Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia)

S aipsniai / A icles 109 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės analyse, a mių leksikog aphija und leksikologie, socioling is ika, synaksė. DOI FONETINS IR MORFOLOGINS ŽAGARS ŠNEKTOS YPATYBS (XX a. PATIGA XXI a. PRADŽIA) Phone ic and Mo phological Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y) ANOTATIUM Au o ė ęsia aka ų aukš aičiams šiauliškiams gehö enden Joniškio šnek ų y imą (ap ašą). S aipsnyje ap a iamos one inės i mo ologinės Žaga ės šnek os, pasku inės iš beschömųjų Joniškio šnek ų, Eigenscha en, wide spiegel en in a mlichen Üb üchu, da i ue Ende XX a. und An ang XXI a. (nuo 1999 bis 2003 m.). Abgesch ieben we den beme ke en Žaga ės šnek os phe iniai und mo ologiniai eiškiniai, disku uo ini akzen uacijos polinkiai, o ges ell wi d ž al- gomasis leksikos sa i umo ap ašas. ESMINIAI WODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, Žaga ės šnek a, Žaga ės šnek os one ische Eigenscha en, Žaga ės šnek os mo ologische aiška und leksikos eigi umas. ANNOTATION The au ho con inues he s udy (desc ip ion) o Joniškis local dialec s which belong o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai. De A ikel disku ie he phone ic and mo phological peculia i ies o Žaga ė local dialec , he las Joniškis local dialec unde analysis, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX which a e e lec ed in he dialec al eco ds made a he end o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s cen u y ( on 1999 bis 2003). The a icle desc ibes he iden i ied phone ic and mo phological phenomena in Žaga ė local dialec , he ques ionable endenKEYWORDS: Wes e n cies o accen ua ion and p o ides a pilo desc ip ion o lexical peculia i ies. Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai, Žaga ė local dialec , phone ic peculia i ies o Žaga ė local dialec , mo phological exp ession and lexical peculia i ies o Žaga ė local dialec . ĮVADAS Au o ė y a nus ačiusi Žaga ės šnek os ibas, be kalbinių eiškinių nė a ap- a usi1. Übe na imos Žaga ės šnek a Skais gi io šnek os phe ische und ologinius eiškinius publikaciją y a paskelbusi kalbininkė Auš a Kaika y ė2. Pa ienius one inius i mo ologinius Žaga ės šnek os sa i umus y a ap a ę dia- lek ologai Aldona Jonai y ė, Aleksas Gi denis, Geno ai ė Kačiuškienė, Juozas Pab ėža3. Remian is a mė y ininkų da buose išsaky omis min imis i au o ės mo įž algmen, beme ke e ome hö end Au zeichnungen, soll angegeben wie nich wie beschend in ą Žaga ės šnek os Bildd und o gesehen ülimesnes eche amojo A bei s gai es. Ma e ial des A ikels Žaga ės šnek os Au zeichnungen, au bewah des li auischen Sp achins i u s Ta mių a chy e4. Die un e such en Ve mal-Au zeichnungen um assen den Zei aum Ende XX. jah hunde und An ang XXI. jah hunde (19982003 m.)5. Apklaus i höchs en Gene a ionens Responden en, gebo en zwischen 1901 bis 1936 m. Eingesch ieben 16 kasečių a minių į ašų, suda ančių apie 1440 al. ex e. Au zeichai machen ne ienodą Responden s Um agen und do minės 1 Ž . Š amba y ė 2018: 135148. 2 Ž . Kaika y ė 2015: 150173. 3 Au o ė be ücksich ig an A. Kaika y ės und ande e dialek ologů A bei en ausgeschilsk enus umus; de inasi p ie paskelb ų s aipsnių s uk ū os apie Joniškio i Skais gi io šnek as; ci uoja (o Žaga ės šnek os sa ine pe pasakoja) Fo sche e s Gedanken, dass es möglich wä e en wede zu beg ünden, ode auszusp echen Zwei el wegen seine wissenscha lichen A bei ausgesp ochenen Saidungen. Au o ė speziell nich inko Beispiele in aus Žaga ės šnek os eks ų eignissen illus ie en, und behandel e e alle (i nesis eminius) Šnek os phe ischen, akzen uuacinius, mo ologischen Raiškos Fälle. 4Un e suchamji Ma e ial de aillie besch ieben in au o es A ikel 2018 m. 5 LKI SA gespeiche und spä e e Jah e Au zeichnungen, zum Beispiel zu machen 20112013 m., abe dami A ikelau o ė nich i emia wegen eine U sache esponden ens Al e . Regie ungioji Gene a ion am bes en spiegel adi ionelle a mę, und solche Responden s a mischen Au zeichnungen haup sächlich gemach e angegebenen Jah en. A ikeln A icles 111 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Sp achau zeichnungse ah ung mi nehmenden Schüle n, S uden en und Dok o anden6. Responden ens sp echende Themen könn en in ün G uppen un e eil we den: a) Žaga ės his o ia und ih e in e p e ació (legenden übe das En s ehen des Namens Žaga ės; übe Wiemgalien und ih e kunigaikščius; übe Na yškino d a und seine Waldschach sp lege (eigulius); ab ik zu; übe den b) p amonė i p amonės įmonių eikla (apie Žaga ėje eikusias pieninę, sagų o gegangenen Handel und den Handelsweg nach Rygą; übe Schmuggel, die lo ie e an de G enze; übe Handwe knehme , die sich in Žaga ėje e ablie und e c.); c) Religion und sch en ieji (apie e schiedenen eligiösen Kon essionen apie Senosios i Naujosios Žaga ės bažnyčias; apie Ba bo ą Umias auskai ę); Menschen Zusammenwi ening; d) wissenscha und aš ija (apie albas, aš ijen und Büche ); e) ägliche A bei en (übe e schiedene kas ienius A bei en, z. B.: B oonosbekimą, da žų p iežiū ą, aikų auchlėjimą, e c.; übe e schiedene Feie ne, z. Weddungen, Beido u es, Ablaidus, e c.). Kodėl aip s a bu iš yškin i emas? Tai da oma dėl o, kad kiek ienas ku ia- mas eks as y a p o o kū inys, isa esme susijęs su gy enimo pa i imi, edančia į žmogų, į kū ybą7. Į ašinė ojo p o esionalumas (gebėjimas nepe auk i klausi- nėjan i minimalus įsikišimas) leidžia a siskleis i gy enimo de alėms, ku iose ausd ück sich Responden en Pe sönlichkei (we ybliche Bes immungen, his o ische übe en o Zei päußu , bewe ungsliche K i e ien und ih e En wicklung, äglichen Lebens k ea i binė poe ika). Ve ne zend e s ell Responden (nich nu e ich e , abe auch pe ku ia, p iku ia, suku ia). Da komm dann aus pasąmonės wiede zu ück a Sp ache aiškos (ga sų i o mų) į ai o ė (Wo dsbild, e lekē s mik okon eks e). Žaga ės šnek os Au zeichnungen seh he e odi: in eine au gezeichne aus isinig E zählung, in ande en iel e schiedene und un e schiedliche Au nahmin oje F agen, denen ausbalancie wi d e n is und Responden kann nich ei e zählen (ku i Tex ), und nu ein paa Sä zen an wo e an F age. Dahe a ikels Behaup ungen beg ünden is gegeben une enodai Beispiels (neu eines bis meh e en Pausenien de Wö e ode Wö e n Sä zen). 6 1998 m. A. Kaika y ė apklause e män (b. 1928 m.) und eine F au (b. 1928 m.), o li uanis ischen S udien s uden es S. Micku ė und S. Raice ičiū ė män (b. 1930 m.) und zwei F auen (b. 1914 und 1936 m.). 1999 m. au geben sechsiolikos espondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1918, 1915, 1920, 1921, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) und esponden o (g. 1924 m.) eks ai, de en Au nahmen mach e A. Lau ik Baly y ė, B. Balė u y ė, R. Vidman ai ė, J. No kienė, S. Raice ičiū ė. 2003 m. Joniškio Auš os gymnasiums mokslei iai записё 1923 und 1925 m. gebusių espondenčių und esponden en e zählungen. 7 Apie ai plačiau ž . Daujo y ė 1998: 69, 269. