Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė

DALIA KISELIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: lyginamoji baltų kalbotyra, geolingvistika, etnolingvistika. NIDOS KORTELĖ NR. 30084 MARBURGO PILYPO UNIVERSITETO VOKIEČIŲ KALBOS ATLASO ARCHYVE: KALBOS ANALIZĖ Language Analysis of Nida Questionnaire № 30084 in the Archive of the Linguistic Atlas of Germany at the Phillips University, Marburg ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamas vienas iš nedaugelio rašytinių nykstančios kuršininkų kalbos paminklų – vadinamoji Wenkero kortelė Nr. 30084, kuri buvo įtraukta į Georgo Wenkerio pradėtą „Vokiečių kalbos atlaso“ (Deutscher Sprachatlas arba DSA) kartoteką. Pats šios kortelės rankraštis, jo sukūrimo aplinkybės ir rašybos sistema buvo jau pristatyti autorės kartu su Christiane Schiller publikuotame straipsnyje. Vienintelę kartotekoje kuršininkų kalbos kortelę sudarė Nidos mokytojas Otto Pohlmans, remdamasis vietinio pateikėjo žvejo Mikelo Pleikio informacija. Šiame straipsnyje įvairiais lygmenimis (rašybos, fonetikos, morfologijos, leksikos ir sintaksės) analizuojama šio rankraščio kalba. Daugiausia dėmesio skiriama kalbos autentiškumui – kaip užrašytas tekstas atspindi realią to meto kuršininkų kalbos situaciją, o kurie faktai vertintini kaip dokumentavimo metodo (vertimo) trūkumai. Pastebėtieji kalbos ypatumai lyginami su keliais metais vėliau paskelbtos Adalberto Bezzenbergerio bei kitų, po pusšimčio metų publikuotos, Jūro Plakio studijos medžiaga. Pastaruoju metu Vokietijoje vykdomas DSA skaitmeninimo projektas (DiWA), todėl manytina, kad išsami kiekvienos kortelės lingvistinė analizė pasitarnaus ir šiam uždaviniui. ESMINIAI ŽODŽIAI: Georgas Wenkeris, „Vokiečių kalbos atlasas“, kalbos dokumentavimas, nykstanti kalba, kuršininkų kalba, kalbų sąveika, lingvistinė teksto analizė. 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pylpo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė A N N O T A T I O N The article analyses one of the few written monuments of the endangered Kursenieku language, Card No. 30084 from Nida/Niden, which, along with other analogues from the 19th century German regions, was included in the file of the German language atlas (Deutsche Sprachatlas, or DSA) launched by Georg Wenker. The manuscript of this card, the circumstances of its creation and the orthography system were already presented by the author and co-author Christiane Schiller in the article published in 2015. The only Kursenieku language card in Wenker’s project was filled by Nida’s teacher Otto Pohlman. It was based on the information provided by local fisherman Mickel Peleikis. The article analyses the language of this manuscript on various levels (orthography, phonetics, morphology, lexis, and syntax). The author focuses on the authenticity of the language – how the written text reflects the real situation of the Kursenieku language at the time, and which facts are to be considered as weaknesses of the documentation method (translation). The observed language peculiarities are compared with the study by Bezzenberger published a few years later and another study by Plakis published fifty years later. In Germany, the DSA digitization project (DiWA) has recently been implemented, and it is therefore thought that a comprehensive linguistic analysis of each card will also serve its purpose. KEYWORDS: Georg Wenker, German language atlas, language documentation, endangered language, Kursenieku language, language interaction, linguistic text analysis. ĮVADAS Kūrinių kalbos1 rašytiniai paminklai nėra labai seni. Pavienių leksemų fiksavimai sietini su Mato Pretorijus, Polo Ruigio vardais (plačiau žr. Schiller, Kiseliūnaitė 2015: 444). Turimomis žiniomis, pirmuoju publikuotu kūrinių kalbos paminklu laikytinas nedidelis žodynėlis Peterio Simono Pallas kalbų atlase Linguarum totus orbis vocabularia comparativa (Pallas 1786: 89), kuris pristatytas Victoro Diedericho (Diederichs 1883: 44–46), Dainos Zemzarės (Zemzare 1961: 164–174), Vandos Kazakienės (Казакене 2013) ir Arinos Ivanicajos (Иваникая 2017) darbuose. Pastarame straipsnyje skelbiamas ankstyviausias žinomas kūrinių kalbos rašytinis paminklas – minėtojo P. S. Pallas’o žodyno rankraštinis registras, datuojamas apie 1773 m. Keletas kūrinių kalbos žodžių pateko į vadinamąjį Richterio žodyną (Schiller 2014). 1 Šiame straipsnyje laikomasi nuostatos, kad Kuršių nerijos gyventojų kūrinių kalbai taikytinas terminas kalba, vartojant jį sociolingvistine prasme, tačiau tais atvejais, kai jos ypatybės lyginamos su bendrine latvių kalba ar jos tarmėmis, remiantis genealogine nuostata, vartojamas terminas kūrinių tarmė. Straipsniai / Articles 77 DALIA KISELIŪNAITĖ Šiame straipsnyje aptariamas šaltinis yra vadinamoji Wenkerio kortelė – rankraštinė kortelė Nr. 30084 Georgo Wenkerio rentame „Vokietijos kalbų atlaso“ (Sprachatlas des Deutschen Reiches) archyve2, datuojama 1879 m., t. y. keliais metais anksčiau už Adberto Bezzenbergerio studiją (Bezzenberger 1888). Pastarojoje, be pavienių pavyzdžių, iliustruojančių kuršininkų kalbos ypatybių aprašą, yra pridėti ir keletas rišlių tekstų, kuriuos vėliau latvių bendrinės kalbos rašyba publikavo Jūris Plakis studijoje Kursenieku valoda (Pl). Wenkerio nidių kortelės teksto faksimilė, jo sukūrimo aplinkybės bei rašybos ypatumai kartu su nuorašu pristatyti autorės kartu su Christiane Schiller straipsnyje (Schiller, Kiseliūnaitė 2015), tačiau ten beveik nebuvo analizuojama pati kalba. Čia pateikiama svarbiausių kuršininkų kalbos ypatybių, atsispindinčių Wenkerio atlaso kartotekos nidių kortelėje, analizė. Jos tikslas – nustatyti tiek senąsias, iš Kuršo atneštas, tiek tolesnėje raidoje susiformavusias kuršininkų kalbos ypatybes, atskleisti kalbų sąveikos požymius ir tendencijas bei išskirti tik šiam šaltiniui būdingus bruožus, kurie nebūtinai tinka visiems kalbėtojams. Priede sunumeruotais sakiniais pateikiamas rankraščio nuorašas, antroje eilutėje – tas pats nuorašas latviškais rašmenimis sunorminta kuršininkų kalba3, trečioje eilutėje pažodinis vertimas į latvių kalbą4 su teksto redakcija bendrine latvių kalba išnašose, ketvirtoje eilutėje – pateikto vertimui vokiško sakinio nuorašas. Šaltinio kalbos analizė suskirstyta kalbos lygmenimis, taikomi tekstologinės ir lyginamosios analizės metodai. Wenkerio kortelėje Nr. 30084 yra nidių mokytojo Otto Pohlmano5 ranka užrašyti vadinamųjų „40 Wenkerio sakinių“ vertimai į kuršininkų kalbą, naudojant vokiškus ir lietuviškus rašmenis. Antro lapo pusė užpildyta anketos duomenys; ten 1-oje eilutėje į klausimą „Geschah die Uebersetzung durch Schüler oder durch den Lehrer?“ eilutės dalis „durch Schüler“ yra ranka išbraukta ir toliau prirašyta: „mit Hilfe eines Eingeborenen (Mikel Pelēkis)“ (su grūvo ženklu paveidė virš e, greičiausiai rodantį kirtį). Kuris Mikels Pelēkis padėjo mokytojui, dabar sunku pasakyti. Išbraukta eilutė rodo, kad, priešingai Wenkerio rekomendacijoms, greičiausiai tai buvo ne 2 Plačiau apie lietuvišką šios kartotekos medžiagą žr. Fleischer, Sommer 2012. 3 Šį nuorašą parengė autorė, laikydamasi rašybos ir fonetikos santykio rekonstrukcijos taisyklių, tačiau netaisydama teksto kalbos; esant reikalui (abejotinu fonetinės realizacijos atveju) skliaustuose pateikiami galimi variantai, o išnašose pastabos. 4 Autorė dėkinga kolegei dr. Lienei Markus-Narvilai už pagalbą redaguojant latvišką nuorašo dalį. 5 Otto Pohlman, kilęs iš Prūsų Ylavos apskrities, Nidos mokykloje dirbo nuo 1878 iki 1883 m. (Chronik 2013: 75, 137). 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė mok... Genealoginių duomenų bazėje6 keli asmenys užfiksuoti kaip Michel Peleis, anketos pildymo laikotarpiu gyvenę ar susilaukę vaikų Nidoje, tačiau labiausiai tikėtina, kad mokytojas pasinaudojo jam būtą nuomojusio M. Pelei- kio pagalba7. Kūrinių kalba užrašyta Wenklerio sakinų vertimas atspindi to meto kal- bos ypatybes. Tiek fonetinės, tiek morfologinės, tiek didžiąja dalimi leksi- nių ypatybių Nidos kūrinių kalbą reikėtų laikyti Kuršo latviškų tarmų ge- oletu, susiformavusiu nerijoje iki XVII a.8, tačiau reikia pabrėžti, kad tai nėra vienos kurios latvių patarmės tęsinys, o įvairių dialektų sąveikos rezultatas su progresusia lietuvių ir vokiečių kalbų įtaka. RAŠYBOS YPATYBĖS Nidiškių anketos sakiniuose naudojami vokiški rašmenys9, kuriais autorius bando atspindėti baltiškos fonetikos ypatumus, tačiau nuosekliai tai padaryti nepavyksta. Vokalizmas. Dažnai balsio trumpumas atspindimas priebalsių geminatomis: e, a + dd (is ledus ‘į ledą, ledę’, prada snkti ‘pradeda snigti’, pradim ‘tai- ga’10), i + tt (kritīs ‘kritęs’), a + nn (par mani ‘man’), i + bb (gribb 3 pries ‘no- ri’), a + mm (namms ‘namus’), u + rr (eβ turu dikti saukti ‘aš turiu stipriai 6 http://www.online-ofb.de/namelist.php?nachname=PELEIS&ofb=memeland&modus=lang=de. 7 Pavardė Pelekis labai paplitusi Kuršių nerijoje, tačiau genealogų portalai nurodo ne visų gimimo ar palaidojimo vietą, galimų informantų dairytis vertėtų tik tarp tų, kurie tuo metu gyveno Nidoje, nors galėtų būti kilę ir iš kitos vietovės. Sunku pasakyti, ką turėjo omenyje mokytojas, rašydamas „vietinis“. Nidos mokyklos kronikoje 1887 m. tarp Nidos bažnyčios tarybos narių minimas Michel Peleis iš Preilos (Chronik 2012: 142). Tačiau labiausiai tikėtina, kad mokytojas pasinaudojo artima pažintimi su jam gyvenamąją patalpą nuo 1878 m. savo name nuomojusiu M. Peleiu (ten pat, 137). Greičiausiai tas pats Michel Peleikis kaip patalpų mokyklai nuomotojas, istoriniuose šaltiniuose nurodomas ir vėliau (ten pat, 149). 8 Nors esama duomenų, kad pirmieji atsikėlėliai iš Kuršo nerijos pasiekė jau XV a., tačiau istoriniuose šaltiniuose pirmąjį šimtmetį jų asmenvardžių dar negasu ir sunku pasakyti, ar būtent šie naujakuriai padėjo vėliau susiformavusios ir įsitvirtinusios kalbos pagrindą. Gausenė migracija iš Kuršo neriją pasiekė XVI a. ir ypač sustiprėjo nuo XVII a. (plačiau žr. Elertas 2014). 9 Lietuviškos rašybos įtaka galima laikyti ne visai nuoseklų priebalsių minkštumo žymėjimą raide i; raidė ž nuosekliai žymimas vokie atikmens neturinis ž; pasitaikė ā ir ū su diakritiniais ženklais, tačiau, regis, tik žodyje bedšan ‘beždžionė’, vo. Affe) diakritiką patikima galima laikyti ilgo ženklu. 