Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša?

Įžvalgos / Insights 311 DARIUS ANTANAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-3810-3297 Mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos Metrika, LDK lotyniškoji literatūra, istoriografija, šaltiniotyra, neolotyniškoji kūryba. DOI: doi.org/10.35321/all87-15 KADA IŠ TIKRŲJŲ MIRĖ MIKALOJUS DAUKŠA? When Did Mikalojus Daukša Die? ANOTACIJA Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data – 1615 m. vasario mėnuo. ESMINIAI ŽODŽIAI: Mikalojus Daukša (?–1615), Konstantinas Jablonskis (1892–1960), Kražių kolegija (1614–1773). ANNOTATION The article questions the date of death of Mikalojus Daukša. Until now, it was generally assumed that Daukša died in February 1613. Two documents of 1613 and 1614 are presented proving that Daukša was still alive at that time. As a result, a new date of his death is proposed, namely the second half of February 1615. KEYWORDS: Mikalojus Daukša (?–1615), Konstantinas Jablonskis (1892–1960), Kražiai College (1614–1773). DARIUS ANTANAVIČIUS 312 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII ĮVADAS Lietuviškos raštijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) pradininko Mikalojaus Daukšos biografijoje1 vis dar žiojėja daug spragų: nežinomi jo gimimo metai2, nežinoma, kada ir kur jis mokėsi, kada tapo kunigu ir daug panašių dalykų. Vienas iš nedaugelio tiksliai žinomų jo gyvenimo faktų yra mirties data. Visuotinai priimta, kad Daukša mirė 1613 metų pradžioje, tarp vasario 13 d. ir kovo 5 d. Šį faktą nustatė žymus tarpukario laikų istorikas Konstantinas Jablonskis, paskelbęs apie Daukšą ir jo giminę daug naujų dokumentų (Jablonskis 1931; 1933)3. Jablonskio nurodyta data buvo visuotinai priimta ir keliauja iš knygos į knygą, iš straipsnio į straipsnį, o pastaruoju metu „išplaukė“ ir į interneto platybes. Šių eilučių autorius iš anksto nekėlė sau tikslo žūtbūt „pataisyti Jablonskį“. Kaip dažnai būna, tarti naują žodį galima visai to neplanuojant ir nesitikint. Tiesiog pastebėjus du dokumentus, kuriuose sušmėžavo Daukšos pavardė, pasidomėta jų datomis ir pastarųjų sąsajomis su Daukšos mirties metais. Paaiškėję faktai verčia suabejoti visų kartojama tiesa ir leidžia nurodyti kitą Daukšos mirties datą. Toks ir yra šio straipsnio tikslas. 1. 1613 METŲ DATA IR JOS PAGRĮSTUMAS Pirmiausia reikia priminti, kuo remiasi visuotinai priimta ir kartojama Daukšos mirties data. Ji paliudyta ne iki šių dienų išlikusiu dokumentu, o tik gerokai vėlesniu jo registru, t. y. turinio santrauka. 1931 m. Tautos ir žodžio 7-ame tome Konstantinas Jablonskis paskelbė pluoštą naujų dokumentų apie Daukšą ir jo giminaičius. Tarp jų buvo 1809 m. sudarytas Babėnų dvaro, iš kurio apylinkių kilęs Daukša, dokumentų inventorius, arba sąrašas, tarp kurio 1 Pagrindiniu apibendrintų žinių apie Daukšą lobynu lietuvių skaitytojui tebėra Jurgio Lebedžio monografija (žr. Lebedys 1963). Naujesni šaltiniai ir tyrimai paminėti XIV–XVI a. Lietuvos katalikų dvasininkų sąvade (žr. LKD 2009: 1576). Neseniai pasirodė dar vienas istorinio pobūdžio straipsnis (žr. Drungilas 2020). 