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Ziel des A ikels zu besch eiben beme k e Žaga ės šnek os akzen ucine, phe ine, mo ologische und lexine Besonde hei en8. Zu Zielen de Umse zung aussikkel olgende Au gaben: a) e schlüsseln d eminius Au zeichnungen Žaga ės ekspedi ions und sammeln Ma e ial; b) besch eiben beme k e Ta mineseigenscha en und e gleichen (wo möglich und so iel möglich) mi ande en Joniškio šnek ų (Skais gi io, Joniškio) ode a imų a mių (zemaičių, schwa z pane ėžiškių) Eigenscha en; c) geben sp achs kon ak s (la ians und S aipsnyje aikomi ap ašomasis i lyginamasis me odai. Dėl kai ku ių kalbi- li auens) e lindžius Žaga ės šnek oje (kiek beme ke o ü eschuos). nių enomenen ausgesagen we den hypo e ische behaup ungen, ö de ninsian i einen o gese z en ih e en wicklung und ode kai os Un e suchung. ŽAGARS ŠNEKTOS FONETIKA IR HOCKENTURA: TYRJ LIVLSNIS IRIGINIAI Akcen uacija. Žaga ės šnek a y a aš pa ibyje, ku y auja isuo inis ki čio abg aukimas, ano A. Kaika y ės, žaga iečiai ki į abg aukia und aus umpos, und mas polinkis iš ilgos galūnės į be kokio ilgumo skiemenį“ (Kaika y ė 2015: 150). Pas ebi- a i auk i ki į in e s e skiemenį, beispielsweise.: . iškis ( y škis); *žàga e (Žagã ė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn), s.pi.ne (supỹnė), àdgal (a ga), . šnek oje ki is is nich so o abge agen wie min is (a min s). Dėl kon ak ų su la ių kalba ki čio a i aukimas u ė ų bū i da yškesnis, be dialek ologai J. Pab ėža i A. Kaika y ė eigia, kad Žaga ės Skais gi io šnek oje, wo e nuchoka in skiemenį, ki chiuojamu a aminėse Fo men. Ta mlichen Au zeichnungen Ma e ial e laub zu machen Annahme, dass einzelne Responden s Sp ache meh nich iel un e scheide : Žaga ės S ad Bewohne s Akzen ua ions Sys em pa emia kalbininkų ausgesp ocheny ą min į, und umliegenden Dö me n (į Skais gi io, Rais ų, Juodeikių pusę) Ki ius/A a aukung is noch p äch ige , beispielsweise.: ge α gè α (Ve šiai); i(ž)žm.. i(ž)žmo.ũ·; / sùs (Žg) isùs / g .d. g u.dũ· (Ž elgaičiai /). Menė ų kalbinike s A gumen , Žaga ės šnek oje besonde s o ki is abge enn wi d on eiksmažodžių und eilιών, padaly ių, pusdaly ių o mü de Galinis skiemens in o gdėlius (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 152). Tokien Gedanken un e s ü ze und Žaga ės šnek os Beispiele, plg.: nèžina, ùš ek, pàsi iŋ žàga ., αd· oe pàski i (Žg). Wenn Wi kmaewo d ha zwei ode meh Vo dėlių, no ibi A. Kaika y ė, ki čiuojamas ode o gdėlis, gehende o schaknį, ode das Wo skiemuo, 8 Wegen dieses zueligg g oßen A ikels Um anges Žaga ės šnek os mo osyn aksischen, synaksischen, azeologischen und e bindlichen S abilen Eigenscha enem o enlegen au o ä be ei e sepa a e A ikel. A ikeln A icles 113 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) de bekomm ki į pe sönenschu zend. J. Pab ėžas Ansich nach, ki is o dem gali bū i a si adęs dėl analogijos su eiksmažodžiais, ku ių p iešdėliai u i dės- ningą mo ologinį ki į, p z.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 153). Pas ebė a, kad „ a minėje li e a ū oje [...] apie Skais - gi į ( aip pa Žaga ę, Gaižaičius), kaip i g e imame žemaičių plo e, labiau pa- b ėžiamas pi masis i agalių d iga sių dėmuo (LKT ch .: 63)“ (Kaika y ė Wo šaknį 2015: 156157). Tä en Gedanken un e s ü z und Beispiele aus žaga iškių eks ų, beispielsweise: pẽ.ns, pα a.gã.s a., pam.klαs9. akzen ua ions komplizingumu A. Kaika y ė is achiusi so: Übe Ypač sumišęs Skais gi io šnek os ki čia imas da in susipynusios und so genannamojo aukš ai iškojo, und žemai iškojo allgemeininio ki čio a i aukimo eigenscha en. T i agalės p iegaidės spūdis doppa sien konzen ie nenuosekliai und au dem e s enem kiuchen] kap i-eda a sà *žàga è bú·da a (Žg). T o zdem kann dėmens, kaip Žaga ės šnek oje, i an an ojo dėmens, kaip Joniškio šnek oje“ (Kaika y ė 2015: 170–171). Tai ody ų i pa yzdys iš Žaga ės: nu‿ αi‿ én [šo- e hoben we den hypo hzę, bã.sei, gã.s a, k ã.ũje, nukũ.s , skã.bes, s .e. (Ve šiai, Žg). Also Žaga ės kad d iga siuose i agalės p iegaidės spūdis pasiski s o pe abu dėmenis, p z.: šnek a albančiųjų esponden ų akzen ua ionen is keblu besch eiben. binie S anda ds le ischen und li auischen adijs und ele izija. Phone ika. Wich igs e aš phe ischen Eigenscha en, die P imin ina, kad ją iki daba ebe eikia ne ik kalbiniai kon ak ai, be i du kal- auszeichnen dialek ologen, sind gesunde gem iße d ibalsie an, am, en, em, nosinių balsien ą, ę au ech e hal ung und l kie gegeninimas e, ė, ei, ę ype balsius. Žaga ės šnek os Tex en diese Eigenscha en gehal en sich: sαmd·dαa, ám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna a·αnsá.mbli. ; žegau., αñd, ã·lαnda, isigαñda labα, i. α. gαd; én, ü degdαa, š eñ es úoždαa, ajòna ceñ αs; sodi.b·łas (Žg, Ve šiai, Ž elgaičiai, Žiu iai). Die Dialek ologen J. Pab ėža und A. Kaika y ė sind beme k ě, dass übe Žaga ę gana dėsningai s ee inamen Ve bindungsg uppen lė, le, lę, lei neki čiuo ose galūnėse ode galūnėse, aus denen besonde s abge ück ki is, Wö e n und Fo men, gemach en in de Ve wand ausmaž lassen (Pab ėža 1998a: 786; Kai a ė 2015: 163). Wie is beme k 9 T adi ionciell sei 1970 s. e ö en lich en a mlichen Tex en aus Žaga ės i agališkai ki čiuo inų d ibalsių i d iga sių un e schiedlichen ki čio Zeichenn ( ies iniu ode dešininiu) bezeichne wi d nu de e s e doppe sio ode d ibalsio, plg.: lãika, nusigãndus (Lk 1970: 149); á.ika, ké.lmαi (Lk ch 2004: 6869). Skais gi is schnek os Besch eibungsbeispielen e wenden beide K euzzeichen; plg.: bã.isẹi, pl.n a, sẹp .n a (Kaika y ė 2015: 151152). Au o ė, e sch ie end Tex e, beme k e, dass de e s e d ibalsiä und doppa siä Dämme is ausgep äg e , abe und de zwei e Dämme ha ki į. Deshalb exempla en in i agale p iegaide ki chie endem d ibalsien und doppa sien dėmuo ma kie als halilgis und ki chiuoja ies iniu ki čio Zeichenlu. De zwei e dėmuo wi d auch ki chizie ies iniu, abe nich ymimas halblengumas. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX A. Kaika y ė, Žaga ės šnek oje kie inamas ik junginys le, ik jis, kaip i skais - gi iečių, žodžio idu yje nekie inamas (Kaika y ė 2010: 12; 2015: 164)10. Es schein , dass kalbininkų eiginiai sind pe nelyg ka ego iški. Polinkis kie in i le G uppen e bindinį galūnėse wi klich häu ige , plg.: daba meo ã·cie nùšla e us é.iške sà(s) sodi.b·łas (Žg) / /; ga ·la òk śæũ a suαkles aúodα a p ipuś·dα a (Žg/); d bau kæłà(š) š·æu ká. es m.lžau (Daukšiai); paú·dα a kelin·łas (Žiu iai); à òšk me gelk·la α bù a (Žg); palka α ei(p)pà a nàšła (Žg); à nešu dúonas iekẽ·la. (Žg). In einigem Fall l kie in wi d und des Wo es šaknyje, plg.: palαis ù αi(Žg); αn óke łače .šłαŋke s úogas (Žg). Ta mė y ininkė A. Kaika y ė, besch iebsi Skais gi io šnek ą, is e wähnėjusi und nų galūnėse, die nie neki čiuojamas, auße jenen Fällen, wenn Balsiui kele ą Žaga ės šnek os ypa ybių, ku ios sie inos i su Joniškio šnek os ypa ybė- mis (Kaika y ė 2010; 2015). Pi miausia minė ina žemai iškoji galūnių eduk- cija: „Žaga iečiai ne a ia p alie u iškų umpųjų balsių ose linksnių i asme- ausk i us en s eh schwe aus a iama p iebalsių samplaika (Kaika y ė 2015: 150). sag im, ie oj p alie u ių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žaga iečiai neki čiuo ose galūnėse Teiginį pa emia į ašuose gi dimi káims, b ã· o s, ens, é.s i pan. Kalbininkės ha umpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es] (Kaika y ė 2015: 150). Minė ų kalbininkų beme k wu de, dass ki čiuo i haup sächlichem ki čiu s imiai a, e pailgėja, o a iami umpi, plg. Žaga ės šnek oje: è, uždè, anà, b às a, mà- nena. T umpum hie konn e en s ehen wegen sp achliche Kon ak en, glaub man, dass wegen le ische Sp ache Ein luss (Pab ėža 1998a: 783; Kaika y ė 2015: 157). Bälle i, u pailginami bis halbilgien. J. Pab ėža is beme k , dass Žaga ės schnek oje solche Posi ionen i, u seine Quali ybe daugiau emina y iechs halbilgius, als su alkiečių umpuosius (Pab ėža 1998a: 784; Kaika y ė 2015: 158). Sage is auch ko eguo nin, da gene z us balsius Responden en enden dėsningi zu e länge n nu mis iuosien d ibalsien und doppa sien (pzb.: nebed. , š.m a, us [sulaukusi d eißig e Jah e]; bú.