Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

Straipsniai / Articles 165 RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-6716-0776 Mokslinių tyrimų kryptys: eksperimentinė fonetika, fonologija, geolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all86-07 DAR KARTĄ DĖL AUKŠTAIČIŲ PATARMIŲ TRANSKRIPCIJOS TARPTAUTINĖS FONETINĖS ABĖCĖLĖS RAŠMENIMIS (KELETAS TIKSLINTINŲ ATVEJŲ) Once More on the Transcription of Aukštaitian Subdialects by the Symbols of the International Phonetic Alphabet (Several Clarified Cases) ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA balsių ir priebalsių rašmenys, tinkami aukštaičių garsams užrašyti, diakritiniai ženklai, aukštaičių patarmių prozodinių vienetų (priegaidžių ir jų alotonų) transkripcijos TFA galimybės ir problemos. Apžvelgiama apibendrinta aukštaičių patarmių vokalizmo sistema (fonemos ir ryškesnieji jų variantai), analizuojami kai kurie sudėtingesni priebalsių transkripcijos TFA atvejai, pateikiama transkripcijos pavyzdžių su skirtingas priegaides turinčiais dvigarsiniais skiemenimis. Ateityje, atlikus išsamesnių tarminės fonologijos, instrumentinės fonetikos tyrimų ir apibendrinus daugiau teorinių darbų, lietuvių tarmių transkripcija TFA rašmenimis dar bus tikslintina. ESMINIAI ŽODŽIAI: fonetika, transkripcija, tarptautinė fonetinė abėcėlė (TFA), lietuvių tarmės, aukštaičiai. RIMA BAKŠIENĖ 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVI ANNOTATION The article addresses the questions of transcribing the Aukštaitian subdialects of the Lithuanian language by the symbols of the International Phonetic Alphabet (IPA), revises certain symbols from the earlier set of the IPA symbols for the sounds of Lithuanian dialects presented in 2017 and ways of transcribing. It discusses the vowel and consonant symbols of the IPA, which may possibly be used for transcribing the sounds in Aukštaitian, diactritical marks, the opportunities and problems of the IPA in transcribing the prosodic units (pitch accents and their allotones) of Aukštaitian subdialects. It reviews the generalized system of vocalism of Aukštaitian subdialects (phonemes and their more prominent variants), analyses certain more difficult cases of consonant transcription by the IPA symbols, gives the examples of transcribing the syllables, which contain diphthongs and bear different pitch accents. After more indepth studies on dialectal phonology are conducted in the future and more theoretical works are generalized, the transcription of Lithuanian dialects by the IPA symbols will be further revised. KEYWORDS: phonetics, transcription, International Phonetic Alphabet (IPA), Lithuanian dialects, Aukštaitian. ĮVADAS Tarmių garsams užrašyti keletą pastarųjų metų Lietuvoje tarmėtyros specialistų jau naudojamasi ne tik kopenhaginės transkripcijos sistema, bet ir tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenimis. TFA transkripcijos sklaida mokslo darbuose susijusi ne tik su nuolat augančiu tarptautiškumo poreikiu, bet ir su naujojo tarmėtyros modelio taikymu lietuvių dialektologijoje (plačiau žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014; Mikulėnienė 2020 ir kt.). Diegiant multimodalųjį požiūrį į kalbos variantiškumo regionines apraiškas, kuriant ir naudojant modernius tarminių duomenų kaupimo bei analizės kompiuterinėmis technologijomis įrankius (plačiau žr. Čepaitienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepaitienė 2021; Geolingvistikos portalas ir kt.), neišvengiamai didėja TFA transkripcijos būtinybė. Lietuvių kalbos