Straipsniai / Articles 211 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-5763-6921 Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, lietuvių kalbos dialektologija. DOI: doi.org/10.35321/all89-10 PREZÚKIO DEPINI YPATYBI RECONSTRUCTION HORIZONTALIAJAME IR VERTIKALIAJAME CONTINUUME: KAUNO MARI ATVEJIS DO GÚNIO The Reconstruction of the Priedzūkis Dialectal Features in Horizontal and Vertical Continuum: the Case of the Bottom of the Kaunas Lagoon ANOTACIA O artigo investigou a continuidade horizontal e vertical da área do zalieto dos mãrios Kaũno e da zona tarminesa pamario. O material a investigar foi coletado Rušiškėse (LKA536) e Šlienãvoje (Márgininkų (LKA553) ponto). Falbinti de Kaũno mãrių dugno kilę pateikėjai, gretinta de dois famílias (skirtingų kart habitantes) na língua. Tiriamoji território isso vakarų aukštaičių kauniškių ploto, no qual esperėtasi encontrar priedzūkio tarminių peculiaridades. Este pressuposto confirmado: embora teoricamente preedzūkio apraiškos ryškiausios direito na maria de kanto e Nẽmuno apylinkėse sulos direcçãomi, esclarecinta que suas gajas em abébias margens, pr at marias. Ao mesmo tempo isso supopõe e exclusividade do arminio. Straipsnyje emrykkėja e vertical do continuum significação: determinada akivaizdi dos característicos intermários e pateikėjų idade correlação. Para a tipologia do século olhando nova […] não mantelando įprasto skaidymo trimis kartomis, gilesniais pjūviais atskleistas vertikalusis fragmentiškumas.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 212 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vyresni pateikėjai (quie, baseado tradicionalmente de três vezes divisão, pertenceria isso a mesma karta como e jaunesnieji) é mantikę mais priedzūkio características. ESMINIAI VOODŽIAI: vakarų aukštaičių kauniškių patarmė, pietų aukštaičių patarmė, horizontalusis kontinuumas, vertikalusis kontinuumas, Kauno marios. ANNOTATION The article analyzes the horizontal and vertical continuum of the territory flooded by Kaunas Lagoon and the coastal dialect zones. The study material was collected in Rumšiškės (LKA536) and Šlienava (Margininkai (LKA553 point)). The informants once lived at the bottom of the Kaunas Lagoon; the language of two families (inhabitants of different generations) was contrasted. The study area is the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas area, where Priedzūkis dialectal features were expected to find. This assumption was confirmed: although theoretically, the manifestations of Priedzūkis are the clearest on the right bank of the lagoon and the vicinity of Nemunas toward the south, the findings show that the manifestations can be found on both sides of the lagoon, close to the lagoon. At the same time, it implies the distinctiveness of the area. O artigo também highlights the significance of the vertical continuum: a clear correlation between dialectal characteristics and the age of informants was established. With a new approach to the typology of age, breaking away from the usual three-generation division, the vertical fragmentation is revealed in deeper cross-sections. The older informants (who, according to the traditional three-generation division, would belong to the same generation as the younger ones) have retained more of the Priedzūkis features. KEYWORDS: Western Aukštaitian subdialect of Kaunas, Southern Aukštaitian subdialect, horizontal continuum, vertical continuum, Kaunas Lagoon. ĮVADAS XX. a segunda parte da dialectologia geralmente foi apsiricada horizonkroje taliuoju kontinuumu. Laikytasi nuostatos, kad kalbos reiškiniai išplitę tam titerritório. Tyrimais procurou abrêpti Lietuvių kalbos atlaso (toliau LKA) pontos. a. no início, na Lituânia começando a desenvolver geolingvistica e reconhecendo que entre tarmių e bendrinês linguagem esama muito pereiginių variantų, ao metodológico instrumentarijos de análise kalbinės foi incluído e sociolingvistinis viraamas de geração XXI. Este e outros sociolingvistários variamiais enablam a vertical continuidade gradual agradėjus caracterizayantes variáveis
