Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė

76 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII DALIA KISELIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Direzioni di ricerche scientifiche: paragonamoji baltų kalbotyra, geolingvistica, etnolingvistica. NIDOS KORTEL NR. 30084 MARBURGO PILYPO UNIVERSITETO GERMANIEČI KALBOS ATLASO ARCHYVE: TALVOS ANALIS Language Analysis of Nida Questionnaire № 30084 in the Archive of the Linguistic Atlas of Germany at the Phillips University, Marburg ANOTATIA L'articolo viene analizzato uno di pochi scrititini nykstančios kuršininkų lingua monumkli ‒ soinamoji Wenkerio kortelė Nr. 30084, che è stata inclusa in Georgo Wenkerio iniziato Vokiečių kalbos atlaso (Deutscher Sprachatlas o DSA) kartoteką. Lo stesso manoscritto di questa cartella, le sue circostanze di creazione e sistema di scrittura fu già presentato autorè insieme con Christiane Schiller pubblicuotame articolo. Vienintelę kartotekoje kuršininkų kalbos kortelę costituì Nido insegnante Otto Pohlmanas, basandosi del locale pateikėjo pescatore Mikelio Peleikio informazioni. In questo articolo variirimi livelli (escritybos, fonetikos, morfologijas, leksikos e sintaksės) viene analizzata questo manoscritščio lingua. Molto attenzione viene data alla autentiškità del linguaggio come iscrittasis testo riflette realią that meto kuršininkų lingua situazione, a quali fatti valutarini come documentazione metodo (vertimo) difetti. Pastebėtieji peculiarità del linguaggio si paragonano con parecchi anni più tardi pubblicttõs Adalberto Bezzen bergerio e kitõs, dopo polšimčio anni pubblicuote, materiale di studio di Jurio Plakio. Recentemente in Germania attuato il progetto digitalizzazione DSA (DiWA), quindi si ritiene che ciascuna dettagliata scheda analisi lingvistica apitarnaus e a questo compito. ESMINIAI VODŽIAI: Georgas Wenkeris, Vokiečių kalbos atlasas, lingua documentazione, nykstanti kalba, kuršininkų kalba, kalbų sąveika, lingvistinė teksto analizė. Articoli Articles / 77 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė ANNOTATION L'articolo analizza one of the few written monuments of the endangered Kursenieku language, Card No. 30084 from Nida/Nidden, which, along with other analogues from the circumstances of its the 19th century German regions, was included in the file of the German language atlas (Deutsche Sprachatlas, or DSA) launched by Georg Wenker. The manuscript of this card, creation and the orthography system were already presented by the author and co-author Christiane Schiller in the article published in 2015. The only analyzes the language of this Kursenieku language card in Wenker’s project was filled by Nida’s teacher Otto Pohlman. It was based on the information provided by local fisherman Mickel Peleikis. The article manuscript on various levels (orthography, phonetics, morphology, lexis, and syntax). L'autore si concentra su the authenticity of the language ‒ how the written text reflects the real situation of the Kursenieku language at the time, and which facts are to be considered as weaknesses of the documentation method (translation). The observed language peculiarities are compared with the study by Bezzenberger published a few years later and another study by Plakis published fifty years later. In Germany, the DSA digitization project (DiWA) has recently been implemented, and it is therefore thought that a comprehensive linguistic analysis of each card will also serve its purpose. KEYWORDS: Georg Wenker, German language atlas, language documentation, endangered language, Kursenieku language, language interaction, linguistic text analysis. ĮVADAS I monumenti scrititini dei Kuršininkų1 non sono molto vecchi. Pavienių leksemų fiksavimai sietini con Mato Pretorijaus, Povilo Ruigio nomi (plačiau žr. Schiller, Kiseliūnaitė 2015: 444). Turimimimite conoscenze, primim publicoutu kuršininkų kalbos paminklu laikytinas nedidelis žodynėlis Peterio Simono Pallaso kalbų atlase Linguarum totius orbis vocabularia comparativa (Pallas 1786: 89), che presentò Victoro Diedericho (Diederichs 1883: 4446), Dainos Zemzarė (Zemzare 1961: 164174), Vandos Kazanskienė (Kazan 2013) e Ivan Arickaja (Ivan 2017). Nell'ultimo articolo viene annunciato precociissimo noto monumento scritto del kuršininkų […] menzionio P. S. Pallaso dizodyno manografico registro, datato circa 1773 m. Keletas kuršininkų linguaggi parole è entrato nel cosiddetto dictionario Richterio (Schiller 2014). 1 In questo articolo tenutosi disposizioni, che Kuršių nerijos residenti kuršininkų lingua applicitinas termis kalba, usando lo in senso sociolingvistine, tuttavia in quei casi, quando le sue caratteristiche paragonate con bendrine latvių kalba o le sue tarmėmis, sulla base genealogine nuostata, usato terminis kuršininkų tarmė. DALIA KISELIŪNAITĖ 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII In questo articolo considerata la fonte è la cosiddetta Wenkerio kortelė handraštinė kortelė No. 30084 Georgo Wenkerio redattame Vokietijos kalbų atlaso (Sprachatlas des Deutschen Reiches) archyve2, data 1879 m., t. y. keleriais anni prima za Adalberto Bezzenberger studi (Bezzen 1888). Questarojoje, bes pavienių pavyzdžių, iliustruojančių kuršininkų kalbos ypatybių aprašą, è aggiėti e qualche rišlių tekstų, che successivamente latvių bendrinės kalbos pati kalba. Qui viene presentata importantissimi kuršininkai delle rašyba perpublikavo Juris Plakis studijoje Kursenieku valoda (Pl). Wenkerio nidiškių kortelės teksto faksimilė, jo sukūrimo aplinkybės bei rašybos ypatumai kartu su nuorašu pristatyti autorės kartu su Christiane Schiller straipsnyje (Schiller, Kiseliūnaitė 2015), tačiau ten beveik nebuvo analizuojama caratteristiche del linguaggio, atsispindinčių Wenkerio atlaso kartotekos nidiškių kortelėje, analiza. Il suo scopo ‒ stabilire sia vecąsie, da Kuršo atneštas, sia tolesnėje raidoje siformavose peculiarità del linguaggio kuršininkų, rivelare segni e tendenze di interazione delle lingue nonché distinguere solo a quest'uomoini peculiari bruožus, che necessariamente si adatta a tutti gli parlėtoj. Priede sunumeruotai sentenzi viene presentato manoscrittio nuorašas, secondoroje rigautessa lo stesso nuorašas latviškais rašmenimis sunorminta kuršininkų kalba3, terčioje eilutėje pažodinis vertimas į latvių kalbą4 su redazione del testo bendrine latvių kalba išnašose, quartarotte eilutėje pateikto vertimui vokiško sakinio nuorašas. Il linguaggio sorgente analisiè scomparstita ai livelli linguistici, applicati metodi testuologiche e paragonamiche analisi. Wenkerio kortelėje No. 30084 è nidiškio insegnio Otto Pohlmano5 manco iscritti cosiddetti 40 Wenkerio sakinių traduzioni in kuršininkų lingua, utilizzando vokiškus e lietuviškus scritmenis. Sullo lato secondo del foglio compilare i dati del questionario; 1 there in la riga alla domanda Geschah die Uebersetzung durch Schüler oder durch den Lehrer? la parte della riga durch Schüler è mano scossata e ulteriormente prescritta: mit Hilfe eines Eingeborenen (Mickel Pelèikis) (su gravio ženkliuku pavardėje e, sopra greičiausiai rodančiu kirtį). Chio Mikelis Peleikis ha aiutato insegnante, ora è difficile dire. La stretta rigautè indica che, contrariamente Wenkerio raccomandazioni, più probabilmente questo era non 2 Plačiau about lietuvišką šios kartoteka materia. Fleischer, Sommer 2012. 3 Questo nuorašę preparée autorė, rispettando le regole della ricostruzione della relazione ortografica e fonetica, però non corrigendo il testo linguistico; al caso (abejotinu in caso di fonetica realizzazione) le schliauste forniscono le possibili varianti, e le isnašie le note. 4 Autorė dėkinga collegaei dr. Lienei Markus-Narvilai per aiuto redaguendo latvišką nuorašo parte. 