10 Dėl reikšmės žr. „Leksikos ypatybės“. Straipsniai / Articles 79 DALIA KISELIŪNAITĖ šaukti’) ir kt. Kartais toks balsio trumpumo žymėjimas liudija désningas tarmės fonetines ypatybes, tokias kaip veiksmažodžių priešagų balsių trumpumas gaidėti (la. b. k. gaidīt ‘laukti’), daretė (la. b. k. darīt ‘daryti’), nedarės (la. b. k. nedarīs ‘nedarys’) ar žodžių darybos priešagų specifiką, pvz.: ar abelenis ‘su obuoliais’, awenu (gen. pl. dem. iš tarm. ave, la. b. k. aita ‘avis’). Pasaiko ir ne pažymėto ilgumo (tiksliau – trumpumo): radusci (la. b. k. radusi ‘radę’), arba dvejopai užrašytų: es neparmanu jummies ‘aš nesuprantu jūsų’, bet wintsch numis11 neparmane ‘jis mūsų nesupranta’. Esama ir abejotinų atvejų: pavyzdžiui, du kartus užrašytas tadus, taddi (tadus nieks ‘tokius niekus’; mūbu kalni nau taddi diži ‘mūsų kalnai nėra tokie dideli’), plg. la. b. k. tāds ‘toks’. Balso ī ilgumas žodyje wiers = vīrs ‘vyras’ pažymėtas kokiu būdu su ie, tačiau tik vieną kartą, kitur ī rašyba įvairuoja: czijsi = čsti ‘švariai’, ziti = dzīti ‘ginti, varyti’. Kitų kirčiuotų balsių ilgumas atspindimas retai. udnigi = ūdnā ‘vandens’, jubu = jūsū ‘jūsų’, buri = būri ‘būri, ūkininkai’, kajas = kājas ‘kojos’; vieną kartą pavartotas diakritinis ženklis bedschan = bēdzane ‘bėdžionė’ (plg. bedzāne ‘pertikis’ (Plāķis 1927: 50) ir bēdzāns m. (Pietsch 1991: 36)) ir ac. sg. būdel-ki12 ‘butelį’. Nekirčiuoti latvių kalbos ilgieji balsiai, kaip ir reikėjo tikėtis, šiame dokumente neatspindi, nes kūrinių kalboje jie paprastai trumpinami iki trumpųjų, tam tikrais atvejais iki pusilgį, rečiau išlaikomi ilgi, pavyzdžiui, priešdėlinų šaknyse iega ‘ėjo’, lokatyvo galūnėse (mežā ‘miške’), lokatyvo kilmės prieveiksmiuose (pakalā ‘užpakalyje’), kai kurių linksnių įvardžių formose (tā ‘ta’). Kirčiuotas dvibalsis ie dažniausiai rašomas iā: iābrits = iebrītis ‘įkritęs’, taip žymimi ir kirčiuoti ē ir ę: ēd = ēd ‘ėda’, valgo, biāz = sēž ‘sėdi’, miās iām = mēs iesam ‘mes einam’, bet esama ir kitaip: pi tas sewos = pie tās sievas ‘prie tos moters / pas tą moterį’. Pasaiko net viename sakinyje dvejopų užrašymų toje pačioje pozicijoje: kur tu ietī wa meb ar tevi ēbam? (kur tu iej, va mes ar tevi iesam? ‘kur tu eini, ar mes su tavim eisim?’). Apie galima nekirčiuoto ie monoftongizaciją žr. skyrių „Fonetinės tarmės ypatybės“. Dvibalsis uo kirčiuotoje pozicijoje dažniau žymimas oa: doadao = duodau, la. b. k. dodā ‘galvoj’, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai’, gowes ac. pl. guoves, la. b. k. govis ‘karves’, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žąsys kandą’), kartais uo: uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys’ arba o: kiozi = kuoci ‘kepši’. 11 Korektūros klaida, turi būti munis. 12 Sprendžiant iš įmenatos, greičiausiai taip rankraštyje pažymėtas ū. 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pylpo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Konsonantizmas. Pučiamieji ir afrikatos: latviškas c dažniausiai užrašomas tʒ (wetzaich = vecais, la. b. k. vecais ‘senasis’), pasitaiko ts (līts = lec ‘lekia’) ir vieną kartą dz (dzīma = ciema ‘kiemo’); dz dažniau užrašomas ds (idser i = iz-deri ‘įsėti’, pabādis = pazadis ‘pavogęs’, kādads = kā daudz ‘kiek’), bet ziti = dziti ‘ginti, varyti’; z – s (ar sirgu = zirgu ‘su arkliu’), š – sch (sadegschi = sadeguši ‘sudegę’), bet pasitaiko ir kitaip, pvz.: wirchus = veršus (la. b. k. vērsus), č – cz (czijsti = cīsti, la. b. k. tīri ‘svariai’), ž – lietuvių raštų ž (bjāž = sēž 3 pres. ‘sėdi’, laužī = laužī, la. b. k. lauzīs ‘žmonės’), bet yra ir sch (koasch = kuož ‘kanda’). Raide β žymimas s: isch krābnis (= iš krānes, la. b. k. krāni ‘į krosnį, krosnyje’), βaubas lapas (= sausas lapas ‘sausį lapai’), es eβu (= esu, la. b. k. esmu, ‘esu’), tačiau nenuosekliai – plg. is gaisa (= iz gaisa, la. b. k. gaisā ‘ore’) ir gaβas (gais, la. b. k. gais ir laiks ‘oras’). Pasitaiko taip žymimas ir z: pabādis (pazadis ‘pavogęs’), uβ¹⁵ to lauk (uz tuo lauk ‘į tą lauką’), tačiau tai reti atvejai. Istoriniai priebalsių junginiai su j: *nj junginys atspindimas veikiau ng: is ta undi = iz tā ūnda ‘į vandenį’, winga = vina ‘į’; kiti latvių minkštieji priebalsiai užrašomi kaip dabartinėje lietuvių kalboje, žymint minkštumą raide i: nedęlo = nedu (Plāks 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘savaičių’, plauti = plauti, la. b. k. pļaut ‘pjauti’, gallu = gaļu ‘mėsą’, kiucchis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis’, kiozi = kūci, la. koci, groz ‘krepšys’. Žodyje wurschzu (= gen. pl. vuršķu, nom. vuršķis ‘dėžė’) šaknis gale greičiausiai ištariamas latviškas k, iš klausos panašus į c. Palatalizuoto l < ļ atvejų visiško nuoseklumo nėra: pavyzdžiui, tiā lauzi = tie laužī ‘tie žmonės’; kitame sakinyje yra trys pozicijos, kuriose tikėtini palatalizuoti ļ, bet būtent žodyje ļauzi minkštumas nepažymėtas: Es eβu ar tes ļauzis tiā pakalla par plaβam ib gradu i žjāβ. ‘Aš esu su tais žmonėmis ten (?) iš paskos per pievas į rugius įvažiavęs’. Priebalsių palatalizacija yra vienas iš įdomesnių kūrininkų kalbos raidos klausimų, apie tai plačiau žr. skyrių „Fonetinės tarmės ypatybės“. Priebalsį j paprastai rašomas j ( jau, kajas = kājas ‘kojos’), tačiau tarp balsių pasitaiko ir g: satsegu = saciju, la. b. k. saciju ‘sakau’, pagings = pakajings ‘ramus, mandagus’, mazis = mācijs, la. b. k. mācījis ‘mokės’. Asimiliacijos atvejai dažniausiai rašomi fonetiškai: snikłi = snigti, aukti = augti, laps = labs, jodsch = juo dž ir pan. Bet pasitaiko ir morfologinės rašybos atvejų, pavyzdžiui, tads = tāds ‘toks’, ir klaidų: pudneni = den. putneni (la. b. k. putni ‘paukščiai’). 13 Žr. „Leksikos ypatybės“. 14 Šis atvejis gali atspindėti fonetinę ypatybę, plg. fiedat ‘gieda’, firdi 2 pres. ‘girdi’ (Bezenberger 1888: 37). 15 Greičiausiai reikėtų laikyti foniniu žymėjimu, žr. toliau. Straipsniai / Articles 81 DALIA KISELIŪNAITĖ Prolikai kartais pašomi kartu: ista = is tā (la. iz tā), kaduds = kā daudz ‘kiek (daug)’, nußirds = nu(o) sirds, la. b. k. no sirds ‘iš širdies’, jodsch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis’. FONETINĖS TARＭĖS YPATYBĖS Wenkerio atlaso nidškių kalbos kortelėje, užpildytoje baltų kalboms nepritaikytais vokiškais rašmenimis, matome svetimkalbio mokytojo pastangas atspindėti girdimo teksto garsyną, ir tai leidžia atpažinti kai kurias (tikrai ne visas) to meto kūninių kalbos ypatybes. Dalis jų paveldėta iš Kuršo tarmių, tačiau čia randame įvairių patarmių elementų, todėl skyriaus pavadinimas sąlygiškas, taikytinas kuršininkų kalbai kaip latvių kalbos geoletui. Galūnių redukcija. Dabartinei kuršininkų kalbai būdinga toli pažengusi galūnių redukcija. Tačiau šio šaltinio medžiaga rodo, kad XIX a. antroje pusėje dauguma galūnių dar buvo palyginus gerai skiriamos, nors ilgiosios sutrumpėjo tikriausiai seniai. Daugeliu atvejų galūnių rašyba dar leidžia skirti linksnių formas: Kas tur mane kozi ar galiu pabdis? = kas tur mana koči ar galu pazdis?, la. pžd. kas tur (ir) man koči (grozu) ar galu pazdis?; ‘kas turi maną krepšį su mėsa pavogęs, t. y. kas […] pavogė’; wing16 tur tas dranas par sawa mati gatawas schti = vina tur tas dranas par sava mati gatavas šūti, la. pžd. vina tur tās drānas priekš savas mates gatavas šūt (vina ir jaužus) ‘ji tur tuos drabužius savo motinai (gatavus) pasiūti’; ar to wendamo = lepli (ar tuo vendamo lepi), la. ar to vārāmo karoti ‘su verdamųjų šaukštu’ ir kt. Skirtinga tos pačios galūnės rašyba rodo, kad dėl redukcijos balsiai ne visada aiškiai skiriami: ac. sg. mane kozi (= mana koči), plg. la. b. k. manu grozu; ac. tewe / tewi (= tevi), prt. act. nom. pl. ebam pawargusch (= pavarguši) / (ir) sadagusch, voc. sg. be(ž)dzān (be(ž)dzāne) / mišaisch waikili (= mielai vaikeli). Tačiau tokių atvejų palyginti nedaug. Pasitaikantis galūnių užrašymo variantų susiję ir su kitais fonetiniais pokyčiais (balsių platinimu), o kartais yra gramatikos klaidos: kad tu wing but pasnis (= kad tu winu būt(u) paznis) ‘jei tu jį būtum pažinęs / -usi’. Kuršininkų kalbos galūnių redukcija buvo pastebėta ir A. Bezzenbergerio, kuris teigia, kad nekirčiuotų a ir u vietoje girdėjęs redukuotą e, tačiau prieš jį priebalsiai nepalatalizuojami: galdē ‘des Tisches’, mane meit (mana meita) ir pan. (Bezzenberger 1888: 24–25). Apie trumpinamas galūnes kalba ir J. Plakis. 16 Galūnė greičiausiai klaida. 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pylpo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė (Plāks 1927: 17). Kuršininkų kalboje galinės balsis a neišmetamas, jeigu susidaro priebalsių samplaikos s+s, z+s, sn+s ir pan. Kortelėje toks pavyzdys yra gaibas, la. b. k. gaiss ‘oras’, plg. svēss, la. b. k. svess ‘svetimas’, tiesnas, la. b. k. taisns ‘tiesus’ ir kt. (Plāks 1927: 83, 86). XX a. antrosios pusės rašytiniai kuršininkų tekstai rodo, kad galinių redukcija labai ryški ir sukelia linksnių formų niveliaciją: Kad tie zvejes par labes savumes jua duag āspelni, tap piges cēpe [...] (Pietsch 1983: 116 (= kad tie zveji par labis savumis juo daug āspelņa, tapa pīragi cēpi), la. kad tie zveji par labiem savumiem (lomi) vairāk nopelna, tika pīragi cepi ‘kai tie zveja už gerus likius daug (nu)pelne, tapo pyragai kepti (buvo kepami’. Plačiau apie XX a. kuršininkų kalbos galūnių niveliaciją ir linksniavimo sistemos irimą žr. Ivanauską, Kisiliūnaitę 2015. Nekirčiuotų balsių trumpinimas. Nekirčiuotų balsių trumpinimas nekā-ninėse formose pastebėtas visų kuršininkų kalbos tyrinėtojų (Plāks 1927: 17; Bezenberger 1888: 24–26), tačiau Wenkler kortelėje šią savybę iliustruoja tik tie atvejai, kurie pasireiškia rašyboje, t. y. priebalsių geminatomis. Ypač akivaizdu, kad trumpinami veiksmažodžių priesagų balsiai: darete (= dareti, la. b. k. darīt ‘daryti’), gaideti (= gaideti / gaidīt la. b. k. gaidīt ‘laukti’). Balsių platinimas. Kuršininkų kalboje trumpieji balsiai i ir u nekirčiuotoje pozicijoje platinami, tačiau kortelėje tai atspindima nenuosekliai: darete (= daryti, la. b. k. darīt ‘daryti’), wīno (= vienu ‘vieną’), nedares (= nedaris, la. b. k. nedarīs ‘nedarys’), priekš schiescho niedelo niers (= priekš šešu nedēļu nirš, la. b. k. pirms sešām nedēļām miris ‘prieš šešias savaites miręs’, āmeguš (= iemiguši ‘įmigę’), ei und stawe (= ej un stāvi ‘eik ir stovėk’), pulātis¹⁷ (= palicis ‘palikęs’; wiņa [...] pasi (= viņi pasi), jumies = jumes < jumis ‘jus’, bet snkti ‘snigti’, eβ turu dikti saukti (= es turu dikti saukti, la. b. k. man ir dikti jāsauc) ‘aš turiu smarkiai šaukti’ ir kt. Kituose rašytiniuose kuršininkų šaltiniuose ši ypatybė (jeigu neskaičiuosime galūnių, kuriose ženklu e gali būti žymima galūnės redukcija) pasireiškia tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dalelytės si / se formose, veiksmažodžio priesagoje -inat (la. b. k. -ināt): ziema saserinkas (= ziemā sasirinas, la. b. k. ziemā salasījās ‘žiemą susirinkdavo’); iemācēne (= iemācī-nati, la. b. k. iemācīt ‘išmokyti’) (Pietsch 1983: 82). Pastebėtina, kad iki šiol kuršininkų kalbos tyrinėtojai, išskyrus Christliebe El Moghabel (Moghabel 1993: 66, 68), šiai ypatybei mažai skyrė dėmesio ir į lauką atskiros analizės¹⁸. Balsių siaurinimas. Kita ryški ypatybė pastebėta paveik visų: siaurasis e nekirčiuotoje pozicijoje, ypač po sonantų, sutartėja su i (Bezenberger 1888: 33, 17 Priedėlyje laida. 