Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis

ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-5763-6921 Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, lietuvių kalbos dialektologija. DOI: doi.org/10.35321/all89-10 PRIEDZŪKIO TARMINIŲ YPATYBIŲ REKONSTRUKCIJA HORIZONTALIAJAME IR VERTIKALIAJAME KONTINUUME: KAUNO MARIŲ DUGNO ATVEJIS The Reconstruction of the Priedzūkis Dialectal Features in Horizontal and Vertical Continuum: the Case of the Bottom of the Kaunas Lagoon ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjamas Kauno marių užlieto ploto ir pamario tarminės zonos horizontalusis ir vertikalusis kontinuumas. Tiriamoji medžiaga rinkta Rumšiškėse (LKA536) ir Šlienavoje (Márgininkų (LKA553) punktas). Kalbinti iš Kauno marių dugno kilę pateikėjai, gretinta dviejų šeimų (skirtingų kartų gyventojų) kalba. Tiriamoji teritorija – tai vakarų aukštaičių kauniškių plotas, kuriame tikėtasi rasti priedzūkio tarminių ypatybių. Ši prielaida patvirtinta: nors teoriškai priedzūkio apraiškos ryškiausios dešiniajame marių krante ir Nemuno apylinkėse pietų kryptimi, išsiaiškinta, kad jos gajos abiejuose krantuose, prie pat marių. Kartu tai suponuoja ir tarminio ploto išskirtinumą. Straipsnyje išryškėja ir vertikaliojo kontinuumo reikšmė: nustatyta akivaizdi tarminių ypatybių ir pateikėjų amžiaus koreliacija. Į amžiaus tipologiją pažvelgus naujai – nesilaikant įprasto skaidymo trimis kartomis, gilesniais pjūviais atskleistas vertikalusis fragmentiškumas. Straipsniai / Articles 211 ŽYDŪNAS ŠIDLAUSKAS Vyresni pateikėjai (kurie, remiantis tradiciniu trijų kartų skaidymu, priklausytų tai pačiai kartai kaip ir jaunesnieji) yra išlaikę daugiau priedžiūkio ypatybių. ESMINIAI ŽODŽIAI: vakarų aukštaičių kauniškių patarmė, pietų aukštaičių patarmė, horizontalusis kontinuumas, vertikalusis kontinuumas, Kauno marios. ANNOTATION The article analyses the horizontal and vertical continuum of the territory flooded by Kaunas Lagoon and the coastal dialect zones. The study material was collected in Rumšiškės (LKA536) and Šlienava (Margininkai (LKA553 point)). The informants once lived at the bottom of the Kaunas Lagoon; the language of two families (inhabitants of different generations) was contrasted. The study area is the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas area, where Priedžiūkis dialectal features were expected to find. This assumption was confirmed: although theoretically, the manifestations of Priedžiūkis are the clearest on the right bank of the lagoon and the vicinity of Nemunas toward the south, the findings show that the manifestations can be found on both sides of the lagoon, close to the lagoon. At the same time, it implies the distinctiveness of the area. The article also highlights the significance of the vertical continuum: a clear correlation between dialectal characteristics and the age of informants was established. With a new approach to the typology of age, breaking away from the usual three-generation division, the vertical fragmentation is revealed in deeper cross-sections. The older informants (who, according to the traditional three-generation division, would belong to the same generation as the younger ones) have retained more of the Priedžiūkis features. KEYWORDS: Western Aukštaitian subdialect of Kaunas, Southern Aukštaitian subdialect, horizontal continuum, vertical continuum, Kaunas Lagoon. ĮVADAS XX a. antrosios pusės dialektologijoje paprastai buvo apsiribojama horizontaliuoju kontinuumu. Laikytasi nuostatos, kad kalbos reiškiniai išplitę tam tikroje teritorijoje. Tyrimais siekta apibrėžti „Lietuvių kalbos atlaso“ (toliau – LKA) punktus. XXI a. pradžioje, Lietuvoje pradėjus plėtoti geolingvistiką ir pripažinus, kad tarp tarmių ir bendrinės kalbos „esama daug pereiginių variantų“, į metodologinį kalbinės analizės instrumentarijų buvo įtrauktas ir sociolingvistinis kartos kintamasis. Šis ir kiti sociolingvistiniai kintamieji įgalina vertikaliojo kontinuumo – laipsniško pateikėjus charakterizuojančių kintamųjų 212 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedžiū̄kio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis išsidėstymo – tyrimus (Willemyns, Bister 1989: 541; Berruto 2010: 235–236; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 39). Vietinių tarminių variantų ir bendrinės kalbos sąveika aktualizuota 2018–2020 m., kai Kauno rajono kalbinę situaciją tyrė Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkai¹, ir 2020–2021 m., kai buvo renkami ir pildomi duomenys būsimajam Tarmynui². Tuomet geolingvistikos metodais buvo aptartas horizontalusis ir vertikalusis Pakaunės ploto fragmentiškumas (Bakšienė 2021: 73). Atliekant šiuos tyrimus, skirta dėmesio Kauno marių apylinkėms, kuriose 2020 m., renkant terminę medžiagą, lankytasi ir šio straipsnio autoriaus: ieškota žmonių, iki XX a. šeštojo dešimtmečio gyvenusių Nemuno slėnyje; jį užliejus, 1959 m. buvo suformuotos Kauno marios (plačiau žr. Šidlauskas 2021: 37–57 ir ten nurodyta literatūra). Iškel­dinti iš savo gyvenamųjų vietovių, dugniečiai³ dažniausiai migravo į artimas apylinkes, todėl tikėtina, kad jie ir jų palikuonys gali (galėjo) būti išsaugoję ir autentiškų vietinių kalbos ypatybių, kurios buvo būdingos ir Kauno mariomis užtvindytiems kaimams. Lietuvoje tai pirmasis dialektologinis–rekonstrukcinis tyrimas, ap­rėpiantis gyvenamosios teritorijos sunaikinimą ir priverstinį iškeldinimą. 