5 Otto Pohlman, originés dal Prūsų Ylavos apskritii, Nidos mokykloje ha lavorato dal 1878 fino 1883 m. (Chronik 2013: 75, 137). Articoli Articles 79 / Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė mokinys. Nella base dati genealogiche6 diverse persone fatte registrare come Michel Peleikis, periodo di riempimento del questionario vissuto o sussulukę children Nidoje, però più probabile che il insegnante si sia avvalso dell'aiuto di M. Peleikio7 che gli ha affittato l'appartamento. Kuršininkų lingua iscritto Wenkerio sakinių vertimas riflette that meto kalbos ypatybes. Tiek fonetinėmis, tiek morfologinėmis, tiek didžiąja dalimi leksinių ypatybių Nidos kuršininkų kalbą reikėtų laikyti Kuršo latviškų tarmių geolektu, susiformavusiu nerijoje iki XVII a.8, tačiau reikia pabrėžti, kad tai nėra vienos kurios latvių patarmės tęsinys, o įvairių dialektų sąveikos rezultatas su progresavusia lietuvių ir vokiečių kalbų įtaka. RAYBOS YPATYBS Nidiškių anketos sakiniuose utilizzati vokiški rašmenys9, con cui l'autore tende rifindersi baltiškos fonetikos peculiarumus, tuttavia consistentemente questo fare fallisce. Vokalizmo. Spesso balsio brevumas riflesso priebalsių geminatami: e, a + dd (is leddus ‘į ledą, lede, pradda snikti ‘pradeda snigti, praddim ‘staiga10), i + tt (krittis ‘kritęs), a + nn (par Manni ‘man), i + bb (gribb 3 praes. + ‘nori), a mm (nammus ‘namus), u + r (eß turru dikti sa ‘nach ‘aš have strongly 6 http://www.online-ofb.depnamelist?name=PELEIKIS&ofb=ell&monors. could be originate e altre località. Diffico dire, cosa aveva in mente insegnante, scrivendo locale. Cronicane della scuola Nidos nel dus=&lang=de. 7 Pavardė Peleikis labai paplitusi Kuršių nerijoje, tačiau genealogų portalai nurodo ne visų gimimo ar palaidojimo vietą, galimų informantų dairytis vertėtų tik tarp tų, kurie tuo metu gyveno Nidoje, 1887 tra i membri del consiglio della chiesa Nidos menzione Michel Peleikis da Preilos (Chronik 2012: 142). Tuttavia più probabile che il insegnante abbia usufruito vicinamente conosciti con lui abitativojjya locale a partire m. 1878 suo house affettatau M. Peleikiu (tivid, 137). Presuimamente lo stesso Michel Peleikis, come locali dei mokyklai inquillant, storici fonti menzionato e più tardi (ten ibid, 149). 8 Sebbene esista dati che i primi attikėlėliai da Kuršo neriją raggiungessero già XV a., tuttavia nelle fonti storiche il primo secletto dei loro personaggi ancora negauso e difficile dire, se precisamente questi naujakuriai contribuì successivamente susiformvusi e afferminusi la base della lingua. Gausesnė migrazione da Kuršo neriją raggiunè XVI a. e particolarmente rafforzò da XVII a. (plačiau žr. Elertas 2014). 9L'influenza liteviška della scrittura si può ritenere non del tutto consisteklų priebalsių morkštumo žymėjimą raide i; raide ź consecutivamente indicato g non avente corrispondenza tedesco ž; pasitaikė ā e ū con diakritiniais segni, però, apparis, solo la parola bedschān ‘beždžionė, vo. Affe) diakritikà affidabilmente si può considerare segno di lunghezza. 10 Per il significato cf. Lexicica peculiarità. DALIA KISELIŪNAITĖ 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII šaukti) e kt. A volte tale marcamento di brevità balsio testimonia dėsningas tarmės fonetine peculiarità, tali che come veiksmažodžių preesagų balsių brevumas gaiobuoliais, awennu (gen. pl. demin. da detti (la. b. k. gaidīt ‘laukti’), darette (la. b. k. darīt ‘daryti’), nedarres (la. b. k. nedarīs ‘nedarys’) ar žodžių darybos priesagų specifiką, pvz.: ar abolennis ‘su tarm. ave, la. b. k. aita, ‘avis). Pasquico e nepazzimetto lunghezza (tiksliau brevità): raduschi (la. b. k. raduši ‘parradę), o dvejopai записать: esmanu jummies ‘aš nesuprantu jūatvejų: ad esempio, due volte iscritto taddus, taddi (taddus niäkus sų’, bet wintsch numis11 neparmanne ‘jis mūsų nesupranta’. Esama ir abejotinų tokius niekus’; mußu kalni nau taddi diźi ‘mūsų kalnai nėra tokie dideli’), plg. la. b. k. tāds ‘toks’. Balsio ī lunguman nel verdi wiers = vīrs ‘vyras segnalato vokišku būdu su ie, però solo una volta, kitur ī rašyba įvairuoja: czijsti = čīsti ‘švariai, ziti = dzīti ‘ginti, varyti. Altų kirčiuotų balsių lunghezza riflesso raramente: udingi = ūdiņa ‘vandens, jußu ‘jūsų, buri = būri ‘būrai,kinin ūkai, kajas = kājas ‘kojos; una volta pavimentato diakritico marchio bedschān = bedžāne ‘beždžionė (plg. bezdžãn ‘pērtiķis (Plāķis 1927: 50) e beždžāns, m. (Pietsch 1991: 36)) e ac. sg. būddelki12 ‘botello. Nonirčiuoti la lingua latvia i voci lunghi, come e ci si doveva aspettare, in questo documento neatspindimi, perchè nei parlamenti kuršininkų essi solito abbreviati fino a brevi, in taluni casi fino a semilgi, rnei mantenimomi lunghi, ad esempio, davantidélėlinių šaknyse iegāja ‘tāūnįį, lokatyvo galėse (me ‘mižāške), lokatyvo origine prieveiksmi (pakaļā ‘pakalyje), alcuni in cui le forme di nomi ( ‘ta). Kirčiuotas dvibalsis ie dažniausiai rašomas iä: iäkritis = iekritis ‘įkritęs’, taip žymimi ir kirčiuoti ē ir : iäd= d ‘ėda, valgo’, ßiäź = sēž ‘sėdi’, miäs iäßam = mēs iesam ‘mes eisim, ma esama e altrimenti: pi tas sewos = pie tās sievas ‘prie tos moters pas quella donna /. Passe persino in una frase in dvejopų iscrizioni nella stessa posizione: dove tu iëtti wa meß ar tewi eßam? (dove tu vai, va noi va iesam? ‘dove tu vai, o noi con te andremo?). Circa la possibile nekirčiuoto ie monoftongizazione cfr. sezione dei Fonetine tarmės peculiarità. Dvibalsis uo kirčiuotoje poziciji più spesso segnalimas oa: doamajo = duomaju, la. b. k. penso ‘galvoju, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai, goawes ac. pl. guoves, la. b. k. govis ‘karves, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žąsys kanda), qualche volta uo: uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys o o: kiozi = ķuoci ‘krepšį. 11 Corekturii errore, deve essere in noi. 12 Giudicando da geminatos, probabilmente così nel manoscritto contrassegnato ŭ. Straipsniai / Articles 81 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Consonantizmo. Pučiamieji e afrikatos: latviškas c più spesso iscritto tz (wetzaisch = vecaiš, la. b. k. vecais ‘senasis), pasitaikė ts (läts = lec ‘lekia) e una volta dz (dziäma = ciema ‘kiemo); più spesso spiccato ds (isdserti = izdzerti ‘išgerti, paßadsis = pazadzis ‘pavogęs, kadauds = kā daudz ‘kiek13), ma ziti = dzīti ‘ginti, varyti14; z s (ar sirgu = zirgu ‘su arkliu), š sch (sadeguschi = sadeguši ‘sudegę), ma pasita e altrimenti, eg.: wirz = veršiš (la bk vēršus), č č (czijsti čīvar, la bk tīššš, la k), ž ž ž ž ž ž ž - raštų (sugaja = lažė, b. b. ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒), ma 3 praes. ‘sėdi’, laużi = ļauži, la. b. k. ļaudis ‘žmonės’), bet yra ir sch (koasch = kuož ‘kanda’). Raide ß žymimas s: isch kraßnis (= iš krāsnes, la. b. k. krāsnī ‘į krosnį, krosnyje’), ßaußas lapas (= sausas lapas ‘sausi lapai’), es eßu (= esu, nè k. ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Passiè così marcimas e z: paßadsis (pazadzis ‘pavogęs), uß15 to lauku (uz tuo lauku ‘į tą lauką), però questo rare casi. Istoriniai priebalsių junginiai con : *n junginys riflindimas vokiškai ng: is ta udingi = iz tā ūdiņa ‘į vandenį, winga = viņa ‘ji; altri latvians minkštieji priebalsia si inscrivono come nell'attuale linguaggio Lituaneo, segnalint minkštumą raide i: niedelio = nediļu (Plāķis 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘savaičių, pliauti = pļauti, la. b. k. pļaut ‘pjauti, galliu = gaļu ‘mėsą, kiauschis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis, kiozi = ķuoci, la. ķocis, grozs ‘krepšys. Wody wurschzu (= gen. pl. vuršķu, nom. vuršķis ‘dešra) šaknies gale probabilmente si pronuncia latviškas ķ, da klausos panašus į c. palatalizuoto l < l caso tuttoško consistenza non c'è: ad esempio, tiä lauźi = tie ļauži ‘tie persone; nell'altra frase ci sono tre posizioni, nelle quali tikėtini palatalizzare ļ, ma precisamente nella parola ļauži minkštumas nepažymėtas: Es eßu ar tes lauźis tiä pakallia par pliawam iß graudu iäjajiß. ‘Eu sono con quelle persone là (?) da pasqua attraverso pratios in rugius entržiavęs. Priebalsių palatalizzazione è uno dei įdomesnių kuršininkų questione dello sviluppo della lingua, su questo pičiau sr. skyrių Fonetinės tarmės ypatybės. Priebalsis j normalmente si scrive j (jau, kajas = kājas ‘kojos), però tra balsių pasitaiko e g: satsegu = saciju, la. b. k. sacīju ‘sakiau, pakagings = pakajings mus, mandagus’, mazigis = mācijis, la. b. k. mācījis ‘mokęs’. Asimiliacijos atvejai dažniausiai rašomi fonetiškai: snikti = snigti, aukti = ‘raaugti, laps = labs, jodisch = juo dižs e pan. Ma si verificano e casi di scrittura morfologiche, ad esempio, tads = tāds ‘toks, e errori: pudnenni = dem. uccelli (la. b. k. putni ‘paukščiai). 13 Žr. „Leksikos ypatybės“. 