Artigos Articles 213 / Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis deslocêmento pesquisas (Willemyns, Bister 1989: 541; Berruto 2010: 235236; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 39). Interfeita de variantes de tradução locais e bendrinês da língua atualizada 2018 2020 m., quando Kaũno rajão kalbinę situação tyrė Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkai1, e 20202021 m., quando foram colhidos e foi pildomi duomenys būsimajam Tarmynui2. Tuomet geolingvistikos metodais discutida horizontalusis e verticalus Pakauns ploto fragmentiškumas (Bakšienė 2021: 73). Ao realizar estas pesquisas, atenção é dedicada Kaũno mãrių arredores, nas quais 2020 m., colhando tarminę materialą, viskytasi e deste artigo autorus: buscata žmonių, iki XX a. šeštojo dešimtmečio gyvenusių Nẽmuno slėnyje; jį užliejus, 1959 m. buvo suformuotos Kaũno mãrios (plačiau žr. Šidlauskas 2021: 37–57 ir ten nurodyta literatūra). Iškeldinti iš savo gyvenamųjų vietovių, dugniečiai3 dažniausiai migravo į artimas apylinkes, todėl tikėtina, kad jie ir jų palikuonys pode (galėjo) ser conservação e autenticas linguas locais peculiaridades, que eram características e Kaũno mãri mãri vindim saturados de aldeias. este na Lituânia é o primeiro dialectologico-rekonstrukcinis estudo, aprêpiando destruição de habitamória território e forverstínio esceldimento. 2020 m. foram entrevistados 53 pateikėjai, gravada sobre 50 h. pokalbių. Este artigo material investigadoji 2 horas. 34 min. duração gravações de som, nos quais šneca por dois da mesma família diferentes kart agradėjus pais e filhos. Straipsnyje baseiase em quatruiais agradeiros do 66 a 100 m. século; escolhidas duas famílias, cujos anciãos são os mesmos mais anciãos de todos os speakitados agradcedores. Quaturiões faladores basearam-se desenvolvido modelo teórico, que posteriormente (em estudos subsequentes) será aplicado a todos os respondentes. Assim, o objeto deste artigo do Kaũno mãrių fundo kilusių pessoas (e seus descendentes) língua; consul. 1 tabelê. 1 Tyrimus de parte apoiou Kaũno rajão savivaldybė. Tyrimų vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. 2 Projeto Criação de um modelo duomenyno das variantes das línguas locais da Lituânia, liderança dr. Agnė Čepaitienė. Financiado pela Estadoybinė lietuvių kalbos komisijos (Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir dispaidos programa). Accesso na internet: https: tarmynas.lki.lt:// (apresentação turint paskyrą). 3 Isto prigijęs pessoas, que viveram Nẽmuno valėnyje antes inundação (dabartiniame Kaũno mãrių dugne), introduzição (Kaũno mãrių regional parko Lankytojų centro vyr. specialistės Ramunės Mikitiejevos informação; entrevista com autorumi 2020-09-14, gravação guardada instituto da língua Lituânia Geolingvistikos centro Tarmių archyve).
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 214 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX 1 LENTEL. Pateikedores famílias e seu local de residência4 Pateikėjai Garso grava durabilidade Kilmės lugar Dab. gyv. lugar Primmoji šeima Rumš_M_1930 1 val. 11 min. 0 s. Rumšiškės Rumšiškės Rumš_V_1954 Segunda família Šlie_V_1920 1 h. 23 min. 19 s. Dvareliškės Šlienava Šlie_M_1951 Pateikadores vivem em diferentes marias marteses. Dabartinių (perkeltų) Rušiškių habitantes até a inundação viviam na velha Rušiškių cidade, (tanto o Šlienãvos gyventojai yra kilę iš Dvarẽliškių (kaimo, buvusio tarp Rušiškių velųjų, quanto atuais) e Šlienãvos)5. Actualmente Rušiškės pertence Rušiškių seniūnijai, Kaišiadori rajonui, e Šlienavà Samyl seniūnijai, Kaũno rajonui. São dois pontos LKA Rušiškių (LKA536) e Márgininkų (LKA553) (žr. Fig. 1)6. A composição dos peticionários corresponde reflexodinio princípio: interrogar mãe (Rumš_M_1930) e sãos (Rumš_V_1954) e pai (Šlie_V_1920) e duktė (Šlie_M_1951). Juos pode descrever-se como sêslius, só sūnus Rumš_V_1954 trabalha Kaũno cidade. Pateikadores kalbinę (tarminę) caracteristicá see. 4 capítulos Respondentų kalbos charakteristika. Para este artigo a análise da matéria escolhida ajuda a buscar e esboçado objetivo revelar o horizontalųjį e verticalųjį Kaũno mãrių fundo bem como pamario tarminės linguagem peculiaridade. Dado a diferença de idade entre o chefe e o mais jovem pateikėjo 36 anos (žr. fig. 2), a materialada tarminė revela não só realiho, mas e observado tempo linguine tendências, o que ainda mais reforça a vertical linha de estudo. Para o fim de alcançar sortidos os objetivos: (1) isnagrinar em 2020 as peculiaridades linguísticas de habitantes mais velhos e mais jovens falintos, pertencentes a duas famílias; (2) descrever tarminę Kaũno mãrių fundo e pamario zona com vertical (skirtingų kart) nível. 4 Pateikėjai užkoduoti šia tvarka: vietovės santrumpa, lytis, gimimo metai. Pvz., Rušiškėse gyvenanti moteris, gimusi 1930 m.: Rumš_M_1930. 5 Deslocêstamento de Habitações fundo de Kaũno mãrių ver Valdo Urbanavičiaus no conto do mapa. Prieiga na internet: https:www.arcgis.com/home://item.html?id=c55688a269934e 1f95d90bee099467c5. 6 De acordo com Tarmyno, Šlienavà cai em dois pontos: maior parte pertence ao ponto Armãliškių (LKA534), menor Márgininkų (LKA553). Os autores deste artigo vivem em Márgininkų ponto (LKA553).
