Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša?
Abstract
Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data – 1615 m. vasario mėnuo.
Full text
Įžvalgos / Insights 311 DARIUS ANTANAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-3810-3297 Direcciones de investigaciones Mokslinių: Lietuvos Metrika, LDK latyniškoji literatura, istoriografija, šaltiniotyra, neolotyniškoji kūryba. DOI: doi.org/10.35321/all87-15 KADA IŠ TICRJ MIR MIKALOJUS DAUKŠA? When Did Mikalojus Daukša Die? ANOTACIÓN el Straipsnyje kvestionándose Mikalojaus Daukšos fecha de muerte. Hasta šiol se cree que Daukša murió 1613 m. mes de vasario. Straipsnyje presentan dos documentos, que demuestran que 1613 m. octubre 15 d. 1614 m. octubre 18 d. Daukša todavía era vivo. Fundamentizada nueva Daukšos fecha de muerte 1615 m. vasario mes. ESMINIAI WODŽIA: Mikalojus Daukša (?1615), Konstantinas Jablonskis (18921960), Kražių kolegija (16141773). ANNOTATION The article questions the date of death of Mikalojus Daukša. Until now, it was generally assumed that Daukša died in February 1613. Two documents of 1613 and 1614 are presented proving that Daukša was still alive at that time. As a result, a new date of his death is proposed, namely the second half of February 1615. KEYWORDS: Mikalojus Daukša (?1615), Konstantinas Jablonskis (18921960), Kražiai College (16141773).
DARIUS ANTANAVIČIUS 312 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII ĮVADAS Lietuviškos raštijos Lituanies Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau LDK) fundador Mikalojaus Daukšos biografijoje1 todavía žiojėja muchos spragų: no se conocen sus años de nacimiento2, no se conoce, cuándo y dónde él estudióse, cuándo se convirtió kunigu y muchos semejantes asuntos. Uno de los pocos exactamente conocidos de sus hechos de vida es la fecha de muerte. Universalmente se acepta que Daukša murió a principios de 1613 años, entre el 13 de febrero d. y el 5 de marzo d. Este hecho á establecido el famoso historiador de épocas entreukario Konstantinas Jablonskis, publicándos sobre Daukšą y su gimină muchos nuevos documentos (Jablonskis 1931; 1933) 1933. Jablonskio indicada data fue universalmente aceptada y viaja de libro en libro, de artículo en artículo, y últimamente išplaukė y a extensiones de internet. Šių eilučių autor autor de antemano no levant se objetivo muūtbūt pataisyti Jablonskį. Tiempos observéis dos Kaip dažnai būna, tarti naują žodį galima visai to neplanuojant ir nesitikint. documentos, en los que sušmėžavo Daukšos pavardé, pafaktai forčia suspeitar de todos sidomėta jų datomis ir pastarųjų sąsajomis su Daukšos mirties metais. Paaiškėję kartojama verdad y permite indicar otra Daukšos fecha de muerte. Toks y es el objetivo de este artículo. 1.13 MET DATA IR JOS PAGRĮSTUMAS Primero hay que recordar, a qué se basa universalmente aceptada y reptojada fecha de muerte Daukšos. Ella testiudita no hasta estos días sobrevivido documento, sino sólo considerablemente más tardío su registro, t. y. resumen del contenido. 1931 m. Nautos y palabra en 7-ame tomo Konstantinas Jablonskis publicó pluoštą nuevos documentos de sobre Daukšą y su kininaičius. Entre ellos fue 1809 m. compuesto Babėnų dvaro, de cuyo apylinkių originęs Daukša, documentos inventorius, o lista, entre el cual 1 Fundamentiniu apibendrintų conocimientos sobre Daukšą lobynu lietuvių skaitytojui tebėra Jurgio Lebedžio monografija (žr. Lebedys 1963). Naujesni fuentes y investigaciones mencionados XIVXVI a. Lietuvos katalikų dvasininkų sąvade (žr. LKD 2009: 1576). Recientemente apareció otro artículo de carácter histórico (žr. Drungilas 2020). 2 Más a menudo se indica 15271538 m. La fecha de nacimiento de Daukšos sujeto Liudas Jovaiša, hipotéticamente perkėlęs la segunda fecha hasta 1546 m. (žr. Jovaiša 2000: 4041). Así muriendo Daukša pudo tener marcadamente menos años, que manose. Que esto mucho qué cambia en caso de personajes históricos, bien habla Jono Karolio Chodkevičiaus atjauninimas todo decenmečiu (žr. Chachaj 2014). 3 Todas estas publicaciónciones soviéticas fueron reimpresas en tiempos soviéticos Jablonskio lituanistinių tyrimų rinkinyje (žr. Jablonskis 1973: 71199). A continuación en el artículo se citará precisamente este publicación.
Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša? Įžvalgos Insights 313 su registro de documentos en este caso el más importante es el No. 15 / Su comienzo sumtos por razones de claridad aquí se repite4: 1613 febr. 13 datt-o, eodem marca 5 w grodzie żmudzkim aktt-o, eodem junij 4 do ziemstwa tegoż Xttwa Żmudzkiego przeniesionego wypis ziemski testamentu xiędza Mikołaja Bartłomiejewicza Dawkszy, kanonika żmudzkiego [...]. pues esto es sólo 1613 m. febrero 13 d. sudaryto Daukšos testamento registras, y propio documento nadie nunca vio. De la descripción puede verse que el propio testamento m. 5 de marzo de 1613 debía ser aktotado, o grabado, en Zemaičių pilies teismo knygą, y obtenido confirmado extractos sobre aktavimą (su propio testamento texto o su copia) m. 4 de junio de 1613 fue otra vez grabado, otra vez perakotuotas, Zemaičių žemės teismo knygoje. Esto era habitual anų laikų testamentų, žvelando desde estos días perspectiva, notario įforminimo práctica. Malos es lo que de Zemaičių ni pilies, ni tierras tribunal 1613 m. librosos no sobrevivió, por lo que Daukšos testamento texto in extenso nadie desconoomas5, conocido sólo esa parte de él, la cual fue relacionada con Babėnų dvaro zapisyimu kininaičiams, contenido que en este caso no es importante, por lo que aquí más detallado él noaptariamos. 1613 m. mes de febrerou, como Daukšos fecha de muerte, hasta ahora no había fundamento dedote, porque después Jablonskio nadie no ha visto visto más tarde documentos de documentos, en los que Daukša fuera mencionado como vivo, por lo que menėti año toda razonadamentei fijó en istoriografijoje. 2. DU NON CONOCIMENTO 16131614 C. DOCUMENTAI, MININTYS DAUKŠ 20192022 m. junto con Živile Nedzinskaite publicando las fuentes de Kraży Kolegia, guardados en el archivo de Jesús Draugija en Roma, fue asombrado rara vez kieno sí planteado objetivo explicar no solo en textos mencionados nombres personales, topovardžius o hechos históricos (t. i. texto pašių), sino y los sandorios de la colegia suvir con diversas personas, por lo que en busca de diversos documentos jurídico, financiero y ūkivalinos se revisaron los archivos de Kraży Kolegia, guardados en bibliotecas de todos los países y arquerías conocidas. Importanteísima materia de carácter jurídico y agnico de Kražių colegía actualmente se guarda en Moscú, Rusia estatal en anacos de archivo, a historiadores bien 4 Jablonskis 1973: 163. 5 Jurgis Lebedys en su monografía, discutiendo este facto, sin fundamento indulgía en nepagrįstus valstymus (žr. Lebedys 1963: 143).
