Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478 Mokslinių tyrimų direcciones: leksikologija, leksikografija, fonética. DOI: doi.org/10.35321/all83-13 LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO SUREVEIKSMY WORDZ JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI PRECEPTSMIIAI BEI J ADAPTACINS YPATYBS1 Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized WordCombination and Compound Adverbs ANOTACIÓN el Straipsnyje analizándose letreros de la lengua lituana y nenorminės kalbos suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai (205), atraltados de letreros de la lengua lituana y nenorminės leksikos. Analize tiene como objetivo determinar sistemiškus prieveiksmėjimo y skolinių adaptacinius peculiaridades. La mayor parte de prelinksninių construcciones, prieveiksminių frazeologinių junginių y suaugtinių prieveiksmių son de la lengua rusas fonetiquement y gráficamente adaptado skoliniai. La lexicica es adaptada fonéticamente y gráficamente según el principio de substitución de fonemos estranimųjos cuanto más cercana con sus propios. La parte jerargonybių también se adapta morfológicamente: integraojamos en lenguas lituanas fleksines paradigmas. Suaugtiniai jargoniniai prieveiksmiai son de rusų kalbos prestintos prielinksnių y dalelyčių junginiai con daiktavardžiais, cuyos prielinksniai y dalelytės savitai adaptando paverstos contradėliais. Entrep suprieveiksmėjusių palabras de conjuntos y ESMINIAI ŽODŽIAI: prieveiksmiai, prieveiksmėjimas, žargonas, adaptacija. suaugtinių prieveiksmių mucho vulgarizmos. 1 Artículo preparado en ejecución de la Comisión Estatubina de Lituanias de la lengua 20192021 m. financiada proyecto a Lituanias lengua de jerga lingüística peculiaridades. Artículos Articles 273 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ANOTATION This article analyses 205 adverbialized word-combination and compound adverbs from Lithuanian slang and non-standard dictionary (Kaunas, 2012). The analysis aims to identify and describe systematic process of adverbialization and adaptation. Most of phonetically and graphically the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language. The adverbs are adapted according to the principle of substitution of foreign phonemes whose prepositions and particles as close as possible to their own. Part of adverbs is also morphologically adapted: integrated into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of compound adverbs are combinations of prepositions and particles with nouns borrowed from the Russian language, are transformed into prefixes by adaptation. There are a lot of vulgarisms among the adverbialized word-combinations and compound adverbs. KEYWORDS: adverbs, adverbialization, slang, adaptation. ĮVADAS Prieveiksmiui característica sandaros diversidadé: no sólo la palabra, sino y palabras compuinys o construcción puede pakisti darybiamente y semantiticamente, t. y. suprieveiksmėti. Prieveiksmėjimas es de varios grados: palabra, compuinys de palabras puede ser completamente suprieveiksmėjęs o adverbializació puede ser sólo parinė: nusilpęs vardažodiškumas, pero aún no hay completo suprieiksmėjimo, ej., de verimo, sin pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Naturalmente, que los tipos de palabras compuestas de estabilidad, stabarėjimo en el habla hay y pereinamíos, sumišę o aún tebevykstantys, por eso en estudios más detallados se usan tales términos como apstabarėjusi frazė (angl. semi-fossilized phrase) y etc. (plg. Howarth 1998: 28). Debido a mencionados razones surge muchas varias (especialmente si es skolinys), porque pereinante o perėjęs en prieveiksmį palabra o palabras compuinys, samplaika cinta no sólo morfologicamente, sino y fonetiicamente. También un exclusivo rasgo prieveiksmio es nekaitymas (laipsniábase sólo maža parte), pues prestado prieveiksmis mucho más fácilmente adaptado (Paulauskienė 1994: 379). Bendrinée en lenguas lituanas (bk) prieveiksmio significado más a menudo son adquirijusios prielinksninės konstrukcijos con vardažodžiais: sin fin ‘labai, de paskos ‘pasvalevskaitė, kui’, iš paskutiniųjų ‘sunkiai’ ir pan. (Pakerys 2002: 547–552). Taip pat nemažai samplaikinių2 prieveiksmių su dalelytėmis: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (KoRimkutė 2010: 7982). Tokie apstabarėję junginiai son dvižodžiai o 2 Debido terminos samplaikinis, junginys, suaugtinis más detalladamente vé. : Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 8486; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64. ROBERTAS KUDIRKA 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ilgesni, compuestos de kaitomų o (ir) nekaitomų lengua partes, a stabarėjimo y prieveiksmėjimo la razón más importante entornoybinė vartosena (plg. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). unidad de función no transformacia en preveiksmíos de construcciones prielinksn, significad grande tiene la leksikalizacin de construcciones, una generra significmi aparicion, metaforiškum. Debido a eso, separadamente menėtinias anteveiksminia frazeologiniai junginiai, que no solo sandaros constantes, vientyrinėjimuose opinies tisos reikšmės, bet dar ir vaizdingi (plg. Ulvydas 2000: 141–143). Morfologijos por tales junginių no siempre coinciden, la evaluación equilibuja ties límite de frazeologijos: no hay itin queista, que algunos Dabartinės lietuvių kalbos vodyno prieveiksmiai (plg. DLKŽ de tikro, en realidad prv. ‘tikrai) Frazeoločius747) ( gijos žodyne laikomi frazeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, Markešišiši 2014. Análogos estructura prielinksninis conjuninys en diccionarios puede ser considerado y frazeologizmu, y anteveiksmiu: de lėto LKŽ considerado frazeologizmu (♦ de lėto ‘pamažu, de ligvo, neskubant), y DLKŽ de tyko considerado anteveiksmiu (iš tyko prv. ‘tyliai; pamažu) (Markevičius 2014: 72). Prieveiksmėjimas es relacionado con muchos diversos tipos kitimų (especi abreinimo), tad dialectos territoriales de la lengua lituanas frecuentes preveiksmías puede tener incluso po diez variantes, plg.: aquí (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178). Adverbializacion nenorminada en habla mucho stichiškesnė, pero las relaciones entre estandarizojamas y nenormines de lengua no es stichiški, ya que la mayor parte de tales fenomini es tarsi sistemas interacueika. Jargon la adaptación de los préstamos consecuentemente puede describirse estos tipos: a) noadaptuoti3, b) adaptuoti gráficamente y fonetiquement, c) adaptuoti gráficamente, fonetiquement y morfologicamente (gavę kaitybinę galūnę, darybinę priesagą) (plg.