scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai

Daiva Aliūkaitė

Full text

262 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus universiteto Kauno fakultetas ORCID id: orcid.org/0000-0002-4275-9512 Direções de pesquisas acadêmicas: perceptivioji dialectologia, sociolingvistika, geolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all85-14 TARMIŞKUMO ESTETIN VERT: PAPRASTJ LABOROS BENDRUOMENS NARI VAIZDINIAI The Aesthetic Value of Dialectality: Images of Ordinary Language Community Members ANOTACIA Straipsnyje desenvolveu-se discursos de tarmėtyros, destinado tarmiškumo estetinei valtei interpretar. Pristatomo objetivo do estudo executando emic, t. i. simpltojo idioma comunidadees nario, narativo análise, avaliar tarmiškumo valor estética, valores savarankiškumą e sąsajas com outros parametrais tarmiškumo. A base empírica considerar considerar a questão de valor estético da tarmiedade é 8 textos-stimulos, representando diferentes regiolectines raiškas, percepções e dados de avaliação, obtidos 21 ponto regional e 3 didmiescios (Vilniuje, Kaune e Klaipėdaje) realizando um estudo de dialectologia perceptyviosios. O artigonyje principalmente cria-se teórica e metodológica acesso percepção aos dados avaliar. Pristatomas etic, t. y. tyrėjo, tradições códigos estetiškumą conceptualizadoras e fundamentziantes hypothįžvalgos por zės. Atlikus tekstų-stimulų patrauklumo įverčių analizę formuluojamos apibendrinamosios atração dos valores dependomência de comunrinês linguagemnio formajante tarmiškumo verbdiniams, também atração dos valores interessações com galbinês codo gimtines percepção. ESMINIAI VOODŽIAI: estetinė vertė, tarmiškumas, regiolektas, emic naratyvas, perceptivioji dialektologija. Artigos Articles 263 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai ANNOTATION The article focuses on the discourse of dialectology aimed at the interpretation of the aesthetic value of dialectality. O aim of the research is to evaluate the aesthetic value of dialectality, the independence of the value and its connections with other parameters of dialectality through the analysis of the narrative of emic, i.e., an ordinary language community member. The perception and evaluation data of eight texts-stimuli representing different regiolectal expressions, which were collected in 21 regional points and three constitute the empirical basis for the consideration of cities (Vilnius, Kaunas and Klaipėda) in the course of the study of perceptual dialectology, the aesthetic value of dialectality. and substantiating the aesthetics of the codes of tradition. First of all, the article creates a theoretical and methodological approach for the evaluation of the perception data. It presents etic, i.e., the researcher’s, hypotheses conceptualizing Depois de analisar as avaliações de attractiveness of the texts-stimuli, os generalizing insights são traçados relativos a dependence of the evaluations of attractiveness on the factor of the standard language in the formation of the images of dialectality as bem como the connections between the evaluations of attractiveness and the perception of the code of linguistic homeland. KEYWORDS: aesthetic value, dialectality, regiolect, emic narrative, perceptual dialectology. ĮVADAS Objetivo do artigo tarmiškumo estetinė vertė. Assim, no artigo pretende examinar a dimensões estéticas da tarmiabilidade. Seguir examinar as dimensões estéticas da tarmiabilidade supõe certas tarefas: 1) primeiro é criada um teórico fundo da análise efectuada comentadas e criticamente avaliadas kalir hipóteses binių nuostatų paradigmos darbuose plėtojamos kalbų ir variantų percepciją explicitantes a avaliação, 2) no artigo investigado é realizada na parte empirica análise de dados de percepção de material textil-stimulados. Materiais investigados acumulados 20172019 m. conduzindo perceptyviosios dialektologijos (PD) projeto Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI século no início: percepcinis tyrimas1. Salienta-se que o material do projeto PD baseia muito diversos tarmiškumo e nonarmiškumo narativus (tiriamojo PD instrumento (29 perguntas e tarefas anketos) 1 Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. DAIVA ALIŪKAITĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXV dalykinę sandarą žr. 1 fig. 2642). Assim acontece, porque PD metodológica paradigma assegura o atvėrimento da perspectiva mario da comunidade de linguagem simples. m. Kennetho Pikeo (plg. Headland 1950: suformulada etic e emic, ou objectiviosas e subjectiviosas perspectivas, divisão está relacionada com dois modos de visão do mundo e construção de sentido (Victor de Munck 2009: 3537 cit. de: Butkus, Šeškus 2010: 79; mais ver Aliūkaitė, Čeulėnienė, Mikpaitienė, Brazaitienė 2020: 2729, 4958); no primeiro caso de qualquer objecto, significaivaleinto; segundo o papel de construído de significância desempenha savas (simplasis 280; Cramer 2018: 6279; Aliūkaitė, nio, aplinkos ir kt. prasmę iš šalies konstruoja svetimas (ekspertas) stebėtojas ir Mikulėnienė, Čepaitienė, Brazaitienė 2020: 2729, 4958). Assim, artigo desenvolvido kalbos bendruomenės narys) (taip pat žr. Iannàccaro, Dell’Aquila 2001: 265– tarmiškumo valor estética discurso base empirico é emic narrativo, reconstruído susisteminus