18 J. Plāko studijoje priesagų -īt ir -ināt perėjimas į -ēt ir -enāt minimas gramatikos skyriuje (Plāks 1927: 33). Straipsniai / Articles 83 DALIA KISELIŪNAITĖ 34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenkero kortelėje tokie atvejai neretai užrašomi raide i: ak. sg. uglis = uogles, iš krãnis = iš krãnes, la. b. k. krãsni, ta ugnī (= tā ugne); galbūt dėl šios savybės priega *-el(ia)s / -ele perėjo į -ils: mergìls, vaikìls, stiklìs, plg. dar sīgīles < vo. Ziegel, mentìlis < vo. Mantel (Bezenberger 1888: 33–34). Diftongizacija. Kursininkų tarmėje nėra reguliari ir dėl lietuvių tarmių įtakos dažniau pasitaiko bendrose žodžiuose: vielu, la. b. k. vēlu ‘vėlai’; viel ‘vėl’ ir kt. (Plāķis 1927: 16). Wenkero kortelėje tokia ypatybė paliudyta tik žodyje tie, la. te ‘ten’ (Plāķis, ten pat), tačiau wel = vēl ‘vėl’. Dvibalsių atliepimai. Monoftongizacija. Rasta tik pora atvejų su nekirčiuotu ie, kurie užrašyti kaip i (schadin = šuodin ‘šiandien’, ti < tie ‘ten’) ir e (ar tes laũzis = ar ties laužis, plg. la. b. k. ar tiem laudim, kur įvardžio tie instr. ties (Plāķis 1927: 27), žr. „Morfologinės ypatybės“). Tačiau tiek nepakan­ka nustatyti, ar tokia monoftongizacija buvo reguliari. Vėliau dokumentuotoje tarmėje nekirčiuoto ie monoftongizacija pasireiškia gana dažnai (Mogharbel 1993: 8519). Kaip ir kitose latvių tarmėse, natūraliai monoftongizuojami prokliziniai prielinksniai: nubīdis = nu sirds, la. b. k. no sirds ‘iš širdies’. Kitas tarmėje pastebimas monoftongizacijos atvejis yra ei artėjimas prie siauro jo 20, kuris mūsų dienomis kartais užrašomas lietuviška raide ė: grēt < greit < greitai, mēte < meita ‘mergina’, vēds < veids ‘veidas’, rēz < reiz ‘kartą’ ir pan. (Pietsch 1991: 126, 142, 261; Mogharbel 1991: 72), bet Wenkero kortelėje šios ypatybės nematome: grait ‘greitai’. Išgutos Kuržemės tarmės būdingas junginys uv žodyje dui (la. b. k. divi) ‘du’, bet tokių iliustratyvių žodžių kaip ‘žuvīs’ ir ‘dugnas’ šiame šaltinyje nėra, plg.: zuve (la. b. k. zivs ‘žuvis’), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas’), suvens (la. b. k. sivēns ‘paršas’) (Plāķis 1927: 16; Ābele 1927: 119). Priebalsių palatalizacija. Kursininkų kalbos tyrinėtojai pabrėžia, kad priebalsio l palatalizacija yra nereguliari – žodyje laužī, pak ju, buvo dažnai tariamas ir nepalatalizuotas l (Bezenberger 1888: 38; Plāķis 1927: 17), taigi mūsų pastebėtas „rašybos nuoseklumas“ ar tes laužis Wenkero kortelėje tikriausiai nėra klaida. Jais Endzelīns tarpukaryje pastebėjo (Endzelīns 1931: 574), o autorė, ištyrusi dabartinę informantų kalbą, gali patvirtinti, kad vėlyvame kalbos periode l ir l opozicija visose pozicijose niveliuojama iki alveolinio (greičiausiai dėl vokiečių kalbos įtakos); iš klausos atskirti palatalizacijos lyg tokiais atvejais kaip valoda, lēt ir laužī yra sunku. Wenkero kortelės medžiaga leidžia pastebėti, kad XIX a. priebalsio l palatalizacija pozicijoje prieš istorinį i vis dėlto 19 Prielinksnių pi < pie su dėsninę monoftongizacija sieti neverta, nes tokia forma jis vartojamas daugelyje latvių tarmių, kur reguliarios monoftongizacijos nėra (Endzelīns 1951: 679). 20 Ši ypatybė būdinga Ventspilio apylinkių tarmėms (Šmite 1928: 116). 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė buvo išskirtinė, kaip nepaisant pastangų ją žymėti. Vis dėlto kai kurie užrašymai kelia įvairių svarstymų, pavyzdžiui, ar žodžių junginyje able koki ‘Apfelbaum’ reiškia palatalizuotą l, ar neišskirs artikuliacijos redukuotą galūnę, kuri greičiausiai netenka savo funkcijos dėl dviejų žodžių suaugimo į vieną pagal vokiečių darybos modelį. Tačiau pasekę prie bals l ir junginio l raidą nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki mūsų dienų, galėtume spėti progresuojančią šių fonemų nivelaciją dėl vokiečių kalbos įtakos21. Nors J. Plakis rašo tik apie veiksmažodžių kamiengalį (Plākis 1927: 32), tačiau ir vardžodžiai, kurių kamienas baigiasi istoriniais bi, pi, rods, jau XIX a. nebuvo jų išsaugoję – kortelėje tai liudija žepu = ziepu, la. b. k. ziepu ‘muilo’. Čia verta pastebėti ir kitą ypatybę: Wenkero kortelėse j kaip minkštumo žymeklis pasitaikė ir kitose pozicijose (priækš [...] schiešo niedelo mieres (prieš [...] šešu nedėlu miris); jumies = jumes < jumis ‘jus’, tos kiauschis ‘kiaušius’). Ši rašyba galėtų rodyti, kad minkštėja priebalsiai ir prieš priešakinės eilės balsius, t. y. vyksta „lietuviška“ palatalizacija. Šis reiškinys greičiausiai taip pat progresavo priklausomai nuo kalbėtojo kontakto su lietuvių kalba (ypač jeigu motinos buvo lietuvės). Palatalizuotų priebalsių, j ir istorinio j poveikis tolesniam vokalizmui: balsiai a ir o žodžio gale po j, l, n kortelėje užrašomi kaip e, kartais netgi kaip i. Greičiausiai tai atspindi tarimą: ista auksta udina (iz tā aukstā ūdena), la. iz tā auksta ūdena / tajā aukstā ūdenī ‘į tą šaltą vandenį’, darė = darja, la. b. k. darja ‘darė’, bij = bija ‘buvo’, pargjem = pargjam, la. b. k. pargjam ‘parėjome’, plg. lie. žem. turje (turėjo), peile (peilio). Įvardžiuotinių formų galūnės nom. sg. reguliariai turi -aiš: mielaisch = mielais, la. b. k. mīlais ‘mielasis’, brunaisch = brūnais, la. b. k. brūnais ‘rudas’, tas labaisch wetwaisch wers = tas labais, vecais vīrs, la. b. k. tas labais, vecais vīrs ‘tas gerasis, senasis vyras’. Ši tarme ypatybe išlaikyta iki mūsų dienų, J. Plakis ją sieja su j įtaka tolesniam skiemenui (vējš, zvejš), kuršininkų kalboje ji pasireiškia ir priegaidė –āj > -aiš, -ēj > -īš (plavš ‘povėjas’ ir pan.) (Plākis 1927: 17). Balsių įterpimas. Nidinių tarmėje balsiai įterpiami TR ir SR pozicijoje prieš nulinį balsį turintį žodžio galą, tačiau kai tolesnis skiemuo turi balsį, neįterpiama (nom. tīkls ‘tinklas’, bet gen. tīkla) (plačiau žr. Kiseliūnaitė 2005). Wenkero kortelėje ši ypatybė paliudyta žodyje agirs = agrs, jo āgrirs (= juo agri, la. b. k. agrāk ‘anksčiau’). Kitas balsių įterpimo būdas – anaptiksė (balsių įspraudimas po dvigarsių) – savybė, kurią išsamiai aprašo A. Bezenbergeris 21 Apie tai, kad priebals l palatalizacija skiriasi priklausomai nuo informantų amžiaus, rašo Ch. El Mogharbel (1993: 32). 22 Diakritikas virš a greičiausiai yra klaida. Straipsniai / Articles 85 DALIA KISELIŪNAITĖ (Bezenberger 188: 28–29), paludyta žodyje pi smertšes = pi smerčes23 < lie. sl. smerties / smerčio ‘mirties’. Apie anaptiksės nykimą po pusės amžiaus užsimena ]. Plakis (Plāķis 1927: 15, 23). Priebalsių išmetimas. Priebalsiai v, n po tautoslabinių išmetami. Ši ypatybė būdinga kuršininkų kalboje reiškiasi reguliariai, ji būdinga beveik visai latvių vidurinei tarmei, tačiau analizuojamame tekste pasitaikė tik vienas pavyzdys mels (la. b. k. melns) ‘juodas’; plg. kituose šaltiniuose: vēls, la. b. k. velns ‘velnias’ (Pietsch 1991: 291), cilēks, la. b. k. cilvēks ‘žmogus’, ciris, la. b. k. cirvis ‘kirvis’, gala, la. b. k. galva ‘galva’, tēs la. b. k. tēvs ‘tėvas’ ir pan. (Bezenberger 1888: 39; Plāķis 1927: 17). MORFOLOGINĖS YPATYBĖS Wenkerio kortelėje pateikti sakiniai nėra nepriekaištingi gramatikos požiūriu, tačiau kai kurios kuršininkų kalbos morfologijos ypatybės, aprašytos kituose tyrimuose, juose atsispindi. Vardažodžiai. Išlaikytos senosios o-kamieno vardažodžių vyr. g. instr. pl. formos: ar sarkanis abolenis, la. b. k. ar sarkaniem āboliem ‘su raudonais obuoliais’, ar tes (= ties) laužis, la. b. k. ar tiem ļaudīm ‘su tais žmonėmis’. Tokios formos reguliariai vartojamos ir XX a. (Plāķis 1927: 21–23; Mohrbel 1993: 127), tačiau dabartinėse pietvakarių Kuržemės tarmėse jos dažniau keičiamos bendrinės kalbos formomis (Ozola 2007: 383). Kuršininkų kalboje i kamieno daiktavardžiai perėję į ē kamieną. Kortelėje randame tokių pavyzdžių: isch krabnis = iš krānes, la. b. k. gen. krāsns ‘krosnies’; ta ugni = tā ugne, la. b. k. tā uguns ‘ta ugnis’; bi bales = be sāles, la. b. k. bez sāls ‘be druskos’; nufridis = nu(o) sirdes, la. b. k. no sirds ‘iš širdies’; tur [...] dewines govas = tur devinas guves, la. b. k. ac. pl. devinas guovis ‘turi devynias karves’. Kai kuriais atvejais iš šios taisyklės tai nustatyti sunku, nes nekirčiuoti e ir i dažnai painiojami (tas piktas soais = tās piktas zuos, la. b. k. tās piktas zos ‘tos piktos žąsys’), tačiau pakanka įrodymų kituose to meto šaltiniuose, plg. ause, aze, awe, smilte, suwe ir kt. (Bezenberger 1888: 65). Lokatyvo (inesyvo ir ilatyvo, plg. la. b. k. mežā dzīvot ir mežā braukt) reikšme vartojamos prelinksninės konstrukcijos su is / iš + gen.: is gais (la. b. k. gais) ‘ore’, is ledus (la. b. k. ledū ‘į ledą, ledę’), iβ graudu (la. b. k. graudos ‘rūgos’ ‘į rūgus’), isch krānis (la. b. k. krāsnī ‘į krosnį’), i mušu dārž buduati (la. b. k. mūsu dārzā būvet ‘mūsų sode statyti’) ir pan. Lokatyvas vartojamas 23 smērīs, -ča (Plāķis 1927: 81). 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė ręčiau: inesvę reikšmę gulėjo […] jau gulta (la. b. k. gulēja gultā ‘gulėjo lovoje’), suprieveiksmėjusiose formose: apakša (la. b. k. apakšā ‘apačioje’). Apie lokatyvo ir prielinksninių konstrukcijų konkurenciją dar žr. Bezenberger 1888: 48–49. XX a. stiprėjant vokiečių kalbos įtakai, analitinės formos dar labiau įsigalėjo. Vartojamos analitinės būdvardžių laipsnių formos su juo: tu turi […] judis but (= juo džis, la. b. k. lielaks ‘didesnis’), mužu kalni […] daug jo didži (la. b. k. lielāki ‘dideni’). Taip pat sudaromos aukštesniojo laipsnio prieveiksmis: tu wari jo āgri pis maju īt, la. b. k. tu vari agrāk mājās iet ‘tu gali anksčiau namo eiti’. Tokios laipsnių formos fiksuojamos ir Kuržemės tarmėse (Ozola 2007: 387). Aukščiausiojo laipsnio forma pasitaikė tik prieveiksmio funkciją atliekančioje konstrukcijoje su daiktavardžiu: Tu ebi schadin wibu daugumu mazis = tu esi šuden visu daugumu mažis, la. b. k. tu esi šoden visvairāk mažies ‘tu šiandien daugiausiai mokei’. Skaitvardis du turi dvi skaitos formas fleksų: grib du (ac.) pius jaunus namus […] budavai, plg. la. b. k. grib divas skaitas mājas būvēt, ‘nori du puikius namus statyti’, bet daiktavardžiai su juo vartojami daugiskaitos forma²⁴. Pasitaikė kontaminacinė skaitvardžio ‘keturi’ forma: gen. tschēturi (= čet(u)ru, Plāķis 1927: 29 nom. četri, la. četri, plg. lie. keturi), redukuotos galūnės užrašymas gali atspindėti minkštąjį r, kurį A. Bezenbergeris dar girdėjęs (Bezenberger 1888: 38; Plāķis 1927: 17). Kuršininkų kalboje skaitvardžių nuo 12 iki 19 formos perimtos iš lietuvių, kotelė yra vienas pavyzdys: dewika ‘dvylika’, žr. „Lekšikos ypatybės“. Tarmė būdingos įvardžių linksnių formos: ac. ir dat. pl. munis, jumis (Plāķis 1927: 26) kortelėje liudijamos pavyzdžiais: nepamanu jumis (la. b. k. ak. jūs) ‘nesuprantu jus (jūs)’, wintsch numis (= mumis) nepamane ‘jis mus (mūsų) nesupranta’, ųmumis gaideti (uz mumis gaiditi), la. b. k. mūs gaidīt ‘mus (mūsų) laukti’, kurias J. Plāķis laiko perimtas iš vakarų žemaičių (Plāķis 1927: 26)²⁵. Tačiau kortelėje yra formų, nesutampančių su J. Plāķio nurodytomis: instr. ar jums (plg. instr. jumis Plāķis 1927: 26), suns tewi nieka nedares (tev – Plāķis 1927: 26), la. b. k. suns te nekā nedarīs. Kitos vienaskaitos formos yra tokios kaip la. b. k.: kasch tewi (la. b. k. kož tevi) ‘kanda tave’, ar tewi (la. b. k. ar tevi) ‘su tavimi’, par mani (la. b. k. par mani) ‘dėl manęs, man’. Savybiniai įvardžiai vartojami nekaitoma forma: Mana mīlalis waiki; us manna galdu; sati twa mājai. Tokios formos fiksuojamos ir pietvakarių 24 J. Plāķis nurodo ac. dui sievu, bet nekmentuoja (Plāķis 1927: 29). Tokią daiktavardžių dviskaitos formą galėtų atsirasti dėl kaimynų lietuvių tarmių įtakos, tačiau iki šiol daugiau pavyzdžių neteko užfiksuoti. 