14 Šis atvejis gali atspindėti fonetinę ypatybę, plg. ʃiedat ‘giedate’, ʃirdi 2 praes. ‘girdi’ (Bezzenberger 1888: 37). 15 Preičiausiai dovrebbe essere considerata fonetinio marcėjimo, cf. più avanti. DALIA KISELIŪNAITĖ 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Proklitikai qualche volta scritomi insieme: ista = is tā (la. iz tā), kadauds = kā daudz ‘kiek (daug), nußirdis = nu(o) sirdes, la. b. k. no sirds ‘iš širdies, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis. FONETINS TARMS YPATYBS Wenkerio atlaso nidiškių kalbos kortelėje, zafildytoje baltų kalboms neprataikytais vokiškais rašmenimis, vediamo svetimkalbio maestro sforzi rifindersi il testo udito, e questo permette di riconoscere alcune (davvero non tutte) di quel tempo kuršininkų linguistiche peculiarità. Parte loro ereditata da Kuršo tarmių, tuttavia qui troviamo diversi adarmių elementsų, quindi il nome di scambio condiziškas, taikytinas kuršininkų kalbai come latvių kalbos geolektui. Galūnių redukcija. Obbliginea kuršininkų alba caratteristica toli avanzengusi galūnių redukcija. Tuttavia il materiale di questo fonte indica che nella XIX a. seconda parte la maggior parte galūnių era ancora paragus bene distinguate, sebbene lungosios sutrumpėjo probabilmente da tempo. In molti casi galūnių scrittura permette ancora distinguere alegrniji forme: Kas turr me kiozi o galliu paßadsis? = chi tur mana ķuoci o gaļu pazadzis?, la. pžd. chi tur (ir) manu ķoci (grozu) o gaļu pazadzis?, ‘chi ha mio krepšį con carne pavogęs, i.e. chi [...] pavogė; w16 turr tas dranas par sawa mati gatawas schuti = viņa tur tai drānas par sava māti gatavas šūti, la. pžd. viņa tur tās drānas priekš savas mātes gatavas šūt (viņai ir jāuzšuj) ‘ella ha quei drabužius alla sua madre (gatavus) pasiūti; ar to werdamo = leppili (ar tuo verdamuo lepili), la. o to vārāmo karoti ‘con verdamuoju cucštu e kt. Differente spelling della stessa galūnè indica che a causa redukzione le voci non sempre chiaramente distinguono: ac. sg. me kiozi (= mana ķuoci), plg. la. b. k. manu grozu; ac. tewe tewi (= tevi), prt. act. nom. pl. eßam pawargusch (= pavarguši) (ir) sadaguschi, voc. sg. be(ž)džān (be(ž)džāne) miälaisch waikili (= mielaiš vaikili). Tuttavia tali casi sono relativamente pochi. Appaionoanti galūnių iscrizione varianti tikos errori: che tu winga but pasinnis (= che tu viņu essere(u) pazinis) ‘jei tu lo fossi conoscinęs -usi /. susiję ir su kitais fonetiniais pokyčiais (balsių platinimu), o kartais yra gramaKuršininkų linguaggio galūnių redukcija è stata notata e A. Bezzenbergerio, che sostiene che nekirčiuotų a e u posto sentėjęs redukuotą e, però davanti a lui priebalsiai nepalatalizuojami: galde ‘des Tisches, mane meit‘ (mana meita) e etc. (Bezzenberger: 1888 2425). Si tratta abbreviato galūnes kalba e J. Plakis sidaro 16 Galūnėje più probabile errore. Straipsniai / Articles 83 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė (Plāķis 1927: 17). Kuršininkų kalboje galūnės balsis a neišmetamas, jeigu supriebalsių samplaikos s+s, z+s, sn+s e pan. Kortelėje tale esempio è gaißas, la. b. k. gaiss ‘oras, plg. svešas, la. b. k. svešs ‘svetimas, tîesnas‚ la. b. k. taisns ‘tiesus ir kt. (Plāķis 1927: 83, 86). XX a. la seconda parte scritytiniai kuršininkų tekstai indicano che galūnių redukcija molto ryški e causelia linksnių formų niveliaciju: Kad tie zvejes par labes saguvumes juoa dauge āspelnij, tap pīrages cêpte [...] (Pietsch 1983: 116) (= che tie zveji par labis saguvumis puno āzpelnija, tapa pīragi cepti), la. che quei pesci per labiem saguvumiem (lomiem) più nopelnīja, tika pīrāgi cepti ‘kai quei pesciai per buus laimikius più (nu)pelnė, divenne piragai kepti (buvo kepami). Piuttosto su XX a. kuršininkų lingua galūnių niveliazione e sistemi di divertniamento e žrimą. Ivanickaja, Kiseliūnaitė 2015. Nekirčiuotų balsių abbreviazione. Nekirčiuotų balsių shortening nešakninėse morfemose notato di tutti kuršininkų lingua tyrinėtojų (Plāķis 1927: 17; Bezzenberger 1888: 2426), però Wenkerio kortelėje questa proprietà illustra solo quei casi, che si apprezza scrityboje, t. y. priebalsių geminatami. Ypač akivaizdu, che abbreinami azionimažodžių priesagų voci: darette (= fareti dariti, la. b. k. darīt ‘daryti), gaidetti (= gaideti gaiditi la. b. k. gaidīt ‘laukti /). Valsi di diffusione. Kuršininkų parliamo i voci brevi i e u nekirčiuotoje posizione platinami, però kortelėje questo riflesso nenuosekliai: darette (= dariti, la. b. k. darīt ‘daryti), wiäno (= uno ‘vieną), nedarres (= nedaris, la. b. k. nedarīs ‘nedarys), priäksch schiëscho niedelio miërres (= šešu nediļu miris, la. b. k. prima sešām nedēļām miris ‘prieš sei settimane moręs, iämegusch (= iemiguši ‘įmigę), ei und stawe (= ej un stāvi ‘eik ir stovėk), pulätzis17 (= palicis ‘palikęs); winga [...] paschi (= viņi paši), jummies = jumes < jumis ‘jus, ma snikti ‘snigti, eß turru dikti saukti (= es turu dikti saukti, la. b. k. man ir dikti jāssauc) ‘aš turiu smarkiai šaukti e kt. In scritte nelle fonti dei kuršininkai questa caratteristica (jeigu non calciuosimo galūnių, nelle quali segno e può essere significima galūnės redukcija) si apprezza solo in determinate occasioni, ad esempio, dalelytės si se formās, in preesago del veiksmažodžio -inat (la. b. k. -): ziema saserinkas ziemā (= sasirinkās, la. b. ziemā salas ‘ąžiem susirinkdavo); iemacenate (= iemāci66, 68), a questa caratteristica poco ha assegnato attenzione e essa attende una separata nati, la. b. k. iemācīt ‘išmokyti’) (Pietsch 1983: 82). Pastebėtina, kad iki šiol kuršininkų kalbos tyrinėtojai, išskyrus Christliebe El Mogharbel (Mogharbel 1993: analisi18. Balsių strurinima. Un'altra ryški peculiarità notata pittura di tutti: strurasis e nekirčiuotose posizioni, particolarmente po sonantų, suartėja su i (Bezzenberger: 1888 33, 17 Przeddėlyje klaida. 18 J. Plakio studiò preesaghi di -īt e -ināt perėjimas in -ēt e -enāt menimas grammaticos skyriuje (Plāķis 1927: 33). DALIA KISELIŪNAITĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII 34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenkerio kortelėje tokie atvejai neretai užrašomi raide i: ak. sg. uoglis = uogles, isch kraßnis = iš krāsnes, la. b. k. krāsnī, ta ugni (= tā ugne); forse a causa di questa caratteristica preesaga *-el(a)s -ele passò in -ils: merģils, vaikils, stukils, plg. dar stiģiles < vo /. Ziegel, mentilis < vo. Mantel (Bezzenberger 1888: 3334). Diftongizzazione kuršininkų tarmėje non è regolariari e a causa dei tarmian lituani più spesso si verifica in parole comuni: vielu, la. b. k. vēlu ‘vėlai; ‘vielvėl ir kt. (Plāķis 1927: 16). Wenkerio korteletta tale caratteristica paludita solo in parola tie, la. te ‘ten (Plāķis, ten pat), però wel = vēl ‘vėl. Dvibalsių atliepimai. Monoftongizzazione. Si trova solo un paio di casi con nekirčiuotu ie, che scritti come i (schoadin = šuodien ‘šiandien, ti < tie ‘ten) e e mėje nekirčiuoto ie monoftongizzazione apirepressione (ar tes laužis = ar ties ļaužis, plg. la. b. k. ar tiem ļaudīm, kur įvardžio tie instr. ties (Plāķis 1927: 27), žr. „Morfologinės ypatybės“). Tačiau tiek nepakanka nustatyti, ar tokia monoftongizacija buvo reguliari. Vėliau dokumentuotoje tarabbastanza spesso (Mogharbel 1993: 85)19. Come e in altre latvian tarmėse, naturalmente monoftongizuojami proklitikai prielinksniai: nußirdis = nuo sirdes, la. b. k. no sirds ‘iš širdies. Un altro caso di monoftongizzazione notato nella tarmè è ei avvicinamento al stretto ē20, che nei nostri giorni talvolta si scrive liteviška raide ė: grėt < greit < rapidamente, mėte < meita < mergina<, vėds < veidas < veidas <, rėz< reiz kartą <, etc. (Pietsch Mog: 126, 142, 1991; 261harbel: 1991), ma nel kortel di Wenker questi caratteristici non vedemmo: <greiti <. Riservato Kuržemės tarmėms caratteristico compoinys uv verodyje dui (la. b. k. divi) ‘du, ma tali illustratyvių parole come ‘žuvis e ‘dugnas in questa fonte non, plg.: zuve (la. b. k. zivs ‘žuvis), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas), suvns (la. b. k. sivēns ‘par) (Plāķis 1927: 16; Ābelešas: 119). Priebalsių palatalizzazione. Kuršininkų linguisti ricercatojai sottolineano che priebalsio l palatalizzazione è nereguliari ‒ verodije ļauži, raccon loro, è stato spesso presumo e nonpalatalizuotas l (Bezzenberger: 1888 38; Plāķis 1927: 17), taigi non è nostro errore. Janis Endzelynas ha osservato in tarpukary (Endzelīns 1931: 574), e l'autore, studiata la lingua dei attuali informant, può confermare che nel tardo periodo linguistico l e ļ pastebėtas „rašybos nenuoseklumas“ ar tes lauźis Wenkerio kortelėje tikriausiai opposizione in tutte le posizioni niveliata a alveolinio (greipastebėti che 19 a. priebalsio l palatalizzazione nelle posizioni contro storico tuttavia Prielinksnio pi < pie su dnesninga monoftongizzazione sieti non verrebbe, perché in molte forme latine esso è tarato, dove regolari monoftongizazioni non esistono čiausiai dėl vokiečių kalbos įtakos); iš klausos atskirti palatalizacijos lygį tokiais atvejais kaip valuoda, lēkt ir ļauži yra sunku. Wenkerio kortelės medžiaga leidžia (Endzelīns 1951: 679). 