Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia)
Full text
Straipsniai / Articles 109 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika, sintaksė. DOI FONETINĖS IR MORFOLOGINĖS ŽAGARĖS ŠNEKTOS YPATYBĖS (XX a. PABAIGA – XXI a. PRADŽIA) Phonetic and Morphological Peculiarities of Žagarė Local Dialect (End of the 20th Century – Beginning of the 21st Century) ANOTACIJA Autorė tęsia vakarų aukštaičiams šiauliškiams priklausančių Joniškio šnektų tyrimą (aprašą). Straipsnyje aptariamos fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos, paskutinės iš aprašomųjų Joniškio šnektų, ypatybės, atspindėtos tarminiuose įrašuose, darytuose XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje (nuo 1999 iki 2003 m.). Aprašomi pastebėti Žagarės šnektos fonetiniai ir morfologiniai reiškiniai, diskutuotini akcentuacijos polinkiai, pateikiamas žvalgomasis leksikos savitumo aprašas. ESMINIAI ŽODŽIAI: vakarų aukštaičiai šiauliškiai, Žagarės šnekta, Žagarės šnektos fonetinės ypatybės, Žagarės šnektos morfologinė raiška ir leksikos savitumas. ANNOTATION The author continues the study (description) of Joniškis local dialects which belong to the Western Aukštaitian Subdialect of Šiauliškiai. The article discusses the phonetic and morphological peculiarities of Žagarė local dialect, the last Joniškis local dialect under
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXX analysis, which are reflected in the dialectal records made at the end of the 20th century and the beginning of the 21st century (from 1999 to 2003). The article describes the identified phonetic and morphological phenomena in Žagarė local dialect, the questionable tendencies of accentuation and provides a pilot description of lexical peculiarities. KEYWORDS: Western Aukštaitian Subdialect of Šiauliškiai, Žagarė local dialect, phonetic peculiarities of Žagarė local dialect, morphological expression and lexical peculiarities of Žagarė local dialect. ĮVADAS Autorė yra nustačiusi Žagarės šnektos ribas, bet kalbinių reiškinių nėra aptarusi1. Apie artimos Žagarės šnektai – Skaistgirio šnektos – fonetinius ir morfologinius reiškinius publikaciją yra paskelbusi kalbininkė Aušra Kaikarytė2. Pavienius fonetinius ir morfologinius Žagarės šnektos savitumus yra aptarę dialektologai Aldona Jonaitytė, Aleksas Girdenis, Genovaitė Kačiuškienė, Juozas Pabrėža3. Remiantis tarmėtyrininkų darbuose išsakytomis mintimis ir autorės įžvalgomis, pastebėtomis klausantis įrašų, siekiama pateikti kiek ne kiek apibendrintą Žagarės šnektos vaizdą ir numatyti tolimesnio tiriamojo darbo gaires. Straipsnio medžiaga – Žagarės šnektos įrašai, saugomi Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve4. Tiriami tarminiai įrašai apima XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios (1998–2003 m.) laikotarpį5. Apklausti vyriausiosios kartos respondentai, gimę nuo 1901 iki 1936 m. Įrašyta 16 kasečių tarminių įrašų, sudarančių apie 1440 val. teksto. Įrašai daryti nevienodą respondentų apklausos ir tarminės 1 Žr. Švambarytė 2018: 135–148. 2 Žr. Kaikarytė 2015: 150–173. 3 Autorė atsižvelgia į A. Kaikarytės ir kitų dialektologų darbuose išryškintus Žagarės šnektos savitumus; derinasi prie paskelbtų straipsnių struktūros apie Joniškio ir Skaistgirio šnektas; cituoja (o ne perpasakoja) tyrėjų mintis, kad būtų galima arba pagrįsti, arba išsakyti savo abejones dėl moksliniuose darbuose išsakytų teiginių. Autorė specialiai nerinko pavyzdžių iš Žagarės šnektos tekstų teiginiams iliustruoti, o aptarė visus (ir nesisteminius) šnektos fonetinius, akcentuacinius, morfologinius raiškos atvejus. 4 Tiriamoji medžiaga detaliau aprašyta autorės straipsnyje 2018 m. 5 LKI TA saugoma ir vėlesnių metų įrašai, pavyzdžiui, daryti 2011–2013 m., bet jais straipsnio autorė nesiremia dėl vienos priežasties – respondentų amžiaus. Vyriausioji karta geriausiai atspindi tradicinę tarmę, o tokių respondentų tarminių įrašų daugiausia padaryta nurodytais metais.
Straipsniai / Articles 111 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) kalbos įrašymo patirtį turinčių moksleivių, studentų ir doktorantų6. Respondentų kalbamąsias temas galima būtų suskirstyti į penkias grupes: a) Žagarės istorija ir jos interpretacija (legendos apie Žagarės vardo atsiradimą; apie žiemgalius ir jų kunigaikščius; apie Naryškino dvarą ir jo miškų prižiūrėtojus (eigulius); b) pramonė ir pramonės įmonių veikla (apie Žagarėje veikusias pieninę, sagų fabriką; apie vykusią prekybą ir prekybinį kelią į Rygą; apie kontrabandą, klestėjusią pasienyje; apie amatininkus, įsikūrusius Žagarėje ir pan.); c) religija ir šventieji (apie įvairių religinių konfesijų žmonių sugyvenimą; apie Senosios ir Naujosios Žagarės bažnyčias; apie Barborą Umiastauskaitę); d) mokslas ir raštija (apie kalbas, raštiją ir knygas); e) kasdieniai darbai (apie įvairius kasdienius darbus, pvz.: duonos kepimą, daržų priežiūrą, vaikų auklėjimą ir pan.; apie įvairias šventes, pvz.: vestuves, laidotuves, atlaidus ir pan.). Kodėl taip svarbu išryškinti temas? Tai daroma dėl to, kad kiekvienas kuriamas tekstas yra proto kūrinys, visa esme susijęs su gyvenimo patirtimi, vedančia į žmogų, į kūrybą7. Įrašinėtojo profesionalumas (gebėjimas nepertraukti klausinėjant ir minimalus įsikišimas) leidžia atsiskleisti gyvenimo detalėms, kuriose išryškėja respondento asmenybė (vertybinės nuostatos, istorinė išgyvento laiko pajauta, vertinamieji kriterijai ir jų raida, kasdienio gyvenimo kūrybinė poetika). Perpasakodamas respondentas kuria (ne tik atkuria, bet ir perkuria, prikuria, sukuria). Tuomet iš pasąmonės sugrįžta kalbos raiškos (garsų ir formų) įvairovė (žodžio vaizdas, atspindėtas mikrokontekste). Žagarės šnektos įrašai labai nevienodi: vienuose įrašytas ištisinis pasakojimas, kituose daug įvairių ir skirtingų įrašinėtojų klausimų, kuriais išbalansuojama rimtis ir respondentas negali laisvai pasakoti (kurti teksto), o tik keliais sakiniais atsako į klausimą. Todėl straipsnio teiginiams pagrįsti yra pateikta nevienodai pavyzdžių (nuo vieno iki kelių pavienių žodžių ar žodžių sakiniuose). 6 1998 m. A. Kaikarytė apklausė vyrą (g. 1928 m.) ir moterį (g. 1928 m.), o lituanistinių studijų studentės S. Mickutė ir S. Raicevičiūtė – vyrą (g. 1930 m.) ir dvi moteris (g. 1914 ir 1936 m.). 1999 m. įrašyti šešiolikos respondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1915, 1918, 1920, 1921, 1923, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) ir respondento (g. 1924 m.) tekstai, kurių įrašus padarė A. Laurikėtytė, B. Balutytė, R. Vidmantaitė, J. Norkienė, S. Raicevičiūtė. 2003 m. Joniškio „Aušros“ gimnazijos moksleiviai užrašė 1923 ir 1925 m. gimusių respondenčių ir respondento pasakojimus. 7 Apie tai plačiau žr. Daujotytė 1998: 69, 269.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Straipsnio tikslas – aprašyti pastebėtas Žagarės šnektos akcentuacines, fonetines, morfologines ir leksines ypatybes8. Tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: a) šifruoti tarminius Žagarės ekspedicijos įrašus ir rinkti medžiagą; b) aprašyti pastebėtas tarmines ypatybes ir lyginti (kur galima ir kiek galima) su kitų Joniškio šnektų (Skaistgirio, Joniškio) arba artimų tarmių (žemaičių, šiaurės panevėžiškių) ypatybėmis; c) pateikti kalbų kontaktų (latvių ir lietuvių) atspindžius Žagarės šnektoje (kiek pastebėta įrašuose). Straipsnyje taikomi aprašomasis ir lyginamasis metodai. Dėl kai kurių kalbinių reiškinių išsakomi hipotetiniai teiginiai, skatinsiantys atlikti tolesnį jų raidos ir / ar kaitos tyrimą. ŽAGARĖS ŠNEKTOS FONETIKA IR AKCENTUACIJA: TYRĖJŲ ŽVILGSNIS IR TEIGINIAI Akcentuacija. Žagarės šnekta yra vaš paribyje, kur vyrauja visuotinis kirčio atitraukimas, anot A. Kaikarytės, „žagariečiai kirtį atitraukia ir iš trumpos, ir iš ilgos galūnės į bet kokio ilgumo skiemenį“ (Kaikarytė 2015: 150). Pastebimas polinkis atitraukti kirtį į pirmą skiemenį, pvz.: v.riškis (vyrškis);*žàgare (Žagãrė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn), s.pi.ne (supỹnė), àdgal (atga), .tmintis (atmints). Dėl kontaktų su latvių kalba kirčio atitraukimas turėtų būti dar ryškesnis, bet dialektologai J. Pabrėža ir A. Kaikarytė teigia, kad Žagarės šnektoje kirtis nėra taip dažnai atitraukiamas kaip Skaistgirio šnektoje, kur jis nušoka į skiemenį, kirčiuojamą atraminėse formose. Tarminių įrašų medžiaga leidžia daryti prielaidą, kad atskirų respondentų kalba kiek ne kiek skiriasi: Žagarės miesto gyventojų akcentuacijos sistema paremia kalbininkų išsakytą mintį, o aplinkiniuose kaimuose (į Skaistgirio, Raistų, Juodeikių pusę) kirčio atitraukimas yra dar ryškesnis, pvz.: gerα / gèrα (Veršiai); i(ž)‿žm.. / i(ž)‿žmo.ũ·; vsùs (Žg) / visùs; gr.d. / gru.dũ· (Žvelgaičiai). Minėtų kalbininkų teigimu, Žagarės šnektoje ypač dažnai kirtis atitraukiamas iš veiksmažodžių ir dalyvių, padalyvių, pusdalyvių formų galinio skiemens į priešdėlius (Pabrėža 1998a: 782; Kaikarytė 2015: 152). Tokią mintį paremia ir Žagarės šnektos pavyzdžiai, plg.: nèžina, ùštek, pàsiriŋ žàgar., vαd·toe pàskiȓti (Žg). Jei veiksmažodis turi du ar daugiau priešdėlių, pastebi A. Kaikarytė, kirčiuojamas arba priešdėlis, einantis prieš šaknį, arba tas žodžio skiemuo, 8 Dėl pernelyg didelės šio straipsnio apimties Žagarės šnektos morfosintaksinėms, sintaksinėms, frazeologinėms ir stabiliųjų junginių ypatybėms atskleisti autorės rengiamas atskiras straipsnis.