ŋke i., iždú. dα a). Ki ais a ejais umpųjų i, u a imas į ai uoja: gali i pa- ilgė i (p z.: ne .ȓ ; i š‿ .zdešim mẽ· u.; pasku .neis), i nepailgė i (plg.: m- pnigus; p i ùsu; Holznes (mednische); mšks; palαis ù αi; palka [ apo] apa nei aũkš αi; ùdeni.). Žaga iškiai eiksmažodžio ei i šaknyse e keičia a, deshalb heiß ain. Tais a eįsp audžiamas , beispielsweise: nu enù (Žg); odàbà amàm(a) αn odúonas jais, kai eiksmažodis a ojamas su p iešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu, k epima nù en (Žiu ia); dàba schonnu ẽ.nαm an( ) osù α lã a.ka (Žiu ia); i.g ·bas mamã· e nu ẽ.dα a (Ž elgaičiai); kim·nαi sù en énα gmines [į me ines] su aúoj (Žg); dàbà ens pask. a. nè [seniau] su edα a pa aka ó·j (Žg /). 10 Apie junginio le kie inimą a mėse plačiau ž .: Ka delis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008: 485–494. S aipsniai / A icles 115 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Su j dėsningai a iamas žodis ilgas, plg.: a()‿jũ· [a ių] .lna  à .ga (Ve šia); i aká. is .ga p kiši nàgùs isùpas (Žg/). Į p iebalsių pa yzdikas z, l į e piamas a ode e, plg.: bú·dα a ókes ka azŋkas ke u kαmùke jà (Ve šia); i.* ·ga. nu aus αisuknẽ·le /. nup.kus αipã·le a /. (g), ähnlich wie gesch ieben noch Ma o Slančiausko ka anan SŽ ode kazalėkas K Ž11. Im Wo eisenis, schulinys und seine ednissen ausges oßen s imis e ode i, plg.: p iká.l dα a óuz gé.u susk.lm p i u.mẽ·u. (Ve šia); pα a.džù e. gẽ.žis ·e inα gàlè ik α (Žg); d · kajs [alus] p ad·z gẽ.že smi d· (Ve šia /); šú.lnis αn o.kαpa b. a (Žg); sugelžu [samčiu] negã·lim [alaus maišy i] jà (Ve šia /). Neueingekommenen in schnek ą Wö e n können die S immen sein ganz ne a ia- (Žg)] ode e se z we den einem ande en S imsiu mi [g ódα a ens ka dijóns i ‿bú·gnas (Ve šia); · lé. ma / b·gdα au i.‿ká.ima. [gi. aùku (Ve šiai, Žg); ká. š (a.) ã·kmina. d·ed i (a·)ã·lu. (Ve šiai); bù a aci ã·du(s) ski.lù e. òki ai ã.kαi sã·ka mèzdα (a) akmiùka. / / i. a.ski.lù e. é(n) nuž aŋg·dα a kàs αi (Ve šia)]. Junginį a žaga iškiai, ähnlich wie nied igaičiai, a ia als d ibalsį uo im Wo es ap alus, plg. dilgin·le òki lã·pαi apulu.s (Žg). M. Slančiausko ausgesch iebenen nau osakos bekann und je z nochbe a iamas doppa sis in s a j ilgojo balsio in wodyje buchga, plg. k αjeu kn.gas nusip eik·e (Žg)12. Schlekia ung p äch igs e nich nu Skais gi io, abe und a imos, Žaga ės, šnek os besonde kei . Übe schlekia ung Skais gi io und Žaga ės umgelinknissen is ašę gai A. Jonai y ė, Zigmas Zinke ičius, A. Gi denis, J. Pab ėža (Jonai y ė 1960: 79–86; Zinke ičius 1966: 148; Gi denis, Pab ėža 1978 (= Gi denis 2000: 117– dialek olo120); 2002: 229232; Pab ėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Wegen diese Besonde hei e wähn en schnek s Ve e e in wissenscha liche Li e a u genann we den schlekiais. Kel a minčių, dass ums i enes Phänomen des Phänomenes geleg sein e b ei e em g öße en Fläche, sein Pässak de beme ke e 2015: 159). Pi moji, plačiau ašiusi apie šlekia imą, kalbininkė A. Jonai y ė senuoju šle- und g e imame Rudiškių šnek os Flo e (U nėžiū ė dž: 199923; Kaika y ė kia imo a ian u laikė p iebalsių s und š, z und ž, c und č, dz und nedėsningą dž e wende (Jonai y ė 1960: 7986), wenn s a in š a i, ž, č, dz, s, z, c, dz und šim iniais Fällen (1962) A. Jonai y ė y a pas ebėjusi, „kad G ažáičių i Domekių kaimuose ie- a iama s a s, z, z, c, č, dz. Dise a ion Šakynos a mė jene Bend ines Sp achen s, š, z, ž angebimi Zwischenei s, š und z, ž Klänge, die sind an imesni š, ž negu s, z. Abe maßend Schlussade kalbininkä blieb an Meinung?e, dass 11 Ž . : SŽ 2014: 282; K Ž (Handsch i ). 12 Ž . SŽ 2014: 305. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX seno inis šlekia imo a ian as y a as, ku ie oje bend inės kalbos š, ž, č, dž a iami s, z, c, dz“ (Kaika y ė 2015: 159). Ge äh Jah zehn ui, nach 1975 und 1992 m. Expedi ionen in Žaga ę und ih e umgebungen, A. Gi denis und J. Pab ėža begannen es e zu behaup en, dass nze igen Žaga ės umlieinkes Dö e n (Ma yniškiai, B ùžas, Ž elgáičiai, Dilbinliai, Ve šija, Žiù iai, S ungia, Daukšia) bei z:š, z:ž, č:c, dz:dž sind nemaišomi, o ćiejami 120, ś, 117, 1978 (Gi denis, Pab ėža, Gi denis = 2000:); 2002: 229232; Pab ėža 1998: 2527; 1998a: 781787). O es ens, ašo A. Kaika y ė, suliejami in a pinį s, š ge sai. Rečiau z, ž, c, č und dz, dž, denn Wö ze mi diesen P ibalsien sind iel was wenige (Kaika y ė 2015: 159). A. Gi denio und J. Pab ėžos schon 1978 m. es ges ell , dass schlekia ung Žaga ės apylinkėse ge okai apnykęs (Gi denis, Pab ėža, (= 1978 Gi denis 2000: 120); Kaika y ė 2015: 162). Kalbininkų eigim, schlekia ung is nich kildin inas aus žiemgalių Sp ache. Da es keine übe lebenden ziemgalių sch eibden Denkmalen gib , schwie ig zu beweisen, dass selbs ziemgalen nich un e schieden sa giųjų (s ype) on ž a biųjų (š ype) p iebalsien. Da übe hinaus, nich bewiesen, dass li auens Sp ache selbs nich ha e Te mien, nich un e schi enen diese p iebalsien (Gi denis, Pab ėža 2000: 231; Ga š a 2005: 225). Die le z e en Sp acheinke sind schmiminę, dass šlekių zwischen inige Lau e können sein seh a chajiški galbū hal en soga aus jenen Zei en, als s a de heu igen š, ž noch wa en e wende e gu u alinie p iebalsie (Gi denis, Pab ėža, baś (Žg); dàbà śã·ke 1978 (= Gi denis 2000: 119); Kaika y ė 2015: 163). Liekamųjų šlekia imo eiš- kinių Žaga ės šnek oje ebesama, plg.: aź g·euś śu‿ iś.(m) / muś ẽ·lm (Žg); àćśki αi pasak·śu (Žg); o‿dàbà śkaś kap i‿ne‿śà a (Žg); añź d. ba p i‿ś a ·- nebedúo( ) du.ũ·lu. (Žg); aśmaźàśiś gá. pe mẽ· u. gá. da.n· (Žg); kαp apś eeu p ad·eu ś a · iś (Žg); kip ad·e śuś łá.i i àn. pałá.ide (Žg); ga ·la òk śæũ a suαkles aúodα a p ipuś·dα a (Žg/); e ku b αŋgèśne /. αga. mók (Žg). Passeig e pausienie Wö ze , in denen Schwe busis š ganz nich a iamas, plg.: á.isina [ aišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg). Phone ische Wo es andimai o e eihe is nulem i nächosios ode olimosios assimiliacijos, plg.: ùšiškai (Ve šiai); apśiplá.unu iśiślúos au če a· . u e. (Žg); k ùs nudẽ·gina (Žg); ne .l pá. ks a ·e šušá.u u αis inu ã· e [žydelkai ę] (Žg); ausischukúodα a nu‿i ‿daæ / ȓǽ.udα om śu‿śàkè / sa. dena. ȓó· m (Žg); šušá.ude nàmùs / as .lnas (Žg). Nemme , dass äl e e Žaga ės šnek os, wie und ande e a mių, Ve e e p iebalsius ch, , h a ia k, p, g, plg.: eda om i.pẽ.mas (Daukšiai); diejenigen esèùs pa ã·sa i. iš ã· e i.k às pẽ.mas (Žg); kil.g amαiz bú·dα a asmèdùs ab ikčnas (Žg); [Ba bo os žaga ie ės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà · pu- dã·men αi (Žg); pika plenèùs pasidàæ pó. mas údα au u aũ(š) šæuš- / / inùkus (Ve šia)13. 