20 Ši ypatybė būdinga Ventspilio apylinkių tarmėms (Šmite 1928: 116). Articoli Articles 91 / Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė forme, però con auspinio essere. Quanto qui esista l'influenza del linguaggio v tedeschi e di quanta lei antichità questo è un'altra questione. Sembra che i casi, dove il partecipante fosse pavartito in sudurtinata forma secondo balti lingue tradizione, i. e. quando viene mantenuta la correlazione dell'ausiliario e del principale attivo verbale o modalumo, nedaug: but pasinnis = sarebbe pazinis ‘sempreum conoscinęs, butu dräschali pastellajusch = sarebbe drešeli pastelajuši ‘būtų kūlėją pasamdę, eßam pawargusch = esam pavarguši ‘esame pavargę, bija bija [...] iämegusch= [...] iemiguši ‘buvo įmigę. Rasta unica forma attributivo funzioni adiecanti partecipvinė ‒ prt. praes. act. instr. sg. ar werdamo leppili ‘(su) verdamuoju šaukštu. Prieveiksmiai. Dalis prieveiksmių pavartoti abitui: apkarti (Plāķis 1927: 47 apkăt) ‘aplink, bischki = bišķi, la. tarm. bišķi, bišķiņ ‘truputį, zitadi = citādi ‘kitaip, labi ‘gerai, wacker ‘vakar, scho rit = šuorīt, la. b. k. šorīt ‘šįryt e kt. Užfiksuta tarminių, Kuržemi būdingų leksemų and their formų: ne magg = nemaģ, la. b. k. nemaz ‘nėmaž’, nu ‘dabar’32, gana ‘gana’, dikti ‘smarkiai’ < vo. dicht, la. b. k. ļoti, stipri, aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukštai’ (ME I 218). Kortelėje si possono trovare prieveiksmių (īpatnējus veidojumus Plāķis 1927: 38) cui kuršininkai sudarė savitai: sämui = zemui ‘zemai (žr. Leksikos ypatybės). Priksmio moltiieve molti forma cartelle sakiniuose variairoga (EH I 310): pardaug ‘per molto, wißu moltiumu ‘daugiausiai, but kadauds = kā daudz ‘kiek (žr. Leksikos ypatybės /). Kuršininkų kalboje prieveiksmio molti gradi di forme non esiste latviani comuni leksemos vairāk, visvairāk, qui, come e būdvardži, utilizzate forme analitiche con lui e tutto. J. Plakis considera latviška ir prieveiksmio formą ciek ‘kiek (Plāķis 1927: 38; ME I 392 solo da rašti). Esista dal lituani nužiūrėtų prieveiksmių and their constructions (žr. Leksikos ypatybės). Una volta appaiì il germanizmo fasti, che dovrebbe considerarsi casuale, neradus corrispondenza delle parole combininiui fest am schlafen ‘giliai, kietai dormirti, sebbene kuršininkų kalboje ciets con la parola miegs è usato fino adesso. Prielinksnių vartosena solo in parte coincide con la attuale lingua latvia o tradizine vartosena tarmėse: ar sirgu = ar zirgu ‘su arkliu; ßales = be sāles, la. b. k. bez sāls ‘senza saluskos; pi tas sewos = pi tas siewas, la. b. k. pie tās sievas ‘pas (tą) женщину; smerritshes = pi pi smerče(s), la. b. k. līdz nāvei, ‘iki morte, mirtinai; ar tewi (= ar tevi) ‘su tavim, par [...] mati = par māti, la. b. k. mātei ‘motinai; par mani, la. b. k. man ‘man ir kt. Ryškiausias osservato differenza già menzionato prielinksnio is iz (la. tarm. iz) consumo inesyvo funzione: is mußu darza = is mūsu darza, la /. b. k. nostro dārzà ir pan. Questo può essere contaminata forma: plg. la. tarm. iekš krāsns = krāsnī ir la. iz (su gen. ME I 712), possibile e Lituanei da 32 Bet nuontes ‘jetzt ME II 752, 753. DALIA KISELIŪNAITĖ 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII įtaka. Esama ir daugiau skirtybių: latvių aiz ‘už’ kuršininkų monoftongizuojamas su strumpėjusiu a < āz (as namma = az nama, la. b. k. aiz nama)33; prielinksnis uz su ac. atlieka inesyvo funkzione (ir [...] uß to lauku, la. b. k. uz tā lauka, laukā. pžd. ‘ant fuori, t. i. ‘lauke; us to murenns, la. b. k. uz tā mūrena ‘ant mūrelio, akmeninės tvorelės; us manna galdu, la. b. k. uz mia tavda ‘ant mio tavolo); prielinksnis pic < pēc greičiausiai a causa dell'influenza del vokiechi lingua usato movimento krypčiai nusakyti (pits maju iät = pic māju iet, la. b. k. majās iet) (Endzelīns 1951: 677). Skirtingai negu nell'attuale latviu linguaggio, prielinksniai vartojami su įvairiais daugiskaitos linksniais: pits maju = pic māju (gen. pl.), la. b. k. mājās greta ac. sg. uz māju; priäksch schiëscho niedelio miërres = priekš šešu nedeļu miris (gen. pl.), pi mußu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums), uz mumis (ac. pl.) (plačiau Plāķis 1927: 40; Ivanickaja, Kiseliūnaitė 2015: 217). L'unico caso in cui pluricoita prielinksnis pavartoto con instrumentaliu (dabartinėje kalboje vienaskaitoje con akuzativu), è gar außim (vo. ac. um die Ohren)34. LEKSIKOS YPATYBS La maggior parte dei parole del testo conoscono latvians bendrinėje kalboje o tarmėse. A parte vale notare alcuni intriganti esempi di lessica caratteristica Kuržemės tarmėms: archajiškų žodžių formų, tikrųjų e semantinių dialektizmų, vakarinėms latvių tarmėms būdingų germanizmų. Tai in queste tarmesse utilizzate o fissuojate leksemi: magg (= maģ), la. b. k. maz ‘mažai (ME II 548); par didžu = par dižu, la. b. k. par lielu ‘per grande, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis (ME I 475)35; dikti, la. b. k. ļoti, stipri, skaļi ‘smarkiai, garsiai (ME I 466); dranas = drānas, la. b. k. drēbes ‘drabužiai‘ (ME I 494 drãna = drẽbes bibl. u. in Kurl. ‘Kleider); kiozi = ķuoci, nom. ķuocis is vo. dial. kö(t)z ‘Korb ‘krepšys (ME II 393; plg. lie. žem. kiõcis ‘krežis, krepšys); murenns = mūrena uz mūrenes ‘ant tvorelės (muris, murenieks Plāķis 1927: 68) < vo /. tarm. mur. Da deminutivini preesaghi vedini zaffissata sulla cartaele: el > il (waikili, ‘vaikeli, stukkila ‘gabalėlio), che sono usati in significato deminutivine senza denigrante, come e' caratteristico Kuržemė tarmėms (Markus-Narvila 2011: 98); sebbene pasitaikę esempi sono lituanizmai, però kuršininkų parlare apstu e autentichi preesaggi el > il vedinių (puišilis ‘vaikinukas, laivilis laivlaivelis, ruoķile 35 Kuršių nerijos kuršininkai parliamo il big parola nepažįstamas, leksema dižs, -a è venuto da Kuržemė 33 Priešdėlis āzir prielinksnis az (Plāķis 1927: 39, ME I 233). 34 gar ausīm duot ‘einen um die Ohren krauen’ (ME I 601). (Ābele 1928: 142). Articoli Articles 93 / Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė ‘rankelė ir kt. Plāķis 1927: 14). Un altro prefiesaga deminutyvinė preferita dei kuršininkai è en, diversamente negu latvių bendrinėje calboje, con trumpuoju siu (Plāķis 1927: 19): ar abolennis = ar ābuolenis ‘su obuoliais’; awennu = aveņu ‘avelių, ėriukų’ (iš tarm. ave, la. b. k. aita ‘avis’), pudnenni = putneni ‘paukšteliai’; baluz murenns = mūrena mūrenes ‘ant tvorelės. Patebėtinas kuršininkų polinkis abstractų daryboje (ish peculiarità kilusios būsenos, rezultato i kt. reikšmėmis) vartoti priesagą -ums: slapumu = slāpumu, la. b. k. slāpes ‘troškulys, plg. situms, la. b. k. sitiens ‘smūgis; nuorunajums, la. b. k. noruna ‘susitarimas (Plāķis 1927: 19, 69) e kt. Sembra, questo darybos formanta ha servito a formare prieveiksmio molto supremo grado formai wißu plurumu ‘daugiausiai. Anche fraintene l'attenzione in già menzionata savitą prieveiksmių darybą, che in parte simile a Kuržemės tarmių: aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukštai (Paula 1926: 56); sämui = zemui, la. b. k. apakšā ‘zemai, apačioje (plg. viêrsuõj Paula, ten pat) greta apakscha= apakšā ‘t. p.. Già degli altri ricercatori notato che kuršininkai significato ‘labai usa vari leksemi: dikti, tā, tā molto, par molto e nepažįsta latviško ļoti (Plāķis 1927: 38); kortelėje vokiečių sehr ‘labai atliepia pardaug = par molto, taddi diźi = tādi diži. Vokiečių prieveiksmis to(d)t ‘mirtinai qui