Straipsniai / Articles 113 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) kuris gauna kirtį asmenuojant. J. Pabrėžos nuomone, „kirtis prieš žodžio šaknį gali būti atsiradęs dėl analogijos su veiksmažodžiais, kurių priešdėliai turi dėsningą morfologinį kirtį, pvz.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pabrėža 1998a: 782; Kaikarytė 2015: 153). Pastebėta, kad „tarminėje literatūroje [...] apie Skaistgirį (taip pat Žagarę, Gaižaičius), kaip ir gretimame žemaičių plote, labiau pabrėžiamas pirmasis tvirtagalių dvigarsių dėmuo (LKT chr.: 63)“ (Kaikarytė 2015: 156–157). Tą mintį paremia ir pavyzdžiai iš žagariškių tekstų, pvz.: pẽ.ns, pαr‿ta.‿gã.sra., pam.klαs9. Apie akcentuacijos sudėtingumą A. Kaikarytė yra rašiusi taip: „Ypač sumišęs Skaistgirio šnektos kirčiavimas – jame susipynusios ir vadinamojo aukštaitiškojo, ir žemaitiškojo visuotinio kirčio atitraukimo ypatybės. Tvirtagalės priegaidės spūdis dvigarsiuose koncentruojamas nenuosekliai – ir ant pirmojo dėmens, kaip Žagarės šnektoje, ir ant antrojo dėmens, kaip Joniškio šnektoje“ (Kaikarytė 2015: 170–171). Tai rodytų ir pavyzdys iš Žagarės: nu‿tαi‿tén [šokiuose] ka‿pri-edava / vsà *žàgarè bú·dava (Žg). Vis dėlto galima kelti hipotezę, kad dvigarsiuose tvirtagalės priegaidės spūdis pasiskirsto per abu dėmenis, pvz.: bã.sei, gã.sra, krã.ũje, nukũ.st, skã.bes, sv.e. (Veršiai, Žg). Taigi Žagarės šnekta kalbančiųjų respondentų akcentuaciją yra keblu aprašyti. Primintina, kad ją iki dabar tebeveikia ne tik kalbiniai kontaktai, bet ir du kalbiniai standartai – latvių ir lietuvių radijas bei televizija. Fonetika. Svarbiausios vaš fonetinės ypatybės, kurias išskiria dialektologai, yra sveikų mišriųjų dvibalsių an, am, en, em, nosinių balsių ą, ę išlaikymas ir l kietinimas prieš e, ė, ei, ę tipo balsius. Žagarės šnektos tekstuose šių ypatybių laikomasi: sαmd·dαa, tám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna ta·‿αnsá.mbli.; žegau., rαñd, vã·lαnda, isigαñda labα, i.vαȓ. gαd; tén, uždegdαa, šveñtes rúoždαa, rajòna ceñtrαs; sodi.b·łas (Žg, Veršiai, Žvelgaičiai, Žiuriai). Dialektologai J. Pabrėža ir A. Kaikarytė yra pastebėję, kad apie Žagarę „gana dėsningai kietinamos junginių grupės lė, le, lę, lei nekirčiuotose galūnėse ar galūnėse, iš kurių atitrauktas kirtis, ypač žodžiuose ir formose, padarytose iš veiksmažodžio leisti“ (Pabrėža 1998a: 786; Kaikarytė 2015: 163). Kaip yra pastebėjusi 9 Tradiciškai nuo 1970 m. publikuotuose tarminiuose tekstuose iš Žagarės tvirtagališkai kirčiuotinų dvibalsių ir dvigarsių skirtingais kirčio ženklais (riestiniu ar dešininiu) žymimas tik pirmasis dvigarsio ar dvibalsio dėmuo, plg.: lãika, nusigãndus (Lkt 1970: 149); vá.ika, ké.lmαi (Lktch 2004: 68–69). Skaistgirio šnektos aprašo pavyzdžiuose vartojami abu kirčio ženklai; plg.: bã.isẹi, pl.nta, sẹpt.nta (Kaikarytė 2015: 151–152). Autorė, šifruodama tekstus, pastebėjo, kad pirmasis dvibalsių ir dvigarsių dėmuo yra ryškesnis, bet ir antrasis dėmuo turi kirtį. Todėl pavyzdžiuose tvirtagale priegaide kirčiuojamų dvibalsių ir dvigarsių dėmuo žymimas kaip pusilgis ir kirčiuojamas riestiniu kirčio ženklu. Antrasis dėmuo taip pat kirčiuojamas riestiniu, bet nežymimas pusilgumas.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXX A. Kaikarytė, Žagarės šnektoje kietinamas tik junginys le, tik jis, kaip ir skaistgiriečių, žodžio viduryje nekietinamas (Kaikarytė 2010: 12; 2015: 164)10. Atrodo, kad kalbininkų teiginiai yra pernelyg kategoriški. Polinkis kietinti le grupės junginį galūnėse tikrai dažnesnis, plg.: daba meorã·cie nùšlave tus / ré.iške / vsà(s) sodi.b·łas (Žg); gatv·ła tòk śæũra / su‿αkles vaúodαva / pripuśt·dαva (Žg); d.rbau / kæłà(š) š·ȓæu / ká.rves m.lžau (Daukšiai); paú·dαva kelin·łas (Žiuriai); àš tòk mergelk·ła α bùva (Žg); palka α tei(p)‿pàt‿va nàšła (Žg); àtnešu dúonas riekẽ·ła. (Žg). Pavieniais atvejais l kietinamas ir žodžio šaknyje, plg.: palαistùvαi(Žg); αn‿tóke łαče .šłαŋke srúogas (Žg). Tarmėtyrininkė A. Kaikarytė, aprašiusi Skaistgirio šnektą, yra paminėjusi ir keletą Žagarės šnektos ypatybių, kurios sietinos ir su Joniškio šnektos ypatybėmis (Kaikarytė 2010; 2015). Pirmiausia minėtina žemaitiškoji galūnių redukcija: „Žagariečiai netaria pralietuviškų trumpųjų balsių tose linksnių ir asmenų galūnėse, kurios niekada nekirčiuojamos, išskyrus tuos atvejus, kai balsiui iškritus susidaro sunkiai ištariama priebalsių samplaika“ (Kaikarytė 2015: 150). Teiginį paremia įrašuose girdimi káims, brã·vors, vens, vé.s ir pan. Kalbininkės teigimu, „vietoj pralietuvių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žagariečiai nekirčiuotose galūnėse turi trumpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es]“ (Kaikarytė 2015: 150). Minėtų kalbininkų pastebėta, kad kirčiuoti pagrindiniu kirčiu balsiai a, e nepailgėja, o tariami trumpi, plg. Žagarės šnektoje: vè, uždè, anà, bràstva, màna. Trumpumas čia galėjo atsirasti dėl kalbų kontaktų, manoma, kad dėl latvių kalbos įtakos (Pabrėža 1998a: 783; Kaikarytė 2015: 157). Balsiai i, u pailginami iki pusilgių. J. Pabrėža yra pastebėjęs, kad Žagarės šnektoje tokios pozicijos i, u savo kokybe „daugiau primena rytiečių pusilgius, negu suvalkiečių trumpuosius“ (Pabrėža 1998a: 784; Kaikarytė 2015: 158). Teiginys taip pat koreguotinas, nes minėtus balsius respondentai linkę dėsningai pailginti tik mišriuosiuose dvibalsiuose ir dvigarsiuose (pvz.: nebed.r, š.mta, bú.ŋkeri., iždú.rdαva). Kitais atvejais trumpųjų i, u tarimas įvairuoja: gali ir pailgėti (pvz.: net.ȓ ; virš‿tr.zdešimt mẽ·tu.; paskut.neis), ir nepailgėti (plg.: m- tus [sulaukusi trisdešimties metų]; pnigus; pri‿rùsu; mednes (medinės); mšks; palαistùvαi; palka [tapo]; apatnei aũkštαi; rùdeni.). Žagariškiai veiksmažodžio eiti šaknyse e keičia a, todėl sakoma ain. Tais atvejais, kai veiksmažodis vartojamas su priešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu, įspraudžiamas v, pvz.: nuvenù (Žg); o‿dàbà ta‿màm(a) αn‿to‿dúonas kvepima nùven (Žiuria); dàba jau‿nuvẽ.nαm an(t)‿to‿sùtαrta lã.ka (Žiuria); i.‿gr·- bas mamã·te nuvẽ.dαva (Žvelgaičiai); kαim·nαi sùven tén / gmines [į metines] suvaúoj (Žg); dàbà vens pas‿k.ta. nè / [seniau] suvedαva / pavakaró·j (Žg). 10 Apie junginio le kietinimą tarmėse plačiau žr.: Kardelis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008: 485–494.