2020 m. buvo apklausti 53 pateikėjai, įrašyta apie 50 val. pokalbių. Šio straipsnio tiriamoji medžiaga – 2 val. 34 min. trukmės garsо įrašai, kuriuose šneka po du tos pačios šeimos skirtingų kartų pateikėjus – tėvus ir vaikus. Straipsnyje remtasi keturiais pateikėjais nuo 66 iki 100 m. amžiaus; pasirinktos dvi šeimos, kurių vyresnieji yra patys vyriausi iš visų kalbintų pateikėjų. Keturių kalbėtojų pagrindu kurtas teorinis modelis, kuris vėliau (tolesniuose tyrimuose) bus taikomas visiems respondentams. Taigi šio straipsnio objektas – iš Kauno marių dugno kilusių žmonių (ir jų palikuonių) kalba; žr. 1 lentelę. ¹ Tyrimus iš dalies rėmė Kauno rajono savivaldybė. Tyrimų vadovė – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. ² Projektas „Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenyno modelio sukūrimas“, vadovė dr. Agnė Čepaitienė. Finans uotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programa). Prieiga internete: https://tarmynas.lki.lt/ (prisijungimas turint paskyrą). ³ Tai prigijęs žmonių, gyvenusių Nemuno slėnyje prieš užtvin­dymą (dabartiniame Kauno marių dugne), įvardijimas (Kauno marių regioninio parko Lankytojų centro vyr. specialistės Ramunės Mikitiejėvos informacija; interviu su autoriumi 2020–09–14, įrašas saugomas Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve). Straipsniai / Articles 213 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 1 LENTELĖ. Pateikėjų šeimos ir jų gyvenamoji vieta⁴ Pateikėjai | Garso įrašo trukmė | Kil mės vieta | Dab. gyv. vieta Pirmoji šeima | Rumš_M_1930 | 1 val. 11 min. 0 s. | Rumšiškės | Rumšiškės | Rumš_V_1954 | Antroji šeima | Šlie_V_1920 | 1 val. 23 min. 19 s. | Dvareliškės | Šlienava | Šlie_M_1951 | Pateikėjai gyvena skirtinguose marių krantuose. Dabartinių (perkeltų) Rumšiškių gyventojai iki užtvindymo gyveno senajame Rumšiškių miestelyje, o Šlienavos gyventojai yra kilę iš Dvareliškių (kaimo, buvusio tarp Rumšiškių (tiek senųjų, tiek dabartinių) bei Šlienavos)⁵. Šiuo metu Rumšiškės priklauso Rumšiškių seniūnijai, Kaišiadorių rajonui, o Šlienava – Samylų seniūnijai, Kauno rajonui. Tai du LKA punktai – Rumšiškių (LKA536) ir Mārgininkų (LKA553) (žr. 1 pav.)⁶ Pateikėjų sudėtis atitinka veidrodinį principą: apklausti motina (Rumš_M_1930) ir sūnus (Rumš_V_1954) bei tėvas (Šlie_V_1920) ir duktė (Šlie_M_1951). Juos galima apibūdinti kaip sėslius, tik sūnus Rumš_V_1954 dirba Kauno mieste. Pateikėjų kalbinę (tarm inę) charakteristiką žr. 4 skyrių „Respondentų kalbos charakteristika“. Šiam straipsniui pasirinktos medžiagos analizė padeda siekti ir užsibrėžto tikslo – atskleisti horizontalųjį ir vertikalųjį Kauno marių dugno bei pamario tarminės kalbos savitumą. Kadangi amžiaus skirtumas tarp vyriausio ir jauniausio pateikėjo – 36 metai (žr. 2 pav.), surinkta tarminė medžiaga atskleidžia ne tik realiojo, bet ir stebimojo laiko kalbines tendencijas, o tai dar labiau sustiprina vertikaliąją tyrimo ašį. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: (1) išnagrinėti 2020 m. kalbintų vyresnių ir jaunesnių gyventojų, priklausančių dviem šeimoms, kalbines ypatybes; (2) apibūdinti tarminę Kauno marių dugno ir pamario zoną vertikaliuoju (skirtingų kartų) lygmeniu. ⁴ Pateikėjai užkoduoti šia tvarka: vietovės santrumpa, lytis, gimimo metai. Pvz., Rumšiškėse gyvenanti moteris, gimusi 1930 m.: Rumš_M_1930. ⁵ Gyvenamųjų vietų išsidėstymą Kauno marių dugne žr. Valdo Urbanavičiaus žemėlapio pasakojime. Prieiga internete: https://www.arcgis.com/home/item.html?id=c55688a269934e1f95d90bee099467c5. ⁶ Remiantis Tarmyno duomenimis, Šlienava patenka į du punktus: didesnė dalis priklauso Armališkių punktui (LKA534), mažesnė – Mārgininkų (LKA553). Šio straipsnio pateikėjai gyvena Mārgininkų punkte (LKA553). 214 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedžiūko tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuuome: Kauno marių dugno atvejis 1 PAV. Tiriamieji LKA punktai Tyrimo metodologija. Kaip jau minėta, kalbos analizei pasirinkti skirtingų kartų pateikėjai. Taigi nesivadovaujama tradiciniu NORM kriterijumi⁷. Tokios praktikos Lietuvoje laikytasi ir anksčiau, tiesa, ją taikant kelikalbių šeimų tyrimams (plačiau žr. Mikulėnienė, Pocevičiūtė 2018). Pasirinkus pateikėjus iš tos pačios šeimos, ne tik gali būti identifikuojamos pateikėjų kalbos ypatybės, bet ir išvengiama atsitiktinių (ar individualizuotų) jų pavartojimo atvejų. Nuo jų ypač pageidaujama atsiriboti, bandant rekonstruoti vietinį kalbos variantą. Palyginti mažas respondentų skaičius leidžia modeliuoti vietinės kalbos ypatybes, o šį modelį vėliau galima pildyti kitų pateikėjų duomenimis. 