Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai
Full text
262 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus universiteto Kauno fakultetas ORCID id: orcid.org/0000-0002-4275-9512 Direzioni di ricerca scientifiche: percepivioji dialettologia, sociolingvistika, geolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all85-14 TARMIŠKUMO ESTETIN VERT: PAPRASTJ LOGOS BENDRUOMENS NARI VAIZDINIAI The Aesthetic Value of Dialectality: Images of Ordinary Language Community Members ANOTATIA Straipsnyje sviluppatiamo tarmėtyros discursos, destinato tarmiškumo estetinei valtei interpretare. Pristatomo scopo dello studio eseguendo emic, t. i. prasta lingua comunità della nario, narativo analisi, valutare tarmiškumo valore estetica, valori savarankiškumą e interconnessioni con altri parametri tarmiškumo. La base empirica considerare la questione di valore estetica tarmialità è 8 testi-stimulų, rappresentantanti diversi regiolectine raiškas, percepzioni e dati di valutazione, ottenuti 21 nel punto regionale e 3 didmiesci (Vilniuje, Kaune e Klaipėdaje) svolgendo uno studio di perceptyviosios dialektologijos. Straipsnyje soprattutto viene creata teorica e metodologica accesso percepzione datiim valutare. Pristatomas etic, t. y. tyrėjo, tradizione dei codici estetiškumą conceptualizzatrici e fondamentzianti hypothįžvalgos per l'attrazione zės. Atlikus tekstų-stimulų patrauklumo įverčių analizę formuluojamos apibendrinamosios l'uverzioni dipendomenze da bendrinesa linguaggio formogantis tarmi del comportamento immagini, nonché attrazione l'uverzioni interconnessioni con kalbinesa gimtine codo percepzione. ESMINIAI VODŽIAI: estetica vertė, tarmiškumas, regiolektas, emic narattivas, perceptivioji dialektologija.
Articoli Articles 263 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai ANNOTATION The article focuses on the discourse of dialectology aimed at the interpretation of the aesthetic value of dialectality. The aim of the research is to evaluate the aesthetic value of dialectality, the independence of the value and its connections with other parameters of dialectality through the analysis of the narrative of emic, i.e., an ordinary language community member. The perception and evaluation data of eight texts-stimuli representing different regiolectal expressions, which were collected in 21 regional points and three constitute the empirical basis for the consideration of cities (Vilnius, Kaunas and Klaipėda) in the course of the study of perceptual dialectology, the aesthetic value of dialectality. and substantiating the aesthetics of the codes of tradition. First of all, the article creates a theoretical and methodological approach for the evaluation of the perception data. It presents etic, i.e., the researcher’s, hypotheses conceptualizing Dopo analizzare le valutazioni di attractiveness di the texts-stimuli, le generalizzing insights sono tratte riguardante la dependence of the evaluations of attractiveness on the factor of the standard language in the formation of the images of dialectality così come the connections between the evaluations of attractiveness and the perception of the code of linguistic homeland. KEYWORDS: aesthetic value, dialectality, regiolect, emic narrative, perceptual dialectology. ĮVADAS Oggetto dell'articolo tarmiškumo estetinė vertė. Pertanto nell'articolo si intende esaminare tarmiškumo estetinius dimensionis. Siguiri esaminare tarmialità estetiche dimensioni suppone determinati compiti: 1) prima viene creata teorico fondo dell'analisi eseguita commentate e criticamente valutate binių nuostatų paradigmos darbuose plėtojamos kalbų ir variantų percepciją kalir valutazione esplicitante ipotesie, 2) nell'articolo studiato viene eseguita parte empirica analisi dei dati di percezione dei tessekli stimulazioni. Il materiale studiato accumulato 20172019 m. nell'esecuzione di perceptyviosios dialektologijos (PD) progetto Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas1. Va notato che PD progetto materiale basegia molto varius tarmiškumo e nonarmiškumo narativus (tiriamojo PD instrumento (29 domande e compitoi anketos) 1 Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
DAIVA ALIŪKAITĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXV dalykinę sandarą zr. 1 fig. 2642). Così accade, perché PD metodologica paradigma garantisce il semplice linguaggio comunità della mario prospettive atvėrimento. m. Kennetho Pikeo (plg. Headland 1950: suformulata etic e emic, ovvero obiettivi e soggettivi, la distinzione è legata a due modi di vedere il mondo e di costruire senso (Victor de Munck 2009: 3537 cit. from: Butkus, Šeškus 2010: 79; più vedere Aliūkaitė, Čeulėnienė, Mikpaitienė, Brazaitienė 2020: 2729, 4958); nel primo caso di qualunque oggetto, signifivvalintoj; secondo il ruolo del costruttore di senso svolge savas (complicasis 280; Cramer 2018: 6279; Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Brazaitienė 2020: nio, aplinkos ir kt. prasmę iš šalies konstruoja svetimas (ekspertas) stebėtojas ir 2729, 4958). Quindi articolo sviluppato tarmiškumo estetica valore discorso empirico kalbos bendruomenės narys) (taip pat žr. Iannàccaro, Dell’Aquila 2001: 265– fondamento è emic narrativ, ricostruito susisteminus PD indagine 8 textų-stimulų percepcijos e compito di valutazione, principalmente 1 PAV. Progetto Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) tekstų-stimulų patrauklumo, duomenis. sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas“ tiriamojo instrumento dalykinė sandara 2 Ad esempio, sulla base del materiale del progetto analizzata un'obiettiva intermiškum (Aliūkaitė 2019: 63–91); tarmibilità sostenibilità in metropoli e regioni (Aliūkaitė 2020: 85100; 2020a: [120]); considerata la questione dei luoghi tarmiškumo e nonarmiškumo (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2019: [122]); valuti linguistici nattini visuali (Geržotaitė 2019: [125]); inoltre, il materiale del progetto incoraggiò e teoriche intermėtyros questioni riflessione, ad esempio, conceptualizzata intermiei attributi e tarmiškumo žymenų differenza (Mikulėnienė 2019: 5262). Bene più completo discorso PD, sulla base materiale del progetto, plėtot in colletivissima monografìa (Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Brazaitienė 2020), tuttavia e lui presenta solo parte dei risultati dell'indagine PD.
