šuo) be uodegos, (obuolys) subukytas, svyruojančio ant vandens gluosnio (šakelė), (beržas) pragręžtu kamienu, karštas pavasario (dvelksmas), drungnas vasaros (lietus), bijūno (žiedas), kurį geistų nusiskinti ir prie širdies prisisegti, viską siaubianti (sausra), senas (žvirblis) ir pan. Katiliškis, lygindamas veikėjus su gamta, ne tik ir ne tiek paryškina veikėjų tam tikras charakterio ar išvaizdos savybes, kiek kuria naują kalbinę prasmę, kuri yra neįprasta, ne(si)tikėta, netradicinė, todėl palyginimas negalimas suvokti tradiciškai, o įspraudžiamas į lyginimo pagrindo leksinę reikšmę. Panašus vaizdas kuriamas ir tų palyginimų, kurių lyginimo pagrindas yra žmogaus (ne)kultūrinė, su juo susijusi socialinė aplinka. Romane Miškais ateina ruduo dažniausiai lyginama giminystę nusakančiais žodžiais (motina, vaikas, kūdikis). Katiliškis kaip lyginimo pagrindą mėgsta imti socialinę priklausomybę žyminčius (žemdirbys, ūkininkas, kaimietis) žodžius. Rašytojo pasirenkami (ne) kultūrinę (stulpas, laikraščio skiautė; šmėkla, girtuoklis, čigonas) prasmę turintys žodžiai (žr. 2 diagramą). stulpas, laikraščio skiautė žemdirbys, ūkininkas, kaimietis Lyginimo pagrindas žmogaus kultūrinė aplinka motina, vaikas, kūdikis šmėkla, girtuoklis, čigonas 2 DIAGRAM A. Romano Miškais ateina ruduo veikėjų lyginimas su žmogaus kultūrine aplinka JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Lyginimo pagrindas praplečiamas ar susiaurinamas įvairiais pažyminiais, plg.: pabaigtuvėse doras (darbininkas), (motina) kūdikį, (pusmergė), išleista išeigai, bažnyčion ar pas drauges, tikra gailestingoji (sesuo), visai suaugęs (vyras), (kunigas) iš sakyklos, šlubasis žiauriai suniokotas (žmogelis), žaislinį (žiogą), (stulpai) kelių susikirtime, linų (pėdas) iš markos ir pan. Iš romano Miškais ateina ruduo žmones charakterizuojančių palyginimų matyti, kad vaizdas praplėstas papildomo konteksto (prepozicinio pažyminio, išplėstinio postpozicinio pažyminio). Katiliškis labai smulkiai, sakytume, sąmoningai, lyginimo pamatu bei papildomąja apsuptimi nusako temos reiškinį, daiktą ar veiksmą, todėl tradicinių palyginimų vaizdas paliekamas tas pats, tik pasirenkamas kitas lyginimo pamatas, padedantis sukurti naują sakinio prasmę. Iš netradiciškai kuriamų palyginimų ryškėja veikėjų tradicinės išvaizdos detalės. Moterys ir merginos yra tvirto sudėjimo, sveikos, raudonskruostės, šviesiaplaukės (pavyzdžiui, Agnė). Vaikinai ir vyrai stiprūs, aukšti (Každaila, Tilius), išskyrus tuos, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Jie yra luoši (Laurynas) ar senyvo amžiaus. ROMANO IŠĖJUSIEMS NEGRĮŽTI PALYGINIMAI Šio romano veikėjai gana sąlygiški, mat žmonių gyvenimas romane gana chaotiškas. Pasakotojui, bėgliams ir kariams, vadovybei, svetimiems, moterims apibūdinti palyginimai pateikiami straipsnio 2 priede. Šio romano veikėjai taip pat lyginami su gamta. Tik čia gyvūnija, augmenija ir gamtos reiškiniai, su kuriais lyginama, Katiliškio yra sumažinami arba įvardijami kaip nenuspėjami reiškiniai. Antai lyginimuose su šunimi, arkliu, avinu, katinu vaizdas praplečiamas ne tik postpoziciniais ar prepoziciniais pažyminiais: pasiutę (šunys), medžioklinis (šuva) akylai sekęs padėtį, (kiaulė), veriama į snukį viela, išdaris (jautis) ir pan.), bet ir aplinkybėmis: (arklys) ganykloje, (avinas) tekis savo kaimenės priešakyje, (katinas) į varnėno inkilą ir pan. Palyginimų su žodžiais skruzdėlė, bitė, vabzdžio lėlytė vaizdas susiaurinamas, plg.: (bitelės) pro siaurą laktos plyšį iš avilio, žydo (bitės) ir pan. Lygindamas su augalija gėlė, ūglis, slyva rašytojas apriboja vaizdą pažyminiais, plg.: puikią ir retą (gėlę), nuskintą šiaurės krašto soduose ir gėlynuose, (slyva) pamėlynavęs ir nunokęs, trąšus stiebo (ūglis), grasinąs netrukus apgalėti senąjį medžio kelmą ir pan. Lyginimo su stichiniais gamtos reiškiniais (purslas, griausmas, kruša, vulkanas) vaizdas praplečiamas tik kartą – veikiantis vulkanas (žr. 3 diagramą ir 2 lentelę). Straipsniai / Articles 135 Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė šuva, katinas, avinas, arklys purslas, griausmas, kruša, vulkanas Lyginimo pagrindas gamta skruzdėlė, bitės, vabzdžio lėlytė gėlė, ūglis, slyva 3 DIAGRAM A. Romano Išėjusiems negrįžti veikėjų lyginimas su gamta Romano Išėjusiems negrįžti palyginimai kur kas tradiciškesni, rečiau apriboti pažyminių, ir Katiliškis jau