1. TIRIAMŲJŲ AMŽIAUS TIPOLOGIJOS SPECIFIKA Kaip jau minėta Įvade, horizontalusis ir vertikalusis matmuo pateikėjo atžvilgiu suteikia ne tik realaus laiko kalbinių faktų fiksavimo galimybę, bet ir ⁷ Angl. non-mobile older rural male. Šis kriterijus sietinas su statišku tarmės vaizdu. NORM požiūriu, tinkamas informantas yra pagyvenęs, sėslus kaimo vyras (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32). Straipsniai / Articles 215 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS prieigą prie stebimojo laiko duomenų, t. y. skirtingo amžiaus grupių tarminį ypatybių. Stebimojo laiko perspektyvą sustiprina tai, kad realusis tyrimo laikas (pateikėjų apklausa) – 2020 m., t. y. po šimtmečio nuo vyriausiojo pateikėjo gimimo ir po 61-erių metų nuo iškeldinimo iš užliejamo Nemuno slėnio (žr. 2 pav.). 2 PAV. Pateikėjų gimimo metai iš realiojo ir stebimojo laiko perspektyvos Vadovaujantis 2011–2014 m. projekto tipologija, Nemuno slėnio užtvindymo metu (1959 m.) pateikėjai priklausė viduriniajai ir jaunajai kartai (arba dar nebuvo gimę)⁸. 2020 m., apklausos metu, visi (taip pat ir keli pakalbinti dugniečių palikuonys) jau buvo tapę vyresniosios kartos atstovais – t. y. vyresni nei 50 m. Likusių gyvų žmonių, 1959 m. priklausiusių vyresniajai kartai, jau nebėra. Tačiau, kaip minėta, amžiaus skirtumas tarp vyriausių ir jauniausių pateikėjų – pakankamas galimiems tėvų ir vaikų tarminiams kalbos skirtumams (ar panašumams) atskleisti⁹. Tėvai (nepriklausomai nuo amžiaus) priskirti vyresniajai kartai, o vaikai – jaunesniajai. Tokia tipologija atspindi kartas ne tik sociolingvistiniu, bet ir demografiniu požiūriu, taigi leidžia, analizuojant duomenis stebimuoju laiku, išsiaiškinti galimą vietinio patarmės varianto kaitą – jo stiprėjimą ar silpnėjimą. ⁸ „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“ (VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028). vadovė prof. dr. (HP) D. Mikulėnienė. Finansuotas pagal ES programą „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“. ⁹ Amžiaus tipologija tyrimuose gali varijuoti, priklausomai nuo demografinių ir kt. veiksnių (Bakšienė 2021: 74). Kuriant Tarmyno modelį, ateityje planuojama taikyti viso lietuvių kalbos ploto tyrimams, kartos dėmuo taip pat pakoreguotas: vyresniajai kartai priskirti pateikėjai, vyresni nei 60 m. amžiaus (vietoje 50 m.), o vidurinei – 31–59 m. (Bakšienė 2021: 74). 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedžūkio terminų ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis 2. TIRIAMOJI TERITORIJA Kauno marių atsiradimas Pakaunės dalį pavertė specifiniu tyrimų lauku. Dėl XX a. 6-ajame dešimtmetyje vykusių hidroelektrinės statybų iš Nemuno slėnio (būsimojo Kauno marių dugno) iškeldinus vietinius gyventojus, didžioji dalis žmonių kėlėsi į gretimas vietoves, todėl 2020 m. didžiausia jų koncentracija užfiksuota pamar yje. Kaip minėta, du straipsnio tiriamieji dugniečiai gyvena Šlienāvoje (Samylų sen., kairiajame marių krante), priskirtinoje Piliuonos–Samylų arealui (šis arealas įvardijamas bendrinės–tarminės kalbos židiniu (Bakšienė 2021: 81). Kiti du gyvena Rumšiškėse – dešiniajame marių krante (žr. 3 pav.). 3 PAV. Pateikėjų lokacija ir iškeldinimo kryptys Sprendžiant iš visų lietuvių tarmių klasifikacijų, tikėtinas terminis ploto vientisumas (žr. 3 skyrių). Kita vertus, skirtingų laikotarpių medžiagoje Straipsniai / Articles 217 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS išryškėja kai kurių tarminių ypatybių nesutapimai ir galimą pereigiškumą suponuojantis priedzugkis. Taigi horizontaliuoju lygmeniu teritorija nėra visiškai homogeniška: tai vakarų aukštaičių plotas, kuriame yra pietų aukštaičiams būdingų tarminių ypatybių. 3. TIRIAMOJO PLOTO TARMĖS YPATYBĖS Tiriamojo ploto tarminė charakteristika yra išsaugojusi jaungramatikams būdingą tarmių skirstymą pagal fonetinius požymius: XIX a. pabaigoje Antanas Baranauskas šį plotą priskyrė rytiečiams pirmiesiems pietiečiams (Baranovskij 1898: 49–51; dar žr. Geržotaitė 2016: 48), XX a. pirmojoje pusėje Antanas Salys – aukštaičiams viduriečiams (Salys 1933: 21–34; Salys 1992: 109–114), o XX a. antrojoje pusėje Zigmas Zinkevičius ir Aleksas Girdenis – vakarų aukštaičiams kauniškiams (Zinkevičius, Girdenis 1966: 139–147). Priedėkio ypatybių kalbininkai yra užfiksavę abipus Nemuno – tai vakarų aukštaičių kauniškių ir pietų aukštaičių pereiga. Stambesniais priedėkio centrais įvardijami Balbieriškis, Prienai, Birštonas, Kaišiadorys (Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 114–116). Šio ploto atstovai atskiriami iš gana ryškių fonetinių ypatybių: (1) kaip pakraštiniai vakarų aukštaičiai, vietoje balsio e (buvusio nosinio ę) kartais taria i (i:•) (pvz., teñ – ti-, išsigandęs – isigãndis) (Salys 1933: 31; 1992: 113; Zinkevičius 1966: 82 ir kt.; Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 116); (2) vietoje ą – ų (pvz., ąžuolas – ūž́uolas, grąžtas – grū́štas) (Salys 1992: 113; Morkūnas 1994: 85–86 ir kt.); (3) žodžio pradžios e atliepia kaip a (pvz., eketė – aketė, ešerys – ašerì·s) (Zinkevičius 1966: 121–122, 449; Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 114); (4) kaip ir didelėje aukštaičių patarmės dalyje, dažnai ilgina pirmuosius tvirtapradžius dvigarsių dėmenis i, u (pvz., dirbti – dìrpt, stumti – stūm·t) (Zinkevičius 1966: 107 ir kt.; Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 