PD estudo 8 texų-stimulų percepcijos e tarefa de avaliação, principalmente 1 PAV. Projeto Regionários variantes e supamória comunrinês línguas (kvazistandarto) tekstų-stimulų patrauklumo, duomenis. sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas“ tiriamojo instrumento dalykinė sandara 2 Por exemplo, com base no material do projeto analisada uma intermiškumas objetiva (Aliūkaitė 2019: 63–91); tarmiabilidade sustentabilidade em metrópoles e regiões (Aliūkaitė 2020: 85100; 2020a: [120]); considerada questão de lugares tarmiškumo e nonarmiškumo (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2019: [122]); valorizar lingüísticos gimtinių imagensdias (Geržotaitė 2019: [125]); além disso, o material do projeto estimulou e teóricas questões de tarmėtira consideração, por exemplo, conceptualizada tarminių atributos e tarmiškumo žymenų diferis (Mikulėnienė 2019: 5262). Bene mais completo discurso PD, com base material do projeto, plėtoto coletyvinėje monografijoje (Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Brazaitienė 2020), no entanto e ele apresenta apenas parte dos resultados do estudo PD. Artigos Articles 265 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai 8 tekstų-stimulų tekstynas abriu 1419 segundos de fragmentos de fala espontaniško, representandočius regiolektinių zonų variantams: D tekstas-stimulas6 pietų aukštaičių regiolektui; E textas-stimulas7 terrasaiços tas-stimulas9 meridionais A tekstas-stimulas3 – pietų aukštaičių regiolektui; B tekstas-stimulas4 – žemaičių regiolektui; C tekstas-stimulas5 – šiaurinių vakarų aukštaičių regiolektui; vakaros altoštaičių regiolektui; H textas-stimulas10 rykalbos atmainos, espitusių território abrangente várias geolektų regiolektui; F tekstas-stimulas8 – vakarinių rytų aukštaičių regiolektui; G teksplota os diferumai larminia geralmente expressackovia só per tretinius blankiuosius atributos, que tanto etic (t. y. tinių rytų aukštaičių regiolektui. Būtina pridurti, kad regiolektų – regioninių kalbininkų) narativos, tanto simples membros da comunidade de linguagem do ponto de vista geralmente descrúbem como muito neryškūs (plg. Taeldeman 2005: 233248; Aliūkaitė 2009: 16018ɑɑ; Aliūkaitė, Mikulėnienė 3 A fragmento texto-stimulo: mɑɛɛs | kɔmˈpɑkjtjɪkɑs | lɪmjɪb smɑˈgɪ | njɛskkkkktjɪk n Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Brazaitienė 2020: 132). 4 B fragmento texto-stimulo: lɑbɪˈgjrɑjɑɑt | sˈtɛː | s grpjɛː | ssɪjɛdrˈgɑomr | ɪrɪʋjɑs ɪɪɪkɪt t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t 5 C fragmento texto-stimulo: kjɛˈlɑjoːnjɛɑːs | pɑˈmɛːg | ɛnjɛs | lɑbɪdk kjɛˈljæʋom || ˈnɛs | ss s 6 D fragmento texto-stimulo: pɑjijdjɪ | bɑnjˈdjɛlje | sˈkɔkɔs ˈrɪ | ɪˈř kɔlɔˈlɑd | tɔbɔːtu | ttnjæjɛjɪm tskjɛtu tjɛdr mljjjɛjɛts | tpjɛ jjjjjttt || (ver Ali Čaukaitė, Mikitienė, Brazausienė, 2020: 13). 7 E texto-stimulas: poˈkjɛtrju pɑmoku | ˈboo môːkjɪtojms rjɛŋjɪˈnjs || kjɪtjɪ ˈkɪk tjɪn | Čepaitienė, Brazaitienė 2020: 13). dɐɪˈnɑˑʊɑ | ˈgrôːjɛ || ˈbʲɛt ɪɛʊ‿ˈmʲɛˑs |ˈʋʲɪskɑ ˌrʲɛgʊˈlʲûɔɪɛm || (daugiau žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė, 8 F texto-stimulo: ɑɪjɑɪsr ɛinjɑ | ɪrˈjɪɪsr pjîlnɑ | ɪjɛjɪs | ɪjɛjɛlbtus | ɪjɪts udiau mjɛjɛmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm 9 texto-stimulo: mjêːkstɑɑ ɑɑɑɑkjɑæ | pɑsjɛɪˈdjɑkt | rɔˈm | njtjɛˈkɪɪ | rmɑjɛs | tjnˈtrjjɛm | jɪjɪˈkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk 10 H texto-stimulo: mɑɑːkomjes | rjɪɑˈkjɔɛtjs | môkomjes | sˈgs ljɛgɛsjo | jɑːjɛjjtjæm jɑˈjsɪˈjɪbjɪbjɪj njɛs jɑˈjɛjjj jɛjɛjɛs | t 13 | t t k rjjmjm m jɛj m m s m t t tttm tm m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m DAIVA ALIŪKAITĖ 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 2014: 257262; Mikulėnienė 2019: 5162). Portanto tais textai-stimulai são particularmente parankūs percepção tyrimams. No estudo participaram no total 1064 da mesma idade grupo (i. y. 14 klasių gimnazistai) investigamieji de diferente interminio pamato pontos (žr. 2 fig.). 2 PAV. Pontos do projeto Regionais variantes e supostamente comunhinha linguagem (kvazistandarto) sclaida no início do século XXI: percepcinis pesquisa Apibendrinando teóricas e metodológicas disposições apresentadas no artigo, diga-se que a fase de acumulo de material, conduzindo linguísticos disposições e experimentos de percepção de variantes, guiutasi PD paradigmas teóricas e metodológicas. Os participantes do experimento PD são os comuns membros da comunidade linguística; o conteúdo subjetivo (žr. Fig. 1) abrange os típicos elementos de pesquisa PD (plg. tarefas de mapa mental, texų-stimulų percepcija, kt. žr. Fig. 1); PD experimentos organizados em pontos básicos de diferente interminio (žr. Fig. 2); PD questionimyne perguntas e tarefas do estudo concostruídas incluindo e escolhas de respostas, e escalas de diferencial semântico, e canštinos mapaspius. Obykinių klausimų įtrauktį baseia um certo conceito (Long 1996: 118135). Neste artigo discutivo questão considerar a mais importante tarefa teorinė argumentacija, pavyzdžiui, tekstų-stimulų panašumo į bendrinę kalbą vertinimo užduotį pirmiausia grindžia Danielio Longo išplėtota kvazistandarto […] a avaliação da atratividade […] textos-stimulos […] baseia não só a condição de preenchimento do modelo típico de estudo PD, i. e. a avaliação da atratividade das