13 Übe ähnliche ande e im Skais gi is Schnek e siehe. Kaika y ė 2015: 164. A ikeln A icles 117 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) 1 DIAGRAPH. Žaga ės šnek os phe ischen andigen Hinweisen Žaga iškiai und p iebalsius ode ih e samplaiks enken zu keis i, beispielsweise: l a ia b [màna dùk i*blàdas an·ks à mẽ· αis ik jeunẽ·nis (Žg)], und zu ža biųjų šž üg k [bαčei skàne aus i (Žg) /]. Wie und ande e Joniškio šnek ů Ve e e , žaga iškiai endü umes ies en nekai omų Wö e de le z en p iebalsius l, n, , beispielsweise: mã (man), dã· (da ), · ( ėl), ẽ· ( en)14. Alle dings zu behaup en, dass alle Responden en dėsningai nume a menė us p iebalsius, nich läß eine Ums ände. Au g und nenuoseklause e zählung (nuola inio au gezeichne oje klausinungs e und e zählungs e pe aukinem) kann Responden nich e holalaiduchen und angewieße sich an s anda dinische Sp ache no men. A. Kaika y ės behaup e , žaga iečiai išlaiko su umėjusių wö e s p iebalsių minks umą wo ens gale (Kaika y ė 2015: 164). Das passie seh nedäsnglich und könn en wi sagen, dass nu pausienie Responden s Sp ach. Sieh aus, dass Weichs ellung häu ige Wo es schaknyje ode mi le weile, plg.: màmà bù a glücklich.ŋga kadànà pã.neše aiká.ms a·pù a /. (Žiu ia); [žydů] sas u u es bù a (Žg); nukuče s susiusim [ka u gy ensim] (Žg); . à i òki didùma ù is i òi ežmus é.u (Žaga ė ki (Ve šia); p iȓæũs / a ba‿naš ẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiu- ia); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηg .snis / išidα om (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u / /); .u u e bù a *juodeuos pas*α lá.ucka. (Žg); [ uŠnek os Ü ašu in undigamas gius] su ȓǽ.un òkes (Žg); gal·ei lαei aúo i.‿* ·ga. (Žg). Naujai į šnek ą a ėję žodžiai p i aikomi i one iškai: g iñdas iždaž· as / i‿lènùms iškló·cs (Žg); àdà dã· nebù a ò. pámpe u. (Žg); mán basa s ·gu. 14 Ten pa . JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXX su ak.n as αkas (Žg)], ode e ledig a ibu inę unk ion, d. i. e aduoja būd a dį [p. ma.e a.ope ã·cie.ẽ a·d sã /·e.·ka blgα g e zamga (Žg)]. 124 Žaga iškiai ebe a oja d iskai ą. Į ašu in beme ke e Zahlwa džių d iskai os akuza i o o m, plg. [pencijos] gá.unu dù ši ù sep ·nezd.šim (Žg). Häu igs e d iskai os galininko Fo men mi meh iskai iniais daik a a džiais me ai, mėnedù mè ù (Žg); daæ dù mè ù αmpàče kαimẽ·li. p i ã.ku. bù a (Žg); αidù siai a ba ienaskai inėmis o momis li as, ka as, p z.: i.kabna jeu‿ši a. / de ·- nezdẽ·šim(d) dù mè ù (Žg); è è bù a daũk senènis už‿màm. / pα ‿d dešim(d) m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kà ù pá. gi. enau (Žg); dúodu dù l ù pα ‿m·nesi. kã. a. (Žg). einzelne Einga dzungen (special pa odomoyo as, a) d ea ejais e e wende wi d jopas a ojimas: ienais a ejais minė as į a dis a lieka sa o unkciją, ki ais als a ikelis (a oidas), plg. i ep aži.dé.lka ižgé.lbe a.gi. ·be. (Žg)20. Žaga ės schnek e e wende wi d einwa džių samplaikų. Zum Beispiel u ėjimui, nuosa ybei aus eiks i gesag zweie Eingabenhei en (pe sönlichen Selbs ybniens sa as und pab äžiamojo selbs ) Ve bindung, plg. mã·s u ·om kèlès ká. e(s) sà a pà is (Ve šia). S o oj pa odomojo de , de Responden pawa ojo daik a a djies und pa odomojo einwandjies selbs mi s ä inamąja dalely e schon samplaiką, plg. oi. du i. s ó· asmašns pàcsjau (Ve šia)21. Žaga ės šnek os Tex en beme k des pa odomios Einwandigs anas, -a inwa džiuo inė Fo m: anàsis àz beùks (Žg /). Joniškio šnek ů, denen gehö und Žaga ės šnek a, eiksmažodžiai sind eines ande en kamiens und asmenie ungs pa adigmas, plg.: jiẽ s· iàš acis·dau šàlè (Žg); à(s) s·sa.u isipl· e.s (Žg); kà . sekmã·dieni. nó· æm [šokių] giæm ka g ó· (Žg /); na a na a nesigi ka ó·k u /. [čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·e nèg aže kαb·? (Žg); kiẽk àš no ·eu iẽk àš e [ka es dobilienoje] (Ve šia /); aš agina à αga dàbà palkse aus aúose gαla màmàs palka acisàæ ka aleeus (Žg/ /). Ka ez den Responden en e zählend p asp ūs a ziemlich une wa e en Geschmawodzungen Fo men aussigąs i, aussiganda, aussigando ode budė i, budėja, budėjo, beispielsweise.: moje nes žolẽ·les onžga bùšče a nu akadisigañdi nu a ep kadužnùga s. sudúok pα nùga a. / / isga.s (Žg); ap é.ŋgi dèd i.g ã·ba. / ibud·i (Žg). àš αi neké.igdα aus (Daukšiai); m is nemùšomsù o enžoẽ·li. pasisak· s 20 Übe Žaga iškiai, kaip i kaimynai žemaičiai, sang ąžos dalely ę nukelia į žodžio galą, p z.: ù neklaus·kis (Žg); is‿ ek nemã· os / ku añz d.ga [apie yną] (Žg); a h oid zu meh lesen. Rosina 1988: 5967. 21 Eing i s samplaikos s abilieji wo žių junginiai o gesehen b ei e e behand iem o be ei enden Syn axės Abschni . S aipsniai / A icles 125 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) pasisã·ka (Žg); e(g) gi. é. / niẽku ned·sies (Žg). Ka ais pa a ojamos d i sang ąžos dalely es nach o dėlio o schaknį und am Wo ende, z.B.: aps edas i ek jiẽ αks koljiẽ p àdèd gi. é. (Žg.) / k à kαim·ne śã·ka ù nesikśkiś (Žg); nesigis nie o. pl.šk. niẽka (Žg); p. śenã· j nebesim·kas jà / (Žg). Žaga ės šnek oje noch pau ojenden al osios a ema inischen besnamenie ungs Fo men, beispielsweise.: màmà palẽk jau a·duon· e. suk αm · a. susaka nù (Žiu ia); nã· i. nemiẽg u (Žg); zamiẽg i àdà pas.si žm.gùs i àš àdà zamiẽg u (Žg /); a ó·da k(a)añc miẽk / igànà (Žg); [linus] paæũ jeujus kú.ls nukú.ls su ò.(m) làbα šlúodα αi mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg). Bū ojo dažninio laiko 3 asmens o ma u i baigmenį -ai: ušplik·dα αi su‿ á.- deu / d·dα αi  ·nu. / išplàgdα αi gè α (Žg); sak·dα αi (Ž elgaičiai); š à e αnpẽ·u. / (Ž elgaičiai); p ma edα αi i.mok·kla. i kùniŋgα (Žg); iαnèždα αi i.dá. ba. àšès òkè(ž) žmon.m á.gi·dα a [obuolius] (Žg); kαb g àže šó·gdα αi! (Žg)22. g išedα αi i.‿laũka. (Žg); pa edα αi nàmi / á.gi. á.u niẽks nedus (Žg); ái / Išlaiki e und al somische Ve bwö e des zukün igen Zei plussi s d i en Pe son o men, ge unden we den kone in allen li auischen Sp achen spm., plg.: kàjau p àšα / a a aúome (Ve šiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d. me ã·lu. (Ve šia); js [žydas] usi ã·ša anpó·pe e j(ž) žna kamã·s a idúome / uos pnigus kek i.ka. jào (Žg); paská.di. e kem. isusimá. e g ee ne eks nachnùme i. / els lá.u àdà (Ve šia); αjũ·s sadà òki bũ·ś e kadjũ·s nena niibažn·če.? / (Žg); nu eme bisgã·la ieme àdga pα ž·le. (Žg); nuidàbà mẽ·sjeu s aúome (Žg); o a.mé.ile. .kα à e i. u.š.m. / p i-aug.n e i. u. · u / iàcib.s kαižàl bαčei (Žg). / Žaga ės šnek oje geidžiamąją nuosaką bedeu e de gegenwä igen Zei i dalely ė lai ( ečiau lei), p z., la iñ ne-užd. ba iẽk / pa ‿pùsme i. jau‿jiñ p àk- ika(š) šiẽk iẽk i.ge (Ve šia)23. d i e Pe son Į ašuose aus Žaga ės šnek os beme kba e Wi kmažodžio gemeinscha Abkü zung, besonde kei cha ak e is isch und ande en li auischen Sp achen dialekken, und Gemeinscha s kamiengalis häu ige mi -y i als -in i, beispielsweise à à s aug·dä om jà lnus aug·dä a au- / g·dα a k ·nus (Ve šia). T anzi y usis Vo esagnis -ou i edinys aus mėšlas zeichne ak i es Maßnahmen nulem ą p iežas inį eiksmažodį, plg. eik·e m·šla. è mšlúo αn lak. (Žg). 22 Zu ihnen meh lesen sie. G ina eckienė 1962: 147169. 23Wei e e Einzelhei en übe dieses Phänomen wi d gesch ieben in de Syn axės Abschni (Pa ag aphen o be ei e ). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica 126 Li huanica LXXX Sa aiminis p iesagos - elė i in anzi y usis eiksmažodis a i inka p iešdėli- nį paaugau, paūgėjau, p z., dauæũ á.uk eleu / jeu‿p ad·eu an ‿mašna. d.