Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas

Straipsniai / Articles 149 AGNĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-6018-0520 Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvistika, sociolingvistika. AIDAS GUDAITIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-7098-3143 Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, arealiniai tyrimai. DOI: doi.org/10.35321/all84-07 RYTŲ AUKŠTAIČIŲ PANEVĖŽIŠKIŲ DIFERENCINIO POŽYMIO KAITA: GEOERDVINIS ASPEKTAS The Change of Phonetic Differential Feature in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys: the Geospatial Approach ANOTACIJA Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [on], [om], tradiciškai vadinamas okavimu. Tyrimo tikslas – nustatyti okavimo kaitą per 100 metų ir įvertinti šio požymio tęstinumą. Straipsnyje pateikiama okavimo analizė, paremta dviem tarminės medžiagos sluoksniais: Petro Būtėno tyrimu (1932: 168–193) ir Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve saugomais garso įrašais. Vertinant tiriamojo požymio tęstinumą, remiamasi papildomais socioekonominiais ir sociokultūriniais duomenimis. 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Nustatyta, kad okavimo plotas yra pakitęs. Laiko požiūriu, okavimo kaitos lūžis galėjo vykti Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu. Gauti rezultatai rodo gana nuoseklų ir palaipsnį okavimo nykimą. Tai paliudija ir naujausi socioekonominiai ir sociokultūriniai duomenys. ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičių panevėžiškių patarmė, Petras Būtėnas, okavimas, geoerdvinė analizė, tarminių ypatybių kaita. ANNOTATION The article deals with one of the phonetic differential features of the Panevėžys subdialect of Eastern Aukštaitian. This phonetic feature is characterised by pronunciation [on], [om] of stressed and unstressed semi-diphthongs an, am in the stem, that is traditionally referred to as “okavimas”. The geospatial methods based on GIS technology for geolinguistic analysis were used for this dialectal feature for the first time in Lithuania. The purpose of this study is to determine the shift of the “okavimas” feature over 100 years and to assess its continuity. The article presents an analysis of the “okavimas” feature based on two layers of material: the research made by Petras Būtėnas (1932: 168–193) and the audio recordings stored in the Archive of the Dialects at the Institute of the Lithuanian Language. Additional socio-economic and socio-cultural data were used to assess the continuity of the analysed phonetic feature. The area and intensiveness of the phonetic distinctive feature “okavimas” was found to have changed and almost disappeared during the time. From a time perspective, the breaking point of the change in the intensity of use of the “okavimas” feature could have taken place during the Second World War and the post-war period. The results show a consistent and gradual decline in the “okavimas” feature. This is also evidenced by the recent socio-economic and socio-cultural data. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys, Petras Būtėnas, “okavimas”, geospatial analysis, change of dialectal feature. 1. ĮVADAS Pirmuosiuose deskriptyviniuose tyrimuose panevėžiškių skiriamosios ypatybės ir patarmės kalbinė sistema aprašyta kaip uždara, neatsižvelgta į jos variantiškumą (plg. Geitler 18751; Вольтеръ 1886; 1904: 325–335, 338–340, 345–354; Jaunius 1970 (1898): 114–161; Бaрaновскiй 1898; Būga 1961 (1924): 82–83; Salys 1992 (1935; 1946): 114–119, 122–131; Gerullis 1930: 1 Remiamasi (Mikulėnienė 2011: 19–27). Straipsniai / Articles 151 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 35–46, 54–65, 66–76; Būtėnas 1932: 168–193 ir kt.). Statiškas panevėžiškių patarmės vaizdas teiktas ir vėlesniuose fonologiniuose panevėžiškių tyrimuose (Zinkevičius 1966; Girdenis, Zinkevičius 1966: 139–147; LKT 1970: 14, 32– 36; LKA I–III; Garšva 1982: 65–74; 1982a; 1984: 74–82; Ručinskaitė 1984: 72– 76; Kačiuškienė 1984: 42–53; Kačiuškienė, Girdenis 1997: 31–36; Kazlauskas 