Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose

VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-5026-4667 Mokslinių tyrimų kryptys: akcentologija, dialektologija, etnolingvistika, leksikografija. DOI: doi.org/10.35321/all89-09 VIETININKŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI PIETŲ AUKŠTAIČIŲ ŠNEKTOSE Accentuation Tendencies of Locative Cases in the Southern Aukštaitian Subdialects ANOTACIJA Remiantis XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios rašytiniais šaltiniais nagrinėjami linksniuojamųjų žodžių vietininkų – vienaskaitos ir daugiskaitos inesyvo ir iliatyvo – formų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. Straipsnyje siekiama sinchroniniu požiūriu aprašyti vietininkų kirčiavimo ypatybes, paaiškinti akcentuacijos įvairavimo priežastis, nustatyti toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių formų arealinį paplitimą. Tyrimas parodė, kad pietų aukštaičių patarmėje vartojamų vietininkų kirčiavimui įtakos turi akcentuacijos analogija, semantika, polinkis į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. Paaiškėjo, kad dvejopai kirčiuojamos vietininkų formos dažniau užrašomos pietvakarinėse ir pietinėse šnektose. ESMINIAI ŽODŽIAI: pietų aukštaičių patarmė, vietininkas, iliatyvas, inesyvas, kirčiavimo variantas. ANNOTATION The study delves into accentuation patterns within the locative cases — singular and plural inessive and illative — in the Southern Aukštaitian dialect. It draws upon written sources spanning the second half of the 20th century to the early 21st century. The article aims to describe the accentuation features of the locative cases from a synchronic perspective, explain the reasons behind accent diversification, and map the areal distribution of accented variants within the same subdialect. The findings reveal that the accentuation of locatives in 190 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose the Southern Aukštaitian dialects is influenced by accentuation analogy, semantics, and a tendency for accentual variation and oxytonesis. Interestingly, it emerged that locative forms exhibiting dual stress patterns are more prevalent in southwestern and southern subdialects. KEYWORDS: Southern Aukštaitian subdialect, locative case, inessive, illative, accent variant. ĮVADAS Mokslinėje literatūroje daug dėmesio skirta linksniuojamų žodžių vietininkų vartosenai pietų aukštaičių šnektose aptarti. Dialektologai gana išsamiai išanalizavę inesyvo (vidaus esamojo vietininko) ir iliatyvo (vidaus einamojo vietininko) semantiką, reikšmių neutralizacijos priežastis, formų gramatines morfemas ir paplitimą patarmės plote (Zinkevičius 1966: 201; 1980: 196–197; 2006: 145–146; LKA III, 48 žml.; Rosinas 1995: 74; Tuomienė 2010: 79–80; Karaciejūtė 2013: 50–51; Leskauskaitė 2016: 242; 2022: 28–32; 77–78; Kardelytė-Grinevičienė 2022: 61–69 ir kt.). Mažiausiai iki šiol tirti vietininkų kirčiavimo polinkiai. Aprašant pietų aukštaičių akcentuacijos sistemą atkreiptas dėmesys tik į šių linksnių formų kirčiavimo variantus¹ ir retesnius vartosenos atvejus (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. dar LKA III 55)². Tyrimo tikslas, metodai, naujumas ir aktualumas. Tyrimo tikslas – sinchroniniu požiūriu aprašyti vietininkų kirčiavimo pietų aukštaičių patarmėje ypatybes, aptarti jų akcentuacijos polinkius. Tyrimo uždaviniai: 1) sudaryti tiriamuose šaltiniuose rastų linksniuojamųjų žodžių vietininkų formų sąvadą; 2) nustatyti įvairiai kirčiuojamų formų paplitimo arealus; 3) paaiškinti galimas kirčiavimo variantų egzistavimo priežastis. Atliekant tyrimą remtasi aprašomuoju ir vidinės rekonstrukcijos metodais. Vidinės rekonstrukcijos metodu nustatyti senesni kirčiavimo variantai, paaiškintos