25 J. Endzelīns nurodo, kad formos jumis, mumis Kuržemėje buvo vartojamos datyvo reikšme (Endzelīns 1951: 514). Straipsniai / Articles 87 DALIA KISELIŪNAITĖ Kuržemėje, kalbininkai linkę laikyti jas lietuvių kalbos įtaka (Ozola 2007: 387). Pasitaikė, kad dėl vokiečio originalo įtakos savybiniai įvardžiai mano, tavo vartojami vietoje savybinio savo: saki tawa maβai (la. b. k. saki sawai maša ‘sakyk savo seseriai’), tačiau ne visada: par sawa mati ‘savo motinai’, wing gribejə sawo mait (= meitai) satse (= saci), la. b. k. viņa gribējə savai meitai sacīt ‘ji norėjo savo dukteriai sakyti’. Įvardis viņš, viņa vartojamas ir asmenims, ir neasmenims reikšti: Tas sniegs[...], wintsch satrips (la. b. k. tas sniegs[...] tas iskusis) ‘tas sniegas [...] jis ištirpęs’. Veiksmažodžiai. Struktūra. Bendraties forma Wenkero kortelėje įvairuoja: -ti // -t (snikt ‘sinigti’, saswiri ‘su(si)virti, t. y. užvirti’, satse = saci, la. b. k. sācīt ‘sakyti’, darete = dareti, la. b. k. darīt ‘daryti’, bet stawed = stāvet, la. b. k. stāvēt ‘stovėti’, iat = iet ‘eiti’; įvairavimo esama net tame pačiame sakinyje: isderi, tu turi [...] aukti ir jodisch but = izderi, augti, būt ‘išgerti, augti, būti’, panāšai suti = šūti ‘siūti’ ir pataisit = pataisit ‘pataisyti, padaryti’ ir kt. Įvairuojančios formos vartojamos iki šių dienų. J. Plakis visur atstato su -ti (Plāķis 1927: 37), Ch. E. Mogherl formas su -i laiko retai pasireiškiančiu fakultatyviu variantu (Mogherl 1993: 159). Atematinių veiksmažodžių grupėje ieti ‘eiti’ turi kontinuuotą 2. præs. sg. formą: kur tu iētti, plg. iēti greta ēji (Plāķis 1927:31); ji gali būti kilusi ir iš Kuržemės lybiškųjų patarmių, o įsitvirtinti galėjo padėti lietuvių vakarų žemaičių įtaka (žr. dar Kiseliūnaitė 1998: 130). Sena reikšme parta ir 1. præs. pl. forma pagajem = pāgājam ‘parėjome’, plg. la. b. k. atnācām. Nepresaginių veiksmažodžių præs. ir imp. sg. struktūra dažniausiai nesiskiria nuo latvių bendrinės kalbos arba Kuržemės tarmių: id = ed ‘valgo’, liats = liec ‘dėk’, lāts = lec ‘lekia, skido’, koasch = kuož ‘kanda’, eβi = esi ‘esi’. Tačiau esama ir skirtingos struktūros: virti turi da- kamieno præs. formą: ar to werda-mo = leppili = ar tuo verdamo lepil, la. b. k. ar vāramo kari ‘su verdamuoju šaukštu’, tokia pati forma fiksuojama A. Bezzenbergerio ir J. Plakio (Bezzenberger 188: 83; Plāķis 1927: 32) ir vartojama iki mūsų dienų. Nežinia, ar dėl vokiečių teksto įtakos 11 sakinyje pavartota præs. forma siš²⁶ būsimo laiko reikšme (plg. la. b. k. sītu ‘mušu, tvoju’), tačiau tai gali būti ir būsimo laiko forma, kurioje po t neįterpiamas balsis kaip latvių kalboje (sišu), bet šaknies galas susilieja su priesaga kaip lietuvių kalboje²⁷: Es scha tewe tuiu ar to werdamo = leppili (= es sišu tevi tuju ar tuo verdamo-lepili), plg. vo. ich schlage Dich gleich mit dem Kochlöffel. Kad vertėjas galėjo ir nekopijuoti vokiškos gramatikos, rodo 39 sakinyje vo. Hund thut Dir nichts išversta būsimoju 26 Šis veiksmažodis turi ia kamieno præs. formą, žr. Kiseliūnaitė 1998: 133. 27 Ch. El Mogherl tokias formas laikė reta išimtimi (Mogherl 1993: 174), tačiau autorės pastebėjimu, dabartinių kuršininkų kalboje jos nėra retenybė. 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė laiku sns tevi nieka nedres (tevi nieka nedaris, la. b. k. tev neka nedaris) ‘šuo tau nieko nedarys’. Kuršininkų kalboje, kaip ir dalyje latvių tarmių, buvo vartojamos ē kamieno būtojo laiko formos28 (plačiau žr. Kiseliūnaitė 1998: 136–138). Tačiau, matyt, dar prieš iškeliaujant į Kuršių neriją jau buvo įsibėgėjęs jų perėjimas į ā kamieną, nes tik prieblusi palatalizacija ir sporadiškai pavartojamos 3 a. formos liudija senosios struktūros pėdsaką. Venkero kortelėje galima hipotetiškai spėti ją paliudytą nazi = nāce, la. b. k. nāca ‘atėjo’. Visų veiksmažodžių priešag balsai yra trumpi, o priešagos -eti < -ēt ir -iti < -īt neliuojamos, tačiau tai dažniausiai vyksta būtojo laiko formose (saci-ju, turiju, gribju, net runaju // runju – Plāķis 1927: 34). Venkero sakiniuose priešaginių būtojo laiko formų esama nedaug. Įvairuojanti sacit (la. b. k. sacīt) ‘sakyti’ rašyba rodo, kad šio reiškinio pradžia gali būti fonetinė (į platininą): es wingu satse un wingu satse, wing gribēja savo maita satseta = es ūnu (ūnai) sacēju un(d) ūna sacēja, ūna gribēja savo maita (meitai) sacīt (la. b. k. es ūnai saciju un ūna sacīja, (ka) ūna gribēja savai meitai sacīt ‘aš jai sakiau, ir ji sakė, (kad) ji norėjo savo dukrai sakyti’; bet pažakes pažazija = pasakas pasacija, la. b. k. pasakas pasacīja ‘pasakas pasakojo’; mazigis = māci(j)e(s), la. b. k. mācī-jes ‘mokės’ wintsch darie = viņš darīja, la. b. k. viņš darīja ‘jis darė’; gribēja = gribēja, la. b. k. gribēja ‘norėjo’. Kadangi i-kamieno (turet, la. b. k. turēt) prieš 2. pl. formose gali atsispindėti i platinimas arba prieblusi palatalizacija, tokių atvejų kortelės pavyzdžiuose galbūt galima įžvelgti galūnių su i arba -ia refleksus: newaret, turret < *varīt / varīt, *turit / turīt plg. la. b. k. nevarat, turat. Kadangi Kuržemės tarmėse i-kamieno pėdsakai išliko iki XX a. (Endzelīns 1951: 790–800), tikėtina, kad jų refleksų galėjo būti ir kuršininkų kalboje, nors dėl kontaktų su vakarų žemaičių tarme, ypač vartojant bendros kilmės žodžius, jie greitai nyko. Venkero kortelėje užfiksuota fut. 1 pl. forma su -am: ėbam (iesam, la. b. k. iesim) ‘eisime’, tokios formos vartojamos reguliariai ir dabartinėje kalboje, nors J. Plāķis teigia girdėjęs dar formų su -i- (Plāķis 1927: 34). Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio, kartais vartojamos dvi (Plāķis 1927: 36). Sangrąžos dalelytės forma po priešdėlio kuršininkų kalboje įvairuoja – dažniau vartojama sa, kiek rečiau si. Venkero kortelėje užfiksuotos tokios sangrąžinės formos: sasviti = sasvirti / sasvirti, la. b. k. užvārīties ‘užvirti’, parsķerjes = parskrējis, la. b. k. par daudz skrejis ‘per daug bėgęs’, mazigis29 = mācij(e)s, la. b. k. mācījies ‘mokęs’. 28 Daugiau apie ē kamieno pėdsakus Kuržemėje žr. Ābele 1928: 136; Ozola 2007: 389. 29 Ši dalyvio forma nelabai aiški, pagal reikšmę turėtų būti sangražinė. Straipsniai / Articles 89 DALIA KISELIŪNAITĖ Formų daryba. Kadangi kūrinių tarmeje nebuvo vartojamos dėtyvo formos (Endzelīns 1931: 574; Bezenberger 1888: 88), jo funkciją atlieka analitinės formos su veiksmažodžiu turēt ‘turėti, reikėti’: turr tas dānas par sava mati šuti = tur tās dānas par sava mati šūti, la. b. k. (viņai ir apgērbs savai mātei jāšuj ‘ji turi tuos drabužius savo motinai siūti’; tu turri dar bischki aukti = tu turi dar biški augti, la. b. k. tev vēl biški (drusku) jāaug ‘tu turi dar truputį (pa)augti’. Kitų analitinių formų (su vaizdeli = la. b. k. vajadzēt ar lietuvišku reikia, pavyzdžiui, reik zvejoti30) Wenkėrio kortelėje nepasteikė. Formos su tureti paplitusios ir Šventosios latvių kalboje, fiksuojamos ir vakarų Kuršėje bei ten sukūtoje XVII a. raštijoje (Ozola 2009). Tačiau veiksmažodis turet vartosena tuo neapsiriboja – kaip pagalbinis veiksmažodis jis tarnauja sudėtinėms formoms sudaryti, kurios dažniausiai nukopijuojamos iš originalo vokiečių sakinio (žr. toliau). Į. Plāks pateikia daug pavyzdžių, rodančių, kad kūrininkai tariamosios nuosakos formas vartoja „lietuviškas“, t. y. kaita: es būčiau, tu būtum ir t. t. (Plāks 1927: 34). Kortelėje rastas 2 cond. sg. to nepatvirtina: Kad tu winga but pasinis, buti zitadi nazis und but stawis ar winga labi. To paties laikotarpio A. Bezenberžio darbe nurodoma, kad tada lietuviškos ir latviškos tariamosios nuosakos formos konkuravo (Bezenberger 1888: 96, 97), taigi lietuvių kalbos vaidmuo tariamosios nuosakos galūnėms stiprėjo. Nors kūrinių kalboje buvo vartojamos įvairios nesenuojamos veiksmažodžių formos, Wenkėrio tekste beveik visi dalyviai pavartoti sudėtinėse formose, paprastai kopijuojant vokiečių sakinio konstrukciją31: ir ar zirgu is ledus ākritis ir sta aukta undi kritis = ir ar zirgu is ledus iekritis ir (un) is tā aukta und(a) kritis, la. b. k. ir ar zirgu ledū iekritis (ielūzis) un (aukstajā ūdenī) (ie)kritis ‘yra su arkliu į ledą įkritęs ir į tą šaltą vandenį įkritęs’. Panašiai: ir [...] mēres, ir [...] sadaguschi, ebu [...] parsiskrejs, ebu [...] bijis, ebi [...] magis, turr [...] pabads, ir [...] pulūzis ale sho it ir wintsch satris, neturat raduschi, turr [...] adaduschu, ebu [...] ijājis. Veiksmažodis turet jungties vaidmenį atlieka sudėtinėse atitiktinėse formose, tokios lauktinos kalbės iš vokiečių kalbos (Wer hat mir meinen Korb mit Fleisch gestohlen? kas turr mane kozi ar gallu pabads? = kas tur mana koci ar gaļu pazadis?, pl. ‘kas turi mano krepšį su mėsa pavogęs, t. y. kas pavogė mano krepšį su mėsa’); panašiai habt ihr [...] gefunden: wa jus neturat [...] raduschi = neturat [...] radūši? ‘ar jūs neturit [...] radę, t. y. neradote’). Šioje situacijoje dabartinėje latvių kalboje taip pat vartojamos sudėtinės 30 Žr. Plāks 1927: 35. 31 Plačiau žr. „Sintaksinės ypatybės“. 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė formos, tačiau su pagalbiniu būt. Kiek čia esama vokiečių kalbos įtakos ir kokio ji senumo — tai kitas klausimas. Atrodo, kad atvejų, kur dalyvis būtų pavartotas sudurtinėje formoje pagal baltų kalbų tradiciją, t. y. kai išlaikoma pagalbinio ir pagrindinio veiksmažodžio laikų ar modalumo koreliacija, nedaug: but pasinis = būtų pazinis ‘būtum pažinęs’, butu drėchali pastelajusch = butu drėli pastelajuši ‘būtų klėją pasamdę’, ėjam pawargusch = esam pavarguši ‘esame pavargę’, bija [...] įmegusch = bija [...] įmegúši ‘buvo įmigę’. Rasta vienintelė atributo funkcijas atliekanti dalyvinė forma – prt. praes. act. instr. sg. ar werdamo lepli ‘(su) verdamųjų šaukštu’. Prieveiksmiai. Dalis prieveiksmių pavarti įprastai: apkarti (Plāks 1927: 47 apkārt) ‘aplink’, bischi = biški, la. tarm. biški, biškin ‘truputį’, zitai = citādi ‘kitaip’, labi ‘gerai’, wacker ‘vakar’, scho rit = šuorit, la. b. k. šorīt ‘šįryt’ ir kt. Užfiksuota tarminių, Kuržemei būdingų leksemų ir jų formų: ne mag = nemag, la. b. k. nemaz ‘nemaz’, nu ‘dar’³², gana ‘ganā’, dikti ‘smarkiai’ < vo. dicht, la. b. k. loti, stipri, aukstum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukštai’ (ME I 218). Kortelėje galima rasti prieveiksmių („įpėnėjus veidojums“ – Plāks 1927: 38), kuriuos kuršininkai sudarė savitai: šāmi = žemu ‘žemai’ (žr. „Leksikos ypatybės“). Prieveiksmio daug / dauz formos kortelės sakiniuose įvairuoja (EH I 310): pardau ‘per daug’, wißu daudum ‘daugiausiai’, bet kadudus = kā daud ‘kiek’ (žr. „Leksikos ypatybės“). Kuršininkų kalboje prieveiksmio daug laipsnių formose nėra latviams įprastos leksemos vairāk, visvairāk, čia, kaip ir būdvardžiuose, vartojamos analitinės formos su juo ir visu. J. Plāks laiko latviška ir prieveiksmio formą ciec ‘kiek’ (Plāks 1927: 38; ME I 392 tik iš raštų). Esama iš lietuvių nužiūrėtų prieveiksmių ir jų konstrukcijų (žr. „Leksikos ypatybės“). Vieną kartą pasitaikė germanizmas fasti, kurį reikėtų laikyti atsitiktiniu, neradus atitikmens žodžių junginiui fest am schlafen ‘giliai, kietai miegoti’, nors kuršininkų kalboje ciets su žodžiu miegs yra vartojamas iki šiol. Prielinksnių vartojena tik iš dalies sutampa su dabartine latvių kalba ar tradicine vartosena tarmėse: ar sigu = ar zigžu ‘su arkliu’; bi bales = be sāles, la. b. k. bez sāls ‘be druskos’; pi tas sewas = pi tās sievas, la. b. k. pie tās sievas ‘pas (tą) moterį’; pi smerrishes = pi smēr(e)s, la. b. k. līdz nāvei ‘iki mirties, mirtinai’; ar tewi (= ar tevi) ‘su tavim’, par [...] mati = par māti, la. b. k. māte ‘motina’; par mani, la. b. k. man ‘man’ ir kt. Ryškiausias pastebimas skirtumas – jau minėtas prielinksnio is / iš (la. tarm. iz) vartojimas išeivio funkcija: is musu darza = is mūsu dārza ir pan. Tai gali būti kontaminuota forma: plg. la. tarm. iekš krāns = krāsnī ir la. iz (su gen. ME I 712), galima ir lietuvių iš 32 Betones nu ‘jetzt’ – ME II 752, 753. Straipsniai / Articles 91 DALIA KISELIŪNAITĖ įtaka. Esama ir daugiau skirtybių: latvių aiz ‘už’ kuršininkų monoftongizuoja-mas su strumpėjusiu a < āz (as nama = az nama, la. b. k. aiz nama)33; prielinksnis už su ac. atlieka inesyvo funkciją (ir [...] uβ to lauku, la. b. k. uz tā lauka, lauka. pž. ‘ant lauko’, t. y. ‘lauke’; us to muren, la. b. k. uz tā mūra ‘ant mūrelio, akmeninės tvoros’; us mana galdu, la. b. k. uz mana galda ‘ant mano stalo’); prielinksnis pic < pēc greičiausiai dėl vokiečių kalbos įtakos vartojamas judėjimo krypčiai nusakyti (pis maju iät = pic māju iet, la. b. k. mājas iet) (Endzelīns 1951: 677). Skirtingai negu dabartinėje latvių kalboje, prielinksniai vartojami su įvairiais daugiskaitos linksniais: pis maju = pic māju (gen. pl.), la. b. k. mājas