1968: 10–20; Garšva 1977: 76–87; Kačiuškienė, Girdenis 1982: 189–191 ir kt.). Kitaip tariant, iki XX a. antrosios pusės panevėžiškių patarmės požymiai nagrinėti laikantis NORM‘o kriterijaus (Chambers, Trudgill 2004: 30; dar žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32 ir kt.)2. Nuo XX a. aštuntojo–devintojo dešimtmečio darbuose pradėtas vertinti panevėžiškių patarmės variantiškumas. Kokybiniuose ir kiekybiniuose skiriamųjų ir būdingųjų panevėžiškių ypatybių tyrimuose atsižvelgiama į amžiaus kriterijų, vertinama tiriamųjų kalbinė savimonė, nuostatos, mobilumo įtaka kalbinių požymių kaitai ir pan. Taigi panevėžiškių tarmės ypatybės atsidūrė įvairių sričių tyrimų lauke: aprašomųjų ir eksperimentinių (plg. Zinkevičius 1975: 85; 1979: 92–93; Kačiuškienė 1982: 39–45; 1983: 24–38; 2000: 25–31; Markevičienė 2001: 29–32; Garšva 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; LKTCh 2004: 30–34, 184–194; Kačiuškienė 2005: 49–53; 2005a: 499–503; Zinkevičius 2006: 74–82; Girdenis, Kačiuškienė 2006: 35–40; Kačiuškienė 2006; 2009: 61–67; Meiliūnaitė 2009; Kačiuškienė 2012: 53–62 ir kt.), sociolingvistinių (Kačiuškienė 2005b; Ramonienė 2006: 137–148; Geržotaitė 2016: 121–142; Čepaitienė 2016a: 136–159 ir kt.), dialektometrinių (Pukevičiūtė 2015: 175–195; Čepaitienė 2016: 143–174; 2018; 2018a: 44–75; 2019: 39–74; Mikulėnienė et al. 2019; Čepaitienė, Bakšienė 2020: 1–37) ir perceptyviosios dialektologijos (Aliūkaitė et al. 2017; 2020). Šio tyrimo objektas yra vienos iš rytų aukštaičių panevėžiškių skiriamųjų ypatybių – okavimo – kaita per daugiau nei 100 metų laikotarpį. Okavimu straipsnyje vadinamas tyrimui pasirinktų kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [on], [om], pvz.: [1ˈkoˑndɑ] ~ kanda, [1ˈsoˑmʲtʲɪsʲ] ~ samtis, [2ˈdoŋˑgʊs] ~ dangus, [pɑ2ˈsomʲˑdʲɛ] ~ pasamdė, [loŋˈgʲɛˑlʲɪsʲ] ~ langelis, [komʲˈʃʲ1iːtʲ] ~ kamšyti3. Ši nevienodo laipsnio ypatybė būdinga didžia2 Angl. non-mobile older rural male – sėslus, vyresnio amžiaus, kaime gyvenantis vyras. NORM‘o kriterijus pradėtas taikyti dar XIX a. vieno iš geolingvistikos pradininkų Jules Gilliérono tyrimuose (Chambers, Trudgill 2004: 30). 3 Terminus okavimas ir okuojančios šnektos pasiūlė Petras Būtėnas (1932: 168). Dar plg. tarmių klasifikacijų autorių tam pačiam tarmės arealui vadinti pasirinktus rytiečių antrųjų (Бaрaновскiй 1898: 15, 32–33), aukštaičių rytiečių pantininkų ir pontininkų (Salys 1992 (1946): 104–109), rytų aukštaičių panevėžiškių (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139–147) terminus. Okavimo plotu senosiose ir dabartinėje tarmių klasifikacijoje laikomas panevėžiškių arealas, kuriame įvairuoja mišriųjų dvigarsių an, am, en, em ir iš jų kilusių ą, ę atliepimai. Paties stipriausio okavimo plote 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS jai daliai rytų aukštaičių panevėžiškių ploto (plg. jos vietą dabartinėje tradicinių tarmių klasifikacijoje 1 pav.). 1 pAV . Rytų aukštaičių panevėžiškių ir okavimo plotas dabartinėje Zigmo Zinkevičiaus ir Alekso Girdenio tarmių klasifikacijoje (1966) Šio straipsnio tikslas – geoerdvinės analizės metodais įvertinti okavimo kaitą per 100 metų ir prognozuoti jo tęstinumą4. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1) remiantis Petro Būtėno (1932: 168–193) prieš beveik 100 metų atliktu tyrimu (1923–1932 laikotarpiu), GIS metodais rekonstruoti XX a. pradžios okavimo paplitimo arealą bei įvertinti šios ypatybės tuometį vartojimo intensyvumą (dar žr. Čepaitienė, Gudaitis tvirtagaliai, nekirčiuoti an, am, en, em iš jų kilę ą, ę, taip pat tvirtapradžiai an, am verčiami į [on], [om], [en], [em], [o], [e], o tvirtapradžiai en, em atliepiami kaip bendrinėje kalboje (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139–147 ir kt.). 