ȓ (Žiu ia). P iešdėliniais eiksmažodžių ediniais Žaga ės šnek oje i in sub iliai nusa- komas übe p ü eiksmažodžiu eiškiamo eiksmo pobūdis. Gegendėliniu ap ediniu bezeichnis Geschims wiede o inumas, plg. k a. pá. ie gàl · apsã·li · nu ẽ·ki (Ve šiai /). Vedinys mi op a ojamas desselben Wi kens a ka ojimui (po dessen Zei ) nusky i und bilde pa-/a san ykinę de mę, plg. jiẽ s po ena. a ã·ša omá.n alleẽm a aš· (Žg). Vo dėlinis a edinys suda y ų bedeu minę de mę mi za ediniu, plg. kα jè us kαipškase mùm jeuniẽks nebep iklaũsa nebe-a mó·k / (Ž elgaičiai). Vo gdėlinis įdomau is e häl Bedeu ung ‘domė is, beispielsweise kàs i.domã· os αi às i šeñdie mó·k a·dá. ba /. d. kã· màmà d. bdα a okà às ne-i.domã· os ogá jám lã.ka nebù a js i šeñdien nežna kã· amàmà d. baške kap jiñ kẽ·pe àš óks αgz bù a kaàš i.domà as kã· à Ž (g) en sp ich die Bedeu ung des Pa ednis / / /. ùkαi ùȓ / kαp jiẽ (Ve šia). P iešdėlinis iš- sakinyje nuo‿ · (a) αŋčé.use(i) Gegendėlinie eiksmažodiniai ediniai aus yškina albančiojo akzen uie enden eiksmažodžių bedeu mliche niuansus. Kon amina ions Beispiel könn e so sein: jiñ ne epus i ne-á.udus [nė a e pusi und gib weusi] (Ve šia) /. Žaga ės schnek oje äuße n häu ni o dėlio nu ediniai. Manchmal solche Vo dėlinie ediniai en sp echen Vo dælnis su ediniens Bedeu ung, plg. nùdege pup· zal·gina .ska. ižgadna senó· iška. a.αnsá.mli. (Žg); sch .lpi. paspá.ude nùš ipe kajaudá. bz bakcs (Ve šia); asj.u iz bù a ek nušá.udi.cs be nenušá.ucs (Žg /); p is nebù a nudẽ·gi. a mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs k ùs nudẽ·gina (Žg); iel α jeudàbà làbα nup as ·e [menka p ekinė e ė] (Žg). Nu ediniai gali (Žg); kek àž dàbà nusklausa àš pasipk inus èsù (Žg /). a liep i p i- edinių eikšmę, plg.: [ka ę] pa daũk nu še.z bù α / pa ‿ ó·li (Ve - šiai). Jie gali pa aduo i pa- edinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nu aš· [laišką] Manchmal solche ediniai es e meh e e P ä älinių edinių Bedeu ung, z. B.: ap(i)-, aus-, pa-, su-, plg.: nupã·sakoje kó·kes pã·sekmez gã bú· i (Žiu iai); kéls kαiedα a ẽ· . e nùkas (Žg). Nu ediniai kann en sp echen pe edinių Bedeu ung, plg. i a.bù a. nu ã·še [kinde n] (Žg). Sakinyje dàbà nusm. di. dú·mαis gẽ· (Žg) nu edinys e wende wi d / su- a pe - edinių eikšmėmis. Wie sub il wenkamas o dėlinis edinys, zey ų und sä ze mi zwei nu ediniais, de en e s e en späche pe edinį, und de ande e wä e e wende nu ąja nu eikšme, plg. òk g àž bù a kumeùke nušó· e sẽ k· u es kó·jes αšeidėlinis gegen o‿g. à / màmà da.‿p ã·ša o.‿ka ẽe / nušá.uki / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg). nu a ojamas im in ensi um des wi ks. nusak: u išuz bù a // nis nuipàdege // nùdege (Žg); k a. pá. ie gàl · apsã·li · nu ẽ·ki (Ve šiai /). Minė i o dėliniai ediniai kann en sp echen sua ba pa edinių Bedeu ungen, Wi kungsin ensi i ä : [sūnus] eg bù a A ikeln A icles 127 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) plg.: nùle [obuolių sū į] (Žg); αb dã.lei nudã· a [nugludina su o muo ą duo- nos kepalą] (Žg). Sang ąžinė eiksmažodžio su p iešdėliu nu- o ma eiškiamas nusis.ge.s i adã·k a e bù a kašku aus a us (Žg); òbu [ ynas] kanugi. é.n kαig.ñ α s (Žg /). Nu eiksmažodiniais ediniais nusakoma Geschä s Daue mė: àš nukeñu [ku į laiką pa yli] (Žg) ode [ agys] ele zou. spαl ó· a. šneše dá.ik us nu .ñka (Žg /). Vo dėlinie nu ediniai we den e wende s a in ande e o dėlinių (isch-, pa-, pe -, p i-, sui pan.) eiksmažodžių (ž . 2 diag amą). 2 DIAGRAPH. Vo délinių nu eiksmažodžio edinių Übe einsmenysdėlinis pa edinys Žaga ės šnek oje en spik ų eiksmažodinių iš edinių bedeu ung, plg.: sušlã·pinαme os i pã· empæm an( )p [audeklą] (Daukšiai); àš kadi · iškis dúona. / Ve ó·kčeu kè kenn dã· pakèčeu (Ve šia). B ečiai esponden ů e wende e pa kaip Geschmawo ds Vo dėlis kann a liep i a i ausp iešdėlinių edinių Bedeu ungen, plg.: p. ma. lá.iška. ka nù ae αipá. un e pinigũ. (Žg); śu · u pa śiśk· e (Žg). Vo dölinien p i eiksmažodinius edinius žaga iškiai wa oja mažybine Bedeu ung s a in ü -, plg. biškẽ·li p iplik·dα a u.m.l u. (Ve šia). Sang ąžinės o eilio p i eiksmažodžių edinių bedeu ungs Handlungs baigmei unsaky i en spich en o dėlinių nu-, pa-, su-, ü eiksmažodžių bedeu ungen, beispielsweise.: isimiša JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX [pa a dės] (Žg); aš‿ isis eb·eu a (Ve šia); bαñda. gàe /  isil·ga ká. es m. iká. es m.lždα au (Ž elgaičiai /). In ensy esnį Wi kung e lindi edinys p isuk i, bedeu eme ‘p isem i: kùbilus ã.ñdene isùgdα om i(š)šú.ne (Žg). Pe kel inę Bedeu ung e häl p ikink i ‘paski i a bei en: d.æ ikike i ešẽ·u. (Žg). Va ojami und sup iešdėlio ediniai, beispielsweise., sang ąžinis Subjek es du chgehende Handlung susiubagau i Bedeu ungme ‘p isi ink i, susi ink i: susi-ubagã· a u.pniŋg. dẽ·šim ú·ks αnu. (Daukšiai). P iešdėliniu už- ediniu a liepiama pa- edinio eikšmė, plg.: i‿ as‿ ã.ks uskũ.ñde αimó· inαi kamàn ã·gin (Žg); ui ã·ćus inàmùs le z ne. gesundã· a. d·us ida.mán ek komm ausnàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ· is [mais u] (Žg) za edinys a liepia ‘nusiskųs i Bedeu ung. im Falle Ki u za edinys a liepia ausa ba sinonimiško p ižiū ė i Wo es Bedeu ung, plg. eik·e asmàmàs a·gi /. male nima. ü lαik· [sodyba] (Žiu ia). Žaga ės šnek oje gausu daly inių o mų. Veikiamosios ūšies esamojo laiko eilnehme n unsakoma eikiamkei s aiška, plg.: skas pẽ.kams àš jaunèbegaù išmαi .n (Žiu ia); nu‿kαp jiẽ ùȓ? /   ká.ȓ es mé.žemas / el·če /  ·s pašαi (Žiu ia /); às sas pã·g inds abú.l e nèpe kαma . à (Žiu ia). In ande en Fällen des Gegens ändischen Zei eili unsakomes Geling einen Vo gang, plg.: bù a mašns pǽ.unαms (Žg); kèle iẽ ne-iš aú.ojemi (Žg); *li u .s lαke bú·dα a mũ.la / kòke‿ ik no ·e / bú·dα a i‿·d abùu. skαbæma / i ‿bu n.z bù a (Žg). Bū ojo Zei eili ien unsakomi komplexische nich ikiamosios ūšies laikai mi sein ojo ka inischen Zei nich ikiamuoju daly iu, beispielsweise.: inelé.ide lá. αido n o.kαùka ku · gmin bù a láido a (Žg.). dubez bù a ku dú. pes škas a (Žg /); màna mam· e · k·pus [duoną] αmžinã· ilis (Ve šia /). A ibu ische Bedeu ungen Dese zzei Teilnehme kombinie mi daik a a džiu ähnlich wie Eignadis, plg. ne-iš é.ŋgæmui kã· ui ẽ. bú· i (Žg). P ie eiksmio Funk ion in Žaga ės šnek oje o e ledig sus aba ėję (sup ie eiksmėję) daik a a džių linksniai, meis ens S ellnehme , beispielsweise.: p. a a nàmi (Žg); p ež nàmiα n.kuli [linų gal eles] (Daukšiai); gàæ à s pi . pa edα au nàmi (Žg); aúoju nàmi aus u.*miknã·u. auslé.idus milẽna. (Žg); kek du.beùku. m.m bú·dα a nàmi (Žg); palke. nmià iẽeu pasidã· a jeunã.seis p.les (Žg /). Sup ie eiksmėja und ande e daik a a džių (p z., kaimynai) s a nehme , plg.: čè kαim·nuose òk gã· nesu up· a bški /. [me gina is ] (Žg); nelα .làb kαim·nuose ie . α (Žg); ẽ· kαim·nuos α nã· a g àž megà (Žg); kαim·nuośe òke ži.dẽ·lei gi. ẽ·na (Žg). Unbes imm es O edeu ung e wende we den Wö e jonišsaga - inai, kiečiai, žaga iečiai ie ininkai, plg.: é.n / joniškiẽ·uoz / dã· e eũle. (Žg); a‿ža- ga iẽuos / *žagã· j gmusi (Žg). Sup ie eiksmėjusiu ie ininku nusakomas i A ikeln A icles 129 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) laikas, plg. nuo‿ · a au òbusas en / i‿pi uosè / jegu pi uosè n· / αi‿lik‿*pã·ne- ẹe [ egali a ažiuo i] (Žg). Žaga ės šnek oje pab ėžiamąja eikšme a ojami būdiniai, suda y i su p ie- beispielsweise: kà(s) sá.u gαl ó· inαi gi. é.n àz gi. é.n (Žg); dà nèš inα nšbà oàš nesiléiu nèšαmà (Žg); o amàmà ušp·le p.l inα šá.ukš a. me cùk aus pas ušp·le pl inα i s ó· [alus] (Žg) / /. Aus Žaga ės šnek os Au zeichnungen sieh , dass beme ke en Mo phologien und Wo zsa ii s polinkiai e lek ie en und sa i ą, und li auischen Sp ache a menden eigen lichen sp achlichen Eigenscha en a liep ı. ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA: ŽVALGOMASIS PJŪVIS Bes e weise a mių, ba a mien, schnek ü und pašnekčių leksikä spiegel a minie žodynai, be kol Joniškio šnek ų žodynas ebė a ank aš inis, iksliau, pa eng as u sp üngis compu e ische a ian , möglich gemach ž algomąjį expe imen . Au o ė sumanė aus Žaga ės šnek os Au zeichungen zu wählen e schiedeni esnės sa a ankiškas kalbos dalis, i palygin i, kaip ji a spindė a didžiajame Lie u ių leksikos, a liepiančios kalbos wö de ne, aus dem bend inė sp ich semiasi wo ze , in dem gausu beispielen aus a nissen, e s andama, soll e sein beispielen aus Žaga ės (Žg) ode Skais gi io (Sk), Joniškio (Jnš). Žaga ės šnek os Au zeichnungen ausgewähl en Wö e n kann bewe e we den Publika ionswö e ne ( a ojamkei bk), Bedeu ungs Neuhei , Sp achenkon ak en und Sp ache Ve b auche s k ea i biškumo K i e ien. Ausgewähl zu we den umblick du ch 80 Wö e , on denen 74 sind sa a ankiškos und 9 nesa a ankiškos Sp achen eile. Aus Žaga ės šnek os Au zeichnungen zu wählen besp e i 32 daik a o dzungen. Liegen , ob diese Dik a o zungen und ih e Bedeu ungen wide spiegel e li auische Sp ache Wodyne ilius aciniais Sen zien ode Hinwänden. In de genann en Ve ö en lichung wi d angegeben, dass Joniškio Schnek os e wende we den ciocė ‘ e a (p.z. aus Jnš, Žg), da iniai ‘dažai (p.z. aus Jnš), gangis ‘gi nau-Ein ich ung (p.z. aus Jnš, Žg), man a ‘ u as (p.z. aus Jnš), obelys ‘s olys (p.z. aus Jnš, nedg.), pa ingin ‘kas ‘nu Ska bus (Žo oda Žg), podk ikš amo (p.z. aus Jnš und Hinweis), a ‘ e pimo a elis (p.z. Jnš, Žg.), sk au . ‘p ijuos ė (p z. aus Jnš und Hinweis Žg). Dahe Žaga ės šnek os und Joniškio šnek ų daik a a džių Re leß LKŽ be äg 29,03 %. Es gib Daik a o zes, die o ges ell we den LKŽ ohne Hinweis da au , dass sie e wende we den Žaga ės šnek oje ode zumindes übe Joniškį, z. či škynė ‘holinis ba škalas, kleke as; kalėda ‘kunigui ode ki chis diene n, übe Kalėdas apsi zenden, gegebenen duoklė; ki pšas ‘kas ku z abgeschni enen Haa en (LKŽ p äsen ie das Wo ki pšė, abe wissend, wie s y uoja giminė Žaga ės šnek oje, is es möglich sie zu ge ä en); lupa as ‘sudė ė i, suplyšę kleide ; me gė ‘samdinė; p osmil is ‘p iesmälis, leich e E de; si dyba ‘sodyba; JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičia us p ocen us, ma y i, kad 37,5 % daik a a džių nenu ody i kaip a ojami Žaga ės šnek oje (i ki ose Joniškio šnek ose). Säm lich ande en Bedeu ungen we den d ei Obik a o zeuge e wende : kabė ‘haukų seg ukas (LKŽ a imesnė wä e nu ‘sag ies Bedeu ung); pūslys ‘nedidelė me gai ė (LKŽ is nu ‘mažas miebus kūdikis in Bedeu ung, abe hie geh es um eine walščiojančią me gai ę); aškas ‘Pla z, an dem übe da in e kau wi d Alkohol; andis su ūkusios und pleiskano en beine (LKŽ nächs es Bedeu ung ußpado, Heel ode Finge s winkinys). Ande e Bedeu ungen haben im Žaga ės šnek e 12,9 % de Daik a o dzungen. LKŽ übe haup gib ün Sachen in de Žaga ės schnek e, ko inis ‘aukojimas, labda a’; d obnės ‘ ėja aupiai’; g ižas ‘kas susuk as, g įž ė’; liespienis ‘pienas be g ie inės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘da želio gėlė’ – leis ų su ok i esponden o kū ybiškumą: iš a dijęs da želyje augančius beispielsweise: auaugalus, a si, beende den Sa z beschend inamuendem Wo , unsakendem und ande es linguojan iges Blü en. Noch zwei Wö e palaidnieks lie u is’ – liudy ų bal ų au ų i kalbų kon ak us. Pas a ųjų daik a a džių aip ‘pasileidėlis und palie is ‘sula ėjęs auch gib LKŽ. Dahe 22,58 % daik a o dzes gib nich be ekę in LKŽ. Hinsich lich, e wa 35,5 % Wö e n ode de en Bedeu ungen Besi z um könn en applemen ie en li auische Sp ach ese en, Sp achen ond. A ski ai eikė ų paminė i daik a a džius, ku ie, keičian is gy enimui i nyks- an einzelnen We k ankien (a buussiai Techniki), is pasi aukene aus ak i osios a osenes, abe Responden s e inne ami. Von ihnen menė ini aznyčia ‘ ie a, wo daigin wi d ode d yo inie salyklas [azn·če bú·dα a ep anpi iẽs lùbu. pada · a nu òki d·že (Daukšiai)]; b ank as ‘ske sinis zauche n zu hängen, kinkan a klį [mà α bù a d èi b añk αi s el ógαi ša ka ju(š)ũ / (Ve šia)]; dampis ‘kuliamoji mašina [ aspẽ·uz bú·dα a dã.pis jà (Ve šia) /]; d angės ‘ ežimuk mi mediniais a ais? [nupjó· e nuomẽ·e a pkàs ó·kes kẽ· u es ipadã· e ó·kez mà α isó·u. u.dαb. bú·dα a / (Ve šia)]; mašinkūlis ‘kūlimo d αŋùkes (Žiu ia)]; g ėb is ‘s ambesnis šiaudagalys?’ i pelas ‘smulkus šiau- dagalys, akuo as’ [šũdus eke a i / pèlùs eke a i / g ·us eke a i / Zei , kūlė [pa maškuus [eida o in alkas] (Ve šia)]; nagliche ‘aus einem wechs ότεe en lea halbalo su auk a a alynė mi api a ais [sá.u nã·gines pà pasida ·dα au (Daukžindukas [ ùka. ižduon· es pada ·dα a i.du a·dα a i.d obni. lupa ·li. jegu *ul· e. ks. šiai); žiẽma. ei(p)‿pà su‿nagin·lm d ·dα au (Daukšiai)]; učkas ‘čiulp ukas, pain . ai à ù dú dúok a uk·li. // iž a. iduon·dà es i saka na (Žiu ia);] ž angučiai ‘di žas mi klambaliuken, segamas p e li nach kaklu und pašo kos ‘kinkomasis di žas? [ale pakiŋk· i ž agùčei bú·dα a júodas ó·kes bú·dα a paš ip i ũ·ó· ku. / ip i ũ· ku. kab·dα a ó·u(ž) ž αŋgùùs maùus bá.l us (Ve ki i učkas und ž angučiai (LKŽ ž anguliai) bekann pašó· kaz bú·dα a (Ve šia); á. li. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó· kaz sind aus au osakos (M. Slančiausko) ode M. Ka iliškio aš ų (g ožinių kū inių). Bei den šia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nu ody i esan apie Žg, S aipsniai / A icles 131 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) meis en Wö e n gib es Hinweise übe Ve wendung übe Žaga ę ode Skais gi į, Joniškį. Von 11 genann enen Wö e n nu zu 3 LKŽ is angegeben, dass sie e wende we den Joniškio šnek os, und zu 8 solchen Kenn nissen gib es nich ode gib soga eines solchen Wo es LKŽ (d angės, g ėb is, pašo kos) (ž . 1 Tabelle). In die augen k i e Žaga ės šnek os ein ašuen e wende en Eigennamen ode būd a dišką bedeu ung acqui enden Eingaben, de en susida ė 13, Responden ä seh angemlisch wählen und ein aigig besch eib Daik ä ode Reiškinä, ode bilde s abilųjį Wö zijehnung. Eine on ihnen, wie hochynelkas ‘gulin is au dem Rücken und ijinis a pa ekę į LKŽ, o ki i, kaip ka as ‘kiek ienas’ i š akas ‘silpnas’, y a LKŽ su ‘lik a nos a is, nėpa eik ais Beispielen aus Žg. Meis ens de Adjek i en, an denen nich angezeig wi d, dass sie e wende we den Žaga ės šnek oje (a Joniškio šnek ose), sind: g oße k ieg ‘e s e wel k iegs; eine uščias; mag ingas ‘šaunus; kleine ‘mažažemis; ša pus ‘da bš us; einsames Wo ‘keiksmas, sp ich mi keiksmažodžiais. Fü ganz ande e Bedeu ung we den e wende die Adjek i e lebend ‘ ūgs an is, ūgs ąs; jaukus ‘ amus und wa m. Dahe 61,5 % Eigennwe zes Žaga ės schnek e we den Sa i ai e wende (ž . Tabel 2ę). Ausgewähl zu besp echen 30 eiksmawodžių (i p ie eiksmių). Alle 19 eiksmažodžių sind LKŽ bazėje. Nu einige on ihnen we den in ande en (nei LKŽ) Bedeu ungen e wende , z. B. bliau i ‘a sikalbinė i und ‘lä lich u end k ies i; ausgeb ež ischsku inė i peiliuku (ma gučius); kai kel i kojas’; nusi e i ‘ka u gy en i’; spa dy is ‘ge ai gy en i’; s okso i ‘bū i ne eikalingam, s o ė i’; susi e i ‘gim i’; ažiuo i ‘bū i pašau am į k osnį’. Ki ų sichiblai ė i ‘nuk is i buboms; k a ksė i ‘šnekė i; minky i ‘ i miš eiksmažodžių Bedeu ungen übe eins immen mi LKŽ ausgegebenen Bedeu ungen, abe Hinweise, dass sie e wende we den Žaga ės šnek oje ode übe Jnš, nich e wähn wi d, z. nudilęs ‘nebee inne ; nuūz i ‘hu ig nuei i; p ap usęs ‘pasimokęs; pa sik ies i ‘pa si adin i leben, einkalbė i zu ückzukeh en; mi einande zu […]suligen, einigen 11 p ie eiksmių aizdas – į LKŽ nepa eko o mos a galiau ‘a gal’ i p ie a iš- übe was; sušiauš as ‘ungleiche Obe läche; u en ‘badin i. Wie ande soks kai ‘ ikin bu ais. All in ande en Bedeu ungen e wende we den schwa oda labai, pa ikliai und ei neapgaub ai glaslu, neįs iklin ai. LKŽ is nich angegeben, dass apgaub ai (s iklu)’; p as ai ‘silpnai’; ikybiškai ‘ eligiškai’ i skaudžiai ‘šiu kščiai’ p ie eiksmiai plačiai ‘išsiski sčius po pasauli a Lie u ą und ‘ u ingiau, p abangiau; eiwai ‘ney a e wende we den und Žaga ės šnek oje. Nu bei opa ‘ opomis und willoj ‘a da ai, ö ne i en LKŽ sind Beispielsweise aus Joniškio, abe nich aus Žaga ės. Obwohl, wie en s eh imp essūdis, we kmažodis (aus Teil und p ie eiksmis) gu wide gespiel LKŽ, abe einige ih e Bedeu ungen sind ypisch nu žaga iškien (ž . 