instituto dialektologams 2017 m. paskelbus TFA rašmenų rinkinį, siūlomą lietuvių tarmių garsams transkribuoti (žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017), juo naudojantis jau atlikta aukštaičių ir žemaičių patarmių tyrimų, iš jų daugiausia dialektometrinių, paremtų programos Gabmap transkripcijų kalbinių skirtumų skaičiavimais (žr. Čepaitienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepaitienė 2020; Vyniautaitė 2021 ir kt.), taip pat žvalgomoji visų patarmių dialektometrinė analizė (žr. Mikulėnienė ir kt. 2019). Mokslo spaudoje per šiuos metus taip pat buvo aptartos TFA rinkinio galimybės užrašyti atskirų lietuvių patarmių garsus (žr. Straipsniai / Articles 167 Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepaitienė 2017a), įvairių patarmių pavyzdžių TFA transkripcija pateikta naujojoje tarmių medžiagos rinkimo instrukcijoje (žr. VTG 2021), nemažas pluoštas Kauno rajono tarminių tekstų eksplikuojama kuriamame Tarmyne (žr. Geolingvistikos portalas). Visi šie darbai vėl iškėlė diskutuotinų, problemiškų TFA transkripcijos dalykų, kurie 2021 m. buvo apibendrinti Lietuvių kalbos instituto geolingvistų surengtame seminarų cikle1. Lietuvių tarmių garsų užrašymas TFA sistema aktualus daugeliui tarmėtyros specialistų, todėl verta dar kartą grįžti prie šios temos ir išsamiau aptarti bei patikslinti kai kurių tarminių garsinių vienetų žymėseną. Dar paminėtina ir tai, kad per šį laikotarpį atsirado ir oficialus TFA ženklų rinkinys, skirtas bendrinei lietuvių kalbai (žr. VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), todėl užrašant tarmių garsus atsižvelgtina ir į jame siūlomas rekomendacijas. Šio straipsnio tikslas – aptarti pastarųjų metų tyrimų išryškintus sudėtingesnius aukštaičių patarmių transkripcijos atvejus ir pateikti keletą patikslinimų 2017 m. lietuvių tarmėms siūlytame TFA rašmenų rinkinyje. Smulkesnieji uždaviniai: 1) apibendrinti aukštaičių patarmių vokalizmo sistemą, aptarti problemiškiausius TFA transkripcijos atžvilgiu balsių vienetus; 2) apžvelgti aukštaičių priebalsių kai kurių svarbesnių ypatybių žymėjimą TFA rašmenimis; 3) pateikti galimus aukštaičių priegaidžių alotonų užrašymo TFA būdus bei aptarti su priegaide ypač susijusių dvibalsinių / dvigarsinių skiemenų transkripcijos galimybes. Tyrimui naudotasi daugeliu anksčiau išleistų dialektologų darbų medžiaga: patarmių ir šnektų aprašais, kopenhagine transkripcija užrašytais tekstais. Dirbta mokslinės literatūros analizės ir aprašomuoju-lyginamuoju metodais. 1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR JOS ŽYMĖJIMAS TFA Apibendrinta aukštaičių patarmių balsinių fonemų, užrašytų TFA rašmenimis ir įvardijamų TFA terminologija (žr. IPA 2022), sistema pateikta 1-oje lentelėje2. 1 Ciklą sudarė trys seminarai, kuriuose nuotoliniu būdu Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rima Bakšienė dalyviams pristatė bendruosius transkripcijos principus, nagrinėjo sudėtingesnius aukštaičių ir žemaičių tarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejus. 2 Aukštaitiškoji vokalizmo sistema sudaryta remiantis šiais šaltiniais: Atkočaitytė, Rinkauskienė 2003; LKTCh 2004; Kardelis 2018 ir kitais apibendrinamaisiais dialektologų darbais. Lentelėje pateikti tik fonemų statusą turintys balsiniai vienetai, svarbesnieji fonemų variantai aptariami atskirai. Todėl, pavyzdžiui, į lentelę neįtrauktas atvirasis balsis [æ] (įvairaus ilgumo), kurį dauguma fonologinių aprašų autorių laiko tik fonemos variantu. Apskritai balsių [ɑ] : [ɛ] opozicija lietuvių RIMA BAKŠIENĖ 