Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė
Full text
76 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII DALIA KISELIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: lyginamoji baltų kalbotyra, geolingvistika, etnolingvistika. NIDOS KORTELĖ NR. 30084 MARBURGO PILYPO UNIVERSITETO VOKIEČIŲ KALBOS ATLASO ARCHYVE: KALBOS ANALIZĖ Language Analysis of Nida Questionnaire № 30084 in the Archive of the Linguistic Atlas of Germany at the Phillips University, Marburg ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamas vienas iš nedaugelio rašytinių nykstančios kuršininkų kalbos paminklų ‒ vadinamoji Wenkerio kortelė Nr. 30084, kuri buvo įtraukta į Georgo Wenkerio pradėto „Vokiečių kalbos atlaso“ (Deutscher Sprachatlas arba DSA) kartoteką. Pats šios kortelės rankraštis, jo sukūrimo aplinkybės ir rašybos sistema buvo jau pristatyti autorės kartu su Christiane Schiller publikuotame straipsnyje. Vienintelę kartotekoje kuršininkų kalbos kortelę sudarė Nidos mokytojas Otto Pohlmanas, remdamasis vietinio pateikėjo žvejo Mikelio Peleikio informacija. Šiame straipsnyje įvairiais lygmenimis (rašybos, fonetikos, morfologijos, leksikos ir sintaksės) analizuojama šio rankraščio kalba. Daugiausia dėmesio skiriama kalbos autentiškumui – kaip užrašytasis tekstas atspindi realią to meto kuršininkų kalbos situaciją, o kurie faktai vertintini kaip dokumentavimo metodo (vertimo) trūkumai. Pastebėtieji kalbos ypatumai lyginami su keleriais metais vėliau paskelbtõs Adalberto Bezzen bergerio bei kitõs, po pusšimčio metų publikuotos, Jurio Plakio studijos medžiaga. Pastaruoju metu Vokietijoje vykdomas DSA skaitmeninimo projektas (DiWA), todėl manytina, kad išsami kiekvienos kortelės lingvistinė analizė pasitarnaus ir šiam uždaviniui. ESMINIAI ŽODŽIAI: Georgas Wenkeris, „Vokiečių kalbos atlasas“, kalbos dokumentavimas, nykstanti kalba, kuršininkų kalba, kalbų sąveika, lingvistinė teksto analizė.
Straipsniai / Articles 77 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė ANNOTATION The article analyses one of the few written monuments of the endangered Kursenieku language, Card No. 30084 from Nida/Nidden, which, along with other analogues from the 19th century German regions, was included in the file of the German language atlas (Deutsche Sprachatlas, or DSA) launched by Georg Wenker. The manuscript of this card, the circumstances of its creation and the orthography system were already presented by the author and co-author Christiane Schiller in the article published in 2015. The only Kursenieku language card in Wenker’s project was filled by Nida’s teacher Otto Pohlman. It was based on the information provided by local fisherman Mickel Peleikis. The article analyses the language of this manuscript on various levels (orthography, phonetics, morphology, lexis, and syntax). The author focuses on the authenticity of the language ‒ how the written text reflects the real situation of the Kursenieku language at the time, and which facts are to be considered as weaknesses of the documentation method (translation). The observed language peculiarities are compared with the study by Bezzenberger published a few years later and another study by Plakis published fifty years later. In Germany, the DSA digitization project (DiWA) has recently been implemented, and it is therefore thought that a comprehensive linguistic analysis of each card will also serve its purpose. KEYWORDS: Georg Wenker, German language atlas, language documentation, endangered language, Kursenieku language, language interaction, linguistic text analysis. ĮVADAS Kuršininkų kalbos1 rašytiniai paminklai nėra labai seni. Pavienių leksemų fiksavimai sietini su Mato Pretorijaus, Povilo Ruigio vardais (plačiau žr. Schiller, Kiseliūnaitė 2015: 444). Turimomis žiniomis, pirmuoju publikuotu kuršininkų kalbos paminklu laikytinas nedidelis žodynėlis Peterio Simono Pallaso kalbų atlase Linguarum totius orbis vocabularia comparativa (Pallas 1786: 89), kuris pristatytas Victoro Diedericho (Diederichs 1883: 44–46), Dainos Zemzarės (Zemzare 1961: 164–174), Vandos Kazanskienės (Казанскене 2013) ir Arinos Ivanickajos (Ivanickaja 2017) darbuose. Pastarajame straipsnyje skelbiamas ankstyviausias žinomas kuršininkų kalbos rašytinis paminklas – minėtojo P. S. Pallaso žodyno rankraštinis registras, datuojamas apie 1773 m. Keletas kuršininkų kalbos žodžių pateko į vadinamąjį Richterio žodyną (Schiller 2014). 1 Šiame straipsnyje laikomasi nuostatos, kad Kuršių nerijos gyventojų kuršininkų kalbai taikytinas terminas kalba, vartojant jį sociolingvistine prasme, tačiau tais atvejais, kai jos ypatybės lyginamos su bendrine latvių kalba ar jos tarmėmis, remiantis genealogine nuostata, vartojamas terminas kuršininkų tarmė.
DALIA KISELIŪNAITĖ 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Šiame straipsnyje aptariamas šaltinis yra vadinamoji Wenkerio kortelė – rankraštinė kortelė Nr. 30084 Georgo Wenkerio rengtame „Vokietijos kalbų atlaso“ (Sprachatlas des Deutschen Reiches) archyve2, datuojama 1879 m., t. y. keleriais metais anksčiau už Adalberto Bezzenbergerio studiją (Bezzenberger 1888). Pastarojoje, be pavienių pavyzdžių, iliustruojančių kuršininkų kalbos ypatybių aprašą, yra pridėti ir keletas rišlių tekstų, kuriuos vėliau latvių bendrinės kalbos rašyba perpublikavo Juris Plakis studijoje Kursenieku valoda (Pl). Wenkerio nidiškių kortelės teksto faksimilė, jo sukūrimo aplinkybės bei rašybos ypatumai kartu su nuorašu pristatyti autorės kartu su Christiane Schiller straipsnyje (Schiller, Kiseliūnaitė 2015), tačiau ten beveik nebuvo analizuojama pati kalba. Čia pateikiama svarbiausių kuršininkų kalbos ypatybių, atsispindinčių Wenkerio atlaso kartotekos nidiškių kortelėje, analizė. Jos tikslas ‒ nustatyti tiek senąsias, iš Kuršo atneštas, tiek tolesnėje raidoje susiformavusias kuršininkų kalbos ypatybes, atskleisti kalbų sąveikos požymius ir tendencijas bei išskirti tik šiam šaltiniui būdingus bruožus, kurie nebūtinai tinka visiems kalbėtojams. Priede sunumeruotais sakiniais pateikiamas rankraščio nuorašas, antroje eilutėje – tas pats nuorašas latviškais rašmenimis sunorminta kuršininkų kalba3, trečioje eilutėje pažodinis vertimas į latvių kalbą4 su teksto redakcija bendrine latvių kalba išnašose, ketvirtoje eilutėje – pateikto vertimui vokiško sakinio nuorašas. Šaltinio kalbos analizė suskirstyta kalbos lygmenimis, taikomi tekstologinės ir lyginamosios analizės metodai. Wenkerio kortelėje Nr. 30084 yra nidiškio mokytojo Otto Pohlmano5 ranka užrašyti vadinamųjų „40 Wenkerio sakinių“ vertimai į kuršininkų kalbą, naudojant vokiškus ir lietuviškus rašmenis. Antroje lapo pusėje užpildyti anketos duomenys; ten 1-oje eilutėje į klausimą „Geschah die Uebersetzung durch Schüler oder durch den Lehrer?“ eilutės dalis „durch Schüler“ yra ranka išbraukta ir toliau prirašyta: „mit Hilfe eines Eingeborenen (Mickel Pelèikis)“ (su gravio ženkliuku pavardėje virš e, greičiausiai rodančiu kirtį). Kuris Mikelis Peleikis padėjo mokytojui, dabar sunku pasakyti. Išbraukta eilutė rodo, kad, priešingai Wenkerio rekomendacijoms, greičiausiai tai buvo ne 2 Plačiau apie lietuvišką šios kartotekos medžiagą žr. Fleischer, Sommer 2012. 3 Šį nuorašą parengė autorė, laikydamasi rašybos ir fonetikos santykio rekonstrukcijos taisyklių, tačiau netaisydama teksto kalbos; esant reikalui (abejotinu fonetinės realizacijos atveju) skliaustuose pateikiami galimi variantai, o išnašose pastabos. 4 Autorė dėkinga kolegei dr. Lienei Markus-Narvilai už pagalbą redaguojant latvišką nuorašo dalį. 5 Otto Pohlman, kilęs iš Prūsų Ylavos apskrities, Nidos mokykloje dirbo nuo 1878 iki 1883 m. (Chronik 2013: 75, 137).