Straipsniai / Articles 115 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Su j dėsningai tariamas žodis ilgas, plg.: ta()‿jũ· [avių] v.lna rà .ga (Veršia); i‿ta‿ká.ȓtis .ga / prkiši nàgùs i‿sùpas (Žg). Į priebalsių samplaikas rz, lt įterpiamas a arba e, plg.: bú·dαva tókes karazŋkas keturkαmùke / jà (Veršia); i.‿*r·ga. nuvaus / tαi‿suknẽ·le. nup.kus / tαi‿pã·leta. (Žg), panašiai kaip užrašytas dar Mato Slančiausko katanas SŽ ar kazalėkas KrŽ11. Žodyje geležis, šulinys ir jo vediniuose išmetamas balsis e arba i, plg.: priká.l - dαva tóuz gé.u su‿sk.lm pri‿tu.‿mẽ·u. (Veršia); pαr‿ta.‿džùte. gẽ.žis ·e vinα gàlè / i‿ktα (Žg); d‿t· / ka‿js [alus] prad·z gẽ.že smird· (Veršia); šú.lnis αn‿to.‿kαpa b.va (Žg); su‿gelžu [samčiu] negã·lim [alaus maišyti] / jà (Veršia). Naujai atėjusiuose į šnektą žodžiuose balsiai gali būti visai netariami [gródαva vens kardijóns ir‿bú·gnas (Veršia); v· lé.rma / b·gdαvau i.‿ká.ima. (Žg)] arba keičiami kitu balsiu [gi.vaùku (Veršiai, Žg); ká.ršt(a.) ã·kmina. ·ded i‿t(a·)‿ã·lu. (Veršiai); bùva acirã·du(s) ski.lùte. tòki / tai‿vã.kαi / sã·ka / mèzdαv(a) akmiùka. i.‿ta.‿ski.lùte. / té(n) nužvaŋg·dαva kàs‿tαi (Veršia)]. Junginį va žagariškiai, panašiai kaip žemaičiai, taria kaip dvibalsį uo žodyje apvalus, plg. dilgin·le / tòki lã·pαi apulu.s (Žg). Iš M. Slančiausko užrašytos tautosakos žinomas ir dabar tebetariamas dvigarsis in vietoj ilgojo balsio į žodyje knyga, plg. tktα‿jeu kn.ɳgas nusipȓ reik·e (Žg)12. Šlekiavimas – ryškiausia ne tik Skaistgirio, bet ir artimos, Žagarės, šnektos ypatybė. Apie šlekiavimą Skaistgirio ir Žagarės apylinkėse yra rašę dialektologai A. Jonaitytė, Zigmas Zinkevičius, A. Girdenis, J. Pabrėža (Jonaitytė 1960: 79–86; Zinkevičius 1966: 148; Girdenis, Pabrėža 1978 (= Girdenis 2000: 117– 120); 2002: 229–232; Pabrėža 1998: 25–27; 1998a: 781–787). Dėl šios ypatybės minėtų šnektų atstovai mokslinėje literatūroje vadinami šlekiais. Kelta minčių, kad aptariamas reiškinys galėjęs būti paplitęs didesniame plote, jo pėdsakų pastebėta ir gretimame Rudiškių šnektos plote (Urnėžiūtė 1999: 21–23; Kaikarytė 2015: 159). Pirmoji, plačiau rašiusi apie šlekiavimą, kalbininkė A. Jonaitytė senuoju šlekiavimo variantu laikė priebalsių s ir š, z ir ž, c ir č, dz ir dž nedėsningą vartojimą (Jonaitytė 1960: 79–86), kai vietoj š, ž, č, dž tariama s, z, c, dz ir išimtiniais atvejais vietoje s, z, c, dz tariama š, ž, č, dž. Disertacijoje „Šakynos tarmė“ (1962) A. Jonaitytė yra pastebėjusi, „kad Gražáičių ir Domekių kaimuose vietoje bendrinės kalbos s, š, z, ž tariami tarpiniai s, š ir z, ž garsai, kurie yra artimesni š, ž negu s, z. Bet darydama išvadas kalbininkė liko prie nuomonės, kad 11 Žr.: SŽ 2014: 282; KrŽ (rankraštis). 12 Žr. SŽ 2014: 305.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXX senovinis šlekiavimo variantas yra tas, kur vietoje bendrinės kalbos š, ž, č, dž tariami s, z, c, dz“ (Kaikarytė 2015: 159). Praėjus dešimtmečiui, po 1975 ir 1992 m. ekspedicijų į Žagarę bei jos apylinkes, A. Girdenis ir J. Pabrėža pradėjo tvirtai teigti, kad „keliuose Žagarės apylinkės kaimuose (Martyniškiai, Brùžas, Žvelgáičiai, Dilbinliai, Veršia, Žiùriai, Stungia, Daukšia) priebalsiai s:š, z:ž, č:c, dz:dž yra nemaišomi, o suliejami į vieną tarpinį garsą ś, ź, ć, “ (Girdenis, Pabrėža, 1978 (= Girdenis 2000: 117– 120); 2002: 229–232; Pabrėža 1998: 25–27; 1998a: 781–787). Dažniausiai, rašo A. Kaikarytė, „suliejami į tarpinį s, š garsai. Rečiau z, ž, c, č ir dz, dž, nes žodžių su šiais priebalsiais yra kur kas mažiau“ (Kaikarytė 2015: 159). A. Girdenio ir J. Pabrėžos jau 1978 m. konstatuota, kad šlekiavimas Žagarės apylinkėse gerokai apnykęs (Girdenis, Pabrėža, 1978 (= Girdenis 2000: 120); Kaikarytė 2015: 162). Kalbininkų teigimu, šlekiavimas nėra kildintinas iš žiemgalių kalbos. Kadangi nėra išlikusių žiemgalių rašto paminklų, sunku įrodyti, kad patys žiemgaliai neskyrė sargiųjų (s tipo) nuo žvarbiųjų (š tipo) priebalsių. Be to, neįrodyta, kad lietuvių kalba pati neturėjo tarmių, neskiriančių šių priebalsių (Girdenis, Pabrėža 2000: 231; Garšva 2005: 225). Pastarieji kalbininkai yra užsiminę, kad šlekių tarpiniai garsai gali būti labai archajiški – „galbūt išlaikyti net iš tų laikų, kai vietoj dabartinių š, ž tebebuvo vartojami guturaliniai priebalsiai“ (Girdenis, Pabrėža, 1978 (= Girdenis 2000: 119); Kaikarytė 2015: 163). Liekamųjų šlekiavimo reiškinių Žagarės šnektoje tebesama, plg.: aź g·euś śu‿viś.(m) / muśtẽ·lm (Žg); àćśkirαi pasak·śu (Žg); o‿dàbà vśkaś kap i‿ne‿śàva (Žg); añź d.rba pri‿śtat·- baś (Žg); dàbà śã·ke / nebedúo(t) tu.‿ũ·lu. (Žg); taś‿maźàśiś gá. pe mẽ·tu. / gá. da.‿n· (Žg); kαp apśveeu / prad·eu śtat·tiś (Žg); kαi‿prad·e vśuś łá.i / ir‿àn. pałá.ide (Žg); gatv·ła tòk śæũra / su‿αkles vaúodαva / pripuśt·dαva (Žg); e / kur‿brαŋgèśne. αga. mók (Žg). Pasitaikė pavienių žodžių, kuriuose žvarbusis š visai netariamas, plg.: vá.isina [vaišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg). Fonetiniai žodžio kitimai neretai būna nulemti artimosios ar tolimosios asimiliacijos, plg.: rùšiškai (Veršiai); apśiplá.unu / iśiślúostau če‿ta·‿v.rtuve. (Žg); nu‿ir‿daæ / ȓǽ.udαvom śu‿śàkè / vsa. dena. ȓó·vm (Žg); šušá.ude nàmùs / ktùs nudẽ·gina (Žg); net.l pá.rks at·e šu‿šá.utuvαis i‿nuvã·re [žydelkaitę] (Žg); išišukúodαva tas‿v.lnas (Žg). Pastebėta, kad vyresnieji Žagarės šnektos, kaip ir kitų tarmių, atstovai priebalsius ch, f, h taria k, p, g, plg.: edavom i.‿pẽ.mas (Daukšiai); tuos‿veȓšèùs pavã·sari. išvã·re i.‿ktàs pẽ.mas (Žg); kil.gramαiz bú·dαva tas‿mèdùs pabrčnas (Žg); [Barboros žagarietės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà ·r pudã·mentαi (Žg); pika plenèùs / pasidàȓæ pó.rmas / údαvau / uvaũ(š) šæuštinùkus (Veršia)13. 13 Apie panašius kitimus Skaistgirio šnektoje žr. Kaikarytė 2015: 164.