Artigos Articles 215 / Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis 1 PAV. Tiriamieji pontos LKA Metodologia de Investimo. Como já mencionado, análise de linguagem escolher diferentes kart apresentadores. Assim nãoivadova-se ao critério NORM tradicional7. Tais práticas na Lituânia mantêm-se e anteriormente, verdade, a aplicando keliakalbių famílias pesquisas (plačiau sr. Mikulėnienė, Pocevičiūtė 2018). Opcionando pateikėjus da mesma família, não só pode ser identificadas agradeiras linguísticas peculiaridades, mas e evitada acidentais (ou individualizuotas) seus pavortojamento casos. Desde eles particularmente desejadaujama afastar-se, tentando reconstruir local idioma variante. Palyginti pequeno número de respondentes permite modelar peculiaridades da língua local, e este modelo pode mais tarde ser preenchido de outros apresentadores dados. 1. TIRIAJ AGEIAUS TIPOLOGHIAS SPECIFICA Como já mencionado Įvade, horizontalis e verticalis dimensmuo pateikėjo relação oferece não só realaus tempo linguinos factos de fixação possibilidade, mas e 7 Angl. non-mobile older rural male. Este critério sietinas com statišku tarmės imagem. Do ponto de vista NORM, o informante adequado é paguvênés, sėslus homem do campo (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32).
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX prieigą prie stebimojo laiko duomenų, t. y. skirtingo amžiaus grupių tarminių características. A perspectiva de tempo de observação é reforçada pelo fato de que realis tempo de estudo (pateikėjų apelação) 2020 l. i. i. após cento anos desde o chefeio pateikėjo nascimento e depois 61-erių anos desde elevação do empolgamento Nẽmuno valė (žr. fig. 2.). 2 PAV. Anos de nascimento dos Pateicedores a partir de uma perspectiva de tempo real e observado Guovaujante 20112014 m. tipologia do projeto, Nẽmuno vale da inundação (1959 m.) pateikėjai pertenceu meudiniaya e nova geração (ou ainda não nasce)8. 2020 m., na pesquisa, todos (também e alguns poquniciados descendentes) já eram tornados representantes da geração mais velha t. y. mais velhos do que 50 m. Likkamas vivos dos pessoas, nebėra. Tačiau, kaip minėta, amžiaus skirtumas tarp vyriausių ir jauniausių pa1959 m. pertenusiuses mais velhos carta, já fornecedores possíveis pais e filhos para as diferenças de linguagem (arrepumams) revelado9. Os pais (necessariamente do idade) atribuídos à sênior carte, e os filhos jaunesniajai. Tokia tipologia reflete geração não só sociolingvistiniu, mas e também demografico ponto de vista, taigi permite, analisando dados observadoio tempo, esclarecer a possível local do patarmês variante kaità seu fortalecimento ou enfraquecimento. 8 Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktivioji tarminės informacijos sklaida (VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028), vadovė prof. dr. (HP) D. Mikulėnienė. Financiado sob o programa da UE Subama de cientistas e outros pesquisadores à atividade científica (visuotinė dotacija). 9 A tipologia de idade em estudos pode variar, dependendo de demográficos e kt. fatores (Bakšienė 2021: 74). Criação Tarmyno modelo, futuro planejada aplicar a toda língua lituânica área de pesquisas, da geração deme também encorregado: a geração sênior atribuídos pateikėjai, mais velhos do que 60 m. século (no lugar 50 m.), e à média 3159 m. (Bakšienė 2021: 74).