Straipsniai / Articles 79 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė mokinys. Genealoginių duomenų bazėje6 keli asmenys užfiksuoti kaip Michel Peleikis, anketos pildymo laikotarpiu gyvenę ar susilaukę vaikų Nidoje, tačiau labiausiai tikėtina, kad mokytojas pasinaudojo jam butą nuomojusio M. Peleikio pagalba7. Kuršininkų kalba užrašytas Wenkerio sakinių vertimas atspindi to meto kalbos ypatybes. Tiek fonetinėmis, tiek morfologinėmis, tiek didžiąja dalimi leksinių ypatybių Nidos kuršininkų kalbą reikėtų laikyti Kuršo latviškų tarmių geolektu, susiformavusiu nerijoje iki XVII a.8, tačiau reikia pabrėžti, kad tai nėra vienos kurios latvių patarmės tęsinys, o įvairių dialektų sąveikos rezultatas su progresavusia lietuvių ir vokiečių kalbų įtaka. RAŠYBOS YPATYBĖS Nidiškių anketos sakiniuose naudojami vokiški rašmenys9, kuriais autorius bando atspindėti baltiškos fonetikos ypatumus, tačiau nuosekliai tai padaryti nepavyksta. Vokalizmas. Dažnai balsio trumpumas atspindimas priebalsių geminatomis: e, a + dd (is leddus ‘į ledą, lede’, pradda snikti ‘pradeda snigti’, praddim ‘staiga’10), i + tt (krittis ‘kritęs’), a + nn (par manni ‘man’), i + bb (gribb 3 praes. ‘nori’), a + mm (nammus ‘namus’), u + rr (eß turru dikti saukti ‘aš turiu stipriai 6 http://www.online-ofb.de/namelist.php?nachname=PELEIKIS&ofb=memelland&modus=&lang=de. 7 Pavardė Peleikis labai paplitusi Kuršių nerijoje, tačiau genealogų portalai nurodo ne visų gimimo ar palaidojimo vietą, galimų informantų dairytis vertėtų tik tarp tų, kurie tuo metu gyveno Nidoje, nors galėtų būti kilę ir iš kitos vietovės. Sunku pasakyti, ką turėjo omenyje mokytojas, rašydamas „vietinis“. Nidos mokyklos kronikoje 1887 m. tarp Nidos bažnyčios tarybos narių minimas Michel Peleikis iš Preilos (Chronik 2012: 142). Tačiau labiausiai tikėtina, kad mokytojas pasinaudojo artima pažintimi su jam gyvenamąją patalpą nuo 1878 m. savo name nuomojusiu M. Peleikiu (ten pat, 137). Greičiausiai tas pats Michel Peleikis, kaip patalpų mokyklai nuomotojas, istoriniuose šaltiniuose nurodomas ir vėliau (ten pat, 149). 8 Nors esama duomenų, kad pirmieji atsikėlėliai iš Kuršo neriją pasiekė jau XV a., tačiau istoriniuose šaltiniuose pirmąjį šimtmetį jų asmenvardžių dar negausu ir sunku pasakyti, ar būtent šie naujakuriai padėjo vėliau susiformavusios ir įsitvirtinusios kalbos pagrindą. Gausesnė migracija iš Kuršo neriją pasiekė XVI a. ir ypač sustiprėjo nuo XVII a. (plačiau žr. Elertas 2014). 9 Lietuviškos rašybos įtaka galima laikyti ne visai nuoseklų priebalsių minkštumo žymėjimą raide i; raide ź nuosekliai žymimas vokiško atitikmens neturintis ž; pasitaikė ā ir ū su diakritiniais ženklais, tačiau, regis, tik žodyje bedschān ‘beždžionė’, vo. Affe) diakritiką patikimai galima laikyti ilgumo ženklu. 10 Dėl reikšmės žr. „Leksikos ypatybės“.
DALIA KISELIŪNAITĖ 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII šaukti’) ir kt. Kartais toks balsio trumpumo žymėjimas liudija dėsningas tarmės fonetines ypatybes, tokias kaip veiksmažodžių priesagų balsių trumpumas gaidetti (la. b. k. gaidīt ‘laukti’), darette (la. b. k. darīt ‘daryti’), nedarres (la. b. k. nedarīs ‘nedarys’) ar žodžių darybos priesagų specifiką, pvz.: ar abolennis ‘su obuoliais’, awennu (gen. pl. demin. iš tarm. ave, la. b. k. aita, ‘avis’). Pasitaiko ir nepažymėto ilgumo (tiksliau – trumpumo): raduschi (la. b. k. raduši ‘radę’), arba dvejopai užrašytų: es neparmanu jummies ‘aš nesuprantu jūsų’, bet wintsch numis11 neparmanne ‘jis mūsų nesupranta’. Esama ir abejotinų atvejų: pavyzdžiui, du kartus užrašytas taddus, taddi (taddus niäkus ’tokius niekus’; mußu kalni nau taddi diźi ‘mūsų kalnai nėra tokie dideli’), plg. la. b. k. tāds ‘toks’. Balsio ī ilgumas žodyje wiers = vīrs ‘vyras’ pažymėtas vokišku būdu su ie, tačiau tik vieną kartą, kitur ī rašyba įvairuoja: czijsti = čīsti ‘švariai’, ziti = dzīti ‘ginti, varyti’. Kitų kirčiuotų balsių ilgumas atspindimas retai: udingi = ūdiņa ‘vandens’, jußu ‘jūsų’, buri = būri ‘būrai, ūkininkai’, kajas = kājas ‘kojos’; vieną kartą pavartotas diakritinis ženklelis bedschān = bedžāne ‘beždžionė’ (plg. bezdžãnȩ ‘pērtiķis’ (Plāķis 1927: 50) ir beždžāns, m. (Pietsch 1991: 36)) ir ac. sg. būddelki12 ‘butelį’. Nekirčiuoti latvių kalbos ilgieji balsiai, kaip ir reikėjo tikėtis, šiame dokumente neatspindimi, nes kuršininkų kalboje jie paprastai trumpinami iki trumpųjų, tam tikrais atvejais iki pusilgių, rečiau išlaikomi ilgi, pavyzdžiui, priešdėlinių šaknyse iegāja ‘įėjo’, lokatyvo galūnėse (mežā ‘miške’), lokatyvo kilmės prieveiksmiuose (pakaļā ‘užpakalyje’), kai kurių linksnių įvardžių formose (tā ‘ta’). Kirčiuotas dvibalsis ie dažniausiai rašomas iä: iäkritis = iekritis ‘įkritęs’, taip žymimi ir kirčiuoti ē ir : iäd= d ‘ėda, valgo’, ßiäź = sēž ‘sėdi’, miäs iäßam = mēs iesam ‘mes eisim’, bet esama ir kitaip: pi tas sewos = pie tās sievas ‘prie tos moters / pas tą moterį’. Pasitaiko net viename sakinyje dvejopų užrašymų toje pačioje pozicijoje: kur tu iëtti wa meß ar tewi eßam? (kur tu ieti, va mes ar tevi iesam? ‘kur tu eini, ar mes su tavim eisim?’). Apie galimą nekirčiuoto ie monoftongizaciją žr. skyrių „Fonetinės tarmės ypatybės“. Dvibalsis uo kirčiuotoje pozicijoje dažniau žymimas oa: doamajo = duomaju, la. b. k. domāju ‘galvoju’, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai’, goawes ac. pl. guoves, la. b. k. govis ‘karves’, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žąsys kanda’), kartais uo: uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys’ arba o: kiozi = ķuoci ‘krepšį’. 11 Korektūros klaida, turi būti mumis. 12 Sprendžiant iš geminatos, greičiausiai taip rankraštyje pažymėtas ŭ.
Straipsniai / Articles 81 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Konsonantizmas. Pučiamieji ir afrikatos: latviškas c dažniausiai užrašomas tz (wetzaisch = vecaiš, la. b. k. vecais ‘senasis’), pasitaikė ts (läts = lec ‘lekia’) ir vieną kartą dz (dziäma = ciema ‘kiemo’); dz dažniau užrašomas ds (isdserti = izdzerti ‘išgerti’, paßadsis = pazadzis ‘pavogęs’, kadauds = kā daudz ‘kiek’13), bet ziti = dzīti ‘ginti, varyti’14; z – s (ar sirgu = zirgu ‘su arkliu’), š – sch (sadeguschi = sadeguši ‘sudegę’), bet pasitaikė ir kitaip, pvz.: wirzchus = veršus (la. b. k. vēršus), č – cz (czijsti = čīsti, la. b. k. tīri ‘švariai’), ž ‒ lietuvių raštų ź (ßiäź = sēž 3 praes. ‘sėdi’, laużi = ļauži, la. b. k. ļaudis ‘žmonės’), bet yra ir sch (koasch = kuož ‘kanda’). Raide ß žymimas s: isch kraßnis (= iš krāsnes, la. b. k. krāsnī ‘į krosnį, krosnyje’), ßaußas lapas (= sausas lapas ‘sausi lapai’), es eßu (= esu, la. b. k. esmu, ‘esu’), tačiau nenuosekliai ‒ plg. is gaisa (= iz gaisa, la. b. k. gaisā ‘ore’) ir gaißas (gaisas, la. b. k. gaiss ir laiks ‘oras’). Pasitaikė taip žymimas ir z: paßadsis (pazadzis ‘pavogęs’), uß15 to lauku (uz tuo lauku ‘į tą lauką’), tačiau tai reti atvejai. Istoriniai priebalsių junginiai su : *n junginys atspindimas vokiškai ng: is ta udingi = iz tā ūdiņa ‘į vandenį’, winga = viņa ‘ji’; kiti latvių minkštieji priebalsiai užrašomi kaip dabartinėje lietuvių kalboje, žymint minkštumą raide i: niedelio = nediļu (Plāķis 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘savaičių’, pliauti = pļauti, la. b. k. pļaut ‘pjauti’, galliu = gaļu ‘mėsą’, kiauschis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis’, kiozi = ķuoci, la. ķocis, grozs ‘krepšys’. Žodyje wurschzu (= gen. pl. vuršķu, nom. vuršķis ‘dešra’) šaknies gale greičiausiai ištariamas latviškas ķ, iš klausos panašus į c. Palatalizuoto l < l atveju visiško nuoseklumo nėra: pavyzdžiui, tiä lauźi = tie ļauži ‘tie žmonės’; kitame sakinyje yra trys pozicijos, kuriose tikėtini palatalizuoti ļ, bet būtent žodyje ļauži minkštumas nepažymėtas: Es eßu ar tes lauźis tiä pakallia par pliawam iß graudu iäjajiß. ‘Aš esu su tais žmonėmis ten (?) iš paskos per pievas į rugius įvažiavęs’. Priebalsių palatalizacija yra vienas iš įdomesnių kuršininkų kalbos raidos klausimų, apie tai plačiau žr. skyrių „Fonetinės tarmės ypatybės“. Priebalsis j paprastai rašomas j (jau, kajas = kājas ‘kojos’), tačiau tarp balsių pasitaiko ir g: satsegu = saciju, la. b. k. sacīju ‘sakiau’, pakagings = pakajings ‘ramus, mandagus’, mazigis = mācijis, la. b. k. mācījis ‘mokęs’. Asimiliacijos atvejai dažniausiai rašomi fonetiškai: snikti = snigti, aukti = augti, laps = labs, jodisch = juo dižs ir pan. Bet pasitaiko ir morfologinės rašybos atvejų, pavyzdžiui, tads = tāds ‘toks’, ir klaidų: pudnenni = dem. putneni (la. b. k. putni ‘paukščiai’). 13 Žr. „Leksikos ypatybės“. 14 Šis atvejis gali atspindėti fonetinę ypatybę, plg. ʃiedat ‘giedate’, ʃirdi 2 praes. ‘girdi’ (Bezzenberger 1888: 37). 15 Greičiausiai reikėtų laikyti fonetiniu žymėjimu, žr. toliau.