Straipsniai / Articles 117 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) 1 DIAGRAMA. Žagarės šnektos fonetinių kitimų nuorodos Žagariškiai ir priebalsius ar jų samplaikas linkę keisti, pvz.: vl taria b [màna dùkt / i‿*blàdas an·ks rà mẽ·tαis‿tik jeunẽ·nis (Žg)], o prie žvarbiųjų šž prideda k [bαčei skàne išvit (Žg)]. Kaip ir kiti Joniškio šnektų atstovai, žagariškiai linkę numesti nekaitomų žodžių paskutinius priebalsius l, n, r, pvz.: mã (man), dã· (dar), v· (vėl), tẽ· (ten)14. Tačiau teigti, kad visi respondentai dėsningai numeta minėtus priebalsius, neleidžia viena aplinkybė. Dėl nenuoseklaus pasakojimo (nuolatinio įrašinėtojų klausinėjimo ir pasakojimo pertraukinėjimo) respondentas negali atsipalaiduoti ir taikosi prie standartinės kalbos normų. A. Kaikarytės teigimu, žagariečiai „išlaiko sutrumpėjusių žodžių priebalsių minkštumą žodžio gale“ (Kaikarytė 2015: 164). Tai vyksta labai nedėsningai ir galėtume sakyti, kad tik pavienių respondentų kalboje. Atrodo, kad minkštinimas dažnesnis žodžio šaknyje ar viduryje, plg.: màmà bùva laim.ŋga / kad‿ànà pã.neše vaiká.ms ta·‿pùta. (Žiuria); [žydų] vsas ȓǽutuves bùva (Žg); nu‿ku‿če vs susiȓǽusim [kartu gyvensim] (Žg); .rà i‿tòki didùma ùvis / i‿tòki (Veršia); priȓæũs / arba‿naštẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiuria); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηgv.snis / išidαvom (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u / i‿vežmus ȓé.u (Žagarė); ȓǽ.utuve bùva *juodeuos pas‿*αrlá.ucka. (Žg); [rugius] su ȓǽ.un tòkes (Žg); gal·ei lαei vaúo i.‿*r·ga. (Žg). Naujai į šnektą atėję žodžiai pritaikomi ir fonetiškai: griñdas iždaž·tas / i‿lènùms iškló·cs (Žg); tàdà dã· nebùva tò. pámperu. (Žg); mán basa st·gu. 14 Ten pat.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXX surak.ntas rαkas (Žg)], arba atlieka atributinę funkciją, t. y. pavaduoja būdvardį [p.rma.e ta.‿operã·cie. / ta·‿dẽ·e / sã·ka / bl.gα / gret užmga (Žg)]. Žagariškiai tebevartoja dviskaitą. Įrašuose pastebėta skaitvardžių dviskaitos akuzatyvo forma, plg. [pencijos] gá.unu dù šitù sept·nezd.šim (Žg). Dažniausios dviskaitos galininko formos su daugiskaitiniais daiktavardžiais metai, mėnesiai arba vienaskaitinėmis formomis litas, karas, pvz.: i.kabna jeu‿šita. / dev·- nezdẽ·šim(d) dù mètù (Žg); tètè bùva daũk senènis už‿màm. / pαr‿dvdešim(d) dù mètù (Žg); daæ dù mètù tαm‿pàče kαimẽ·li. pri‿vã.ku. bùva (Žg); tαi‿dù m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kàrù pá.rgi.venau (Žg); dúodu dù ltù pαr‿m·nesi. kã.ta. (Žg). Šnektos įrašuose aptinkamas atskirų įvardžių (ypač parodomojo tas, ta) dvejopas vartojimas: vienais atvejais minėtas įvardis atlieka savo funkciją, kitais atvejais jis vartojamas kaip artikelis (artroidas), plg. i‿tep ta‿ži.dé.lka ižgé.lbe ta.‿gi.v·be. (Žg)20. Žagarės šnektoje vartojama įvardžių samplaikų. Pavyzdžiui, turėjimui, nuosavybei išreikšti sakoma dviejų įvardžių (asmeninio savybinio savas ir pabrėžiamojo pats) junginys, plg. mã·s tur·om kèlès ká.ȓve(s) sàva pàtis (Veršia). Vietoj parodomojo tas, ta respondentas pavartojo daiktavardžio ir parodomojo įvardžio pats su stiprinamąja dalelyte jau samplaiką, plg. o‿i.‿vduri. stó· tas‿mašns pàcs‿jau (Veršia)21. Žagarės šnektos tekstuose pastebėta parodomojo įvardžio anas, -a įvardžiuotinė forma: anàsis / tàz beȓùks (Žg). Joniškio šnektų, kurioms priklauso ir Žagarės šnekta, veiksmažodžiai yra kito kamieno ir asmenavimo paradigmos, plg.: jiẽ s· / ir‿àš acis·dau šàlè (Žg); tà(s) s·‿sa.u isipl·te.s (Žg); kàtr. sekmã·dieni. nó·ræm [šokių] / giæm / ka‿ gró· (Žg); nèva / nèva / nesigi ka‿vó·ktu. [čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·et nègraže kαb·? (Žg); kiẽk àš nor·eu / tiẽk àš re [karves dobilienoje] (Veršia); àš agina / vαga / dàbà palkset / išvaúoset / gαla màmàs palka / acisàæ kavaleȓeus (Žg). Kartais respondentams pasakojant prasprūsta gana netikėtos veiksmažodžių formos išsigąsti, išsiganda, išsigando arba budėti, budėja, budėjo, pvz.: mojevnes žolẽ·les nuo‿žgašče bùva / nu‿va‿kad‿isigañdi / nu‿va‿tep / kad‿už‿nùgar.s / sudúok pαr‿nùgara. / isga.st (Žg); apré.ŋgi / dèd i.‿grã·ba. / i‿bud·i (Žg). Žagariškiai, kaip ir kaimynai žemaičiai, sangrąžos dalelytę nukelia į žodžio galą, pvz.: tù neklaus·kis (Žg); vis‿tek nemã·tos / ku añz d.ga [apie vyną] (Žg); àš‿tαi neké.igdαvaus (Daukšiai); mùtis nemùšoms / o‿ten‿žoẽ·li. pasisak· / vs 20 Apie artroidą plačiau žr. Rosinas 1988: 59–67. 21 Įvardžių samplaikos – stabilieji žodžių junginiai – numatomi plačiau aptarti rengiamame sintaksės skyriuje.
Straipsniai / Articles 125 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) pasisã·ka (Žg); re(g) gi.vé. / niẽkur ned·sies (Žg). Kartais pavartojamos dvi sangrąžos dalelytes – po priešdėlio prieš šaknį ir žodžio gale, pvz.: apsvedas / i‿tek jiẽ vαkst / kol‿jiẽ pràdèd gi.vé. (Žg); ktà kαim·ne śã·ka / tù nesikśkiś (Žg); nesigies nei‿to. pl.šk. / niẽka (Žg); p. śenã·tvj nebesim·kas / jà (Žg). Žagarės šnektoje dar pavartojamos senosios atematinio asmenavimo formos, pvz.: màmà paliẽkt‿jau ta·‿duon·te. sukrαmt·ta. su‿sakarnù (Žiuria); nã·ti. nemiẽgtu (Žg); užmiẽgti / tàdà pas.si žm.gùs / ir‿àš tàdà užmiẽgtu (Žg); atró·da / k(a)‿añc miẽkt/ i‿gànà (Žg); [linus] paæũ jeu‿jus kú.lst / nukú.lst su‿tò.(m) mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg). Būtojo dažninio laiko 3 asmens forma turi baigmenį -ai: ušplik·dαvαi su‿vá.- deu / d·dαvαi v·nu. / išplàgdαvαi gèrα (Žg); sak·dαvαi (Žvelgaičiai); švàre làbα šlúodαvαi tαn‿pẽ·u. (Žvelgaičiai); p.rma edαvαi i.‿mok·kla. ir‿kùniŋgα (Žg); tαi‿nèždαvαi i.‿dá.rba. tàšès tòkè(ž) žmon.m / vá.gi·dαva [obuolius] (Žg); tg išedαvαi i.‿laũka. (Žg); paredαvαi nàmi / vá.gi. tá.u niẽks nedus (Žg); ái / kαb gràže šó·gdαvαi! (Žg)22. Išlaikytos ir senosios veiksmažodžio būsimojo laiko daugiskaitos trečiojo asmens formos, aptinkamos kone visose lietuvių kalbos tarmėse, plg.: kà‿jau pràšα / ta atvaúome (Veršiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d.rme ã·lu. (Veršia); js [žydas] usirã·ša an‿pó·pere / j(ž) žna / ka‿mã·s atidúome tuos‿pnigus / kek i.kainúo / jà (Žg); paská.di.te kem. / i‿susimá.te gree / nereks pagal‿nùmeri. els lá.u tàdà (Veršia); α‿jũ·s vsadà tòki bũ·śte / kad‿jũ·s nenat ni‿i‿bažn·če.? (Žg); nuveme iki‿gã·la / i‿eme àdga pαr‿ž·le. (Žg); nu‿i‿dàbà mẽ·s‿jeu vs vaúome (Žg); o‿ta.‿mé.ile. / v.kα / ràte / i.‿tu.‿š.m. pri-aug.n te / i.‿ tu.‿v·ru. / i‿àcib.s / kαi‿žàl bαčei (Žg). Žagarės šnektoje geidžiamąją nuosaką reiškia esamojo laiko trečiasis asmuo ir dalelytė lai (rečiau lei), pvz., la iñ ne-užd.rba tiẽk / par‿pùsmeti. jau‿jiñ pràktika(š) šiẽk tiẽk i.ge (Veršia)23. Įrašuose iš Žagarės šnektos pastebimas veiksmažodžio bendraties trumpinimas, ypatybė būdinga ir kitoms lietuvių kalbos tarmėms, o bendraties kamiengalis dažnesnis su -yti nei -inti, pvz., jà / àvs aug·dαvom / lnus aug·dαva / aug·dαva kv·nus (Veršia). Tranzityvusis priesaginis -uoti vedinys iš mėšlas žymi aktyvaus veiksmo nulemtą priežastinį veiksmažodį, plg. reik·e m·šla. vè mšlúot αnt‿lak. (Žg). 22 Apie jas plačiau žr. Grinaveckienė 1962: 147–169. 23 Išsamiau apie šį reiškinį bus rašoma sintaksės skyriuje (straipsnis rengiamas).