Artigos Articles 217 / Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis 2. TIRIAMOJI TERRITORIO O surgimento kaũno mãrių Pakauns parte pairatê um específico campo de pesquisas. Devido aos hidroeléctricas construções ocorridos no XX a. 6-ajaméstimo do Nẽmuno valê (fúsimo Kaũno mãrių fundo) evacuando habitantes locais, a maior parte das pessoas kėlėsi em adjimas localidades, portanto 2020 m. a maior sua concentração зафиксирована в памары. Como mencionado, dois artigo investigam os dugniečiai vivem Šlienãvoje (Samyl sen., kairiajame marių krante), atribuídoi PiliuonõsSamyl arealui (sis arealas introduziam-se bendrinės-tarminės kalbos židiniu (Bakšienė 2021: 81). Kiti Du gyvena Rušiškėse – dešiniajame marių krante (žr. 3 pav.). 3 PAV. Pateikėjų lokacija ir iškeldinimo kryptys Decidendando de todas as classificações de tarmies lituanos, esperėtina tarminis ploto unitisum (žr. 3 capítulos). Outra vertus, em diferentes períodos
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX emryškėja alguns dos caráter de tarminių nesutapimai e potimą pereigiškumą suporų aukštaičių plota, no qual há 218 nuojantis priedzūkis. Taigi horizontaliuoju lygmeniu teritorija nėra visiškai homogeniška: tai vakacaracterísticos tarminių ypatybių. 3. TIRIAMOJO PLOTO TARMINS YPATYBS a característica tarminê do terreno é preservada jovemgramaticos característico da divisão tarmies de acordo com os sinais foneticos: no final do XIX a Antanas Baranauskas esta área atribuiu aos rytiečiams primimesiems pietiečiams (Baranovskij 1898: 4951; também ver Geržotaitė 487, XX a primeira metade Antanas Salys aukštaičiams viduriečiams (Salys: 1933: 2134; Salys: 1992: 10911 o XX a anro half: Zigmas Zinkevičius and Aleksas Girdenis 2016) Tirų aukštai kauniškiams (Zinkevičiai, Girdenis 139: 1966: […] 146) Priedzūkio peculiaridades kalbininkai são zafiksavę abipus Nẽmuno isso vakarų aukštaičių kauniškių e pietų aukštaičių pereiga. Stambesniais priedzūkio Mikulėnienė, Salienė 2005: 114116). centrais įvardijami Balbiẽriškis, Prenai, Brštonas, Kaišiadórys (Bacevičiūtė, de material Representantes deste leito são separados de bastante ryškių fonetinių peculiaridades: (1) como pakraštiniai vakarų aukštaičiai, no lugar balsio e (exusio nosinio ę) às vezes taria i (i·) (pvz., teñ ti·, išsigañdęs isigadis) (Salys 1933: 31; 1992: 113; Zinkevičius 1966: 82 e kt. ; Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116); (2) no lugar ą ų (pvz., žuolas ú·žuolas, gržtas grũ·štas) (Salys 1992: 113; Morkūnas 1994: 85–86 ir kt.); (3) žodžio pradžios e atliepia kaip a (pvz., eket – aket·, ešerỹs – ašer·s) (Zinkevičius 1966: 121122, 449; Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė2005: 114); (4) como e na grande altataiças patarmês parte, muitas vezes alongua primuosius tvirtapradžius dvigarsių dėmenis i, u (pvz., drbti d·rpt, stùmti stúm·t) (Zinkevičius 1966: 107 e kt. ; Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 114); (5) kietina priebalsį l (pvz., lẽdas łã·das, léisti lái.st) (Zinkevičius 1966: 160161; Salys 1992: 109111; Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116);
Artigos Articles 219 / Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis (6) gali tarti atviresnius balsius ė, o (bga – b·ga, tóks – t·ks) (Zinkevičius 1966: 71, 74–75; Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116)10. De características morfológicas menėtinos: (7) varriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė pode ser -u (pvz., põnui põnu) (Zinkevičius 1966: 248; Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116); (8) prielinksninėse construções às vezes galūnė -i (ikidagi até dañgui (iki dangaũs), atékregi até kragui (iki krago) (Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116); (9) pode ser usado iliativo (pvz., viduñ, šliūbañ) (Zinkevičius 1966: 200, 2005210; Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 209: 116); outra peculiaridade do preedzūkio daiktavardžio baigmens -uo keitimas -uva (pvz., sesuõ sesuvà, vanduõ vanduvà) (Zinkevičius 1966: 8687; Salys 1992: 113; Morkūnas 1994: 87) (10); mais amplamente sobre priedzūkį sr. (Salys 1933: 2832; 1992: 113; Morkūnas 1994: 8492; Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 114; 116). Neste artigo, com base num modelo teórico, baseado em dezimtimi tarminių priedzūkio peculiaridades, caracteriza-se dugniečių kalba. 