greta ac. sg. uz māju; priekš schiešo niedelio miēres = priekš šešu nedēļu miris (gen. pl.), pi mušu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums, uz mums (ac. pl.) (plačiau Plaķis 1927: 40; Ivanickaja, Kiseliūnaitė 2015: 217). Vienintelis atvejis, kai daugiskaita prielinksnis pavartotas su instrumentaliu (dabartinėje kalboje vienaskaitoje su akuzatyvu), yra gar ausim (vo. ac. um die Ohren)34. LEKSIKOS YPATYBĖS Dauguma teksto žodžių pažįstami latvių bendrinėje kalboje arba tarmėse. Atskirai verta pastebėti keletą įdomesnių Kuržemės tarmėms būdingos leksikos pavyzdžių: archajiškų žodžių formų, tikrų ir semantinių dialektizmų, vakarinių latvių tarmėms būdingų germanizmų. Tai šiose tarmėse vartojamos ar fiksuojamos leksemos: maģģ (= maģ), la. b. k. maz ‘mažai’ (ME I 548); par diždžu = par dižu, la. b. k. par lielu ‘per didelis’, jo dižs = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis’ (ME I 475)35; dikti, la. b. k. ļoti, stipri, skaļi ‘smarkiai, garsiai’ (ME I 466); drānas = drānas, la. b. k. drēbes ‘drabužiai’ (ME I 494 drāna = drēbes bibl. u. in Kurl. ‘Kleider’); kiozi = ķuoči, nom. kuocis iš vo. dial. kō(t)z ‘Korb’ ‘krepšys’ (ME II 393; plg. lie. žem. kiočis ‘krepšis, krepšys’); uz murens = mūrens / mūrēnes ‘ant tvoros’ (muris, murieneks – Plaķis 1927: 68) < vo. tarm. mur. Iš diminutyvinių piesagų vedinių kortelėje užfiksuoti: el > il (vaikeli, ‘vaikeli’, stukila ‘gabelio’), kurie vartojami diminutyvine reikšme be menkinamo atspalvio, kaip ir būdinga Kuržemės tarmėms (Markus-Narvila 2011: 98); nors pasitaikę pavyzdžiai yra lituanizmai, tačiau kuršininkų kalboje apstu ir autentiškų piesagos el > il vedinių (pušilis ‘vaikinukas’, laivis ‘laivelis’, ruokile 33 Prėdelis āz- ir prielinksnis az (Plaķis 1927: 39, ME I 233). 34 gar ausim duot ‘einen um die Ohren kran’ (ME I 601). 35 Kuršių nerijos kuršininkų kalboje žodis lies nepažįstamas, leksema dižs, -a atėjo iš Kuržemės (Ābele 1928: 142). 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė ‘rankelė’ ir kt. – Plāķis 1927: 14). Kita kūrininkų mėgstama diminutyvinė priega yra en, skirtingai negu latvių bendrinėje kalboje, su trumpuoju balsiu (Plāķis 1927: 19): ar abelenis = ar ābuolenis ‘su obuoliais’; avenu = āvenu ‘avelių, eriukų’ (iš tam. ave, la. b. k. aita ‘avis’), pūdeni = pūteni ‘paukšteliai’; uz murens = mūrena / mūrenes ‘ant tvoreles’. Patebetinas kūrininkų polinkis abstraktų daryboje (iš ypaties kilusios būsenos, rezultato ir kt. reikšmės) vartoti priesagą -ums: slapumu = slāpumu, la. b. k. slāpes ‘troškulys’, plg. situms, la. b. k. sitiens ‘smūgis’; nuronajums, la. b. k. noruna ‘susitarimas’ (Plāķis 1927: 19, 69) ir kt. Atrodo, šis darb os formas patarnavo sudaryti prieveiksmio daug aukščiausio laipsnio forma wibu daugumu ‘daugiausiai’. Taip pat atkreiptinas dėmesys į jau minėtą savitą prieveiksmių darbą, kuri iš dalies panaši į Kuržemės tarmų: aukschum = augšum, la. b. k. augša ‘aukštai’ (Paula 1926: 56); sām = zemī, la. b. k. apakša ‘žemai, apačioje’ (plg. virsuoji Paula, ten pat greta apakša= apakā ‘t. p.’). Jau kitu tyrėju pastebėta, kad kūrininkai reiksme ‘labai’ vartoja įvairias leksemas: dikti, tā, tā daug, par daug ir nepazīta latviško loti (Plāķis 1927: 38); kortelėje vokiečių sehr ‘labai’ atliepia pardaug = par daug, tadi dzi = tādi dzi. Vokiečių prieveiksmi to(d)t ‘mirtinai’ čia išverstas prielinksine konstrukcija pi smerithes = pi smerā plg. la. b. k. līdz nāvei. Semantikos požymiai rodo, kad kai kurių žodžių reikšmės mažai diferencijuotos, tačiau šiuo atveju tai nebūtinai pačios kalbos ypatybė, o greičiau vertėjo pasirinkimas: pavyzdžiui, vo. erzählen ‘pasakoti’ dabartinėje kūrininkų kalboje atliepiamas rākot (la. b. k. stāstīt), kortelėje pažagia = pasacia (la. b. k. pasacīa); taip pat ne visai aišku, ar žodis pasakas (vo. Geschichte) pavartotas stilistiškai neutraliai, ar norėta suteikti meninamąjį atspalvį ‘netikrą, išgalvotą pasakojimas’. Nos kūrininkai turi žodį tupeti ‘tupėti’ (Plāķis 1927: 86), greičiausiai dėl vokie originalo įtakos čia apie paukščius sakoma bīāz = sēž ‘sėdi’. Tačiau esama ir neabejotinai kūrininkų kalbai priskirtinų reikšmių skirtumų, fiksuojamų įvairiose šaltiniuose iki mūsų dienų, kaip antai: iāijβ = iējis ‘gefahren’ ‘įvažiavęs’ (jāti la. braukt, ‘važiuoti’ – Plāķis 1927: 60), namme = namus, la. b. k. māja ‘namas’³⁶. Kortelės sakinių leksikoje matome nemažą lietuvių kalbos, ypač kaimyninių tarmių, įtaką. Perimamos ir lietuviškos, ir per lietuvių kalbą iš kitų kalbų atėjusios leksemos, jos įvairiai fonetiškai ir morfologiškai adaptuojamos: graiti = greiti < lie. greitai, la. b. k. ātri 36 Kuršininkų kalboje žodis māja vienaskaita vartojamas dažniausiai supreikšmėjusia lokatyvo forma mā(jā) ‘namie, namo’ arba daugiskaita mājās ‘namie’. Reikšme ‘namas, troba, pastas’ vartojamas nams. Straipsniai / Articles 93 DALIA KISELIŪNAITĖ kiauschis = kaŭšus < lie. kiaũšis, la. b. k. ola waikili = vaikilis < lie. vaikẽlis, la. b. k. bērniņš prada = prada, inf. pradēt < lie. pradėti, la. b. k. sākt wis pradim < lie. tam. pradēm ‘nuolat’, la. b. k. vienmēr dewika < lie. dỹlika, la. b. k. dipadsmit miels < mīlas (Plākis 1927: 68 – mīls), la. b. k. mīļš schischi = šīš(i) < lie. tam. šīš ‘čia’, la. b. k. te, še tujau < žem. tujau ‘tuojau’, la. b. k. tūlīt dar < lie. dar, la. b. k. vēl arb < lie. arb (Plākis 1927: 41 –va), la. b. k. vai. Žodis pradēt ‘pradėti’ kuršininkų kalboje prisitaikęs prie mišriojo tipo asmenų: pradēt, prada, pradija (Kiseliūnaitė 1998: 128). Kai kurios „lietuviškai“ atrodančios leksikos ypatybės kitų tyrėjų gali ir ne visada pagrįstai priskirtos skoliniams, pavyzdžiui, lāts = lec ‘skraida, lakioja’, la. b. k. lido buvo vartojamas Kuršėnės tarmėje (ME II 458). Tradiciškai lituanizmams priskiriami žodžiai gali būti kuronizmai, pavyzdžiui, puik ‘puikūs, gražūs’, kuris paplites lietuvių žemaičių plote, pažįstamas ir Kuršo tarmėse (ME 3: 403). Slavizmai į kuršininkų kalbą atėjo daugiausia per lietuvių šnekamąją ir religinę kalbą. Senų, dar iš Kuršo atneštų ( baznīca, cil(v)ēks ir pan.), yra tik vienas kitas, Wenkerio kortelėje prie jų skirtinas domajo = duomoju, la. b. k. domāt ‘galvoti’. Daugiau pasitaike slavizmų, atsiradusių per lietuvių kalbą⁷: pakajings = pakajings < hib. pakajęs ‘ramus’, la. b. k. mierīgs; cizti = čišti < lie. sl. čystai, la. b. k. tīri ‘švariai’; smerits = smerd / smetes < lie. sl. smėris, la. b. k. navė ‘mirtis’; būdeli = būdeli (būdelė ‘butelė’ Plākis 1927: 51) < lie. sl. butėka ‘butelis’; budavati = budavati < lie. sl. budavōti ‘statyti’, la. b. k. celt, būvēt; bedschan = bezdāne < lie. bezdžionė / beždžionė < brus. абязьяна, la. b. k. pērtiķis. Per lietuvių tarmes bus atėję ir kai kurie germanizmai: stukla (= stukėla, plg. vak. žem. stukės ‘gabaliukas’ < vo. dial. stuk; bū ‘būra’, valstiečiai < vo. dial. buhr; slekti, plg. lie. tam. šlėtas < vo. schlecht, la. b. k. slikts ‘blogas’ (Plākis 1927: 81); wurschu (= vuršku, nom. vuršis) < lie. tam. vuršis / vurštas < vo. Wurst, plg. la. b. k. desa ‘dešra’; pastelajusch = pastelajuši < lie. tam. steliuoti ‘kviesti’, vo. stellen; ar bērschtu ‘su šepečiu’ (bērštas la. birste, šukas – Plākis 1927: 50) < lie. tam. bērštas < vo. Bürste ‘šepetys, šukos’. Įdomus žodis ac. sg. drāschali = *drēš(i)s < vo. Drescher ‘kūlėjas’, neužfiksuotas kuršininkų žodynuose, o vo. dreschen verčiamas kulte ‘kulti’ (Pietsch 1991: 88). Kuršininkų leksika, susijusi su žemės ūkiu, daugiau veikė lietuvių, o ne vokiečių kalbą, ir 37 Plačiau žr. Hinze 1993. 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė sunku pasakyti, ar žodis *drēlis kūriniams apskritai buvo pažįstamas. Nepavyko aptikti jo ir Prūsijos lietuvių kalbos šaltiniuose, tačiau fonetiškai jis atrodo kaip lietuvių kalboje adaptuotas germanizmas, plg. skrybėlė < vo. term. skriver ir pan. Esama ir daugiau žodžių vartosenos niuansų, kurie skatina galvoti apie lietuvių ir kuršininkų kalbų sąveiką: žodis vel = vēl kortelės sakiniuose vartojamas ne latviška reikšme ‘dar’, bet kaip lietuvių vėl; lauku < žem. lauku, plg. la. b. k. laukā, āra ‘lauke, laukan’ (lauku I. Plakis skyrė prie ypatingų kuršininkų vedinių (Plāks 1927: 38), tačiau jam galėjo būti nepažįstamas žemaičių žodis); satirpis38, la. b. k. izkusis ‘ištirpęs’; scha = šā, vo. sonst, plg. lie. jungt. šiaip ‘priešingu atveju, antraip, kitaip’; Gal būti, kad ir jungtuko ir vartojimas greta un(d) (bi šales ir bi piparu = be šales ir be piparu ‘be druskos ir be pipirų’) yra lietuvių kalbos įtaka, nors latvių tarmėse jis taip pat fiksuojamas (ME I 708). Tiesiai iš vokiečių kalbos atėjusios leksikos šiame tekste palyginti nedaug: und < vo. und ‘ir’, ganz < vo. ganz ‘gerokai, visai’, fasti < vo. fest ‘tvirtas, kietas’, kituose kuršininkų šaltiniuose vartojamas la. ciets, -a > adv. cieti; lepile ‘šaukštas’ iš vo. Löffel, plg. la. b. k. karote ‘šaukštas’; brunaisch = brunāiš ‘rudasis’, pastarasis gali būti atneštas dar iš Kuršo (ME I 341). Prie jų galbūt skirtinas ir koki ‘pȳragai’, plg. la. tarm. koka < vo. tarm. koke (ME II, 342). Kalbant apie leksikos vartojimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie tekstai yra vertimas, taigi taikyti visų leksikos vartojimo „keistenybių“ to meto kuršininkų bendruomenei nederėtų. Akivaizdu, kad dažnai vertėjas laikėsi ne tik vokiškos sakinio struktūros, bet ir pažodinio leksinių verčių, ne visada parinkdamas autentišką semantinį atitikmenį. Taip tekste atsirado semantinių kalkų tiek laisvose junginiuose, tiek frazeologijoje. Ypač į akis krenta atrodinė įvardžių tas, ta ir iens, -a vartosena: wienō bisch = vienu biški ‘ein Bischen’; wintsch id os kaucsis = vińš ēd tuos kaušus, plg. er ißt die Eier; tas kajas man padau tap = tās kajas man padau sap, plg. die Füße thun mir sehr weh; ta uni bi par karta, tīe koki ir [...] sadaguchi = ta une bi(ja) par karta, tie kuoki ir [...] sadeguši, plg. das Feuer war zu stark / heiß, die Kuchen sind [...] gebrannt; Mušu kalni nau taddi dzi tie jušu daug jo dzi = mušu kalni nav tādi dziži, tie jušu daug jo dziži, plg. Unsere Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher ir kt. Pažodžiui verčiami kai kurie vokiečių kalbos žodžių junginiai: rein machen: czisti pataisit = čisti pataisit ‘išvalyti’; fertig nähen: gatwas schuti = gatavas šūti ‘pasiūti’; recht von ihnen: labi no viņa = labi nuo viņu ‘jie gerai padarė, pasielgė’. Panašiai elgiamasi ir pastoviųjų vokiškų junginių atveju: wiewel: kadaus = kā daudze ‘kiek’, haben Durst (žr. toliau). 