DALIA KISELIŪNAITĖ 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Proklitikai kartais parašomi kartu: ista = is tā (la. iz tā), kadauds = kā daudz ‘kiek (daug)’, nußirdis = nu(o) sirdes, la. b. k. no sirds ‘iš širdies’, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis’. FONETINĖS TARMĖS YPATYBĖS Wenkerio atlaso nidiškių kalbos kortelėje, užpildytoje baltų kalboms nepritaikytais vokiškais rašmenimis, matome svetimkalbio mokytojo pastangas atspindėti girdimo teksto garsyną, ir tai leidžia atpažinti kai kurias (tikrai ne visas) to meto kuršininkų kalbos ypatybes. Dalis jų paveldėta iš Kuršo tarmių, tačiau čia randame įvairių patarmių elementų, todėl skyriaus pavadinimas sąlygiškas, taikytinas kuršininkų kalbai kaip latvių kalbos geolektui. Galūnių redukcija. Dabartinei kuršininkų kalbai būdinga toli pažengusi galūnių redukcija. Tačiau šio šaltinio medžiaga rodo, kad XIX a. antroje pusėje dauguma galūnių dar buvo palyginus gerai skiriamos, nors ilgosios sutrumpėjo tikriausiai seniai. Daugeliu atvejų galūnių rašyba dar leidžia skirti linksnių formas: Kas turr mane kiozi ar galliu paßadsis? = kas tur mana ķuoci ar gaļu pazadzis?, la. pžd. kas tur (ir) manu ķoci (grozu) ar gaļu pazadzis?, ‘kas turi mano krepšį su mėsa pavogęs, t. y. kas [...] pavogė’; wingai16 turr tas dranas par sawa mati gatawas schuti = viņa tur tas drānas par sava māti gatavas šūti, la. pžd. viņa tur tās drānas priekš savas mātes gatavas šūt (viņai ir jāuzšuj) ‘ji turi tuos drabužius savo motinai (gatavus) pasiūti’; ar to werdamo = leppili (ar tuo verdamuo lepili), la. ar to vārāmo karoti ‘su verdamuoju šaukštu’ ir kt. Skirtinga tos pačios galūnės rašyba rodo, kad dėl redukcijos balsiai ne visada aiškiai skiriami: ac. sg. mane kiozi (= mana ķuoci), plg. la. b. k. manu grozu; ac. tewe / tewi (= tevi), prt. act. nom. pl. eßam pawargusch (= pavarguši) / (ir) sadaguschi, voc. sg. be(ž)džān (be(ž)džāne) / miälaisch waikili (= mielaiš vaikili). Tačiau tokių atvejų palyginti nedaug. Pasitaikantys galūnių užrašymo variantai susiję ir su kitais fonetiniais pokyčiais (balsių platinimu), o kartais yra gramatikos klaidos: kad tu winga but pasinnis (= kad tu viņu būt(u) pazinis) ‘jei tu jį būtum pažinęs / -usi’. Kuršininkų kalbos galūnių redukcija buvo pastebėta ir A. Bezzenbergerio, kuris teigia, kad nekirčiuotų a ir u vietoje girdėjęs redukuotą e, tačiau prieš jį priebalsiai nepalatalizuojami: galde ‘des Tisches’, mane meit‘ (mana meita) ir pan. (Bezzenberger 1888: 24–25). Apie trumpinamas galūnes kalba ir J. Plakis 16 Galūnėje greičiausiai klaida.
Straipsniai / Articles 83 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė (Plāķis 1927: 17). Kuršininkų kalboje galūnės balsis a neišmetamas, jeigu susidaro priebalsių samplaikos s+s, z+s, sn+s ir pan. Kortelėje toks pavyzdys yra gaißas, la. b. k. gaiss ‘oras’, plg. svešas, la. b. k. svešs ‘svetimas’, tîesnas‚ la. b. k. taisns ‘tiesus’ ir kt. (Plāķis 1927: 83, 86). XX a. antrosios pusės rašytiniai kuršininkų tekstai rodo, kad galūnių redukcija labai ryški ir sukelia linksnių formų niveliaciją: Kad tie zvejes par labes saguvumes juoa dauge āspelnij, tap pīrages cêpte [...] (Pietsch 1983: 116) (= kad tie zveji par labis saguvumis juo daug āzpelnija, tapa pīragi cepti), la. kad tie zveji par labiem saguvumiem (lomiem) vairāk nopelnīja, tika pīrāgi cepti ‘kai tie žvejai už gerus laimikius daugiau (nu)pelnė, tapo pyragai kepti (buvo kepami)’. Plačiau apie XX a. kuršininkų kalbos galūnių niveliaciją ir linksniavimo sistemos irimą žr. Ivanickaja, Kiseliūnaitė 2015. Nekirčiuotų balsių trumpinimas. Nekirčiuotų balsių trumpinimas nešakninėse morfemose pastebėtas visų kuršininkų kalbos tyrinėtojų (Plāķis 1927: 17; Bezzenberger 1888: 24–26), tačiau Wenkerio kortelėje šią savybę iliustruoja tik tie atvejai, kurie pasireiškia rašyboje, t. y. priebalsių geminatomis. Ypač akivaizdu, kad trumpinami veiksmažodžių priesagų balsiai: darette (= dareti / dariti, la. b. k. darīt ‘daryti’), gaidetti (= gaideti / gaiditi la. b. k. gaidīt ‘laukti’). Balsių platinimas. Kuršininkų kalboje trumpieji balsiai i ir u nekirčiuotoje pozicijoje platinami, tačiau kortelėje tai atspindima nenuosekliai: darette (= dariti, la. b. k. darīt ‘daryti’), wiäno (= vienu ‘vieną’), nedarres (= nedaris, la. b. k. nedarīs ‘nedarys’), priäksch schiëscho niedelio miërres (= priekš šešu nediļu miris, la. b. k. pirms sešām nedēļām miris ‘prieš šešias savaites miręs’, iämegusch (= iemiguši ‘įmigę’), ei und stawe (= ej un stāvi ‘eik ir stovėk’), pulätzis17 (= palicis ‘palikęs’); winga [...] paschi (= viņi paši), jummies = jumes < jumis ‘jus’, bet snikti ‘snigti’, eß turru dikti saukti (= es turu dikti saukti, la. b. k. man ir dikti jāssauc) ‘aš turiu smarkiai šaukti’ ir kt. Kituose rašytiniuose kuršininkų šaltiniuose ši ypatybė (jeigu neskaičiuosime galūnių, kuriose ženklu e gali būti žymima galūnės redukcija) pasireiškia tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dalelytės si / se formose, veiksmažodžio priesagoje -inat (la. b. k. -ināt): ziema saserinkas (= ziemā sasirinkās, la. b. k. ziemā salasījās ‘žiemą susirinkdavo’); iemacenate (= iemācinati, la. b. k. iemācīt ‘išmokyti’) (Pietsch 1983: 82). Pastebėtina, kad iki šiol kuršininkų kalbos tyrinėtojai, išskyrus Christliebe El Mogharbel (Mogharbel 1993: 66, 68), šiai ypatybei mažai skyrė dėmesio ir ji laukia atskiros analizės18. Balsių siaurinimas. Kita ryški ypatybė pastebėta paveik visų: siaurasis e nekirčiuotose pozicijose, ypač po sonantų, suartėja su i (Bezzenberger 1888: 33, 17 Priešdėlyje klaida. 18 J. Plakio studijoje priesagų -īt ir -ināt perėjimas į -ēt ir -enāt minimas gramatikos skyriuje (Plāķis 1927: 33).
DALIA KISELIŪNAITĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII 34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenkerio kortelėje tokie atvejai neretai užrašomi raide i: ak. sg. uoglis = uogles, isch kraßnis = iš krāsnes, la. b. k. krāsnī, ta ugni (= tā ugne); galbūt dėl šios savybės priesaga *-el(a)s / -ele perėjo į -ils: merģils, vaikils, stukils, plg. dar stiģiles < vo. Ziegel, mentilis < vo. Mantel (Bezzenberger 1888: 33–34). Diftongizacija kuršininkų tarmėje nėra reguliari ir dėl lietuvių tarmių įtakos dažniau pasitaiko bendruose žodžiuose: vielu, la. b. k. vēlu ‘vėlai’; viel ‘vėl’ ir kt. (Plāķis 1927: 16). Wenkerio kortelėje tokia ypatybė paliudyta tiktai žodyje tie, la. te ‘ten’ (Plāķis, ten pat), tačiau wel = vēl ‘vėl’. Dvibalsių atliepimai. Monoftongizacija. Rasta tik pora atvejų su nekirčiuotu ie, kurie užrašyti kaip i (schoadin = šuodien ‘šiandien’, ti < tie ‘ten’) ir e (ar tes laužis = ar ties ļaužis, plg. la. b. k. ar tiem ļaudīm, kur įvardžio tie instr. ties (Plāķis 1927: 27), žr. „Morfologinės ypatybės“). Tačiau tiek nepakanka nustatyti, ar tokia monoftongizacija buvo reguliari. Vėliau dokumentuotoje tarmėje nekirčiuoto ie monoftongizacija pasireiškia gana dažnai (Mogharbel 1993: 85)19. Kaip ir kitose latvių tarmėse, natūraliai monoftongizuojami proklitikai prielinksniai: nußirdis = nuo sirdes, la. b. k. no sirds ‘iš širdies’. Kitas tarmėje pastebimas monoftongizacijos atvejis yra ei artėjimas prie siaurojo ē20, kuris mūsų dienomis kartais užrašomas lietuviška raide ė: grėt < greit < greitai, mėte < meita ‘mergina’, vėds < veidas ‘veidas’, rėz< reiz ‘kartą’ ir pan. (Pietsch 1991: 126, 142, 261; Mogharbel 1991: 72), bet Wenkerio kortelėje šios ypatybės nematome: graiti ‘greitai’. Išsaugotas Kuržemės tarmėms būdingas junginys uv žodyje dui (la. b. k. divi) ‘du’, bet tokių iliustratyvių žodžių kaip ‘žuvis’ ir ‘dugnas’ šiame šaltinyje nėra, plg.: zuve (la. b. k. zivs ‘žuvis’), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas’), suvȩns (la. b. k. sivēns ‘paršas’) (Plāķis 1927: 16; Ābele 1927: 119). Priebalsių palatalizacija. Kuršininkų kalbos tyrinėtojai pabrėžia, kad priebalsio l palatalizacija yra nereguliari ‒ žodyje ļauži, pasak jų, buvo dažnai tariamas ir nepalatalizuotas l (Bezzenberger 1888: 38; Plāķis 1927: 17), taigi mūsų pastebėtas „rašybos nenuoseklumas“ ar tes lauźis Wenkerio kortelėje tikriausiai nėra klaida. Janis Endzelynas tarpukaryje pastebėjo (Endzelīns 1931: 574), o autorė, ištyrusi dabartinių informantų kalbą, gali patvirtinti, kad vėlyvajame kalbos periode l ir ļ opozicija visose pozicijose niveliuojama iki alveolinio (greičiausiai dėl vokiečių kalbos įtakos); iš klausos atskirti palatalizacijos lygį tokiais atvejais kaip valuoda, lēkt ir ļauži yra sunku. Wenkerio kortelės medžiaga leidžia pastebėti, kad XIX a. priebalsio l palatalizacija pozicijose prieš istorinį vis dėlto 19 Prielinksnio pi < pie su dėsninga monoftongizacija sieti nevertėtų, nes tokia forma jis vartojamas daugelyje latvių tarmių, kur reguliarios monoftongizacijos nėra (Endzelīns 1951: 679). 20 Ši ypatybė būdinga Ventspilio apylinkių tarmėms (Šmite 1928: 116).