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Savaiminis priesagos -telėti intranzityvusis veiksmažodis atitinka priešdėlinį paaugau, paūgėjau, pvz., dauæũ á.ukteleu / jeu‿prad·eu ant‿mašna. d.ȓ (Žiuria). Priešdėliniais veiksmažodžių vediniais Žagarės šnektoje itin subtiliai nusakomas patikslintas veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo pobūdis. Priešdėliniu apvediniu žymimas veiksmo kartotinumas, plg. kta. pá.rtie gàl v· apsã·li / v· nutẽ·ki (Veršiai). Vedinys su atvartojamas to paties veiksmo atkartojimui (po kurio laiko) nusakyti ir sudaro pa-/atsantykinę dermę, plg. jiẽ vs po‿vena. atrã·ša / o‿má.n visiẽm atraš· (Žg). Priešdėlinis atvedinys sudarytų reikšminę dermę su užvediniu, plg. kαrjèrus kαip‿škase / mùm jeu‿niẽks nebepriklaũsa / nebe-atmó·k (Žvelgaičiai). Priešdėlinis įdomautis įgyja reikšmę ‘domėtis’, pvz., kàs i.domã·vos / tαi‿tàs ir‿šeñdie mó·k ta·‿dá.rba. d.r / kã· màmà d.rbdαva / o‿kàtràs ne-i.domã·vos / o‿gá jám lã.ka nebùva / js ir‿šeñdien nežna / kã· ta‿màmà d.rba / kap jiñ kẽ·pe / àš tóks vαgz bùva / ka‿àš i.domàvas / kã· tùkαi tùȓ / kαp jiẽ (Veršia). Priešdėlinis išsakinyje nuo‿r·t(a) αŋčé.use(i) ške tàv (Žg) atitinka pavedinio reikšmę. Priešdėliniai veiksmažodiniai vediniai išryškina kalbančiojo akcentuojamų veiksmažodžių reikšminius niuansus. Kontaminacijos pavyzdys galėtų būti toks: jiñ nevepus / ir‿ne-á.udus [nėra verpusi ir nėra audusi] (Veršia). Žagarės šnektoje itin dažni priešdėlio nuvediniai. Kartais tokie priešdėliniai vediniai atitinka priešdėlinio suvedinio reikšmę, plg. nùdege / pup· / užl·gina v.ska. / ižgadna senó·viška. ta.‿αnsá.mli. (Žg); šv.lpi. paspá.ude / nùšvipe / ka‿jau‿dá.rbz bakcs (Veršia); tas‿jǽ.utiz bùva tek nušá.udi.cs / bet‿nenušá.ucs (Žg); p.rtis nebùva nudẽ·gi.ta mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs / ktùs nudẽ·gina (Žg); tie‿ltα jeu‿dàbà làbα nuprast·e [menka prekinė vertė] (Žg). Nuvediniai gali atliepti privedinių reikšmę, plg.: [karvę] pardaũk nurše.z bùvα / par‿tó·li (Veršiai). Jie gali pavaduoti pavedinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nuraš· [laišką] (Žg); kek àž dàbà nusklausa / àš pasipktinus èsù (Žg). Kartais tokie vediniai atstoja kelių priešdėlinių vedinių reikšmę, pvz.: ap(i)-, iš-, pa-, su-, plg.: nupã·- sakoje / kó·kes pã·sekmez gã bú·ti (Žiuriai); ké.ls kαi‿edαva / tẽ· ȓ.ve nùkast (Žg). Nuvediniai gali atitikti pervedinių reikšmę, plg. i‿ta.‿bùta. nurã·še [vaikams] (Žg). Sakinyje dàbà nusm.rdi. dú·mαis / gẽ·ȓ (Žg) nuvedinys vartojamas suar pervedinių reikšmėmis. Kaip subtiliai parenkamas priešdėlinis vedinys, rodytų ir sakinys su dviem nuvediniais, kurių pirmasis atitiktų pervedinį, o kitas būtų vartojamas tik rąja nureikšme, plg. tòk gràž bùva kumeùke / nušó·ve vsàs kẽ·tures kó·jes vαšei / o‿g.và / màmà da.‿prã·ša to.‿karẽe / nušá.ukit / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg). Priešdėlinis nuvartojamas veiksmo intensyvumui nusakyti: u‿višuz bùva med. - nis // nu‿i‿pàdege // nùdege (Žg); kta. pá.rtie gàl v· apsã·li / v· nutẽ·ki (Veršiai). Minėti priešdėliniai vediniai gali atitikti suarba pavedinių reikšmes,
Straipsniai / Articles 127 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) plg.: nùle [obuolių sūrį] (Žg); tαb dã.lei nudã·ra [nugludina suformuotą duonos kepalą] (Žg). Sangrąžinė veiksmažodžio su priešdėliu nuforma reiškiamas veiksmo intensyvumas: [sūnus] teg bùva nusis.ge.s / i‿ta‿dã·ktare bùva kašku išvavus (Žg); òbuo [vynas] / ka‿nugi.vé.n / kαi‿g.ñtαrs (Žg). Nuveiksmažodiniais vediniais nusakoma veiksmo trukmė: àš v nukeñu [kurį laiką patyli] (Žg) arba [vagys] televzoȓu. spαlvó·ta. šneše / dá.iktus nur.ñka (Žg). Priešdėliniai nuvediniai vartojami vietoj kitų priešdėlinių (iš-, pa-, per-, pri-, suir pan.) veiksmažodžių (žr. 2 diagramą). 2 DIAGRAMA. Priešdėlinių nuveiksmažodžio vedinių atitikmenys Priešdėlinis pavedinys Žagarės šnektoje atitiktų veiksmažodinių išvedinių reikšmę, plg.: sušlã·pinαm / ir‿pã·tempæm an(t)‿pevos [audeklą] (Daukšiai); àš / kad‿i‿v·riškis / dúona. išmó·kčeu kè / dã· pakèčeu (Veršia). Plačiai respondentų vartojamas parkaip veiksmažodžio priešdėlis gali atliepti atir išpriešdėlinių vedinių reikšmes, plg.: p.rma. lá.iška. kat‿nùrae / tαi‿pá.runte pinigũ. (Žg); śu‿v·ru parśiśk·re (Žg). Priešdėlinius priveiksmažodinius vedinius žagariškiai vartoja mažybine reikšme vietoj už-, plg. biškẽ·li priplik·dαva tu.‿m.ltu. (Veršia). Sangrąžinės priešdėlio priveiksmažodžių vedinių reikšmės veiksmo baigmei nusakyti atitiktų priešdėlinių nu-, pa-, su-, užveiksmažodžių reikšmes, pvz.: risimiša
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXX [pavardės] (Žg); aš‿risisteb·eu a (Veršia); bαñda. gàe / risil·ga ká.rves m. / i‿ká.rves m.lždαvau (Žvelgaičiai). Intensyvesnį veiksmą atspindi vedinys prisukti, reikšme ‘prisemti’: kùbilus vã.ñdene risùgdαvom i(š)‿šú.ne (Žg). Perkeltinę reikšmę įgyja prikinkyti – ‘paskirti dirbti’: d.æ rikike ri‿veȓšẽ·u. (Žg). Vartojami ir supriešdėlio vediniai, pvz., sangrąžinis subjekto atliekamas veiksmas susiubagauti reikšme ‘prisirinkti, susirinkti’: susi-ubagã·va tu.‿pniŋg. dẽ·šim tú·kstαnu. (Daukšiai). Priešdėliniu užvediniu atliepiama pavedinio reikšmė, plg.: i‿tas‿vã.ks uskũ.ñde tαi‿mó·tinαi / ka‿màn vã·gin (Žg); uitã·ćus i‿nàmùs / paskutne. sveikã·ta. d·us i‿da.‿mán rek iše iš‿nàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ·tis [maistu] (Žg) užvedinys atliepia ‘nusiskųsti’ reikšmę. Kitu atveju užvedinys atliepia išarba sinonimiško prižiūrėti žodžio reikšmę, plg. reik·e tas‿màmàs / ta·‿gi. - vẽnima. užlαik· [sodyba] (Žiuria). Žagarės šnektoje gausu dalyvinių formų. Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais nusakoma reikiamybės raiška, plg.: vskas pẽ.kams / àš jau‿nèbegaù išmαit.n (Žiuria); nu‿kαp jiẽ tùȓ? / v ká.ȓves mé.žemas / tel·če / r·s pašαi (Žiuria); tàs vsas pã·grinds ta‿bú.lve nèperkαma .rà (Žiuria). Kitais atvejais esamojo laiko dalyviu nusakomas galėjimas atlikti veiksmą, plg.: bùva mašns pǽ.unαms (Žg); kèle tiẽ ne-išvaú.ojemi (Žg); *lituv.s lαke bú·dαva mũ.la / kòke‿tik nor·e / bú·dαva i‿·drabùu. skαbæma / ir‿burn.z bùva (Žg). Būtojo laiko dalyviais nusakomi sudėtiniai neveikiamosios rūšies laikai su būtojo kartinio laiko neveikiamuoju dalyviu, pvz.: i‿nelé.ide lá.idot αn‿to.‿kαùka / ku t· gmin bùva lá.idota (Žg); dubez bùva / kur‿dú.rpes škasta (Žg); màna mam·te · k·pus [duoną] / αmžinã·tilis (Veršia). Atributinės reikšmės esamojo laiko dalyvis derinamas su daiktavardžiu panašiai kaip būdvardis, plg. ne-išvé.ŋgæmui kã·rui rẽ. bú·ti (Žg). Prieveiksmio funkciją Žagarės šnektoje dažnai atlieka sustabarėję (suprieveiksmėję) daiktavardžių linksniai, dažniausiai vietininkas, pvz.: p.vava nàmi (Žg); pαvež nàmi / n.kuli [linų galveles] (Daukšiai); gàæ àvs / pit. paredαvau nàmi (Žg); vaúoju nàmi iš‿tu.‿*miknã·u. išlé.idus piẽna. (Žg); kek tu.‿beȓùku. m.m bú·dαva nàmi (Žg); palke. nàmi / tiẽ‿eu pasidã·ra jeunã.- seis / p.les (Žg). Suprieveiksmėja ir kitų daiktavardžių (pvz., kaimynai) vietininkas, plg.: čè / kαim·nuose tòk gã· nesutup·ta bški. [mergina yra] (Žg); nelàbα t.l / kαim·- nuose tie‿t.vα (Žg); tẽ· / kαim·nuos / tαrnã·va gràž megà (Žg); kαim·nuośe tòke ži.dẽ·lei gi.vẽ·na (Žg). Neapibrėžtos vietos reikšme vartojami žodžių joniškiečiai, žagariečiai vietininkai, plg.: té.n / joniškiẽ·uoz / dã·ve eũle. (Žg); va‿žagariẽuos / *žagã·rj gmusi (Žg). Suprieveiksmėjusiu vietininku nusakomas ir