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolinių adapttivus integravimasis es lengua universalija, ya que generalmente concreteti bk es dominojante en ella pertencancias skolinių respecto (Irwin 2011: 4453; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 8588). Minus tres grados de adaptación, la imagen puede pailustrarse con varios grupos de jerogonyes. Neadaptuotų prieveiksmiškai ustojamų palabras de conjuntos duper (angl. šnek. super-duper) ‘puikiai y kt. Estos pocos ejemplos sin embargo indican minimos adaptativimąsi nenorminėje diabolbo se escribe sin brūkšnelio, aparece ir suaugtinių prieveiksmių yra visai nedaug, sąlygiškai galima priskirti skolinius iš anglų kalbos: ♦ fifti fifti, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusiau’, ♦ super familiarizada pakistų: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Pero nulinė adaptación es más teórica cosa, el usado skolinys en sí mismo fonetiquement adaptado según estranimųjos fonemos 3 Kartais svetimžodžiai gali būti neadaptuojami ir dėl fonetinių priežasčių – sulietuvinus jie neatsubstituciones cuanto aproximesnėmis savosiom principio. Artículos Articles 275 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės variante con trumpaisiais balsias (fifti fifti) y pan. El sistema prevaleujante vertia adaptarse y tales cortos prestinos: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) tiene variantá ♦ okis dokis, a compoinys ♦ super duper tiene variantes ya con morfologicas adaptaciones žymenimis galūnėmis: ♦ super duperis y ♦ superis duperis (jis entra que el desgracieja no habrá allí super duperis historijoj... solo ziedai ella sulygins con otros didz zaidejos. // lo que él tenía bueno es metimiento, así pago a provocar pražangas, a no pocas eslaviškos origen šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)4. Rusų kilmės prieveiksmiškai vartojami junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai visada adaptuojami grafiškai ir fonetiškai: ♦ za adno (odno) (rus. за одн)5, nafig (rus. prast. на фиг). Žargone jargonybių, cuando préstinto compuinys, pvz., rus. prast. ni херá ‘nieko, es adaptado y como compuinys, y como una palabra: nichera y ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, pero visvien tiempo self mejoris parece girando starteriu, que tuoj griebti tiene, pero ni chera), en este caso variantes del compuesto ni (ne) chera raros en el vartoseno. Así mismo negativimoji dalelytė rus. ni puede ser adaptada (deslciama) como negativois priešdėlis ne-: nechera (pakeitus fiske pradejo matyt davikli bet daviklis nechera nerode greicio), este požymį ya se puede valorar como una cierta morfologinio adapttavimą. Frecuentes en vartoseno prestiti jargoniniai posakías son adaptuoti y fonetiquement, y morfologicamente, ej.: ♦ pa polnai (rus. por plной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. šnek. por plной прогрáмме), ♦ pa polnai katūške (rus. prast. po plной катшке) significado ‘maksimalamente. Adaptar sólo fonéticamente vartoseneje son más raros: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katūške, o el mismo prieveiksmis forma *polnoi savarankiškai lietuvių kalbos žargone nevartojamas, siempre sólo polnai: este es el estándar6 prefixagos -ai veuzregistrava Ideu vakar, lavarkiau viska polnai sutalios bukles, polnai veiki, lavarkai. Es necesario dinys iš bdv. polnas, -a (turi kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc enfatizar que la jerga nerrechos casos, cuando debido al estable compuesto vartosenos específicos (pastovumo) y a menudo ustojamá posakį puede constituir sólo fonetialmente adaptadas, specifines formas, ej.: programe, polnoi. Jargon savarankiosamente se utiliza sólo prv. polnai ‘visiškai; también hace mucho bk prigijés skolinys programa en el jargonístico posakía mantiene rusų k. morfológicamente noadaptada cuanto un ejemplo separado se marcalu // (išmás vé. Kudirka 2012: 35). 5 Todas rusiški palabras, excepto vienskiemenius, sukirčiuoti rusų hablado usado en 4 Straipsnio tekste pateikiami tik keli pavyzdžiai dėl tikslesnės reikšmės supratimo kontekste, daugiau vartosenos pavyzdžių pateikiama straipsnio priede. Iliustraciniai pavyzdžiai neredaguoti, uno kirčio ženklu ( ́) (-ёpalikta sin kirčio ženklo, ella siempre kirčiuota). de las lenguas litavias jargononybių kirčiuoto skiemens fundas (balsis, dvibalsis, dvigarsis) es pabrauktas. 6 Priesagos -ai hibridiniai vediniai de priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių son dariausi litvians language jargon (Kudirka 2019: 49). ROBERTAS KUDIRKA 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII prelinksninio vicario formą programe (rus. прогрáмме), que misma separadamente kia tiene y morfologicamente adaptados, žargone nėra vartojama7, ir bk tokia linksnio forma neegzistuoja. Minėti posavertines formas: según ♦ fullną programą, ♦ toda (plna) katūške, ♦ en todas (plnos) katūškės ‘maksimaliai. Otro ilustrativus ejemplo con jerargonybe prikolas (rus. žarg. прикóл), que es morfológicamente adaptada galūne y alegrniándose, tal es integrravisión estándar en fleksina o derivacinę sistema. Si esta forma jargonybia pertenece a un compuesto estable, tales compuestos regulares reglas funcionan limitadas: forma, parecerse como forma más alegr, funcionalcine sentido puede no estar más alegr o surge forma *prikolum savarankiškai nevartojama, ella visad sólo prieveiksmiško leksinis idiomatiškumas (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pavyzdžiui, junginyje ♦ pa (po) prikolum (rus. žarg. по прикóлум) ‘juokais’ esanti posakio parte (zioriu, a algunos no les dauto, que todo cia po prikolum va? // giminet, que pam pamtadienis balandzio 1, es todos kazkodel man dovanas pa prikolumanoja). La misma significación nenorminada en el habla es utilizada y más adaptada con varias variantes (jau y morfologicamente) posakio formas: ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ debido prikolo (vert. de rus. žarg. para прикóla), ♦ ant prikolo ‘juokais; casualmente a sí. Nenorminés de la lengua prieveiksmiai se distingue por varios signos de adaptación fonetística. Jeragonybėse sistemáticamente varía las voces de las raices skolinių [a] y [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; muy (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. con vartosenoje sistemingu achujienai, achujenai), ofigienai, ofigenai ‘puikiai; muy (: ofigienas, ofigenas, -a, plg. con vartosenoje sistemingu afigienai, afigenai). Así mismo prieveiksmiškuose conjunciones, ej.: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. šnek. do no могý) ‘iki negalėjimo, над visko, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. šnek. чérez no могý) ‘nenoromis, per prievartą. Rusas palabras de la lengua nekirčiuotuose skiemenyse lugarj [o] supuestos reducido [a] (РГ 1980: 2527; Аванесов 1984: 5160; Горбачевич 1989: 3542). Esta peculiaridad tarties bastante consecuentemente perimama prestinante rusiškus palabras, ej., suaugtiniai prieveiksmiai con adaptaduotu prielinksniu do (rus. do) rara, jergon él dėsningai adaptado como priešdėlis da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. do ху (хренá, хера) ‘muy mucho ir kt. Garsą [o] tales ocasiones ustaba, matyt, raštingesni informanta, pero tales variantes (dofiga, dochera, dočiorta y pan.) raresni. Otras ryškus fonetinės adaptación seña de la actual eslava origen jargonybėms característico sistemiškas šaknies balsio [e] varijavimas con diftongizuotai [ie] o otra cualbiamente pakitusiais vocias (galima y [e [ie] niveliacia): padagrievas, padagrevas (rus. kal. žarg. poddogrév) ‘materialinis rėmimas de libertad; lievakas, levakas (rus. žarg. levák) ‘šlamštas; sugnievinti, sugnevinti (plg. 7 Bk tales prieveiksmiams característicos casos también akivaizdūs, например., prielinksninių konstrukciones hasta šiolei, hasta šiol las palabras šiol, šiolei separadamente nevartojami. Straipsniai / Articles 277 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės rus. razgnéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti (más adelante vé Kudirka 2012). Prieveiksmiem este varijavimas también característico: nechren, niechren, niechrien (plg. rus. prast. ni хренá) ‘nėra ko, nereikia; nechrienovai, nechrenovai (plg. rus. prast. 