variantes é um dos cinco componentes do modelo perceptivo de Dennis R. Preston (Preston 1999: 177[…]XXIX; Preston 2018: XXVI[…]20), mas pelo menos algumas das variantes interpretativas e a avaliação, e até em certo sentido Straipsniai / Articles 267 Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai naiviu os modelos de conceptualização de variantes (emic ponto de vista) hipótes sumendrinantes, por exemplo, normų sklaidos hipotezė (angl. the norm driven potezė hypothesis) (Bezooijen 2002), primestų normų hipotezė (angl. the imposed norm hypothesis) (Giles, Bourhis, Lewis, Trudgill 1974) ar socialinių konotacijų hi- (angl. social connotations hypothesis) (Trudgill, Giles 1978) e kt., cujo nuoseklesnė išsklaida na parte teórica, também apresentando resultados do estudo e torna-se critine acesso deste artigo, sujungiando a interpretação de perspectivas de variantes estéticas com emicver. 1. KALB ESTETIKOS MITAS IR JO DEKONSTRUCTURA: EMIC IR ETIC NARATYV SSAJA Tarmiabilidade discursos de valor estético neatsietinas do discurso de valor estético das línguas. E do último reflexão crítica desenvolvida e etic paradigmoe. Italų kalba yra graži, vokiečių bjauri11 assim etic paradigmoje é verbalizuojamas um dos chamados mitų apie kalbas (ar variantus) and their skirtis, concretamente sobre esteticos fortunas ou deficiências das línguas, outra chamado-se linguų hierarchizavimo pagal estetiką mitas12. Howard Giles e Nancy Niedzielski também intitulado em artigo científicos argumentais tentam refegir este mito, mais precisamente deconstruir linguagem ou sua avaliação de variantes a partir interno (emic perspectiva), mostrando linguagem ou sua variante estéticos verços listraes varianto vertėmis, kurios ne tik paaiškina estetinę vertę, bet ir sukuria prielaidas com outras linguagem ou sua complexa linguagem ou suas variantes realizar análise. Assim, H. Giles e N. Niedzielski deconstruem mitão de valores estéticos de línguas per ilustratyvias hipótese de valores naturais (angl. inherent value hypothesis)13 e hipótese de conotações sociais (angl. social connotations hypothesis) sampratos abtartis (daugiau sr. Giles, Niedzielski 1998: 8593). As últimas hipóteses suformuladas na oitenta e vigésima década do século (žr. Giles, Bourhis, Lewis, Trudgill 1974; Giles, Bourhis, Davies 1979; Trudgill, Giles 1978), 11 Originali mito verbalizacija „Italian is Beautiful, German is Ugly“ (Giles, Niedzielski 1998: 85–93). 12 Adicionou-se que as diferenças estéticas das variantes como discrimininôjento traužão verbalizuoja mais um mito das línguas, principalmente atrepiando atenção a diferenis qualitativas das variantes das línguas No Sul [JAV suletu] e em Nova Iorco a língua inglesa é muito praga (originali mito verbalização They Speak Really Bad English Down South and in New York City. Este mito é justamente e deconstrui o fundador contemporânea PD paradigma D. R. Prestones (1998: 139149). 13 Quanto à hipótese de valor natural também cf. Giles, Bourhis, Davies 1979: 589596. DAIVA ALIŪKAITĖ 268 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV ar paskirų garsų) naturalina estetina siekiant pristatyti kritinį kalbos variantiškumo percepcijos ir vertinimo modelį. Prigimtinės vertės hipotezė konceptualizuoja ir pagrindžia kalbos (jos variantų caracteristiką. Em outras palavras, a hipotez de valores naturais nusca, que X línguas ou sua variante estética qualificação lembra X línguas ou varianto inherentinas (neste caso estetinas) características. Se as características estéticas inerentes de X linguagem (ou varianto) são positivas, isso e a qualificação estética de X linguagem (ou varianto) serão positivas (entre outra ko, variante paklius para a mais alta posiçãoção na hierarquia de variantes de linguagem por exemplo, tornar-se padrão, publicas, etc.); se as características estéticas inerentes de X linguagem (ou varianto) são negativas, isso e X linguagem (ou varianto) estetica qualificação será negativa. As categorias ‘afirmada ou ‘negada neste caso codevadiklina todo o espectro das possíveis qualificações estéticas. Necessita acrescentar que umas primeiras pesquisas, nas quais incluídas comuns de língua comunidade membros de avaliação reações, aprêpianças e estetínio ti desde 1970 m. de um dos turinį (t. y. kaip maloniai ar nemaloniai tam tikras akcentas skamba), plėtoidiomas esteticos mito deconstruktora H. Gileso. Tirti variantes do inglês (pavy example, Jorkšyro, Birmingemo, Eskotijos inglês e kt.), mais precisamente diferentes suas valores simples do ponto de vista da comunidade (žr. Giles 1970: 211227). Outip kaupiant emic perspectiva dados formulado base crítico linguas (yas varių) valor estetica narrativo. H. Gileso e colegas (Giles, Bourhis, Trudgill, Lewis 1974; Giles, Bourhis, Davies 1979; Trudgill, Giles 1978) realizada uma análise crítica de percepções de variantes de linguagem, de reações de avaliação (também e por causa de variantes estéticas) dados, obtidas tingas variantes de reitingos escalos técnica, revelou limitotumas da hipótese de valor prigimtina. disposições T. essencialmente ordinárias membros da comunidade de linguagem, que não integruojant tiek vadinamąjį „kaukės“ (angl. matched-guise) metodą14, tiek skirconheciam línguas, cujos textos-stimulos eram incluídos em tarefas de reconstrução, não