esterstas prielinksnine konstrukcija pi smerritshes = pi smerča plg. la. b. k. līdz nāvei. I segni semantici indicano che alcuni termini hanno significati meno differenziati, tuttavia in questo caso non è necessariamente stessa caratteristica della lingua, e piuttosto scelta del traduttore: ad esempio, vo. erzehlen ‘pasakoti nel linguaggio dei moderni kuršininkai atliepiamas rākuot (la. b. k. stāstīt), kortelėje paßaziga = pasacija (la. b. k. pasacīja); anche non del tutto chiaro, se la parola racconto (vo. Geschichte) pavortato stilistiticamente neutralmente, o noritata fornire mencinamązio atspalvì ‘netikras, inventato racconjamento. Nors kuršininkai ha la parola tupeti ‘tupėti (Plāķis 1927: 86), probabilmente a causa vokiško originalalo influenza qui su paukščius sakoma ßiäž = sēž ‘sėdi. Tuttavia esama e neabejotinai kuršininkų kalbai attribuitinih significativi differenzioni, fixuojamo in varie fonti fino ai nostri giorni, come antai: iäjajiß = iejājis ‘gefahren ‘įvažiavęs (jâti la. braukt, ‘važiuoti Plāķis: 1927 60), nammus = namus, la. b. k. māja ‘namas’36. Kortelės sakinių leksikoje vediamo nemažą lietuvių kalbos, specialmente kaimyninių tarmių, influenza. Perimamiamo e lietuviškos, e per lietuvių kalbą da altre lingue atėjusios leksemos, le sue device foneticamente e morfologicamente adattatuojamas: graiti = greiti < lie. velocemente, la. b. k. ātri 36 Kuršininkų parlando il verbo māja vienaskaita usato più spesso suprieveiksmėjusia lokatyvo forma mā(jā) ‘namie, namõ o moltiskaita mājās ‘namie. Reikšme ‘namas, troba, edificio usato nams. DALIA KISELIŪNAITĖ 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII kiauschis = ķauš’us < lie. kiaušis, la. b. k. ola waikili = vaikilis < lie. vaikelis, la. b. k. bērniņš pradda = prada, inf. pradēt < lie. iniziare, la. b. k. sākt wis praddim < lie. tarm. cominciammo ‘nuolat, la. b. k. sempre dewilika < lie. dodica, la. b. k. divpadsmit miels < mielas (Plāķis 1927: 68 mĩlš), la. b. k. mīļš schischi = šiš(i) < lie. tarm. šiš ‘čia, la. b. k. te, ancora tujau < žem. tujau ‘tuojau, la. b. k. tūlīt dar < lie. dar, la. b. k. vēl o < lie. oppure (Plāķis 1927: 41 va), la. b. k. vai. La parola pradēt ‘pradėti nei parli kuršininkų adattisęs al tipo misto di personeuotės: pradēt, prada, pradija (Kiseliūnaitė 1998: 128). Alcune delle lietuviamente appaiono caratteristiche del lessico altri ricercatori può e non sempre giustificatamente attribuite ai prestitini, ad esempio, läts = lec ‘skraido, lakioja, la. b. k. lido è stato usato Kuržemės tarmėse (ME II 458). Tradizionalmente ai lituanismi attribuiti parole possono essere kuronismai, ad esempio, grandi ‘puikūs, gražūs, che diffusoęs Lituani landsaičių plote, conosciuto e Kuršo tarmėse (ME 3: 403). Slavizmai nel kuršininkų linguà arrivò principalmente per lietuvių šnekamąją e religiosa lingua. Senų, ancora da Kuršo atneštų (baznīca, cil(v)ēks e etc.), è solo uno altro, Wenkerio kortelėje a loro skirtinas doamajo = duomaju, la. b. k. domāt ‘galvoti. Più pasticì slavism, appardusi per lietuvių kalbą37: pakagings = pakajings < hibr. pakajingas ‘ramus, la. b. k. mierīgs; czijsti = čīsti < lie. sl. čysta, la. b. k. tīri ‘švariai; smerritshes = smerča smertes < lie. sl. smetis, la. b. k. nāve ‘mirtis; būddelki = budelki (budiļķ ‘butele Plāķis 1927: 51) < lie. sl. botélka ‘botelis; budawati = budavati < lie. sl. budavóti ‘statyti, la. b. k. celt, būvēt; bedschān = bezdžāne < lie. beždžionė beždžionė < brus /. abiazzyana, la. b. k. pērtiķis. Per tarme Lituanee sarà atėję e alcuni germanizmai: stukkila (= stuķeļa, plg. vak. basso. stukẽlis ‘gabaliukas < vo. dial. stuk; būri ‘būrai, valstiečiai < vo. dial. buhr; slekti, plg. lie. tarm. schlẽktas < vo. schlecht, la. b. k. slikts ‘blogas (Plāķis 1927: 81); wurschzu (= vuršķu, nom. vuršķis) < lie. tarm. vurškis vuršPlāķis 1927: 50) < lie /. tas < vo. Wurst, plg. la. b. k. desa ‘dešra’; pastellajusch = pasteļajuši < lie. tarm. steliúoti ‘kviesti’, vo. stellen; ar bärschtu ‘su šepečiu’ (bĕštas la. birste, sukas – tarm. bérštas < vo. Bürste ‘šepetys, šukos. Įdomus parola ac. sg. dräschali = *drēšel(i)s < vo. Drescher ‘kūlėjas, nonžfiksuato kuršininkų dizionari, o vo. dreschen si traduce kulte ‘kulti (Pietsch 1991: 88). Kuršininkų leksiką, correlata con l'agricolturau, più veikè Lituvians, piuttosto che vokiečių lingua, e indica come 37 Piuttosto sr. Hinze 1993. Straipsniai / Articles 95 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė sunku pasakyti, ar žodis *drēšelis kuršininkams apskritai buvo pažįstamas. Nepavyko aptikti jo ir Prūsijos lietuvių kalbos šaltiniuose, tačiau fonetiškai jis atlitauens palboje adattatuotas germanizmas, plg. skrybėl < vo. tarm. ir pan scrive. Esiste e più parole vartosenes niuansų, che incentivano a pensare su lietuvių e kuršininkų kalbų sąveiką: la parola vel = vēl kortelės sakiniuose usato non latviška significato ‘dar, ma come lietuvių vėl; campo < žem. laũku, plg. la. b. k. laukā, ārā ‘lauke, laukan (lauku J. Plakis assegnò a particolari kuršininkų vedinių (Plāķis 1927: 38), però gli poteva essere nepažįstamas žemaičių žodis); satirpis38, la. b. k. izkusis ‘ištirpęs; = scha šā, vo. sonst, plg. lie. jungt. altrimenti ‘priešingu caso, antraip, altrimenti; Può essere, che e conjuntuko e consumo greta un(d) und < vo. ‘undir, ganz < vo. ganz (bi ßales ir bi pipparu = be sāles ir be piparu ‘be druskos ir be pipirų’) yra lietuvių kalbos įtaka, nors latvių tarmėse jis taip pat fiksuojamas (ME I 708). Tiesiai iš vokiečių kalbos atėjusios leksikos šiame tekste palyginti nedaug: ‘gerokai, tutta, fasti < vo. fest ‘tvirtas, kietas, in altre fonti kuršininkų usato la. ciets, -a > adv. cieti; lepil ‘šaukštas is vo. Löffel, plg. la. b. k. karote ‘šaukštas; brunaisch = brūnaiš ‘rudasis, quest'ultimo può essere atsineštas ancora da Kuršo (ME I 341). Ad essi forse assegnino e koki ‘pyragai, plg. la. tarm. koka < vo. tarm. (ME II, 34 koke2). Parlando di l'uso del lessico, attirino l'attenzione in ciò che questi testii sono vertimas, taigi applicare di tutti il lessico di consumo keistenybių to meto kuršininkų comunitàomeni non avrebbero. Evidente, che spesso il traduttore tenersi non solo vokiška struttura del frase, ma e letterodinio leksemų traduzione, non sempre scelgendo autentiška semantinio corrispondmenì. Taip testo apparso semantinių kalkių sia nei liberu compoiniuose, sia frazeologijoje. Ypač in ocis krenta artroidinė įvardžių tas, ta ir viens, -a vartosena: wieno bischki= uno bišķi ‘ein Bischen; wintsch iäd tos kiauschis = viņš ēd tuos ķiaušus, plg. er ißt die Eier; tas kajas man pardaug ßap = tās kājas man pardaug sāp, plg. die Füße thun mir sehr weh; ta ugni bi par karsta, tiä koki e [...] sadaguschi = ta ugne bi(ja) par karsta, tie kuoki e [...] sadeguši, taddi diži tiä jußu molto suo diži = nostro collni nav tādi diži, tie vostro molto juo diži, plg. Unsere plg. das Feuer war zu stark / heiß, die Kuchen sind [...] gebrannt; Mußu kalni nau Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher und kt. Paodji si traducono alcuni di parole tedesche di parole combininiai: rein machen: Anašiai elgiamasi e pastoviųjų vokiškų junginių caso: wieviel: kadauds = kā daudz ‘kiek, haben Durst (žr. czijsti pataisit = čīsti pataisit ‘išvalyti’; fertig nähen: gatawas schuti = gatavas šūti ‘pasiūti’; recht von ihnen: labi no winga = labi nuo viņu ‘jie gerai padarė, pasielgė’. ulteriormente). 