114); (5) kietina priebalsį l (pvz., lėdas – lạ̄das, lėisti – lái·st) (Zinkevičius 1966: 160–161; Salys 1992: 109–111; Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 116); 218 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedū́kio tarmių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis (6) gali tarti atviresnius balsius ė, o (bėga – bė́ga, tóks – tks) (Zinkevičius 1966: 71, 74–75; Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 116)¹⁰. Iš morfologinių ypatybių minėtinos: (7) vyriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė gali būti -u (pvz., pónui – pó­nu) (Zinkevičius 1966: 248; Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 116); (8) prielinksninėse konstrukcijose – kartais galūnė -i (iki dangi̇̀ – iki dangui̇̃ (iki dangaũs), iki kreigi̇̀ – iki kraigui̇̃ (iki kraigo) (Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 116); (9) gali būti vartojamas iliatyvas (pvz., viduñ, šliūbañ) (Zinkevičius 1966: 200, 209–210; Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 116); (10) dar viena priedė́kio ypatybė – daiktavardžio baigmens -uo keitimas -uva (pvz., sesuõ – sesuvà, vanduõ – vanduvà) (Zinkevičius 1966: 86–87; Salys 1992: 113; Morkūnas 1994: 87); plačiau apie priedūkį žr. (Salys 1933: 28–32; 1992: 113; Morkūnas 1994: 84–92; Bacevičiūtė, Mikulenienė, Salienė 2005: 114; 116). Šiame straipsnyje, remiantis teoriniu modeliu, grindžiamu dešimtimi tarminių priedūkio ypatybių, charakterizuojama dugniečių kalba. 4. RESPONDENTŲ KALBOS CHARAKTERISTIKA Išnagrinėjus keturių 2020 m. apklaustų pateikėjų kalbą, išsiaiškinta, kad pamaryje priedūkio ypatybių esama. Medžiaga – įrašyti 2 val. 34 min. trukmės pokalbiai su dviem pateikėjais iš Rūmiškių (LKA536 punktas) ir dviem pateikėjais iš Šlienāvos (Márgininkų (LKA553) punktas) – palyginta su 1982 m. „Lietuvių kalbos atlaso“ (LKA) „Fonetikos“ žemėlapiais ir jų komentarais. Taip priedūkio ypatybių vartojimas patikrintas iš stebimojo laiko perspektyvos. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvo duomenimis, Rūmiškių ¹⁰ Šie pavyzdžiai pateikiami taip, kaip nurodyta cituojamuose šaltiniuose (lietuvių dialektologijoje įprasta kopenhaginė transkripcija). Charakterizuojant pateikėjų kalbą, pavyzdžiai bus rašomi palaipsniui įsigaliosiančios tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenimis. Plačiau apie TFA žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017; Bakšienė 2018. Straipsniai / Articles 219 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS punkte (LKA536) duomenys rinkti 1953 m., o Márgininkų punkte (LKA553) – 1954 m.¹¹, t. y. dar prieš Nemuno slėnio užliejimą¹². Su 2020 m. surinkta medžiaga koreliuoja palyginti nedaug LKA žemėlapių. Kadangi preidzūkis tarmių klasifikacijų atžvilgiu vadintinas pereiginiu, arba nišiniu, plotu, jo nesiekta plačiai aprašyti ir kolektyvinėje monografijoje (Mikulėnienė, Meiliūnaitė, sud., 2014). Pirmiausia minėtinos dvi skiriamosios ypatybės – bal­sio e (ę) atliepimas kaip į (į) ir bal­sio ą atliepimas kaip u (ų). 4.1. Balsių e (ę) ir ą atliepimas 2020 m. balsis e (ę) kaip į (į) atliepiamas negausiai ir yra sietinas su pateikėjų amžiumi: abu vyriausi pateikėjai (Šlie_V_1920 ir Rumš_M_1930) balsį e (ę) atliepė kaip į – ištarė ²tʲį (reikšme te(n). 1951 m. gimusi pateikėja (Šlie_M_1951) tris kartus e ištarė kaip i kitokiuose žodžiuose: žmõnes, sóduose, namuose (¹³monʲis, ²sodʲusʲi, na¹muosʲi). Jauniausio pateikėjo (Rumš_V_1954) kalboje šių bruožų nerasta. Taigi skirtumų esama vertikaliajame kontinuume. Teritoriniu požiūriu (horizontaliajame kontinuume) fragmentiškumo nėra – e (ę) kaip į (į) atliepiamas abiejuose Kauno marių krantuose. 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapiai rodo kitokias realijas. Pamaryje balsio e (ę) atliepimas kaip i (į) kartografuotas, tačiau skirtingi žodžiai atspindi nevienodas tendencijas. Štai žemėlapyje Nr. 17 užfiksuotas balsio e atvirumas vienaskaitos inesyvo ir įnagininko galūnių bei būdinio formose (LKA II 35). Kaip matyti, dideliame plote aplink marias vyrauja balsis e – kaip bendrinėje kalboje (žr. 4 pav.), bet tolyn nuo Rumšiškių (LKA536), Kaišiadoryse, atviros galūnės nekirčiuotas ę jau atliepiamas kaip į; žr. 5 pav. (LKA II 66–67). ¹¹ LKA „Fonetikos“ tomas išleistas 1982 m., tačiau medžiaga jam pradėta rinkti 1950 m. (LKASMRK – knyga saugoma Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve) – „1950 m. buvo surengta pirmoji tarmėtyrinė ekspedicija, o 1951 m. paskelbtas ir „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos“ pirmasis leidimas“ (Mikulėnienė 2022: 126). ¹² 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapiuose atspindimas visas Lietuvos plotas medžiagos rinkimo pabaigoje. 220 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedžūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis 4 PAV. 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapio Nr. 17 fragmentas: atviros galūnės e 5 PAV. 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapio Nr. 50 fragmentas: atviros galūnės nekirčiuotas ę Antrōsios skiriamosios ypatybės – bal­sio ą atlie­pimo kaip u̯ – 2020 m. pa­teikėjų kalboje nerasta. 