desvalorizavam diferentes significados de textos-stimulos por exemplo, durante um estudo de 1974 46 estudantes britânicos de dois dialectos de gramáticos (prestijinho Atene e Cretos) não expressaram statisticamente quaisquer estímulos de acordo com os vários parâmetros (entre eles e est est) de diferenças (Giles, Bourhis, 14 Kaukė, 21 Kaukė esmė stimulas realizam (leito ou into) o mesmo método (chamado de texto-stimulo ou outro (diferenciju)), assim como um indivíduo se torna a determinar a base de um método de interpretação de textos. moji kaukė), apie kurį tiriamieji neinformuojami, taip skirtingomis atmainomis realizuoto kaumos atmainos vietą kokioje nors atmainų hierarchijoje, pavyzdžiui, estetinių verčių. Pridurtina, (angl. ‘uncensored’ attitudes). Artigos Articles 269 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai Lewis, Trudgill 1974: 407408). Tais tendências encorajaram os investigadores a desenvolver e afirmar a chamada primestão normas hipotese (angl. the imposed norm hypothesis), conceptualizando-a e em certo sentido fundamentziando-a da língua (suas variantes ou destinados dos sons) adicionada valor estética caracteristicá, outra vez atraçãolumas ou nepatrauklumas kuriasi, steigiasi fora da linguagem (materijas) limites. Primestų normų hipotezė explica que uma variante (normalmente padrão) superioridade como maloniausias contra outras variantes adquire por causa das normas culturais (Giles, Bourhis, Lewis, Trudgill 1974: 406), outra status socialis atua estabelecimento visual de malonaus varianto na to viršenybė (taip pat ir estetinės vertės) prieš kitus variantus randasi ne dėl inherentinių charakteristikų, bet dėl įsisteigusio ir perduoto / perimto žinojicomunidade. Um varianmo sobre a linguagem (variantão), portanto hierarchizar línguas e suas variantes pode os docovai da linguagem ou, como pasakytų Gladis (Massini-Cagliari 2004: 3–2315). Žinoma, daugiakalbiame pasaulyje primestų normų spaudimas patiriamas ne tik dėl vienos kalbos variantų, bet ir dėl skirMassini Cagliari gimtakalbiai poliglotai tingų kalbų, por exemplo, pagrasti membros da mę skirtingus lingua franca vaizdinius. Kiek patikslintas ir išplėtotas primestų comunidade da linguagem sabe, é perėnorm hypothesė variante e é já mencionado pusi kritine perspektyva kalbų estetikos mitui dekonstruoti. Peteris Trudgillis social connotations hypothesė, tair H. Giles, precisando a primest norm norms hypothesis, consolidinusią o resultado de que (ar varianto) o atração ou o nepatraukl […]kuriasi centavo, que por causa das soluções de estética são complexas (angl. a of social connotations) da linguagem. O termo ‘socialinis em sua teoria abrêvia não só status ou classe social. Reikšmico é que os pesquisadores notam que mesmo e da mesma comunidade percepção pode diferir, porque para eles umas ou outras variantes podem ter diferentes conotações sociais (mais véi. Trudgill, Giles 1978: 180190). Além disso, socialines conotações hypothzė explica membros da comunidade das línguas simples nedichotomišką varianto do idioma padrão e nestandartines línguas variões percepção e avaliação. Por exemplo, regional accentai (angl. regional accents) avaliam pozityviau negu cidades akcentai (angl. urban accents) (Bezooijen 2002: 14). Assim acontece porque que realizuidores de acentos regionais associamos com atrauklesnia modo de vida e ambiente, taí tal socialinė (kontekstinė) informação (ou socialinių konotácií kompleksas) kuria vertę e pan. 15 Unhaxvalgão sobre a língua nativa poliglotas formula-se Gladis Massini-Cagliari. Osslininkê, estudou lingubinha situação em Brazil […] analisou a língua portugal e 200 outros vivojantes línguas (entrepuntos 170 locais de línguas-dialektos) relações, afirma que cada gimtakalbis aprendendo sua língua, aprendsta a distinguir e suas variantes de língua, taigi cada falatore necessariamente é […]poliglotas da língua nativa. DAIVA ALIŪKAITĖ 270 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Voltant ao mito de línguas atrailumo vs bjaurumo Italų kalba yra graži, vokiečių bjauri, pode-se alegar que a partir da perspectiva da hipótese de valor inato apibendrintina, que italų kalbai é dada a qualificação de gražiõs kalbos, pois essas características inerentes são grã, patraũklios (pavy, skambesys, ritmiškumas, galų gale […] garsai), vokiečių kalbos […] atvirkščiai. Da hipótese de conotações sociais italų kalbai gražiõs vertę, e vokiečių kalbai bjauriõs vertę cria complexo de conotações sociais. Em concretas conotações nesigilinsemos, juolab que e mesmo o mito da beleza e bravura das línguas entre membros das comunidades de línguas paskirų pode ser verbalizável mencionando e outras línguas, por exemplo, frencūzų kalba yra graži, kinų bjauri; e pan. Como em um dos mais recentes trabalhos, destinados à motivação de aprendizagem de línguas estrangeiras examinou nėti, įvertinant tai, kokį poveikį svetimųjų kalbų mokymuisi turi kalbos garsiestrutura e sociais estereótipos, nota Susanne M. Reiterer, Vita Kogan, Annemarie Seither-Preisler e Gašperis Pesekas (2020: 168), muitos nemalonių (angl. unpleasant) línguas são frequentemente percebidas como tais devido a existentes ou ex-stigmas sociais e políticos. Então esminé kalbamųjų hipotzių skirtis estetinę kalbos vertę kuria kalba arba estetinę kalbos vertę kuria tai, o que não é a própria kalba, mas tai, o que é sobre e perto kalbą. Naturalmente, pesquisadores chamam atenção, que é complexa separar, por exemplo, as características fonetísticas efeito percepção e uniques ou outros ou outros įverčiams do linguagem (or varianto) sociokultūrines auros (angl. socio-cultural aura), i. e. faladores e história da língua, efeito percepção (or varianto) da língua. Como samprotauem V. V. Kogan e S. M. Reiterer (2021: 2), por exemplo, a língua prancúzia pode aparecer bonita por causa do alto índexo vocal (angl. vocalic index), i. e. qual segundo som na fala prancúzia é a voz, outra vertente, os valores estéticos podem determinar a sociokultūrinha da língua prancúzia, abrangente e eliziejaus romanus, e o aroma. 