38 tirpt ‘zerfliessen, schmelzen da letteratura (ME 4: 197), anche cfr. Endzelīns 1931: 575. DALIA KISELIŪNAITĖ 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Ne visada atidžiai paisoma žodžių reikšmių. Pavyzdžiui, vo. durch´s Eis gebrochen verčiama is leddus iäkritis = is ledus iekritis ‘į ledą įkritęs, po ledu įkritęs, įlūžęs, sebbene kuršininkų calboje usato il verbo ielūzt ‘įlūžti. Esiste e traduzione nesusipratimenti. Ad esempio, vo. durchgelaufen (apie kojas), matyt, è stato tradetto nesuprastas (‘vaikštant pratrinti, sužeisti) e izverstas parsiskrejis = parsiskrējis, quindi izviluppata tutta sentin thoughtis. Analogamente e frasi nella Es hört gleich auf zu schneienjui tradotta susėlė keblumų junginys es [...] hört auf ‘nustos, baigsis, liausis (snigti) e sversata contrariamente: wel jau pradda snikti = vēl jau prada snigti ‘vėl jau pradeda snigti. Įmersi paseggiamo opermazodio tureti vartoseną. Kuršininkų linguaggio egli convenzionalmente viene utilizzato come avere lietuvių, vo. haben. Tokia significazione non retenybė e occarinėse latvių tarmėse (Ozola 2007: 396398). Sembra che vokiečių veiksmažodžiui (ihr) dürft (nicht) kuršininkų calboje difficile trovare atitikmenį (plg. la. b. k. (ne)drīkstat), vokiečių dürfen verčiamas varêt ‘galėti (Pietsch 1991), in questo testo ‒ (ne)tureti ‘(ne)turėti. Oltre a che veiksmažodžiu tureti si vertia là, dove grammatialmente in linguaggio latvių viene usato debityvs, t. y. rappresenta vokiečių nius müssen, sollen (žr. „Morfologinės ypatybės“), jis modaline reikšme tarnauja ir tikslo raiškai kad tas piäns graiti saswirti turr = kad tas piens greiti sas(i)virti modalitur ‘kad (tas) mienas greičiau užvirtų. Veiksmajodis tureti pavimentato e būsenai nusakyti: turram slapumu = turam slāpumu (pžd. ‘turime troškulį); anche se J. Plakis fissuoja veiksmažodį slâpti (Plāķis 1927: 81), però attuale kuršininkų karta più spesso usava precisamente analitina costruzione, a slāpti ‘trokšti appaico situazioni, dove si parla di pesuvis ‘zuves slāpst. Oltre a tutti questi casi, azioniva il verbo tureti ruolo di giunzione svolge sudurtinate rimantine forme, che considerateitine kalke da vokiečių kalbos (žr. Morfologinės ypatybės). Alcuni significati pereltinici pavartoti vokiški parole transichiati letterodji (pvz.: Das war recht von ihnen), però esista e tali casi, quando il traduttore trasmette il significato naturalmente: Augenblickchen: bišķi ‘trumpai, truputį, akimirksnį. A volte non del tutto chiaro, se appaikée coincidenze con vokiech lingua costruzioni sono dello stesso traduttore, o tutte kuršininkų comunità della lingua peculiarità, o vokiech lingua effetto latvias lingua. Ad esempio, frazeologica parola di stāvēt significato ‘sutarti, sugyventi vartosena (es thäte besser um ihn stehen: but stawejis ar winga labi = wäre stāvejis ar seine (viņu) labi): plg. vo. stehen mit [...] ‘sugyventi, sutarti ir ar vieniem radiem saietas, ar citiem stāv naidā (EH II 574). Kai quando, regis, persino persistengta, perché vokiškas originalas neprašo del parola stāvēt (sei so gut): stawe tads laps = stāvi (esi) tāds labs ‘būk toks geras. L'influenza del Vokiečių linguaggio frazeologijai anche nonareikšmiškai valutina. Pavyzdyje ihr dürft nicht solche Kindereien treiben! : ius ne turret taddus niäkus ziti = voi neturat tādus niekus dzīti ‘niekus, kvailai kalbėti del parola dzīt vartosena artima latvių frazeologijai, Straipsniai / Articles 97 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė plg. la. b. k. jokus dzīt ‘juokauti, però vokiško Kindereien traduttore letterodjiui nonperterikė, ma trovò corrispondmenì niekus. SINTAKSS YPATYBS Kortelle caratteristiche sintassie del testo valutare è difficile non solo per il fatto che kuršininkųé sintassie poco rita, ma anche per il fatto che nella fonte trumpi sakiniai sono stati tradotti dal v tedeschi lingua, e toli gražu non ogni utente della lingua abba o capirata, come perecare straniina lingua idea con le proprie, solite sintattichine premonėmis. Vertimui buvo pasinaudota tik vieno pateikėjo informacija, todėl ne kiekvieną čia esantį neįprastą sintaksės reiškinį reikėtų vertinti kaip autentišką visos bendruomenės kalbos ypatybę. Dall'altra parte, XIX a seconda metà. in tutta Germania fu passata alla dėstomosios vokiečių kalbos, kuršininkai erano insegnati da vokiškų vadovėlių e altri knygų, quindi si prevede che alcune delle sintaksės della vokiečių kalbos peculiarità già a quel tempo erano prasskverbusios e in loro schnekamąją kalbą. Non pretendendo in finali valutazioni o approfondite indagini, qui sarà notato alcuni più viviskii particolari sintassetici di questo testo. Sakinio konstravimas. Molti verciati sakinių proprio costruzione differisce poco dal vokiškojo originalalo, t. i. laikomasi e unitisinio, e composto sakinio vokiškos tvarkos. Molto in occhio krenta vokiška racconnio regola di luogo, che akivaizdi perskaius appena qualche sentini, però particolarmente si nota là dove lei viola naturaleą savos lingua loginea ordine: Was sitzen da für Vögelchen oben auf dem Mäuerchen? kas ßiäž ti par pudnenni aukschum us to murenns = Kas sēž tie par putneni aukšum uz to (tā?) muren(e)s?, plg. la. b. k. kas par putniņiem sēž tur augšā uz mūrīša?, lie. che per uccelli tupi là alzato su un mūrello? In questo caso kas par putnenni è indelomas fattnys, che vertime esclusi narrazione e circostanze. Vientisiniuose sakiniuose, composti con sudurtine forme, conjuntis e nomininė parte del racconno klauso vokiečių kalbos taisyklių39: 15. eßi pakagings bijis = esi pakajings bijis (panašiai 5, 28, 32, 33, 40); anche in quei casi, quando vokiečių sudurtinė forma si traduce vientisine, comunque tarinys rimane alla fine della frase: Wem hat er die neue Geschichte erzählt?: Kam wintsch tas jaunas paßakes paßaziga?, la. Kam viņš tās jaunas pasakas (pa)sacīja? Condėtiniuose prijungamuosi nei frasi narris quasi in tutti i casi viene lasciato alla fine della frase secondaria (3, 9, 16, 17). Toki in sakiniuose trikdo e 39 Qui e ulteriormente vengono presentati sakinių numeriai, secondo loro si possono trovare esempi in allegato. DALIA KISELIŪNAITĖ 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII è che il viciletto si prijunga senza giuntocco: [...] sag Deiner Schwester, sie sollte [...] nähen: [...] saki tawa maßai, wingai turr [...] schuti = saki tava māsai, Sujungiamieji e viņai (viņa) tur [...] šūti; ich glaube, ich habe sie durchgelaufen: es doamajo es eßu par daug parsiskrejis = es domāju, es esu par daug parsiskrējis. misrioio tipo sudėtiniai sakiniai anche il verodi dependtoja vokiško sakinio tvarką (4, 6, 14, 20, 31). C'erano anche casi di inserimento dei commutatori: 20. [...] sie haben es aber selbst gethan: winga ale paschi darrië = viņa (viņi) ale paši darija. Il fatto che in molti casi l'ordine delle parole del frascio non è naturale, indica e sakinių vertimas nella attuale lingua latvių (žr. priedą, vertė Liene Markus-Narvila), dove l'ordine delle parole spesso è diverso. Vokiechi linguaggi prielinksninės costruzioni anche paffetè verciati sagnii compouni. Tale influenzau si possono considerare quei casi, dove prelinksninių konstrukcijų corrispondmenyn in baltų lingue, particolarmente latvių, sono altokie: gar außim = la. b. k. pa ausīm, für mich: par Manni = par mani, la. tarm. priekš manis, la. b. k. man; für eure Mutter: par sawa mati = par sava māti, la. b. k. sua mātei; già menzionata prielinksnio pic vartosena: pits maju = pic māju (la. b. k. majās). Un altro ostacolo traduttore erano neiginnii, che vokiečių kalboje reiškiami dalelytėmis nicht ir kein, a baltų kalboje būtini veiksmažodžio priešdėlyje. Kortelėje di tre casi due tradotti secondo savas regole, e in una frase l'azionemazodyje del negigio predėlio manca: habt ihr kein Stückchen [...]: wa jus neturrat newiena stukkila = va jūs neturat neviena stukiļa; Hund thut Dir nichts: suns tewi niëka nedarres = suns tevi nieka nedaris; ma: Ich will es auch nicht mehr wieder thun! : Es gribbu ne magg to darette = Es (ne)gribu ne maģ to fare. Si può constatare che la sintassè vokieccia benokai sukaustè naturale'a dei linguaggi baltici tėkmę e sakinių, prelostų liberene ordine, con le proprie grammaticali corrispondmenimi, carteletta troveremo solo una altra: 12. Wo gehst Du hin? Sollen wir mit Dir gehn? Kur tu iëtti wa meß ar tewi eßam? = Dove tu andai, va noi o tevi iesam? (non si mantiene il posto del tario gommische). 29. Unsere Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher: Mußu kalni nau taddi diži tiä jußu molto suo diži = Unsere kalni nav tādi diži, those jūsu molto juo diži (nekartojama tarinio jungtis). 30. [...] wieviel Brod wollt ihr haben? : kadauds maifes jus gribat = kā daudz maizes jūs gribat? (invertibile parola haben). 