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVI 1 LENTELĖ. Aukštaičių patarmių balsinės fonemos Ilgieji Pusilgiai Trumpieji Priešakiniai Užpakaliniai Priešakiniai Užpakaliniai Priešakiniai Artimi priešakiniams Artimi užpakaliniams Užpakaliniai Uždarieji /iː/ /uː/ /iˑ/ /uˑ/ Artimi uždariesiems /ɪ/ /ʊ/ Artimi uždariesiems žemesnieji (/ɪ/) (/ʊ/) Artimi uždariesiems labai trumpi / „murmamieji“3 (/ɪ/) (/ʊ/) Kintamieji /iɛ/ /uɔ/ Diftongoidai /ɛ/ /ɔ/ Vidutiniai uždaresnieji /eː/ /oː/ Vidutiniai uždaresnieji žemesnieji /eː/ /eˑ/ (/e/) (/o/) Vidutiniai atviresnieji /ɛː/ /ɔː/ /ɛˑ/ /ɔˑ/ /ɛ/ (/ɔ/) Atvirieji /ɑː/ /ɑˑ/ /ɑ/ Kaip žinoma, aukštaičių vokalizmui būdinga tai, kad kiekybinių opozicijų grupėje kontrastuoja ne tik trumposios ir ilgosios, bet ir pusilgės fonemos, egzistuojančios patarmėse, turinčiose vadinamąją trijų fonologinių ilgumų sistemą – uteniškių, kupiškėnų, dalyje vilniškių ir anykštėnų (plačiau žr. Jasiūnaitė, kalboje silpna, fonemų kontrastas galimas tik absoliučioje žodžio pradžioje. Daugeliui aukštaičių šnektų e tipo balsių fonemos apskritai nebūdingos. Lenktiniuose skliaustuose užrašytos vadinamosios „dviveidės“ fonemos, kurių egzistavimas dažnai nulemtas įvairių fonologinių ir ekstrafonologinių veiksnių, pavyzdžiui, kalbėjimo tempo, stiliaus, konkrečios šnektos lokalizacijos patarmėje ir pan. (plačiau žr. Girdenis 2003: 82). 3 Lentelėje pateikta po vieną priešakinį ir užpakalinį „murmamąjį“ balsį, jų žymėjimas konkrečiais TFA balsių rašmenimis šiuo atveju yra sąlyginis. Apie šių balsių transkripciją TFA žr. straipsnyje toliau. Straipsniai / Articles 169 Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) Girdenis 1996). Fonemų kiekybės fiksavimas TFA rašmenimis problemų nekelia, tam naudojami atitinkami TFA diakritikai, tik dar kartą paminėtina, kad aukštutinių balsių pogrupyje ilgieji ir pusilgiai (sutrumpėję ilgieji ar pailgėję trumpieji) žymėtini TFA uždarųjų (angl. close), o trumpieji – TFA artimų uždariesiems (angl. near-close) balsių rašmenimis, pvz.: [¹ˈʋʲiːrɑs] ~ výras, [ʋʲiˑˈrʲæˑlʲɪs] ~ vyrẽlis, [ˈʋʲiˑsɑs] / [ˈʋʲɪsɑs] ~ vsas; [¹ˈgruːdɑs] ~ grdas, [gruˑˈdʲæˑlʲɪs] ~ grūdẽlis, [ˈbuˑʋɑˑ] / [ˈbʊʋoˑ] ~ bùvo ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai ilgieji y, ū (paprastai nekirčiuotoje pozicijoje) visiškai sutrumpėja, jie vis tiek transkribuotini TFA uždarųjų balsių rašmenimis, nes kokybiškai dažniausiai skiriasi nuo trumpųjų balsių, plg.: [ʋʲiˈrʲæˑlʲɪs], [gruˈdʲæˑlʲɪs]. Į apibendrintą aukštaičių fonemų sistemą taip pat įtrauktini ir pusilgiai vidutinio pakilimo balsiai, būdingi anykštėnų ir kupiškėnų patarmėms, pvz.: [ˈmʲeˑdʲɪs] ~ mẽdis, [ˈsɔˑkɐ] ~ sãko. Žemutinių (atvirųjų) pusilgių balsių fonologinis statusas aukštaičių patarmėse, ypač vakarų ir pietų aukštaičių šnektose, dialektologijos specialistų iki šiol diskutuojamas (problemos apžvalgą žr. Kardelis 2018: 119–129, 132–136; Bakšienė, Leskauskaitė 2021: 167), tačiau šie balsiai (ypač pailgėjęs a) taip pat įtrauktini į apibendrintą balsių vaizdą, ypač dėl rytų aukštaičių šnektų, pvz.: [ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈrʲæˑsʲnʲɪs] ~ gerèsnis ir kt. Iš kokybinių fonemų požymių transkripcijos atžvilgiu pirmiausia minėtinas kai kurių patarmių balsiams būdingas pastebimai didesnis atvirumo laipsnis (žemesnis liežuvio pakilimas). Atviresnieji i, u (tradicinėje kopenhaginėje transkripcijoje žymėti kaip , ) labiausiai būdingi šiaurinei vakarų aukštaičių kauniškių daliai, o atviresnieji ė, o (tradiciškai žymėti kaip ẹ, ọ / ɔ) vartojami daugelio rytų aukštaičių ir kai kuriose pietų bei