2 Dažniausiai nurodoma 1527–1538 m. Daukšos gimimo data suabejojo Liudas Jovaiša, hipotetiškai „perkėlęs“ antrąją datą iki 1546 m. (žr. Jovaiša 2000: 40–41). Taigi mirdamas Daukša galėjo turėti ženkliai mažiau metų, negu manoma. Kad tai daug ką keičia istorinių asmenybių atveju, gerai byloja Jono Karolio Chodkevičiaus „atjauninimas“ visu dešimtmečiu (žr. Chachaj 2014). 3 Visos šios publikacijos sovietiniais laikais buvo perspausdintos Jablonskio lituanistinių tyrimų rinkinyje (žr. Jablonskis 1973: 71–199). Toliau straipsnyje bus cituojamas būtent šis leidinys. Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša? Įžvalgos / Insights 313 suregistruotų dokumentų šiuo atveju svarbiausias yra Nr. 15. Jo pradžia aiškumo sumetimais čia pakartojama4: 1613 febr. 13 datt-o, eodem marca 5 w grodzie żmudzkim aktt-o, eodem junij 4 do ziemstwa tegoż Xttwa Żmudzkiego przeniesionego wypis ziemski testamentu xiędza Mikołaja Bartłomiejewicza Dawkszy, kanonika żmudzkiego […]. Taigi tai yra tik 1613 m. vasario 13 d. sudaryto Daukšos testamento registras, o paties dokumento niekas niekada nematė. Iš aprašymo matyti, kad pats testamentas 1613 m. kovo 5 d. turėjo būti aktuotas, arba įrašytas, į Žemaičių pilies teismo knygą, o gautas patvirtintas išrašas apie aktavimą (su paties testamento tekstu arba jo kopija) 1613 m. birželio 4 d. buvo dar kartą įrašytas, kitaip – peraktuotas, Žemaičių žemės teismo knygoje. Tai buvo įprasta anų laikų testamentų, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, notarinio įforminimo praktika. Blogai yra tai, kad Žemaičių nei pilies, nei žemės teismo 1613 m. knygų neišliko, todėl Daukšos testamento tekstas in extenso niekam nežinomas5, žinomas tik tos jo dalies, kuri buvo susijusi su Babėnų dvaro užrašymu giminaičiams, turinys, kuris šiuo atveju nėra svarbus, todėl čia išsamiau jis neaptariamas. 1613 m. vasario mėnesiu, kaip Daukšos mirties data, iki šiol nebuvo pagrindo abejoti, nes po Jablonskio niekas nėra matęs vėlesnių dokumentų, kuriuose Daukša būtų minimas kaip gyvas, todėl minėti metai visai pagrįstai įsitvirtino istoriografijoje. 2. DU NEŽINOMI 1613–1614 M. DOKUMENTAI, MININTYS DAUKŠĄ 2019–2022 m. kartu su Živile Nedzinskaite publikuojant Kražių kolegijos šaltinius, saugomus Jėzaus Draugijos archyve Romoje, buvo užsibrėžtas retai kieno sau keliamas tikslas – paaiškinti ne tik tekstuose minimus asmenvardžius, vietovardžius ar istorinius faktus (t. y. teksto „paviršių“), bet ir kolegijos ūkinius sandorius su įvairiais asmenimis, todėl ieškant juridinio, finansinio ir ūkinio pobūdžio dokumentų buvo peržiūrėtos visos žinomos Kražių kolegijos archivalijos, saugomos įvairių šalių bibliotekose ir archyvuose. Svarbiausia Kražių kolegijos juridinio ir ūkinio pobūdžio medžiaga šiuo metu saugoma Maskvoje, Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve, istorikams gerai 4 Jablonskis 1973: 163. 5 Jurgis Lebedys savo monografijoje, aptardamas šį faktą, be pagrindo leidosi į nepagrįstus svarstymus (žr. Lebedys 1963: 143). DARIUS ANTANAVIČIUS 314 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII žinomame buvusių Jėzaus Draugijos kolegijų valdų, po 1773 m. Draugijos panaikinimo atitekusių Respublikos Edukacinei komisijai, arba tuometei Švietimo ministerijai, fonde Nr. 1603. Šio fondo 4 apyraše, tarp dešimčių buvusios Kražių kolegijos valdų dokumentų aplankų, yra aplankas Nr. 3315, kuriame sudėti kai kurie ankstyviausi su kolegijos įkūrimu susiję