1976) senosas slavidades también presentan нехренóво) ‘stipriai, smarkiai; neblogai, daug’, dachera, dachiera (rus. vulg. до херá) ‘labai daug’ ir pan. Bk norminamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP con varijuojancio šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės (rus. prast. сéмки, rus. сéмечки), pėškom, peškom, pieškom (lenk. pieszo, rus. пешкóм) y kt. Įtaką tal variijavimiento adaptado también hace territoriales dialektos [e/ie] diftongizaciones areales, que disperssté por toda la lengua lituanas área (Kardelis 2009: 102135; Urbanavičienė 2018: 59). También cabría tener en cuenta el hecho de que en la lengua espontánea las formas tarmines se utilizan incluso 20 veces más frecuentes que en el texto del lenguaje preparado (Kačiuškienė 2012: 54). Publikar diccionario de jergono animó tomar sistemáticamente investiginėti jerargonybių gramatical adaptatavimo dėsnius, establecer intrínsecas normas de signos. Actualmente está ejecutado un proyecto apoyado VLKK, cuya tarea […] describir peculiaridades lingüísticas del jargón de la lengua Lituania. Este es el artículo parte del proyecto sobre prieveiksmius. Sistemingamente isanalizando el jergo preveiksmių prejesagos -ai híbridos vedinius y pavienius suprieveiksmėjusius palabras se determinó que tirtųjų preveiksmių morfologicas peculiaridades son specifiškai transformuotas en el sistema de la lengua lituanas, y las peculiaridades adaptatorias son nulemtas de los dialectos territoriales de la lengua lituanas y bk con un cierto nuosrueklum (Kudirka 2019; 2020; 2020a). También se pretende describir en detalle los fenómenos de la jerga de la lengua lituana, ya que hay gajas de prejucstinas y injustas disposiciones (especialmente competencias comunicativas mokovų), que la jerga no tiene su propio sistema fonetístico y gramatical, ej.: Žargosistemos parte, i. e. primariamente ese sistema de cosas, nombres de fenómenos, y žargony vartojiniai son segundas palabras sin sistema (Greblkienė, Večkienė, 2004: 118, 8). La ausencia de características sistémicas la comunicación muy trikdytų o 17). nybės skiriasi nuo tarminių žodžių tuo, kad pastarieji yra neatsiejama tarminės O como puede afirmarse: [...] įsikliopyti aklai se utiliza en el lenguaje juvenil, careciendo de especial o originalios significados. Lituviui įsikliopyti semantiquement tuščiaviduris loodis (Norkaitienė 1984: 39). Ar paradoksalu, pero juk įsiklio pinti (plg. lenk. wklepać się, baltarus. kljapać) informalmente net darytų ją neįmanomą – be taisyklių (vidinių normų) bet kuri kalbos atmaina (teritorinis ar socialinis dialektas) išvis negalėtų egzistuoti (plg. Pupkis 2005: precisamente y utilizado por 8 Pavadinimas antriniai irgi nekorektiškas, porque jargone es de tales realijas, kokias no bk, ej., krimiekspresyvių ir originalių ypatybių: tiesmukumo, familiarumo, naujumo, įmantrumo. Gimtosios kalbos aruodas šia reikšme nemenkas: įsispitrinti, įsimėklinti, naliniame žargone malinuoti ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’ ir kt. ROBERTAS KUDIRKA 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII įsispanginti, į akį (širdį) įkristi y etc., pero conviene describir y informalmente, nujai, įmantriai9... Debido a la complejidad morfológica prefeiksmia rara vez se analizan en estudios skolinių, suelen son investigados daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai (Vaicekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008) o el fenómeno del skolinimo se valora únicamente en general (Čepienė 2006). En el desempeño del estudio, en particular, fue pravartus bk prieveiksmių descripción, elaborado según los principios de análisis morfonologicas (Pakerys 2002: 510593). Sistémicos y detallos de la lengua lituana de la jerga de la lexicología de investigaciones no. Los objetivos de este artículo: 1) morfológicamente isnagrinar Lithuanian lengua jargono: (a) suprieveiksmėjusius compuños de palabras, (b) suaugtinius prieveiksmius; 2) estudiables compuestos y palabras clasificar por tipo (pagal descrendrintą formalų požymį, džn. donorės kalbos šaknį o priešdėlį), llevar a cabo una análisis sistemática, la cual esclarezca vyračiusujuj prieveiksmėjimo modelos, de adaptación a las maneras del idioma Lituanos; 3) también se pretende determinar sistémico características morfológicas y comunes estructurales dėsningumus, abordar adaptacine características; 4) examinar, de cuáles lenguas suprieveiksmėję palabras conjuntos y suaugtiniai prieveiksmiai son prestinami. Medžiaga (162 suprieveiksmėję palabras conjuntos y 43 suaugtiniai miai) išrinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) ir papildytos minėto žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga prieveiksrinkta de dos fuentes: desde (a) sakytinės kalbos y desde (b) internetinių forumų bei interaktyvių internetinių pokalbių tekstinėmis Sudaryti paieškos eilutę Google paieškos sistemoje nebuvo keblu, nes junginiai ir suaugtiniai nekaitomi, reikėjo tik susisteminti įvairiai fonetiškai adaptuotas foržinutėmis (mIRC, Skype y etc.). (ísodos más véase Aleksandravičiūtė 2008: 266282). Skolinių origen se indica de explškinamųjų dicynų (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kveselevič 2005; Mokienko 2000; OED). 9 También cabría tener en cuenta la analogía con istiktuku kliopt ‘staigiam veiksmui reikšti y klioptelėti, kliopterti ‘įkliūti, kliopti ‘suduoti (LKŽ) y etc. 10 El material de la jerga de las lenguas Lietuvių y nenorminės leksikos lexiconui no pudo ser seleccionado de las fuentes de imprusdintines (popierinių), meninių (grožinių) y etc. textos, que sean redaguados. Ciertos lenguajes sociales, personales conversas sričių – kalėjimo, kriminalinės, narkomanų, karių ir pan. – žargonas rinktas vien tik iš sakytinės durante grabando dictofonu este modo y recopilada casi toda la parte del léxico de estos ámbitos (desde más detalle véase Kudirka 2012: 35). Artículos Articles 279 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės SUREVECIMIÓN WORDSY YUNGINIAI La mayor parte de tales suprieveiksmėjusių prielinksninių construcciones o prieveiksminių frazeologinių junginių son pascolinti de rusas lengua o vertiniai: ♦ da (do) lampočki11 (rus. šnek. do lámpoчки) ‘vienodai, ♦ hasta lemputės (vert. iš rus. šnek. do lámpoчки) ‘vienodai, ♦ pa (po) barabanu (rus. prast. po барабánu) ‘nesvarbu, vienodai, ♦ y v tako всё (rus. vulsio nek i takóje) así adelante. ♦ así, ‘v v v v žiropu (rus. šg. v žópu) ‘velniop; máximas, ♦ po prostu (lenk. po prostu) ‘tiesiog, paprastai, ♦ po defaultu (rus. komp. žarg. por defaultu, plg. angl. komp. by default) ‘pagal silenciamiento, ♦ ponto (ver. desde. rus. žarg. para póнта) ‘nerimtai; juokais, ♦ no prikolas ‘prastai, malgai, ♦ na ura (rus. na урá) ‘kaip pakliuvo, ♦ pa (po) liubomu (rus. šnek. po-любómu) ‘bet cual caso, sin embargo, ♦ prosto tak (rus. šnek. прóсто так) ‘paprasčiausiai, šiaip sau, ♦ za adno (rus. za odnó) ‘kartu, mismo ‘, ♦ gazaskaip mismo; puikiai, geriausiai, ♦ na vsie (vse) sto (rus. prast. na vse sto) ‘ticrai, šimtu procentu, ♦ tolka (tolko)12 tak (rus. тóлько так) ‘kaip reikalas, como debe ser, ♦ tolko (tolka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai, ♦ be tolko (rus. без тóлько) ‘be meaningmiškai; pakrikai, ♦ ant llno (viso) gazo (plg. rus. prast. en pólanum gasý) ‘maksimaliai, ♦ su chodu (vert. de rus. свoúm хóдом) ‘savarankiškai, sus jėgomis, ♦ dalše nekuda (rus. шнек. дáльше нéкуда) ‘išvis ya, ♦ pa natūre (rus. por натýre) ‘iš tikro, de naturaleza, ♦ v narie apstabarėję junginiai tūre (rus. prast. в натýре) ‘iš tikro’, ♦ ant bajerio (lenk. šnek. na bajer) ‘juokais’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. šnek. дáльше нéкуда) ‘toliau jau nėra kur’. Kai kucon cambiusia significado es atklydę en el común jargoná de criminalino: ♦ ne zapadlo (rus. kal. krim. žarg. no zapadló) ‘ne gėda, ♦ ant ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. šnek. po blatu) ‘neoficialiai, nelegaliai zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’, ♦ v padlu (rus. žarg. в пáдлу) ‘gėda’, (išsam. Kudirka, cf. 2014). Existe y construcciones con savitais hybridiniais dariniais según analogía, ej., de perkeisto jargonino prieveiksmio be formanto nematū ‘ish antes nepajrėjus, aklai sudaryta prielinksninė konstrukcija ♦ ant neli nr atsiusti y referencia). Estos hybridiniai dariniai turbió componer según analogía de ♦ čerez nemagu (rus. šnek. čérez no могý) ‘nenorom, per prievartą, ♦ do matūškės (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematūškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuskes vaziuoti su vaikuciais vaziuosim norim kad butu patogu, gal ganemagu, hasta nemagu (rus. šnek. do ne могý) ‘máximamente, hasta poder' aunque neatmestina y baigmens analogía según bk prieveiksmius sykiu, pusbalsiu, akksimirniu. 