Straipsniai / Articles 129 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) laikas, plg. nuo‿r·ta autòbusas en / i‿pituosè / jegu pituosè n· / tαi‿lik‿*pã·nevẹe [tegali atvažiuoti] (Žg). Žagarės šnektoje pabrėžiamąja reikšme vartojami būdiniai, sudaryti su priesaga -tinai, pvz.: kà(s) sá.u gαlvó·tinαi gi.vé.n / tàz gi.vé.n (Žg); dàbà nèštinα nš / o‿àš nesiléiu nèšαmà (Žg); o‿ta‿màmà ušp·le p.ltinα / šá.ukšta. pas·me cùkraus / ušp·le pltinα / ir‿stó· [alus] (Žg). Iš Žagarės šnektos įrašų matyti, kad pastebėti morfologijos ir žodžių darybos polinkiai atspindi ir savitą, ir lietuvių kalbos tarmėms būdingų kalbinių ypatybių atlieptį. ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA: ŽVALGOMASIS PJŪVIS Geriausiai tarmių, patarmių, šnektų ir pašnekčių leksiką atspindi tarminiai žodynai, bet kol Joniškio šnektų žodynas tebėra rankraštinis, tiksliau, parengtas pirminis kompiuterinis variantas, galima padaryti žvalgomąjį eksperimentą. Autorė sumanė iš Žagarės šnektos įrašų pasirinkti įvairesnės leksikos, atliepiančios savarankiškas kalbos dalis, ir palyginti, kaip ji atspindėta didžiajame Lietuvių kalbos žodyne, iš kurio bendrinė kalba semiasi žodžių, kuriame gausu pavyzdžių iš tarmių, suprantama, turėtų būti pavyzdžių iš Žagarės (Žg) arba Skaistgirio (Sk), Joniškio (Jnš). Žagarės šnektos įrašų pasirinktus žodžius galima vertinti publikavimo žodyne (vartojamumo bk), reikšmės naujumo, kalbų kontaktų ir kalbos vartotojo kūrybiškumo kriterijais. Pasirinkti apžvelgti per 80 žodžių, iš kurių 74 yra savarankiškos ir 9 – nesavarankiškos kalbos dalys. Iš Žagarės šnektos įrašų pasirinkti aptarti 32 daiktavardžiai. Lyginta, ar šie daiktavardžiai ir jų reikšmės atspindėtos Lietuvių kalbos žodyne iliustraciniais sakiniais ar nuorodomis. Minėtame leidinyje nurodoma, kad Joniškio šnektose vartojami ciocė ‘teta’ (pvz. iš Jnš, Žg), dariniai ‘dažai’ (pvz. iš Jnš), gangis ‘girnų įrengimas’ (pvz. iš Jnš, Žg), manta ‘turtas’ (pvz. iš Jnš), obelys ‘obuolys’ (pvz. iš Jnš, Žg), patinginys ‘kas nedarbštus’ (nuoroda Žg), podė ‘krikštamotė’ (pvz. iš Sk ir nuoroda Jnš), ratinis ‘verpimo ratelis’ (nuoroda Jnš, Žg), skraistas ‘prijuostė’ (pvz. iš Jnš ir nuoroda Žg). Taigi Žagarės šnektos ir Joniškio šnektų daiktavardžių atspindys LKŽ sudarytų 29,03 %. Yra daiktavardžių, pateikiamų LKŽ be nuorodos apie tai, kad jie vartojami Žagarės šnektoje ar bent apie Joniškį, pvz.: čirškynė ‘medinis barškalas, kleketas’; kalėda ‘kunigui ar bažnyčios tarnams, apie Kalėdas apsilankantiems, duodama duoklė’; kirpšas ‘kas trumpai nukirptais plaukais’ (LKŽ pateikiamas žodis kirpšė, bet žinant, kaip svyruoja giminė Žagarės šnektoje, galima juos gretinti); lupatas ‘sudėvėti, suplyšę drabužiai’; mergė ‘samdinė’; prosmiltis ‘priesmėlis, lengva žemė’; sėdyba ‘sodyba’;
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXX sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičiavus procentus, matyti, kad 37,5 % daiktavardžių nenurodyti kaip vartojami Žagarės šnektoje (ir kitose Joniškio šnektose). Visai kitomis reikšmėmis vartojami trys daiktavardžiai: kabė ‘plaukų segtukas’ (LKŽ artimesnė būtų tik ‘sagties’ reikšmė); pūslys ‘nedidelė mergaitė’ (LKŽ yra tik ‘mažas riebus kūdikis’ reikšme, bet čia kalbama apie vaikščiojančią mergaitę); taškas ‘vieta, kur perpardavinėjamas alkoholis’; trandis ‘sutrūkusios ir pleiskanotos kojos’ (LKŽ artimiausia reikšmė – ‘kojos pado, kulno ar piršto tvinkinys’). Kitomis reikšmėmis Žagarės šnektoje vartojami 12,9 % daiktavardžių. LKŽ visai nėra penkių Žagarės šnektoje vartojamų daiktavardžių, pvz.: aukotinis ‘aukojimas, labdara’; drobnės ‘vėjaraupiai’; grižas ‘kas susuktas, grįžtė’; liespienis ‘pienas be grietinės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘darželio gėlė’ – leistų suvokti respondento kūrybiškumą: išvardijęs darželyje augančius augalus, baigia sakinį tarsi apibendrinamuoju žodžiu, nusakydamas ir kitas linguojančias gėles. Dar du žodžiai – palaidnieks ‘pasileidėlis’ ir palietis ‘sulatvėjęs lietuvis’ – liudytų baltų tautų ir kalbų kontaktus. Pastarųjų daiktavardžių taip pat nėra LKŽ. Taigi 22,58 % daiktavardžių nėra patekę į LKŽ. Vadinasi, apie 35,5 % žodžių ar jų reikšmių savitumas galėtų papildyti lietuvių kalbos atsargas, kalbos fondą. Atskirai reikėtų paminėti daiktavardžius, kurie, keičiantis gyvenimui ir nykstant atskiriems įrankiams (ar buvusiai technikai), yra pasitraukę iš aktyviosios vartosenos, bet respondentų prisimenami. Iš jų minėtini aznyčia ‘vieta, kur daiginamas ar džiovinamas salyklas’ [azn·če bú·dαva tep / an‿pirtiẽs lùbu. padar·ta nu‿tòki d·že (Daukšiai)]; branktas ‘skersinis viržiams užkabinti, kinkant arklį’ [màtα / bùva dvèi brañktαi / stelvógαi / ka ju(š) šaũ (Veršia)]; dampis ‘kuliamoji mašina’ [tas‿pẽ·uz bú·dαva dã.pis / jà (Veršia)]; drangės ‘vežimukas su mediniais ratais?’ [nupjó·ve nuo‿mẽ·e‿va rpkàs tó·kes kẽ·tures / i‿padã·re tó·kez drαŋùkes (Žiuria)]; grėbtis ‘stambesnis šiaudagalys?’ ir pelas ‘smulkus šiaudagalys, akuotas’ [šũdus reke ati / pèlùs reke ati / gr·us reke ati / màtα / visó·u. tu.‿dαb. bú·dαva (Veršia)]; mašinkūlis ‘kūlimo laikas, kūlė’ [par‿mašῃkuus [eidavo į talkas] (Veršia)]; naginės ‘iš vieno minkštesnio odos gabalo suraukta avalynė su apivarais’ [sá.u nã·gines pàt pasidar·dαvau (Daukšiai); žiẽma. tei(p)‿pà su‿nagin·lm dv·dαvau (Daukšiai)]; tučkas ‘čiulptukas, žindukas’ [tùka. iž‿duon·tes padar·dαva / i.d·dαva i.‿drobni. lupat·li. / jegu *ul·te vẽ.ks / tai‿tàdà tù dúok ta.‿tukẽ·li. // padar·ta. iž‿duon·tes ir‿sakarna (Žiuria)]; žvangučiai ‘diržas su skambaliukais, segamas arkliui po kaklu’ ir pašorkos ‘kinkomasis diržas?’ [ale pakiŋk·ti / žvaῃgùčei bú·dαva / júodas tó·kes pašó·rkaz bú·dαva (Veršia); á.rli. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó·rkaz bú·dαva / i‿pri‿tũ· pašó·rku. kab·dαva tó·u(ž) žvαŋgùùs maùus bá.ltus (Veršia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nurodyti esant apie Žg,
Straipsniai / Articles 131 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) kiti – tučkas ir žvangučiai (LKŽ žvanguliai) – žinomi iš tautosakos (M. Slančiausko) ar M. Katiliškio raštų (grožinių kūrinių). Prie daugumos žodžių nėra nuorodos apie vartojimą apie Žagarę ar Skaistgirį, Joniškį. Iš 11 pateiktų žodžių tik prie 3 LKŽ nurodyta, kad jie vartojami Joniškio šnektose, o prie 8 tokių pažymų nėra arba nėra net tokio žodžio LKŽ (drangės, grėbtis, pašorkos) (žr. 1 lentelę). Į akis kritę Žagarės šnektos įrašuose vartojami būdvardžiai ar būdvardišką reikšmę įgyjantys įvardžiai, kurių susidarė 13, respondentų labai taikliai pasirinkti ir įtaigiai apibūdina daiktą ar reiškinį, arba sudaro stabilųjį žodžių junginį. Vieni jų, kaip aukštynelkas ‘gulintis ant nugaros’ ir vijinis ‘liktarnos rūšis’, nėra patekę į LKŽ, o kiti, kaip katras ‘kiekvienas’ ir švakas ‘silpnas’, yra LKŽ su pateiktais pavyzdžiais iš Žg. Daugiausia tų būdvardžių, prie kurių nenurodyta, kad jie vartojami Žagarės šnektoje (ar Joniškio šnektose), yra: didysis karas ‘pirmasis pasaulinis karas’; grynas ‘tuščias’; maktingas ‘šaunus’; mažas ‘mažažemis’; šarpus ‘darbštus’; vienišas žodis ‘keiksmas, kalba su keiksmažodžiais’. Visai kita reikšme vartojami būdvardžiai gyvas ‘rūgstantis, rūgstąs’; jaukus ‘ramus ir šiltas’. Taigi 61,5 % būdvardžių Žagarės šnektoje vartojami savitai (žr. 2 lentelę). Pasirinkti aptarti 30 veiksmažodžių (ir prieveiksmių). Visi 19 veiksmažodžių yra LKŽ bazėje. Tik vieni jų vartojami kitomis (nei LKŽ) reikšmėmis, pvz.: bliauti ‘atsikalbinėti’ ir ‘garsiai šaukiant kviesti’; išbraižyti ‘išskutinėti peiliuku (margučius)’; išsiblaivėti ‘nukristi putoms’; kvarksėti ‘šnekėti’; minkyti ‘ritmiškai kelti kojas’; nusitverti ‘kartu gyventi’; spardytis ‘gerai gyventi’; stoksoti ‘būti nereikalingam, stovėti’; susitverti ‘gimti’; važiuoti ‘būti pašautam į krosnį’. Kitų veiksmažodžių reikšmės sutampa su LKŽ išskirtomis reikšmėmis, bet