Articoli Articles 265 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai 8 tekstų-stimulų tekstynas comprendeva 1419 seconžių spontaniško kalbėjimo fragmentus, rappresentantičius regiolektinių zonų variantams: D tekstas-stimulas6 pietų aukštaičių regiolektui; E tekstas-stimulas7 žemaičių tas-stimulas9 pietinių A tekstas-stimulas3 – pietų aukštaičių regiolektui; B tekstas-stimulas4 – žemaičių regiolektui; C tekstas-stimulas5 – šiaurinių vakarų aukštaičių regiolektui; vakarų aukštaičių regiolektui; H tekstas-stimulas10 rykalbos atmainų, išplitusių teritorijoje coprente qualche geolektų regiolektui; F tekstas-stimulas8 – vakarinių rytų aukštaičių regiolektui; G teksplotto i tarmi differenumai spesso espriskovia solo per tretinius blankiuosius segni, che sia etic (t. y. kalbininkų) narattivi, sia tinių rytų aukštaičių regiolektui. Būtina pridurti, kad regiolektų – regioninių semplicii membri della comunità della lingua dal punto di vista tarmiškumo solito descritti come molto neryškūs (plg. Taeldeman 2005: 233248; Aliūkaitė 2009: 16018ɑɑ7; Aliūkaitė, Mikulėnienė 3 A fragmento testo-stimulo: mɑɛɛs | kɔmˈpɑkjtjɪkɑs | grɑs | mjjɪstɑs || lɪˈtɑb smɑg | njɛskkkkkjk tjɪk n jɪjɪsjɪsjɪ pjɪ sj mj | | | t jɛrjɛ sk k | | pj j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Brazaitienė 2020: 132). 4 B fragmento testo-stimulo: lɑbɪˈgjrɑjɑɑt | sˈtɛː | s grpjɛː | ssɪjɛdrˈgɑomr | ɪrɪʋjɑs ɪɪɪkd t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t 5 C fragmento testo-stimulo: kjɛˈlɑjoːnjɑɑːs | pɑˈmɛːg | ɛnjɛs | lɑbɪdk kjɛˈljæʋom || ɛnɛs | ss s 6 D fragmento testo-stimulo: pɑjijdjɪ | bɑnjˈdjɛlje | sˈkɔkɔs ˈr | ɪˈř kɔlɔˈd | tɔbɔːtu | ttnjæjɛjɪm tskjkjtu tjɛdr mljjjjjts | tpjɛjjjjjjttt || (cfr. Ali Čaukaitė, Mikitienė, Brazausienė, 2020: 13). 7 E testo-stimulo: poˈkjɛtrju pɑmoku | boo môːkjɪtojms rjɛŋjɪjɪnjs || kjɪtjɪ ɪkɪk tjɪn | Čepaitienė, Brazaitienė 2020: 13). dɐɪˈnɑˑʊɑ | ˈgrôːjɛ || ˈbʲɛt ɪɛʊ‿ˈmʲɛˑs |ˈʋʲɪskɑ ˌrʲɛgʊˈlʲûɔɪɛm || (daugiau žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė, 8 F testo-stimulo: ɑʋɑjɪsr ɛinjɑ | ɪrˈjɪsr pjîlnɑ | ɪjɛjɪs | jɪjɛlbtus | jɪjɪs udiau mjɪjɪmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm 9 testo-stimulo: mjêːkstɑɑɑ ɑɑɑɑkjɑæ | pɑsjɛɪˈdjɑkt | rɔˈm | njtɛjɛˈkɪɪ | rmɑjɛs | tjnˈtrjjjɪm | jɪˈkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk 10 H testo-stimulo: mɑɑːkomjes | rjɪɑˈkjɔɛtjs | môːkomjes | sˈgs ljɛgɛsjo | jɑːjɛjjjjjæm jɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪjɪj jɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛj jɛjɛj jɛjɛj jɛjɛj jɛj jɛjɛj jɛjɛj jɛjɛj jɛj j jɛj j jɛj j t 13 | t 13 | t
DAIVA ALIŪKAITĖ 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 2014: 257262; Mikulėnienė 2019: 5162). Quindi tali testtai-stimulai sono particolarmente parankūs studi della percepzione. Allo studio in totale parteciparono 1064 della stessa età gruppo (i. y. 14 classi di gimnazistai) studiamtii da diverso interminio pamato punti (žr. 2 figura.). 2 PAV. Progetto Regionali varianti e presumibile comunrinè lingua (kvazistandarto) sclaida all'inizio del XXI secolo: percepcinis ricerca punti Apibendrinando teoriche e metodologiche disposizioni presentate nell articolo, raccontabile che la fase di accumulazione di materiale, svolgendo linguini disposizioni e varianti percepzioni esperimento, guidautasi PD paradigmas teoriche e metodologiche presupostiti di ricerca, t. y. PD esperimento i partecipanti sono i semplici membri della comunità linguistica; il contenuto soggetto (žr. Fig. 1.) copre tipici elementi di ricerca PD (plg. compito del mapėlapio mentale, tekstų-stimulų percepcija, kt. žr. Fig. 1); PD esperimentii organizzati di diverso interminio sui punti (žr. Fig. 2); PD questionimyne le domande e compiti dello studio concostruiti inserendo e scelte di risposte, e scale di differenale semantico, e pencilini map mappaghi. Obykinių klausimų įtrauktį basezia un certo concetto (Long 1996: 118135). Questo articolo di discussione chiede considerarsi il compito più importante la teorinė argumentacija, pavyzdžiui, tekstų-stimulų panašumo į bendrinę kalbą vertinimo užduotį pirmiausia grindžia Danielio Longo išplėtota kvazistandarto valutazione dell'attrazione dei testi-stimul si basa non solo sulla condizione di riempimento del tipico modello di studio PD, i. e. la valutazione dell'attrazione delle varianti è una delle cinque componenti del modello percettivo di Dennis R. Preston (Preston 1999: 177XXIX; Preston 2018: XXVI20), ma almeno anche la percezione e la valutazione di alcune varianti, e in un certo senso anche