3 PAV. Renée van Bezooijen hipotzios modelis (sukurta autorês D. A.) Artigos Articles 277 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai investigativos, é 4,26 ponto, e atrailumas 4,46 ponto. Tais estimações médias determinam o fato de que investigados 7 ou 6 pontos deste texto-stimulo valoraram grazumo com mais frequência: 12,36% de todos investigáveis avaliaram texto como muito bonžios texto de linguagem e descreveu 7 pontos, 16,63% 6 pontos. Semelhança à generrinha língua avaliou mais criticamente 7 pontos avaliaram 5,52 por cento de todos investigáveis, 6 pontos 12,94 por cento. Tokias mesmas e vakarinių rytų aukštaičių regiolektui representando F texto-stimulo įverčių skirčių causas. Quanto kitokia nóricos ocidentais alçtaiços regiolekto marcenis representaentuojanço C texto-stimulo percepção. A semelhança deste texto-stimulo à comunrinha linguagem 7 pontos avaliaram 6,46% de todos os pontos jovens, 6 pontos mesmo 21,18%. Os resultados da percepção estetiística rigortesni como muito belžios linguagem texto, atribuindo 7 pontos, C texto-stimulas avaliado 4,48 proc. jovens. Ao 6 pontos na escala de diferencial semantino seu avaliamento marcou 12,68 por cento. tiriáveis, além disso, minimalius 1 ou 2 balos atrailumo įverčius deriam 16,59 por cento. jovens, expressšando provisão, que para eles texto-stimulo língua é muito negraži. Kad norteiros ocidentais registicto representelano que representa um texto-stimulas de todo não apanašus em bendrinha língua semantinio diferencialo escala revelou 7,98 por cento. dos tiriados, marcando 1 ou 2 balos. No entanto, tais diferenças primárias pressupostos por causa desses dois parâmetros (parešumo em bendrinha linguagem e atrauklumo) pertencências nekeičia. Outip texto-stimulo semelhança em bendrinha linguagem, mais precisamente jovens turimu bendrinha linguagem imaginidi, atua ou até lembra tekstų-stimulų hierachizavimą segundo patrauklumą. Este a insightá ainda mais confirma os comentários fornecidos investigativos jovens muitas vezes unokį ou outrookį texto-stimulo avaliaį basezia semelhança ou nãosemelhança em generrinę linguagem argumentis. Assim pode-se passear, como esses textos-stimulos atrailumas conceptualizam por conexão com comunine língua. Pode-se comparar H texto-stimulo (êster como mais semelhante à bendrinha linguagem) representando os raiamente representados pelos altos do leste, D texto-stimulo (êster como mais atraente) e B texto-stimulo (êster como mais atraente e como mais atraente) representando a mais atração ou não atração, bem como comparação a semelhança ou não semelhança com a bendrinha linguagem, baseando-se em um comentário narrativo, reconstruído a partir de jovens abertos, fragmentos (pág 2). DAIVA ALIŪKAITĖ 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 6 PAV. Tekstų-stimulų (ne)panašumo į bendrinę kalbą ir (ne)patrauklumo vertinimo interface Artigos Articles 279 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai 2 LENTEL. Atraclumo e semelhança em comunrinha língua à įverčių argumentai (pavyzdžiai) Tekstas-sti-Tiriamasis mulas Aproximamento à linguagem generrinha avaliar o Įverčio argumentos Patrauklumo avaliaris mentas Įverčio arguB texto-stimulo Al_V16 3 pontosi de outra forma marcadamente dita 3 pontos nelas muito bonzi, porque não semelhante a generriná Klp_M07 4 pontos é nukandamos galūnės žodžių 5 balai kalba nėra panaši į bendrinę Šl_M02 3 pontos muito keistai taria, kirčiuoja 3 pontos não pareci em bendrinę, keista Tl_M21 3 balai abreina bendrinė nekirčiuoja fala galūnes, 3 balai bonzi só regularmente palavras D texto-stimulo An_M09 4 balai nes taisyklingai taria 5 balai nes man gražu, bendrinė tokia Klp_V04 7 pontos porque muito regrasinga 7 pontos porque parecešu em bendrinę Kn_M11 5 pontos iguais palavras 6 pontos semelhante a generrinha linguagem Ps_M22 6 balai galūnių falta um pouco diferencia bendrinesa linguagem tarimas 6 balai pouco falta do até bendrinesa identiškumo H texto-stimulus Klp_M06 6 balai kirčiuojama o 7 balai nes panaši į bendrinę Mžk_V14 7 bali muito gražu 7 bali panašu em bendrinę Vrn_V11 7 pontosi meu achomu, aqui bendrinė 6 pontosi nes bendrinė Tl_M25 5 pontosi maioria porque bastante semelhante a bendrinę bendrinę k. das palavras 6 pontosi semelhante a soambėjo Pridurtina, que tais tarmiškumo įverčiai fundamentzia não só primestos normos (taip pat normų sklaidos) ou socialinių conotações (taip pat contexto) hipóteses. Como mencionado, PD paradigmos R. van Bezooijen hipótese de semelhança explica favorankesnius