4.RESPONDENT CALBOS CHARACTERISTICA Išnagrinėjus quatroos 2020 m. aplausustos agradcedores linguagem, esclarecido que pamaryje preedzūkio peculiaridades esama. Medjiaga gravar 2 horas. 34 min. de duração conversas com dois agradeiros de Ruiškių (LKA536 ponto) e dois agradeiros de Šlienãvos (Márgininkų (LKA553) ponto) comparada com 1982 m. O uso das attitudes da língua lituviana verificado a partir da perspectiva do observador do tempo. Segundo o laso“ (LKA) „Fonetikos“ žemėlapiais ir jų komentarais. Taip priedzūkio ypaarquivo Tarmių do Centro Geolingvistico do Instituto Lituânico, Rušiškių 10 Estes exemplos são apresentados assim como indicado nas fontes citadas (lietuvių dialektologijoje įprasta kopenhagine transkripcija). caracterizando a linguagem dos apresentadores, exemplos serão escritos palaipsniui įsigalinčios tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenimis. Plačiau apie TFA žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017; Bakšienė 2018.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX 10 PAV. 1982 m. LKA Fonetikos mapápio No. 20 fragmentar: kamieno i, u tvirtapradžiuose dvigarsiuose 1982 m. LKA Fonética mapa No. 20 essencialmente reflete dois planos horizontaliuosos unidade de área de um ponto de vista sincronístico, e sugretinos com 2020 m. dados e diachroniniu (da perspectiva do tempo observado). 4.4. Priebalsio l kietinimas Na Pamaryje bastante ryški mais uma peculiaridade priebalsio l eneiçamento. 2020 m. peculiaridade encontrada em ambas as mares; consul. tabelê 4. 4 LENTEL. Priebalsio l endurecimento Pateikėjai +/- Pavyzdžiai Šlie_V_1920 +/(-) njɑpɛ1ˈlɑɪdo; p1ɑˈlɑɪdo (x 2); n1ˈlɑɪdji; ɪ1ˈlɑɪjɛ; p1ˈlɑɪd (šūʋius); njpɛɑ1ˈlɑɪd; lɪˈdjɪmɑ; lɪˈdɪmo; lɑsjɪnm (vištą) Rumš_M_1930 + ɪj1ˈkjeːlː (x 2); kjɛˈlɑs; ʋjɛˈlɑs; lnj1ˈtjiːnos; lnj1ˈtjiːnuː Šlie_M_1951 - Rumš_V_1954 +/- bɔɪˈkjæˈlː
Straipsniai / Articles 227 Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis 2020 m. aplaususti dugniečiai priebalsį l kietina em várias posições. Priebalsį l kietina três dos quatro pracedores, porém não completamente consistentemente (passaiko isimčių). De acordo exemplos abundá, principalmente l kietinamo pateikėjo Šlie_V_1920 falboje, porém palavrasias išklė, neišklė, atklė ištartas e minkštas l. Tik pateikėja Rumš_M_1930 priebalsį kietina todo o tempo. Como e balsios atliepimo casos, novamente exiriškėja geração importância: observável, que 1951 m. nasceu pateikėja priebalsio l completamente nekietino, e 1954 m. nasęs pateikėjas apenas uma vez. Priebalsio l kietinação cartografado em mais um 1982 m. LKA Fonetikos mape. Aqui No 15 kamieno e, ei po priebalsio l (pvz., lẽdas, léisti); sr. Na margem 11 pav., o žemėlapyje Nr. 72 – kamieno n po l; žr. 12 pav. esquerda (daí e também Šlienãvoje Márgininkų (LKA553) ponto) captada e(i), e a(i), e direitinha (Rušiškėse, LKA536) um a(i) (LKA II 3334). Vadici, Rušiškėse l prieš e(i) sempre tartas kietai. 2020 m. tendências mantidas Šlienãvoje (Márgininkų (LKA553) ponto) kietinam rečiau do que Rušiškėse (LKA536). Ainda aborda-se um caso de priebalsio l enetamento em 1982 LKA Fonetikos mapasapis No. 72 (zr. Fig. 12). Ao contrário do mapa no No. 15 (Fig. 11), aqui зафиксирован kamieno en po l (LKA II 8889). 1982 m. cartografa-se aparente enetamento em abébias margens, porém Šlienavà (Márgininkų (LKA553) ponto) consideraitina fronteira, a partir da qual começama a enetinti priebalsį l po en. 2020 m. esta peculiaridade rasta só agradiais Rumš_M_1930 falboje, na palavra lentýnos: lnj1ˈtjiːnos; lnj1ˈtjiːnuː (žr. 4 lentelę). Portanto farytina pressuposto, que bendrinês língua variante (minkštasis priebalsis l prieš en) podia adquiriralėti na quinta esquerda até pat marių. Priebalsio l. kietinação cartografado não só em 1982 LKA Fonetikos zemėŠi 2014 lapiuose, bet ir 2014 m. monografijoje (Mikulėnienė, Meiliūnaitė, sud., 2014); žr. 13 pav. m. material baseado em 1982 LKA Fonetikos mapas No. 15 e No. 28; indica-se que priebalsio l. área de consumo permaneceu tal, como era na segunda metade do XX a., mas esta peculiaridade fonética é introduzida como nykstanti, melhor conservada na galeria da mais velha (Bakšienė,žotaitė, Leskaus Gerkaitė 2014: 255). Dar vienõs priedzūkio peculiaridades abriu alegados balsių ė, e 2020 m. aplausustų pateikėjų falboje nepasitaikė. 1982 m. LKA Fonetikos mapes Rušiškėse (LKA536) e Šlienãvoje (Márgininkų (LKA553) ponto) também nãorepresentam abertamente o balsių ė ir o tarimo (plačiau sobre balsių ė ir o tarimą žr.: LKA II 44–58).