4 Už tyrimo idėją, vertingus patarimus ir konsultacijas nuoširdžiai dėkojame prof. dr. Danguolei Mikulėnienei. Straipsniai / Articles 153 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 2021); 2) remiantis gautais rezultatais, išskirtame areale atrinkti gyvenamąsias vietoves, patenkančias į skirtingo laipsnio okavimo paplitimo zoną; 3) klausantis daugiausia XXI a. pradžioje šiuose plotuose surinktų garso įrašų, užfiksuoti kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepinius vyresniosios ir jaunesniosios (kai nesama duomenų – vidurinės) kartos pateikėjų kalboje5; 4) remiantis garso įrašų analize, įvertinti okavimo kaitą ir nustatyti apytikrį laiką, kada, tikėtina, nustota okuoti, arba vietoje mišriųjų dvigarsių [on], [om] pradėta sistemiškiau vartoti bendrinei kalbai artimi variantai [ɑn], [ɑm]; 5) remiantis socioekonominiais ir sociokultūriniais duomenimis (žr. 2 skyrių), įvertinti okavimo tęstinumą. Tiriamąją medžiagą sudaro: 1) Būtėno straipsnyje paskelbtas okuojančių šnektų tyrimas (1932: 168–193), kurio pagrindu rekonstruotos XX a. pradžios okuojančių šnektų ribos ir vartojimo intensyvumas (dar žr. Čepaitienė, Gudaitis 2021)6; 2) 45 pateikėjų, gimusių 1888–1997 m., garso įrašai, XXI a. surinkti daugiausia iš okuojančių šnektų paribių, t. y. iš gyvenamųjų vietovių, kurias skiria mišriųjų dvigarsių an, am izoglosės (plg. LKA II: 83–86, žemėl. Nr. 68, 69 ir kt.), (žr. 2 pav.); nagrinėjama 24 vyresniosios, 21 vidurinės ir jaunesniosios kartos kalbinė medžiaga7. Prognozuojant tiriamojo požymio tęstinumą, remiamasi minėtais socioekonominiais ir sociokultūriniais duomenimis (plačiau žr. 2 skyrių). Tyrime pritaikyti geoinformacinių sistemų (GIS) technologijos pagrindu funkcionuojantys geoerdvinės analizės įrankiai leidžia kitaip nei iki šiol vertinti ir vizualizuoti lietuvių kalbos variantiškumą. 5 Nagrinėti tik du garso įrašai, užrašyti XX a. antrojoje pusėje. 6 Pabrėžtina, kad autorius okavimui priskyrė daugiau tarminių ypatybių: ne tik mišriųjų dvigarsių an, am atliepinius, kurie pasirinkti šiame tyrime, bet ir kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno ilgųjų balsių ą, ę bei mišriųjų dvigarsių en, em atliepinius (Būtėnas 1932: 179). 7 Tyrime siekta vertinti okavimo kaitą, remiantis vyresniosios ir jaunesniosios kartos kalba. Tačiau vietovių, kuriose jaunesniosios kartos atstovų garso įrašų nesama, kartu su vyresniosios pasirinkta tirti vidutinio amžiaus informantų kalba. 154 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS 2 pAV . Gyvenamosios vietovės, pasirinktos okavimo tyrimui (Čepaitienė, Gudaitis 2021) Straipsniai / Articles 155 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 2. TYRIMO METODIKA IR ĮRANKIAI Šiandien kalbos variantiškumo tyrimus iš esmės keičia XX a. šeštajame dešimtmetyje atsiradusios ir lingvistikoje pradėtos taikyti GIS technikos ir metodai. Jais analizuoti amerikiečių tarmių atlaso duomenys8 (Lee, Kretschmar 1993: 541–560), vakarų Pensilvanijos tarmių variantiškumas (Ayad, Luthin 2009: 1–26), tailandiečių tarmių kaita ir ribos (Teerarojanarat, Tingsabadh 2011: 363; 2011a: 55–75); daugiau apie GIS įrankių ir metodų taikymo galimybes geolingvistikoje žr. (Hoch, Hayes 2010: 23–36; Lameli et al. 2010, dar žr. Lee et al. 2018: 152–156 ir kt.). Diferenciniai panevėžiškių požymiai ir apskritai lietuvių tarmės GIS metodais dar nenagrinėtos. Okavimo paplitimo arealo rekonstrukcija. Siekiant išskirti XX a. pradžios okavimo paplitimo arealą bei įvertinti šios ypatybės tuometį intensyvumą, GIS technologijos priemonėmis („Esri ArcGIS Pro“ bei plėtiniai) buvo identifikuotos ir lokalizuotos Būtėno straipsnyje (1932: 168–209) įvardintos įvairaus laipsnio okuojančių bei autoriaus vadintų kaimyninių šnektų gyvenvietės, išskirtos ir išsamiai aprašytos natūralios pašnekčių ribos. Istorinių gyvenviečių bei aprašytų natūralių ribų lokalizacija buvo tikslinama, papildomai remiantis Lietuvos 1914–1945 m. topografiniais žemėlapiais (žr. LMA Vrublevskių bibliotekos žemėlapiai) ir to meto tarmių tyrėjo Antano Salio kartografine medžiaga: 1) vokišku Karte des westlichen Rußlands (1914–1921), mastelis 1:100 000; 2) vokišku Karte des Deutschen Reiches 1:100 000 Grossblatter (1940–1944), mastelis 1:100 000; 3) tarpukario Lietuvos (1933–1940), mastelis 1: 100 000; 4) tarpukario Lietuvos tarmių klasifikacija (Salys 