Straipsniai / Articles 267 Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai naiviuosius variantų konceptualizacijos (emic punto di vista) modelli sommendrinanti ipotzės, esempio, normų sklaidos hipotezė (angl. the norm driven potezė (angl. social hypothesis) (Bezooijen 2002), primestų normų hipotezė (angl. the imposed norm hypothesis) (Giles, Bourhis, Lewis, Trudgill 1974) ar socialinių konotacijų hiconnotations hypothesis) (Trudgill, Giles 1978) e kt., cui nuoseklesnė išsklaida nella parte teoretica, anche presentando risultati dello studio e diventa critine accesso di questo articolo, sujungiant etic variantų į estetinių interpretver narrativo. 1. KALB ESTETIKOS MYTH IR JO DEKONSTRUCTURA: EMIC IR ETIC NARATYV SSAJA Tarmiškumo estetica valore discursas neatsietinas dal linguaggi estetica valore discorso. O dell'ultimo riflessione critica sviluppata e etic paradigmaje. Italų kalba yra grazi, vokiečių bjauri11 così etic paradigmoje è verbalizuojamas uno dei cosiddetti mitų apie kalbas (ar variantus) e le loro differenzi, concretamente su estetici pregi o difetti delle lingue, altr chiamato il linguų hierarchizavimo pagal estetiką mitas12. Howard Giles e Nancy Niedzielski anche nell'articolo intitolato scientifici argumentais tentano rifiugare questo mito, più precisamente deconstruire la lingua o le sue varianti valutazione da interno (emic prospettiva), mostrando una lingua o la sua variante estetiche vertii listrai con altre lingue o la sua complessa lingua o le sue varianto vertėmis, kurios ne tik paaiškina estetinę vertę, bet ir sukuria prielaidas varianti effettuare analisi. Quindi H. Giles e N. Niedzielski linguali estetiche verzioni mitò deconstruisce per ilustratyvias inerent value hypothesės (angl. inherent value hypothesis)13 e socialinių konnotations hypothesės (angl. social connotations hypothesis) sampratų aptartis (daugiau mr. Giles, Niedzielski 1998: 8593). Lastarosios hipotzės suformulate ottavaine virišimtojo secolo decenniia (žr. Giles, Bourhis, Lewis, Trudgill 1974; Giles, Bourhis, Davies 1979; Trudgill, Giles 1978), 11 Originali mito verbalizacija „Italian is Beautiful, German is Ugly“ (Giles, Niedzielski 1998: 85–93). 12 Aggredita che le differenzi estetiche delle varianti come discrimininogliono caratteristizà verbalizzia un altro mito delle lingue, soprattutto attrepianti attenzione a differenzi qualitivi delle varianti Nei Sud [JAV sudeti] e a New York City la lingua inglese è molto cattiva (originali mito verbalizzazione They Speak Really Bad English Down South and in New York City. Quì mito è proprio e deconstruisce il fondatore contemporanea PD paradigma D. R. Prestones (1998: 139149). 13 Per quanto inerente alla valore intrinseca ipozzes anche cf. Giles, Bourhis, Davies 1979: 589596.
DAIVA ALIŪKAITĖ 268 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV o paskirų garsų) innata estetica siekiant pristatyti kritinį kalbos variantiškumo percepcijos ir vertinimo modelį. Prigimtinės vertės hipotezė konceptualizuoja ir pagrindžia kalbos (jos variantų caratteristiistica. In altre parole, la ipotesì dei valori naturali nusca, che X lingua o sua variante qualificazione estetica determina X lingua o varianto inherentine (in questo caso estetiche) caratteristiche. Se le caratteristiche estetiche inherentine di X lingu (ar varianto) sono positive, questo e X lingu (ar varianto) estetica qualificazione sarà positiva (tra l altra ko, variant paklius in la più alta posizionezione nella lingua variantų hierarchijoje per esempio, diventerà standard, viešas, etc.); se le caratteristiche estetiche intrinente di X lingua (o varianto) sono negative, questo e X lingua (o varianto) estetica qualificazione sarà negativa. Categorie ‘stigiama o ‘negata in questo caso cogravodiclina tutto lo spettro dei possibili qualificazioni estetiche. Occorre aggiungere che alcune prime ricerche, nelle quali incluse le reazioni valutative dei membri della comunità dei semplici linguaggi, aprėpiančios e estetinį ti dal 1970 m. di uno dei linguaggi estetikos turinį (t. y. kaip maloniai ar nemaloniai tam tikras akcentas skamba), plėtomito dekonstruktoriaus H. Gileso. Tirti varianti inglesi (pavy example, Jorkšyro, Birmingemo, Skotijos anglų e kt.), più precisamente differenti loro valori dal punto di vista dei comuni membri della comunità (žr. Giles 1970: 211227). Altip kaupiant emic prospettive dati formata base al critico narrativo del valore estetica delle lingue (le sue varianti). H. Gileso e colleghi (Giles, Bourhis, Trudgill, Lewis 1974; Giles, Bourhis, Davies 1979; Trudgill, Giles 1978) eseguita critica analisi della percezione delle varianti linguistiche, delle reazioni valutanti (anche e per varianti estetikos) dati, ottenuti tingas varianti reiting scales, rivelò limitotumus della hypothesì di valore prigimtine. disposizioni T. i. sostanzialmente semplici membri della comunità linguistica, non conoscenti linguaggi, i cui integruojant tiek vadinamąjį „kaukės“ (angl. matched-guise) metodą14, tiek skirtestistai-stimuli venivano inclusi in compiti di ricostruzione, non sottovalutavano diversi significati dei testi-stimul […] per esempio, durante una ricerca del 1974 46 studenti britanici valutando due dialetti della lingua gricana (prestigio Atene e Creto) non evidenziarono statisticamente alcun tipo di stimuli in base ai vari parametri (tra cui e est est) di questi dialetti (Giles, Bourhis, 14 Kaukė, 21 […] Kaukė) per via del metodo dei talenti etici, altri attori del linguaggio sono: moji kaukė), apie kurį tiriamieji neinformuojami, taip skirtingomis atmainomis realizuoto kaumos atmainos vietą kokioje nors atmainų hierarchijoje, pavyzdžiui, estetinių verčių. Pridurtina, (angl. ‘uncensored’ attitudes).