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Acta Linguistica 228 Lithuanica LXXXIX 11 PAV. m. 1982 LKA Fonetikos mapápio No. 15 fragmento: kamieno e, ei po priebalsio l 12 PAV. 1982 m. LKA Fonetikos mapápio No. 72 fragmento: kamieno en po l
Artigos Articles 229 / Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis 13 PAV. X fragmento do mapa: kamieno e, ei, ė po priebalsio l 4.5. Características morfológicas Tendo em conta as peculiaridades fonetinas teigtina, que o local variante larminis não está completamente extinto, porém os dados morfologicos mostram drastiça mudança no continuum vertical, ou na escala de tempo observado. Os exemplos morfológicos particularmente estão relacionados com a idade dos pateikedores. Embora ambos os mais velhos apresentadores teoricamente atribuíveis a uma só carta (amžiaus diferum dez anos), os dados terminados não são homogeniški. do Governio agradecido em língua pronuncistos três características morfológicas, dezimčia anos jaunesnės pateikėjos em língua uma, e jaunesniųjų em língua morfologických preedzūkio de características de todo não pairaikė; consul. 5 tabelê.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 230 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX 5 LENTEL. Características morfológicas da língua dos fornecedores Pateikėjai Varriškos giminės daiktavardžių naudininko galūnė -u vienaskaitos Iliatyvas Daiktavardžio baigmuo -uo altera-se -uva Šlie_V_1920 ʋjiɛ1ˈnɑm 1ˈsuːn mjɪˈjkjæljɪn sjsˈʋɑ lima sieti um 1982 m. LKA Fonetikos mapa Nr. 67 (LKA II 8283); cf. fig. 14 5 Da tabela Rumš_M_1930 jʲɛʊˈnʲɪmʊ - - Su morfologine ypatybe – daiktavardžio baigmeniu -uva vietoje -uo – gavê-se que a peculiaridade detectou Šlienãvoje (Márgininkų (LKA553) ponto). 14 PAV. LKA mapeio No. 67 fragmento: abrios galūnės kirčiuotas uo Kadangi 1982 m. LKA Fonetikos mapeio No. 67 baigmento -uva gausiai 2020 m. entrevistando os residentes completamente fiksuotas, ši ypatybė laikytina nykstančia13. desapercebida galūnės -i prielinksninėse construções, porém isso não surpreendeu, pois e de outros pesquisadores ela é indicada como pasitaikanti tiknien vezes (Bacevičiūtė, Mikulė, Salienė 2005: 116). 13 LKA Fonetikos no mapa No. 67 baigmio -uva cartografado em ambas as mares, tačiau Márgininkų (LKA553) punkte užfiksuotas tik žodis šuvà.
Straipsniai / Articles 231 Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis Como e fonetísticos, morfologicos característicos vartosena não seietina com concretia habitamna localidade. 4.6. Aparição das características terminárias no contínuo vertical Rastų tarminių ypatybių sąranką pagal dažnį vertikaliajame kontinuume sr. 15 fig. 15 PAV. Termínicas peculiaridades (ne)buvio 15 quadroikslas mostra preedzūkio distintivos peculiaridades nykimą: palavra do começo vozis e atliepiamo como a três casos de quatroas, e antrõsios distinamsias peculiaridades balsio ą atliepimo como ų (uː) neišgirsta. Vyriausi pateikėjų falboje priedzūkio fundamento tierčiausias. Na sexta década nasceram nas línguas de seus filhos características mais raras, usadas para pramaiši com variantes da língua bendrinesa; menor das peculiaridades mais novo pateikėjo (Rumš_V_1954) falboje. Por outro lado, menciona-se que ele ainda kietina priebalsį l, ao contrário do três anos seniorė pateikėja Šlie_M_1951. Dado que as características ryškiosios pateikėjų no idioma variavam (às vezes quando independentemente nem da localidade, nem da geração), no lugar dos tarminių požymių, manytina, já adquirili tarmiškieji žymenys (apie tarmiškojo žymens sąvoką žr.: Mikulėnienė 2019: 60).