vakarų aukštaičių šiauliškių šnektose. Visų pozicijų atviresnieji balsiai, išskyrus mažesniu lūpinimu pasižymintį ɔ, TFA sistemoje žymėtini pasitelkiant po balsiu rašomą diakritiką (angl. lowered), pvz.: [ˈkʲɪtɑ] / [ˈkʲetɑ] ~ ktą, [ˈsʊkɑ] / [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈbroːlʲɪs] ~ brólis, [1ˈtʲeːʋɑs] ~ tvas. Minėtas atvirasis mažiau sulūpintas o užrašomas tuo pačiu ženklu, kaip ir kopenhaginėje transkripcijoje, pvz., [1ˈbrɔːlʲɪs]. TFA ženklų rinkinyje tikslintina 2017 m. siūlyta (žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017: 121, 122) kintamųjų balsių ie, uo transkripcija. Aukštaičiams būdingos dvejopą diftongiškumo laipsnį turinčios kintamosios balsinės fonemos: aiškiai diftongiški, stipriai kintančios artikuliacijos ie, uo (tradiciškai vadinti sutaptiniais dvibalsiais), vartojami visose patarmėse; ir silpniau diftongizuoti, su blyškiau tariamu pirmuoju dėmeniu tariami garsai (diftongoidai), daugiausia vartojami rytų aukštaičių vilniškių, uteniškių, anykštėnų šnektose. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje patarmių būtent pradiniai šių garsų segmentai akustiškai panašūs į ilguosius balsius y, ū, ir tik pabaiga pasižymi artikuliacijos kitimu ir variatyvumu (plačiau žr. Bacevičiūtė 2002; Girdenis 2009: 239; Jaroslavienė 2010: 7), taip pat ir į priimtą lietuvių bendrinės kalbos rekomendaciją (žr. VLKK k-25; RIMA BAKŠIENĖ 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVI Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma visais atvejais (neatsižvelgiant į kirčiavimą ir priegaidę) kintamuosius garsus transkribuoti vienodai, su TFA uždarųjų balsių rašmenimis pirmojoje dalyje, pvz.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną, [dʲiɛˈnɑ] ~ dienà, [¹ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [²ˈjuɔkɑs] ~ juõkas, [juɔˈkʊs] ~ juokùs ir t. t. Įvairios kilmės silpniau diftongizuoti ie, uo žymėtini tais pačiais rašmenimis, tik virš pirmojo dėmens4 rašomas diakritikas, žymintis labai trumpą balsį (angl. extra short), pvz.: [kɔmˈpɔtɐs] ~ kompòtas, [kɔtʲˈlʲɛtɐs] ~ kotlètas, [tʲɛˈʋʲelʲiˑs] ~ tėvẽlis, [ˈlɔpʲi] ~ lãpę. Aukštaičių balsinių fonemų sistemoje TFA žymėjimo atžvilgiu vieni problemiškiausių išlieka rytų aukštaičių panevėžiškių redukuoti balsiai. Tiek pietų, tiek šiaurės panevėžiškių šnektose turima po vieną priešakinės ir užpakalinės eilės trumpąjį balsį, tik skirtingo kiekybinio ir kokybinio ryškumo: pietų – mažiau išblėsusius, šiaurės – labai stipriai išblėsusius, vadinamuosius „murmamuosius“ (žr. 1 pav.). 1 PAV. Redukuotų trumpųjų balsių atitikmenys pietų ir šiaurės panevėžiškių šnektose Ankstesniame 2017 m. TFA rinkinyje lietuvių tarmėms buvo siūlyta šiaurės panevėžiškių „murmamuosius“ balsius transkribuoti su papildomu diakritiku , žyminčiu klausa negirdimą garso išleidimą (angl. no audible release). Tačiau šis siūlymas neabejotinai tikslintinas. Gilesnė TFA diakritikų sistemos analizė parodė, kad šis ženklas skirtas sprogstamųjų priebalsių variantams, kai negirdima aiškaus „sprogimo“, t. y. kalbos padargai staigiai neprasiskečia, neatsitraukia vienas nuo kito, o iš karto tariamas gretimas panašios artikuliacijos priebalsis (žr. HIPA 1999: 17). Dažniausiai taip nutinka dūriniuose, pvz.: [ˈpʲlʲɪgbɑjoˑrʲɪs] ~ plkbajoris, [dɒʊg²ˈbɐlʲˑsʲɪs] ~ daugbasis ir pan. (plg. Pakerys 2003: 87). Balsių požymiams perteikti šis rašmuo nėra skirtas. Todėl vienintelė tinkamiausia išeitis 4 Pagal reikalą, esant silpniau girdimai antrajai ie, uo daliai, pavyzdžiui, transkribuojant Baltarusijos lietuvių šnektų tekstus, šis diakritikas gali būti rašomas ir ant antrojo dėmens. Straipsniai / Articles 171 Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) šiuo atveju – žymėti šiaurės panevėžiškių redukuotus balsius jau minėtu TFA diakritiku, reiškiančiu labai trumpą balsį (angl. extra short), pvz.