Straipsniai / Articles 91 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė formos, tačiau su pagalbiniu būt. Kiek čia esama vokiečių kalbos įtakos ir kokio ji senumo – tai kitas klausimas. Atrodo, kad atvejų, kur dalyvis būtų pavartotas sudurtinėje formoje pagal baltų kalbų tradiciją, t. y. kai išlaikoma pagalbinio ir pagrindinio veiksmažodžio laikų ar modalumo koreliacija, nedaug: but pasinnis = būtu pazinis ‘būtum pažinęs’, butu dräschali pastellajusch = būtu drešeli pastelajuši ‘būtų kūlėją pasamdę’, eßam pawargusch = esam pavarguši ‘esame pavargę’, bija [...] iämegusch= bija [...] iemiguši ‘buvo įmigę’. Rasta vienintelė atributo funkcijas atliekanti dalyvinė forma ‒ prt. praes. act. instr. sg. ar werdamo leppili ‘(su) verdamuoju šaukštu’. Prieveiksmiai. Dalis prieveiksmių pavartoti įprastai: apkarti (Plāķis 1927: 47 apkăt) ‘aplink’, bischki = bišķi, la. tarm. bišķi, bišķiņ ‘truputį’, zitadi = citādi ‘kitaip’, labi ‘gerai’, wacker ‘vakar’, scho rit = šuorīt, la. b. k. šorīt ‘šįryt’ ir kt. Užfiksuota tarminių, Kuržemei būdingų leksemų ir jų formų: ne magg = nemaģ, la. b. k. nemaz ‘nėmaž’, nu ‘dabar’32, gana ‘gana’, dikti ‘smarkiai’ < vo. dicht, la. b. k. ļoti, stipri, aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukštai’ (ME I 218). Kortelėje galima rasti prieveiksmių („īpatnējus veidojumus“ – Plāķis 1927: 38), kuriuos kuršininkai sudarė savitai: sämui = zemui ‘žemai’ (žr. „Leksikos ypatybės“). Prieveiksmio daug / daudz formos kortelės sakiniuose įvairuoja (EH I 310): pardaug ‘per daug’, wißu daugumu ‘daugiausiai’, bet kadauds = kā daudz ‘kiek’ (žr. „Leksikos ypatybės“). Kuršininkų kalboje prieveiksmio daug laipsnių formose nėra latviams įprastos leksemos vairāk, visvairāk, čia, kaip ir būdvardžiuose, vartojamos analitinės formos su juo ir visu. J. Plakis laiko latviška ir prieveiksmio formą ciek ‘kiek’ (Plāķis 1927: 38; ME I 392 tik iš raštų). Esama iš lietuvių nužiūrėtų prieveiksmių ir jų konstrukcijų (žr. „Leksikos ypatybės“). Vieną kartą pasitaikė germanizmas fasti, kurį reikėtų laikyti atsitiktiniu, neradus atitikmens žodžių junginiui fest am schlafen ‘giliai, kietai miegoti’, nors kuršininkų kalboje ciets su žodžiu miegs yra vartojamas iki šiol. Prielinksnių vartosena tik iš dalies sutampa su dabartine latvių kalba ar tradicine vartosena tarmėse: ar sirgu = ar zirgu ‘su arkliu’; bi ßales = be sāles, la. b. k. bez sāls ‘be druskos’; pi tas sewos = pi tas siewas, la. b. k. pie tās sievas ‘pas (tą) moterį’; pi smerritshes = pi smerče(s), la. b. k. līdz nāvei, ‘iki mirties, mirtinai’; ar tewi (= ar tevi) ‘su tavim’, par [...] mati = par māti, la. b. k. mātei ‘motinai’; par mani, la. b. k. man ‘man’ ir kt. Ryškiausias pastebimas skirtumas – jau minėtas prielinksnio is / iš (la. tarm. iz) vartojimas inesyvo funkcija: is mußu darza = is mūsu darza, la. b. k. mūsu dārzā ir pan. Tai gali būti kontaminuota forma: plg. la. tarm. iekš krāsns = krāsnī ir la. iz (su gen. ME I 712), galima ir lietuvių iš 32 Betontes nu ‘jetzt’ – ME II 752, 753.
DALIA KISELIŪNAITĖ 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII įtaka. Esama ir daugiau skirtybių: latvių aiz ‘už’ kuršininkų monoftongizuojamas su strumpėjusiu a < āz (as namma = az nama, la. b. k. aiz nama)33; prielinksnis uz su ac. atlieka inesyvo funkciją (ir [...] uß to lauku, la. b. k. uz tā lauka, laukā. pžd. ‘ant lauko’, t. y. ‘lauke’; us to murenns, la. b. k. uz tā mūrena ‘ant mūrelio, akmeninės tvorelės’; us manna galdu, la. b. k. uz mana galda ‘ant mano stalo’); prielinksnis pic < pēc greičiausiai dėl vokiečių kalbos įtakos vartojamas judėjimo krypčiai nusakyti (pits maju iät = pic māju iet, la. b. k. majās iet) (Endzelīns 1951: 677). Skirtingai negu dabartinėje latvių kalboje, prielinksniai vartojami su įvairiais daugiskaitos linksniais: pits maju = pic māju (gen. pl.), la. b. k. mājās greta ac. sg. uz māju; priäksch schiëscho niedelio miërres = priekš šešu nedeļu miris (gen. pl.), pi mußu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums), uz mumis (ac. pl.) (plačiau Plāķis 1927: 40; Ivanickaja, Kiseliūnaitė 2015: 217). Vienintelis atvejis, kai daugiskaita prielinksnis pavartotas su instrumentaliu (dabartinėje kalboje vienaskaitoje su akuzatyvu), yra gar außim (vo. ac. um die Ohren)34. LEKSIKOS YPATYBĖS Dauguma teksto žodžių pažįstami latvių bendrinėje kalboje arba tarmėse. Atskirai verta pastebėti keletą įdomesnių Kuržemės tarmėms būdingos leksikos pavyzdžių: archajiškų žodžių formų, tikrųjų ir semantinių dialektizmų, vakarinėms latvių tarmėms būdingų germanizmų. Tai šiose tarmėse vartojamos ar fiksuojamos leksemos: magg (= maģ), la. b. k. maz ‘mažai’ (ME II 548); par didžu = par dižu, la. b. k. par lielu ‘per didelis’, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis’ (ME I 475)35; dikti, la. b. k. ļoti, stipri, skaļi ‘smarkiai, garsiai’ (ME I 466); dranas = drānas, la. b. k. drēbes ‘drabužiai‘ (ME I 494 drãna = drẽbes bibl. u. in Kurl. ‘Kleider’); kiozi = ķuoci, nom. ķuocis iš vo. dial. kö(t)z ‘Korb’ ‘krepšys’ (ME II 393; plg. lie. žem. kiõcis ‘krežis, krepšys’); uz murenns = mūrena / mūrenes ‘ant tvorelės’ (muris, murenieks – Plāķis 1927: 68) < vo. tarm. mur. Iš deminutyvinių priesagų vedinių kortelėje užfiksuoti: el > il (waikili, ‘vaikeli’, stukkila ‘gabalėlio’), kurie vartojami deminutyvine reikšme be menkinamojo atspalvio, kaip ir būdinga Kuržemės tarmėms (Markus-Narvila 2011: 98); nors pasitaikę pavyzdžiai yra lituanizmai, tačiau kuršininkų kalboje apstu ir autentiškų priesagos el > il vedinių (puišilis ‘vaikinukas’, laivilis ‘laivelis’, ruoķile 33 Priešdėlis āzir prielinksnis az (Plāķis 1927: 39, ME I 233). 34 gar ausīm duot ‘einen um die Ohren krauen’ (ME I 601). 35 Kuršių nerijos kuršininkų kalboje žodis liels nepažįstamas, leksema dižs, -a atėjo iš Kuržemės (Ābele 1928: 142).