1933). Identifikuotoms gyvenvietėms ir išskirtiems okuojančių bei vadinamųjų kaimyninių pašnekčių arealų poligonams9 buvo priskirtos kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimo [ɑn], [ɑm]; [on], [om]; [ʊn], [ʊm] intensyvumo reikšmės: 0 – tam tikru variantu neatliepiama, 1 – atliepiama mišriai, 2 – atliepiama sistemiškai. Šios reikšmės suteiktos į tiriamą arealą patenkančių gyvenamųjų vietovių poligonų centroidų taškiniam elementų sluoksniui – iš viso 2356 į okavimo arealą patenkančioms gyvenvietėms, išskirtoms iš VĮ Registrų centro viešai teikiamo Lietuvos Respublikos Adresų registro erdvinių duomenų rinkinio Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių elementų sluoksnio (duomenų aktualumas: 2020-10-01), (žr. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės). 8 Angl. Linguistic Atlas of the Middle and South Atlantic States (LAMSAS). 9 Plačiau apie poligonų išskyrimo metodą žr. Yamada 2016, 2–6 ir ten nurodytą literatūros sąrašą, ESRI 2004, dar žr. Teerarojanarat, Tingsabadh 2011a: 72 ir kt.; dar žr. Mikulėnienė, Čepaitienė 2021. 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Gyvenamųjų vietovių elementų sluoksniui pritaikius empirinio Bajeso krigingo (ang. Empirical Bayesian Kriging) geostatistinį interpoliacijos metodą (plačiau žr. What is empirical Bayesian kriging?), buvo išgauti kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimo [ɑn], [ɑm]; [on], [om]; [ʊn], [ʊm] intensyvumo pasiskirstymo rastriniai paviršiai. Suminis rastrinių paviršių interpoliacijos rezultatas yra pateiktas 3 pav. Okavimo tęstinumo prognostika. Tiriamojo tarmės požymio tęstinumui įvertinti identifikuotų okuojančių pašnekčių arealų teritorija buvo padalinta į 418 10 km² heksagonų. Jų erdvinei analizei atlikti pasitelktas poligonų praturtinimo socioekonominiais duomenimis metodas (plačiau žr. Enrich (Analysis))10. Sugeneruotų heksagonų praturtinimui naudoti Michael Bauer Research GmbH Esri ArcGIS platformai teikiami demografiniai bei socioekonominiai 2018– 2019 metų duomenys (plačiau žr. Michael Bauer Research GmbH). Praturtinti kalbinių ypatybių, demografiniais bei socioekonominiais duomenimis heksagonai analizuoti geostatistiniais analizės metodais. 3. XX A. PRADŽIOS OKAVIMO PAPLITIMO REKONSTRUKCIJA IR YPATYBĖS INTENSYVUMAS AREALE, REMIANTIS BŪTĖNO DUOMENIMIS Būtėno atliktu tyrimu nustatyta, kad XX a. pradžioje okuota didžiojoje šiaurės panevėžiškių patarmės dalyje (žr. Būtėnas 1932: 168–209, dar plg. Бaрaновскiй 1898: 15, 32–33; Salys 1992 (1946): 104–109; Girdenis, Zinkevičius: 139– 147 ir kt.; Čepaitienė, Gudaitis 2021), (3 pav.). Būtėno duomenimis, nurodytame plote okavimo intensyvumas nevienodas. XX a. pradžioje nuosekliausiai okuota centrinėje panevėžiškių okavimo arealo dalyje aplink Vaškus, Joniškėlį, Pušalotą, Smilgius, Panevėžį, Naujamiestį, čia tvirtapradžiai, tvirtagaliai ir nekirčiuoti mišrieji dvigarsiai an, am atliepti [on], [om], pvz.: [1ˈpoˑnʲtʲɪsʲ] ~ pantis, [1ˈsoˑmʲtʲɪsʲ] ~ samtis; [2ˈroŋˑko] ~ ranką, [2ˈkomˑpɑs] ~ kampas; [loŋˈgʲɛˑlʲɪsʲ] ~ langelis, [komʲˈpʲɛˑlʲɪsʲ] ~ kampelis (dar žr. 1 lentelę). 10 Pagrindinė duomenų praturtinimo įrankių funkcija – papildyti tiriamuosius geografinius objektus bei jų teritorijas demografiniais, verslo, ekonominiais ar kraštovaizdžio atributais, leidžiančiais aiškiau suprasti socioekonominę tyrimų aplinką. Poligonų praturtinimo uždaviniui atlikti Esri ArcGIS technologija naudoja granuliuotų taškų duomenų rinkinį (angl. granular point dataset), kuris reprezentuoja gyvenamąsias vietas bei panaudoja kompleksinį geoprocesingo algoritmą geostatistiniams duomenims apskaičiuoti. Plačiau apie praturtinimo duomenimis įrankio metodiką žr. Data apportionment. Straipsniai / Articles 157 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 3 pAV . Okuojančios šnektos XX a. pradžioje (Čepaitienė, Gudaitis 2021) 164 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS 9 pAV . Išsilavinimo, bedarbystės ir perkamosios galios rodikliai okuojančiųjų šnektų areale XXI a.13 Paveiksle taip pat matyti keturi klasteriai, arba socioekonominiai centrai (mėlyna spalva), apgyventi daugiau jaunesnių šeimų, čia gyvenimo kokybė yra aukštesnė, lyginant su likusiu arealu: tai sritys aplink Pasvalio, Pakruojo ir Panevėžio miestus, taip pat aplink Radviliškį (plg. su visos Lietuvos ploto rodikliais, žr. Mikulėnienė, Čepaitienė 2021). 