Articoli Articles 269 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai Lewis, Trudgill 1974: 407408). Tali tendenze hanno incoraggiato i ricercatori a sviluppar e affermare la cosiddetta primaestą normų hipotezę (angl. the imposed norm hypothesis), conceptualizzante e in un certo senso fondziančią della lingua (le sue variantų ar paskirų garsų) aggiėtina valore estetica, altrimenti attrattiva o nepatrauklumas kuriasi, steigiasi fuori lingua (materijos) limiti. Primestų normų hipotezė spiega che una variante (usualmente standard) superiorità come maloniausias davanti altre varianti acquista a causa delle norme culturali (Giles, Bourhis, Lewis, Trudgill 1974: 406), altrimenti status sociale agisce consolidamento immaginario del malona variant nella comunità. Un'unica varianmo su lingua to viršenybė (taip pat ir estetinės vertės) prieš kitus variantus randasi ne dėl inherentinių charakteristikų, bet dėl įsisteigusio ir perduoto / perimto žinoji- (variantà), quindi gerarchizzare le lingue e le loro varianti possono gli studi della lingua o, come pasakitata Gladis Massini Cagliari gimtakalbiai poliglotai ting dei lingu, (Massini-Cagliari 2004: 3–2315). Žinoma, daugiakalbiame pasaulyje primestų normų spaudimas patiriamas ne tik dėl vienos kalbos variantų, bet ir dėl skirad esempio, paprasti membri della comunità della lingua sa, è perėnorm hypothes mę skirtingus lingua franca vaizdinius. Kiek patikslintas ir išplėtotas primestų hypothes e è già menzionata social connotazioni hypothes, tair H. Giles, precisando pusi kritine perspektyva kalbų estetikos mitui dekonstruoti. Peteris Trudgillis primest norm norm norm norms hypothesis, fortificinusia il risultato che (ar varianto) l'attrazione o non kuriasicenta per i limiti, akvo che per le soluzioni linguistiche sono un complesso di social connotations (angl. a of social connotations). Il termine ‘socialinis nella loro teoria copre non solo statusò o classe sociale. Reikšmino è che i ricercatori notano che anche e della stessa comunità possono percepzione differire, perché loro una o altre varianti possono avere diverse conotazioni sociali (più cfr. Trudgill, Giles 1978: 180190). Inoltre, socialini conotazioni hypothzė spiega dei membri della comunità della semplice lingua nedichotomišką standardinio linguaggio varianto e nestandartinių linguaggio varių percepzione e valutazione. Ad esempio, regionali accentai (angl. regional accents) valutati pozityviau negu città degli accentai (angl. urban accents) (Bezooijen 2002: 14). Questo accade perché che realizuolari di accenti regionali si associamo con at attraclesnio modo di vita e ambiente, ta ge tale socialinė (kontekstinė) informazione (o socialinių konotacji kompleksas) kuria vertę e pan. 15 Nellžvalgą per la lingua nativa poliglotti formulata da Gladis Massini-Cagliari. Sclsininkè, studiati la lingbinè situazione in Brazilijā analizzata la lingua portugalì e 200 altri vivojanti linguelli (trap cui 170 locali linguelli-dialett) relazioni, sostiene che ciascun gimtakalbis imparato la propria lingua, imparsta a distinguere e le proprie varianti della lingua, taigi ciascun parlatore necessariamente è della nativa lingua poligloto.
DAIVA ALIŪKAITĖ 270 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Tornando al mito di linguaggi attrazionelumo vs bjaurumo Italia language is beautiful, vokiechi bjauri, si può affermare che da un'in natura valore hypothesessa prospettive apibendrintina, che italių linguaggi è assegnata gražiõs lingua qualificazione, perché queste lingue inerentine caratteristiche sono grã, patraũklios (pavy, skambesys, ritmiškumas, galų gale […] gosi), vokiechi linguaggi […] atversi. Dal socialinių konotazioni hypothzės prospettiva italių kalbai gražiõs vertę, e vokiečių kalbai bjauriõs vertę crea socialinių konotazioni complesso. In particolari conotazioni nesigilinsimo, juolab che e stesso il mito della bellezza e bravurò delle lingue tra paskirų kalbų bendruomenių membri può essere verbalizuojamas menzint e altri linguaggi, ad esempio, francusų kalba yra graži, kinų bjauri; e pan. Come in uno dei più recenti lavori, destinati alla motivazione dell'apprendimento di lingue nėti, įvertinant tai, kokį poveikį svetimųjų kalbų mokymuisi turi kalbos garsistraniere esaminò struttura e socialini stereotipi, nota Susanne M. Reiterer, Vita Kogan, Annemarie Seither-Preisler e Gašper Pesekas (2020: 168), molti nemalonių (angl. unpleasant) lingue sono spesso percepite come tali a causa degli attuali o ex stigmi sociali e politici. Quindi esminè parlativi hypothzies differenis estetica lingua valę che crea lingua o estetica lingua valę crea quello che non è la stessa lingua, ma quello che è su e intorno lingua. Naturalmente, i ricercatori richiamano attenzione, che è difficile separare, ad esempio, le caratteristiche fonetiche effetto alla percepzione e uguali o altri aivertimenti dall lingua (or varianto) sociokultūrines auros (angl. socio-cultural aura), i. e. parlatori e storia della lingua, effetto alla percepzione (or varianto) della lingua. Come samprota V. V. Kogan e S. M. Reiterer (2021: 2), ad esempio, la lingua francūzų può apparire bella a causa di alto indesso vocalino (angl. vocalic index), i. e. cos'è l'antico suono francūzų discorso è la voce, altra vertus, aura estetica può determinare francūzų linguaggi sociokultūrinė, spazianti e Eliziejaus romanus, e kvap. 3 PAV. Renée van Bezooijen hypothzių modelis (sukurta autorės D. A.)