de linguagem ou código parecido a uma padrão (bendrinę) linguagem (Bezooijen 2002: 15), taí nos quais investigáveis emic narrativo fragmentos, DAIVA ALIŪKAITĖ 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV expressa o conteúdo da avaliação […] gražu, nes panašu į bendrinę kalbą, negražu nes nėra panašu į bendrinę kalbą (žr. 2 lentelę) parodo olandų tyrėjos panašumo hypothesės universalumą. Além disso, chama-se a atenção que textos-stimulos esteticos įverčiai muitas vezes argumentuojam per regrasingumo e netaisyklingumo perspectiva. Taisyklingumo matmento etic narativos principalmente associado com bendrine língua. Emic narrativo é característico nesavarankios, mas a um certo aspeto holistinės disposições, i. i. integraojanças de várias sątaisyklinga (žr. tabela 3). Esta ligação (grazumo e lygų išpildymą, raiška. Viena iš svarbesnių sąlygų – taisyklingumas: gražu, nes regularidade) etic narrativos, nos quais umaf ou de outra operada membros da comunidade das línguas comuns, zazminto mesmo antes do começar a plėtoti disposições pesquisas. Segundo Samu Imre (1963 m.) representante tradicional da tarmėtyros, atlas do idioma ungrão organizador, os conceitos taisyklinga kalba e graži kalba tiriamųjų metalingvistinių komentarų lygmeniu é quase indistinguível assunto (cit. de Kontra 2002: 206). 3 LENTEL. Atraclumo introduções argumentos exemplos Tekslas tas-stimuTiriamasis Patrauklumo įvertis Įverčio argumentas A tekstas-Al_V07 6 regularmente fala stimulas pontos Jnš_V29 6 balai regularmente fala Jrb_V05 6 balai nes regularmente quase fala B Tl_M21 5 balai nes kalba taisyklingai pakankamai tekstas-An_V04 2 balai netaisyklingai stimulas kirčiuoja Krtn_M06 1 balas netaisyklinga kalbėsena Mrj_M16 3 bali netaisyklinga fala Pn_M06 2 bali falama muito netaisyklingai C tekstasŠk_M08 6 bali lindamente, stimulas kirchiava a palavra esu regulamentamente, só não gostou, como Ukm_M22 2 pontos não ciclinga Ut_V07 7 balai regrasinga língua Vrn_M24 5 pontosi bonitamente, bastante regularmente soa D texto-Pn_V20 7 pontos nes taria palavrasžius regularmente stimulas Jnšk_M15 7 balai taisyklingai tariami žodžiai Klp_M14 6 balai taisyklingai kalba Skd_M17 3 pontos não ciclicamente ditadas algumas palavras Artigos Articles 281 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai Texlo tas-stimuTiriamasis Patrauklumo įvertis Įverčio argumentas E tekstas-Al_V04 4 pontosi com isso ela torna estímulos quanto fala netaisyklingesnė cada vez mais negraji Jrb_M14 3 balai soamba it netaisyklingai kirchificada, nukandama galūnė Ps_M25 2 bali não ciclinga, nukubadas galūnês, e a algumas palavras não Vrn_M35 2 pontos netaisyklingas tarimas F tekstas-Jnš_V18 4 pontos netaisyklingai kalba stimulas Ps_V14 5 pontos não ciclinga Pn_M18 3 pontos porque não ciclicamente kirchiada Šl_M12 6 pontos não muito netaisyklinga G tekstas-Mžk_M03 5 pontos regrasingue kirchiada stimulas Ps_M31 2 bali nãoisyklingai kirčiojama Ut_V04 5 bali tenta falar regularmente, mas não seka Vrn_M17 5 bali falama toda regularmente H tekstas-Al_M11 7 bali fala regularmente stimulas An_M05 7 balai regrasinga língua Šk_M07 6 balai per taisyklingai Ut_M06 6 balai regularinga, clarous Como visto a partir em emic narativo fragmentas, ordinários membros da comunidade de linguagem são desiguodai rigoros keldando requisitos de regularidade, porém investigadojam questão […] tarmiškumo estet valtei e sua intersajine com outros valores rigorosidade ou não-rigorzidade diferença não é muito importante, neste caso é importante a linguística principiom, de outra forma […] conceptos taisyklinga[…] e gra 2.2. Resultados texstų-stimulų percepção: fator lingubinês nativinas Pode-se alegar que quanto menos do que bendrinês de língua fatoresnys tiriáveis percepção atua kalbines gimtines fatoresnys. Ou, com base no conceito da chamada hipótese de reconhecimento de R. van Bezooijen, pode explicar-se, por exemplo, DAIVA ALIŪKAITĖ 282 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV jovens destesuliečių patraukliausių ir nepatraukliausių tekstų-stimulų seką: D→A→H→C→G→F→E→B. Šiaulių punkto tiriamieji šiaurinių vakarų aukštaičių regiolekto žymenis reprezentuojančiam C tekstui-stimului raiškos patrauklumo hierarchijoje alarga lugar imediatamente após semelhantes aos a linguagem comum e belžiausių D, A e H tekstų-stimulų. Suabsoluutir a ação genmina da língua não deveria percepção dos jovens šiaulieços, no entanto chama-se a atenção para o fato de, na avaliação da C texto-stimulo raiškos semelhança a código genmina da língua, 7,89% dos estudados este texto-stimulo raišką quase alignou ao código genmina da língua, avaliando a semelhança 7 de 7 pontos; 21,05 perc. ponto a semelhança dos investigados avaliou 6 de 7 pontos. Argumentuodami text-stimulo de semelhança ao kalbinės gimtinės kodą įverčius, jovens abertamentei esreiškė kalbinės gimtinės kodo tapatumą šiaurinių vakarų aukštaičių regiolekto žymenis reprezentuojančiam C tekstui-stimului, por exemplo: Šl_M05 tiriamoji savo įvertį komentavo porque nossa cidade realmente assim fala-se (7 pontosi); Šl_M11 minha cidade fala-se semelhante (5 pontos); Šl_V01 semelhante, porque nós falamos semelhante (6 pontos); Šl_M06 frequentemente assim mesma šneku (7 pontos); Šl_V04 semelhante Kad kodo pažinimas, o dar labiau – jo pripažinimas