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapiuose, p amaryje ir bent dalyje Kaišiadorių, taip pat fiksuotas bendrinei kalbai būdingas ą, ę tarimas (LKA II 61–63). Straipsniai / Articles 221 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Su abiem skiriamosiomis ypatybėmis – minėtu balsio e (ε) atliepimu kaip į (iː) ir balsio a atliepimu kaip y (uː) – sietini 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapiai Nr. 44 ir Nr. 45 (žr. 6 ir 7 pav.). 6 PAV. 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapio Nr. 44 fragmentas: kamieno kirčiuoti ą, ę 7 PAV. 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapio Nr. 45 fragmentas: kamieno nekirčiuoti ą, ę 2 2 2 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedukio tarmini
74 ypatybi
73 rekonstrukcija horizontal
73jame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno mari
73 dugno atvejis Esama ir kit
73 1982 m. LKA Fonetikos em
17lapi
73 (Nr. 46, 47, 48, 68, 69), kuriuose kartografuotas balso q (ne)atliepimas kaip  (u:); visuose matoma min
17ta tendencija  q neatliepiamas kaip  (LKA II 6365, 8386). Sugretinus 2020 m. rinktus ir 1982 m. LKA Fonetikos em
17lapi
73 duomenis akivaizdus vientisumas: abiem laikotarpiais ir abiejuose Kauno mari
73 krantuose tariama vienodai (balsis q kaip  neatliepiamas). 4.2. odio pradios e atliepimas Prieinga tendencija  bals e atliepiant kaip a odio pradioje. Pamaryje, LKA553 ir LKA536 punktuose, fiksuoti veiksmaodio ito tarimo variantai (LKA II 28). 2020 m. ypatybe (odyje eles ir vairiose ito formose) rasta trimis i keturi3 atvej3: j pavartojo du gyventojai elienavoje (Marginink3 (LKA553) punkte) ir viena gyventoja Rumikese (LKA536). Tik jauniausias pateikejas itare netarmikai: einant (r. 2 lentele). 8 LENTELE. odio pradios e atliepimas a Pateikejai | +/− | Pavyzddiai elie_V_1920 | + | rdavo (x 5); rt (x 2); nepadina; ros Rum_M_1930 | + | rs (x 2) elie_M_1951 | + | rdavo; rna; rnent Rum_V_1954 | − | Tai jau antrasis atvejis, kai termine ypatybe randama vis3 pateikej3, iskyrus Rum_V_1954, kalboje. Duomenys vertikaliajame (amiaus) kontinuume  skirtingesni nei horizontaljame (teritoriniame). Be to, i balsi3 (ne)atliepimo sprestina, kad tev3 ir vaik3 tarminiai bruoai gali nesutapti  t. y. toje paioje eimoje gali buti kalbama skirtingai. Atliepimas ufiksuotas ir LKA Fonetikos emelapiuose Nr. 9 ir Nr. 10 (r. 8 ir 9 pav.), ir apklaust3 dugniei3 kalboje, abiejose Nemuno pusese (nors emelapis Nr. 10 (9 pav.) rodo vairuojani situacij3 greta analizuojamo Marginink3 (LKA553) punkto). Straipsniai / Articles 223 ŽYDŪNAS ŠIDLAUSKAS 8 PAV. 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapio Nr. 9 fragmentas: žodžio pradžios e 9 PAV. 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapio Nr. 10 fragmentas: žodžio pradžios ei 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapio Nr. 9 duomenis daugiausia reprezentuoja žodžiai élnias, éngti, érkė, erškėtis, erzinti (LKA II 27). 2020 m. rastas vienas eu atliepimo atvejis: Šlienavoje (Márgininkų (LKA553 punkte) e atliepiamas kaip a žodyje eurūš (pvz¹ rūs). 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapyje Nr. 10 224 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX (žr. 9 pav.) taip pat reprezentuojami žodžiai eiti ir eilė – t. y. dvibalsis ei atliepiamas kaip ai. Atkreiptinas dėmesys, kad 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapyje kairiajame krante užfiksuotas dvejopas tarimas – balsiai ir atliepiami, ir neatliepiami. Remiantis 2020 m. duomenimis, kairiajame krante, Šlienāvoje, Mārgininkų punkte (LKA553), ei atliepimo kaip ai atvejai net dažnesni nei dešiniajame. Be to, įtakos nepadarė gretimi punktai (pvz., Armāliškės, LKA534). 4.3. Pirmųjų tvirtapradžių dvigarsių dėmenų i, u ilginimas Pirmuosius tvirtapradžių dvigarsių dėmenis ilgina visi pateikėjai. Daugiausia pavyzdžių rasta pateikėjos Šlie_M_1951 kalboje (išskyrus tariamosios nuosakos veiksmažodį nedirbtų, vieną kartą ištartą su trumpu i); žr. 3 lentelę. 3 LENTELĖ. Pirmųjų tvirtapradžių dvigarsių dėmenų i, u ilginimas Šis atvejis rodo stiprų vertikalųjį ir horizontalųjį vientisumą. Manytina, kad ir prieš iškeldinimą, ir po jo gyventojai priklausė (ir priklauso) tam pačiam tarminiam plotui. Kita vertus, šis pavyzdys susilpnina anksčiau išryškėjusią tarmiškumo ir kartos sąsają. 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapiuose matyti, kad abiejuose marių krantuose irgi ilginami pirmieji tvirtapradžių dvigarsių dėmenys; žr. 10 pav. (LKA II 38–39). Straipsniai / Articles 225 ŽYDŪNAS ŠIDLAUSKAS 10 PAV. 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapio Nr. 20 fragmentas: kamieno i, u tvirtapradžiuose dvigarsiuose 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapis Nr. 20 iš esmės atspindi du horizontaliuosius lygmenis – ploto vientisumą sinchroniniu požiūriu, o sugretinus su 2020 m. duomenimis – ir diachroniniu (iš stebimojo laiko perspektyvos). 4.4. Priebalsio l kietinimas Pamaryje gana ryški dar viena ypatybė – priebalsio l kietinimas. 2020 m. ypatybė rasta abiejuose marių krantuose; žr. 4 lentelę. 