Articoli Articles 277 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai studiati, è 4,26 punto, e at attraclumas 4,46 punto. Tali inserzioni mediurkius l'impone il fatto che gli studiati 7 oppure 6 punti apprezzarono questo testo-stimulo grazumo più frequentemente: 12,36 perc. di tutti studiabili valutarono testo come molto gražios lingua testo e destinarono 7 punti, 16,63 perc. 6 punti. Assomiglianza a comunrinée lingua valutato più criticamente 7 punti valutarono 5,52 percento di tutti studiabili, 6 punti 12,94 percento. Tokias stesse e vakarinių rytų aukštaičių regiolektui rappresentante F testo-stimulo įverčių skirčių ragioni. Quanto kitokia nordini occidentali alštaičių regiolekto žymenis rappresentaentuojančio C testo-stimulo percepzione. Questo testo-stimolo similitudine in comunrinè lingua 7 punti ha valutato 6,46 percento di tutti i punti giovani, 6 punti persino 21,18 percento. Estetiškumo percepzione risultati rigorosi come molto gražios lingua testo, assegnando 7 punti, C testo-stimulas valutato 4,48 proc. giovani. Presso 6 punti semantico differenalo scala nella propria valutazione segnalò 12,68 per cento. tiriabili, oltre a questo, minimalius 1 o 2 punti at attraclumo įverčius dyrė 16,59 per cento. giovani, espr expressšando disposizione, che loro testo-stimulo lingua è molto negraži. Kad noriaurinių vakarų aukštaičių regiolekto žymenis rappresentaunante testo-stimulas visai nepanašus į bendrinę kalbą semantinio differenalo skalėje rivelò 7,98 proc. dei tiri, segnalando 1 o 2 punti. Tuttavia tali differenze primarie assunzioni a causa di questi due parametri (parenšumo in comunrinée lingua e at attraclumo) dipendentezza nekeičia. Altrip testo-stimulo similitudine in bendrinata lingua, più precisamente giovani turimą bendrinesa lingua immagindinì, agisce o anche lemia tekstų-stimulų hierachizavimą secondo patrauklumą. Questa intuizione la affermano ancora più i commenti forniti dai studiati giovani spesso unookį o un'altro testo-stimulo valutazione grindzia similitudine o nonsalascia a comunrinée lingua argumentin. Quindi si può lasciarsi vedere, come questi testi-stimulų at attraclumas conceptualizuojamo per connessione con bendrine lingua. Si può confrontare H testo-stimulo (įvertito come più simile in bendrinę języka) che rappresenti raialmente gli alttaici orientali, D testo-stimulo (įvertito come attrazioneusio) e B testo-stimulo (įvertito e come non paragonato in bendrinę języka, e come non patrauklia) che rappresenti attrazione o non attrazione, così come comparazione simile o non paragonasumo in bendrinę języka, commentari emic narrativo, ricostruiti dai giovani, frammenti (fr. 2).
DAIVA ALIŪKAITĖ 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 6 PAV. Tekstų-stimulų (ne)panašumo į bendrinę kalbą ir (ne)patrauklumo vertinimo interfaccia
Articoli Articles 279 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai 2 LENTEL. Attrazionelumo e somiglianza in comunrinée lingua inverčių argumentai (pavyzdžiai) Tekstas-sti-Tiriamasis mulas Apprezzo di somiglianza a comuninè lingua all'argomento Įverčio Attrauklumo valutazione mentas Įverčio arguB testo-stimulo Al_V16 3 puntii altrimenti notevolmente detta 3 punti nelabai belli, perché non simile a condrinè Klp_M07 4 puntii sono nukandamos galūnės žodžių 5 balai kalba nėra panaši į bendrinę Šl_M02 3 puntii molto keistai taria, kirčiuoja 3 puntii nonpaasi in bendrinę, keista Tl_M21 3 balai trumpina bendrinė nekirčiuoja parla galūnes, 3 balai buzi solo regola regolarmente parole D testo-stimulo An_M09 4 balai nes taisyklingai taria 5 balai nes man gražu, bendrinė tokia Klp_V04 7 puntii perché molto regolainga 7 puntii perché pašu in bendrinę Kn_M11 5 punti uniodi parole 6 punti simile a comunrinée lingua Ps_M22 6 balai galūnių manca sta truputì bendrinės bendrinės tarimas 6 balai pocoug differisce dal fino kalbos identiškumo H testo-stimulo Klp_M06 6 balai kirčiuojama o 7 balai nes panaši į bendrinę Mžk_V14 7 puntei molto gražu 7 puntei panašu in bendrinę Vrn_V11 7 puntii mio manyumu, qui bendrinè 6 puntii nes bendrinè Tl_M25 5 puntii maggior perché abbastanza simile bendrinę bendrinę k. parte delle parole 6 puntii a suambevano simile a Pridurtina, che tali tarmiškumo įverčiai fondamentžia non solo primestų normų (taip pat normų sklaidos) o socialinių konotazioni (taip pat konteksto) ipotesi. Come menzionato, PD paradigmas R. van Bezooijen similitudine ipotzė spiega favorankesnius del linguaggio o codice simile a una standardica (bendrinę) lingua (Bezooijen 2002: 15), taigi nei quali studiabili emic narrativo frammenti,