7. ohne Salz und Pfeffer: bi ßales ir bi pipparu = be sales ir without piparu (kartojamas prielinksnis). Natūralesnių vertimų troviamo in quei casi in cui gmecchi e baltų lingue grammaticistica differiscono completamente: 18. Hättest Du ihn gekannt! : Kad tu winga but pasinnis = kad tu viņa (viņu) būt(u) pazinis. Analogamente sukamasi da vokiečių beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß laut schreien: eß Straipsniai / Articles 99 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė situazione, quando turru dikti saukti = es turu dikti saukti. Sembra che il traduttore sarà supraproscritinęs e vokišką konstrukcję liegen geblieben sentenza: 25. Der Schnee ist [...] bei uns liegen geblieben = Tas sniäks und [...] pi mußu pulätzis = Tas sniegs und [...] pi unseren palicis. Non del tutto è chiaro, perché nella 38a frase uno di vienarūšių tarinių cambiato tikslo intornoybe: sind [...] draußen auf dem Felde und mähen hauen: Tä laużi ir schoadinni wißu lauku uß to lauku pliauti = Tie ļauži ir šuodien tutti lauku uz to lauku pļauti. Quindi, sintaksè sarà bene più dal metodo scelta ne soffrėjęs kuršininkų testo straksnis del linguaggio, tuttavia solo esausesnė altre fonti, a particolare audio registrazioni del linguaggio analisiè potrebbe rispondere, come quotidianaė kuršininkų lingua in realtà è stata affetta dvikalbystės. IŠVADOS Wenkerio atlaso cartella No. 30084 è prezioso scrititino kuršininkų lingua documento. Per ją la lingua kuršininkų entrò in didelio progetto europeo linguvistica. Kortelėje lingua documentata secondo possibilità bene, creativamente adattando vokiškus e lietuviškus scritmenis la scrittura nonurinčiai lingua. Isstudijavosi i principi della scrittura e effettuati una linguistica analisi del testo, si può constatare che Nida kortelė surašita kruopščiai, la sua informazione linguistica in molti casi riflette autentišką proprio tempo di lingua. Confronto con professionisti linguisti di effettuati kuršininkų kalbos tyrimais (A. Bezzenbergerio e J. Plakio) mostrò che XIX a seconda metà a. kuršininkų kalba latvių dialektologijos požiūriu era ancora sistemingas geolektas, testimoniantantis nevienalytį tarminį pagrindą. Kortelėje si rispecchia e lingue suveika Kuršių nerijoje. Fonetiche visibili sẽnosios Kuršo tarmie peculiarità e interazione con vicine tarme lituane risultati morfonologijoje (fonetiniai pakitimai certerose morfemose), ma relativamente ignori v tedeschi lingua influsso (pavyπώς, ancora visti latviški priebalsio l palatalizacijos skirtumai, neįsibėgėjęs galų redukcijos procesas). Morfologia esistono anche l'archajiško Kuršo tarmių lascimo (palliginti aiškios deklinacijos paradigmos, sopravvissute vecchie daiktavardžių linksnių e būdvardžių gradi form, ancora nesulietuvintas presamosios infalietu action kos formos, paliudyta veiksmažodžio būtojo laiko ēkamieno formų, prielinksniai vartojami su įvairiais daugiskaitos linksniais); tuo pat metu pastebėtinas language (į nuosžių galūnės, veiksmaž. tureti + vartojimas ir kt.) e prasidedanti v tedeschi lingua įtaka, kuri pasireiškia prielinksninių ir sudurtinių formų vartosenoje. Tuttavia non in tutti i casi l'influenza dei germatici linguisti considerate ‒ per esempio, artroidinio inserimenti tas, ta o opermavdio tureti uso in sudurtine forme slaviškos origine leksemų, e alcune comuni parole baltų iniziare DALIA KISELIŪNAITĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII vertintinas kaip vertimo trūkumas. Leksikoje greta senų Kuržemės žodžių ir darybos būdų konstatuotina ryški lietuvių kalbos įtaka, ypač kaimyninių žemaičių tarmių, iš kurių kuršininkai perėmė ne tik lietuviškos, bet ir vokiškos bei usare lietuviškomis significamėmis. Direttiva vokiecci lingua influenza leksikai non in tutti i casi considerateitina autentišku kuršininkų kalbos bruožu, perché di alcuni parole o loro significativi non confermina tardini fonti. È prevedibile che parte dei leksinių e semantinių germanizmų in questo testo sia apparso a causa della traduzione letterale. Alcune interconnessioni con i corrispondmenimi del linguaggio vokiechi non sono facilmente interpretozate, perché simili fenomeni esama e nel linguaggio latvių. In particolar questo si diceva sulla sintassè. La maggior parte vorstia sakinių bokodžiui kartoja vokiško originalalo saginio costruzione, che neretamente è stranima baltų linguom, e qualche volta fa saggetto difficilmente comprensibile. Tačiau esama ir išimčių ‒ surandama įprastų, natūralių sintaksinių atitikmenų, laisviau persakoma mintis. Dėl pasirinkto apklausos metodo (vertimo) būtent vokiečių kalbos poveikis kuršininkų palbai in questa fonte valutato con cautela, perché utilizzando questo metodo, letteral segimas originalalu quasi non evitabile. LITERATŪRA Ābele Anna 1927: Rucavas izloksne. ‒ Filologu biedrības raksti 7, 112128. Ābele Anna 1928: Rucavas izloksne. ‒ Filologu biedrības raksti 8, 135144. Bezzenberger Adalbert 1888: Über die Sprache der preußischen Letten. Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht. Chronik 2013: Chronik der Schule zu Nidden, sud. Gitanas Nausėda, Vilija Gerulaitienė. Vilnius: Petro ofsetas. Diederichs Victor 1883: Die kurische Nerung und die Kuren in Preuszen. Magazin hrsg. von der Lettisch-Literarischen Gesellschaft. 17. Bandes 1. Stück. Mitau, 197. EH III ‒ Endzelīns Jānis, Hauzenberga-Šturma Edīte. Supplementazioni un labojumi K. Mülenbacha latviešu valodas vardnīcai 12. Accedo internet: www.tezaurs.lv/mev. Elertas Dainius 2014: XVI a. siluetes della società nordionale Kuršių nerijos parte. ‒ Res humanitariae 15, 17‒67. Endzelīns Jānis 1931 (1979): Par kurseniekiem un viņu valodu. ‒ Darbu izlase 3(1). Rīga: Zinātne, 571578. Endzelīns Jānis 1951: Latviešu valodas gramatika. Rīga: Latvijas valsts izdevniecība. Articoli Articles 107 / Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė 18. Hättest Du ihn gekannt! dann wäre es anders gekommen, und es thäte besser um ihn stehen. 19. Chi turr mane kiozi o galliu paßadsis? Kas tur mana ķuoci ar gaļu pazadzis? Kas ir manu ķoci (grozu) ar gaļu pazadzis?26 19. Wer hat mir meinen Korb mit Fleisch gestohlen? 20. Wintsch darië ta jaunas paßakes paßaziga27 kad wingi butu dräschali pastellajusch, winga ale paschi darrië. Viņš darija così, che viņi sarebbe drešeli pastelajuši, viņi ale paši darija. Egli darì così, ka viņi sarebbe kūlēju pastellējuši (pasūtījuši), ma viņi (to) paši darì. 20 Er that so, als hätten sie ihn zum dreschen bestellt; sie haben es aber selbst gethan. 21. Kam wintsch tas giovani paßakes paßaziga. Perché viņš quel giovane racconto pasacia? Kam viņš tās jaunas pasakas pasacīja (stāstīja)?28 21 Wem hat er die neue Geschichte erzählt? 22. Eß turru dikti saukti scha wintsch numis29 neparmanne. Es turu dikti saukti, šā viņš mumis neparmana. Es turu (man ir) dikti (skaļi) saukt, citādi viņš mumis (mūs) nesaprot.30 22 Man muß laut schreien, sonst versteht er uns nicht. 23. Meß eßam pa wargusch und turram slapumu. Mes esam pavarguš(i) un turam slāpumu. Mēs esam pavārguši un turam (mums ir) slāpes31. 23. Wir sind müde und haben Durst. 26 Kurš ir manu gaļas grozu nozadzis? 27 Nel manoscritto stracciato; apparentemente, per errata è stato registrato un frammento da un altro frasino, cfr. ulteriormente. 28 Kuram viņš tās jaunās pasakas stāstīja? 29 Klaida, deve essere noiis (Plāķis 1927: 26). 30 Man ir ļoti skaļi jāsauc, altrimenti viņš mūs nesaprot. 31 Noi siamo pavārguši un izslāpuši. DALIA KISELIŪNAITĖ 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII 24. Kad mäß wacker wacker pargajem, ta gullejo ta zitti jau gulta und bija fasti iämegusch. Kad mēs vakar vakar(ā?) pargājam, ta guleja tie (?) citi già gultā und bija fasti (cieti) iemiguš(i). Kad mēs vakar vakarā pārgājām, tad tie citi già gulēja gultā un bija cieti iemiguši.32 24 Als wir gestern Abend zurück kamen, da lagen die Andern schon zu Bett und waren fest am schlafen. 25. Tas sniäks ir scho nakti pi mußu pulätzis33 ale scho rit ir wintsch satirpis. Tas sniegs ir šuo nakti pi mūsu palicis, ale šuorīt ir viņš satirpis. Tas sniegs ir šo nakti pie mūsu (pie mums) palicis, bet šorīt viņš ir satirpis (izkusis).34 25. Der Schnee ist diese Nacht bei uns liegen geblieben, aber heute Morgen ist er geschmolzen. 26. As mußu namma staw tris meravigli abole koaki ar sarkanis abolennis. Az nostra casa stāv trīs puiki ābol(ļ?)a (-u?) kuoki o sarkanis ābuolenis. A(i)z nostra casa stāv trīs fantasti (kaisti) ābolu koki ar sarkanis ābolēnis (ar sarkaniem āboliem).35 26. Hinter unserm Hause stehen drei schöne Apfelbäumchen mit rothen Aepfelchen. 