4 LENTELĖ. Priebalsio l kietinimas Pateikėjai | +/− | Pavyzdžiai Šlie_V_1920 | +/(−) | ṅɛpaˈlaɪdoː; paˈlaɪdoː (x 2); nʊˈlaɪdʲi; ɪˈlaɪdʑe; paˈlaɪdʊ (šūvius); ṅɛpaˈlaɪdʊ; leɪˈdʲɪma; leɪˈdʲimoː; ˈlasʲnɛm (vištą) Rumš_M_1930 | + | ɪˈlʲɛːləs (x 2); kʲɛˈʊslas; ɛʊˈɛlas; lɛnʲˈtʲɪnoːs; ˈlɛnʲtʲɪnʊ Šlie_M_1951 | | – Rumš_V_1954 | +/− | bʊˈlʲaɛːləs 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedžūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis 2020 m. apklausti dugniečiai priebalsį l kietina įvairiose pozicijose. Priebalsį l kietina trys iš keturių pateikėjų, tačiau ne visai nuosekliai (pasitaiko išimčių). Pagal pavyzdžių gausą, daugiausia l kietinamas pateikėjo Šlė_V_1920 kalboje, tačiau žodžiuose iškėlė, neįskėlė, atkėlė ištartas ir minkštas l. Tik pateikėja Rumš_M_1930 priebalsį kietina visą laiką. Kaip ir balsių atliepimo atvejais, vėl išryškėja kartos svarba: pastebėtina, kad 1951 m. gimusi pateikėja priebalsio l visiškai nekietino, o 1954 m. gimęs pateikėjas – vos vieną kartą. Priebalsio l kietinimas kartografuojamas ne viename 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapyje. Štai Nr. 15 – kamieno e, ei po priebalsio l (pvz., lėdas, léisti); žr. 11 pav., o žemėlapyje Nr. 72 – kamieno n po l; žr. 12 pav. Kairiajame krante (taigi ir Šlienavoje – Márgininkų (LKA553) punkte) užfiksuota ir e(i), ir a(i), o dešiniajame (Rumšiškėse, LKA536) – vien a(i) (LKA II 33–34). Vadinasi, Rumšiškėse l prieš e(i) visuomet tartas kietai. 2020 m. tendencijos išlaikytos – Šlienavoje (Márgininkų (LKA553) punkte) kietinama rečiau nei Rumšiškėse (LKA536). Dar aptartinas vienas priebalsio l kietinimo atvejis – 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapis Nr. 72 (žr. 12 pav.). Kitaip nei žemėlapyje Nr. 15 (11 pav.), čia užfiksuotas kamieno en po l (LKA II 88–89). 1982 m. kartografuojamas akivaizdus kietinimas abiejuose krantuose, tačiau Šlienavą (Márgininkų (LKA553) punktas) laikytina riba, nuo kurios pradedama kietinti priebalsį l po en. 2020 m. ši ypatybė rasta tik pateikėjos Rumš_M_1930 kalboje, žodyje lentýnos: l̇n¹ʲᵃ¹ti̇ṅȯs; ˈl̇n¹ʲᵃ¹ti̇nu̇ (žr. 4 lentelę). Todėl daroma prielaida, kad bendrinės kalbos variantas (minkštasis priebalsis l prieš en) galėjo įsigalėti kairiajame krante iki pat marių. Priebalsio l kietinimas kartografuotas ne tik 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapiuose, bet ir 2014 m. monografijoje (Mikulėnienė, Meiliūnaitė, sud., 2014); žr. 13 pav. Ši 2014 m. medžiaga paremta 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapiais Nr. 15 ir Nr. 28; nurodoma, kad „priebalsio l vartojimo plotas išlikęs toks pat, koks buvo XX a. antrojoje pusėje“, tačiau ši fonetinė ypatybė įvardyta kaip nykstanti, geriausiai išlaikoma vyriausiosios kartos kalboje (Bakšienė, Geržotaitė, Leskauskaitė 2014: 255). Dar vienõs priedžiūkio ypatybės – atviriau tariamų balsių ė, o – 2020 m. apklaustų pateikėjų kalboje nepasitaikė. 1982 m. LKA „Fonet ikos“ žemėlapiai Rumšiškėse (LKA536) ir Šlienavoje (Márgininkų (LKA553) punktas) taip pat nereprezentuoja atviresnio balsių ė ir o tarimo (plačiau apie balsių ė ir o tarimą žr.: LKA II 44–58). Straipsniai / Articles 227 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 11 PAV. 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapio Nr. 15 fragmentas: kamieno e, ei po priebalsio 1 12 PAV. 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapio Nr. 72 fragmentas: kamieno en po 1 2 2 8 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedužkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis 13 PAV. X žemėlapio fragmentas: kamieno e, ei, ė po priebalsio l 4.5. Morfologinės ypatybės Atsižvelgiant į fonetines ypatybes teigtina, kad vietinis tarminis variantas nėra visiškai išnykęs, tačiau morfologiniai duomenys rodo drastišką pokytį vertikaliajame kontinuume, arba stebimojo laiko skalėje. Morfologiniai pavyzdžiai ypač susiję su pateikėjų amžiumi. Nors abu vyriausi pateikėjai teoriškai priskirtini vienai kartai (amžiaus skirtumas – dešimtmetis), tarminiai duomenys nėra homogeniški. Vyriausiojo pateikėjo kalboje išgirstos trys morfologinės ypatybės, dešimtčia metų jaunesnės pateikėjos kalboje – viena, o jaunesniųjų kalboje morfologinių priedužkio ypatybių išvis nepasitaikė; žr. 5 lentelę. Straipsniai / Articles 229 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 5 LENTELĖ. Pateikėjų kalbos morfologinės ypatybės Pateikėjai Vyriškos giminės daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė –u Iliatyvas Daiktavardžio baigmuo –uo keičiamas –uva Šlie_V_1920 u'ie¹'nɑm ¹'suːnɔ mʲ'ʃ'kʲæʎ'in s'ęsʋa Rumš_M_1930 j'ęʋ'nɪmʊ - - Su morfologine ypatybe – daiktavardžio baigmeniu –uva vietoje –uo – galima sieti vieną 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapį – Nr. 67 (LKA II 82–83); žr. 14 pav. Iš 5 lentelės matyti, kad ypatybė aptikta Šienavoje (Márgininkų (LKA553) punkte). 14 PAV. LKA žemėlapio Nr. 67 fragmentas: atviros galūnės kirčiuotas uo Kadangi 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapyje Nr. 67 baigmuo –uva gausiai fiksuotas, ši ypatybė laikytina nykstančia¹³. 