nuorodos, kad jie vartojami Žagarės šnektoje ar apie Jnš, nėra paminėta, pvz.: išvartoti ‘išleisti už vyro’; nudilęs ‘nebeprisimenamas’; nuūžti ‘skubiai nueiti’; praprusęs ‘pasimokęs’; parsikviesti ‘parsivadinti gyventi, įkalbėti sugrįžti’; suderėti ‘sulygti, sutarti dėl ko’; sušiauštas ‘nelygaus paviršiaus’; šaukti ‘vadinti’. Kiek kitoks 11 prieveiksmių vaizdas – į LKŽ nepateko formos atgaliau ‘atgal’ ir prietariškai ‘tikint burtais’. Visai kitomis reikšmėmis vartojami juodai ‘labai, patikliai’ ir laisvai ‘neapgaubtai stiklu, neįstiklintai’. LKŽ nėra nurodyta, kad prieveiksmiai plačiai ‘išsiskirsčius po pasaulį ar Lietuvą’ ir ‘turtingiau, prabangiau’; laisvai ‘neapgaubtai (stiklu)’; prastai ‘silpnai’; tikybiškai ‘religiškai’ ir skaudžiai ‘šiurkščiai’ yra vartojami ir Žagarės šnektoje. Tik prie ropa ‘ropomis’ ir valioj ‘atdarai, atidarytos’ LKŽ yra pavyzdžių iš Joniškio, bet ne iš Žagarės. Nors, kaip susidaro įspūdis, veiksmažodis (iš dalies ir prieveiksmis) gerai atspindėtas LKŽ, bet kai kurios jų reikšmės yra būdingos tik žagariškiams (žr. 3 lentelę). Žagarės šnektos įrašuose akis patraukė 11 nesavarankiškų kalbos dalių. Ištiktukais ir dalelytėmis respondentai siekė santūraus pasakojimo spalvingumo. LKŽ nėra nurodyta, kad ekspresyviosios kalbos dalys, tokios kaip: ar ‘taip
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXX pat’; musėnt ‘turbūt, gal’; musint ‘gal’; pliumpt ‘kritimui į vandenį nusakyti’; pur ‘burzgimui imituoti’, vartojamos ir Žagarės šnektoje. Kitos, pvz.: gan ‘daug, pakankamai’; nėmaž ‘visai’; makt ‘kyšt’, nurodytos kaip žagariškių vartojamos. Tik džing ‘skleidžiamam garsui imituoti’ LKŽ nėra, o artimos reikšmės žodžiai džingt ir džingu vartojami kitomis reikšmėmis (žr. 4 lentelę). Pasižvalgymas po Žagarės šnektos leksiką dar labiau sustiprina mintį, kad tarmių, šnektų, šnektų grupių žodynai yra neišmatuojamas ir neišsemiamas lietuvių kalbos gyvasties lobynas. ŽAGARĖS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE: APIBENDRINAMOSIOS MINTYS Aptarti Žagarės šnektos įrašų, darytų 1998–2003 m., akcentuacijos ir tarminiai gramatiniai polinkiai vestų prie tiriamųjų XXI a. darbų, stebint šnektos kaitos polinkius. Akcentuacijos požiūriu Žagarės šnektoje vyrauja visuotinis kirčio atitraukimas. Kalbininkų pastebėtos mišriųjų dvigarsių kirčiavimo ypatybės vertos detalesnio tyrimo ir korekcijos, atsižvelgiant į pateikėjo tautinę priklausomybę ir kalbinę savivoką. Kisti turėtų tam tikros fonetinės ypatybės, iš kurių minėtina balsių a, e, i, u ir priebalsių ch, f, h tarimas; pridėtinių j, v vartojimas; įdomu pasekti šlekiavimo ir priebalsių minkštinimo / kietinimo raidą. Žagarės šnektos morfologinės ypatybės – skirtingi vardažodžių kamienai, skaičiaus ir giminės svyravimai, dviskaitos vartojimas, vardažodžio formų (įvardžiuotinių, laipsnio, sangrąžos) savitas (ar skolintas iš artimų šnektų) sudarymas, veiksmažodžio kamienų ir formų vartojimo ypatybės – taip pat turėtų pasiduoti kalbinei raidai. Tarminiai įrašai leidžia susidaryti vaizdą, kaip Žagarės šnektoje sudaromi žodžiai. Respondentai dažniausiai vartojo priesaginius, priešdėlinius vedinius ir dūrinius. Pastebėta, kad priesaginiai daiktavardžiai sudaromi su priesagomis -atis, -ėjas, -elis, -ietis, -tojas, -uitis. O būdvardžiams dažnesnės priesagos -ingas, -inis, -utis. Žagarės šnektoje vyrauja priešdėlinė veiksmažodžių daryba, iš kurių minėtini priešdėliai ap-, nu-, pa-, par-, priir kt. Dūrinius žagariškiai dažniausiai vartoja be jungiamojo balsio. Žagarės šnektos leksikos pjūvio apžvalga leidžia susidaryti vaizdą apie šnektoje savitai vartojamą leksiką. Respondentų subtiliai parenkamas žodis ar jo forma pasakojamiems vaizdiniams ar reiškiniams apibūdinti atspindi prigimtinės kalbos lankstumą ir tinkamumą dabarties mintims išreikšti. Kalbinė aplinka (šiuo atveju – Žagarės šnektos įrašai) rodo, kaip respondentas formuoja ir perteikia kalba savo kūrybinius sumanymus.
Straipsniai / Articles 133 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) LITERATŪRA Bartkutė Nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai. Daktaro disertacija. Šiauliai. Daujotytė Viktorija 1998: Tekstas ir kūrinys. Vilnius: Kultūra. Garšva Kazimieras 2005: Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 1978: Nauji šlekiavimo stebėjimai Žagarės apylinkėse. – Baltistica 14(2), 127–129. Girdenis Aleksas, Genovaitė Kačiuškienė 2000: Paraleliniai reiškiniai latvių ir šiaurinių lietuvių veiksmažodžio sistemose. – Kalbotyra 37(1), 21–27 [= Girdenis Aleksas 2000: Kalbotyros darbai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 307–314]. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 2000: Nauji šlekiavimo stebėjimai Žagarės apylinkėse. – Baltistica 14(2), 127 it. [= Girdenis Aleksas 2000: Kalbotyros darbai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 117–120]. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 2003: Sargiųjų ir žvarbiųjų priebalsių svyravimai XX a. pradžios žagariečio tekstuose. – Baltistica 37(2), 229–232. Grinaveckienė Elena 1962: Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės (iš 1961 metų dialektologinių ekspedicijų). – Lietuvių kalbotyros klausimai 5, 147–169. Jonaitytė Aldona 1967: Latvių kalbos poveikis palatvės vakarų aukštaičių šnektų gramatinei sandarai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 171–182. Jonaitytė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skaistgirio tarmės konsonantizmą. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 79–86. Jonaitytė Aldona 1972: Palatvės vakarų aukštaičių nedėsningos fonetikos žodžiai ir jų kilmė. – Lietuvių kalbotyros klausimai 13, 31–41. Jonaitytė Aldona 1969: Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 11, 183–221. Jšpt 2001 – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. J. Švambarytė. Šiauliai: J. K. Vasiliausko įmonė. Kaikarytė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3, 150–173. Kaikarytė Aušra 2010: Joniškio šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXX 3 LENTELĖ. Žagarės šnektos veiksmažodžiai ir jų formos (dalyviai, prieveiksmiai) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė atgaliau atgal jiñ gr·ža tàd(à) àdgaæ (Žiuria) LKŽ nėra. bliauti atsikalbinėti garsiai šaukiant kviesti mašiniẽris pasã·ke žmon.m suvè á.rus / tiẽ ǽ.un / k(a)‿ae bù(s) sukù vè [dampį] su‿vá.ndeu (Veršia) giù / ka‿ǽ.un bαisǽ.usei / kazé. ika / kazé.ika [šeimininke, šeimininke] (Žg) Žodis LKŽ yra, bet nėra pavyzdžių iš Žg ar Jnš tokiomis reikšmėmis. eiti tęstis, trukti ž·dai sup.gdαva liẽsuz g·vuus / jé.uus / ká.ȓves / visó·us / rùdeni. / kó. tà(s) sezó·ns / nù ¦ maždaũg ¦ apie‿trs m·neus edαva ta(s)‿sèzons / té.n iž‿búlu. / iž‿grú·du. dar·dαva / (Žg) 4. Slinkti (apie laiką). Pavyzdžių iš Žg nėra. išbraižyti išskutinėti peiliuku (margučius) kcs mok·dαva [kiaušinius] ižbrá.iži. (Žg) Iš dalies tiktų 3. Išpiešti, išbrėžti. Pavyzdžių iš Žg nėra. išsiblaivėti nukristi putoms isiblαiv· tos‿pùtas / neb·ra jũ· [apie alaus darymą] (Veršia) Žodis yra kitomis reikšmėmis. išvartoti išleisti už vyro dùkt bùva išvαrtó·ta / nu‿tαi‿tiem‿ s. n.m žẽ·me (Žg); išvαrtó·dαva / apžé. n di.dαva / o‿s.n.m ta.‿žẽ·me palgdαva / jà (Žg) Išleisti už vyro. Pavyzdys iš Sk. juodai atsidavusiai àš tkinti / bet‿ka‿teip‿judα / tαi‿α nè (Žiuriai) Žodis yra, bet nėra tokios reikšmės. kvarksėti šnekėti nẽ·kin màn / i‿àš kvá.ȓu i‿kvá.ȓ - u (Žg) Iš dalies tiktų 3. Prk. murmėti, bambėti; piktai, stačiai kalbėti. Pavyzdžio iš Žg nėra. laisvai neapgaubtai (stiklu) iš‿prà.s jn bùva pašαrvó·ta teip‿lαsvα / o‿pàsku stilnem gràbè [apie Barborą Umiastauskaitę] (Žg) Žodis yra, bet kitomis reikšmėmis.