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona, [ˈdoŋgʊs] ~ dangùs, [1ˈkoːsʲnʲɪsʲ] ~ ksnis, [2ˈtʲɛːsʲɛ] ~ tsia. Atitinkami silpniau redukuoti pietų panevėžiškių balsiai žymėtini tuo pačiu TFA diakritiku, reiškiančiu pažeminto pakilimo balsį, pvz.: [1ˈduɔnʊ], [ˈdʊŋgʊs], [1ˈkɑːsʲnʲɪsʲ], [2ˈtʲɛːsʲɪ]. Iš balsių kokybinių variantų siūlytina transkribuojant TFA sistema nuosekliai žymėti užpakalinės eilės balsių o, ū, ų, u, taip pat uo pirmosios dalies papriešakėjimą po minkštųjų priebalsių. Fonetikos specialistų teigiama, kad tai vienas iš pastebimiausių balsių variantų, kurio artikuliacija nuo nepapriešakėjusio pagrindinio alofono skiriasi ypač ryškiai, jį siūloma žymėti ir bendrinės lietuvių kalbos TFA transkripcijoje (Pakerys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių papriešakėjimas žymėtinas TFA diakritiku  (angl. advanced), pvz.: [¹ˈjoːkʲoˑ] ~ jókio, [¹ˈsʲuːsʲʊ] ~ sisiu, [kʲɛ²ˈlʲuː] ~ keli ir pan. 2. KAI KURIE AUKŠTAIČIŲ PRIEBALSIŲ ŽYMĖJIMO TFA ATVEJAI Iš visų aukštaičių patarmėms būdingų priebalsių, TFA transkripcijos atžvilgiu sudėtingiausias yra pučiamųjų priebalsių š, ž žymėjimas. 2017 m. TFA ženklų rinkinyje buvo siūlyta juos apibendrintai žymėti TFA frikatyviniais postalveoliniais priebalsiais [ʃ], [ʒ], nors jau tada diskutuota dėl šių ženklų nevisiško atitikimo (žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017: 124). Ir bendrinės lietuvių kalbos, ir ypač tarmių kietieji ir minkštieji priebalsiai ryškiai skiriasi savo artikuliacinėmis ir akustinėmis savybėmis. Išsamiai ištyrus bendrinės lietuvių kalbos priebalsių š, ž požymius, konstatuojama, kad TFA postalveoliniai [ʃ], [ʒ] yra kažkur tarp lietuviškų kietųjų ir minkštųjų priebalsių, bet artimesni minkštiesiems, siūlomų TFA žymėjimų taip pat esama įvairių (plačiau žr. Pakerys 2003: 71–76; Ambrazevičius, Leskauskaitė 2014: 164–168; Kazlauskienė 2018: 47–63; Urbanavičienė, Indričāne, Jaroslavienė, Grigorjevs 2019: 21, 99–125 ir kt.). Aukštaičių patarmėse esama ne tik klasikinės kietųjų – minkštųjų šios grupės priebalsių opozicijos, daugelyje priebalsius kietinančių šnektų depalatalizuotų garsų artikuliacinės ir akustinės ypatybės dar ryškiau skiriasi nuo palatalizuotų š, ž (žr. apžvalgą Ambrazevičius, Leskauskaitė 2014: 38–44). Depalatalizuotų priebalsių vartosena būdingiausia pietų ir rytų aukštaičių šnektoms, todėl transkribuojant jų priebalsyną TFA sistema, kietiesiems ir minkštiesiems š, ž galima rinktis skirtingus jų atitikmenis, tiksliau perteikiančius jų savybes. Minkštieji š, ž tokiu atveju fiksuotini jau minėtais TFA postalveoliniais RIMA BAKŠIENĖ 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVI [ʃ], [ʒ] su minkštumo diakritiku išlaikant visų minkštųjų priebalsių žymėjimo sistemiškumą5, pvz.: [2ˈʃʲiɛnɑs] ~ šiẽnas, [kɐm1ʃʲiːʦ] ~ kamšýti, [ʒʲiɛˈmɑ] ~ žiemà, [ˈʒʲɪbɑ] ~ žba; o depalatalizuoti š, ž – TFA retrofleksiniais [ʂ], [ʐ], pvz.: [2ˈʂiɛnɑs], [kɐm1ʂiːʦ], [ʐiɛˈmɑ], [ˈʐɪbɑ]. Kai kurioms aukštaičių šnektoms, pavyzdžiui, pietų aukštaičių, būdingi labai minkšti, tarpiniai priebalsiai tarp minkštųjų s, z ir š, ž, žymėtini TFA alveoliniais palataliniais priebalsiais [ɕ], [ʑ], pvz.: [ʋʲɪˈɕʲɪ] ~ vis, [ɕʲlʲɪˈdʊs] ~ slidùs, [2ˈʑʲiːzʲæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈʑʲiːs] ~ Kazỹs6. Transkribuojant paprastesnę priebalsių sistemą turinčių patarmių, pavyzdžiui, vakarų aukštaičių kauniškių, garsus, arba renkantis supaprastintą, ne išsamųjį, transkripcijos variantą, galima visais atvejais š, ž žymėjimui rinktis minėtus apibendrintus TFA rašmenis [ʃ], [ʒ] (minkštuosius papildomai žymint su palatalizacijos diakritiku ʲ). Šiek tiek tikslintina ir 2017 m. teikta afrikatų transkripcija TFA rašmenimis. Buvo siūlyta afrikatas transkribuoti dviem atskirais rašmenimis, viršuje sujungiant lankeliu: c – [ts], č – [tʃ], dz – [dz], dž – [dʒ] (žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017: 124, 125). Tačiau bendrinės kalbos rekomendacijoje labiausiai dėl praktinių sumetimų pasirinkta jas žymėti digrafais [ʦ], [ʧ], [ʣ], [ʤ] (žr. VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 5), todėl analogiškai transkribuotini ir tarmių garsai. Jeigu transkribuojamame tekste pasirenkamas išsamusis aukščiau aptartas priebalsių š, ž žymėjimo būdas, pučiamieji komponentai atitinkamai žymėtini ir afrikatose, pvz.: [1ˈsɑˑmʲʦʲɪs] / [1ˈsɑˑmʦɪs] ~ sámtis, [ˈmʲɛˑʣʲɪs] / [ˈmʲɛˑʣɪs] ~ mẽdis, [2ˈkʲɪmˑʃʲʧʲ] / [2ˈkʲɪmˑʂʦ] ~ kišti, [ɪʒʲ1ˈʤʲuːʋɔˑ] / [ɪʐˈ1ʣuːʋɔˑ] ~ išdživo. 3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS TFA Aukštaičių prozodinė sistema kiek paprastesnė negu žemaičių, tačiau dalyje šnektų taip pat esama įvairaus laipsnio kirčio atitraukimo bei savitų priegaidžių alotonų (žr. 2 lentelę; plačiau žr. Kazlauskas 2000 [1968]: 5–9; Bakšienė 2016: 50–55 ir kt.). Prozodinių vienetų, ypač priegaidžių tarminių požymių, fiksavimas 5 Palatalizacijos diakritikas ʲ labiausiai reikalingas atliekant dialektometrinius matavimus, pavyzdžiui, kompiuterine programa Gabmap (žr. Nerbonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 65–89; Leinonen, Çöltekin, Nerbonne 2016: 71–83; Snoek 2014: 192–208 ir kt.) analizuojant transkripcijų sekas ir skaičiuojant kalbinius atstumus. Pagal lietuviškų minkštųjų priebalsių š, ž artikuliacinių / akustinių ypatybių panašumą į TFA garsų akustiką (žr. IPA 2022), būtų galima diakritiko ir nerašyti, bet šiuo atveju pirmenybė teikiama sistemiškumo kriterijui. 6 Tais pačiais ženklais galėtų būti užrašomi ir jau retai pasitaikantys „šlekiavimo“ atvejai šiaurinėse šiauliškių šnektose, ir dėl slavų kalbų įtakos tariami ypač minkšti š, ž. Straipsniai / Articles 173 Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) TFA rašmenimis neabejotinai išlieka problematiškiausia transkripcijos dalis. Šis klausimas dialektologų mokslo spaudoje jau gvildentas (žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 7–27 ir kt.), tačiau pripažintina, kad tinkamiausio transkripcijos varianto, norint adekvačiai perteikti aukštaičių priegaidžių alotonų įvairovę, vis dar ieškoma. 2 LENTELĖ. Aukštaitiškieji priegaidžių alotonai7 Tonema Alotonas Akcentinė pozicija Paplitimas tarmėse VA PA RA Akūtas tvirtapradė priegaidė PK, AK + + + vidurinė priegaidė AK (+) (+) (+) Cirkumfleksas aukštaitiška tvirtagalė priegaidė PK + + + tęstinė priegaidė PK (+) – – vidurinė priegaidė PK, AK (+) (+) (+) kirstinė priegaidė PK (+) – (+) 2017 m. siūlymai lietuvių tarmių priegaidėms žymėti TFA sistema neabejotinai tikslintini. Tuomet, kaip pagrindiniai priegaidžių ženklai, teikti TFA tono kritimo (angl. falling tone) / kilimo (angl. rising tone) diakritikai ˄ ir ˅. Tačiau apibendrinus daugiau teorinių ir instrumentinių darbų apie lietuvių priegaides, dar kartą patvirtinta pagrindinė tyrėjų mintis, kad šis reiškinys lietuvių kalboje nėra vien toninio pobūdžio. Be to, priegaidžių prozodiniai