galimos tarminių gretybių egzistavimo prielaidos. Atliktas tyrimas yra naujas ir aktualus. Straipsnyje, remiantis iš viso pietų aukštaičių ploto per daugiau nei 60 metų surinkta medžiaga, pirmą kartą ¹ Lingvistinėje literatūroje įvairiai kirčiuojami žodžiai ir jų formos vadinami kirčiavimo variantais (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 ir kt.), akcentiniais variantais (Stundžia 1995: 22), kirčiavimo gretybėmis (Pakerys 1994: 7) arba kirčiavimo gretybėmis (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2007: 8). Autorė savo darbuose laikosi tradicijos terminus kirčiavimo (akcentinis) variantas ir kirčiavimo (akcentinė) gretybė vartoti kaip sinonimus (Ragaišienė 2010; plg. dar Stundžia 2009: 66). ² Žaneta Markevičienė mokslinių diskusijų metu yra atkreipusi dėmesį, kad nustatant žodžio kirčiuotę negalima remtis tik vietininkų formomis, nes jų kirčiavimas gali skirtis nuo kitų linksnių formų, t. y. ne visada rodyti akcentinę paradigmą. Straipsniai / Articles 191 VIL IJA RAGA IŠIENĖ aprašomi linksniuojamųjų žodžių vietininkų kirčiavimo polinkiai, pateikiamas toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių formų paplitimo žemėlapis. Šis tyrimas pirmiausia turėtų būti aktualus tarmių kirčiavimo polinkių ir akcentuacijos reiškinių kaitos tyrėjams. Tikėtina, kad jis turės ir praktinės naudos tarmi­nių žodynų rengėjams – dialektologams ir leksikografams. Šaltiniai ir tiriamoji medžiaga. Straipsnyje nagrinėjami duomenys surinkti iš XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios rašytinių šaltinių ir asmeninės kartotekos. Medžiagos pagrindą sudaro XX a. 6–7 deš. parengtų šios patarmės šnektų kalbinių ypatybių aprašų, išsamiųjų tarminių žodynų (dvitomio Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno, Druskininkų tarmės žodyno ir rengiamo Lenkijos lietuvių šnektų žodyno kartotekos) ir tarminių tekstų rinkinių (leidinių Kuciūnų krašto šnektos tekstai, Marcinkonių šnektos tekstai, Seirijų šnektos tekstai, Leipalingio apylinkių tekstai, Švendubrės apylinkių tekstai, Lietuvių tarmių tekstai 1. Balatna (Varanavas), Ramaškonių šnektos tekstai ir Lenkijos lietuvių šnektų tekstai) duomenys. Į tyrimą įtraukti chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės, Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje ir Žanetos Markevičienės leidinio Aukštaičių tarmių tekstai pirmojoje dalyje paskelbtų pietų aukštaičių tarminių tekstų faktai. Taip pat remiamasi Lietuvių kalbos žodyne, dialektologų darbuose ir asmeninėje kartotekoje rastais tiriamų šnektų duomenimis⁴. Medžiagos turima iš viso patarmės ploto, bet daugiausia iš pietvakarinės dalies. Apibendrinant surinktus duomenis galima teigti, kad jų pakanka vietininkų kirčiavimo polinkiams pietų aukštaičių patarmėje ištirti. Juolab kad rašytiniai šaltiniai gerai atspindi patarmės akcentuacijos ypatybes. Tiriamuose šaltiniuose 585 linksniuojamųjų žodžių rasta apie 3300 vietininkų formų (žr. lentelę)⁵. Maždaug pusės žodžių jos užfiksuotos po kelis ar keliolika kartų, penktadalio žodžių – tik kartą ar du, plg. krāutuvė (1), krāutuvėj Dbč (PPŽ I 522), BltT 29, SrjT 170, LLŠT 104, ŠĮk (LLŠŽ K), Rdm, Vs, krāutuvėn DrskŽ 167, Dnv, Kb, Knv (PPŽ I 522), Nmn, Lzd (AukT 184, 196), KčT 165, 168, RamT 135, LpT 166, Dg, Al (LKŽ K), Bd, Rdm, Krkš, krāutuvėsa Mrc (PPŽ I 522), KčT 42, Spg (AukT 205), Krkš, krāutuvėse LpT 114, Šlvn, Vs / krāutuvėsa ŠĮk (LLŠŽ K)⁶, abiesa Lš (AukT 224), atóstogosa Lš (AukT 220), ³ Rankraščiai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve. ⁴ Iš mokslinių darbų į tyrimą įtraukti autorių užrašyti ar iš garso įrašų surinkti faktai. ⁵ Į šį skaičių neįtrauktos dažnai vartojamos suprieveiksmėjusios įnaginio formos laukān / laukā̃, ōran / orañ, šōnan / šonañ ir kt. Neįtrauktos ir šaltiniuose rastos kelios suprieveiksmėjusios aliatyvo formos namōpi, namiepi, rudenióp ir kt. ⁶ Dažnai vartojamų žodžių vietininkų formos šnektoje gali būti paliudytos ne vieną kartą. 