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Teritoriniu lygmeniu (horizontaliajame kontinuume) nėra tendencingų fonetinių diferenças. Hanisi, dos dois Kaũno mãrių fundo localidades Dvarẽliškių e Rušiškių habitantes tinham falar homodai. APIBDRINIMAS Artipsnyje atualizar du geolingvistiniai níveis localidades (horizontalusis) e geros (verticalusis). Nestes níveis, com base num modelo teórico, baseadoam dezimtimi tarminių preedzūkio peculiaridades, analisėtas pateikėjų kalbinės peculiaridades. No continuum horizontal, foneticas preedzūkio características são usadas bastante uniformemente esquiária e direita Kaũno mãrių krante Šlienãvoje (Márgininkų (LKA553 ponto) e Rušiškėse (LKA536) nerasta didelių (ar como em (iː), a tendencingų) tarminių skirtumų. Abiejuose krantuose balsis e (ę) atliepiamas voz e atliepiado como a no início das palavras, abundantemente alginados os primeiros tvirtapradijos de dobarsias i, u, kietinamasbalsis l. Fragmenti poderiam suponar a peculiaridade morfológica (mais deles encontrada na direita k), porém a sua utilidade é dada com amiau. Avaliando a partir da perspectiva de tempo observado, os dados (ypatybės, que ainda se encontram agradeiros no discurso) em substância coincide com 1982 d. LKA Fonetikos mapeis (2020 d. tarminių ypatybių pastaiko (ir) em outras palavras, do que indicado 1982 d. LKA Fonetikos mapes). No continuum vertical existe uma diversidade. Todos dugniečiai prolongam primtuosos tvirtapradžių dvigarsių dėmenis i, u. A Palavra começas vozį e como a atliepia três de quatroų (išskyrus jauniausią pateikėją). Priebalsį l kietina todos, exceto a segunda de acordo jovem apresentadora. Balsį em (iː) lugar e (buv. nosinio ę) taria três principais. Dalies características neapertada (darytina pressuposta que elas esquecidas ou nykstančios): não encontre nem um ą atliepamento como ų (uː) caso; nem um respondente balsių ė, e netaria abriiau. Paprastai vyresni gyventojai yra išlaikę daugiau tarminių bruožų – ši tendencija ypač atskleista morfologinių ypatybių vartosenoje: vyriausiojo pateikėjo (g. m.) na língua foram detectadas três características morfológicas: varriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos galūnė -u (ʋɛjiɑ1ˈnɛm 1ˈsuːn), iliatyvo (mjɪˈjkjæljn), daiktavardžio baig -uva (sjɑs 1920ˈˈˈ). Dešimčia anos jaunesnės pateikėjos falava só da virriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos galūnė -u (jjɛˈnjɪm). 1951 e 1954 m. nasceu agradedores em língua de características morfológicas tarmínicas nerosta. Pode-se afirmar que Dvarẽliškės e Rušiškės até levantamento pertenciam isso a mesma termina território priedzūkiu. Vietovės, para quais dugniečiai foram
Artigos Articles 233 / Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis (Šlienavà Márgininkų (LKA553) ponto) e Rušiškės (LKA536 ponto), também considerittinas uma tarmine priedzūkio território. ta de duas famílias fala. Sukūrus priedzūkio ypatybėmis grįstą teorinį modelį, straipsnyje išanalizuoMais tarde, deste modelo pagrundo será realizada reconstrução da variante da língua local da área investigável. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologiescaldados ja, teoria e métodos. Fundamentais conceitos. XXI a. iniciais liituanos tarmynas: geolingvistinis e sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai and their commentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 2947. Bacevičiūtė Rima, Mikulėnienė Danguolė, Salienė Vilija 2005: Vakarų aukštaičiai kauniškiai e Klaipėdos krašto aukštaičiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė 2017: Internacionais foneticas abėcėlės aplicação para sons de tarminos lituanos possibilidades. Baltistica 52(1), 105135. acessível na internet: https:www.baltistica.ltindex.php/baltistica/article/view/2303/2270 [visualizado 2023-05-29]. Bakšienė Rima, Geržotaitė Laura, Leskauskaitė Asta 2014: X mapa e comentário. XXI a. iniciais lituãos tarmės: geolingvistinis e sociolingvistinis estudo Bakšienė Rima 2021: Kauno (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 255. rajono lingubinis variantiškumas Tarmyno modelo fundamento do estabelecimento. Respectus Philologicus 39(44), 7388. Prieiga na internet: https://www.zurnalai.vu.ltrespectus-philologicus/article/view/21920/23210 [visualizado 2023-05-30]. Bakšienė Rima 2017: Lietuvių patarmių transkripcija TFA símbolos: vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Acta Linguistica Lithuanica 77, 237254. acessível na internet: https journals.lki.lt/9actalinguisticalithuanica://article/view/83728 [visualizado Baranovskij Antonij J. 1898: Бaрaновскiй, Aнтoнiй Я. Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ [Zamětki o litovskom’ jazikě i slovarě], Санктпетербургъ: Типографiя 2023-06-08]. Imperatorской Академи Наукъ [Sanktpeterburg: Tipografija Imperatorskoj Akademii Nauk]. Berruto Gaetano 2010: Structure and Dynamics of a Language Space: 13. Identifying dimensions of linguistic variation in a language space. Language and Space. An International Handbook of Linguistic Variation, vol. 1: Theories and Methods,