11 Transliteruados prestiti presteviksminia conjuniniai suelen kirchiuojarse de la misma manera, como ellos kirchiuojan en aquellas lenguas, de las cuales están kilę: po prostu (lenk. po prostu), v padlu (rus. žarg. v pádlu), v natūre (rus. prast. в натýре), za adno (rus. за однó) ir kt. 12 Apostrofu po priebalsio (pvz., tol’ka) žyminas priebalsio minkštumas. ROBERTAS KUDIRKA 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Atsirado lituvians lengua jargone e nedaug neslaviškos kilmės frazeologinių junginių: ♦ without ryšio ‘nesąmoningai, kvailai, ♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai, ♦ sobre smūgio ‘staigiai, ♦ todo ore ‘viskas bien, ♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; mejor no, ♦ sobre hongbo ‘bet como, nerimtai, ♦ sobre to kanto ‘tuo punto de vista, ♦ per fuksą, sobre fukso ‘atsitiktinai pasisekus. de la lengua Lituania se utiliza y eufonines samplaikinių prieveiksmių, kilusių iz ištiktukų (Kalinauskas 1974: 139140; plg. bk ejemplares Ulvydas 2000: 315), casi todos obtener como skoliniai de rusas lengua o per rusas lengua intermediininkavimą. Eufonija (t. y. rimas, ritmo, aliteracia) adicionalmente ataisto compuños de palabras en semantinio unetą, lambumas ayuda sampleikom mantener su constantovumo, pavarti las frazeologiniais compuestos de palabras: tiap ♦ liap (rus. šnek. тяп-ляп) ‘atsiniai, ♦ šaltai baltai (rus. prast. шалт macháy-boltáy) ‘imtai, ♦ šnekar Makarar (šnekar macher, šnekar-macher) ‘suktai, nelegaliai, šmiku krim m, fiti š. žarg. túti-múti ♦ raz raz ‘greitai, viens du, pyst pyst ‘mikliai, viens du, ♦ cap carap (rus. šnek. цáp-царáp ‘pinigai’) ‘suktai’, ♦ raz dva (plg. rus. раз, два и готóво ‘viens du ir baigta’), ‘pačiupti) ‘vogčiom, capu lapu, ♦ taram baram (plg. rus. prast. táry-báry ‘plepalai) ‘ir así adelante, ♦ tiutelka v tiutel šnek.ku (rus. štelka t en ttelku) ‘muy precisamente, ♦ liuksum pirdum riok. ‘puikiai, maravillbalmente. Prieveiksmis čiki (rus. žarg. чki) ‘gerai constituye varios ritmingos prieveiksminių junginių: ♦ čiki čiki (plg. rus. žarg. чki-чki) ‘puikiai; exactamente. Tokias ri. Pasó sólo de pačias reikšmes turi ir posakiai ♦ čiki briki (rus. žarg. чки-брки), ♦ čiki piki, čikis pikis (rus. žarg. чки-пки), ♦ čiki puki (rus. žarg. чки-пки), ♦ čiki baunas anglybes: ♦ oki doki, okis dokis13 (angl. šnek. okey-dokey) ‘gerai, ♦ oki poki (okis pokis) ‘gerai, ♦ super duper (puper) (angl. šnek. super-duper) ‘puikiai, ♦ fifty fifty, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusangliau, ♦ top (rus. šnek tipop, tip tip-tip) ‘lygiai así; exactamente. Galūnėmis -is morfológicamente adaptado de estabilizados compuños variantes okis dokis, čikis pikis, okis pokis son surgidas debido al sistema de la lengua lituanas efecto: prevaujante alegrniación sistema tofam. aciukas ‘aciū, kius netipiškos sandaros žodžius variantiškai adaptuoja galūnėmis (dar plg. šnek. okiukas ‘gerai, ok). Eufoniniai sampleikinie prejeiksmye con vulgarizmais: ♦ jabat (var.: jebat, jibat) kapat (rus. vulg. ебáть-копáть) prejeiksmiesnių vartojamų ‘eina sau’, ♦ kyšt myžt ‘mikliai, viens du; bet kaip’. Nenorminėje kalboje yra ir eufoniškų frazeologinių junginių, algunos que similėja a prejeodžius: ♦ ni pist, ni knist ‘nieko; nereik ya nada (Juos todos 13 A veces en tales casos conjuntos liuksum pirdum, okis dokis, čiki piki y etc. significado puede ser tanto būdvardiška ‘puiku, tanto prieveiksmiška ‘puikiai, plg.: buen clipas ane, así y adelante saunu bien liuksum pirdum (= bdv. ‘puiku, prv. ‘puikiai). // Okis dokis, me suena, pasentré apareceryt horizonte (= bdv. ‘puiku, prv. ‘puikiai). Artículos Articles 287 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės preveiksmiosamente puede ser utilizado y suaugtiniai keiksmai, ej.: jobtvaimat (plg. rus. vulg. как ёб тво мáть! ‘be сомнения, действительно) ‘trara sí, de tikro (Padarysiu, jobtvaimat, aquí chuinia es. // Él ya durnas de tikro, jobtvaimat!), kibinimat (plg. rus. vulg. к ёбаной мтериа) ‘velniop, šalin (Viršnu layoks nu kibinimat i betonavo de nuevo de la misma manera.). Con šaknimi čiort sólo como suaugtiniai prieveiksmiai se utilizan skoliniai načiort, načiorta (rus. na чёртá) ‘velniop; kam, qué de lo diablo. Ilgesnė forma načiorta vartosenoje retesnė. Con neiginías neir nitaip pat hay preveiksmių: nečiorta, ničiorta (rus. ni чёртá) ‘nė devnio. Con šaknimi fig vartosenoje también no pocos suaugtinių prieveiksmių: nafig (rus. prast. na фиг) ‘velniop, po galais; kam?, por ko?, se utiliza y su ilgesnė forma nafiga (rus. prast. en fígá). También ocurren deformar variantes ya con cambiado šaknies balsiu: nafeg, nafega. Con neiginías neir niprieveiksmiai también nereti nefig (rus. prast. no фиг) ‘nėra ko, nefiga (rus. prast. no фигá) ‘ne; nada, ni devnio, nifiga (rus. prast. ni fígá) ‘ne; nada, ni del diablo. de las lenguas Lituvias es nuevas jargone de formas según analogías principiá tal es jargonybė nachaliava ‘nemokamai (plg. rus. prast. na халву) (As esto también nenoreciau ten vasarot, na, nebent nachaliava). Habla Rusų tal palabra no hay, indirectamente tal forma la base es caracterverzii nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘nemokamas y prieveiksmis chaliava (rus. prast. халva) ‘nemokamai. Vartosenoje apylygiai aplitusios dvejopos formas del compuesto con prielinksniu y suaugtinė forma: nachadu ir na chadu (rus. na ход) ‘beregint, greitomis; e (is paparasto habitual zmogelio per tribunal ta nameli nachadu pajimtu, pero ahora ta nameli valdo stambi ryba chia recita toki sukuriau na xadu kai reikejo ish nieko kazhka padaryt:D VIKINGO KRUOPAINIS), nachaliavu y na chaliavu (rus prast. na halvu) ‘nemok, pero vartoseneje una puede virrauti, en este caso frecunesen sua suaip schoolest (Šiavar br Bratai Lithuanians get everything through Naxaliavu, he is really how big, he really shows when alkanų gšelių, pero todo es bueno, que na suaoč! ). Así también hay no pocas suaugtines prieveiksmių con prelinksniu do: dachuja (rus. vulg. do ху) ‘labai mucho, dachriena, dachrena (rus. prast. do хренá) ‘labai mucho, dachera, dachiera (rus. vulg. do херá) ‘labai mucho, dačiorta (rus. prast. до чёртá) ‘labai mucho, dafiga (rus. prast. до много фигá) ‘labai, davelnia (hybridas analog rus. prast. до чёртá) ‘labai mucho. Variantes con antesdėliu done según tartį dochrena, dochuja, dofiga y kt. vartosenoje gerokai retesni. Su prielinksniu po (rus. po) prieveiksmių también nožai. Algunos prejeicmías rusas nenorminada en el lenguaje pueden ser utilizados dvejopai conjuntivo con prelinksniu y suaugtine forma: po хуй, po ху, пхуй; en este caso a las lenguas lituanas jargoną ya pasiskolinta suaugtinė forma pochui (rus. vulg. phuy) ‘nes importa, vis vien. También este preveiksmis tiene varios ilgesnius raramente usables ROBERTAS KUDIRKA 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII variantus: pachuju, pochuju, pochujutki. Prie šios grupelės šlietini ir eufeminiai dar, ellos también son suaugtiniai con prelinksniu po: pofig, pofiga (rus. prast. pfíg, po фgu). Analogiški es y pochren, pochrien (rus. vulg. phren, plg. por хрну), también pocher (rus. vulg. пхер). Žargone vartojami ir keli reti suaugtiniai prieveiksmiai su rusų kalbos dalelyte ли: chūli, chuli; chūlia, chulia (rus. vulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam, por qué (noatsgoto usted varir?! a tarde entonces walkstot si no gusta? ikisot nosi - nepatikoir pyzdinat is allí. // Matai qué skylė, y chūlia, adelante noina. // Si os irrita mis rasaliojimas, nada maravillabaus - as mismo tolkom nezinau xuli as rasineju. Directamente saviraiska). Ghana es rare anteveiksmis chūliš, chuliš (rus. vulg. хлиш) ‘dėl kokios priežasties, kodėl (O chūliš mes turim mokėti? Tegu ellos moka O esto chulish ziede vaziuoja su placiom padangom, allí no es necesario). Jargon utilizados y unos suaugtiniai preveiksmia con rusas lengua prielinksniu в: vticharia (rus. prast. втихар) ‘slapčiomis, vdrebezgi (rus. вдрбезги) ‘visiškai, в шukes, vpizdu (rus. vulg. в пизд) ‘velniop, po galais. Nonorminée en el lenguaje son difundidas prefiecmicialmente utilizadas įvardinės construcciones: nekažką, no kažką ‘prastai, nekaip, neką; débilnai; nelabai (Varžybos comenzó con precaución varžovų gretos también nueva surikiuotas por lo tanto susižaidimo no algoką. // Na y yo le digo, que no alguna cosa, cuando panelé talías cosas ocupa. Ella claro no calló, y comenzó reprochauti, qué diferencia si es varriška, o femeriška). Análogamente con otros įvardiniai prejeqmions: nekažkaip ‘nekaip, prastai; difícilmente, kebliai, nekažkas ‘prastai, nekaip; débilnai; nelabai. Tokių prieveiksmių nesuaugtiniai variantes no kažkaip, no algo raras. IŠVADOS Straipsnyje discuti 162 lengua lituanas jargono suprieveiksmėję palabras giniai ir 43 suaugtiniai prieveiksmiai. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad svetimas junkalbinis unidad, surgido otra lengua contexto, es transformuojamo adaptando él al sistema kalbinės. Tirtų suprieveiksmėjusių junginių ir suaugtinių prieveiksmių adaptacionales peculiaridades son nulemtas aiškių dėsningumų: (a) goninės leksikos žargoninė leksika yra adaptuojama fonetiškai ir grafiškai pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą, (b) tam tikra dalis žarinclusi integrotis en los flexines paradigmas de la lengua lituanas, (c) parte jerargonybių queda morfologicamente noadaptadas sólo debido a prieveiksmio limitado kaitimo (ar visai nekaitimo), (d) skolintų jerargonybių variativum ocurre debido stichiško adapttavimo según las peculiaridades de la lengua recipientė. 1. Didžioji dalis suprieveiksmėjusių prielinksninių konstrukcijų ar prieveiksminių frazeologinių junginių yra iš rusų kalbos fonetiškai ir grafiškai adaptuoti Artículos Articles 289 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės skoliniai ar vertiniai (88; 54,3 proc.), neslaviškų, lietuvių kalbos žargone atsiradusių prieveiksminių junginių pocos (9; 5,6 proc.), skolinių de inglés sólo pocos (4; 2,5 proc.). a. Debido a la expresividad jargone populares prieveiksmiškos eufoninės samplaikos (24; 14,8 por ciento.). b. Nenorminada habboje populiarús vulgarizmai, ellos forman mucho preveiksmio significado vartojamų junginių capítuloie tales skolinių iš rusų kalbos (57; 35,2 proc.), nemažai y preveiksmiškų lietuvių kalbos disfemizmų arba vertinių iš rusų kalbos su vulgarizmais (13; 8,1 proc.). c. Nenorminée en el habla noeren preveiksmiški junginiai con negatamosiemi dalelytėmis ne, ni (rus. ni) (11; 6,8 por ciento.). d. Jargoone muy variantiški prieveiksmiški junginiai con lenkų kalbos dalelyte bele (lenk. byle) (6; 3,7 por ciento.). e. Nedaug prieveiksmiškų guionamųjų junginių (6; 3,7 proc.) y prieveiksmiškų junginių con prielinksniais hasta, per, čerez (rus. través), do (rus. do-) (5; 3,1 proc.). 2. Adultos en el departamento de preveiksmenes gausu de la lengua rusas prestantes de prelinksnių y dalelyčių compuños con daiktavardžiais (35; 81,4 por ciento), prelinksniai y dalelytės paverstos contradėliais savita adaptando: principalmente 11 usių prieveiksmių su priešdėna- (rus. na-), 10 su negativa priešdėliais ne-, ne-, do- (rus. do-), 5 su su su su su su su su po- (rus. po-), pair 3 su su v- (rus. v-), vo- (rus. v-). c. Nemaja parte suaugtines prieveiksmių puede ser a. Skyriuje daug vulgarizmų (21; 48,8 proc.). b. Neslaviškos kilmės suaugtinių prieveiksmių tik keli (3; 6,9 proc.). variantiticamente consumados y como junginiai. ROBERTAS KUDIRKA 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII SANTRUMPOS angl. ingles k. baltarus. baltarusių k. bdv. būdvardis kal. del crimen de prisión. criminalinis lenk. polkų k. prast. – prastakalbė prv. prieveiksmis rus. rusų k. šnek. šnekamosios lenguas vert. – vertinys vulg. – vulgarus žarg. jargón LECSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI El texto de la presente Directiva no es aplicable a las publicaciones públicas. Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. FŽ Dictionary of Frazeology, red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudirka Robertas 2012: Lietuvos kalbos žargono y nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija. Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio y narkomanų jargono diccionar, Kaunas: Kitos libros. LKŽ Lietuvos kalbos žodynas, red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. acceso en Internet: http://www.lkz.lt. OED Oxford English Dictionary. acceso en internet: https://www.oed.com. Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Gran diccionario de lenguas polkųlietuvių, Marijampolė: M. Martišienės escritorio de traductores. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского de lengua, Moscú: Astrel. Mokienko Valerier, Tatjana Nikotina 2000: Большой словарь русского Čermák жаргона, Санкт-Петербург: Норинт. Artículos Articles 291 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės LITERATŪRA Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292. Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių anglicizmų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages: conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI. František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. Czech and general phraseology, Praga: Karolinum, 73128. DLKG Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, ed. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005. Grebliauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara. Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231. Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44. Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/ baltistica.0.8.2110. Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI. Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU. Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005. KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. ROBERTAS KUDIRKA 292 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Kudirka Robertas 2020a: Jargono de Lituania pavienamente suprieveiksmėję palabras y prieveiksmiai sin formantų y sus características adaptatorias. Lietuvių kalba 14, 112. Kudirka Robertas 2019: Lituvias lengua jargono preesaginių prieveiksmių morfologija y adaptacionales peculiaridades: preesagos -ai hibridiniai vediniai de preesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. Respectus Philologicus 36(41), 4759. DOI: https://doi. org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptación: preesagos -ai hibridiniai vediniai de būdvardžių con preesaga -iškas y nepriesaginių būdvardžių. Taikomoji hablaotyra 14, 2132. DOI: https://doi. org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2. El Consejo de Administración y Administración de la Unión Europea (CEEA) ha decidido aprobar el Reglamento (CE) n.o Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptación de los lituanos en lengua. – Cultura de lenguas 84, 202213. LKE Lietuvių kalbos enciklopedija, ed. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija y otros stableūs palabras junginiai. Lituanistica 4, 8198. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Markevičius Aurimas 2014: Pastabos sobre prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. Hombre y palabra 16(1), 7080. Norkaitienė Milda 1984: Debido al jergonismo įsikliopyti, o como se puede įsimilėti. – Cultura de lenguas 47, 3941. Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: cifrvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, switchtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI. Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26. Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. Baltistica 51(2), 239269. Paulauskienė Aldona 1994: morfología de Lituvias, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultur studijos, Vilnius: Gimtasis loodis. Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Recuerdo y clasificación de los muestra de Morfologinių. Lituanistica 62(2), 5875. Harriet Sharp 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI. Straipsniai / Articles 293 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. Nordic Journal of English Studies 17, 71115. Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinis šnekamajai kalbai būdingas leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217. Ulvydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI. Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongización de las generaciones mediurinas y juvenniosas eastern aukštaičių vilniškių kalboje. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbonavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 5982. Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio y darybinio adaptavimo modelos de productividad. Taikomoji kalbotyra 3, 127. Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. Lietuvių kalba tarybiniais metais, ed. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108128. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton. Zinkevičius Zigmas 1981: Lituvias palabras histórica gramatica II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ Ruсская грамматика. Fonética. Slvoformación. Morfología 1, ped. N. Шведова, Moscú: Наукa, 1980. ROBERTAS KUDIRKA 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių palabras conjuntos vartosenos pavyzdžiai1 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PELINKSNINS KONSTRUCTIJOS, PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI PELINKSNS KONSTRUCTIJOS, PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI PELINKSNS CONSTRUCTIONI I JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimalmente: como por decir prisidirbai esto natura pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai programa (pragrame), pa (po) polnoi programa (pragrame) ‘maksigal maliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustu paplna programa, entonces todos derechos ayudaremos en la estantería, qued sólo aniai kelde. ♦ pa polnai katūške, pa (po) polnoi katūške ‘maksimalamente: tipo greiciau atsius y t.t, porque dhl išsiurbs viska pa polnai katuške, es tu ta siunta 99% sin ningúnu pvm praeis // Jaigu tratisim de nuspeti pausme, esto creou ta menta pratrauks po polnoi katuske! ♦ en todas (plnas) katūškės, toda (plna) katūške ‘máximamente, todo capacidad: sviecia saule, a mi name sildymas desde el viernes fue atsuktas en todas katuskes. // para dzedulionui deretu ant plnos katuskes bauda imandolinti. // Doti sólo multa y toda katuške pues tales pasimoko. // drebulys krecia, parece, como estreures asigaly viviciau, aunque sildymas toda katuske ijungtas // uz ayuda maziem y medianos ukiams, a kas virs 500 ha llna katuske mokesciu. ♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; puesep a sí, por divertido: Yo no esperėjau, pensabao, pa prikolu dijo. // nera tikri, hace esto más pa prikolam, porque saitas también pa prikolam, ziurejau ash laida. ♦ por prikolo, sobre prikolo ‘juokais; šiaip sau: Ellos sólo por prikolo, pareja litos costavo. // nzn puede but que allí piratiski game bet as seip pregunté en prikolo y él pasake atvez. 1 Pavyzdžių se presenta sólo minimamente, más vé. de las lenguas litavias jargono y nenorminės leksikos dicodyne (Kudirka 2012). El texto del artículo ya existen ejemplos anexo no repiten. Artículos Articles 295 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ da (do) lampočki, hasta lemputės ‘vienodai: me hasta lemputes jusu comentarios. // todo do lampočki y no importa ni como pareces ni por qué así pareces. o escuelas ♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tevai su draugais ir visais mokslais kartu paemus // sedi sau siltai ir visiems po barabanu, pavorstos poligones de luchas con va tokias vaikuciais. ♦ y vsio takje ‘ir así adelante: atminusuok empleados, ju salarios, puestos de trabajo, edificio alquena, komunalkes, serveriu infraestructura y vsio takje, y obtenasi no tanto ya y mucho. ♦ v sofopo 1. ‘velniop: muy la pena, simplemente todos tan susinervine, que más y but no pueden, tal sansas i v zopu, nu tal próximoamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai: Gatavas v zopu. ♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali buti tvirtinamos “po prostu” y sobre el casco de madera. ♦ po defaultu ‘pagal silenciamiento: Ekranelio resoliucia po defaultu maza - hay que pasarse, pero esto muy junta acumululiatorus. ♦ no prikolas ‘prastai, ♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo. malgai: Nu él, con tal no prikolas Más paspasusi y uz draudima más mokesi, nenoreciau mismo tokio. // Taxa kviestis? Pero qué no prikola con saremías taxi o greituske? lb Me neaiskus ese asunto. ♦ na ura ‘kaip pakliuvo: Nos vacíavamos na ura, nada desconocimos. // Y no compréis como diciendo na ura, butinai vaziuokite i servisa y comprobinkite enikli y toda cita. ♦ pa (po) liubomu ‘a cualquier caso, sin embargo: Pa liubomu, lo que allí bebūtų, allí vistiek será de personas. // Pradedam y todo, y con todosis po liubomu nesusiderinsi. ♦ prosto tak ‘parasčiausiai, šiaip sau: a ko le enojti, él esta konjaka puede y prosto tak beber, sin ninguna priezastia, y nosotros esto, así por decirlo, is reikalo... // ella también daznai donanoju y sin progos prosto tak:) ♦ za adno (odno) ‘kartu, al mismo: Él como presidente organizó esa minía de shulinos, eso za adno y sauikasė. // Ketinu ackytis augpjücio 14, esto me gustaría y futbolbola pajrét za odno. ♦ mismo gazas ‘caip tik; puikiai, mejoramente: Ashtuoniolikos años es el mismo gazas. // finale gavosi pan. 2.8m y is tikruju mismo gazas parece mayores espavei. ♦ na vsie (vse) sto ‘ticrai, ciento porcenta: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku na vse sto. Nera dosieju vienodu día, nera ir visur tinkanciu kvepalu. ♦ tol’ka (tol’ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia y aún mismos tevai esto lo confirmarán baudyte tolka tak paskirs! // va normalmente pas mine calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km. ROBERTAS KUDIRKA 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ♦ tolko (tolka) cannia (piesnia) ‘caip asuntoas, como debe ser: todo aisku, verdader favoritai, pero restosas equipos db kausis tolka cannia, incluso difícil y prognozuot laimetojus // neumangos allí no para tam destinados. uzsidek llantas, kiems keliams ir vaziuosi tolko pesnia. ♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atejai cia ir flodestinado toodini sin tolko. nesamones rasai, sólo nervus otrosem gadini. ♦ sobre llno (viso) gaso ‘máximamente: ese camaris fortamente saltesnis parece aunque siluma sobre llno gaso atsukta y puerta siempre abrios i otra camari // a todos vedores adecuados surasi, aún no sobre llenadas naves, aunque krante temporada ya en llno gaso. ♦ su chodu ‘savarankiamente, sus jerezos: Nos cuatroese conducuosem en su chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu. ♦ dalše nekuda (niekuda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10-12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi escuela o un poco ciencia ragavo, imagina se de tales expertos educativos, que dalše niekuda... ♦ pa natūre ‘ish tikro, from prigintie: Nuotraukikes superines como paveiksliukai pa nature jauciu era aún graziau el tanto más que era grazus aire. ♦ v natūre ‘iš tikro: galeyo simultele dien padirbet parodyt ka v nature sugeba, a klykti saukti cia mokslu no necesita. // pero tu minde tonto v nature, si no entendes, qué te dice. ¿ taves kas praso, o siulo uz LR sirgt? ♦ en bajerio ‘bromais: Yo sólo en bajerio dije, pero ella no entendió, piensa, aquí en serio. // Aisku como vos neskiriat donde verdadero musimas o donde solo sobre bajerio ka tal vez no veis verdadera mustyniu o al menos normalaus smugio i snuki ka? ♦ no zapadlo ‘ne vergonda: Hasta este tiempo buvai decorus julikas, tad o no zapadlo menturon declaracionesimus rašinet. // A mí realmente no zapadlo encantarme con la colección de años pasados džinsus. ♦ en zapadlo ‘siciendo especialmente perjudicar, tičia: Yo puedo en zapadlo alquilar sólo una oficina en esas habitaciones, pero quién le alquilan otros? nie- ♦ v kas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau. padlu ‘gėda: Pavazinejas minivenu o visureigiu, i sedana lipti es v padlu. ♦ per blatą, po (pa) blatu ‘nelegalmente: será sólo po blatu, como y magnético rez., prisiprasyt imposible, porque aiskina que nereik, y cuando zmogus mirsta aiskina, que tiempo nesikreipet // Tais tiemposis de tales cosas podéis obtener sólo per blatą. Artículos Articles 303 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ no siemkos ‘no juokai: Él no del todo puro enduro, y tal más intermedio variante, kazirka, pero hay y vidrio, y no gafas. Caina también sénvelniai diciendo no semkos // Teko me panachos caso detener con motu y bviratininku, esto daños fueron realmente no semkos, pero acordém y por varias veces recompensó. ♦ no canos pipas (birka) ‘no juokai: Aquí te no canos pipas! // taigi gprs esto cia no suns birka... carí tecnología y neces noret que ji butu uz dyka. ♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar iscaíčiuot... // Matyt, realmente protelio no fontanai. ¿Cómo se puede tantas veces subirse al mismo sh..? 1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-) ♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis: Pero esto visiskai nepavojinga saludatai, lo más importante, que esto no bubutu haroma cerez nemagu. esto en el tiempo soviético liekana -toks deseo de aparecer, vaidinti idealius cerez nemogu // niños resulta la paila, cuando a veces padres presionan čerez nimogu que sólo niño hasta la primera clase se leitit empezėtų Ta misma puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki niemagu. y sólo por lauká evitada beskonidades. que tobuleja ♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau cerez nechociu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoju ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, constantemente y reglas cerez nehociu tiene buti coreguojamos y fule, donde begioja paskui bolaoli y tanto. ♦ do imposs (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki impedimiento, encima de todo: Dovile, tu skaityk mane is veziu ismusei ir do imposs sunervavai sido do nimagu uzknise lt ponai quienes una sneka otra hace // // Kūčias švęsime vieni. // Porque nu novajiuos sesuo con mažiuku, o seaasi, novajiuos y padres Nežinau Liūdna do nimogu... Nu zhavingas seniukas do niemagu.. A Todos malonu con asunto él tureti. ♦ hasta imposs (nemagu, nimogu) ‘iki impedimiento, encima de todo: nosotros luztam is su bajeriu:), porque él realmente smagus zmogus, pero sólo 5 minutes, larguí ya ikyri hasta nemagu:). // qué cia pasidera, que issididino esa página hasta imposs? ♦ per nemogu ‘per prievartą: si no gusta, así que pasilikit como atostogu nama e isvaziuokit, pero sólo nelikit por nemogu, noredami kazkam kazka irodyti. // Pero si ahora tuviese que dardyt, por imposs stengciausi alimentar longa. ROBERTAS KUDIRKA 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽII 2.1. Con prefiéndil da-, do- (rus. hasta-) ♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘muy mucho: Esmė, que este díaas gasviestuvu doxera, y tú eso nedaeina i mintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad zmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu makaule nikaip. ♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai mucho: Kiti quienes eran dachrena vėgėlių pigavę, gaudė en stintos. // Nocheiai costará me no balkis o medioasis kuriu srote sano casi no buena o nuevo cuesta dohrena // Doxriena, eso aquí cuán ha? ♦ dachuja, dochuja ‘muy mucho: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // yo mismo tengo sena 7 bmw, es va, no neces dohuja kist monigu si viska hacei tiempo. ♦ dačiorta, dočiorta ‘muy mucho: Nebūk pequeño niño - rasiu... realmente rasiu 30km radiuliu alrededor kauną. Kaimo turismo - daciorta // pasvalieciu tal cia nera mucho, pero pasatu pasvaly esto docerta. ♦ dafiga, dofiga ‘labai mucho: Idėjų esto dafiga tengo. // cuando la gente tiene dofiga babkių ellos empiezan médicamente a escuchar el sentido común, y guiaroté así.. pas manes todo debe ser.... ♦ davelnia, dovelnia ‘muy mucho: Si prates speju max metams y esto butu más como mentorius jóvenes aukstiems kuriu zalgiris davelnia tiene. // AC3 confige establecimiento dovelnia, ya no recuerdo ka allí exactamente necesita establecerineti. 2.2. Con prefijo na- (rus. na-) ♦ nachadu ‘beregint, greitomis: Statyk gas, nachadu atsipirks po diez miles de kilómetros. ♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent nachaliava. // Con satydovine como y todo butu bien pero nachaliava nepavyks nada normalesnio matyt.ten esos keli tukstanciai kanalu esto solo comerciales siuksles. ♦ nachaliavu ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavu paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dios, te todo nachaliavu, vieni tienes moketi y tú no. ♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kom: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera nos ta backa? Artículos Articles 305 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nachrena, nachriena ‘kuriem galams, kam: nachrena esas selecciones kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist? ♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandziau nulupt tai su medzio gabaliukais isplysho viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami istaigos pavatornyrai, dinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘para quién?, qué demonios: Y en general, nachrien me lo necesito! ♦ nachui 1. ‘velniop: ciaupkites nachui. darot geda. 2. ‘kam?: Spėju ustedes no mucho más que por ocho años, nachui necesita tal nesamone escribir? Crees algo de interés? ♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop: Otroip necesita cia spresti problema, y no istrinant viska naciort. // Todo ese tiempo esperaba that momento, cuando pescvis o interrauks todo načiort o simplemente nusimaus de cablio sin zakartélés. 2. ‘quio diablo: Naciorta entonces is vis telescopio comprkt? // además, naciorta él mismo kabinasi ante manes? ♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop: As ayer desdibuiu beautyvesta y vel uzdiau pagpi, nafeg sakiau gana 2. […]kam?[…]: Audi S6, velitas haimyninis avant, sólo cuando con él viajas una ciudad, es nafeg tan necesario, constantemente sólo greitį sobreji sólo puedo sólo puede pensarvot, a nafega man moket extra... litu si saímis y chicasni. ♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop: Si Vilnius realmente no tendrá equipo en la liga A, es nafig 2. ‘kam?: Nafiga rasyt toki misma sakini du kart? 2.3. Con los negativos prefichos ne-, ni- (rus. ni-), nie- ♦ necher, nechera ‘nėra ko; nada, nė devnio: vistiek aparatai obtenasi bastante carangus y necher pyzdet // Pas nos masinoj como sólo tal sumontuada, na nesimato qué por junttis. // ¿sabe alguien dónde puede tirarse el archivo de este programa? Intentamos mirar a tik nehera ji neskaito iskyrus audio cd, visus dvd atmeta. ♦ nechrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechretravés LRT sitio web, pero allí nechrena no funciona. así y apagaunadas toda clase de zarazas. ♦ nechui, nechui ‘nėra smyslov, není ko, nemus: Nechui but ♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechrien kaišiot į kiekvieną skylę, tinginiui ir noret greito efekto manau mucho mejor butu aunque y no tan greit pasitenkint paprasciausiais alimentos papildais // nechuj tokiam debilui teises duot,o despues atiminet reik. ♦ nechuja, nichuja, nichuja ‘nieco, ničnieko; ni del diablo; completamente: Creo valeta y otros consejos repartir, cuando mismo nechuja sobre mašina neišmanai. // ROBERTAS KUDIRKA 306 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Aclaramente escribí que ENG, o LT, rusiamente niehuja nesuprantu. // He llamado, pero nichuja nieks noelia. // y es tal beda. masivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda. ♦ nečiorta, ničiorta ‘nė velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeiciau, nemuy allí ji tiko, e nevalo neciorta // sportuoju cada dia, e visokius fatburnerius geriu y plan de midibos constituido pero uzsorta ni nada nesigauna. ♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nada, ni diablo: As manau, que perdekejusiom is viso nefig gimdyti, y las chicas necesitan susirasti hombres // Si veziesi normalu lagamina, esto nefiga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; kebiai, kebliai: a ti en vida nekazkaip iseis varra susirast si tú eres Lenkes degrados respbeja simplemente me incluso graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekazkaip y teatrode, bien que unidina pas pasinimus. ♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; débilnai; nelabai: con uno ulanovu nekazkas eurolygoj. Daznai Pritruktaba zmogaus quien patemptu cuando todo equipo stringa, taspac pries atletiskas equipos. // me esos chevroletas no kokie tik galios tienen nemazai o provecho nekazkas nebent con jais bien canjonus iveikineti. ♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; débilnai; nelabai: Entiendo que pasportavos semmeti ya visiem pasidaro aisku kur que, pero pradzioj nekazka // uno mačiau menėjo - 1.5kg per mes max puede gryno raumens priaugti, dividiin esa kg con la mitad en todo cuerpo y gausi realmente nekažką. ♦ nevtemu, nivtemu ‘keistai, noentendamai; en lugar ne: me esto fūteris per ryškus, cuando donde entreų falta, o e logo.. kažkur nevtemu nugrūstas // Tada nivprisikalk, vaziuok temu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo. ♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, diena, nepazeidinedamas taisykliu.. y nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai pueden detener sólo entonces y allí donde es doctas publicaurinti ellos no mentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o shiaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikpueden. ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra vergonda: cuando šikna svyla esto ya pasidaré nezapadlo y pas mentus lėkti, no según panetkes kažkaip... // pues me nizapadlo y antram pabut. ♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera no coincida, ¿quizás zinot más preciso? ♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieco, nė diablo; completamente: Tipinė žinanti, lo quieres, pero nichrena nejaucianti posibilidades... // zhiurek tu ja como quieres, último dosílu cilindro distribuir el veleneliu kumshteliai nichriena nesitepa, fabrikline nedadielka. Artículos Articles 307 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuojat tai, ko nichujutki nenuraukiat. ♦ ničiorta ‘nieco, ni diablo: Vadinasi, ničiorta nesusigaudai en seritoje fantastikoje, sólo fingiti así; ) 2.4. Con prefidellos po- (rus. po-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘vis un, igualodai: cuán norinciu aparece. Y pachuju a ellos que tú no sola, y no dodicientos km pesciomas nukulniavas, antes que ella apatacabas. // Pochuju cia a muchos en salud si ka. ♦ pocher ‘vis un, igualodai: me visiskai poxer jusu opinión. ♦ pochren, pochrien ‘vis un, igualodai: Importbu puesto territorio, y por tvoros pochren. // kaune esto al menos aquellos lamelėtinos marcalinismos mantiene al menos kažkiek... y vilniuje esto pochrien o šviesoforai, o cintas. ♦ pochui ‘vis un, igualodai: Si a ti pochui, es para mí lo más. ♦ pochujutki ‘vis uno, igualodai: si te gusta, pónté y važinėk:) poxujutki qué otros dicen y piensan:D ♦ pofig, pofiga ‘vis un, igualodai: Kam cia svaigt sobre ziemelius, kai jam pofig tas lt krepsinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nera uningumo. 2.5. Con prefidellos v- (rus. в-), vo- (rus. вo-) ♦ vabšče, vabščie ‘iš viso, apskritai: Aš to vabšče nesupratau. // Últimosm minutėm,vabščie pazoras ser habęs, tan fuertemente lideravo y recibió en galo, pero deja, acabėsi como acabėsi. ♦ vdebezgi 1. […] í šipulius[…]: Bueno pero nada feaus no contando unos mus. Apranga skylese, salmas vdrebezgi, moco nudroztas vienas cilindras kiaurai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys - masina vdrebezgi sudenubrozdinige, a balionas sano, nesprogo, i otra masina perdeti será posible una is ju priverciau beber con minimi y él vargsas nusigere vdrebezgi. ♦ vobščim ‘apskritai, en general hablando: neces y astutum y al mismo tiempo suavemente y suficientemente energígamente trabajar vobščim trabajo apenas no como con mujer; ) ♦ vpizdu ‘velniop, po galais: si aún y no tienes ni un solo amigo quien emigrou vpyzdu nachren y tu patinei necesita moket +500 tinga ir dar belekiek uzh muita. extra lietuvishku uzh posvticharia ‘slaptim: ♦ sodybos ninguna hubo uz 50m, sólo ukiniai. negi espías pasistatyt vticharia? ROBERTAS KUDIRKA 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs SUMARY There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in determined by Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized wordcombination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized wordcombination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules. The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3 %. There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6 %) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14,8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2 %); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8,1%). Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4 %. Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3). Straipsniai / Articles 309 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations. Įteikta 2020 m. septiembre 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lituania [email protected]