Straipsniai / Articles 141 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė minkyti ritmiškai kelti kojas àš teb gràže á.ušče / kó·jes m.ɳki. če (Žiuria) Iš dalies tiktų 1. prk. mindyti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. nudilęs, -usi nebeprisimenamas o‿*kùpiškis tαi‿è / dabà nudle.s ·r [nebeprisimena] (Žg) 2. Pranykti, pradingti, prapulti; Yra nuoroda prk. Pavyzdžių iš Žg nėra. nusitverti kartu gyventi čè‿jeu nebe‿pirmó·i / kta. mó·teriška. tùȓù nusiv·re.s / jà (Veršia) Iš dalies tiktų 2. Tverti. 2. Kibtis, kabintis, norint išsilaikyti ar sulaikyti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. nuūžti skubiai nueiti mã·s / vsà k·bra nù-u.žæm (Žg) 8. Greitai kur nuvykti, nubėgti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. plačiai išsiskirsčius po pasaulį ir Lietuvą turtingiau màna v.ka gi.vé.n plàče (Žiuriai) plàče žm.n.s gi.vé.n (Žiuriai) Iš dalies tiktų 2. Į visas puses nusitęsęs. 9. Nesaikingas, išlaidus. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. praprusęs, -usi pasimokęs ku praprùse. / tai‿dã· kaip‿nó·rs ve- čes (Žiuria) 1. Praprusti 1. Išprusti, prasilavinti. Pavyzdžių iš Žg nėra. prastai silpnai kta. kαta. làbα pràstα bú·n / skaũd vsu (Žg) 6. Silpnas, nestiprus. Pavyzdžių iš Žg nėra. prietariškai tikint burtais priẽtariškai nè / nè / nebú·dαva [burtais netikėjo] (Žiuria) LKŽ nėra.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė parsikviesti įkalbėti sugrįžti, parsivadinti gyventi jiñ tur·e namẽ·li. / mùm parskviete (Veršia) Paprašyti, pavadinti, pašaukti ką kur atvykti, dalyvauti. Nėra pavyzdžių iš gyvosios kalbos, tik iš raštų. ropa ropomis an par‿daža. ró·pa / kai‿re rav· (Veršia) 3. Ropa, ropomis, keturpėsčias. Yra du pavyzdžiai iš Jnš. skaudžiai šiurkščiai màns tvẽ·lis n·ra n‿subãr·e.(s) skaũei / nei‿mùše.s (Daukšiai) 4. Šiurkštus, įžeidžiantis, užgaulus. Pavyzdžių iš Žg nėra. spardytis prabangiai gyventi kó jz d.rba / àž dã spá.ræus (Žiuria) Žodis LKŽ yra, bet ne tokia reikšme. stoksoti būti nereikalingam, stovėti d.rba tas‿malú·ns iki‿dvdešimt šèšt. mẽ·tu. // mã·le té.n su‿v·ju // o‿pàæ stoksó·e;(Žg) Artimiausia žodžio stūksoti reikšmė 1. Būti, stovėti iškilusiam iš aplinkos. Tik čia ne tokia reikšmė. Žodis stoksoti LKŽ yra, bet pavyzdžiai tik iš raštų. sulygti suderėti nu‿bet‿neigα tas‿k.rs / sul·ga tã.- ka. (Žg); kã‿ jæu sul·gdαva / tã· tur·- dαva dúo tam‿z·nui [jaunikiui] (Žg) 1 Sulygti 1. Suderėti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. susitverti gimti vαkα susitv·re / užá.uga lik‿sept.u. mẽ·tu. / i‿va·vom laũka [iš Latvijos] (Veršia) Iš dalies tiktų 10. Padaryti, kad būtų, egzistuotų. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. sušiauštas, -a nelygaus paviršiaus t· pùs. *vetà / lèd. sùæšta (Veršia) 1. // padaryti nelygų, neglotną, pašiurusį. Pavyzdžių iš Žg nėra. šaukti vadinti kαp kàs nor·e / kαp ká.m patka / tẽ.p šã.ũke (Žg) 16. Vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde). Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra.
Straipsniai / Articles 143 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė tikybiškai religiškai bùvom tik·biškαi á.ukljαmi (Žiuria) Būdingas tikybai, religiškas. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. valioj pravirai, atidarytos šeinù / vsoz dùri.s vã·o (Žg) Apie ką atvertą, atvirą, atdarą (ppr. apie duris, langus, vartus). Pavyzdys iš Jnš, o iš Žg nėra. važiuoti būti pašautam į duonkepę krosnį vaúo i.‿pẽ·u. / pé.mpe. iškèbdαvom / kudu(s) sutαis·dαvom vαkα (Žg) Iš dalies tiktų 21. Slinkti, slysti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra viršuj sudedamasis perficientyvo dėmuo šùnis užlé.izdαva višu (Žiuria) LKŽ yra žodis viršuje. 4 LENTELĖ. Žagarės šnektos nesavarankiškos kalbos dalys Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė ar taip pat *daũgαva a bαsei skeñda (Žg); smetó·ninei ltαi ti‿a bùva veȓt.ŋgi (Žg); senẽ·lis a vsko bùva mã·tẹs (Žg) 3. Ar taip pat, irgi, ir. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. dui bėgimui nusakyti àž gretα d. pro‿dùrs (Žg) Skubiam veiksmui, ppr. bėgimui, nusakyti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. džing skeidžiamam garsui imituoti dž.ñg / dž.ñg / dž.ñg / dž.ñg / ka‿b·k tie‿αle (Veršia) LKŽ nėra.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė gan daug, pakankamai venu m.mentu gañ bùva / p.ȓminingz bùva nev·ẽ·de.s / agrònoms nevẽ·des / penininks (Žg) 1. Pakanka, užtenka pakankamai, užtektinai. LKŽ yra žodis gana, bet pavyzdžių iš Žg nėra. makt kyšt at·e vens / mã· su‿revó·veȓu i.‿ gé.r le. (Žg) 1. Staigiam veiksmui žymėti c) kyšt, durst. Pavyzdys iš Žg. musėnt turbūt, gal mùs·nt jeu‿dàbà bùs ta‿tkrà *lituvà (Žg) Įterptinis žodis. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. musint gal mùsint toz‿gegužns tó·os ir‿.rà (Žg) Įterptinis žodis. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. nėmaž visai màmà nmàž nemok·e / lã.krašti. paskαit·dαva (Žvelgaičiai) Nė kiek, visai. Pavyzdys iš Žg. pliumpt kritimui į vandenį nusakyti su‿visaz drabuùkαis pù [į Švėtę] kαi‿sike / ir‿·krent (Žg) Kritimui į vandenį reikšti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. pur burzgimui imituoti iš‿tó·la ižgisim / ka‿pu pu pu / mó·ki.tojes kaškòks tur·e mọtòcikla. (Žg) 3. Burzgimui žymėti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. Phonetic and Morphological Peculiarities of Žagarė Local Dialect (End of the 20th Century – Beginning of the 21st Century) SUMMARY In this article the author presents the continued research on Žagarė local dialect. This time the article is dedicated to the accentual, phonetic, morphological phenomena found in Žagarė local dialect and its peculiar lexical characteristics. According to the author, the accentual tendencies and dialectal grammatical phenomena apparent in the records of Žagarė
Straipsniai / Articles 145 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) local dialect made between 1998 and 2003 lead to the works of the 21st century – the study on the change of the dialect. Dialectologists attribute Žagarė local dialect to the area of universal stress retraction. The peculiarities of accentuation of mixed diphthongs observed by linguists Juozas Pabrėža and Aušra Kaikarytė deserve a more detailed study and correction with regard to the informant’s national belonging and linguistic identity. Certain phonetic peculiarities, such as the pronunciation of vowels a, e, i, u and consonants ch, f, h, the use of additive j, v, the so called phenomenon of šlekiavimas and the softening/ hardening of consonants, reflect the dialect’s phonetic system. They can still be found in the dialectal records of the late 20th century. The morphological peculiarities of Žagarė local dialect, such as stem alteration in nominal words, number and gender variations, use of the dual number, peculiar (or borrowed from close local dialects) formation of nominal word forms (pronominal, degree, reflexive), as well as the peculiarities of the usage of verb stems and forms are still viable and satisfy the respondents’ needs for linguistic expression. Dialectal records enable us to understand how words are formed in Žagarė local dialect. The respondents mainly used suffixal and prefixal derivatives and compounds. Noun derivatives were formed with suffixes -atis, -ėjas, -elis, -ietis, -tojas, -uitis, whereas -ingas, -inis, -utis were more common adjectival suffixes. Prefixal verb formation with prefixes ap-, nu-, pa-, par-, pritook the lead. The speakers of Žagarė local dialect used to form compounds without a connecting vowel. The review of the lexical cross-section of Žagarė local dialect provides us with an insight into the peculiar lexis used in the dialect. The word or its form subtly selected by the respondents to describe images or phenomena shows the flexibility of the mother tongue and its suitability to express thoughts under contemporary conditions. Įteikta 2019 m. gegužės 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vilešio g. 5, LT10308 Vilnius, Lietuva janina.valu[email protected]