3 abelelę). Žaga ės šnek os į ašuose akis pa aukė 11 nesa a ankiškų kalbos dalių. Iš- ik ukais i dalely ėmis esponden ai siekė san ū aus pasakojimo spal ingu- mo. LKŽ nė a nu ody a, kad eksp esy iosios kalbos dalys, okios kaip: a ‘ aip JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX pa ; musėn ‘ u bū , gal; musin ‘gal; pliump ‘ alligung in das Wasse unsaki i; ‘bu zg pu zum imi uie en, e wende we den und Žaga ės šnek oje. Ande e, z. G. gan ‘daug, aus eich; nėmaž ‘ isai; ‘kyš , angegeben als jakaga iškių mak e wendamen. Tok džing ‘skleidziamam Ge äusch zu imi ie en LKŽ gib es, und nahe gelegene Bedeu ungen Wö e džing und džingu e wende we den ande e Bedeu ungen (ž . Tabel 4ę). Pasižwel nis nach Žaga ės šnek os leksiką noch meh e s ä k den Gedanken, dass a mių, šnek ų, šnek ų g upių Wodynai is nich ma ue es und nich šsemiamas li auensche Sp ache lebens lobyns. ŽAGARS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE: APENIBDRINAMOSIOS MINTYS Ap a i Žaga ės šnek os Au zeichnungen, da y ų 19982003 m., akzen ua ionen und a minie g ama ische polinkiai es ų bei i iie en XXI a. we ken, wunde in šnek os kai os polinkius. Akzen ua ionssich ens he sch in Žaga ės schnek e uni e selle Ki ius abg agung. Kalbininkų beme ke enen mis iischen doppa sien ki chiau ens besonde hei en we es de alese en un e such und ko ek ionen, un e Be ücksich igung zu pa eikėjo nau inę p iklausomybę und kalbinę sa i oką. minė ina balsių a, e, i, u i p iebalsių ch, , h a imas; p idė inių j, a ojimas; įdomu pasek i šlekia imo i p iebalsių minkš inimo / kie inimo aidą. Žaga ės šnek os mo ologinės ypa ybės – ski ingi a dažodžių kamienai, Kis i soll e gewisse phe ische Eigenscha en, on denen Zahlus und Gimines s y a imai, d iskai os Ve b auch, a dažodžio o mü (į a džiuo inių, g adnio, sang ąžos) sa i as (o geliehen aus a imų šnek ų) Bildung, Wi kmažodžio kamienü und o mü Ve b auchs besonde hei en soll e auch sichidio en sp achinei aidai. Te minie Au zeichnungen e laub zusamma y i ein Bildung, wie Žaga ės schnek oje zusammengese z e Wö e . Responden en meis e wende en P äsesaginien, o gdėlinius edinius und dū inius. Pas ebė a, dass p eesaginiai -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is. O būd a džiams dažnesnės p iesagos -ingas, daik a a dnisse zusammengese z mi P eesagmen -inis, -u is. Žaga ės šnek oje he sch o dėlinė eiksmažodžių da yba, on denen e wähė ini P ädėlye ap-, nu-, pa-, pa -, p ii k . Dū inius žaga iškiai meis konsumie e be jungiamojo balsio. Žaga ės šnek os leksikos pjū io übe blickga e laub zusamma y i ein bild übe schnek oje sa i ai a ojamą leksiką. Responden sub il gewähl wi d Wo ode ma pasakojamiems aizdiniams a eiškiniams apibūdin i a spindi p igim inės seine Fo kalbes Flexibili ä und Eignamkei Je z ies Min ims aus eiks i. Kalbinė (šiuo a eju – Žaga ės šnek os į ašai) odo, kaip esponden as o muoja i pe - Umwel ka bie en sp ich sein k ea i binius sumanymus. A ikeln A icles 133 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) LITERATŪRA Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai. Dak a o dise acija. Šiauliai. Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a. Ga š a Kazimie as 2005: Lie u ių kalbos pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u as. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 1978: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127–129. Gi denis Aleksas, Geno ai ė Kačiuškienė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 307–314]. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2000: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127 i . [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai. Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 117–120]. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2003: Sa giųjų i ž a biųjų p iebalsių s y a- imai XX a. p adžios žaga iečio eks uose. – Bal is ica 37(2), 229–232. G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me- ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169. Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182. Jonai y ė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skais gi io a mės konsonan izmą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 79–86. Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos one ikos žodžiai i jų kilmė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 13, 31–41. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221. Jšp 2001 – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė. Šiauliai: J. K. Va- siliausko įmonė. Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo- gijos p oblemos 3, 150–173. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 3 LENTEL. Žaga ės šnek os eiksmažodžiai und ih e Fo men (deli iai, p ie eiksmiai) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė a galiau a gal jiñ g ·ža àd(à) àdgaæ (Žiu ia) LKŽ nich . bl blikalbimašiniẽ is pasã·ke žmon.m su è Das Wo LKŽ is , abe nė i á. us iẽ .un k(a)ae gib keine Beispiele aus [dampį] su á.ndeu ode Jnš oki signi ikom /- Žg lau zu giù ka.un bαis.un / /.usei kazé. aus uuchend ka (Ve šia) kazé.ika [šeimininke, šeiminink ies i ke] (Žg) bù(s) sukù è mömis. gehen uk i ž·dai sup.gdα a liẽsuz g· uusjé.uus ká. es isó·us ùdeni / /. sezó·nsũ nù maždaug übe s m·neus edα a a(s)sèzons é.n ižbúlu /. ižg ú·du. da dα a (Žg) ausb aižy i o ss is, 4. Slink i (apie Zei ). Pa yzdžių aus Žg is nich . kó. à(s) ausschu inėkcs mok·dα a meiliu-(Žg) peš i, ku gu) ausbli e sich zu [kiaušinius] ižb á.iži. Aus ausb ėž i. Teile ikk e 3. / Iš i (ma -Pa yzdžių aus Žg gib . nuk is i Das Wo is ospù as neb· a jũ· [apie alaus da ymą] (Ve šia) ande en pu oms isiblαi · Bedeu mungen. iš a o i išleis i už y o dùk  bù a iš α ó· a / nu‿ αi‿ iem‿ s. n.m žẽ·me (Žg); iš α ó·dα a / apžé. n.dα aodai os.n.m a.žẽ·me palgdα a jà (Žg) ju a sida uŽodis is , Išleis i už y o. Pa yzdys iš Sk. abe gib siai àš kin i be ka eipjudα k a ksė i šnekė i nẽ·kin màn iàš k á.u ik á. -Iš Teile ikk e / 3. P k. αiα nè / / (Žiu iai) solche Bedeu ungen. u (Žg) mu mė i, bambė i; pik ai, s ačiai sp echen. Pa yzdžio aus Žg gib es. eiwai neapišp à.s jn eiplαs α opàsku g àbè [apie Ba bo ą bù a pašα ó· a Wo s ilnem mis Umias auskai ę] (Žg) is , abe ki ogaub ai bedeu mėmis /. (s iklu) S aipsniai / A icles 141 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė minky i i miškai àš eb g àže á.ušče kó·jes kel i Pa yzdžių m.ki. / če Aus Teil ikk e 1. ko-(Žiu i- p k. a) mindy i. aus Žg a jas Jnš gib es. nudilęs, nich p isi-2. αiè dabà nudle.s · P anyk i, p ading i, -usi [nebep isimena] (Žg) p apul i /; gib menamas o*kùpiškis Bezugung p k. Pa yzdžių iš Žg nė a. nusi e i ka u gy- en i čè‿jeu nebe‿pi mó·i / k a. mó· e iška. ùȓù nusi · e.s / jà (Ve šia) Iš dalies ik ų 2. T e i. 2. Kib is, kabin is, um auszilaiky i ode sulaiky i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš gib es. nuž i schnell zu nuei i mã·s sà k·b a nù-u.