2020 m. apklausiant gyventojus visiškai neaptikta galūnės –i prielinksninėse konstrukcijose, tačiau tai nenustebino, nes ir kitų tyrėjų ji nurodoma kaip pasitaikanti tik kartais (Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116). ¹³ LKA „Fonetikos“ žemėlapyje Nr. 67 baigmuo –uva kartografuotas abiejuose marių krantuose, tačiau Márgininkų (LKA553) punkte užfiksuotas tik žodis šuva. 230 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedžūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis Kaip ir fonetinių, morfologinių ypatybių vartosena nesietina su konkrečia gyvenamąja vietove. 4.6. TarmInių ypatybių pasiskirstymas vertikaliajame kontinuume Rastų tarminių ypatybių sąranką pagal dažnį vertikaliajame kontinuume žr. 15 pav. 15 PAV. Tarminių ypatybių (ne)buvimas 15 paveikslas rodo priedžūkio skiriamųjų ypatybių nykimą: žodžio pradžios balsis e atliepiamas kaip a trimis atvejais iš keturių, o antrosios skiriamosios ypatybės – balsio ą atliepimo kaip y (ų) – neįsigirsta. Vyriausių pateikėjų kalboje priedžūkio pamatas tvirčiausias. Šeštajame dešimtmetyje gimusių jų vaikų kalboje ypatybės retesnės, vartojamos pramaišiui su bendrinės kalbos variantais; mažiausia ypatybių – jauniausio pateikėjo (Rumš_V_1954) kalboje. Kita vertus, minėtina, kad jis dar kietina priebalsį l, priešingai nei trejais metais vyresnė pateikėja Šlie_M_1951. Kadangi ryškiosios ypatybės pateikėjų kalboje įvairuoja (kai kada nepriklausomai nei nuo vietovės, nei nuo kartos), vietoje tarminių požymių, manytina, jau įsigali tarmiškieji žy̆menys (apie tarmiškojo žymens sąvoką žr.: Mikulėnienė 2019: 60). Straipsniai / Articles 231 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Teritoriniu lygmeniu (horizontaliajame kontinuume) nėra tendencingų fonetinių skirtumų. Vadinasi, dviejų Kauno marių dugno vietovių – Dvareliškių ir Rumšiškių – gyventojai turėjo kalbėti vienodai. APIBENDRINIMAS Straipsnyje aktualizuoti du geolingvistiniai lygmenys – vietovės (horizontalusis) ir kartos (vertikalusis). Šiais lygmenimis, remiantis teoriniu modeliu, grindžiamu dešimtimi tarminių priedžūkio ypatybių, nagrinėtos pateikėjų kalbinės ypatybės. Horizontaliajame kontinuume fonetinės priedžūkio ypatybės vartojamos gana tolygiai – kairiajame ir dešiniajame Kauno marių krante – Šlienavoje (Márgininkų (LKA553 punktas) ir Rumšiškėse (LKA536) – nerasta didelių (ar tendencingų) tarminių skirtumų. Abiejuose krantuose balsis e (ę) atliepiamas kaip į (įː), balsis e atliepiamas kaip a žodžių pradžioje, gausiai ilginami pirmieji tvirtapradžių dvigarsių dėmenys i, u, kietinamas priebalsis l. Fragmentiškumą galėtų suponuoti morfologinės ypatybės (jų daugiau rasta dešiniajame krante), tačiau jų vartosena veikiau siejama su pateikėjų amžiumi. Vertinant iš stebimojo laiko perspektyvos, duomenys (ypatybės, kurios dar randamos pateikėjų kalboje) iš esmės sutampa su 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapiais (2020 m. tarminių ypatybių pasitaiko (ir) kitokiuose žodžiuose, nei nurodoma 1982 m. LKA „Fonetikos“ žemėlapiuose). Vertikaliajame kontinuume esama įvairovės. Visi dugniečiai ilgina pirmuosius tvirtapradžių dvigarsių dėmenis i, u. Žodžio pradžios balsį e kaip a atliepia trys iš keturių (išskyrus jauniausią pateikėją). Priebalsį l kietina visi, išskyrus antrą pagal jaunumą pateikėją. Balsį i (iː) vietoje e (buv. nosinio ę) taria trys vyriausieji. Dalies ypatybių neaptikta (darytina prielaida, kad jos išnykusios ar nykstančios): nepasitaikė nei vieno ą atliepimo kaip ų (uː) atvejo; nei vienas respondentas balsių ė, o netaria atviriau. Paprastai vyresni gyventojai yra išlaikę daugiau tarminių bruožų – ši tendencija ypač atskleista morfologinių ypatybių vartosenoje: vyriausiojo pateikėjo (g. 1920 m.) kalboje aptiktos trys morfologinės ypatybės: vyriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos galūnė -u (dʼi̯eˈnamˈsuːno), iliatyvas (mˈi̯ˈkʲeˈlʲin), daiktavardžio baigmė -uva (sˈe̯soˈva). Dešimtimi metų jaunesnės pateikėjos kalboje išgirsta tik vyriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos galūnė -u (jˈe̯s nʲimʲu). 1951 ir 1954 m. gimusių pateikėjų kalboje tarminių morfologinių ypatybių nerasta. Galima teigti, kad Dvareliškės ir Rumšiškės iki iškeldinimo priklausė tai pačiai tarmin ei teritorijai – priedžūkiui. Vietovės, į kurias dugniečiai buvo iškeldinti 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedūzkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis (Šlienavà – Márgininkų (LKA553 punktas) ir Rumšiškės (LKA536 punktas), taip pat laikytinos viena tarminė priedūzkio teritorija. Sukūrus priedūzkio ypatybėmis grįstą teorinį modelį, straipsnyje išanalizuota dviejų šeimų kalba. Vėliau šio modelio pagrindu bus atlikta tiriamojo ploto vietinio kalbos varianto rekonstrukcija. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47. Bacevičiūtė Rima, Mikulėnienė Danguolė, Salienė Vilija 2005: Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė 2017: Tarptautinės fonetinės abecelės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės. – Baltistica 52(1), 105–135. Prieiga internete: https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2303/2270 [žiūrėta 2023-05-29]. Bakšienė Rima, Geržotaitė Laura, Leskauskaitė Asta 2014: X žemėlapis ir komentaras. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 255. Bakšienė Rima 2021: Kauno rajono kalbinis variantiškumas – „Tarmyno“ modelio kūrimo pagrindas. – Respectus Philologicus 39(44), 73–88. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/21920/23210 [žiūrėta 2023-05-30]. Bakšienė Rima 2017: Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai. – Acta Linguistica Lithuanica 77, 237–254. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/837/928 [žiūrėta 2023-06-08]. Baranovskij Antonij J. 1898: Барановскій, Антоній Я. Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ [Zamětki o litovskom’ jazyke i slovarė], Санктпетербургъ: Типографія Императорской Академіи Наукъ [Sanktpeterburg’: Tipografija Imperatorskoj Akademii Nauk’]. Berruto Gaetano 2010: Structure and Dynamics of a Language Space: 13. Identifying dimensions of linguistic variation in a language space. – Language and Space. An International Handbook of Linguistic Variation, vol. 1: Theories and Methods, Straipsniai / Articles 233 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Handbücher zur Sprach Handbücher zur Sprachund Kommunikationswissenschaft, ed. by P. Auer, J. E. Schmidt, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 226–241. Geržotaitė Laura 2016: Lietuvos tarmių klasifikacijos tyrimas geolingvistiniu aspektu: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKA II – Lietuvių kalbos atlasas 2: Fonetika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, M. Razmukaitė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKASMRK – Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių kalbos atlasui surinktos medžiagos registracijos knyga (pradėta 1952 m.). Saugoma Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. – Respectus Philologicus 35(40), 51–62. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716/11395 žiūrėta [žiūrėta 2023-05-30]. Mikulėnienė Danguolė 2022: Lietuvių kalbos instituto istorija 2: kalbotyros aneksija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta, sud., 2014: XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), Vilnius: Briedis. Morkūnas Kazys 1994: Dėl priedužkio ir jo ribų. – Lietuvių kalbotyros klausimai 34, 84–92. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalthuanica/article/view/1465/1559 [žiūrėta 2023-06-07]. Salys Antanas 1933: Kelios pastabos tarmių istorijai. – Archivum Philologicum 4, 21–34. Salys Antanas 1992: Raštai 4: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Šidlauskas Žydrūnas 2021: Rekonstrukciniai Kauno marių dugno tarminio ploto aspektai. – Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos, sud. V. Meiliūnaitė, A. Čepaitienė, D. Dambrauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 45–70. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2022/01/Lietuviu-dialektologijos-profiliai-1.pdf [žiūrėta 2023-05-30]. Urbanavičius Valdas 2020: Žemėlapio pasakojimas. Kauno marių dugno šimtmečio istorija. Prieiga internete: https://www.arcgis.com/home/item.html?id=c55688a-269934e1f95d90bee099467c5 [žiūrėta 2023-05-30]. 234 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Priedžūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuu­me: Kauno marių dugno atvejis Willemyns Roland, Bister Helga 1989: The Language Continuum as a Pluridimensional Concept. – Status and Function of Languages and Language Varieties, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 541–551. Zinkevičius Zigmas, Girdenis Aleksas 1966: Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija: lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis. The Reconstruction of the Priedžukis Dialectal Features in Horizontal and Vertical Continuum: the Case of the Bottom of the Kaunas Lagoon SUMMARY The article presents the specifics of the age typology of the subjects from the perspective of apparent time. Generational issues are introduced. The residential area of the informants is contextualised, and directions of migration of the population evicted from the bottom of Kaunas Lagoon are provided. The dialectal characteristics of the study area are discussed. Taking into consideration that the study area is a transitional area between the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas and the Southern Aukštaitian subdialect (and is to be considered to be Priedžukis subdialect area), a theoretical model based on ten Priedžukis dialectal features is developed. Based on the developed theoretical model, the language of the informants (two families) is characterised. Dissemination of dialectal data in the horizontal and vertical continuum is shown. Data, collected in 2020, is compared to the linguistic facts of the maps in Phonetics (LKA 1982). The material from different periods is homogenous in most cases – the shifts in the use of dialectal (phonetic) features are small. Based on the data at the time of apparent, a reconstructive framework to understand the local variation of the subdialect at the bottom of the Kaunas Lagoon is created. Įteikta 2023 m. rugpjūčio 9 d. ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 235