požymiai labai priklauso nuo skiemens centro sudaromųjų garsų, nuo patarmės sistemos, nuo akcentinės pozicijos ir daugelio kitų veiksnių. Stiprią priegaidžių opoziciją turinčiose aukštaičių patarmėse, tokiose kaip vakarų aukštaičių kauniškių, minėtieji diakritikai gal ir būtų tinkami balsinių skiemenų priegaidėms fiksuoti8, tačiau 7 Santrumpų reikšmės: VA – vakarų aukštaičiai, PA – pietų aukštaičiai, RA – rytų aukštaičiai; PK – pagrindinis kirtis, AK – atitrauktinis kirtis; + – būdinga visam plotui ir visose pozicijose, (+) – būdinga ne visam plotui ir / ar ne visose pozicijose; - – nebūdinga. 8 Tarptautinės fonetikų asociacijos svetainėje (žr. IPA 2022) pateikti kelių diktorių garsiniai pavyzdžiai su krintantį arba kyliantį toną turinčiais balsiais skamba visai panašiai kaip lietuvių priegaidės. RIMA BAKŠIENĖ 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVI The first part of the article presents the generalized Aukštaitian system of vocalism, discusses the transcription of phonemes and their variants by the IPA symbols. It highlights those Aukštaitian vowel elements, which are most troublesome in terms of transcribing. The reduced vowels of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys having the status of independent phonemes are considered such elements. It is especially problematic to appropriately convey the vowels from the subdialect of Northern Panevėžys which have undergone a strong quantitative and qualitative reduction. The article discusses the possible IPA symbols to be used for the transcription of these vowels. The second part analyses the questions of transcribing Aukštaitian consonants by the IPA symbols. Most attention is paid to the consonants š, ž and affricates. As their articulatory and acoustic properties do not correspond to the IPA equivalents most of all, it is attempted to find as accurate variant for their transcription as possible. The third part is dedicated to discuss the transcription of Aukštaitian pitch accents and their allotones by the IPA symbols. It also reviews the transcription of the syllables containing diphthongs and gives some transcribed examples. Due to the inconsistencies in the utterance of pitch accents, the syllables of this group have an especially high number of positional variants. 1 PRIEDAS Aukštaičių patarmių garsams siūlomi TFA rašmenys13 Kopenhaginė transkripcija TFA TFA numeris Unikodas Balsiai [a][ɑ] 305 0251 [å][ɒ] 313 0252 [α][ɐ] 324 0250 [e][ɛ] 303 025B [æ] [æ] 325 00E6 [ɛ][ɜ] 326 025C [ə][ə] 322 0259 [] [e] 302 0065 [ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E [][ɘ] 397 0258 [][ɘ] 397 + 430 0258 + 031E [i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0 [i.][iˑ] 301 + 504 0069 + 02D1 13 Parengta remiantis bendrinės kalbos transkripcijos TFA rašmenimis rekomendacija (žr. VLKK k-25). Pateikiami tik nuo bendrinės kalbos besiskiriantys priebalsių rašmenys. Pasviruoju brūkšniu atskirti galimi transkripcijos variantai, plačiau apie juos žr. straipsnio 2-ą skirsnį. Jei reikiamas rašmuo yra surenkamas iš pagrindinio simbolio ir diakritiko, nurodyti jų abiejų kodai. Straipsniai / Articles 181 Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) Kopenhaginė transkripcija TFA TFA numeris Unikodas [i][ɪ] 319 026A [], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E [ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320 [ы][ɨ] 317 0268 [][ɪ] 319 + 432 026A + 032F [o] [o] 307 006F [ọ][o] 307 + 430 006F + 031E [ɔ][ɔ] 306 0254 [u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0 [u.][uˑ] 308 + 504 0075 + 02D1 [u][ʊ] 321 028A [], [υ][ʊ] 321 + 430 028A + 031E [][ʊ] 321 + 432 028A + 032F Priebalsiai ir afrikatos [š][ʃ] / [ʂ] 134 / 136 0283 / 0282 [][ʃʲ] / [ɕ] 134 + 421 / 182 0283 + 02B2 / 0255 [ś][ɕ] 182 0255 [ž][ʒ] / [ʐ] 135 / 137 0292 / 0290 [][ʒʲ] / [ʑ] 135 + 421 / 183 0292 + 02B2 / 0291 [ź][ʑ] 183 0291 [c][ʦ] - 02A6 [][ʦʲ] - 02A6 + 02B2 [č][ʧ] / [ʦ] - 02A7 / 02A6 + 0322 [][ʧʲ] / [ʨ] - 02A7 + 02B2 / 02A8 [ć][ʨ] - 02A8 [ʒ][ʣ] - 02A3 [][ʣʲ] - 02A3 + 02B2 [ǯ][ʤ] / [ʣ] - 02A4 / 02A3 + 0322 [][ʤʲ] / [ʥ] - 02A4 + 02B2 / 02A5 [][ʥ] - 02A5 [v][ʋ] 150 028B [w][β] 127 03B2 [ŋ][ŋ] 119 014B [x] [x] 140 0078 [h][ɣ] 141 0263 Kiti ženklai · (ilgumas) ː 503 02D0 . (pusilgumas) ˑ 504 02D1 a / (a), i / (i)... (redukcija)  505 0306 ъ, ь („murmamieji“ balsiai)  505 0306 ‘ / ’/  (minkštumas) ʲ 421 02B2 RIMA BAKŠIENĖ 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVI Kopenhaginė transkripcija TFA TFA numeris Unikodas  (paskardėjimas)  403 032C  (paduslėjimas)  402A 0325 ˙ (papriešakėjimas)  413 031F ˈ (pagrindinis kirtis, trumpasis kirčiuotas skiemuo) ˈ 501 02C8 ˌ (šalutinis kirtis) ˌ 502 02CC  (tvirtapradė priegaidė) ¹ - 00B9  (tvirtagalė priegaidė, taip pat jos alotonai – tęstinė, vidurinė, kirstinė priegaidės ² - 00B2 ‿ (klitikų šlijimas) ‿ 509 203F - (skiemens riba tarp dviejų balsių) .506 002E ǀ (sintagmos vidinė pauzė) ǀ 507 007C ‖ (sintagmos pabaigos pauzė) ‖ 508 2016 ↗ (intonacijos kilimas) ↗ 510 2197 ↘ (intonacijos kritimas) ↘ 511 2198 2 PRIEDAS Dvibalsių / dvigarsių transkripcijos pavyzdžiai14 Dvibalsis / dvigarsis (bk rašmenimis) tvirtapradis tvirtagalis kirčiuotas tęstine priegaide kirčiuotas vidurine / kirstine priegaide au [¹ɑˑʊ] [²ɒʊˑ] [²ɑˑʊˑ] [²ɒʊ] iau (au po minkštojo priebalsio) [¹æˑʊ] / [¹ɛˑʊ] [²ɛʊˑ] [²æˑʊˑ] / [²ɛˑʊˑ] [²ɛʊ] 14 Lentelėje pateikti tik dažniausi galimi atvejai transkribuojant aukštaičių patarmes, iliustruojantys bendruosius transkripcijos TFA rašmenimis principus. Suprantama, kad gali būti ir įvairesnių dvibalsių / dvigarsių variantų, jie užrašytini pagal konkretų tarimą. Straipsniai / Articles 183 Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) Dvibalsis / dvigarsis (bk rašmenimis) tvirtapradis tvirtagalis kirčiuotas tęstine priegaide kirčiuotas vidurine / kirstine priegaide ai [¹ɑˑɪ] [²ɐɪˑ] [²ɑˑɪˑ] [²ɐɪ] ei [¹æˑɪ] / [¹ɛˑɪ] [²ɛɪˑ] [²æˑɪˑ] / [²ɛˑɪˑ] [²ɛɪ] ui [¹ʊɪ] / [¹ʊɪ] / [¹ʊˑɪ] / [¹uˑɪ] / [¹uːɪ] [²ʊɪˑ] [²ʊˑɪˑ] / [²ʊˑɪˑ] [²ʊɪ] ie [¹iɛ] [²iɛ] [²iɛ] [²iɛ] uo [¹uɔ] [²uɔ] [²uɔ] [²uɔ] al, ar, an, am [¹ɑˑl], [¹ɑˑr], [¹ɑˑn], [¹ɑˑm] [²ɐlˑ], [²ɐrˑ], [²ɐnˑ], [²ɐmˑ] [²ɑˑlˑ], [²ɑˑrˑ], [²ɑˑnˑ], [²ɑˑmˑ] [²ɐl], [²ɐr], [²ɐn], [²ɐm] el, er, en, em [¹æˑl], [¹æˑr], [¹æˑm], [¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑr], [¹ɛˑm], [¹ɛˑn] [ɛlˑ²], [ɛrˑ²], [ɛnˑ²], [ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑrˑ], [²æˑnˑ], [²æˑmˑ] / [²ɛˑlˑ], [²ɛˑrˑ], [²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ] [²ɛl], [²ɛr], [²ɛn], [²ɛm] il, ir, in, im [¹ɪl], [¹ɪr], [¹ɪn], [¹ɪm] / [¹ɪl], [¹ɪr], [¹ɪn], [¹ɪm] / [¹ɪˑl], [¹ɪˑr], [¹ɪˑn], [¹ɪˑm] /[¹iˑl], [¹iˑr], [¹iˑn], [¹iˑm] /[¹iːl], [¹iːr], [¹iːn], [¹iːm] [²ɪlˑ], [²ɪrˑ], [²ɪnˑ], [²ɪmˑ] [²ɪˑlˑ], [²ɪˑrˑ], [²ɪˑnˑ], [²ɪˑmˑ] [²ɪl], [²ɪr], [²ɪn], [²ɪm] ul, ur, un, um [¹ʊl], [¹ʊr], [¹ʊn], [¹ʊm] / [¹ʊl], [¹ʊr], [¹ʊn], [¹ʊm] / [¹ʊˑl], [¹ʊˑr], [¹ʊˑn], [¹ʊˑm] / [¹uˑl], [¹uˑr], [¹uˑn], [¹uˑm] /[¹uːl], [¹uːr], [¹uːn], [¹uːm] [²ʊlˑ], [²ʊrˑ], [²ʊnˑ], [²ʊmˑ] [²ʊˑlˑ], [²ʊˑrˑ], [²ʊˑnˑ], [²ʊˑmˑ] [²ɪl], [²ɪr], [²ɪn], [²ɪm] Įteikta 2022 m. balandžio 29 d. RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]