Eilėraščiai iš „meistarnės“

GVIDAS LATAKAS Kauno e hnische Kul u zen um Kauno An ano Ma inaičio dailės schule DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-10 EILĖRAŠČIAI IŠ MEISTARNĖS GVIDAS LATAKAS Gen is Dimmushöhen ma ien b ei en ma au und du eine de welche on al igen gench en gehö enai senisiais wo en wie knoulais blauzdų emies s a is eise s dimmus daigumo ma ių dilgumo dimmus dingumo ma ių glickumo dimmus dimmumo ma ių ma umo langėsimės wi wie aliau sūnau manasai aus kanapių Auliai Ga nai a b enda auliai män ai kauliniai pe ėpū inius aus Ku zemė wie žalčiai a si ai o ugnas gespann au ausgebob es baublio inkos Įž alė Insigh s 189 / GVIDAS LATAKAS Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII aus ißigem lokio hau ihn ise an agien pasos ě kaum nich as eis sich auch selbe kapilagen apkiau e umgesichu awen sag en bobos au kop e n smaiglich schaus i deshalb aus ka klen beigi kasnykü schluo me gien do andau g ajijauden dūdom aus me gkenen cypia und g iaud ande e on ihnen za eja Insels zaspei in gaudo dass sucyps uebe die halbe 190 ex es bekam en nakaboki Ku zem Ku zemischi maišyki Syk Sykes Sykes spä ac ion isisbon ig am ojiau D ez all unse e T eis ajaunus und Vel is alles aus bangees pas i ess) ai nich gesag a gis bei la ius angenommen a džiūgau dass mensch in dausas aushasnoja sag lieiko ma ai o emse diese aša s pakalnü kö pe nai mūs nu halikis kleide zupie elie süddingins ky iai swolnioję sielą l aiduolę hie übe miglas ü schlydusią os pasis ip enau lauksiu sagu mandagiai haimin g ab sich buduinas p o ka is klas isch klas und besiedes und besakęs ju nu du paßs du und ich o si s du nich e simes ies du ode ein wie je z a menu sage ich be ei es ich imme be ei es und kann nich ande s sein Eilė aščiai iš meis a nės Eisene Bone I ezes knochel knochel in eisenį gelžis knochels dubuo p ūsai pasi enka mi į liepia ih en okalien kal i wo žius moky is eblen i s e imas a ėjūnų kalbos gu en mo gen š a ben gebo en GVIDAS LATAKAS 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII lieben zu pamo e meh als ü ska malė ą mu e n bei pamo ės glaus is was ha e es eisenis knochuls? Knohl in eisenį? eisenis Knohl Buuo Mi en im Win e bei ihnen ilkijoj genys nich genys o ke uklis si z e y elių na e e sykiais ausge ia u bū ausge ia nieks und nich beme bi wie g amulensija e schwinde wiede p ipila geliga delim mi männe n männe n dai a šiau üs ba zdiniai unkla u soga was wem gehö ba zda gesich zu ode was gesich nu anheide an die dyglien augmenie goldso ieško ojai goldso ieško ojai win e u ode kann man noch inden wann nu um sidab as? wede aus diesem noch dem wolkas o is in ognissen eine ma s ei en dass da genys was di genys ode nema ai ke uklis und baig as k iukis ki s e nuke a das doejojan is ich niuk wiede nebė gė alo užeina smuklėn neue ba zdočius insz algos Insigh s 193 o und ke uklį u i ! nuspebi ich ganz gesigniuždess bei ihnen und k egždes nich k egždes o sk egždes nich schneegas ansidu i mi u winemos pu a zwischen wolken wagis an die ü e Eilė aščiai iš meis a nės ausgeschandess p e lis wolko ausna a ogėse oges be ažnychio ojo Juškų obelė hie gleich do dūdmaišis i gi ba zda abe cidab o wal a sodai šiaudiniai en palubėj sukasi Die as duos nusigausiu Medalis An anui Juškai 200, 11×9 cm, b onza, lie a, 2019 m., au o G idas La akas GVIDAS LATAKAS Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXXII GVIDAS LATAKAS POETAS IŠ MEISTARNS Tapy ojas, ju ely as G idas La akas – ienas sa ičiausių menininkų, nuo jau- numės ašan is i eilė aščius. Išleis os ys eilė aščių knygos: „Kol išsi is a - niukai, Nekalendo iniai š en ieji, Lokenos. Alle seine Büche e liehen mi P emien. G ido La ako eilė aščiuose nuola os kin a aku sai, gai alingai juda s ichijos: dailė hil poezijai, poezija dailei. Kalba upi, naši, a ėja bei schnekamosios. Aus eilė aščio in eilė aš į keliauja biblinische, his o ische pe sonažai, sakmių, mi ų, pada imų wi kėjai. P aei is e leb wi d du ch liudijimus, a che ipinius Relik us, die quasi a gyben. Daba is schmäčioja episodisch, als zu ällig ge a en zu Is o ien. Poe o kö iniai e inne aus es ų sąspa ų su ęs ą, ano seines eigenen, budinką, palocių. Riedė e ieda ešlūs und zusammen gu e k aujo akos e zählungen. Aus i aliischen, kupinens sąmojo und inne lichem humo um Ve gleichungen une wa e ausny a p imi š i žemai iški wo e, die bezeija a min į und bū o ę. G idas La akas nich idai o in li e a u enes Madas, abe nich engia naujų seno ių. Sein eilė aščių Mensch glaub , dass nich alle dämischen Feie eji p akuojasi in unse en Kalenda en, und leb a pe uns, isso und ieß, a bei e ih en eigenen A bei en. Ande e sei s, ein Mensch gew ich s suklüs : T eu ich ama ais, eub sie espezin i pe amžius. Vy au as S ulpinas