savu kodu turi poveikį tarmiškumo estetiniams įverčiams patvirtina jaunųjų marijampoliečių patraufalo só mais jargão (6 pontos). kliausių e não atracliausių tekstų-stimulų seka: D→G→H→A→F→E→C→B. Pietinių vakarų aukštaičių regiolekto žymenis representando G tekstasstimulas gražumo hierarchijoje passenkamas a segunda posiçãoąją (5,54 ponto), só pietų aukštaičių regiolekto žymenis representando D tekstas-stimulas é avaliado favoravelmente (5,82 ponto). texto G-stimulo semelhança em kalbinės gimtinės kodą jovens marijampoliečiai avaliaram 6,34 ponto. Além disso, até 81 por cento. dos jovens marijampolieços G tekstą-stimulą lokalizuoja Marijampolėje. Assim e dados da tarefa do mapeio de lápis revelam o reconhecimento do código ao código genbena da língua. Tendo-se isso, atrailumo įverčius sieti com kalbinės gimtinės veiksniu é baseada. Tal insightão é confirmada por exames de fragmentos narrativos, por exemplo: Mrj_M04 estudado G texto-stimulo graçura avalia 6 pontos, porque eu gosto minha tarmė; Mrj_M09 avalia 7 pontos, porque a minha suvalkiečių tarmė é mais bonita; Mrj_M16 avalia 6 pontos, porque me agrada o nosso suvalkietiškas sotaque. Jovem marijampolietis Mrj_V11 7 pontuação de atraclumo argumentará melhor soa de todos, e semelhança em kalbinės gimtinės 7 pontuação explica assim porque ela é minha língua. Como justamente tal emic narativo fragmentas claramente mais fundamentzia tarmiškumo aestética valor interessaja com linguine tiriáveis tapatybe. Que o nativo dialeto de membros da comunidade de linguagem comum é avaliado como suficientemente bonzoso é notado e já mencionado representante tradicional de tarmėtyros S. Imru (cit. Kontra de 2002: 206). No entanto, deve-se notar que, diferente do reconhecido (que e suposto!) semelhança a comunrinha língua, reconhecido texto-stimulo semelhança a lingubinha genminas códe não necessariamente funciona como Straipsniai / Articles 283 Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai condição de atrallidade. Entre destinaų pontos de pesquisa de percepção emryskėja tendência, que reconhecidos como tarmiškiausi, i. i. nãoparešiausi em bendrină vorbă, tekstai-stimulai nėra įvertinami kaip patrauklesni. Tas pasakytina, pavyzdžiui, apie žemaičių regiolekto žymenis reprezentuojančių B ir E tekstų-stimulų įverčius naqueles pontos, que objetivamente pakliūva em žemaičių regiolekto arealą. Pirminė pressuposta, se kalbinės gimtinės veiksnį avaliássemos como besąlingiamente lemianti kalbinį skonį, seria tal žemaičių regiolektui representamantys tekstai-stimulai será avaliados como mais atrailūs do que nepatrauklūs. No entanto assim não tintenda. Por exemplo, apenas 6,82 por cento. de pontos zemaitiškųjų investigáveis avaliando B texto-stimulo patrauklumą destrou 7 pontos, mais 7,27 por cento. texto-stimulo patrauklumą avaliou 6 pontos. Como muito não atraclų B texto-stimulo avaliaram quase 30 proc. investigados, eles atribuíram 1 ou 2 pontos. Um pouco tanto modazikinha, mas ainda assim semelhante e E texto-stimulo percepção (žr. Fig. 7.). 7 PAV. B e E textos-stimulos atratividade dos pontos de estudo assignados norueguês pontos de atratividade da sequência um pouco variantiškos, porém um dos baixos regiolecto marcenis representando B texto-stimulas sempre é avaliado como menos atraente, e o segundo E texto-stimulas em alguns pontos é avaliado como mais atrativo do que os orientais de alto-altitude regiolectos marcenis representando F texto-stimulá ou do sul de alto-altitude regiolecto marcenis representando G texto-stimulá (r 8). DAIVA ALIŪKAITĖ 284 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 8 PAV. A atração dos textos-stimulados pelas avaliações dos investigados dos pontos zemai-tiscos é essencial acrescentar que os três pontos zemai-tiscos Telšių, Plungės e Skuodo investigamiais representam ambos os marcenis regiolekto dos zemai-tiscos representojanços textos-stimulus per PD, avaliando ao ouvirem a semelhança dos textos pavimentos ao código genitário da língua, avaliaram como 9 PAV. Tekstų-stimulų siejimas su kalbine gimtine Nors panašumo į kalbinę gimtinę įverčiai nėra aukšti, vis dėlto tarp visų reos mais semelhantes de todos (žr. 9.). giolektinių tekstų-stimulų sua semelhança em kalbinės gimtinės kodą reconhecido geralmente. Adiciona-se que E tekstą-stimulą como mais semelhante a um codê da galbinês natal também avaliaram os jovens kretingiškiai (4,28 ponto) e mažeikiškiai (4,58 ponto). Tiriamųjų estimações comentários pontinham, que textai-stimulai foram reconhecidos como códigos de língua nativa, por exemplo: Skd_M20 tiriamoji, 7 pontos avaliando B texto-stimulo de similaridade a código de língua nativa, comenta muito [panaši], porque é minha kalbinę gimtinę skyrusi 7 balus, argumentuoja – nes ir mes trumpiname galūnes, Artigos Articles 285 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai língua regiono; Tel_M21 investigamoji, também para semelhança em mal kirchiuojame palavras; Skd_V09 tiriamasis 6 balus principalžia muito semelhante. jovem plungiškis Pln_V09 semelhança em kalbinę nativina até e tenta apontar mėgėjišku tarminiu grafolektu žemaitėje vara. Assim apibendrinando kalbinės gimtinės veiksnį atrailumo imageminiam, que, gretinant com bendrinės kalbos veiksniu, kalbinės gimtinės veiksnys é condicionškesnis. IŠVADOS