38 tirpt ‘zerfließen, schmelzen’ iš literatūros (ME 4: 197), dar žr. Endzelīns 1931: 575. Straipsniai / Articles 95 DALIA KISELIŪNAITĖ Ne visada atidžiai paisoma žodžių reikšmių. Pavyzdžiui, vo. durch’s Eis gebrochen verčiama iš ledus įkritęs = iš ledus įkritis ‘į ledą įkritęs, po ledu įkritęs, įlūžęs’, nors kūrininkų kalboje vartojamas žodis įlūžti ‘įlūžti’. Esama ir vertimo nesupratimų. Pavyzdžiui, vo. durchgelaufen (apie kojas), mat, buvo vertėjo nesuprastas (‘vaikštant pratrinti, sužeisti’) ir išverstas parsikreis = parsikreisis, todėl iškreipta visa sakinio mintis. Panašiai ir sakinyje Es hört gleich auf zu schneien verčiau sukėlė keblumų junginys es hört [...] auf ‘nu-stos, baigsis, liausis (snigti)’ ir išversta priešingai: wel jau prada snikti = vėl jau pradeda snigti ‘vėl jau pradeda snigti’. Įdomu paketi veiksmažodžio turėti vartoseną. Kuršininkų kalboje jis įprastai vartojamas kaip lietuvių turėti, vo. haben. Tokią reikšmę nėra renėję ir vakarinėse latvių tarmėse (Ozola 2007: 396–398). Atrodo, kad vokiečių veiksmažodžių (ihr) dürft (nicht) kuršininkų kalboje sunku rasti atitikmenį (plg. la. b. k. (ne)drīkstat), vokiečių dürfen verčiamas varet ‘galėti’ (Pietsch 1991), šiame tekste – (ne)turėti ‘(ne)turėti. Be to, kad veiksmažodžiu turėti verčiamasi ten, kur gramatiškai latvių kalboje vartojamas debyvas, t. y. atitinka vokiečių modalinius müssen, sollen (žr. „Morfologinės ypatybės“), jis modaline reikšme tarnauja ir tikslo raiškai kad tas piens greit sasvirit tur = kad tas piens greit sas(i)virti tur ‘kad (tas) pienas greičiau užvirtų’. Veiksmažodis turėti pavartotas ir būsenai nusakyti: turam slapumu = turam slapumu (pž. ‘turime troškulį’); nors J. Plakis fiksuoja veiksmažodį slāpt (Plāks 1927: 81), tačiau dabartinė kuršininkų karta dažniau vartoja būtent analitinę konstrukciją, o slāpt ‘trokšti’ pasitaiko situacijose, kur kalbama apie žuvis ‘žuvės slāpt’. Be visų šių atvejų, veiksmažodis turėti jungies vaidmenį atlieka sudurtinėse atliktinėse formose, kurios laikytinos kalkėmis iš vokiečių kalbos (žr. „Morfologinės ypatybės“). Kai kurie perkeltinėmis reikšmėmis pavartoti vokiečių žodžiai verčiami pažodžiui (pvz.: Das war recht von ihnen), tačiau esama ir tokių atvejų, kai vertėjas pateikia reikšmę natūraliai: Augenblickchen: biški ‘trumpai, truputį, akimirksni’. Kartais ne visai aišku, ar pasitaikė sutapimai su vokiečių kalbos konstrukcijomis yra šio vertėjo, ar visos kuršininkų bendruomenės kalbos ypatybė, ar vokiečių kalbos poveikis latvių kalbai. Pavyzdžiui, frazeologinė žodžio stāvet reikšmė ‘sutarti, sugyventi’ vartosena (es thate besser um ihn stehen: but staw ejs ar wing labi = būtu stāvejs ar viņa (viņu) labi): plg. vo. stehen mit [...] ‘sugyventi, sutarti’ ir ar vieniem raden saietes, ar citiem – stāv naidā (EH II 574). Kai kada, regis, netgi persistengta, nes vokiškas originalas „neprašo“ žodžio stāvet (sei so gut): staw tads laps = stāi (esi) tāds labs ‘būk toks geras’. Vokiečių kalbos įtaka frazeologijai taip pat nevienareikšmiškai vertintina. Pavyzdį ihr dürft nicht solche Kindereien treiben!: jus ne turret tads niakus ziti = jūs neturėt tādus niekus dzīt ‘niekus, kvailai kalbėti’ žodžio dzīt vartosena artima latvių frazeologijai, 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė plg. la. b. k. jokus džit ‘juokauti’, tačiau vokiečio Kinderen vertėjas pažodžiui neperteikė, bet rado atitikmenį niekus. SINTAKSĖS YPATYBĖS Kortelės teksto sintaksės ypatybės įvertinti sunku ne tik dėl to, kad kursininkų sintaksė mažai tirta, bet ir dėl to, kad šaltinyje trumpi sakiniai buvo verčiami iš vokiečių kalbos, ir toli gražu ne kiekvienas kalbos vartotojas geba ar supranta, kaip pasakyti svetimos kalbos mintį savomis, įprastomis sintaksinėmis priemonėmis. Vertimų buvo pasinaudota tik vieno pateikėjo informacija, todėl ne kiekvieną čia esantį neįprastą sintaksės reiškinį reikėtų vertinti kaip autentišką visos bendruomenės kalbos ypatybę. Kita vertus, XIX a. antroje pusėje visoje Vokietijoje buvo pereita prie dėstomosios vokiečių kalbos, kursininkai buvo mokomi iš vokiškų vadovėlių ir kitų knygų, todėl tikėtina, kad kai kurios vokiečių kalbos sintaksės ypatybės jau tuo metu buvo prasiskverbusios ir į jų šnekamąją kalbą. Neprenduo­jant į galimus vertinimus ar išsamų tyrimą, čia bus pastebėta keletas ryškesnių šio teksto sintaksės ypatumų. Sakinio konstravimas. Daugelis verčiamų sakinių savo konstrukcija mažai skiriasi nuo vokiško originalo, t. y. laikomasi ir vientisinio, ir sudėtinio sakinio vokiškos tvarkos. Labiausiai į akis krenta vokiečių tarinio vietos taisyklė, kuri akivaizdi perkaičius vos keletą sakinių, tačiau ypač pastebima ten, kur ji pažeidžia natūralią savos kalbos loginę tvarką: Was sitzen da für Vögelchen oben auf dem Mäuerchen? kas biž ti par pudeni aukšum us to murens = Kas sėž tie par puteni aukšum uz to (tā?) muren(e)s?, plg. la. b. k. kas par putnieni sėž tur augšā uz mūriša?, lie. kas par paukšteliai tupį ten aukštai ant mūrelio? Šiuo atveju kas par putneni yra nedalomas veiksnys, kuris vertime išskirtas tarinio ir aplinkybės. Vientisinėse sakiniuose, sudarytuose su sudurtinėmis formomis, jungtis ir vardinė tarinio dalis „klasė“ vokiečių kalbos taisyklių39: 15. eßi pagangs biž = esi pakaģis biž (panašiai 5, 28, 32, 33, 40); netgi tais atvejais, kai vokiškų sudurtinė forma išverčiama vientisine, vis tiek tarinys išlieka sakinio gale: Wem hat er die neue Geschichte erzählt? Kam wints tas jaunas paßas paßiga?; la. Kam viņš tās jaunas pasakas (pa)sacija? Sudėtiniose prijungiamuosiuose sakiniuose tarinys beveik visais atvejais paliekamas šalutinio sakinio gale (3, 9, 16, 17). Tokiuose sakiniuose trūksta ir 39 Čia ir toliau pateikiami sakinių numeriai, pagal juos galima rasti pavyzdžius prie. Straipsniai / Articles 97 DALIA KISELIŪNAITĖ tai, kad šalutinis sakinys prijungiamas be jungtuko: [...] sag Deiner Schwester, sie solle [...] nähən: [...] saki tava māsai, vingai tur [...] schuti = saki tava māsai, vīnai (vīna) tur [...] šūti; ich glaube, ich habe sie durchgelaufen: es domajo es eβu par daug parsikrējis = es domāju, esu par daug parsikrējis. Sujungiamieji ir mišriojo tipo sudėtiniai sakiniai taip pat žodž žodin atkart- toja vokiško sakinio tvarką (4, 6, 14, 20, 31). Pasaikė ir jungtukų įterpimo atvejų: 20. [...] sie haben es aber selbst getan: winga ale pachi darė = vīna (vīni) ale paši darja. Tai, kad daugelio atvejų sakinio žodžių tvarka nėra natūrali, rodo ir sakinių vertimas į dabartinę latvių kalbą (žr. priedą, vertė Liene Markus-Narvila), kur žodžių tvarka dažnai kitokia. Vokiečių kalbos prielinksninės konstrukcijos taip pat paveikė verčiamų sakinių junginius. Tokiu poveikiu galima laikyti tuos atvejus, kur prielinksnių konstrukcijų atitikmenys baltų kalbose, ypač latvių, yra kitokie: gar aūbim = la. b. k. pa ausīm, für mich: par mani = par mani, la. tam, priekš manis; la. b. k. man; für eure Mutter: par sava māti = par sava māti, la. b. k. savai mātei; jau minėta prielinksnio pic vartosena: pis maju = pic māju (la. b. k. mājās). Dar viena lietūs vertėju buvo neiginiai, kurie vokiečių kalboje reiškiami dalelytėmis nicht ir kein, o baltų kalbose būtini veiksmažodžio priešdėlyje. Kortelėje iš trijų atvejų du išversti pagal savas taisykles, o viename sakinyje neiginio priešdėlio veiksmažodyje trūksta: habt ihr kein Stückchen [...]: wa jus neturat neviena stukla = va jus neturat neviena stukla; Hund thut Dir nichts: uns tevi nieka nedarēs = uns tevi nieka nedaris; bet: Ich will es auch nicht mehr wieder thun!: Es gribu ne mag to darte = Es (ne)gribu ne māg to darit. Galima konstatuoti, kad vokiečių sintaksė gerokai sukaustė natūralią baltų kalbų sakinio temą ir sakinį, išverstų laisvėne tvarka, su savais gramatiniais atitikmenimis, kortelėje rime vos viena kitą: 12. Wo gehst Du hin? Sollen wir mit Dir gehn? Kur tu īeti wa meβ ar tewi eβam? = Kur tu ieti, va mes ar tevi iesam? (nesilaikoma vokiškos tarinio vietos). 29. Unsere Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher: Muβu kalni nau tadi diži tā jūbu daug jo diži = Mūsu kalni nav tādi diži, tie jūsu daug jo diži (nekartojama tarinio jungtis). 30. [...] wieviel Brod wollt ihr haben?: kadus maizes jus gribat = kā daudze maizes jūs gribat? (neverčiamas žodis haben). 7. ohne Salz und Pfeffer: bi šales ir bi piparu = be sales ir be piparu (kartojamas prielinksnis). Natūralesnių vertimų randame tais atvejais, kai vokiškų ir baltų kalbų gramatinė raiška visiškai skiriasi: 18. Hättest Du ihn gekannt!: Kad tu viņa but pazinis = kad tu viņa (viņu) būtu pazinis. Panašiai „sukamasi iš padėties“, kai vokiškų beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß laut schrein: eβ 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marbgo Pylpo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė turru dikti saukti = es turu dikti saukti. Atrodo, kad vertėjas bus „supaprastinęs“ ir viską konstrukciją legen geblieben sakinyje: 25. Der Schnee ist [...] bei uns liegen geblieben = Tas sniegs ir [...] pi mūsų pultais = Tas sniegs ir [...] pi mūsu palicis. Ne visai aišku, kodėl 38-ame sakinyje vienas iš vienarūšių tarinių pakeistas tikslo aplinkybe: sind [...] draufen auf dem Felde und mähen / haue: Tā laui ir šcodanin wibu lauku už to lauku plauti = Tie laži ir šodien visi lauku uz to lauku plauti. Taigi, sintaksė bus bene labiausiai nuo metodo parinkimo nukentėjęs kuršininkų teksto kalbos sluoksnis, tačiau tik išsam̃esnė kitų šaltinių, o ypač garso įrašų kalbos analizė galėtų atsakyti, kaip kasdienė kuršininkų kalba iš tikrųjų buvo paveikta dvikalbystės. IŠVADOS Wenkerio atlaso kortelė Nr. 30084 yra vertingas rašytinis kuršininkų kalbos dokumentas. Per ją kuršininkų kalba pateko į didelį Europos lingvistikos projektą. Kortelėje kalba dokumentuota pagal galimybes gerai, kūrybiškai pritaikant vokiškus ir lietuviškus rašmenis rašto neturinčiai kalbai. Išdėjus rašybos principus ir atlikus lingvistinę teksto analizę, galima konstatuoti, kad Nidos kortelė surašyta kruopščiai, jos lingvistinė informacija daugeliu atvejų atspindi autentišką savo meto kalbą. Lyginimas su profesionalių lingvistų atliktais kuršininkų kalbos tyrimais (A. Bezzenbergerio ir J. Plakio) parodė, kad XIX a. antroje pusėje kuršininkų kalba latvių dialektologijos požiūriu dar buvo sistemingas goletas, liudijantis nevienalyčių tarmių pradą. Kortelėje atsispindi ir kalbų sąveika Kuršių nerijoje. Fonetiką matomos senosios Kuršo tarmių ypatybės bei sąveikos su kaimyninėmis lietuvių tarmėmis rezultatai morfologijoje (fonetiniai pakitimai tam tikrose formose), bet palyginti nežymi vokiečių kalbos įtaka (pavyzdžiui, dar matomi latviški priebaigio l palatalizacijos skirtumai, nesibėgęs galūnų redukcijos procesas). Morfologijoje taip pat esama archaiško Kuršo tarmių palikimo (palyginti aiškios deklinacijos paradigmos, išlikusios senos daiktavardžių linksnių ir būdvardžių laipsnių formos, dar nesutvirtintos tariamosios nuosakos formos, paliudyta veiksmažodžio būtojo laiko ē- kamieno forma, prielinksniai vartojami su įvairiais daugiskaitos linksniais); tuo pat metu pastebėtinas lietuvių kalbos poveikis (įvardžių galūnės, veiksmažodžio tureti + inf. vartojimas ir kt.) ir prasidedanti vokiečių kalbos įtaka, kuri pasireiškia prielinksninių junginių ir sudurtinių veiksmažodžio formų vartosenoje. Tačiau ne visais atvejais vokiečių kalbos poveikis laikytinas tarmės ypatybe – pavyzdžiui, atrodo, nio įvardžių tas, ta arba veiksmažodžio tureti vartojimas sudurtinėse formose Straipsniai / Articles 99 DALIA KISELIŪNAITĖ vertinas kaip vertimo trūkumas. Leksikoje greta senų Kuržemės žodžių ir darybos būdų konstatuota ryški lietuvių kalbos įtaka, ypač kaimyninių žemaičių tarme, iš kurių kuršininkai perėmė ne tik lietuviškos, bet ir vokiškos bei slaviškos kilmės leksmų, o kai kurie bendri baltų žodžiai pradėti vartoti lietuviškomis reikšmėmis. Tiesioginė vokiečių kalbos įtaka leksikai ne visais atvejais laikytina autentišku kuršininkų kalbos bruožu, nes kai kurių žodžių ar jų reikšmių nepatvirtina vėlesni šaltiniai. Tikėtina, kad dalis leksinių ir semantinių germanizmų šiame tekste atsirado dėl pažodinio vertimo. Kai kurios sąsajos su vokiečių kalbos atitikmenimis nėra lengvai interpretuojamos, nes panaši reiškinių esama ir latvių kalboje. Ypač tai pasakytina apie sintaksę. Didžioji dalis išverstų sakinių pažodžiui atkartoja vokiško originalo sakinio konstrukciją, kuri neretai yra svetima baltų kalboms, o kartais daro sakinį sunkiai suprantamą. Tačiau esama ir išimčių – surandama įprastų, natūralių sintaksinių atitikmenų, laisviau pasakoma mintis. Dėl pasirinkto apklausos metodo (vertimo) būtent vokiečių kalbos poveikis kuršininkų kalbai šiame šaltinyje vertintinas atsargiai, nes naudojant šį metodą, pažodinis sekimas originalu beveik neišvengiamas. LITERATŪRA Ābele Anna 1927: Rucavas izloksne. – Filologu biedrības raksti 7, 112–128. Ābele Anna 1928: Rucavas izloksne. – Filologu biedrības raksti 8, 135–144. Bezenberger Adalbert 188: Über die Sprache der preußischen Letten. Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht. Chronik 2013: Chronik der Schule zu Nidden, sud. Gitanas Nausėda, Vilija Gerulaitienė. Vilnius: Petro ofsetas. Diederichs Victor 1883: Die kurische Nerung und die Kuren in Preußen. – Ma-gazin hrs. von der Lettisch-Literarischen Gesellschaft. 17. Bandes 1. Stück. Mitau, 1–97. Endzelīns Jānis, Hauzenberga-Šturma Edīte. Papildinājumi un labojumi K. Mühlenbacha latviešu valodas vārdnīcai 1–2. Prieiga internetu: www.tezaurs.lv/mev. Elertas Dainius 2014: XVI a. visuomenės siluetas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. – Res humanitariae 15, 17–67. Endzelīns Jānis 1931 (1979): Par kurseniekiem un viņu valodu. – Darbu izlase 3(1). Rīga: Zinātne, 571–578. Endzelīns Jānis 1951: Latviešu valodas gramatika. Rīga: Latvijas valsts izdevniecība. 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Fleischer Jürg, Sommer Florian 2012: Litauische Materialien im Archiv Forschungszentrum Deutscher Sprachatlas Marburg. – Archivum Lithuanicum 14, 417–436. Hinke Friedhelm 1993: Die slawischen lexikalischen Elemente im Nahrungskurischen Wortschatz, die das Alltagsleben der Nahrungskuren bezeichnen. Versuch einer Systematisierung – Contributions to Baltic linguistics. Linguistic and Oriental studies from Poznań, hr. von Michal Hasiuk. Monograph supplement series. 2. Poznań: UAM, 43–52. Ivančaja Arina 2017: XVII a. kuršininkų kalbos žodžių rankraštinis registras. – Res humanitariae 21, 12–42. Ivančaja Arina, Kiseliūnaitė Dalia 2015: Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai: daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose. – Baltiska, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 207–227. Kiseliūnaitė Dalia 2005: Balsų įterpimas Vakarų Lietuvos lietuvių ir latvių (kuršininkų) tarmėse. – Baltai ir jų giminaičiai. Tiltai, priedas: Mokslo darbai 26, 139–144. Kiseliūnaitė Dalia 1998: Kai kurie kuršininkų tarmės veiksmažodžių bruožai nuo A. Bezzenbergerio iki šių dienų. – Baltistica 5, priedas, 127–140. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas (antras elektroninis leidimas), red. kolegija: Gertūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Rūtė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. Markus-Narvila Line 2011: Rucavas izloksnes vārdnīca: leksikografiska un leksikais aspekts. Promocijas darbs. Liepāja: Liepājas universitāte. ME I–IV – Mühlenbachs Kārlis. Latviešu valodas vārdnīca 1–4, rediģējis, papildinājis, turpinājis Jānis Endzelīns. Rīga, 1923–1932. Elektronisks variants. Prieiga internetu: www.tezurs.lv/mev. Mogharbel El Christlie 1993: Nahrungskurisch. Dokumentation einer moribunden Sprache. Frankfurt am Main: Wissenschaftliche Buchhandlung Theo Hector GmbH&Co. Ozola Ieva 2007: Gramatisās īpatnības un to pārmaiņas rucavnieku valodā. – Rucavā, tur Pauropē... Etnogrāfija, folklora, valoda. Liepāja: LiePA, 379–400. Ozola Ieva 2009: Vajadzības modalitāte Lieksūzemē: par kādu reti dzirdamu konstrukciju. – Vārds un tā pētīšanas aspekti 13(1). Liepāja: LiePA, 292–297. Straipsniai / Articles 101 DALIA KISELIŪNAITĖ Pallas Peter Simon 1786: Linguarum totius orbis vocabularia comparativa. Pars Prior. Petropoli, Typis Iohannis Caroli Schoor, MDCCLXXVI. Paula Lizete 1926: Īvandes izloksne. – Filologu biedrības raksti 6, 48–63. Pietsch Richard 1983: Fischerleben auf der Kurischen Nehrung. Berlin: Camen. Pietsch Richard 1991: Deutsch-kurisches Wörterbuch. – Schriftenreihe Nordost-Archiv 33. Lüneburg: Nordostdeutsches Kulturwerk. Plāķis Juris 1927: Kursenieku valoda. Latvijas Universitātes raksti 16. Rīgā: Valstspapīru spiestuvē. Schiller Christiane 2014: Kuronismen im Halleschen sog. Richter-Wörterbuch. – Res Humanariae 15, 105–114. Schiller Christiane, Kiselinaitė Dalia 2015: Ein kuronisch-kurischer Text im Forschungszentrum Deutscher Sprachatlas in Marburg. Das Blatt Niden 3008. – Archiv Lithuanicum 17, 443–466. Šmite Tekla 1928: Sarkanmūžas pagasta izloksne. – Filologu biedrības raksti 8, 108–134. Zemzare Daina 1961: Latviešu vārdnīcas (līdz 1900. gadam). Rīga: Latvijas PSR Zinātņu Akadēmijas izdevniecība. Казанкене Банда 2013: Материалы балтийских языков в словаре Петра Симона Паласа. – Материалы семнадцати чтений памяти И. М. Тронского «Индоевропейское языкознание и классическая филология – XVII». СПб: Наука. 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 3008 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė PRIEDAS DSA KORTELĖS NR. 30084 TRANSKRIPCIJA 1 PUSĖ1 1. Siāma lȧts βaũβas lapas is gaisa apkarti. Ziemā lec sausas lapas is gaisa apkārti. Ziemā lec (ido) sausas lapas gaisa apkārt.2 1. Im Winter fliegen die trocknen Blätter durch die Luft herum. 2. Wel jau prada snkti, tad bus3 gaibas vel laps. Vēl jau prad4 snigti, tad būs gaisas vel labs. Atkal sāk snigt, tad būs laiks atkal labs. 2. Es hört gleich auf zu schneien, dann wird das Wetter wieder besser. 3. Līts Uoglis is krãnis, kad tas piens grāti sawirti tur. Liec ogles iš krānes, kad tas piens greti sas(i)virti tur. Liec ogles ikš krāns, kad tas piens āri vārītos.5 3. Thu Kohlen in den Ofen, daß die Milch bald an zu kochen fängt. 4. Tas labaiš wetaiš wiem ir ar sirgu is ledus ākritis ir ista auksta udin-gi krittis. Tas labāš vecāš vīrs ir ar zīgu is ledus iekritis ir is tā auksta udēna kritis. Tas labāš vecāš vīrs ir ar zīgu ikš ledus (ledū) iekritis (ielūzis) un ikš tā auksta udēna (aukstaja udeni) (ie)kritis. 4. Der gute alte Mann ist mit dem Pferde durch’s Eis gebrochen und in das kalte Wasser gefallen. 5. Wintsch ir präksch schetturri arba schiescho niedelio mières. Viņš ir priekš četru arba (va) šešu nedēļu miris. 1 Antrosios pusės, užpildytos vokiškai, perrašė žr. Schiller, Kiseliūnaitė 2015. 2 Ziemā gaisa īdo sausas lapas. 3 3 a. galūne ū yra klaida. 4 Vertimo klaida, turi būti ‘liaus, baigs’. 5 Liec ogles krāsni, lai piens ātrāk sāktu vārīties. Straipsniai / Articles 103 DALIA KISELIŪNAITĖ Viņš ir piekš (pirms) četrām vai sešām nedēļām miris.6 5. Er ist vor vier oder sechs Wochen gestorben. 6. Tā ugni bi par karta, tē koki ir apakša gauz meli sageuši. Tā ugne bi(a) par karta, tē kuoki ir apā ganč meli sageuši. Tā uguns bija par karta, tie pragi ir apakš gan (loči) meli (melni) sageuši.7 6. Das Feuer war zu stark/heiß, die Kuchen sind ja unten ganz schwarz gebrannt. 7. Wintsch iäd tos kiauschis wis pradim bi ßales ir bi piparu. Vinš ēd tos kaušus vis pradem be sāles ir be piparu. Vinš ēd tos kaušus (olas) vienmēr bez sāls un bez pipariem. 7. Er ißt die Eier immer ohne Salz und Pfeffer. 8. Tas kàjas man pardaug ßap, es domajo es eßu par daug parsikreijis. Tàs kàjas man par daug sāp, es domàju, es esu par daug parsikreijis. Tàs kàjas man par daug (daudz) sāp, es domàju, es esu (esmu) par daug (daudz) skrēis. 8. Die Füße thun mir sehr weh, ich glaube, ich habe sie durchgelaufen. 9. Es eßu pi tas sevos bijis und es wingu sacegu und winga sacega, winga gribeja savo mait satseta8. Es esu pi tas sievas bijis und es viņu9 saciju und viņa sacija, viņa gribeja sa-vo meita(i) saci. Es esu (esmu) pie tās sievas (sievietes) bijis un es viņu (viņai) (to) saciju un viņa sacija, (ka) viņa gribēja sava meitai sacīt. 9. Ich bin bei der Frau gewesen und habe es ihr gesagt, und sie sagte, sie wollte es auch ihrer Tochter sagen. 10. Es gribu ne mag to darte. Es gribu ne māg to date. Es (ne)gribu mag (nemaz) to darīt. 6 Viņš ir miris pirms četrām vai sešām nedēļām. 7 Uguns bija par karstu, pīrāgi apakšā ir sadeguši pavisam melni. 8 Dēļ -ti redukcijas gali būt ne visai tiksliai atstatytas balsis. 9 Klaida, greičiausiai dėl redukcijos neteisingai užrašyta dat. galūnė, turi būti viņai. 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė 10. Ich will es auch nicht mehr wieder10 tun! 11. Es sicha tewe tuja ar to wedamo = leppili gar ausim, tu beschān11. Es sīšu tevi tuja ar tuo wedamu lepili gar ausim (-im?), tu bedzān. Es sīšu tevi tult ar to vāram karoti gar ausim, tu pertiķi12. 11. Ich schlage Dich gleich mit dem Kochlöffel um die Ohren, Du Affe! 12. Kur tu iēti wa meß ar tewi eßam? Kur tu ieti, va mes ar tevi iesam? Kur tu ej, vai mēs ar tevi iesam (iesim)? 12. Wo gehst Du hin? Sollen wir mit Dir gehn? 13. Nu ir slekti laiki. Nu ir slekti laiki. Nu ir slekti laiki. 13. Es sind schlechte Zeiten. 14. Mana mālaisch vaikili, pald13 schischi sēmui staved14, tas piktas soasis koasch tewi pi smerishes15. Mana mielā16 vaikili, paliec šīi zemū stāvet, tas piktas zuosis (-es?) kuōz tevi pi smer(i)ča. Mans mīlais bērniņ, paliec te apakšā stāvet, tās piktas zosīs kož tevi līdz nāvei.17 14. Mein liebes Kind, bleib hier unten stehn, die bösen Gänse beißen Dich todt (dt. zu Tode). 15. Tu ebi schoadin wibu daugummu mazis und ebi pakagins bijs, tu wari jo āgni18 pis maju iāt kad tā ziti. 10 Kursinakai vok. k. nicht mehr wieder su veiksmāždžiu paprastai atliepia morfologine forma nibi- < lie. nebe-: es nibėriau ‘aš nebenoriu’, plg. la. b. k. vairs nebrū. 11 Rankraštyje matyti ā (su diakritiku). 12 Es sīšu tevi ar pavāņu pa ausīm, tu pertiķi! 13 Greičiausiai klaida, turėtų būti c. 14 Klaida, inf. turi būti t. 15 Subraukta, atstatyta s pagal sistemą pi su gen. 16 Plg. mīļš, -a (Plāķis 1927: 68). 17 Mans mīlais bērniņ, paliec te apakšā stāvet, tās niknās zosis nokos tevi līdz nāvei. 18 ā greičiausiai klaida vietoje a. Straipsniai / Articles 105 DALIA KISELIŪNAITĖ Tu esi šiōdien visų daugumų māčijis und esi pakajīgs bijis, tu vari jo ag(i)ri pic māju iet ka(d) tie citi. Tu esi šiōdien visvairāk māčijis un esi pieklājīgs (miēgs) bijis, tu vari jo agr(i) (agrāk) mājas iet (ne)kā tie citi.19 15. Du hat heute am meisten gelernt und bist arg gewesen, Du darßt früher nach Hause gehn als die Andern. 16. Tu dar ne ēbi par didžu gana wiāno būdelki20 winā izdēti, tu turi dar biški augti ir jo dižs būt. Tu dar nesī par didžu gana vienu būdelki vnā izdēti, tu turi dar biški augti ir jo dižs būt. Tu vēl neesi gana dižs (iels) (vienu) pudeli vīna izdzert, tev vēl bišķi (mazliet) jāaug un lielākam jākļūst21. 16. Du bist noch nicht groß genug, um eine Flasche Wein auszutrinken, Du mußt erst noch ein End/etwas wachsen und größer werden. 17. Ei und stāve tās labs und saki tava māsa, viņai tur tās dranas par sawa mati gatavas šuti und ar Bāršču czijti pataisit. Ej und stāvi (esi) tās labs und saki tava māsai, viņai22 tur tās drānas par sava mati gatavas šūti und ar bērtu čišti pataisit. Ej un stāvi (esi) tās labs un saki tava (tavai) māsai, viņai tās drānas priekš savas mātes ir gatavas jāuzšuj un ar birsti jāiztīra.23 17. Geh, sei so gut und sag Deiner Schwester, sie sollte die Kleider für eure Mutter fertig nähen und mit der Bürste rein machen. 