27. Wa jus newaret wieno bischki usmumis gaidetti tad miäs iäßam ar a voi. Vai voi nevarat (nevaretu?) uno bišķi uz mumis gaideti, tad mēs iesam ar voi. Vai voi nevarat (nevarētu?) bišķi uz noi (mūs) (pa)gaidīt, tad mēs iesim ar voi. 27. Könnt ihr nicht noch ein Augenblickchen auf uns warten, dann gehn wir mit euch. 28. Ius ne turret taddus36 niäkus ziti. 32 Kad mēs ieri vakarā pārnācām, tad tie citi già bija gultā un bija cieti iemiguši. 33 Priešdėlyje greičiausiai korektūros klaida. 34 Sniegs e šonatt pie ci saglabājies, ma no rīta tas e nokusis. 35 Aiz nostra casa stāv trīs kaistas ābeles ar sarkaniem ābolīšiem. 36 Mažai tikėtina, kad tāds būtų su trumpuoju, tačiau du kartus parašyta geminata dd (žr. Nr. 29), guettare, che può essere permette e non errore. Articoli Articles 109 / Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Voi nonurat tādus niekus dzīt. Voi nedrīkstat tādus niekus dzīt. 28. Ihr dürft nicht solche Kindereien treiben! 29. Mußu kalni nau taddi diźi tiä jußu molto suo diźi. Le nostre montagne nav tanti dizi, quelle vostro molto giù dizi. Le nostre montagne nav tali lieli, quelle vostra (ir) molto più grandi. 29. Unsere Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher. 30. Ziäk schwarru wurschzu ir kadauds maises jus gribat. Ciek svaru (švaru?) wuršķu ir kā daudz maizes jūs gribat? Cik svaru desas un cik (daudz) maizes voi gribat? 30. Wieviel Pfund Wurst und wieviel Brod wollt ihr haben? 31. Es neparmanu jummies jus turrat wienu bischki dikti satziti. Esmanu nepar jumis, voi turat (vienu) bišķi dikti saciti. Es voiis non capito, a voi bišķi (mazliet) diktāk (skaļāk) jāsaka.37 31. Ich verstehe euch nicht, ihr müßt ein bißchen lauter sprechen. 32. Wa jus neturrat newiena stukkila baltu epu par Manni us manna galdu raduschi. Va voi neturat (neesat) neviena stukiļa baltu ziepu par mani uz mana galdu (galda?) raduši? Vai voi neturat (neesat) nevienu gabaliņu baltu ziepju priekš manis uz mia galda atraduši?38 32. Habt ihr kein Stückchen weiße Seife für mich auf meinem Tische gefunden? 33. Winga bralis gribb dui puikus jaunus nammus is mußu darźa39 budawati. Viņa brālis grib dui puikus nuovius namus is mūsu darza budavati. Viņa brālis grib dui (divus) puikus (skaistus) nuovius namus mūsu dārzā būvēt. 33. Sein Bruder will sich zwei schöne neue Häuser in eurem Garten bauen. Tas vards nāce gli nu(o) 34. Tas warts nazi wingam nußirdis. sirdes. 37 Es voi non capito, a voi jārunā mazliet skaļāk. 38 Vai voi neesat nevienu bitu ziepju gabaliņu uz mia tavda mi troaduši? 39 Probabilmente ź è un errore di spelling, perché latvišką darzs kuršininkai ustava fino a questi giorni. DALIA KISELIŪNAITĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Tas vārds nāca viņam no sirds. 34. Das Wort kam ihm von Herzen! 35. Tas biji labi no winga. Tas bija labi nuo loro40. Tas bija labi no viņiem41. 35. Das war recht von ihnen! 36. Kas ßiäž ti par pudnenni aukschum us to murenns. Cos sēž tie par putneni aukšum uz tuo muren(e)s42? Kas sēž tur par putniņiem aukšum (aukšā) uz mūr(en)a?43 36. Was sitzen da für Vögelchen oben auf dem Mäuerchen? 37. Tä buri tur piätzus wirzchus und dewinges goawes und dewilika awennu priäksch ta dziäma adwäduschu tos wingi gribbeja vendeati. Tie būri tur piecus veršus und deviņas goves und dvīlika aveņu priekš ta ciema atwedušu44, quei viņi gribēja vendoti. Tie zemnieki e piecus vēršus un deviņas goves (govis) un divpadsmit aitiņas priekš tā ciema atveduši, tos viņi gribēja pārdot.45 37. Die Bauern hatten fünf Ochsen und neun Kühe und zwölf Schäfchen vor das Dorf gebracht, die wollten sie verkaufen. 38. Tä lauźi ir schoadinni wißu46 lauku uß to lauku pliauti. Tie ļauži (lauži) e šuodien tutti campo uz that campo pļauti. Tie ļauži (ļaudis) e oggi tutti ārā uz lauka pļaut47. 38. Die Leute sind heute alle draußen auf dem Felde und mähen/hauen. 39. Ei nu tas brunaisch suns tewi niëka nedarres. Ej beh, quel brūnaiš suns tevi nienteca nedaris. 40 Vocale frase indica molteiskaitą. 41 No viņu puses tas bija labi taisnīgi (darīts /). 42 -Suennuo muris (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mūris, però neaiškus vedinio divertniamento tipas. 43 Kas par putniņiem sēž tur augšā uz mūrīša? 44 Greičiausiai klaida, turėtų būti atveduši. 45 Zemnieki atveda pie ciema piecus vēršus un deviņas govis, un divpadsmit aitiņas, tos viņi gribēja pārdot. 46 Forse errore: dovrebbe esser tutti (ļauži). 47 Tie ļaudis ir šodien visi ārā uz lauka pļaut. Straipsniai / Articles 111 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Ej beh, quel brūnais suns te niente nedarīs. 39. Geh nur, der braune Hund thut Dir nichts. 40. Es eßu ar tes lauźis tiä pakallia par pliawam iß graudu iäjajiß. Es ar sono ties ļaužis (laužis) tie pakaļā par pļavam(s) is graudu iejājis. Es sono ar ties ļaužis (tiem ļaudīm) tur pakaļā par pļavām graudos iejājis (iebraucis48?). 40. Ich bin mit den Leuten da hinten über die Wiese ins Korn gefahren. 48 Es sono ar tiem ļaudīm pāri pļavām graudu laukā iebraucis. Language Analysis of Nida Questionnaire № 30084 in the Archive of the Linguistic Atlas of Germany at the Phillips University, Marburg SUMARY The article presents a written source of the Kursenieku language - Card No. 30084 (NidaNidden) from Deutscher Sprachatlas (DSA) launched by Georg Wenker. The linguistic analysis led to the following conclusions: The Nida card is carefully written, and its linguistic information in many cases reflects the authenticity of the language. The comparison with the research by professional linguists (Bezzenberger and Plakis) showed that in the nineteenth century the Kursenieku language was still a systematic geolect derived from a heterogeneous dialectal basis. The card also reflects the interaction of languages in the Curonian Spit. Phonetic features reflect the dialects of Courland and the results of interaction with the neighbouring Lithuanian dialects in terms of phonomorphology and a relativamente insignificant influence of the German language. Morphology also contains archaic features of the dialects of Courland (the manifested declension paradigms, the old flections of nouns and the grades of adjectives, the preserved DALIA KISELIŪNAITĖ 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII preterit forms of verbs, prepositions with plural forms). At the same time, the influence of the Lithuanian language (pronoun flections, verb tureti + inf., etc.) and the beginning of ways be regarded as a dialect feature - for example, the the influence of the German language, which manifests itself in the use of prepositions and compound verb forms, is observed. However, the effect of the German language cannot aloften-repetitive use of tas, or the verb tureti in compound verb forms looks more like a fault of translation. In the lexis there is a strong Lithuanian influence, especially from the neighbouring ed German and Slavic lexemes from Western Lithuanian dialects, and some common Baltic some Samogitian dialects, next to the lexis inherited from Courland. The Kursenieki also adoptwords or their meanings are not confirmed by later sources; a part of lexical and semantic words absorbed the Lithuanian meaning. The direct influence of the German language on lexis is not always considered to be an authentic feature of the Kursenieku language, since Germanisms in the text arose due to literal translation. Some similarities with German language equivalents are not easy to interpret, because analogical features can be found in Latvian. This makes the determination of the time of their occurrence in the Curonian Spit difficult. This is most applicable to syntax. Most of the translated sentences literally repeat the construction of the German original sentence, which is often not typical of the Baltic languages and sometimes makes the sentence hard to understand. However, there are exceptions ‒ some natural, creative syntactic equivalents are found. Due a the chosen method of language documentation (translation), the effect of German on the Kursenieku language in the 19th century should be carefully considered in this source, because the use of this method makes the literal transfer of the original almost inevitable. Įteikta 2018 m. giugno 8 d. DALIA KISELIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania dalia.kise[email protected]