lyginimo pagrindu telkia skaitytoją individualios ir kultūrinės prasmės paieškoms. Lyginimo pagrindo su žmogaus kultūrine aplinka diagramoje dažni žodžiai nebylys, nekrikštas, saracėnas. Pažyminių, ribojančių palyginimo prasmę, romane reta, plg.: nekrikštų kūdikių, tikri saracėnai, kokie laukinių salų gyventojai orchidėjų vainikais ir pan. Žodžiais apynvirpstis, lėlė, sėmenų maišas lyginama beveik be pažyminių. Lyginimo pagrindo žodžiai Jūratė, Samsonas, kinų dievaitis ir kt. teikia skaitytojui platesnį ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinį kultūros, literatūros, muzikos prasminį akcentą. Lyginimo pagrindas šmėkla, velnias vartojami be pažyminių (žr. 4 diagramą). Romano Išėjusiems negrįžti palyginimo pagrindas atspindi Katiliškio kultūrinę ir literatūrinę patirtį, o palyginimai paryškina patekusių į beviltišką padėtį veikėjų emocinę būklę. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 136 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII nebylys, nekrikštas, saracėnas velnias, šmėkla Lyginimo pagrindas žmogaus kultūrinė aplinka apynvirpstis, lėlė, sėmenų maišas Jūratė, Samsonas, kinų dievaitis 4 D I A G R A M A . Romano Išėjusiems negrįžti veikėjų lyginimas su žmogaus kultūrine aplinka Romano Išėjusiems negrįžti pasakotojas lyginamas su įvairiais gyvūnais, daiktais, išryškinančiais tvirtumą ir jausmingumą dėl nesugebėjimo neišduoti Tėvynės. Bėgliai lyginami ne tik pagal išorinį požymį, bet ir potekstinį, atveriantį emocinį klodą. Vadovybę charakterizuojančiais palyginimais stengiamasi išryškinti žmogaus ydas: šiurkštumą, žiaurumą, gobšumą, inertiškumą, piktumą. Svetimi, menkai pažįstami ar nepažįstami žmonės lyginami akcentuojant kokį daikto, reiškinio ar veiksmo sutapimą su lyginamuoju žmogumi. Moterys lyginamos su augalais ir gamtos reiškiniais IŠVADOS Marius Katiliškis palyginimą linkęs plėsti papildomąja apsuptimi (prepoziciniu ar postpoziciniu pažyminiu, aplinkybe). Vaizdas tarsi nebetenka palyginimo funkcijos. Dėl aprašomojo palyginimo pobūdžio semantinis krūvis išskaidomas atskiriems žodžiams. Norint suvokti prasmę, reikia kreipti dėmesį ne į Straipsniai / Articles 137 Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė centrinį palyginimo žodį, o į junginio visumą. Šis palyginimo modelis būdingesnis romanui Miškais ateina ruduo. Romane Išėjusiems negrįžti tokios palyginimo sklaidos mažiau. Dažniausiai ji pastebima, kai autorius prakalba poetiškai ar leidžiasi į epinį aprašinėjimą. Jei palyginimas trumpas, Katiliškis palyginamąjį kontekstą kompensuoja lyginimo pamatu ir mikrokontekstu. Romane Išėjusiems negrįžti vyrauja tradiciniai palyginimai. Romano Miškais ateina ruduo palyginimai netradiciniai ir kur kas išradingesni. Pastebima, kad Katiliškis keičia vaizdo, kuris skaitytojo sąmonėje turi tam tikrą apibrėžtį, lyginimo pagrindą ir iškelia kitą išvaizdos ar būdo ypatybę (kaip arklys (nusižiovavau); kaip slyva (pamėlęs) visas kūnas, ne tik nosis). Abiejų romanų palyginimų gretinimas veda prie minties, kad rašytojas kalbą, kaip gyvą organizmą, nuolat keičia ir augina naujas leksikos junginių prasmes. Romane Miškais ateina ruduo pastebima pirminė nominacija. Palyginimas gali skambėti net kaip pagrindinio žodžio apibrėžimas. Čia viskas yra be galo artima ir tikra: Katiliškis lygindamas būtinai detalizuoja, tarsi to nepadarius palyginimas liktų nesuprastas. Romano Išėjusiems negrįžti kalba pereina į aukštesnį lygmenį (antrinę nominaciją). Dažniausiai nusakomas tik išorinis gretinamųjų dalykų sutapimas, o skaitytojas turi pats iššifruoti kodą (ypač palyginimus, kurie užkoduoja pasaulio kultūrą plačiąja prasme (papročius, literatūrą, religiją ir pan.). LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Bukelienė Elena Nijolė 1999: Prozos keliai keleliai. Vilnius: Saulės delta. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa. Jankevics Andris 1967: Piezīmes par salidzinājumas partikulas kā lietošānu. – Latviešu valodas kultūras jautājumi. 3 laidienis. Katiliškis Marius 1990: Užuovėja. Išėjusiems negrįžti. Vilnius: Vaga. Katiliškis Marius 1991: Miškais ateina ruduo. Vilnius: Vyturys. Kazlauskaitė Lina 2006: Pagrindinius veikėjus charakterizuojantys palyginimai Mariaus Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. – Acta humanitarica universitatis Saulensis 1. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 66–74.