žæm (Žg) 8. / Sch ei wo hinzu ah en, nubeg i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš gib es. b ečiai išsiski smàna 2. In chius po alle Sei en und Wel Lie u ą u in-9. ausgiau .ka gi. é.n plàče plàče žm.n.s gi. é.n (Žiu iai) (Žiu iai) Aus Teil ikk e nusi ęsęs. Nesaikingas, laidus. Pa yzdžių iš Žg a Jnš gib es. p ap usęs, -p ususi kęs ku pasimo-1. p ap ùse. dasdã· wienó· s ečes P ap us i 1. Aus- (Žiu ia) i, p asila in i. Pa yzdžių iš Žg nė a. b asai schlpnai k a. kα a. làbα p às α su (Žg) bú·n skaũd 6. / Schwipnas, nes ip us. Pa yzdžių aus Žg gib . p ie a iisch p ieng ais his o isch nè bu nè nebú·dα a [bu ais ne ikėjo] ikin LKŽ gib . JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė pa sik ies i įkalbė i sug įž i, pa si yk i, eilzunehmen. (Žiu ia) beni i Nė a beispielen aus aš ų /. jiñ u ·e namẽ·li. / mùm pa sk ie e (Ve šia) Pap ašy i, pa adin i, pašauk i ką ku a - aus leben lebosios Sp ache, nu opa opomis an pa daža. ó·pa kai e (Ve šia) a · 3. Ropa, opomis, ke- u pėsčias. Es gib zwei Beispiele aus Jnš. schudžiai šiu kščiai màns ẽ·lis skaũei neimùše.s (Daukšiai) ein n· a nsubã ·e.(s) 4. Šiu kš us, beleidigende , zagaulus. Pa yzdžių iš Žg nė a. spa dy is p abankó jz giai gy ia) nich solche en i s okso i sein d. ba àž dã spá. æus Bedeu ung. (ŽiuŽodis LKŽ is , abe d. ba asmalú·ns ne eikašèš . mẽ· u. // 1. lingam, opàæ auskilus o ė i siam bisd desmi mã·le é.n su ·ju s oksó·e; (Žg) Bū i, A imiausia Wo es //s ūkso i bedeu ung s andė i aus Umgebung. Hie is nu nich solche Bedeu ung. Wo s okso i LKŽ is , abe Beispiele ka. (Žg); k jæu sul·gdα aã ã· ik iš aš ų. sulyg i sude ė i nu‿be ‿neigα as‿k. s / sul·ga ã.- u ·-Pa yzdžių aus Žg a dα a dúo susi e i geb i αkα susi · e 1 Sulyg i 1. Sude ė i. amz·nui [jaunikiui] (Žg) Jnš gib /. ü á.uga liksep .u. / Aus Teil ikk e 10. mẽ· u. i a· om laũka [is (Ve šia) exis ie en. La i-Pada y i, dass wä e, ih ] Pa yzdžių iš Žg a Jnš gib es. sušiauš as, -a obe hal s · pùs. nelygaus 1. // zu * e à lèd /. sùæš a (Ve šia) neglo ną, machen nich ligen, pašiu usį. Pa yzdžių iš Žg nė a. u ie en kαp kàs no ·e kαp ká.m šã.ũke (Žg) namens, p a a de). pa ka16. / Vadin i ( a du, ẽ.p Pa yzdžių aus Žg ode Jnš gib . S aipsniai / A icles 143 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė ikybiškai eligiös bù om ik·biškαi á.ukljαmi (Žiu ia) Būdingas ikybai, eligiškas. Pa yzdžių aus Žg ode Jnš gib . willoj p a i ai, šeinù soz dù i.s a ia ida y ą, o da ą (pp . übe ã·o (Žg) Übe was op e ą, os Tü is, Fens e , To us /). Pa yzdys aus Jnš, und aus Žg gib es nich . ah en zu sein pa aúo ikk e 21. šau am in duonkepę (Žg) Pa yzdžių aus Žg (Žiu ia) LKŽ is das Wo obenuje. i.pẽ·u. pé.mpe. / om kudu(s) ode k osnį Jnš nich obenuj auskèbdα-Iš Teile su αis·dα om αkα Slink i, slys i. sudedašùnis zalé.izdα a išu masis pe icie- n y o dėmuo 4 LENTELĖ. Žaga ės šnek os nesa a ankiškos kalbos dalys Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė a auch auch *daũgα a a bαsei skeñda (Žg); sme-3. Ode auch, e .ŋgi (Žg); Pa yzdžių aus Žg a gib . auch, und. ó·ninei l αi ia bù a senẽ·lis a sko bù a mã· ẹs (Žg) Jnš dui bėgimui unsak i àž g e α d. p odù s (Žg) Skubiam eiksmui, pp . biegimui, unsag i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš gib es. skeing mam kab·k dieαle Ge äusche zu imi ie en skeidžiadž.ñg (Ve šia) dž.ñg dž.ñg dž.ñg dž.ñg džLKŽ gib nich / /. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė gan iel, pa-1. Pakanka, kankamai enu m.men u gañ bù a / p.ȓmi- ningz bù a ne ·ẽ·de.s / ag ònoms ne- ẽ·des / penininks (Žg) zach ka pakankamai, už ek- inai. LKŽ is Wo genug, abe Beispielsweise aus Žg gib es nich . kyš a ·e ens mak mã· gé. le. (Žg) ma kie en c) kyš , su e ó· eu i. 1. / Sudigiam E olgu du s . Pa yzdys aus Žg. musėn u bū , gal mùs·n jeudàbà bùs a k à *li u à (Žg) Į e p inis Wo . Pa yzdžių aus Žg a Jnš gib es. musin gal mùsin ozgegužns (G) ó·os i . à Į e p inis Wo . Pa yzdžių aus Žg a Jnš gib es. nėmaž ganz màmà nmàž paskα·dα a nemok·e lã.k aš i. Nä wie iel, übe haup . (Ž elgaičiai) Pa yzdys aus Žg. plump k i imui su isaz andenį ę] kαisike nusaky i d abuùkαis pù [į i ·k en (Žg) eikš i. Š ė-K i imui į andenį į Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. pu bu zgimui 3. imi uo i iš‿ ó·la ižgisim / ka‿pu pu pu / mó·ki. ojes kaškòks u ·e mọ òcikla. (Žg) Bu zgimui ma kie en. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. Phone ic and Mo phological Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y) SUMMARY In his a icle he au ho p esen s he con inued esea ch on Žaga ė local dialec . This ime he a icle is dedica ed o he accen ual, phone ic, mo phological phenomena ound in Žaga ė local dialec and i s peculia lexical cha ac e is ics. Lau he au ho , he accen ual endencies and dialec al g amma ical phenomena appa en in he eco ds o Žaga ė local A ikeln A icles 145 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) dialec made be ween 1998 and 2003 lead o he wo ks o he 21s cen u y he s udy on he change o he dialec . Dialec ologis s a ibu e Žaga ė local dialec o he a ea o uni e sal s ess e ac ion. The peculia i ies o accen ua ion o mixed diph hongs obse ed by linguis s Juozas Pab ėža and Auš a Kaika y ė dese e a mo e de ailed s udy and co ec ion wi h ega d o he in- o man s na ional belonging and linguis ic iden i y. Ce ain phone ic peculia i ies, such as he p onuncia ion o owels a, e, i, u and consonan s ch, , h, he use o addi i e j, , he so called phenomenon o šlekia imas and he so ening/ ha dening o consonan s, e lec he dialec s phone ic sys em. They can s ill be ound in he dialec al eco ds o he la e 20 h cen u y. Die mo phologischen peculia i ä en o Žaga ė local dialec , wie as s em al e a ion in nominal wo ds, numbe and gende a ia ions, use o he dual numbe , peculia (o bo owed om close local dialec s) o ma ion o nominal wo d o ms (p onominal, deg ee, e lexi e), as well as he peculia i ies o he usage o e b s ems and o ms a e s ill iable and sa is y he esponden s needs o linguis ic exp ession. Dialec al eco ds enable us o unde s and how wo ds a e o med in Žaga ė local dialec . The esponden s mainly used su ixal and p e ixal de i a i es and compounds. Noun de i a i es we e o med wi h su ixes -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is, whe eas -ingas, -inis, -u is we e mo e common adjec i al su ixes. P e ixal e b o ma ion wi h p e ixes ap-, nu-, pa-, pa -, p i ook he lead. The speake s o Žaga ė local dialec used o o m compounds wi hou a connec ing owel. The e iew o he lexical c oss-sec ion o Žaga ė local dialec p o ides us wi h an insigh in o he peculia lexis used in he dialec . The wo d o i s o m sub ly selec ed by he esponden s o desc ibe images o phenomena shows he lexibili y o he mo he ongue and i s sui abili y o exp ess hough s unde con empo a y condi ions. Į eik a 2019 m. Mai 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vilešio g. 5, LT10308 Vilnius, Lie u a janina. alu[email p o ec ed]