Straipsniai / Articles 93 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė ‘rankelė’ ir kt. – Plāķis 1927: 14). Kita kuršininkų mėgstama deminutyvinė priesaga yra en, skirtingai negu latvių bendrinėje kalboje, su trumpuoju balsiu (Plāķis 1927: 19): ar abolennis = ar ābuolenis ‘su obuoliais’; awennu = aveņu ‘avelių, ėriukų’ (iš tarm. ave, la. b. k. aita ‘avis’), pudnenni = putneni ‘paukšteliai’; uz murenns = mūrena / mūrenes ‘ant tvorelės’. Patebėtinas kuršininkų polinkis abstraktų daryboje (iš ypatybės kilusios būsenos, rezultato ir kt. reikšmėmis) vartoti priesagą -ums: slapumu = slāpumu, la. b. k. slāpes ‘troškulys’, plg. situms, la. b. k. sitiens ‘smūgis’; nuorunajums, la. b. k. noruna ‘susitarimas’ (Plāķis 1927: 19, 69) ir kt. Atrodo, šis darybos formantas pasitarnavo sudaryti prieveiksmio daug aukščiausio laipsnio formai wißu daugumu ‘daugiausiai’. Taip pat atkreiptinas dėmesys į jau minėtą savitą prieveiksmių darybą, kuri iš dalies panaši į Kuržemės tarmių: aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukštai’ (Paula 1926: 56); sämui = zemui, la. b. k. apakšā ‘žemai, apačioje’ (plg. viêrsuõj Paula, ten pat) greta apakscha= apakšā ‘t. p.’. Jau kitų tyrėjų pastebėta, kad kuršininkai reikšme ‘labai’ vartoja įvairias leksemas: dikti, tā, tā daug, par daug ir nepažįsta latviško ļoti (Plāķis 1927: 38); kortelėje vokiečių sehr ‘labai’ atliepia pardaug = par daug, taddi diźi = tādi diži. Vokiečių prieveiksmis to(d)t ‘mirtinai’ čia išverstas prielinksnine konstrukcija pi smerritshes = pi smerča plg. la. b. k. līdz nāvei. Semantikos požymiai rodo, kad kai kurių žodžių reikšmės mažiau diferencijuotos, tačiau šiuo atveju tai nebūtinai pačios kalbos ypatybė, o greičiau vertėjo pasirinkimas: pavyzdžiui, vo. erzehlen ‘pasakoti’ dabartinių kuršininkų kalboje atliepiamas rākuot (la. b. k. stāstīt), kortelėje paßaziga = pasacija (la. b. k. pasacīja); taip pat ne visai aišku, ar žodis pasakas (vo. Geschichte) pavartotas stilistiškai neutraliai, ar norėta suteikti menkinamąjį atspalvį ‘netikras, išgalvotas pasakojimas’. Nors kuršininkai turi žodį tupeti ‘tupėti’ (Plāķis 1927: 86), greičiausiai dėl vokiško originalo įtakos čia apie paukščius sakoma ßiäž = sēž ‘sėdi’. Tačiau esama ir neabejotinai kuršininkų kalbai priskirtinų reikšmių skirtumų, fiksuojamų įvairiuose šaltiniuose iki mūsų dienų, kaip antai: iäjajiß = iejājis ‘gefahren’ ‘įvažiavęs’ (jâti la. braukt, ‘važiuoti’ – Plāķis 1927: 60), nammus = namus, la. b. k. māja ‘namas’36. Kortelės sakinių leksikoje matome nemažą lietuvių kalbos, ypač kaimyninių tarmių, įtaką. Perimamos ir lietuviškos, ir per lietuvių kalbą iš kitų kalbų atėjusios leksemos, jos įvariai fonetiškai ir morfologiškai adaptuojamos: graiti = greiti < lie. greitai, la. b. k. ātri 36 Kuršininkų kalboje žodis māja vienaskaita vartojamas dažniausiai suprieveiksmėjusia lokatyvo forma mā(jā) ‘namie, namõ’ arba daugiskaita mājās ‘namie’. Reikšme ‘namas, troba, pastatas’ vartojamas nams.
DALIA KISELIŪNAITĖ 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII kiauschis = ķauš’us < lie. kiaušis, la. b. k. ola waikili = vaikilis < lie. vaikelis, la. b. k. bērniņš pradda = prada, inf. pradēt < lie. pradėti, la. b. k. sākt wis praddim < lie. tarm. pradėm ‘nuolat’, la. b. k. vienmēr dewilika < lie. dvylika, la. b. k. divpadsmit miels < mielas (Plāķis 1927: 68 – mĩlš), la. b. k. mīļš schischi = šiš(i) < lie. tarm. šiš ‘čia’, la. b. k. te, še tujau < žem. tujau ‘tuojau’, la. b. k. tūlīt dar < lie. dar, la. b. k. vēl arba < lie. arba (Plāķis 1927: 41 –va), la. b. k. vai. Žodis pradēt ‘pradėti’ kuršininkų kalboje prisitaikęs prie mišriojo tipo asmenuotės: pradēt, prada, pradija (Kiseliūnaitė 1998: 128). Kai kurios „lietuviškai“ atrodančios leksikos ypatybės kitų tyrėjų gal ir ne visada pagrįstai priskirtos skoliniams, pavyzdžiui, läts = lec ‘skraido, lakioja’, la. b. k. lido buvo vartojamas Kuržemės tarmėse (ME II 458). Tradiciškai lituanizmams priskiriami žodžiai gali būti kuronizmai, pavyzdžiui, puiki ‘puikūs, gražūs’, kuris paplitęs lietuvių žemaičių plote, pažįstamas ir Kuršo tarmėse (ME 3: 403). Slavizmai į kuršininkų kalbą atėjo daugiausia per lietuvių šnekamąją ir religinę kalbą. Senų, dar iš Kuršo atneštų (baznīca, cil(v)ēks ir pan.), yra tik vienas kitas, Wenkerio kortelėje prie jų skirtinas doamajo = duomaju, la. b. k. domāt ‘galvoti’. Daugiau pasitaikė slavizmų, atsiradusių per lietuvių kalbą37: pakagings = pakajings < hibr. pakajingas ‘ramus’, la. b. k. mierīgs; czijsti = čīsti < lie. sl. čysta, la. b. k. tīri ‘švariai’; smerritshes = smerča / smertes < lie. sl. smetis, la. b. k. nāve ‘mirtis’; būddelki = budelki (budiļķȩ ‘butele’ Plāķis 1927: 51) < lie. sl. butélka ‘butelis’; budawati = budavati < lie. sl. budavóti ‘statyti’, la. b. k. celt, būvēt; bedschān = bezdžāne < lie. beždžionė / beždžionė < brus. aбязьянa, la. b. k. pērtiķis. Per lietuvių tarmes bus atėję ir kai kurie germanizmai: stukkila (= stuķeļa, plg. vak. žem. stukẽlis ‘gabaliukas’ < vo. dial. stuk; būri ‘būrai, valstiečiai’ < vo. dial. buhr; slekti, plg. lie. tarm. šlẽktas < vo. schlecht, la. b. k. slikts ‘blogas’ (Plāķis 1927: 81); wurschzu (= vuršķu, nom. vuršķis) < lie. tarm. vurškis / vurštas < vo. Wurst, plg. la. b. k. desa ‘dešra’; pastellajusch = pasteļajuši < lie. tarm. steliúoti ‘kviesti’, vo. stellen; ar bärschtu ‘su šepečiu’ (bĕštas la. birste, sukas – Plāķis 1927: 50) < lie. tarm. bérštas < vo. Bürste ‘šepetys, šukos’. Įdomus žodis ac. sg. dräschali = *drēšel(i)s < vo. Drescher ‘kūlėjas’, neužfiksuotas kuršininkų žodynuose, o vo. dreschen verčiamas kulte ‘kulti’ (Pietsch 1991: 88). Kuršininkų leksiką, susijusią su žemės ūkiu, daugiau veikė lietuvių, o ne vokiečių kalba, ir 37 Plačiau žr. Hinze 1993.
Straipsniai / Articles 95 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė sunku pasakyti, ar žodis *drēšelis kuršininkams apskritai buvo pažįstamas. Nepavyko aptikti jo ir Prūsijos lietuvių kalbos šaltiniuose, tačiau fonetiškai jis atrodo kaip lietuvių kalboje adaptuotas germanizmas, plg. skrybėl < vo. tarm. skriver ir pan. Esama ir daugiau žodžių vartosenos niuansų, kurie skatina galvoti apie lietuvių ir kuršininkų kalbų sąveiką: žodis vel = vēl kortelės sakiniuose vartojamas ne latviška reikšme ‘dar’, bet kaip lietuvių vėl; lauku < žem. laũku, plg. la. b. k. laukā, ārā ‘lauke, laukan’ (lauku J. Plakis priskyrė prie ypatingų kuršininkų vedinių (Plāķis 1927: 38), tačiau jam galėjo būti nepažįstamas žemaičių žodis); satirpis38, la. b. k. izkusis ‘ištirpęs’; scha = šā, vo. sonst, plg. lie. jungt. šiaip ‘priešingu atveju, antraip, kitaip’; Gali būti, kad ir jungtuko ir vartojimas greta un(d) (bi ßales ir bi pipparu = be sāles ir be piparu ‘be druskos ir be pipirų’) yra lietuvių kalbos įtaka, nors latvių tarmėse jis taip pat fiksuojamas (ME I 708). Tiesiai iš vokiečių kalbos atėjusios leksikos šiame tekste palyginti nedaug: und < vo. und ‘ir’, ganz < vo. ganz ‘gerokai, visai’, fasti < vo. fest ‘tvirtas, kietas’, kituose kuršininkų šaltiniuose vartojamas la. ciets, -a > adv. cieti; lepilȩ ‘šaukštas’ iš vo. Löffel, plg. la. b. k. karote ‘šaukštas’; brunaisch = brūnaiš ‘rudasis’, pastarasis gali būti atsineštas dar iš Kuršo (ME I 341). Prie jų galbūt skirtinas ir koki ‘pyragai’, plg. la. tarm. koka < vo. tarm. koke (ME II, 342). Kalbant apie leksikos vartojimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie tekstai yra vertimas, taigi taikyti visų leksikos vartojimo „keistenybių“ to meto kuršininkų bendruomenei neturėtume. Akivaizdu, kad dažnai vertėjas laikėsi ne tik vokiškos sakinio struktūros, bet ir pažodinio leksemų vertimo, ne visada parinkdamas autentišką semantinį atitikmenį. Taip tekste atsirado semantinių kalkių tiek laisvuose junginiuose, tiek frazeologijoje. Ypač į akis krenta artroidinė įvardžių tas, ta ir viens, -a vartosena: wieno bischki= vienu bišķi ‘ein Bischen’; wintsch iäd tos kiauschis = viņš ēd tuos ķiauš’us, plg. er ißt die Eier; tas kajas man pardaug ßap = tās kājas man pardaug sāp, plg. die Füße thun mir sehr weh; ta ugni bi par karsta, tiä koki ir [...] sadaguschi = ta ugne bi(ja) par karsta, tie kuoki ir [...] sadeguši, plg. das Feuer war zu stark / heiß, die Kuchen sind [...] gebrannt; Mußu kalni nau taddi diži tiä jußu daug jo diži = mūsu kalni nav tādi diži, tie jūsu daug juo diži, plg. Unsere Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher ir kt. Pažodžiui verčiami kai kurie vokiečių kalbos žodžių junginiai: rein machen: czijsti pataisit = čīsti pataisit ‘išvalyti’; fertig nähen: gatawas schuti = gatavas šūti ‘pasiūti’; recht von ihnen: labi no winga = labi nuo viņu ‘jie gerai padarė, pasielgė’. Panašiai elgiamasi ir pastoviųjų vokiškų junginių atveju: wieviel: kadauds = kā daudz ‘kiek’, haben Durst (žr. toliau). 38 tirpt ‘zerfliessen, schmelzen’ iš literatūros (ME 4: 197), dar žr. Endzelīns 1931: 575.