DAIVA ALIŪKAITĖ 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV esryskėja valimanzia disposizione contenuto gražu, nes panašu į bendrinę kalbą, negražu nes nėra panašu į bendrinę kalbą (žr. 2 lentelę) parodo olandų tyrėjos panašumo hipotzės universalumą. Oltre a ciò, richiatina attenzione che testi-stimulų estetikos įverčiai spesso argumentuojami per regolabilità e netaisyklingumo prospettiva. Taisyklingumo matmento etic narattivuose soprattutto associato con bendrine lingua. Emic narrativo è caratterizzato nesavarankios, ma ad un certo aspetto holistine disposizioni, i. e. integojančios kelių sątaisyklinga (žr. tabella 3). Questo rapporto (grazumo e lygų išpildymą, raiška. Viena iš svarbesnių sąlygų – taisyklingumas: gražu, nes regolabilità) etic narrattivi, nei quali unav o altrimenti operata semplice dei linguaggi comunità dei membri, zazziminto persino prima di iniziare a svilupparti disposizioni ricerche. Secondo Samu Imre (m. 1963) rappresentante della tradizionale tarmėtyro, atlaso della lingua ungrì, i concetti taisyklinga kalba e graži kalba sono quasi indistinguibili oggetto al livello dei commenti metalingvistini (cit. da Kontra 2002: 206). 3 LENTEL. Attrazione l'inverzioni argomenti esempi Tekslas tas-stimuTiriamasis Patrauklumo įvertis Įverčio argumentas A tekstas-Al_V07 6 parla stimulas punti regolarmente Jnš_V29 6 balai regolarmente parla Jrb_V05 6 balai nes regolarmente quasi parla B Tl_M21 5 balai nes kalba taisyklingai pakankamai tekstas-An_V04 2 balai netaisyklingai stimulas kirčiuoja Krtn_M06 1 balas netaisyklinga kalbėsena Mrj_M16 3 puntii netaisyklinga parla Pn_M06 2 puntii parlama molto netaisyklingai C tekstasŠk_M08 6 puntii stimulas kirchiava la parola esu caramente, regola, solo non piaceva, come Ukm_M22 2 punti non ciclica Ut_V07 7 balai regolainga lingua Vrn_M24 5 puntii caramente, abbastanza regolarmente suona D testo-Pn_V20 7 puntii nes taria paroležius regolarmente stimulas Jnšk_M15 7 balai taisyklingai tariami žodžiai Klp_M14 6 balai taisyklingai kalba Skd_M17 3 puntei non ciclicamente pronunciate alcune parole
Articoli Articles 281 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai Tesslas tas-stimuTiriamasis Patrauklumo įvertis Įverčio argumentas E tekstas-Al_V04 4 puntii quanto diventa stimulus sempre più parla netaisyklingesnė tanto lei negativaži Jrb_M14 3 balai suona it netaisyklingai kirčiuojama, nukandama galūnė Ps_M25 2 puntii netaisyklinga, nukuttamata galūnè, e ad alcune parole non Vrn_M35 2 puntii netaisyklingas tarimas F tekstas-Jnš_V18 4 puntii netaisyklingai kalba stimulas Ps_V14 5 punti non ciclica Pn_M18 3 puntii perché non ciclicamente kirchiata Šl_M12 6 puntii non molto netaisyklinga G tekstas-Mžk_M03 5 puntii regolaingiau kirchiata stimulas Ps_M31 2 pointsi netaisyklingai kirčiuojama Ut_V04 5 pointsi tenta parlare regolainemente, ma non s'esca Vrn_M17 5 pointsi parlama tutta regolainemente H tekstas-Al_M11 7 pointsi parla regolainemente stimulas An_M05 7 balai regolainga lingua Šk_M07 6 balai per taisyklingai Ut_M06 6 balai regolinga, chiari Come visto da emic narativo fragmenti, i semplici membri della comunità linguistica sono desiguodai rigorosi keldoni i requisiti di regolabilità, tuttavia studiatoi quesito tarmiformità estetica valuti e la sua intersajine con altri valori rigidità o nonrigozzità distinzione non è molto importante, in questo caso è importante principina appartenom, altrimenti concept linguistica giustly language e gra 2.2. Risultati texstų-stimulų percepzione: fattore lingubinesa nativine Si può affermare, che quanto meno che bendrinesa lingua fattorinys percepzione dei tiriabili influisce kalbinės gimtines fattorinys. Oppure, in base alla nozione di R. van Bezooijen della cosiddetta ipotesi di riconoscimento, si può spiegare, per esempio,
DAIVA ALIŪKAITĖ 282 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV giovani šiauliečių patraukliausių ir nepatraukliausių tekstų-stimulų seką: D→A→H→C→G→F→E→B. Šiaulių punkto tiriamieji šiaurinių vakarų aukštaičių regiolekto žymenis reprezentuojančiam C tekstui-stimului raiškos patrauklumo hierarchijoje assegna il posto subito dopo similiiausių in bendrinę kalbą e gražiausių D, A e H tekstų-stimulų. Suassoluutire l'azione linguistica natale dei giovani šiauliečių percepzione non dovrebbero, tuttavia attiritene l'attenzione al fatto che, valutato C testo-stimulo raiškos somiglianza al codice linguistico natale, 7,89% degli studiati questo testo-stimulo raišką quasi assomigliava al codice linguistico natale, valutando la somiglianza 7 su 7 punti; 21,05 perc. punto la somiglianza dei studiati ha valutato 6 su 7 punti. Argumentuodami della somiglianza testo-stimulo in kalbinės gimtinės kodą įverčius, giovani apertamentei esreiškė kalbinės gimtinės kodo tapatumą šiaurinių vakarų aukštaičių regiolekto žymenis rappresentaentčiam C tekstui-stimului, ad esempio: Šl_M05 tiriamoji proprio įvertį komentavo perché la nostra città davvero così si parla (7 puntii); Šl_M11 nella mia città si parla similmente (5 punti); Šl_V01 simile, perché noi parliamo similarmente (6 punti); Šl_M06 spesso così stessa šneku (7 punti); Šl_V04 similmente parlo solo più gergo (6 punti). kliausių e non Kad kodo pažinimas, o dar labiau – jo pripažinimas savu kodu turi poveikį tarmiškumo estetiniams įverčiams patvirtina jaunųjų marijampoliečių patrauattrattiliausių tekstų-stimulų seka: D→G→H→A→F→E→C→B. Pietinių vakarų aukštaičių regiolekto žymenis rappresentante G tekstasstimulas gražumo hierarchijoje passenkamas in seconda posizione (5,54 punto), solo pietų aukštaičių regiolekto žymenis rappresentante D tekstas-stimulas viene valutato favorevolmente (5,82 punto). G-stimulo del testo similitudine in kalbinesa gentine codà giovani marijampoliečiai hanno valutato 6,34 punte. Inoltre, anche 81 per cento. dei giovani marijampoliečių G tekstą-stimulą lokalizuoja Marijampolėje. Quindi e i dati della taskzia del mappaio a penna rivelano il riconoscimento del codice al lingubinese codimena. Vediosi, l'attrazione inverčius sieti con kalbinės gimtinės veiksniu è fondata. Tale intuizione viene confermata dagli stessi fragmenti emic narrativo degli studiati, ad esempio: Mrj_M04 studiatoji G testo-stimulo bellezza valuta 6 punti, perché mi piace la mia tarmė; Mrj_M09 valuta 7 punti, perché la mia suvalkiečių tarmė è più bella; Mrj_M16 valuta 6 punti, perché mi piace il nostro suvalkietiškas accento. Il giovane marijampolietis Mrj_V11 7 punti di attrazione valuta argomenta meglio suona di tutti, e similitudine in kalbinės gimtinės 7 punti valuta spiega così perché lei è la mia lingua. Come solo tale emic narattivo fragmentas chiaramente principalmentegia tarmiškumo estetiche valore intercoglia con linguine tiriabili identybe. Che il nativo dialetto dei membri della comunità della lingua semplice viene valutato come abbastanza grazioso è attirato attenzione e già menzionato rappresentante tradizionale tarmėtyros S. Imru (cit. Kontra da 2002: 206). Tuttavia bisogna notare che, diversamente da riconosciuta (che e' presunta!) somiglianza in comunrinę lingua, riconosciuta somiglianza testo-stimulo in lingubinės gimtinės kodą necessariamente funziona come
Straipsniai / Articles 283 Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai attrazionelismo condizione. Dal paskirų punti di percepzione dei risultati dell'indagine emryskėja tendenza, che riconosciuti come tarmiškiausi, i. i. nonpanasiausi in tekstai-stimulai nėra įvertinami kaip patrauklesni. Tas pasakytina, pavyzdžiui, apie žemaičių regiolekto žymenis reprezentuojančių B ir E tekstų-stimulų įverbendrinę kalbą, chius in quegli punti, che obiettivamente pakliūva in žemaičių regiolekto arealą. Pirminė premessa, se kalbinės gimtinės veiksnį valutassimo come besąlygiškai lemianti kalbinį skonį, sarebbe tale žemaičių regiolektui rappresentanti tekstai-stimulai saranno valutati come più at attraulūs che nepattrattrattrulūs. Tuttavia così non tintenda. Ad esempio, solo 6,82 percento. zemaitiškųjų punti dei studiabili valutando B testo-stimulo patrauklumą assegnava 7 punti, ancora 7,27 percento. testo-stimulo patrauklumą valutò 6 punti. Come molto non attrattilų B testo-stimulo valutò quasi 30 perc. studiabili, essi assegnarono 1 o 2 punti. Sebbene sia un po' più moderata, è tuttavia simile e E testo-stimulo percepzione (cfr. Fig. 7.). 7 PAV. B e E testo-stimulazioni attrazione di zemaitiškųjų punti studiativi assegnati Norų zemaitiškųjų punti di attrazione sequenza un po' variantiškos, tuttavia uno dei inferiori regiolekto marcenis rappresentante B testo-stimulas sempre viene valutato come poco attrattivo, e il secondo E testo-stimulas in alcuni punti viene valutato come attrazione più che orientali altissime regioletto marcenis rappresentante F testo-stimulą o meridionali altissimi regiolekto marcenis rappresentanti G tekstą-stimul vakarą (r. 8).
DAIVA ALIŪKAITĖ 284 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 8 PAV. Essere-stimulumi attrazione dei punti zemaitikkih degli studiati valutazioni deve aggiungere che dei tre punti zemaitikkih Telšių, Plungės e Skuodo studiamtii entrambi zemaičių regiolekto žymenis rappresentojančius tekstus-stimulus per PD tyrimą valutando ascoltando i testi pavimenti simili a lingubinė gimminė kodą, hanno valutato come i più simili di tutti (žr. 9.). giolektinių tekstų-stimulų la loro 9 PAV. Tekstų-stimulų siejimas su kalbine gimtine Nors panašumo į kalbinę gimtinę įverčiai nėra aukšti, vis dėlto tarp visų resomiglianza in kalbinės gimtinės kodą riconosciuto più spesso. Agiuntiamo che E tekstą-stimulą come più simile a lingubinė gentine codà valutarono e i giovani kretingiškiai (4,28 punto) e mažeikiškiai (4,58 punto). Tiriamųjų įverčių commenti pointrai, che tekstai-stimulai sono stati riconosciuti come codici del lingubinessa natimina, ad esempio: Skd_M20 tiriamoji, 7 punti ha valutata B testo-stimulo similitudine a lingubinesa natmina codice, commenta molto [panaši], perché è la mia lingua regiono; Tel_M21 studiamoji, anche per la somiglianza in malamente kalbinę gimtinę skyrusi 7 balus, argumentuoja – nes ir mes trumpiname galūnes,