18. Kad tu vīna būtu pazinis, būtu citādi nācis un būtu stāvējis ar viņa labā24. Kad tu viņa (viņu) būt(u) pazinis, būt(u) citādi nācis und būt(u) stāvējis ar viņa (viņu) labā. Kad tu viņu būtu pazinis, būtu citādi iznācis un būtu stāvējis ar viņu labā.25 19 Tu esi šiōdien visvairāk māčijis un esi bijis pieklājīgs (miēgs), tu vari iet mājās agrāk nekā citi. 20 ū su diakritiku yra užrašytojo klaida, nes po to einanti germanų dd turi reikšti trumpą balsį. 21 Tu vēl neesi gana liels, (lai) vienu pudeli vīna izdzertu, tev vēl mazliet jāpieaug. 22 Dat. forma čā neregulāri: jeigu reikamybė reiškiama su turėt, vartojamas nom. formos. 23 Ej un esi tik labs, un saki savai māsai, ka viņai ir apģērbs savai mātei jāuzšuj un jāiztīra. 24 Rankraštyje raidė a išbraukta. 25 Ja tu viņu būtu pazinis, būtu citādāk bijis, (tu) būtu labi ar viņu satics. 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė 18. Hättest Du ihn gekannt! dann wäre es anders gekommen, und es täte besser um ihn stehen. 19. Kas tur mane kozi ar galiu pab̃dis? Kas tur maną kuoci ar galų padzis? Kas ir manų koci (grou) ar galų padzis?26 19. Wer hat mir meinen Korb mit Fleisch gestohlen? 20. Winsch darė tą jaunas pabkes pabziga27 kad wingi butu drėschali pas-tellajusch, winga ale paschi darie. Viñs darija tą, kad viñ butu drėeli pastelauši, viñ ale paši darija. Viñs darija tą, ka viñ butu kūleju pastelejuši (pasūtijuši), bet viñ (to) paši darija. 20 Er hat so, als hätten sie ihn zum Dreschen bestellt; sie haben es aber selbst gethan. 21. Kam winsch tas jaunas pabkes pabziga. Kam viñs tas jaunas pasakas pascija? Kam viñs tās jaunas pasakas pascija (stāstija)?28 21 Wem hat er die neue Geschichte erzählt? 22. Eβ turu dikti sakti cha winsch numis29 nepamane. Es turu dikti sakti, šā viñs mumis nepamane. Es turu (man ir) dikti (skali) saukt, citādi viñs mumis (mūs) nesaprot.30 22 Man muß laut schreien, sonst versteht er uns nicht. 23. Męβ ębam pa wargusch und turam sląpum. Mes esam pavarguši(i) un turam sląpum. Mēs esam pavārguši un turam (mums ir) slāpes31. 23. Wir sind müde und haben Durst. 26 Kurš ir man gals grozu nozadzis? 27 Rankraštyje išbraukta; matyt, per klaidą buvo įrašytas fragmentas iš kito sakinio, žr. toliau. 28 Kuram viñs tās jaunās pasakas stāstīja? 29 Klaida, turi būti mumis (Plaķis 1927: 26). 30 Man ir ļoti skali jāsauc, citādi viņš mūs nesaprot. 31 Mēs esam pavārguši un izslāpuši. Straipsniai / Articles 107 DALIA KISELIŪNAITĖ 24. Kad mäß wacker wacker pargajem, ta gullejo ta zitti jau gultā und bija fasti iāmegusch. Kad mēs vakar vakar(ā?) pārgājam, ta guleja tie (?) citi jau gultā und bija fasti (cieti) iemiguš(i). Kad mēs vakar vakarā pārgājām, tad tie citi jau gulēja gultā un bija cieti iemiguši.32 24 Als wir gestern Abend zurück kamen, da lagen die Andern schon zu Bett und waren fest am schlafen. 25. Tas sniäks ir scho nakti pi muḷbu pulātzis33 ale scho rit ir wintsch satirpis. Tas sniegs ir šo nakti pi mūsu palicis, ale šopit ir viņš satirpis. Tas sniegs ir šo nakti pie mūsu (pie mums) palicis, bet šorīt viņš ir satirpis (izkusis).34 25. Der Schnee ist diese Nacht bei uns liegen geblieben, aber heute Morgen ist er geschmolzen. 26. As muḷbu namma stav trīs puiki ābole koaki ar sarkanis abolennis. Az mūsu nama stāv trīs puiki ābol(1?)a (-u?) kuoki ar sarkanis ābuolenis. A(i)z mūsu nama stāv trīs puiki (skaisti) ābolu koki ar sarkanis ābolēnis (ar sarkaniem āboliem).35 26. Hinter unserm Hause stehen drei schöne Apfelbäumchen mit rothen Aepfelchen. 27. Wa jus newaret wieno bischki uʃmumīs gaidetti tad mēs iäbam ar jums. Vai jūs nevarat (nevarētu?) vienu biški uz mums gaideti, tad mēs iesam ar jums. Vai jūs nevarat (nevarētu?) bišķi uz mums (mūs) (pa)gaidīt, tad mēs iesim ar jums. 27. Könnt ihr nicht noch ein Augenblickchen auf uns warten, dann gehn wir mit euch. 28. Ius ne turret taddus36 niäkus ziti. 32 Kad mēs vakar vakarā pārnācām, tad tie citi jau bija gultā un bija cieti iemiguši. 33 Priēsdēlejie greičiausiai korektūros klaida. 34 Sniegs ir šonakt pie mums saglabājies, bet no rīta tas ir nokusis. 35 Aiz mūsu nama stāv trīs skaistas ābeles ar sarkaniem ābolīšiem. 36 Mažai tikėtina, kad tads būtų su trumpuoju, tačiau du kartus parašyta geminata dd (žr. Nr. 29), leidžia spėti, kad gali būti ir ne klaida. 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Jūs neturat tādus niekus dzī̄t. Jūs nedrīkstat tādus niekus dzīt. 28. Ihr dürft nicht solche Kindereien treiben! 29. Mußu kalni nau tādi diži tiā juḅu daug jo diži. Mūsu kalni nav tādi diži, tie jūsu daug juo diži. Mūsu kalni nav tādi lieli, tie jūsu (ir) daudz lielāki. 29. Unsere Berge sind nicht sehr hoch, die euren sind viel höher. 30. Ziäk schwarru wurschu ir kadauds maīes jus gribat. Ciek svaru (švaru?) wuršku ir kā daudź maizes jūs gribat? Cik svaru desas un cik (daudz) maizes jūs gribat? 30. Wieviel Pfund Wurst und wieviel Brod wollt ihr haben? 31. Es neparmanu jummies jus turrat wienu bischki dikti satziti. Es neparmanu jumis, jūs turat (vienu) bišķi dikti saciti. Es jumis nesaprotu, jums bišķi (mazliet) diktak (skaļak) jāsaka.37 31. Ich verstehe euch nicht, ihr müßt ein bißchen lauter sprechen. 32. Wa jus neturrat newiena stukkila baltu Žȩpu par manni us manna galdu raduschi. Va jūs neturat (neesat) neviena stukiļa baltu ziepu par mani uz mana galdu (galda?) raduši? Vai jūs neturat (neesat) nevienu gabaliņu baltu ziepju priekš manis uz mana galda atraduši?38 32. Habt ihr kein Stückchen weiße Seife für mich auf meinem Tische gefunden? 33. Winga bralis gribb dui puikus jaunus namm us is muḅu darźa39 būdawati. Viņa brālis grib dui puikus jaunus namus is mūsu darza būdavati. Viņa brālis grib dui (divus) puikus (skaistus) jaunus namus mūsu dārzā būvēt. 33. Sein Bruder will sich zwei schöne neue Häuser in eurem Garten bauen. 34. Tas warts nazi wingam nußirdis. Tas vards nāce viņam nu(o) sirdes. 37 Es jūs nesaprotu, jums jārunā mazliet skaļāk. 38 Vai jūs neesat nevienu baltu ziepju gabaliņu uz mana galda man atraduši? 39 Tikriausiai ž yra rašybos klaida, nes latvišką darzs kuršininkai vartoja iki šių dienų. Straipsniai / Articles 109 DALIA KISELIŪNAITĖ Tas vārds nāca viņam no sirds. 34. Das Wort kam ihm von Herzen! 35. Tas biji labi no winga. Tas bija labi nuo viņu40. Tas bija labi no viņiem41. 35. Das war recht von ihnen! 36. Kas Bǟž ti par pudnenni aukschum us to murenns. Kas sēž tie par putneni aukšum uz tuo muren(e)s42? Kas sēž tur par putniniem aukšum (aukšā) uz mūr(en)a?43 36. Was sitzen da für Vögelchen oben auf dem Mäuerchen? 37. Tā būri tur piätzus wirzchus und dewinges goawes und dewìlika awennu priäksh ta dziāma advādušchu tos wingi gribbeja parduati. Tie būri tur piecus vēršus und deviņas goves und dvìlika avenu priekš ta ciema atwedušu44, tuos viņi gribēja parduoti. Tie zemnieki ir piecus vēršus un deviņas goves (govis) un divpadsmit aitiņas priekš tā ciema atveduši, tos viņi gribēja pārdot.45 37. Die Bauern hatten fünf Ochsen und neun Kühe und zwölf Schäfchen vor das Dorf gebracht, die wollten sie verkaufen. 38. Tā ļauži ir schoadinni wißu46 lauku uß to lauku pliauti. Tie ļauži (ļauži) ir šodien visi lauku uz to lauku plauti. Tie ļauži (ļaudis) ir šodien visi ārā uz lauka pļaut47. 38. Die Leute sind heute alle draußen auf dem Felde und mähen/hauen. 39. Ei nu tas brūnaisch suns tewi niēka nedarres. Ej nu, tas brūnais suns tevi nieka nedaris. 40 Vokiškas sakinys rodo daugiskaitą. 41 No viņu puses tas bija labi / taisnīgi (darīts). 42 Su –en– nuo muris (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mūris, tačiau neaiškus vedinio linksniavimo tipas. 43 Kas par putniņiem sēž tur augšā uz mūriša? 44 Greičiausiai klaida, turėtų būti atveduši. 45 Zemnieki atveda pie ciema piecus vēršus un deviņas govis, un divpadsmit aitiņas, tos viņi gribēja pārdot. 46 Galbūt klaida: turėtų būti visi (lauži). 47 Tie ļaudis ir šodien visi ārā uz lauka pļaut. 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė Ej nu, tas brūnais suns tev nekā nedarīs. 39. Geh nur, der braune Hund thut Dir nichts. 40. Es eßu ar tes ļaužis tiä pakaļļa par pliawam iß graudu iäjajiß. Es esu ar ties ļaužis (laužis) tie pakaļā par pļavam(s) is graudu iejājis. Es esmu ar ties ļaužis (tiem ļaudīm) tur pakaļā par pļavām graudos iejājis (iebraucis?).48 40. Ich bin mit den Leuten da hinten über die Wiese ins Korn gefahren. 48 Es esmu ar tiem ļaudīm pāri pļavām graudu laukā iebraucis. Language Analysis of Nida Questionnaire № 30084 in the Archive of the Linguistic Atlas of Germany at the Phillips University, Marburg S U M M A R Y The article presents a written source of the Kursenieku language - Card No. 30084 (Nida/Nidden) from Deutscher Sprachatlas (DSA) launched by Georg Wenker. The linguistic analysis led to the following conclusions: The Nida card is carefully written, and its linguistic information in many cases reflects the authenticity of the language. The comparison with the research by professional linguists (Bezzenberger and Plakis) showed that in the nineteenth century the Kursenieku language was still a systematic geolect derived from a heterogeneous dialectal basis. The card also reflects the interaction of languages in the Curonian Spit. Phonetic features reflect the dialects of Courland and the results of interaction with the neighbouring Lithuanian dialects in terms of phonomorphology and a relatively insignificant influence of the German language. Morphology also contains archaic features of the dialects of Courland (the manifested declension paradigms, the old flections of nouns and the grades of adjectives, the preserved Straipsniai / Articles 111 DALIA KISELIŪNAITĖ preterit forms of verbs, prepositions with plural forms). At the same time, the influence of the Lithuanian language (pronoun flections, verb tureti + inf., etc.) and the beginning of the influence of the German language, which manifests itself in the use of prepositions and compound verb forms, is observed. However, the effect of the German language cannot always be regarded as a dialect feature – for example, the often-repetitive use of tas, or the verb tureti in compound verb forms looks more like a fault of translation. In the lexis there is a strong Lithuanian influence, especially from the neighbouring Samogitian dialects, next to the lexis inherited from Courland. The Kursenieki also adopted German and Slavic lexemes from Western Lithuanian dialects, and some common Baltic words absorbed the Lithuanian meaning. The direct influence of the German language on lexis is not always considered to be an authentic feature of the Kursenieku language, since some words or their meanings are not confirmed by later sources; a part of lexical and semantic Germanisms in the text arose due to literal translation. Some similarities with German language equivalents are not easy to interpret, because analogical features can be found in Latvian. This makes the determination of the time of their occurrence in the Curonian Spit difficult. This is most applicable to syntax. Most of the translated sentences literally repeat the construction of the German original sentence, which is often not typical of the Baltic languages and sometimes makes the sentence hard to understand. However, there are exceptions – some natural, creative syntactic equivalents are found. Due to the chosen method of language documentation (translation), the effect of German on the Kursenieku language in the 19th century should be carefully considered in this source, because the use of this method makes the literal transfer of the original almost inevitable. Įteikta 2018 m. birželio 8 d. DALIA KISELIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII