Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478 Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija, leksikografija, fonetika. DOI: doi.org/10.35321/all83-13 LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO SUPRIEVEIKSMĖJĘ ŽODŽIŲ JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI PRIEVEIKSMIAI BEI JŲ ADAPTACINĖS YPATYBĖS1 Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized WordCombination and Compound Adverbs ANOTACIJA Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos žargono ir nenorminės kalbos suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai (205), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analize siekiama nustatyti sistemiškus prieveiksmėjimo ir skolinių adaptacinius ypatumus. Didžioji dalis prielinksninių konstrukcijų, prieveiksminių frazeologinių junginių ir suaugtinių prieveiksmių yra iš rusų kalbos fonetiškai ir grafiškai adaptuoti skoliniai. Leksika yra adaptuojama fonetiškai ir grafiškai pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą. Dalis žargonybių taip pat adaptuojamos morfologiškai: integruojamos į lietuvių kalbos fleksines paradigmas. Suaugtiniai žargoniniai prieveiksmiai yra iš rusų kalbos skolintų prielinksnių ir dalelyčių junginiai su daiktavardžiais, kurių prielinksniai ir dalelytės savitai adaptuojant paverstos priešdėliais. Tarp suprieveiksmėjusių žodžių junginių ir suaugtinių prieveiksmių daug vulgarizmų. ESMINIAI ŽODŽIAI: prieveiksmiai, prieveiksmėjimas, žargonas, adaptacija. 1 Straipsnis parengtas vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019–2021 m. finansuojamą projektą Lietuvių kalbos žargono lingvistinės ypatybės. Straipsniai / Articles 273 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ANOTATION This article analyses 205 adverbialized word-combination and compound adverbs from Lithuanian slang and non-standard dictionary (Kaunas, 2012). The analysis aims to identify and describe systematic process of adverbialization and adaptation. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language. The adverbs are adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to their own. Part of adverbs is also morphologically adapted: integrated into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of compound adverbs are combinations of prepositions and particles with nouns borrowed from the Russian language, whose prepositions and particles are transformed into prefixes by adaptation. There are a lot of vulgarisms among the adverbialized word-combinations and compound adverbs. KEYWORDS: adverbs, adverbialization, slang, adaptation. ĮVADAS Prieveiksmiui būdinga sandaros įvairovė: ne tik žodis, bet ir žodžių junginys ar konstrukcija gali pakisti darybiškai ir semantiškai, t. y. suprieveiksmėti. Prieveiksmėjimas yra kelių pakopų: žodis, žodžių junginys gali būti visiškai suprieveiksmėjęs arba adverbializacija gali būti tik dalinė: nusilpęs vardažodiškumas, bet dar nėra visiško suprieveiksmėjimo, pvz., iš matymo, be pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Natūralu, kad žodžių junginių stabilumo, stabarėjimo tipai kalboje yra ir pereinamieji, sumišę ar dar tebevykstantys, dėl to išsamesniuose tyrimuose vartojami tokie terminai kaip apstabarėjusi frazė (angl. semi-fossilized phrase) ir pan. (plg. Howarth 1998: 28). Dėl minėtų priežasčių atsiranda daug variantų (ypač jei tai skolinys), nes pereinantis ar perėjęs į prieveiksmį žodis ar žodžių junginys, samplaika kinta ne tik morfologiškai, bet ir fonetiškai. Taip pat išskirtinis prieveiksmio požymis yra nekaitymas (laipsniuojama tik maža dalis), tad skolintas prieveiksmis daug lengviau adaptuojamas (Paulauskienė 1994: 379). Bendrinėje lietuvių kalboje (bk) prieveiksmio reikšmę dažniausiai yra įgijusios prielinksninės konstrukcijos su vardažodžiais: be galo ‘labai’, iš paskos ‘paskui’, iš paskutiniųjų ‘sunkiai’ ir pan. (Pakerys 2002: 547–552). Taip pat nemažai samplaikinių2 prieveiksmių su dalelytėmis: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). Tokie apstabarėję junginiai yra dvižodžiai ar 2 Dėl terminų samplaikinis, junginys, suaugtinis išsamiau žr.: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64. ROBERTAS KUDIRKA 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ilgesni, sudaryti iš kaitomų ar (ir) nekaitomų kalbos dalių, o stabarėjimo ir prieveiksmėjimo svarbiausia priežastis – aplinkybinė vartosena (plg. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). Vien aplinkybinė funkcija nepaverčia prielinksninių konstrukcijų prieveiksmiais, didelę reikšmę turi konstrukcijos leksikalizavimas, vienos bendros reikšmės atsiradimas, metaforiškumas. Dėl to atskirai minėtini prieveiksminiai frazeologiniai junginiai, kurie ne tik pastovios sandaros, vientisos reikšmės, bet dar ir vaizdingi (plg. Ulvydas 2000: 141–143). Morfologijos tyrinėjimuose nuomonės dėl tokių junginių ne visada sutampa, vertinimas balansuoja ties frazeologijos riba: nėra itin keista, kad kai kurie Dabartinės lietuvių kalbos žodyno prieveiksmiai (plg. DLKŽ iš tikro, iš tikrųjų prv. ‘tikrai’) Frazeologijos žodyne laikomi frazeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, 747) (išsamiau žr. Markevičius 2014). Panašios struktūros prielinksninis junginys žodynuose gali būti laikomas ir frazeologizmu, ir prieveiksmiu: iš lėto LKŽ laikomas frazeologizmu (♦ iš lėto ‘pamažu, iš lengvo, neskubant’), o DLKŽ iš tyko laikomas prieveiksmiu (iš tyko prv. ‘tyliai; pamažu’) (Markevičius 2014: 72). Prieveiksmėjimas yra susijęs su daugybe įvairaus pobūdžio kitimų (ypač trumpinimo), tad lietuvių kalbos teritoriniuose dialektuose dažnesni prieveiksmiai gali turėti net po dešimt variantų, plg.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178). Adverbializacija nenorminėje kalboje daug stichiškesnė, bet santykiai tarp standartizuojamos ir nenorminės kalbos nėra stichiški, nes didžioji dalis tokių reiškinių yra tarsi sistemų sąveika. Žargone skolinių adaptaciją nuosekliai galima aprašyti šiais tipais: a) neadaptuoti3, b) adaptuoti grafiškai ir fonetiškai, c) adaptuoti grafiškai, fonetiškai ir morfologiškai (gavę kaitybinę galūnę, darybinę priesagą) (plg.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolinių adaptyvus integravimasis yra kalbos universalija, nes dažniausiai konkreti bk yra dominuojanti į ją patenkančių skolinių atžvilgiu (Irwin 2011: 44–53; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 85–88). Minėtus tris adaptavimosi laipsnius vaizdžiai galima pailiustruoti keliomis žargonybių grupėmis. Neadaptuotų prieveiksmiškai vartojamų žodžių junginių ir suaugtinių prieveiksmių yra visai nedaug, sąlygiškai galima priskirti skolinius iš anglų kalbos: ♦ fifti fifti, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusiau’, ♦ super duper (angl. šnek. super-duper) ‘puikiai’ ir kt. Šie keli pavyzdžiai vis tiek nurodo minimalų adaptavimąsi – nenorminėje kalboje rašoma be brūkšnelio, atsiranda 3 Kartais svetimžodžiai gali būti neadaptuojami ir dėl fonetinių priežasčių – sulietuvinus jie neatpažįstamai pakistų: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Bet nulinė adaptacija yra labiau teorinis dalykas, vartojamas skolinys savaime fonetiškai adaptuojamas pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą. Straipsniai / Articles 275 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės variantas su trumpaisiais balsiais (fifti fifti) ir pan. Vyraujanti sistema verčia prisitaikyti ir tokius trumpus skolinius: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) turi variantą ♦ okis dokis, o junginys ♦ super duper turi variantų jau su morfologinės adaptacijos žymenimis – galūnėmis: ♦ super duperis ir ♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimejas nebus ten super duperis istorijoj... tik ziedai ji sulygins su kitais didziais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)4. Rusų kilmės prieveiksmiškai vartojami junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai visada adaptuojami grafiškai ir fonetiškai: ♦ za adno (odno) (rus. за одн)5, nafig (rus. prast. на фиг). Žargone nemažai slaviškos kilmės žargonybių, kada paskolintas junginys, pvz., rus. prast. ни херá ‘nieko’, yra adaptuotas ir kaip junginys, ir kaip vienas žodis: nichera ir ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // Jau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera), šiuo atveju junginio variantai ni (ne) chera vartosenoje reti. Taip pat neigiamoji dalelytė rus. ни gali būti adaptuojama (išverčiama) kaip neigiamasis priešdėlis ne-: nechera (pakeitus fiske pradejo matyt davikli bet daviklis nechera nerode greicio), šį požymį jau galima vertinti kaip tam tikrą morfologinį adaptavimą. Dažnesni vartosenoje skolinti žargoniniai posakiai yra adaptuoti ir fonetiškai, ir morfologiškai, pvz.: ♦ pa polnai (rus. по плной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. šnek. по плной прогрáмме), ♦ pa polnai katūške (rus. prast. по плной катшке) reikšme ‘maksimaliai’. Adaptuoti tik fonetiškai vartosenoje yra retesni: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katūške, o pats prieveiksmis forma *polnoi savarankiškai lietuvių kalbos žargone nevartojamas, visada tik polnai: tai standartinis6 priesagos -ai vedinys iš bdv. polnas, -a (turi kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc uzregistravau vakar, sutvarkiau viska polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). Būtina pabrėžti, kad žargone nereti atvejai, kada dėl stabiliojo junginio vartosenos specifikos (pastovumo) ir dažnai vartojamą posakį gali sudaryti tik fonetiškai adaptuotos, specifinės formos, pvz.: programe, polnoi. Žargone savarankiškai vartojamas tik prv. polnai ‘visiškai’; taip pat seniai bk prigijęs skolinys programa žargoniniame posakyje išlaiko rusų k. morfologiškai neadaptuotą 4 Straipsnio tekste pateikiami tik keli pavyzdžiai dėl tikslesnės reikšmės supratimo kontekste, daugiau vartosenos pavyzdžių pateikiama straipsnio priede. Iliustraciniai pavyzdžiai neredaguoti, kiek vienas pavyzdys atskiriamas ženklu // (išsamiau žr. Kudirka 2012: 3–5). 5 Visi rusiški žodžiai, išskyrus vienskiemenius, sukirčiuoti rusų kalboje vartojamu vienu kirčio ženklu (´) (-ёpalikta be kirčio ženklo, ji visuomet kirčiuota). Lietuvių kalbos žargonybių kirčiuoto skiemens pagrindas (balsis, dvibalsis, dvigarsis) yra pabrauktas. 6 Priesagos -ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių yra dariausi lietuvių kalbos žargone (Kudirka 2019: 49). ROBERTAS KUDIRKA 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII prielinksninio vietininko formą programe (rus. прогрáмме), kuri pati atskirai žargone nėra vartojama7, ir bk tokia linksnio forma neegzistuoja. Minėti posakiai turi ir morfologiškai adaptuotas, verstines formas: ♦ pagal pilną programą, ♦ visa (pilna) katūške, ♦ ant visos (pilnos) katūškės ‘maksimaliai’. Kitas iliustratyvus pavyzdys su žargonybe prikolas (rus. žarg. прикóл), kuri yra morfologiškai adaptuota galūne ir linksniuojama, – toks yra standartinis integravimas į fleksinę ar derivacinę sistemą. Jei šios žargonybės forma priklauso stabiliajam junginiui, tokius junginius reguliarios taisyklės veikia ribotai: forma, atrodanti kaip linksnio forma, funkcine prasme gali nebūti linksnis ar atsiranda leksinis idiomatiškumas (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pavyzdžiui, junginyje ♦ pa (po) prikolum (rus. žarg. по прикóлум) ‘juokais’ esanti forma *prikolum savarankiškai nevartojama, ji visad tik prieveiksmiško posakio dalis (ziuriu, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). Ta pačia reikšme nenorminėje kalboje yra vartojama ir daugiau adaptuotų keliais variantais (jau ir morfologiškai) posakio formų: ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ dėl prikolo (vert. iš rus. žarg. для прикóла), ♦ ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’. Nenorminės kalbos prieveiksmiai išsiskiria keliais fonetinės adaptacijos požymiais. Žargonybėse sistemiškai įvairuoja skolinių šaknies balsiai [a] ir [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; labai’ (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. su vartosenoje sistemingu achujienai, achujenai), ofigienai, ofigenai ‘puikiai; labai’ (: ofigienas, ofigenas, -a, plg. su vartosenoje sistemingu afigienai, afigenai). Taip pat prieveiksmiškuose junginiuose, pvz.: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. šnek. до не могý) ‘iki negalėjimo, virš visko’, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. šnek. чéрез не могý) ‘nenoromis, per prievartą’. Rusų kalbos žodžių nekirčiuotuose skiemenyse vietoj [o] tariamas redukuotas [a] (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60; Горбачевич 1989: 35–42). Ši tarties ypatybė gana nuosekliai perimama skolinantis rusiškus žodžius, pvz., suaugtiniai prieveiksmiai su adaptuotu prielinksniu do (rus. до) reti, žargone jis dėsningai adaptuotas kaip priešdėlis da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. до ху (хренá, херá) ‘labai daug’ ir kt. Garsą [o] tokiais atvejais vartoja, matyt, raštingesni informantai, bet tokie variantai (dofiga, dochera, dočiorta ir pan.) retesni. Kitas ryškus fonetinės adaptacijos požymis yra dabartinės slavų kilmės žargonybėms būdingas sistemiškas šaknies balsio [e] varijavimas su diftongizuotais [ie] ar kitaip kokybiškai pakitusiais balsiais (galima ir [e], [ie] niveliacija): padagrievas, padagrevas (rus. kal. žarg. подогрéв) ‘materialinis rėmimas iš laisvės’; lievakas, levakas (rus. žarg. левáк) ‘šlamštas’; sugnievinti, sugnevinti (plg. 7 Bk tokie prieveiksmiams būdingi atvejai irgi akivaizdūs, pvz., prielinksninių konstrukcijų iki šiolei, iki šiol žodžiai šiol, šiolei atskirai nevartojami. Straipsniai / Articles 277 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės rus. разгнéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti’ (daugiau žr. Kudirka 2012). Prieveiksmiams šis varijavimas irgi būdingas: nechren, niechren, niechrien (plg. rus. prast. ни хренá) ‘nėra ko, nereikia’; nechrienovai, nechrenovai (plg. rus. prast. нехренóво) ‘stipriai, smarkiai; neblogai, daug’, dachera, dachiera (rus. vulg. до херá) ‘labai daug’ ir pan. Bk norminamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP 1976) senosios slavybės irgi pateikiamos su varijuojančiu šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės (rus. prast. сéмки, rus. сéмечки), pėškom, peškom, pieškom (lenk. pieszo, rus. пешкóм) ir kt. Įtaką tokiam varijavimui adaptuojantis taip pat daro teritorinių dialektų [e/ie] diftongizacijos arealai, kurie išsibarstę po visą lietuvių kalbos plotą (Kardelis 2009: 102–135; Urbanavičienė 2018: 59). Taip pat reiktų atsižvelgti į faktą, kad spontaninėje kalboje tarminės formos vartojamos net 20 kartų dažniau nei parengtos kalbos tekste (Kačiuškienė 2012: 54). Publikuoti žargono žodynai paskatino imtis sistemingai tyrinėti žargonybių gramatinio adaptavimo dėsnius, nustatyti vidinių normų požymius. Šiuo metu yra vykdomas VLKK remiamas projektas, kurio uždavinys – aprašyti lietuvių kalbos žargono lingvistines ypatybes. Šis straipsnis yra projekto dalis apie prieveiksmius. Sistemingiau išanalizavus žargono prieveiksmių priesagos -ai hibridinius vedinius ir pavienius suprieveiksmėjusius žodžius nustatyta, kad tirtųjų prieveiksmių morfologinės ypatybės yra specifiškai transformuotos lietuvių kalbos sistemoje, o adaptacinės ypatybės yra nulemtos lietuvių kalbos teritorinių dialektų ir bk su tam tikru nuoseklumu (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Taip pat siekiama išsamiai aprašyti lietuvių kalbos žargono reiškinius, nes yra gajos išankstinės ir neteisingos nuostatos (ypač komunikacinės kompetencijos mokovų), kad žargonas neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos, pvz.: „Žargonybės skiriasi nuo tarminių žodžių tuo, kad pastarieji yra neatsiejama tarminės sistemos dalis, t. y. pirminiai tos sistemos daiktų, reiškinių pavadinimai, o žargonybės yra antriniai8, be sistemos vartojami žodžiai“ (Grebliauskienė, Večkienė 2004: 118). Sistemiškų ypatybių nebuvimas komunikaciją labai trikdytų ar net darytų ją neįmanomą – be taisyklių (vidinių normų) bet kuri kalbos atmaina (teritorinis ar socialinis dialektas) išvis negalėtų egzistuoti (plg. Pupkis 2005: 17). Arba kaip galima teigti: „[...] įsikliopyti aklai vartojamas jaunimo kalboje, neturintis ypatingos ar originalios reikšmės. Lietuviui įsikliopyti – semantiškai tuščiaviduris žodis“ (Norkaitienė 1984: 39). Ar paradoksalu, bet juk įsiklio pinti (plg. lenk. wklepać się, baltarus. кляпaць) neformaliai būtent ir vartojamas dėl ekspresyvių ir originalių ypatybių: tiesmukumo, familiarumo, naujumo, įmantrumo. Gimtosios kalbos aruodas šia reikšme nemenkas: įsispitrinti, įsimėklinti, 8 Pavadinimas antriniai irgi nekorektiškas, nes žargone yra tokių realijų, kokių nėra bk, pvz., kriminaliniame žargone malinuoti ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’ ir kt. ROBERTAS KUDIRKA 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII įsispanginti, į akį (širdį) įkristi ir kt., bet prireikia apibūdinti ir neformaliai, naujai, įmantriai9... Dėl morfologinio sudėtingumo prieveiksmiai retai analizuojami skolinių tyrimuose, dažniausiai yra tiriami daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai (Vaicekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008) arba skolinimo reiškinys vertinamas tik bendrai (Čepienė 2006). Atliekant tyrimą ypač buvo pravartus bk prieveiksmių aprašas, parengtas pagal morfonologinės analizės principus (Pakerys 2002: 510–593). Sisteminių ir išsamių lietuvių kalbos žargono leksikos tyrimų nėra. Šio straipsnio tikslai: 1) morfologiškai išnagrinėti lietuvių kalbos žargono: (a) suprieveiksmėjusius žodžių junginius, (b) suaugtinius prieveiksmius; 2) tiriamuosius junginius ir žodžius suklasifikuoti pagal tipus (pagal apibendrintą formalų požymį, džn. kalbos donorės šaknį ar priešdėlį), atlikti sisteminę analizę, kuria siekiama išgryninti vyraujančius prieveiksmėjimo modelius, prisitaikymo prie lietuvių kalbos būdus; 3) taip pat siekiama nustatyti sistemiškas morfologines ypatybes ir bendrus struktūrinius dėsningumus, aptarti adaptacines ypatybes; 4) ištirti, iš kokių kalbų suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai yra skolinami. Medžiaga (162 suprieveiksmėję žodžių junginiai ir 43 suaugtiniai prieveiksmiai) išrinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) ir papildytos minėto žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga rinkta iš dviejų šaltinių: iš (a) sakytinės kalbos ir iš (b) internetinių forumų bei interaktyvių internetinių pokalbių tekstinėmis žinutėmis (mIRC, Skype ir pan.). Sudaryti paieškos eilutę Google paieškos sistemoje nebuvo keblu, nes junginiai ir suaugtiniai nekaitomi, reikėjo tik susisteminti įvairiai fonetiškai adaptuotas formas (išsamiau žr. Aleksandravičiūtė 2008: 266–282). Skolinių kilmė nurodoma iš aiškinamųjų žodynų (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kveselevič 2005; Моkienko 2000; OED). 9 Taip pat reiktų atsižvelgti į analogiją su ištiktuku kliopt ‘staigiam veiksmui reikšti’ ir klioptelėti, kliopterti ‘įkliūti’, kliopti ‘suduoti’ (LKŽ) ir pan. 10 Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynui medžiaga nerinkta iš spausdintinių („popierinių“) šaltinių, meninių (grožinių) ir pan. tekstų, kurie galėjo būti redaguoti. Tam tikrų socialinių sričių – kalėjimo, kriminalinės, narkomanų, karių ir pan. – žargonas rinktas vien tik iš sakytinės kalbos, asmeniškų pokalbių metu įrašant diktofonu – šiuo būdu ir surinkta beveik visa leksikos dalis iš šių sričių (išsamiau žr. Kudirka 2012: 3–5). Straipsniai / Articles 279 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės SUPRIEVEIKSMĖJĘ ŽODŽIŲ JUNGINIAI Didžioji dalis tokių suprieveiksmėjusių prielinksninių konstrukcijų ar prieveiksminių frazeologinių junginių yra pasiskolinti iš rusų kalbos arba vertiniai: ♦ da (do) lampočki11 (rus. šnek. до лáмпочки) ‘vienodai’, ♦ iki lemputės (vert. iš rus. šnek. до лáмпочки) ‘vienodai’, ♦ pa (po) barabanu (rus. prast. по барабáну) ‘nesvarbu, vienodai’, ♦ ir vsio takoje (rus. šnek. и всё такóе) ‘ir taip toliau’, ♦ v žopu (rus. vulg. в жóпу) ‘velniop; maksimaliai’, ♦ po prostu (lenk. po prostu) ‘tiesiog, paprastai’, ♦ po defaultu (rus. komp. žarg. по дефóлту, plg. angl. komp. by default) ‘pagal nutylėjimą’, ♦ dėl ponto (vert. iš rus. žarg. для пóнта) ‘nerimtai; juokais’, ♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’, ♦ na ura (rus. на урá) ‘kaip pakliuvo’, ♦ pa (po) liubomu (rus. šnek. по-любóму) ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’, ♦ prosto tak (rus. šnek. прóсто так) ‘paprasčiausiai, šiaip sau’, ♦ za adno (odno) (rus. за однó) ‘kartu, tuo pačiu’, ♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’, ♦ na vsie (vse) sto (rus. prast. на все сто) ‘tikrai, šimtu procentu’, ♦ tol’ka (tol’ko)12 tak (rus. тóлько так) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’, ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai’, ♦ be tolko (rus. без тóлку) ‘beprasmiškai; pakrikai’, ♦ ant pilno (viso) gazo (plg. rus. prast. на пóлном газý) ‘maksimaliai’, ♦ savo chodu (vert. iš rus. свoúм хóдом) ‘savarankiškai, savo jėgomis’, ♦ dalše nekuda (rus. šnek. дáльше нéкуда) ‘išvis jau’, ♦ pa natūre (rus. по натýре) ‘iš tikro, iš prigimties’, ♦ v natūre (rus. prast. в натýре) ‘iš tikro’, ♦ ant bajerio (lenk. šnek. na bajer) ‘juokais’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. šnek. дáльше нéкуда) ‘toliau jau nėra kur’. Kai kurie apstabarėję junginiai su pasikeitusia reikšme yra atklydę į bendrąjį žargoną iš kriminalinio: ♦ ne zapadlo (rus. kal. krim. žarg. не западлó) ‘ne gėda’, ♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’, ♦ v padlu (rus. žarg. в пáдлу) ‘gėda’, ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. šnek. по блáту) ‘neoficialiai, nelegaliai’ (išsamiau žr. Kudirka 2014). Yra ir konstrukcijų su savitais hibridiniais dariniais pagal analogiją, pvz., iš perkeisto žargoninio prieveiksmio be formanto nematū ‘iš anksto nepažiūrėjus, aklai’ sudaryta prielinksninė konstrukcija ♦ ant nematūškės (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematūškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuskes vaziuoti su vaikuciais vaziuosim norim kad butu patogu, gal gali nr atsiusti ir nuoroda). Šie hibridiniai dariniai turbūt sudaryti pagal analogiją iš ♦ čerez nemagu (rus. šnek. чéрез не могý) ‘nenoromis, per prievartą’, ♦ do nemagu, iki nemagu (rus. šnek. до не могý) ‘maksimaliai, iki negalėjimo’, nors neatmestina ir baigmens analogija pagal bk prieveiksmius sykiu, pusbalsiu, akimirksniu. 11 Transliteruoti skolinti prieveiksminiai junginiai dažniausiai kirčiuojami taip pat, kaip jie kirčiuojami tose kalbose, iš kurių yra kilę: po prostu (lenk. po prostu), v padlu (rus. žarg. в пáдлу), v natūre (rus. prast. в натýре), za adno (rus. за однó) ir kt. 12 Apostrofu po priebalsio (pvz., tol’ka) žyminas priebalsio minkštumas. ROBERTAS KUDIRKA 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Atsirado lietuvių kalbos žargone ir nedaug neslaviškos kilmės frazeologinių junginių: ♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’, ♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’, ♦ ant smūgio ‘staigiai’, ♦ viskas ore ‘viskas gerai’, ♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’, ♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’, ♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’, ♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’. Lietuvių kalbos žargone vartojama ir eufoninių samplaikinių prieveiksmių, kilusių iš ištiktukų (Kalinauskas 1974: 139–140; plg. bk pavyzdžius Ulvydas 2000: 315), beveik visi gauti kaip skoliniai iš rusų kalbos arba per rusų kalbos tarpininkavimą. Eufonija (t. y. rimas, ritmas, aliteracija) papildomai saisto žodžių junginius į semantinį vienetą, skambumas padeda samplaikoms išlaikyti savo pastovumą, paversti jas frazeologiniais žodžių junginiais: ♦ tiap liap (rus. šnek. тяп-ляп) ‘atsainiai’, ♦ šaltai baltai (rus. prast. шалтáй-болтáй) ‘nerimtai’, ♦ šachar machar (šacher macher, šakar makar) (lenk. šnek. szacher-macher) ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’, ♦ fiti miti (plg. rus. krim. žarg. тúти-мúти ‘pinigai’) ‘suktai’, ♦ raz dva (plg. rus. раз, два и готóво ‘viens du ir baigta’), ♦ raz raz ‘greitai, viens du’, ♦ pyst pyst ‘mikliai, viens du’, ♦ cap carap (rus. šnek. цáп-царáп ‘pačiupti’) ‘vogčiom, capu lapu’, ♦ taram baram (plg. rus. prast. тáры-бáры ‘plepalai’) ‘ir taip toliau’, ♦ tiutel’ka v tiutel’ku (rus. šnek. ттелька в ттельку) ‘labai tiksliai’, ♦ liuksum pirdum juok. ‘puikiai, nuostabiai’. Prieveiksmis čiki (rus. žarg. чки) ‘gerai’ sudaro keletą ritmingų prieveiksminių junginių: ♦ čiki čiki (plg. rus. žarg. чки-чки) ‘puikiai; tiksliai’. Tokias pačias reikšmes turi ir posakiai ♦ čiki briki (rus. žarg. чки-брки), ♦ čiki piki, čikis pikis (rus. žarg. чки-пки), ♦ čiki puki (rus. žarg. чки-пки), ♦ čiki bari. Pasitaikė tik kelios anglybės: ♦ oki doki, okis dokis13 (angl. šnek. okey-dokey) ‘gerai’, ♦ oki poki (okis pokis) ‘gerai’, ♦ super duper (puper) (angl. šnek. super-duper) ‘puikiai’, ♦ fifti fifti, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusiau’, ♦ tip top (angl. šnek. tiptop, rus. тип-топ) ‘lygiai taip; tiksliai’. Galūnėmis -is morfologiškai adaptuoti stabiliųjų junginių variantai okis dokis, čikis pikis, okis pokis yra atsiradę dėl lietuvių kalbos sistemos poveikio: vyraujanti linksniavimo sistema tokius netipiškos sandaros žodžius variantiškai adaptuoja galūnėmis (dar plg. šnek. fam. ačiukas ‘ačiū’, okiukas ‘gerai, ok’). Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai su vulgarizmais: ♦ jabat’ (var.: jebat’, jibat’) kapat’ (rus. vulg. ебáть-копáть) ‘eina sau’, ♦ kyšt myžt ‘mikliai, viens du; bet kaip’. Nenorminėje kalboje yra ir retesnių prieveiksmiškai vartojamų eufoniškų frazeologinių junginių, kai kurie panašėja į priežodžius: ♦ nei pist, nei knist ‘nieko; nereik jau nieko’ (Juos visus 13 Kartais tokiais atvejais junginių liuksum pirdum, okis dokis, čiki piki ir kt. reikšmė gali būti tiek būdvardiška ‘puiku’, tiek prieveiksmiška ‘puikiai’, plg.: geras klipas ane, taip ir toliau saunu gerai liuksum pirdum (= bdv. ‘puiku’, prv. ‘puikiai’). // Okis dokis, man tinka, pasistengsiu pasirodyt horizonte (= bdv. ‘puiku’, prv. ‘puikiai’). Straipsniai / Articles 287 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės prieveiksmiškai gali būti vartojami ir suaugtiniai keiksmai, pvz.: jobtvaimat’ (plg. rus. vulg. как ёб тво мáть! ‘be abejonės, tikrai’) ‘tikrai taip, iš tikro’ (Padarysiu, jobtvaimat, čia chuinia yra. // Jis gi durnas iš tikro, jobtvaimat!), kibinimat’ (plg. rus. vulg. к ёбаной мáтери) ‘velniop, šalin’ (Viršutinį sluoksnį nuėmė kibinimat ir betonavo iš naujo lygiai.). Su šaknimi čiort tik kaip suaugtiniai prieveiksmiai vartojami skoliniai načiort, načiorta (rus. на чёртá) ‘velniop; kam, kokio velnio’. Ilgesnė forma načiorta vartosenoje retesnė. Su neiginiais neir nitaip pat yra prieveiksmių: nečiorta, ničiorta (rus. ни чёртá) ‘nė velnio’. Su šaknimi fig vartosenoje taip pat nemažai suaugtinių prieveiksmių: nafig (rus. prast. на фиг) ‘velniop, po galais; kam?, dėl ko?’, vartojama ir jo ilgesnė forma nafiga (rus. prast. на фигá). Taip pat pasitaiko deformuoti variantai jau su pakeistu šaknies balsiu: nafeg, nafega. Su neiginiais neir niprieveiksmiai irgi nereti nefig (rus. prast. не фиг) ‘nėra ko’, nefiga (rus. prast. не фигá) ‘ne; nieko, nė velnio’, nifiga (rus. prast. ни фигá) ‘ne; nieko, nė velnio’. Lietuvių kalbos žargone yra naujadarinių formų pagal analogijos principą – tokia yra žargonybė nachaliava ‘nemokamai’ (plg. rus. prast. на халву) (As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”). Rusų kalboje tokio žodžio nėra, netiesiogiai tokios formos pagrindas yra būdvardžiai nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘nemokamas’ ir prieveiksmis chaliava (rus. prast. халва) ‘nemokamai’. Vartosenoje apylygiai paplitusios dvejopos formos – junginio su prielinksniu ir suaugtinė forma: nachadu ir na chadu (rus. на ход) ‘beregint, greitomis; eigoje’ (is paparasto zmogelio per teisma ta nameli nachadu pajimtu, bet dabar ta nameli valdo stambi ryba // chia toki recepta sukuriau na xadu kai reikejo ish nieko kazhka padaryt :D VIKINGO “KRUOPAINIS”), nachaliavu ir na chaliavu (rus. prast. на халву) ‘nemokamai’, bet vartosenoje viena gali vyrauti, šiuo atveju dažnesnės suaugtinės (Šiaip mokestis gali ir būti, nors broliai lietuviai įpratę viską gauti naxaliavu, tačiau jis tikrai per didelis // gera nuotrauka, parodo kiek alkanų “vargšelių”, kai viskas na chaliavu, kad paspringtumėt besočiai!). Taip pat yra nemažai suaugtinių prieveiksmių su prielinksniu до: dachuja (rus. vulg. до ху) ‘labai daug’, dachriena, dachrena (rus. prast. до хренá) ‘labai daug’, dachera, dachiera (rus. vulg. до херá) ‘labai daug’, dačiorta (rus. prast. до чёртá) ‘labai daug’, dafiga (rus. prast. до фигá) ‘labai daug’, davelnia (hibridas pagal analogiją rus. prast. до чёртá) ‘labai daug’. Variantai su priešdėliu done pagal tartį dochrena, dochuja, dofiga ir kt. vartosenoje gerokai retesni. Su prielinksniu po (rus. по) prieveiksmių taip pat nemažai. Kai kurie prieveiksmiai rusų nenorminėje kalboje gali būti vartojami dvejopai – junginiu su prielinksniu ir suaugtine forma: по хуй, по ху, пхуй; šiuo atveju į lietuvių kalbos žargoną jau pasiskolinta suaugtinė forma pochui (rus. vulg. пхуй) ‘nesvarbu, vis vien’. Taip pat šis prieveiksmis turi kelis ilgesnius retai vartojamus ROBERTAS KUDIRKA 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII variantus: pachuju, pochuju, pochujutki. Prie šios grupelės šlietini ir eufeminiai dariniai, jie irgi yra suaugtiniai su prielinksniu po: pofig, pofiga (rus. prast. пфиг, пo фгу). Analogiški yra ir pochren, pochrien (rus. vulg. пхрен, plg. по хрну), taip pat pocher (rus. vulg. пхер). Žargone vartojami ir keli reti suaugtiniai prieveiksmiai su rusų kalbos dalelyte ли: chūli, chuli; chūlia, chulia (rus. vulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam, kodėl’ (neatsibodo jums varyti?! a huli tada vaikstot jei nepatinka? ikisot nosi - nepatikoir pyzdinat is ten. // Matai kokia skylė, – ir chūlia, toliau neina. // Jeigu jus erzina mano rasaliojimai, nieko nuostabaus - as pats tolkom nezinau xuli as rasineju. Tiesiog saviraiska). Gana retas yra prieveiksmis chūliš, chuliš (rus. vulg. хлиш) ‘dėl kokios priežasties, kodėl’ (O chūliš mes turim mokėti? Tegu jie moka // O tai chulish ziede vaziuoja su placiom padangom, ten vaizdo tai nereikia). Žargone vartojami ir keli suaugtiniai prieveiksmiai su rusų kalbos prielinksniu в: vticharia (rus. prast. втихар) ‘slapčiomis’, vdrebezgi (rus. вдрбезги) ‘visiškai, į šukes’, vpizdu (rus. vulg. в пизд) ‘velniop, po galais’. Nenorminėje kalboje yra paplitusios prieveiksmiškai vartojamos įvardinės konstrukcijos: nekažką, ne kažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’ (Varžybos prasidėjo atsargiai varžovų gretos irgi naujai surikiuotos todėl susižaidimo ne kažką. // Na ir aš jai sakau, kad ne kažką, kai panelė tokiais dalykais užsiima. Ji žinoma netylėjo, o pradėjo priekaištauti, koks skirtumas ar tai vyriška, ar moteriška). Analogiškai su kitais įvardiniais prieveiksmiais: nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’, nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’. Tokių prieveiksmių nesuaugtiniai variantai ne kažkaip, ne kažkas retesni. IŠVADOS Straipsnyje aptarti 162 lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir 43 suaugtiniai prieveiksmiai. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad svetimas kalbinis vienetas, atsiradęs kitos kalbos kontekste, yra transformuojamas pritaikant jį prie kalbinės sistemos. Tirtųjų suprieveiksmėjusių junginių ir suaugtinių prieveiksmių adaptacinės ypatybės yra nulemtos aiškių dėsningumų: (a) žargoninė leksika yra adaptuojama fonetiškai ir grafiškai pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą, (b) tam tikra dalis žargoninės leksikos linkusi integruotis į lietuvių kalbos fleksines paradigmas, (c) dalis žargonybių lieka morfologiškai neadaptuotos tik dėl prieveiksmio riboto kaitymo (ar visai nekaitymo), (d) skolintų žargonybių variatyvumas atsiranda dėl stichiško adaptavimo pagal kalbos recipientės ypatybes. 1. Didžioji dalis suprieveiksmėjusių prielinksninių konstrukcijų ar prieveiksminių frazeologinių junginių yra iš rusų kalbos fonetiškai ir grafiškai adaptuoti Straipsniai / Articles 289 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės skoliniai ar vertiniai (88; 54,3 proc.), neslaviškų, lietuvių kalbos žargone atsiradusių prieveiksminių junginių nedaug (9; 5,6 proc.), skolinių iš anglų kalbos tik keli (4; 2,5 proc.). a. Dėl ekspresyvumo žargone populiarios prieveiksmiškos eufoninės samplaikos (24; 14,8 proc.). b. Nenorminėje kalboje populiarūs vulgarizmai, jie sudaro daug prieveiksmio reikšme vartojamų junginių – skyriuje tokių skolinių iš rusų kalbos (57; 35,2 proc.), nemažai ir prieveiksmiškų lietuvių kalbos disfemizmų arba vertinių iš rusų kalbos su vulgarizmais (13; 8,1 proc.). c. Nenorminėje kalboje nereti prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ни) (11; 6,8 proc.). d. Žargone labai variantiški prieveiksmiški junginiai su lenkų kalbos dalelyte bele (lenk. byle) (6; 3,7 proc.). e. Nedaug prieveiksmiškų lyginamųjų junginių (6; 3,7 proc.) ir prieveiksmiškų junginių su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-) (5; 3,1 proc.). 2. Suaugtinių prieveiksmių skyriuje gausu iš rusų kalbos skolintų prielinksnių ir dalelyčių junginių su daiktavardžiais (35; 81,4 proc.), kurių prielinksniai ir dalelytės paverstos priešdėliais savitai adaptuojant: daugiausia – 11 – suaugusių prieveiksmių su priešdėliu na- (rus. на-), 10 su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ни-), nie-, 6 su priešdėliu da-, do- (rus. до-), 5 su priešdėliais po- (rus. по-), pair 3 su priešdėliais v- (rus. в-), vo- (rus. вo-). a. Skyriuje daug vulgarizmų (21; 48,8 proc.). b. Neslaviškos kilmės suaugtinių prieveiksmių tik keli (3; 6,9 proc.). c. Nemaža dalis suaugtinių prieveiksmių gali būti variantiškai vartojami ir kaip junginiai. ROBERTAS KUDIRKA 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII SANTRUMPOS angl. – anglų k. baltarus. – baltarusių k. bdv. – būdvardis kal. – kalėjimo krim. – kriminalinis lenk. – lenkų k. prast. – prastakalbė prv. – prieveiksmis rus. – rusų k. šnek. – šnekamosios kalbos vert. – vertinys vulg. – vulgarus žarg. – žargono LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. FŽ – Frazeologijos žodynas, red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija. Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas, Kaunas: Kitos knygos. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas, red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt. OED – Oxford English Dictionary. Prieiga internete: https://www.oed.com. Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Didysis lenkų–lietuvių kalbų el. žodynas, Marijampolė: M. Martišienės vertėjų biuras. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка, Москва: Aстрель. Мокиенко Валерий, Тatjana Никитина 2000: Большой словарь русского жаргона, Санкт-Петербург: Норинт. Straipsniai / Articles 291 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės LITERATŪRA Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292. Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių anglicizmų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages: conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI. Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005. Grebliauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara. Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231. Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44. Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/ baltistica.0.8.2110. Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI. Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU. Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005. KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. ROBERTAS KUDIRKA 292 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12. Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi. org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga -iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi. org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2. Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80. Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsikliopyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41. Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI. Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26. Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis. Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75. Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI. Straipsniai / Articles 293 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115. Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinis šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217. Ulvydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI. Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbonavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82. Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27. Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, pед. Н. Шведова, Москва: Наукa, 1980. ROBERTAS KUDIRKA 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai1 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustu pagal pilna programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje. ♦ pa polnai katūške, pa (po) polnoi katūške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokiu pvm praeis // Jaigu bandisim nuspeti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske! ♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūške ‘maksimaliai, visu pajėgumu’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katuške nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesciu. ♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes saitas irgi “pa prikolam”, ziurejau ash laida. ♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten piratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez. 1 Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami. Straipsniai / Articles 295 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jusu komentarai. // viskas do lampočki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai. ♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tevai su draugais ir visais mokslais kartu paemus // sedi sau siltai ir visiems po barabanu, o mokyklos paverstos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais. ♦ ir vsio takoje ‘ir taip toliau’: atminusuok darbuotojus, ju algas, darbo vietas, pastato nuomona, komunalkes, serveriu infrastruktura ir vsio takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug. ♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervine, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu. ♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali buti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso. ♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza - reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius. ♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo. ♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi ir uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kviestis? Bet koks ne prikolas su saremiais taxi ar greituske? Man lb neaiskus tas reikalas. ♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiavom na ura, nieko nežinojom. // Ir nepirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita. ♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi. ♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priezasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak :) ♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinių kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbola pažiūrėt za odno. ♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei. ♦ na vsie (vse) sto ‘tikrai, šimtu procentu’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvieju vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvepalu. ♦ tol’ka (tol’ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km. ROBERTAS KUDIRKA 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aisku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimetojus // padangos ten ne tam skirtos. uzsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir vaziuosi tolko pesnia. ♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atejai cia ir floodini be tolko. nesamones rasai, tik nervus kitiem gadini. ♦ ant pilno (viso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai saltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo. ♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu. ♦ dalše nekuda (niekuda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10-12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, įsivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalše niekuda... ♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jauciu buvo dar graziau tuo labiau kad buvo grazus oras. ♦ v natūre ‘iš tikro’: galejo kartu dienele padirbet parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslu nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt? ♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aisku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinet. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusių metų kolekcijos džinsus. ♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau. ♦ v padlu ‘gėda’: Pavazinejas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”. ♦ per blatą, po (pa) blatu ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprasyt negalima, nes aiskina kad nereik, o kai zmogus mirsta aiskina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą. Straipsniai / Articles 303 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino. ♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka. ♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..? 1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-) ♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiskai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebutu daroma cerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius cerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”. ir tik per plauką išvengta beskonybės. ♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau cerez nechociu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoju ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobuleja nuolat ir taisykles cerez nehociu turi buti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuoli ir tiek. ♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is veziu ismusei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu zhavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikala tureti. ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu :), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu :). // kas cia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu? ♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai. ROBERTAS KUDIRKA 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI 2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-) ♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Esmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad zmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaule niekaip. ♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vėgėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha? ♦ dachuja, dochuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja :D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigu jei viska darai laiku. ♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas - rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo - daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta. ♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti....” ♦ davelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti. 2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-) ♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų. ♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklamines siuksles. ♦ nachaliavu ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavu paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne. ♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa? Straipsniai / Articles 305 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist? ♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandziau nulupt tai su medzio gabaliukais isplysho viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami istaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas! ♦ nachui 1. ‘velniop’: ciaupkites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Spėju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu? ♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia cia spresti problema, o ne istrinant viska naciort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Naciorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, naciorta jis pats kabinasi prie manes? ♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greitį viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni. ♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rasyt toki pati sakini du kart? 2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ни-), nie- ♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito iskyrus audio cd, visus dvd atmeta. ♦ nechrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia. ♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechrien kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos. ♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui but tinginiui ir noret greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasciausiais maisto papildais // niechuj tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik. ♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. // ROBERTAS KUDIRKA 306 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambinau, bet nichuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda. ♦ nečiorta, ničiorta ‘nė velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeiciau, nelabai ten ji tiko, ir nevalo neciorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fatburnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna. ♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu lagamina, tai nefiga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekazkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekazkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus. ♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu nekazkas eurolygoj. Daznai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekazkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti. ♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradzioj nekazka // vienas mačiau minėjo - 1.5kg per mėn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusę ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką. ♦ nevtemu, nivtemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevtemu nugrūstas // Tada nivtemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo. ♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o shiaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali. ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip... // man juk nizapadlo ir antram pabut. ♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau? ♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių... // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dvieju cilindru paskirstymo veleneliu kumshteliai nichriena nesitepa, gamykline nedadielka. Straipsniai / Articles 307 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuojat tai, ko nichujutki nenuraukiat. ♦ ničiorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, ničiorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu;) 2.4. Su priešdėliais po- (rus. по-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinciu atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pesciomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka. ♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone. ♦ pochren, pochrien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tų apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai pochrien ar šviesoforai, ar juostos. ♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau. ♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidėk ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja :D ♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam cia svaigt apie ziemelius, kai jam pofig tas lt krepsinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nera vieningumo. 2.5. Su priešdėliais v- (rus. в-), vo- (rus. вo-) ♦ vabšče, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabšče nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi. ♦ vdrebezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelis nubrozdinimus. Apranga skylese, salmas vdrebezgi, moco nudroztas vienas cilindras kiaurai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys - masina vdrebezgi sudege, o balionas sveikas, nesprogo, i kita masina perdeti bus galima // viena is ju priverciau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi. ♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim ;) ♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuvishku uzh postinga ir dar belekiek uzh muita. ♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia? ROBERTAS KUDIRKA 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs SUMMARY There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized wordcombination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized wordcombination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules. The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3 %). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6 %) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5 %). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8 %). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2 %); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1 %). Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4 %). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3). Straipsniai / Articles 309 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8 %). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations. Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva [email protected]