Através de tarmiškumo valor estética investigação, formulotinos tais insights resumiramosios e posterior discurso sobre codų estética pressuposto, baseado PD acesso: 1) Tekstų-stimulos, representando diferentes regiolektų žymenis, atrauklumo percepcija grindžia apibendrinamąją įžvalgą, que tarmiškumo valor estético só de parte lemia varianto inherentinas características. Kodų estetimiant dados kos tyrimų tradicijos požiūriu, ši įžvalga nėra originali ir nauja, bet ją pareda percepção da tarmiškumo da língua lituânica é possível envolverse em generalizado kalbų (kodų) estetikos etic, t. y. tyrėjo, kritinį diskursą. Assim avaliando emic, t. i. simples comunidade de mario, perspectiva em que emryskėjančias comum tendências de percepção de atrailumo de textos-stimulos, constataotina, que as hipótes que explicam a percepção e avaliação de línguas (kodų) narrativas permite sistematicamente avaliar dados emicativos esteticos da tarmiabilidade da língua lituânica e criar sequeklos tarmėtyros discurs. Mais simplemente a percepção da comunidade da língua sklaidos, taip pat socialinių konotacijų hipotezės, konceptualizuojančios ir nario explica primestas normas ou normas fundamentjiantes codos acrescentadas valor estética caracteristicá. 2) Os dados do estudo de percepção de Textos-stimulos, efectuado em vinte e um ponto regional e em três grandes cidades (Vilniuje, Kaune e Klaipėda), permitem afirmar que entre membros da comunidade de línguas simples existe universalús atraição e não atração de intermiciedade. Pode-se afirmar, que como mais bonzia ou mais bonzeni codai percepção nívelu são avaliadas aqueles regiolekta, que são semelhanteesni à bendriná lingua. Tokia descrendrinamoji intujvalga atitaria no potezės sampratai, aktualinančiai bendrinės kalbos veiksnį. Būtina pažymėdiscurse teórico desenvolvida semelhança hiti, que bendrinė língua neste caso bendruomenės nario turimas bendrinės kalbos vaizdinys, kuris, nepaisant tem ser entendrasta como do simples linguagem sua precisão ou nãotecslidade (t. i. avaliintinas quasiistandarto implantarização), e torna atraclumo medida, avaliação pagrindo. Requiere não esquecer-se que emic, t. i. pros membros da comunidade de línguas, e etic, t. i. principalmente tyrėjo, modos de constravimo DAIVA ALIŪKAITĖ 286 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV significativa. Tiriamuoju caso pradatojo vieno iš jų reikalavimų negalima perkelti kitam, nes taip iš esmės būtų sunaikinama viena iš prasmių, kuri dėl to, kad yra kitokia, netampa mažiau língua comunidadees nario su(si)kuriamas tarmiškumo imagemdinys é importante tarmėtyros objeto, cujo dekonstrukcija plečia (gali plėsti) tarmėtyros etic naratyvą. Assim, descriendrinamaji insplga por causa codas hierarquia estética patikslintina assim como mais bonzia ou mais bonzeni codai percepção nivelmeniu são avaliadas aqueles regiolekta, que são at reconhecizados e reconhecidos como semelhantes a bendriná linguagem. Como exryškėjo apibendrinus PD percepção dados do estudo, como bonzia, pois semelhanteinha a bendriná língua (t. y. turimą vaizdinį), avaliada pietų aukštaičių regiolekto žymenis e rytinių rytų aukštaičių regiolekto žymenis reprezentuojančių D, H ir A tekstų-stimulų raiška; kaip negražiausia, nes labiausiai besiskirianti nuo bendrinės kalbos (t. y. turimo vaizdinio) – įvertinta žemaičių regiolekto žymenis reprezententantys B e E tekstų-stimulų raišką. Tokie resultados, consolidinantes bendrinês de línguas, mais kalbos vaizdinio, reikšmę tarmiškumo estetikai, grindžia įžvalgą, kad paprastajam kalbos bendruomenės nariui tarmiškumo estetinę vertę „sukuria“ precisamente bendrinês isso que está além da língua. 3) PD tyrimo rezultatai leidžia įvertinti, kaip kalbinės gimtinės veiksnys ledo mundo matymo e significmės são nonapatintini, mia tarmiškumo estetikos įžvalgos, kad klausomo varianto pripažinimas savu kodu gali lemti palanįverčius. Straipsnyje formuluotinos só primárias kesnį tarmiškumo esteticos avaliação, no entanto, diferente do reconhecido (quad e suposto!) semelhança em bendrinę língua, reconhecido texto-stimulo semelhança em kalbinės gimtinės kodą nebūtemente funciona como condição de atraclidade. Gretinando com bendrinha do discurso, kalbinė gimtinės veiksnys tarmiškumo atrailumo imagemdiniui formuotis é condicionškesnis, que suveikia, se expiloma primeira condição texto-stimulo representado tarmiškumas, claro, pradojo da comunidade da língua nario disposições e percepção niveleniu, condicional continuume tarmė → bendrinė kalba paslenkamas link bendrinės kalbos. Apibendrinando os assuntos tratados necessário enfatizar que neste artigo inspeções sobre tarmiškumo estetische waarde baseiam-se apenas de um grupo de idade investigativos, participvários na pesquisa, dados, em segundo lugar, per analógico estudo da narrativa estética de desenvolver acumulti apenas dados de percepção, i. i. interpretando tarmiškumo patrauklumą ar nepatrauklumą, nesiremiama aprior provisions. (verbalizuotas ou visualizuotas) material PD Assim precisa reconhecer-se que neste artigo desenvolvidos insights consideráveis como PD paradigma fragmento do discurso estético da tarmiškumo, que necessariamente objectivável e espėtotível em várias direções, por exemplo, intermiškumą representando textos-stimulų percepção