dokumentai. Tarp jų yra originalų, patvirtintų kopijų ar paprasčiausių įvairių dokumentų nuorašų. Vienas kitas dokumentas jau paskelbtas6. Dviejuose minėto aplanko dokumentuose, susijusiuose su Kražių kolegijos įsteigimu 1613–1614 m., pastebėta ir Mikalojaus Daukšos pavardė. Pirmasis dokumentas7, datuotas 1613 m. spalio 15 d., yra susijęs su Getautiškės / Bukantiškės, tuo metu priklausiusios Kražių altarijos valdoms (dabar Kražių seniūnijos teritorija), žemių išmatavimu margais ir kartimis. 6 Nedzinskaitė, Antanavičius, par., 2019: 49–52. 7 RGADA 1603-4-3315, l. 16r-v. Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša? Įžvalgos / Insights 315 DARIUS ANTANAVIČIUS 316 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša? Įžvalgos / Insights 317 Toliau pateikiama jo pradžia ir pabaiga, o pačios žemės, taupant vietą, šiuo kartu praleidžiamos, nors jos duoda daug medžiagos Getautiškių, Bukantiškių ir aplinkinių vietovių istoriniams vietovardžiams pažinti. Na własne rozkazanie jaśnie wielebnego księdza Mikołaja Paca, biskupa żmudzkiego, uczynione wymorgowanie gruntów Gintowtiszki nazwanych, należących do altaryjej kroskiej, wymorgowanie działo się przez mierczego Balcera Zabiełę 1613 15 oktobra przy bytności w Bodze wielebnego jego mości księdza Mikołaja Daukszy, kanonika miednickiego, i pana Mikołaja Sawickiego, jego mości pana Marcina Kosierackiego, jego mości pana Heliasza Daugirda. Naprzód Łąka wielka z klinem, który między grunty jego m. pana Osmieniszka wspiera, w tej łące morgów 6 prętów 17. […] Ten regestr wymorgowania gintowtiskich gruntów[,] przy tym byli[,] rąk włastnych podpisem i pieczęciami ztwierdziliśmy [s]. Melchior Heliaszewicz Gieysz, custos Vilnensis, plebanus Krozensis, episcopatus Samogitiae pronunc administrator manu propria; Mikołaj Dowksza, kononik [s] miednicki ręką własną; Mikołaj Sawicki ręką własną; Marcin Kosieracki ręką własną; Heliasz Dowgird ręką wlasną; Balcer Zabieła ręką własną. Antrasis dokumentas8, datuotas 1614 m. spalio 18 d., yra minėtos Getautiškės dvarelio (palivarko) žemių surašymas. Jo pradžia ir pabaiga tokia: Inwentarz gruntów Gintowtyszek folwarku należącego do altaryi kroskiej na własne rozkazanie jaśnie wielebnego ks. Mikołaja Paca, biskupa żmujdskiego, spisany i zweryfikowany przy bytności w Bodze wielebnego jm. ks. Mikołaja Dowkszy, kanonika mednickiego, i pana Mikołaja Sawickiego, jm. pana Marcina Kosierackiego i jm. pana Heliasza Dawgirda. Łąka Kontiszki nazwana na wozów dziesięć między gruntami jego m. pana Naborowskiego, leży Pobrastu Upis [ss] przy roli pana Naborowskiego, kosi poddany gintowtyski na imię Zuborakas [?] […] Te grunty zweryfikowawszy i spisawszy inwentarz rąk naszych podpisem i pieczęciami ztwierdziliśmy [s] i wielebnemu ks. Janowi Jamiołkowskiemu, rektorowi kolegium kroskiego Societatis Iesu, podaliśmy na rozkazanie jaśnie wielmożnego jm. ks. Mikołaja Paca, biskupa żmujdskiego. Dattum w Gintowtiszkach, roku tysiąc sześćsetnego czternastego oktobra ośmnastego. Mikołaj Dowksza, kanonik mednicki, ręką własną; Marcin Kosieracki ręką własną podpisałem; Eliasz Dowgird ręką własną; Mikołaj Sawicki ręką swą. 8 RGADA 1603-4-3315, l. 7r–8v. DARIUS ANTANAVIČIUS 318 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša? Įžvalgos / Insights 319