DARIUS ANTANAVIČIUS 314 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII conocemos exteriores Jesu Draugía kolegijas valdų, después de 1773 m. La Drougía abolida atitekusių Respublikos Edukacinei komisijai, o tuometei Istituto ministerijai, fonde Nr. 1603. Este fondo 4 apyraxe, entre diezimcias ex ex eximisia Kražių kolegija valdų documentos de aplankų, es aplankas Nr. 3315, donde sudėti algunos precoyviausi con el establecimientoima colegía relacionados documentos. Entrep ellos son originales, confirmados copias o prontamente más de diversos documentos copias. Otro otro documento ya ha sido publicado6. En dos mencionados aplanko documentos, relacionados con Kražių kolegijos íntegreim m. 16131614, notitada y Mikalojaus Daukšos pavardė. El primer documento7, datado 1613 m. octubre 15 d., está relacionado con Getautiškės Bukantiškės, en ese momento perteneusiusios Kražių altarijos valdoms (dabajo Kražių seniūnijos teritorija), zemių izmatavimu margais y kartimis. 6 Nedzinskaitė, Antanavičius, par., 2019: 4952. 7 RGADA 1603-4-3315, l. 16r-v.
Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša? Įžvalgos Insights 315 /
DARIUS ANTANAVIČIUS 316 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII
Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša? Įžvalgos Insights 317 / Toliau se presenta su comienzo y acabio, y las mismas tierras, ahorrando lugar, este tiempo pasanidadas, aunque ellas da mucha materia Getautiškių, Bukantiškių y alrededores de lugares históricos para topovardji conocer. Na własne rozkazanie jaśnie wielebnego księdza Mikołaja Paca, obispa żmudzkiego, uczynione wymorgowanie gruntów Gintowtiszki nazwanych, należących do altaryjej kroskiej, wymorgowanie działo się przez mierczego środeraie 1613 15 przy bytności w Bodze wielebnego jego mości księdza Mikołaja Daukszy, kanonika miednickiego, i Mikołaja Sawickiego, jego mości pana Marcina Kosierackiego, jego mości pana Helias Zabirda. Naprzód Łąka wielka z klinem, który między grunty jego m. señor Osmieniszka wspiera, w tej łące morgów 6 prętów 17. […] Ten regestr wymorgowania gintowtiskich gruntów[,] przy tym byli[,] rąk włastnych podpisem i pieczęciami ztwierdziliśmy[s]. Melchior Heliaszewicz Gieysz, custos Vilnensis, plebanus Krozensis, episcopatus Samogitiae pronunc administrator manu propria; Mikołaj Dowksza, kononik [s] miednicki ręką własną; Mikołaj Sawicki mano con propia; Marcin Kosieracki mano con propia; Heliasz Dowgird mano con wlasną; Balcer Zabieła mano con propia. El segundo documento8, datado 1614 m. octubre 18 d., es mencionėdas Getautiškės dvarelio (palivarko) zemios surašimas. Su comienzo y acabio ésta: Inwentarz gruntów Gintowtyszek folwarku należącego do altaryi kroskiej na własne rozkazanie jaśnie wielebnego ks. Mikołaja Paca, obispa żmujdskiego, spikanonika mednickiego, i señor Mikołaja Sawickiego, jm. señora Marcina Kosierackiego i jm. sany i zweryfikowany przy bytności w Bodze wielebnego jm. ks. Mikołaja Dowkszy, Heliasza Dawgirda pana. Łąka Kontiszki nazwana na wozów dziesięć między gruntami jego m. señor Naborowskiego, leży Pobrastu Upis [ss] przy roli pana Naborowskiego, kosi poddany gintowtyski na imię Zuborakas [?] […] Te grunty zweryfikowawszy i spisawszy inwentarz rąk naszych podpisem i pieczęciami ztwierdziliśmy [s] i wielebnemu ks. Janowi Jamiołkowskiemu, rectorowi kolegium kroskiego Societatis Iesu, podaliśmy na rozkazanie jaśnie wielmożnego jm. ks. Mikołaja Paca, obispo żmujdskiego. Dattum w Gintowtiszkach, roku tysiąc sześćsetnego czternastego oktobra ośmnastego. Mikołaj Dowksza, kanonik mednicki, ręką własną; Marcin Kosieracki mano a propia firma; Eliasz Dowgird mano con propia; Mikołaj Sawicki mano con swą. 8 RGADA 1603-4-3315, l. 7r8v.
DARIUS ANTANAVIČIUS 318 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII
Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša? Įžvalgos Insights 319 /