13 Žydros spalvos plote užfiksuoti aukštos perkamosios galios rodikliai ir didesnės aukštojo išsilavinimo procentinės dalies populiacija, purpuriniame – didesnės bedarbystės rodikliai ir didesnės pradinio išsilavinimo procentinės dalies populiacija. Straipsniai / Articles 165 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 10 pAV. XXI a. okuojančiųjų šnektų arealo daugiakriterinė perkamosios galios, bedarbystės ir vyresniosios kartos (60 ir vyresni) gyventojų rodiklių klasterizacija14 Kitaip tariant, šiuose arealuose tradicinės panevėžiškių patarmės pagrindu formuojasi naujieji tarminiai dariniai: tai vakarinių rytų aukštaičių regiolektas, kurio centras yra Panevėžys, ir Pasvalio geolektas (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 257–266; Čepaitienė 2018; 2019: 39–74 ir kt.). Jų kalbinis pagrindas yra ne skiriamosios panevėžiškių patarmės ypatybės, iš kurių viena yra okavimas, bet, priešingai, tarmės vartotojų nepastebimi tarminiai požymiai15. Todėl šios aptartosios zonos laikytinos sritimis, kuriose okavimas, tikėtina, išnyko pirmiausia. 14 Skaičius 1 rodo teritoriją, kurioje fiksuojama žema perkamoji galia, aukšta bedarbystė ir didesnė vyresniosios kartos gyventojų dalis, skaičius 2 – plotą, kuriame nustatyta aukšta perkamoji galia, žema bedarbystė ir mažesnė vyresniosios kartos gyventojų dalis. 15 Pavyzdžiui, nekirčiuotų kamieno ilgųjų ė, ie atliepimas [e], o, uo – [o], ([pʲeˈnʲɛˑlʲæ] ~ pienelio, [do1ˈnʲiːtʲe] ~ duonytę, [kʲe1ˈdɑˑɪnʲʊ] ~ Kėdainių); nekirčiuotų kamieno ilgųjų balsių y, ū tarimas trumpaisiais pažeminto pakilimo [ɪ], [ʊ], ([gʲɪ1ˈʋʲɛˑnʲtʲ] ~ gyventi, [pɑʒʲʊ1ˈrʲeːk] ~ pažiūrėk); nekirčiuoto arba turinčio atitrauktinį kirtį kamieno trumpojo (ir sutrumpėjusio iš ilgojo) balsio i prieš 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Apibendrinant tyrimo duomenis, galima prognozuoti, kad okavimas ilgainiui galimai išnyks ir nebebus Pasvalio geolekto ar (ir) vakarinių rytų aukštaičių regiolekto, kurio centras yra Panevėžys, tarmiškųjų žymenų pluošto dalis (dėl termino žr. Mikulėnienė 2019: 60–61). Manytina, kad, galimai išnykus okavimui, minėtųjų panevėžiškių plote besiformuojančių ar susiformavusių tarminių darinių tarmiškųjų žymenų kompleksą sudarys kiti daugiau ar mažiau ryškūs fonologiniai, morfologiniai ir derivaciniai žymenys (Mikulėnienė 2019: 60–61). 6. IŠVADOS Geoerdvinės analizės metodais įvertinus okavimo kaitą per 100 metų, galima daryti tokias preliminarias išvadas. Vienas iš skiriamųjų šiaurės rytų aukštaičių panevėžiškių požymių – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas [on], [om], arba okavimas, – kinta, dažniau tarmės atstovų vartojami bendrinei kalbai artimi variantai [ɑn], [ɑm]. Laiko požiūriu, okavimo kaitos lūžis galėjo vykti Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu gimusių pateikėjų kalboje nustatyta okavimo kaitos ar nykimo požymių. Erdviniu požiūriu, okavimo kaita, tikėtina, vyko tokia seka: visų pirma okavimo atsisakyta kalbiškai mišriame rytiniame okavimo areale, panašiu laiku – centrinėje okavimo zonoje, vėliausiai nustota okuoti vakariniame okavimo area le. Pirmiausia atsisakyta ryškiausio okavimo – tvirtapradžių an, am atliepimo [on], [om]. Pradiniais okavimo nykimo taškais hipotetiškai laikytini didieji panevėžiškių patarmės ploto miestai: Panevėžys, Pasvalys, Pakruojis ir Radviliškio apylinkės. Prognozuotina, kad okavimas ilgainiui galimai išnyks ir nebebus Pasvalio geo lekto ar (ir) vakarinių rytų aukštaičių regiolekto, kurio centras yra Panevėžys, tarmiškųjų žymenų pluošto dalis. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ayad Yasser, Luthin Herb 2009: Mapping Dialect: GIS Applications in Studying Dialect of Western Pennsylvania. – The 2009 ESRI International User Conference minkštąjį priebalsį atliepimas [e], o prieš kietąjį – [o], ([ˈmʲeʃʲkʲɛ] ~ miške, [gʲeˈʋʲɛˑnʲomɑs] ~ gyvenimas) ir kt. Straipsniai / Articles 167 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Proceedings, 13–17 July, San Diego, California, USA, 1–26. Prieiga internete: http:// proceedings.esri.com/library/userconf/proc09/uc/papers/pap_1686.pdf. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Brazaitienė Laura 2020: Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos: kolektyvinė monografija, sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai: kolektyvinė monografija, sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aliūkaitė Danguolė, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Danguolė, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolektų ir regioninių dialektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257–266. ArcGIS. Data apportionment. Prieiga internete: https://developers.arcgis.com/rest/ geoenrichment/api-reference/data-apportionment.htm#ESRI_SECTION1_206F094 B25E540B3A01DB46E499EB08C. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos. – Archivum Philologicum III, 168–209. Chambers Jack K., Trudgill Peter 2004: Dialectology, second edition, Cambridge: Cambridge University Press. Čepaitienė Agnė 2016: Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis. – Acta Linguistica Lithuanica 74, 143–174. Čepaitienė Agnė 2016a: Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai. – Taikomoji kalbotyra 8, 136–159. Prieiga internete: http://mif. vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/95/86. Čepaitienė Agnė 2018: XXI a. pradžios aukštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Čepaitienė Agnė 2018a: Tarminių ypatybių kaita Ramygalos apylinkėse. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5, sud. R. Bakšienė, N. Morozova, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 44–75. Čepaitienė Agnė 2019: Pasvalio geolektas: tarminės ypatybės dialektometrijos požiūriu. – Taikomoji kalbotyra 12, 39–74. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra. lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/183/131. Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima 2020: A Quantitative Analysis of the Eastern Aukštaitian Subdialects of the Lithuanian Language. – Scando-Slavica 65, 1–37. Čepaitienė Agnė, Gudaitis Aidas 2021: Petro Būtėno okuojančių šnektų ribų rekonstrukcija. – Kultūros studijos Panevėžyje: Petras Būtėnas (priimta spausdinti). Enrich (Analysis). Prieiga internete: https://pro.arcgis.com/en/pro-app/latest/tool-reference/analysis/enrich.htm. ESRI 2004: ArcGIS Desktop Help, Redlands: ESRI Press. Garšva Kazimieras 1977: Akcentuacijos ir vokalizmo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17, 76–87. Garšva Kazimieras 1982: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. – Baltistica 18(1), 65–74. Garšva Kazimieras 1982a: Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Garšva Kazimieras 1984: Šiaurės vakarų panevėžiškių akūtinių ir cirkumfleksinių garsų trukmė ir intensyvumo viršūnė. – Lietuvos TSR MA darbai 2(87), A serija, 74–82. Garšva Kazimieras 2002: Panevėžiškių fonetikos raida abipus Latvijos sienos. – Acta Linguistica Lithuanica 47, 9–18. Gerullis Georg 1930: Litauische dialektstudien, Leipzig: Markert & Petters Verlag. Geržotaitė Laura 2016: Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė: ribos mentaliniuose žemėlapiuose. – Acta Linguistica Lithuanica 74, 121–142. Girdenis Aleksas, Kačiuškienė Genovaitė 2006: Dvibalsių priegaidės: šiaurės žemaičiai ir šiaurės panevėžiškiai. – Acta humanitarica universitatis Saulensis 1, 35–40. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. Hoch Shawn, Hayes James 2010: Geolinguistics: The Incorporation of Geographic Information Systems and Science. – The Geographical Bulletin 51, 23–36. How Multivariate Clustering works. Prieiga internete: https://pro.arcgis.com/en/proapp/latest/tool-reference/spatial-statistics/how-multivariate-clustering-works.htm. Straipsniai / Articles 169 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Yamada Ikuho 2016: Thiessen polygon. – The International Encyclopedia of Geograph, eds. D. Richardson, N. Castree, M. F. Goodchild, A. Kobayashi, W. Liu, R. A. Marston, John Wiley & Sons, Ltd, 2–6. Jaunius Kazimieras 1898 (1970): Panevėžiškių tarmė. Kalbininkas Kazimieras Jaunius, sud. V. Drotvinas, V. Grinaveckis. Vilnius: Mintis. Kačiuškienė Genovaitė 1982: Vakarinių šiaurės panevėžiškių balsių kiekybė ir jos fonologinė interpretacija. – Kalbotyra 33(1), 39–45. Kačiuškienė Genovaitė 1983: Šiaurės panevėžiškių murmamųjų balsių fonetinės ypatybės, distribucija ir fonologinė interpretacija. – Kalbotyra 34(1), 24–38. Kačiuškienė Genovaitė 1984: Šiaurės panevėžiškių tarmės balsių psichoakustinė klasifikacija. – Kalbotyra 35(1), 42–53. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u ir ẹ/ọ vartojimas Joniškėlio ir Pakruojo apylinkių rišliuose tekstuose. – Baltu filoloģija IX, 25–31. Kačiuškienė Genovaitė 2003: Trečiojo amžiaus universitetas Šiauliuose: klausytojų požiūris į gimtąją tarmę. – Pedagogika 69, 88–92. Kačiuškienė Genovaitė 2005: Panevėžio tarmių aprašas – pirmoji mokslinė šiaurės panevėžiškių tarmės studija. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 1, 49–53. Kačiuškienė Genovaitė 2005a: Antano Baranausko ir Kazimiero Jauniaus vieta šiaurės panevėžiškių tarmės tyrimo istorijoje. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai 19, 499–503. Kačiuškienė Genovaitė 2005b: Sodybų statinių pavadinimai šiaurės panevėžiškių tarmėje: anketinis tyrimas. – Žmogus kalbos erdvėje 4, 60–64. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Šiaurės panevėžiškių tarmės fonologijos bruožai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kačiuškienė Genovaitė 2009: Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: tarminių formų vartosena. – Filologija 14, 61–67. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica 8, 53–62. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1982: „Žiemgališkoji“ anaptiksė šiaurės panevėžiškių tarmėje ir jos kilmė. – Baltistika 18(2), 189–191. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai. – Kalbotyra 46(1), 31–36. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis. 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Lameli Alfred, Kehrein Roland, Stefan Rabanus (eds.) 2010: Language and Space: An International Handbook of Linguistic Variation. Vol. 2: Language Mapping, Berlin: Mouton de Gruyter. Lee Jay, Kretzschmar Wiliam A. 1993: Spatial analysis of linguistic data with GIS functions. – International Journal of Geographic Information Systems 7(6), 541–560. Lee Jay, Jiajun Qiao, Han Dong 2018: GIS in Linguistic Research. – Computer Science, 152–156. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės. Prieiga internete: https://www.arcgis.com/ home/item.html?id=66816b6b9033409aa36b8a06c07ba9e8. LKA I – Lietuvių kalbos atlasas, t. 1: Leksika, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977. LKA II – Lietuvių kalbos atlasas, t. 2: Fonetika, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas, t. 3: Morfologija, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1991. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, red. E. Grinaveckienė, K. Morkūnas, Vilnius: Mintis. LKTCh 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. LMA Vrublevskių bibliotekos žemėlapiai. Prieiga internete: https://maps-lmavb.hub.arcgis.com/. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai II, Vilnius: VU leidykla. Meiliūnaitė Violeta 2009: Pietų panevėžiškių vokalizmas ir jo raidos bruožai, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Michael Bauer Research GmbH. Prieiga internete: http://downloads.esri.com/ esri_content_doc/dbl/int/MB-Research_Notes_July_2020.pdf. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Geitler’s Contribution to Lithuanian dialectology: geolinguistic aspect. – Dialektologie a geolingvistika v současné střední Evropě, 19–27. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. – Respectus philologicus 35(40), 51–62. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė 2021: Tarmyno punkto samprata. – Baltistica (priimta spausdinti). Straipsniai / Articles 171 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Pukevičiūtė Agnė 2015: Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo. – Acta Linguistica Lithuanica 72, 175–195. Ramonienė Meilutė 2006: Nuostatos dėl bendrinės kalbos ir tarmės: Joniškėlio atvejis. – Kalbos kultūra 7, 137–148. Ručinskaitė Irena 1984: „Murmamųjų“ balsių kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. – Kalbotyra 35(1), 72–76. Salys Antanas 1933: Kelios pastabos tarmių istorijai. – Archivum Philologicum 4, 21–34. Salys Antanas 1992: Raštai, t. 4: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Teerarojanarat Sirivilai, Tingsabadh Kalaya 2011: Using GIS for Linguistic Study: a Case of Dialect Change in the Northeastern Region of Thailand. – Procedia Social and Behavioral Sciences 21, 362–371. Teerarojanarat Sirivilai, Tingsabadh Kalaya 2011a: A Gis-Based Approach For Dialect Boundary Studies. – Dialectologia 6(2011), 55–75. What is empirical Bayesian kriging? Prieiga internete: https://pro.arcgis.com/en/proapp/latest/help/analysis/geostatistical-analyst/what-is-empirical-bayesian-kriging-. htm. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Apie č’, dž’ // t’, d’ kaitą šiaurės panevėžiškių vardažodžių paradigmoje. – Kalbotyra 26(1), 85. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirčio atitraukimas ir kirčiavimo paradigmos. – Kalbotyra 30(1), 90–93. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Бaрaновскiй Антонiй Я. 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ, Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ А. 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы и Жмуди, Санкт Петербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ А. 1904: Литовская хрестоматия 2, Санкт Петербург: Типография Императорской Академiи Наук. 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS The Change of Phonetic Differential Feature in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys: the Geospatial Approach SUMMARY The article deals with one of the phonetic differential features of the Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. This phonetic feature is characterised by pronunciation [on], [om] of stressed and unstressed semi-diphthongs an, am in the stem, that is traditionally referred to as “okavimas”. The geo-spatial methods based on GIS technology for geolinguistic analysis were used for this dialectal feature for the first time in Lithuania. The purpose of this study is to determine the change of the “okavimas” feature over 100 years and to assess its continuity. The analysed material is based on data from two studies carried out at different periods of time. The first one was published in the article by Petras Būtėnas (1932), which specified the exact borders of the phonetic feature “okavimas” in the territory of the Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. The second study was carried out by the authors of this article on the basis of audio recordings of 45 respondents born between 1888 and 1997, which were recorded at the beginning of the 21st century mainly from the periphery of the area of the phonetic feature “okavimas”. The results of both studies are reflected in the digital maps generated using the GIS tools and methods. The area and intensiveness of the phonetic distinctive feature “okavimas” was found to have changed and almost disappeared during the time. From a time perspective, the breaking point of the change in the intensity of use of the “okavimas” feature could have taken place during the Second World War and the post-war period. The results show a consistent and gradual decline in the “okavimas” feature. This is also evidenced by the recent socio-economic and socio-cultural data. Įteikta 2021 m. gegužės 23 d. AGNĖ ČEPAITIENĖ AIDAS GUDAITIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva agne.c[email protected] [email protected]