DALIA KISELIŪNAITĖ 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Ne visada atidžiai paisoma žodžių reikšmių. Pavyzdžiui, vo. durch´s Eis gebrochen verčiama is leddus iäkritis = is ledus iekritis ‘į ledą įkritęs, po ledu įkritęs, įlūžęs’, nors kuršininkų kalboje vartojamas žodis ielūzt ‘įlūžti’. Esama ir vertimo nesusipratimų. Pavyzdžiui, vo. durchgelaufen (apie kojas), matyt, buvo vertėjo nesuprastas (‘vaikštant pratrinti, sužeisti’) ir išverstas parsiskrejis = parsiskrējis, todėl iškreipta visa sakinio mintis. Panašiai ir sakinyje Es hört gleich auf zu schneien vertėjui sukėlė keblumų junginys es hört [...] auf ‘nustos, baigsis, liausis (snigti)’ ir išversta priešingai: wel jau pradda snikti = vēl jau prada snigti ‘vėl jau pradeda snigti’. Įdomu pasekti veiksmažodžio tureti vartoseną. Kuršininkų kalboje jis įprastai vartojamas kaip lietuvių turėti, vo. haben. Tokia reikšmė nėra retenybė ir vakarinėse latvių tarmėse (Ozola 2007: 396–398). Atrodo, kad vokiečių veiksmažodžiui (ihr) dürft (nicht) kuršininkų kalboje sunku rasti atitikmenį (plg. la. b. k. (ne)drīkstat), vokiečių dürfen verčiamas varêt ‘galėti’ (Pietsch 1991), šiame tekste ‒ (ne)tureti ‘(ne)turėti’. Be to, kad veiksmažodžiu tureti verčiamasi ten, kur gramatiškai latvių kalboje vartojamas debityvas, t. y. atitinka vokiečių modalinius müssen, sollen (žr. „Morfologinės ypatybės“), jis modaline reikšme tarnauja ir tikslo raiškai kad tas piäns graiti saswirti turr = kad tas piens greiti sas(i)virti tur ‘kad (tas) pienas greičiau užvirtų’. Veiksmažodis tureti pavartotas ir būsenai nusakyti: turram slapumu = turam slāpumu (pžd. ‘turime troškulį’); nors J. Plakis fiksuoja veiksmažodį slâpti (Plāķis 1927: 81), tačiau dabartinė kuršininkų karta dažniau vartoja būtent analitinę konstrukciją, o slāpti ‘trokšti’ pasitaiko situacijose, kur kalbama apie žuvis ‘zuves slāpst’. Be visų šių atvejų, veiksmažodis tureti jungties vaidmenį atlieka sudurtinėse atliktinėse formose, kurios laikytinos kalke iš vokiečių kalbos (žr. „Morfologinės ypatybės“). Kai kurie perkeltinėmis reikšmėmis pavartoti vokiški žodžiai verčiami pažodžiui (pvz.: Das war recht von ihnen), tačiau esama ir tokių atvejų, kai vertėjas perteikia reikšmę natūraliau: Augenblickchen: bišķi ‘trumpai, truputį, akimirksnį’. Kartais ne visai aišku, ar pasitaikę sutapimai su vokiečių kalbos konstrukcijomis yra šio vertėjo, ar visos kuršininkų bendruomenės kalbos ypatybė, ar vokiečių kalbos poveikis latvių kalbai. Pavyzdžiui, frazeologinė žodžio stāvēt reikšme ‘sutarti, sugyventi’ vartosena (es thäte besser um ihn stehen: but stawejis ar winga labi = būtu stāvejis ar viņa (viņu) labi): plg. vo. stehen mit [...] ‘sugyventi, sutarti’ ir ar vieniem radiem saietas, ar citiem – stāv naidā (EH II 574). Kai kada, regis, netgi persistengta, nes vokiškas originalas „neprašo“ žodžio stāvēt (sei so gut): stawe tads laps = stāvi (esi) tāds labs ‘būk toks geras’. Vokiečių kalbos įtaka frazeologijai taip pat nevienareikšmiškai vertintina. Pavyzdyje ihr dürft nicht solche Kindereien treiben!: ius ne turret taddus niäkus ziti = jūs neturat tādus niekus dzīti ‘niekus, kvailai kalbėti’ žodžio dzīt vartosena artima latvių frazeologijai,
Straipsniai / Articles 97 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė plg. la. b. k. jokus dzīt ‘juokauti’, tačiau vokiško Kindereien vertėjas pažodžiui neperteikė, bet rado atitikmenį niekus. SINTAKSĖS YPATYBĖS Kortelės teksto sintaksės ypatybes įvertinti sunku ne tik dėl to, kad kuršininkų sintaksė mažai tirta, bet ir dėl to, kad šaltinyje trumpi sakiniai buvo verčiami iš vokiečių kalbos, ir toli gražu ne kiekvienas kalbos vartotojas geba ar supranta, kaip persakyti svetimos kalbos mintį savomis, įprastomis sintaksinėmis priemonėmis. Vertimui buvo pasinaudota tik vieno pateikėjo informacija, todėl ne kiekvieną čia esantį neįprastą sintaksės reiškinį reikėtų vertinti kaip autentišką visos bendruomenės kalbos ypatybę. Kita vertus, XIX a. antroje pusėje visoje Vokietijoje buvo pereita prie dėstomosios vokiečių kalbos, kuršininkai buvo mokomi iš vokiškų vadovėlių ir kitų knygų, todėl tikėtina, kad kai kurios vokiečių kalbos sintaksės ypatybės jau tuo metu buvo prasiskverbusios ir į jų šnekamąją kalbą. Nepretenduojant į galutinius vertinimus ar išsamų tyrimą, čia bus pastebėta keletas ryškesnių šio teksto sintaksės ypatumų. Sakinio konstravimas. Daugelis verčiamų sakinių savo konstrukcija mažai skiriasi nuo vokiškojo originalo, t. y. laikomasi ir vientisinio, ir sudėtinio sakinio vokiškos tvarkos. Labiausiai į akis krenta vokiška tarinio vietos taisyklė, kuri akivaizdi perskaičius vos keletą sakinių, tačiau ypač pastebima ten, kur ji pažeidžia natūralią savos kalbos loginę tvarką: Was sitzen da für Vögelchen oben auf dem Mäuerchen? kas ßiäž ti par pudnenni aukschum us to murenns = Kas sēž tie par putneni aukšum uz to (tā?) muren(e)s?, plg. la. b. k. kas par putniņiem sēž tur augšā uz mūrīša?, lie. kas per paukšteliai tupi ten aukštai ant mūrelio? Šiuo atveju kas par putnenni yra nedalomas veiksnys, kuris vertime išskirtas tarinio ir aplinkybės. Vientisiniuose sakiniuose, sudarytuose su sudurtinėmis formomis, jungtis ir vardinė tarinio dalis „klauso“ vokiečių kalbos taisyklių39: 15. eßi pakagings bijis = esi pakajings bijis (panašiai 5, 28, 32, 33, 40); netgi tais atvejais, kai vokiečių sudurtinė forma išverčiama vientisine, vis tiek tarinys išlieka sakinio gale: Wem hat er die neue Geschichte erzählt?: Kam wintsch tas jaunas paßakes paßaziga?, la. Kam viņš tās jaunas pasakas (pa)sacīja? Sudėtiniuose prijungiamuosiuose sakiniuose tarinys beveik visais atvejais paliekamas šalutinio sakinio gale (3, 9, 16, 17). Tokiuose sakiniuose trikdo ir 39 Čia ir toliau pateikiami sakinių numeriai, pagal juos galima rasti pavyzdžius priede.