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 234 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Handbücher zur Sprach Handbücher zur Sprachund Kommunikationswissenschaft, ed. by P. Auer, J. E. Schmidt, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 226241. Geržotaitė Laura 2016: Estudo da classificação de Lithuanian tarmių geolingvistiniu aspektu: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKA II – Lietuvių kalbos atlasas 2: Fonetika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, M. Razmukaitė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKASMRK Lituanian TSR MA Lituvian language instituut, Lithuanian language atlasu surinktosios medžiagos registracijos knyga (pradėta 1952 m.). Saugoma Instituto da língua Lituânica Geolingvistikos centro Tarmių archyve. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: desde tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. Respectus Philologicus 35(40), 5162. acessível na internet: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716/11395 žiūrėta [žiūrėta 2023-05-30]. Mikulėnienė Danguolė 2022: História do instituto da língua Lituânica 2: kalbotyros aneksija, Vilnius: Lituvian Language Institute. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta, sud., 2014: XXI a. início das línguas lituanas: geolingvistinis e sociolingvistinis estudo (zemėlapiai e seus comentários), Vilnius: Briedis. Morkūnas Kazys 1994: Devido predzūkio e seus limites. Lituávio linguotyros questões 34, 8492. acessível na internet: https://journals.lki.ltactalinguisticalithuanica/article/ view/1465/59 [visualizado 2023-06-07]. Salys Antanas 1933: Kelios anotações tarmių história. Archivum Philologicum 4, Salys 21–34. Antanas 1992: Raštai 4: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Šidlauskas Žydrūnas 2021: Rekonstrukciniai Kauno marių dugno tarminio área aspectos. Profiles da dialectologia Lituânica: variantes regionais do início do século XXI, suas relações e perspectivas, sud. V. Meiliūnaitė, A. Čepaitienė, D. Dambrauskienė, Vilnius: Lituvian Language Institute, 4570. Prieiga na internet: http://lki.lt/wp-content/ uploads/2022/01/Lietuviu-dialektologijos-profiliai-1.pdf [žiūrėta 2023-05-30]. Urbanavičius Valdas 2020: Zemėlapio narrando. Kauno marias fundo centenmecio história. acessível na internet: https:www.arcgis.com/home://item.html?id=c55688a269934e1f95d90bee099467c5 [viuitada 2023-05-30].
Artigos Articles 235 / Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis Willemyns Roland, Bister Helga 1989: The Language Continuum as a Pluridimensional Concept. Status and Function of Languages and Language Varieties, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 541551. Zinkevičius Zigmas, Girdenis Aleksas 1966: Por causa das classificações de termos da língua lituãs. Kalbotyra 14, 139147. Zinkevičius Zigmas 1966: Lituvians dialektologija: ligignamoji tarmių fonetika i morfologija, Vilnius: Mintis. The Reconstruction of the Priedzūkis Dialectal Features in Horizontal and Vertical Continuum: the Case of the Bottom of the Kaunas Lagoon SUMARY O article apresenta the specifics of the age typology of the subjects from the perspective of apparent time. Generational issues are introduced. The residential area of the informants is contextualised, and directions of migration of the population evicted from the bottom of Kaunas Lagoon are provided. The dialectal characteristics of the study area are discussed. Taking into consideration that the study area is a transitional area between the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas and the Southern Aukštaitian subdialect (and is to be considered to be Priedzūkis subdialect area), a theoretical model based on ten Priedzūkis dialectal features is developed. Based on the developed theoretical model, the language of the informants (two families) is characterised. Dissemination of dialectal data in the horizontal and vertical continuum is shown. Data, collected in 2020, is compared to the linguistic facts of the maps in Phonetics (LKA 1982). The material from different periods is homogenous in most cases the shifts in the use of dialectal (phonetic) features are small. Based on the data at the time of apparent, a reconstructive framework to understand the local variation of the subdialect at the bottom of the Kaunas Lagoon is created. Introducida 2023 m. augpjücio 9 d. ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia
[email protected]