Articoli Articles 285 / Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai chirchiuojame parole; Skd_V09 tiriamasis 6 balus principaležia molto simile. Il giovane plungiškis Pln_V09 similitudine in kalbinę natmina persino e c'è tentativo di iscrivere mėgėjišku tarminiu grafolektu žemaitėje vara. Quindi sommendrinando kalbinės gimtinės veiksnį attrazionem imaginiui pasakittina, che, gretinant con bendrinės kalbos veiksniu, kalbinės gimtinės veiksnys è condizionškesnis. IŠVADOS Perfezionato tarmiškumo valore estetica, formulotinos tali descriverniazioni e ulteriore discorso riguardo codų estetica assunzione, sulla base PD accesso: 1) Tekstų-stimulų, rappresentinganti diversi regiolektų žymenis, at attraclumo percepcija grindžia apibendrinamąją įžvalgą, che tarmiškumo estetica valę solo in parte lemia varianto inherentine caratteristiche. Kodų estetimiant della kos tyrimų tradicijos požiūriu, ši įžvalga nėra originali ir nauja, bet ją parepercezione tarmiškumo della lingua lituani dati si può coinvolgere in generale linguų (kodų) estetikos etic, t. y. tyrėjo, critinio discursą. Quindi valutando emic, t. i. pronttojo comunitàes mario, prospettivo emryskėjančias comuneas tendenzi percepzioni attrazioneum dei tekstų-stimulų, constatotina, che le narratz hypoth interpretanti la percepzione e la valutazione dei lingu (kodų) permette sistemicamente valutare dati emicativi della linguistica della lingua lituanea e creare sequeklų tarmėtyros diskursą. Most simplemente la percezione nario della comunità linguistica spiega primestų normų o normų sklaidos, taip pat socialinių konotacijų hipotezės, konceptualizuojančios ir pagrindžiančios kodų pridėtinės estetinės vertės charakteristiką. 2) I dati dell'indagine Tekstų-stimulų percepcijos, eseguita in ventisette uno punto regionale e in tre grandmiesci (Vilniuje, Kaune e Klaipėdaje), permette di affermare che fra sempliųjų lingua comunità dei membri esiste universalūs attrazione più e nonattrazione più tarmi imagdinie. Si può affermare, che come graziausi o grazesni codai percepzione livelloeni sono valutati quei regiolekta, che sono similesni a bendrinée lingua. Tokia apibendrinamoji įžvalga atitaria nel teorico discurse sviluppata similitudine hiti, che bendrinė lingua in questo caso potezės sampratai, aktualinančiai bendrinės kalbos veiksnį. Būtina pažymėdeve essere caprasta come ordinato linguaggio la sua precisione o nontecslità (t. bendruomenės nario turimas bendrinės kalbos vaizdinys, kuris, nepaisant i. apprezzintinas quasiistandarto inserimento), e diventa attrazione misurazione, valutazione fondamento. Ne occorre non dimenticare, che emic, t. i. pappastojo lingua comunitàes nario, e etic, t. y. principalmente tyrėjo, mondo matimo e significazioni konstravimo modi sono nonapatintini, mia tarmiškumo
DAIVA ALIŪKAITĖ 286 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV significativa. Nel caso Tiriamuoju vieno iš jų reikalavimų negalima perkelti kitam, nes taip iš esmės būtų sunaikinama viena iš prasmių, kuri dėl to, kad yra kitokia, netampa mažiau papratojo lingua comunitàes nario su(si)kuriamas tarmiškumo imagdinys è importante oggetto tarmėtyros, cui dekonstrukcija plečia (gali plėsti) tarmėtyros etic naratyvą. Quindi sommendrinamoji intuvga per codi codici estetica gerarchia patikslintina così come gražiausi o gražesni codai percepzione livellomeniu sono valutati quei regiolekta, che sono acknowettati e riconosciuti come similesni in bendrinata lingua. Come esryskėjo apibendrinus PD percepzione dati dello studio, come bellissima, nes simileiausia a bedrinę język (t. y. turimą vaizdinę), valutata pietų aukštaičių regiolekto žymenis e rytinių rytų aukštaičių regiolekto žymenis tinta žemaičių regiolekto žymenis reprezentuojančių D, H ir A tekstų-stimulų raiška; kaip negražiausia, nes labiausiai besiskirianti nuo bendrinės kalbos (t. y. turimo vaizdinio) – įverrappresentaentančių B e E tekstų-stimulų raišką. Tokie risultati, consolidinanti comunrinè delle lingue, più precisamente comunrinè quello che è kalbos vaizdinio, reikšmę tarmiškumo estetikai, grindžia įžvalgą, kad paprastajam kalbos bendruomenės nariui tarmiškumo estetinę vertę „sukuria“ oltre le lingue. 3) PD tyrimo rezultatai leidžia įvertinti, kaip kalbinės gimtinės veiksnys leestetikos įverčius. Straipsnyje formuluotinos solo primarie kesnį tarmiškumo įžvalgos, kad klausomo varianto pripažinimas savu kodu gali lemti palanestetica valutazione, nonostante, diversamente che riconosciuto (cad e presumo!) similitudine in bendrinę lingua, riconosciuto testo-stimulo similitudine in kalbinės gimtinės kodą necessariamente agisce come condizione di attrazione. Gretinant con bendrinè del linguaggio fattore, kalbinė gimtinės fattnys tarmiškumo at attraclumo immaginidini formaotis è condizioniskesnis, che suveikia, se esplodoma prima condizione testo-stimulo rappresentato tarmiškumas, naturalmente, paprastojo linguaggio comunità della nario disposizioni e percepzione livello, nel continuum conditionato tarmė → bendrinė lingua paslenkamas towards bendrinė del linguaggio. Apibendrinto considerati argomenti necessario sottolineare che in questo articolo inseguimenti per quanto tarmiformità estetica valore si basano solo di una gruppo di età studiabili, partevusi nella ricerca, dati, secondoly, per lo studio linguistico narrativui sviluppi accumulati solo dati della percepzione, i. e. interpretando tarmiformità patrauklumą o nepatrauklumą, nesiremiama aprior provisions. (verbalizuotų o visualizuotų) materiale PD Quindi bisogna riconoscere che in questo articolo sviluppate intuizioni valutate come PD paradigma tarmiškumo estetico discorso frammento, che necessariamente targettabile e spėtotina in varie direzioni, ad esempio, tarmiškumą rappresentanti tekstų-stimulų percepcję