DALIA KISELIŪNAITĖ 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII tai, kad šalutinis sakinys prijungiamas be jungtuko: [...] sag Deiner Schwester, sie sollte [...] nähen: [...] saki tawa maßai, wingai turr [...] schuti = saki tava māsai, viņai (viņa) tur [...] šūti; ich glaube, ich habe sie durchgelaufen: es doamajo es eßu par daug parsiskrejis = es domāju, es esu par daug parsiskrējis. Sujungiamieji ir mišriojo tipo sudėtiniai sakiniai taip pat žodis žodin atkartoja vokiško sakinio tvarką (4, 6, 14, 20, 31). Pasitaikė ir jungtukų įterpimo atvejų: 20. [...] sie haben es aber selbst gethan: winga ale paschi darrië = viņa (viņi) ale paši darija. Tai, kad daugeliu atvejų sakinio žodžių tvarka nėra natūrali, rodo ir sakinių vertimas į dabartinę latvių kalbą (žr. priedą, vertė Liene Markus-Narvila), kur žodžių tvarka dažnai kitokia. Vokiečių kalbos prielinksninės konstrukcijos taip pat paveikė verčiamų sakinių junginius. Tokiu poveikiu galima laikyti tuos atvejus, kur prielinksninių konstrukcijų atitikmenys baltų kalbose, ypač latvių, yra kitokie: gar außim = la. b. k. pa ausīm, für mich: par manni = par mani, la. tarm. priekš manis, la. b. k. man; für eure Mutter: par sawa mati = par sava māti, la. b. k. savai mātei; jau minėta prielinksnio pic vartosena: pits maju = pic māju (la. b. k. majās). Dar viena kliūtis vertėjui buvo neiginiai, kurie vokiečių kalboje reiškiami dalelytėmis nicht ir kein, o baltų kalbose būtini veiksmažodžio priešdėlyje. Kortelėje iš trijų atvejų du išversti pagal savas taisykles, o viename sakinyje neiginio priešdėlio veiksmažodyje trūksta: habt ihr kein Stückchen [...]: wa jus neturrat newiena stukkila = va jūs neturat neviena stukiļa; Hund thut Dir nichts: suns tewi niëka nedarres = suns tevi nieka nedaris; bet: Ich will es auch nicht mehr wieder thun!: Es gribbu ne magg to darette = Es (ne)gribu ne maģ to darīt. Galima konstatuoti, kad vokiečių sintaksė gerokai sukaustė natūralią baltų kalbų sakinio tėkmę ir sakinių, išverstų laisvesne tvarka, su savais gramatiniais atitikmenimis, kortelėje rasime vos vieną kitą: 12. Wo gehst Du hin? Sollen wir mit Dir gehn? Kur tu iëtti wa meß ar tewi eßam? = Kur tu ieti, va mes ar tevi iesam? (nesilaikoma vokiškos tarinio vietos). 29. Unsere Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher: Mußu kalni nau taddi diži tiä jußu daug jo diži = Mūsu kalni nav tādi diži, tie jūsu daug juo diži (nekartojama tarinio jungtis). 30. [...] wieviel Brod wollt ihr haben?: kadauds maifes jus gribat = kā daudz maizes jūs gribat? (neverčiamas žodis haben). 7. ohne Salz und Pfeffer: bi ßales ir bi pipparu = be sales ir be piparu (kartojamas prielinksnis). Natūralesnių vertimų randame tais atvejais, kai vokiečių ir baltų kalbų gramatinė raiška visiškai skiriasi: 18. Hättest Du ihn gekannt!: Kad tu winga but pasinnis = kad tu viņa (viņu) būt(u) pazinis. Panašiai „sukamasi iš padėties“, kai vokiečių beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß laut schreien: eß
Straipsniai / Articles 99 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė turru dikti saukti = es turu dikti saukti. Atrodo, kad vertėjas bus „supaprastinęs“ ir vokišką konstrukciją liegen geblieben sakinyje: 25. Der Schnee ist [...] bei uns liegen geblieben = Tas sniäks ir [...] pi mußu pulätzis = Tas sniegs ir [...] pi mūsu palicis. Ne visai aišku, kodėl 38-ame sakinyje vienas iš vienarūšių tarinių pakeistas tikslo aplinkybe: sind [...] draußen auf dem Felde und mähen / hauen: Tä laużi ir schoadinni wißu lauku uß to lauku pliauti = Tie ļauži ir šuodien visi lauku uz to lauku pļauti. Taigi, sintaksė bus bene labiausiai nuo metodo pasirinkimo nukentėjęs kuršininkų teksto kalbos sluoksnis, tačiau tik išsamesnė kitų šaltinių, o ypač garso įrašų kalbos analizė galėtų atsakyti, kaip kasdienė kuršininkų kalba iš tikrųjų buvo paveikta dvikalbystės. IŠVADOS Wenkerio atlaso kortelė Nr. 30084 yra vertingas rašytinis kuršininkų kalbos dokumentas. Per ją kuršininkų kalba pateko į didelį Europos lingvistikos projektą. Kortelėje kalba dokumentuota pagal galimybes gerai, kūrybiškai pritaikant vokiškus ir lietuviškus rašmenis rašto neturinčiai kalbai. Išstudijavus rašybos principus ir atlikus lingvistinę teksto analizę, galima konstatuoti, kad Nidos kortelė surašyta kruopščiai, jos lingvistinė informacija daugeliu atvejų atspindi autentišką savo meto kalbą. Lyginimas su profesionalių lingvistų atliktais kuršininkų kalbos tyrimais (A. Bezzenbergerio ir J. Plakio) parodė, kad XIX a. antroje pusėje kuršininkų kalba latvių dialektologijos požiūriu dar buvo sistemingas geolektas, liudijantis nevienalytį tarminį pagrindą. Kortelėje atsispindi ir kalbų sąveika Kuršių nerijoje. Fonetikoje matomos sẽnosios Kuršo tarmių ypatybės bei sąveikos su kaimyninėmis lietuvių tarmėmis rezultatai morfonologijoje (fonetiniai pakitimai tam tikrose morfemose), bet palyginti nežymi vokiečių kalbos įtaka (pavyzdžiui, dar matomi latviški priebalsio l palatalizacijos skirtumai, neįsibėgėjęs galūnių redukcijos procesas). Morfologijoje taip pat esama archajiško Kuršo tarmių palikimo (palyginti aiškios deklinacijos paradigmos, išlikusios senos daiktavardžių linksnių ir būdvardžių laipsnių formos, dar nesulietuvintos tariamosios nuosakos formos, paliudyta veiksmažodžio būtojo laiko ēkamieno formų, prielinksniai vartojami su įvairiais daugiskaitos linksniais); tuo pat metu pastebėtinas lietuvių kalbos poveikis (įvardžių galūnės, veiksmažodžio tureti + inf. vartojimas ir kt.) ir prasidedanti vokiečių kalbos įtaka, kuri pasireiškia prielinksninių junginių ir sudurtinių veiksmažodžio formų vartosenoje. Tačiau ne visais atvejais vokiečių kalbos poveikis laikytinas tarmės ypatybe ‒ pavyzdžiui, artroidinio įvardžių tas, ta arba veiksmažodžio tureti vartojimas sudurtinėse formose
DALIA KISELIŪNAITĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII vertintinas kaip vertimo trūkumas. Leksikoje greta senų Kuržemės žodžių ir darybos būdų konstatuotina ryški lietuvių kalbos įtaka, ypač kaimyninių žemaičių tarmių, iš kurių kuršininkai perėmė ne tik lietuviškos, bet ir vokiškos bei slaviškos kilmės leksemų, o kai kurie bendri baltų žodžiai pradėti vartoti lietuviškomis reikšmėmis. Tiesioginė vokiečių kalbos įtaka leksikai ne visais atvejais laikytina autentišku kuršininkų kalbos bruožu, nes kai kurių žodžių ar jų reikšmių nepatvirtina vėlesni šaltiniai. Tikėtina, kad dalis leksinių ir semantinių germanizmų šiame tekste atsirado dėl pažodinio vertimo. Kai kurios sąsajos su vokiečių kalbos atitikmenimis nėra lengvai interpretuojamos, nes panašių reiškinių esama ir latvių kalboje. Ypač tai pasakytina apie sintaksę. Didžioji dalis išverstų sakinių pažodžiui kartoja vokiško originalo sakinio konstrukciją, kuri neretai yra svetima baltų kalboms, o kartais daro sakinį sunkiai suprantamą. Tačiau esama ir išimčių ‒ surandama įprastų, natūralių sintaksinių atitikmenų, laisviau persakoma mintis. Dėl pasirinkto apklausos metodo (vertimo) būtent vokiečių kalbos poveikis kuršininkų kalbai šiame šaltinyje vertintinas atsargiai, nes naudojant šį metodą, pažodinis sekimas originalu beveik neišvengiamas. LITERATŪRA Ābele Anna 1927: Rucavas izloksne. ‒ Filologu biedrības raksti 7, 112–128. Ābele Anna 1928: Rucavas izloksne. ‒ Filologu biedrības raksti 8, 135–144. Bezzenberger Adalbert 1888: Über die Sprache der preußischen Letten. Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht. Chronik 2013: Chronik der Schule zu Nidden, sud. Gitanas Nausėda, Vilija Gerulaitienė. Vilnius: Petro ofsetas. Diederichs Victor 1883: Die kurische Nerung und die Kuren in Preuszen. – Magazin hrsg. von der Lettisch-Literarischen Gesellschaft. 17. Bandes 1. Stück. Mitau, 1–97. EH I–II ‒ Endzelīns Jānis, Hauzenberga-Šturma Edīte. Papildinājumi un labojumi K. Mülenbacha latviešu valodas vardnīcai 1–2. Prieiga internetu: www.tezaurs.lv/mev. Elertas Dainius 2014: XVI a. visuomenės siluetas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. ‒ Res humanitariae 15, 17‒67. Endzelīns Jānis 1931 (1979): Par kurseniekiem un viņu valodu. ‒ Darbu izlase 3(1). Rīga: Zinātne, 571–578. Endzelīns Jānis 1951: Latviešu valodas gramatika. Rīga: Latvijas valsts izdevniecība.
Straipsniai / Articles 107 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė 18. Hättest Du ihn gekannt! dann wäre es anders gekommen, und es thäte besser um ihn stehen. 19. Kas turr mane kiozi ar galliu paßadsis? Kas tur mana ķuoci ar gaļu pazadzis? Kas ir manu ķoci (grozu) ar gaļu pazadzis?26 19. Wer hat mir meinen Korb mit Fleisch gestohlen? 20. Wintsch darië ta jaunas paßakes paßaziga27 kad wingi butu dräschali pastellajusch, winga ale paschi darrië. Viņš darija tā, kad viņi būtu drešeli pastelajuši, viņi ale paši darija. Viņš darīja tā, ka viņi būtu kūlēju pastellējuši (pasūtījuši), bet viņi (to) paši darīja. 20 Er that so, als hätten sie ihn zum dreschen bestellt; sie haben es aber selbst gethan. 21. Kam wintsch tas jaunas paßakes paßaziga. Kam viņš tas jaunas pasakas pasacija? Kam viņš tās jaunas pasakas pasacīja (stāstīja)?28 21 Wem hat er die neue Geschichte erzählt? 22. Eß turru dikti saukti scha wintsch numis29 neparmanne. Es turu dikti saukti, šā viņš mumis neparmana. Es turu (man ir) dikti (skaļi) saukt, citādi viņš mumis (mūs) nesaprot.30 22 Man muß laut schreien, sonst versteht er uns nicht. 23. Meß eßam pa wargusch und turram slapumu. Mes esam pavarguš(i) un turam slāpumu. Mēs esam pavārguši un turam (mums ir) slāpes31. 23. Wir sind müde und haben Durst. 26 Kurš ir manu gaļas grozu nozadzis? 27 Rankraštyje išbraukta; matyt, per klaidą buvo įrašytas fragmentas iš kito sakinio, žr. toliau. 28 Kuram viņš tās jaunās pasakas stāstīja? 29 Klaida, turi būti mumis (Plāķis 1927: 26). 30 Man ir ļoti skaļi jāsauc, citādi viņš mūs nesaprot. 31 Mēs esam pavārguši un izslāpuši.
DALIA KISELIŪNAITĖ 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII 24. Kad mäß wacker wacker pargajem, ta gullejo ta zitti jau gulta und bija fasti iämegusch. Kad mēs vakar vakar(ā?) pargājam, ta guleja tie (?) citi jau gultā und bija fasti (cieti) iemiguš(i). Kad mēs vakar vakarā pārgājām, tad tie citi jau gulēja gultā un bija cieti iemiguši.32 24 Als wir gestern Abend zurück kamen, da lagen die Andern schon zu Bett und waren fest am schlafen. 25. Tas sniäks ir scho nakti pi mußu pulätzis33 ale scho rit ir wintsch satirpis. Tas sniegs ir šuo nakti pi mūsu palicis, ale šuorīt ir viņš satirpis. Tas sniegs ir šo nakti pie mūsu (pie mums) palicis, bet šorīt viņš ir satirpis (izkusis).34 25. Der Schnee ist diese Nacht bei uns liegen geblieben, aber heute Morgen ist er geschmolzen. 26. As mußu namma staw tris puiki abole koaki ar sarkanis abolennis. Az mūsu nama stāv trīs puiki ābol(ļ?)a (-u?) kuoki ar sarkanis ābuolenis. A(i)z mūsu nama stāv trīs puiki (skaisti) ābolu koki ar sarkanis ābolēnis (ar sarkaniem āboliem).35 26. Hinter unserm Hause stehen drei schöne Apfelbäumchen mit rothen Aepfelchen. 27. Wa jus newaret wieno bischki uſmumis gaidetti tad miäs iäßam ar jums. Vai jūs nevarat (nevaretu?) vienu bišķi uz mumis gaideti, tad mēs iesam ar jums. Vai jūs nevarat (nevarētu?) bišķi uz mums (mūs) (pa)gaidīt, tad mēs iesim ar jums. 27. Könnt ihr nicht noch ein Augenblickchen auf uns warten, dann gehn wir mit euch. 28. Ius ne turret taddus36 niäkus ziti. 32 Kad mēs vakar vakarā pārnācām, tad tie citi jau bija gultā un bija cieti iemiguši. 33 Priešdėlyje greičiausiai korektūros klaida. 34 Sniegs ir šonakt pie mums saglabājies, bet no rīta tas ir nokusis. 35 Aiz mūsu nama stāv trīs skaistas ābeles ar sarkaniem ābolīšiem. 36 Mažai tikėtina, kad tāds būtų su trumpuoju, tačiau du kartus parašyta geminata dd (žr. Nr. 29), leidžia spėti, kad gali būti ir ne klaida.
Straipsniai / Articles 109 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Jūs neturat tādus niekus dzīt. Jūs nedrīkstat tādus niekus dzīt. 28. Ihr dürft nicht solche Kindereien treiben! 29. Mußu kalni nau taddi diźi tiä jußu daug jo diźi. Mūsu kalni nav tādi diži, tie jūsu daug juo diži. Mūsu kalni nav tādi lieli, tie jūsu (ir) daudz lielāki. 29. Unsere Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher. 30. Ziäk schwarru wurschzu ir kadauds maiſes jus gribat. Ciek svaru (švaru?) wuršķu ir kā daudz maizes jūs gribat? Cik svaru desas un cik (daudz) maizes jūs gribat? 30. Wieviel Pfund Wurst und wieviel Brod wollt ihr haben? 31. Es neparmanu jummies jus turrat wienu bischki dikti satziti. Es neparmanu jumis, jūs turat (vienu) bišķi dikti saciti. Es jumis nesaprotu, jums bišķi (mazliet) diktāk (skaļāk) jāsaka.37 31. Ich verstehe euch nicht, ihr müßt ein bißchen lauter sprechen. 32. Wa jus neturrat newiena stukkila baltu Źepu par manni us manna galdu raduschi. Va jūs neturat (neesat) neviena stukiļa baltu ziepu par mani uz mana galdu (galda?) raduši? Vai jūs neturat (neesat) nevienu gabaliņu baltu ziepju priekš manis uz mana galda atraduši?38 32. Habt ihr kein Stückchen weiße Seife für mich auf meinem Tische gefunden? 33. Winga bralis gribb dui puikus jaunus nammus is mußu darźa39 budawati. Viņa brālis grib dui puikus jaunus namus is mūsu darza budavati. Viņa brālis grib dui (divus) puikus (skaistus) jaunus namus mūsu dārzā būvēt. 33. Sein Bruder will sich zwei schöne neue Häuser in eurem Garten bauen. 34. Tas warts nazi wingam nußirdis. Tas vards nāce viņam nu(o) sirdes. 37 Es jūs nesaprotu, jums jārunā mazliet skaļāk. 38 Vai jūs neesat nevienu baltu ziepju gabaliņu uz mana galda man atraduši? 39 Tikriausiai ź yra rašybos klaida, nes latvišką darzs kuršininkai vartoja iki šių dienų.
DALIA KISELIŪNAITĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Tas vārds nāca viņam no sirds. 34. Das Wort kam ihm von Herzen! 35. Tas biji labi no winga. Tas bija labi nuo viņu40. Tas bija labi no viņiem41. 35. Das war recht von ihnen! 36. Kas ßiäž ti par pudnenni aukschum us to murenns. Kas sēž tie par putneni aukšum uz tuo muren(e)s42? Kas sēž tur par putniņiem aukšum (aukšā) uz mūr(en)a?43 36. Was sitzen da für Vögelchen oben auf dem Mäuerchen? 37. Tä buri tur piätzus wirzchus und dewinges goawes und dewilika awennu priäksch ta dziäma adwäduschu tos wingi gribbeja parduati. Tie būri tur piecus veršus und deviņas goves und dvīlika aveņu priekš ta ciema atwedušu44, tuos viņi gribēja parduoti. Tie zemnieki ir piecus vēršus un deviņas goves (govis) un divpadsmit aitiņas priekš tā ciema atveduši, tos viņi gribēja pārdot.45 37. Die Bauern hatten fünf Ochsen und neun Kühe und zwölf Schäfchen vor das Dorf gebracht, die wollten sie verkaufen. 38. Tä lauźi ir schoadinni wißu46 lauku uß to lauku pliauti. Tie ļauži (lauži) ir šuodien visi lauku uz to lauku pļauti. Tie ļauži (ļaudis) ir šodien visi ārā uz lauka pļaut47. 38. Die Leute sind heute alle draußen auf dem Felde und mähen/hauen. 39. Ei nu tas brunaisch suns tewi niëka nedarres. Ej nu, tas brūnaiš suns tevi nieka nedaris. 40 Vokiškas sakinys rodo daugiskaitą. 41 No viņu puses tas bija labi / taisnīgi (darīts). 42 Su -ennuo muris (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mūris, tačiau neaiškus vedinio linksniavimo tipas. 43 Kas par putniņiem sēž tur augšā uz mūrīša? 44 Greičiausiai klaida, turėtų būti atveduši. 45 Zemnieki atveda pie ciema piecus vēršus un deviņas govis, un divpadsmit aitiņas, tos viņi gribēja pārdot. 46 Galbūt klaida: turėtų būti visi (ļauži). 47 Tie ļaudis ir šodien visi ārā uz lauka pļaut.
Straipsniai / Articles 111 Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Ej nu, tas brūnais suns tev nekā nedarīs. 39. Geh nur, der braune Hund thut Dir nichts. 40. Es eßu ar tes lauźis tiä pakallia par pliawam iß graudu iäjajiß. Es esu ar ties ļaužis (laužis) tie pakaļā par pļavam(s) is graudu iejājis. Es esmu ar ties ļaužis (tiem ļaudīm) tur pakaļā par pļavām graudos iejājis (iebraucis?).48 40. Ich bin mit den Leuten da hinten über die Wiese ins Korn gefahren. 48 Es esmu ar tiem ļaudīm pāri pļavām graudu laukā iebraucis. Language Analysis of Nida Questionnaire № 30084 in the Archive of the Linguistic Atlas of Germany at the Phillips University, Marburg SUMMARY The article presents a written source of the Kursenieku language - Card No. 30084 (Nida/Nidden) from Deutscher Sprachatlas (DSA) launched by Georg Wenker. The linguistic analysis led to the following conclusions: The Nida card is carefully written, and its linguistic information in many cases reflects the authenticity of the language. The comparison with the research by professional linguists (Bezzenberger and Plakis) showed that in the nineteenth century the Kursenieku language was still a systematic geolect derived from a heterogeneous dialectal basis. The card also reflects the interaction of languages in the Curonian Spit. Phonetic features reflect the dialects of Courland and the results of interaction with the neighbouring Lithuanian dialects in terms of phonomorphology and a relatively insignificant influence of the German language. Morphology also contains archaic features of the dialects of Courland (the manifested declension paradigms, the old flections of nouns and the grades of adjectives, the preserved
DALIA KISELIŪNAITĖ 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII preterit forms of verbs, prepositions with plural forms). At the same time, the influence of the Lithuanian language (pronoun flections, verb tureti + inf., etc.) and the beginning of the influence of the German language, which manifests itself in the use of prepositions and compound verb forms, is observed. However, the effect of the German language cannot always be regarded as a dialect feature - for example, the often-repetitive use of tas, or the verb tureti in compound verb forms looks more like a fault of translation. In the lexis there is a strong Lithuanian influence, especially from the neighbouring Samogitian dialects, next to the lexis inherited from Courland. The Kursenieki also adopted German and Slavic lexemes from Western Lithuanian dialects, and some common Baltic words absorbed the Lithuanian meaning. The direct influence of the German language on lexis is not always considered to be an authentic feature of the Kursenieku language, since some words or their meanings are not confirmed by later sources; a part of lexical and semantic Germanisms in the text arose due to literal translation. Some similarities with German language equivalents are not easy to interpret, because analogical features can be found in Latvian. This makes the determination of the time of their occurrence in the Curonian Spit difficult. This is most applicable to syntax. Most of the translated sentences literally repeat the construction of the German original sentence, which is often not typical of the Baltic languages and sometimes makes the sentence hard to understand. However, there are exceptions ‒ some natural, creative syntactic equivalents are found. Due to the chosen method of language documentation (translation), the effect of German on the Kursenieku language in the 19th century should be carefully considered in this source, because the use of this method makes the literal transfer of the original almost inevitable. Įteikta 2018 m. birželio 8 d. DALIA KISELIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva dalia.kise[email protected]