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose brudynañ ‘nešvarume, purve’ KčT 362, kiškoi ‘šluanyje’ Rdm ir kt.⁷ Apie du trečdalius užrašytų vartosenos atvejų sudaro daiktavardžių vietininkai. Palyginti dažnai šių linksnių formos vartojamos ir įvardžių kitas, -à, kokis, -ìa / kókis, -ia, tas, -à, tokis, -ìa / tókis, -ia, skaitvardžių pirmas, -à, antras, -à. Pietų aukštaičių šnektose vietininkų formų vartosenos polinkiai yra skirtingi (žr. lentelę, plg. Leskauskaitė 2022: 23–24). Daugiausia rasta daiktavardžių, žyminčių negyvuosius objektus, vienaskaitos iliatyvo formų krypčiai ir vietai reikšti (plačiau žr. ten pat, 28–29). Daugiau nei trečdalį medžiagos sudaro vienaskaitos ir daugiskaitos inesyvo formos. Iliatyvo daugiskaita pietų aukštaičių šnektose vartojama gana retai (žr. lentelę). Tiriamosios medžiagos pagrindas – produktyviųjų a, ia₂, ā ir ē kamienų linksniuojamųjų žodžių vietininkų formos. LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių vietininkų formų dažnis Linksnis | Skaičius | Kiekis | Vartosenos pavyzdžiai Inesyvas | Vienaskaita | 652 | burnõj, daržė, kaimynõstei(e), užėmūke / užėmūkė, vidurỹ, antrõj / antroję, pirmam̃ / pirmamè, šitõj, šitam̃ Inesyvas | Daugiskaita | 583 | akỳsa, galvõsa, gyvuliósa, kraujúose / kraujõs, miltúosa, sōdúosa / sōduose / sōdūs, jaunúosa, jaunõsa, antrúosa, antrõsa, keturíesa, šitõsa, šitúosa Iliatyvas | Vienaskaita | 1910 | akiñ, káilin, kepalãñ, mešlynãñ, vandeniñ, žiemõn, antrãñ, antrõn, šitañ, šitõn Iliatyvas | Daugiskaita | 145 | búlvesna, durỹsna, grikiúosna, sõnuosna, paklõtysna, rañkosna, rugiũosna, pirmõsna, seniũosna, šitõsna, šitúosna, tokiúosna, tokiósna Iš viso: | | 3290 | Užrašyta medžiaga patvirtina dialektologų nustatytus vietininkų formų paplitimo patarmėje arealinius skirtumus (plačiau žr. Leskauskaitė 2022: 28–30). Visame plote vyrauja vienaskaitos iliatyvo formos, greta jų vartojamos inesyvo formos paplitusios nevienodai: pietvakarinėse šnektose jos sudaro ketvirtadalį, pietiniame areale – apie šeštadalį atvejų. Daugiskaitos iliatyvo formos, galima sakyti, jau nevartojamos pietvakarinėje ploto dalyje, tik pavienių atvejų rasta ⁷ Aprašant kirčiavimą transkripcija nėra aktuali, todėl pavyzdžiai teikiami bendrinės lietuvių kalbos rašmenimis (taip išvengiama to paties žodžio ir jo formų pateikimo kelis kartus skirtinga transkripcija). Vietininkų formų priegaĭdės nurodytos nekoreguotos. Straipsniai / Articles 193 VILIJA RAGAĮŠIENĖ pietiniame areale, kiek geriau ši daugiskaita išlaikyta šiaurinėse ir rytinėse šnektose (plg. ten pat, 29). VIETININKŲ FORMŲ AKCENTUACIJOS POBŪDIS Pietų aukštaičių plote daugiau nei pusės linksniuojamųjų žodžių vietininkai kirčiuojami pagal tą patį akcentinį modelį kaip ir kitų linksnių formos – kamiene arba galūnėje, pvz.: kilpa (1), kilpoj Kb (PPŽ I 494), Krkš, kilpon Kb, Knv (PPŽ I 494), Rdm, Lzd, Vs, kilpose Pns, Pvl (LLŠŽ K); miškas (4), miškė Knv, Dbč, Pvč (PPŽ I 662), Brč, Nmn, Lš (LKT 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT 99, Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs, Krkš, miškarn Knv, Pnč, Kpn, Zrv, Mrc, Dbč, Mst, Knvl, Kb, Mrd (PPŽ I 662–663), Br, Auk, Brč, Prl, Vs, Jvš, Lpl (LKT 361–388), Dsm (AukT 168), SrjT 189, ŠvT 145, Bd, Rdm, Lzd, Vs, Šlvn, Kpč, miškuosa Lš (LKŽė), Dbč, Kb, Kpn, Zrv (PPŽ I 663), KčT 195, ŠvT 90, Pns (PPŠŽ K), miškūose Kb, Knv, Pvč (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà Mrc (PPŽ I 663), miškuosè RamT 239, miškúos Lš (AukT 217), miškúosna Mrc (LKŽė), Rud (PPŽ I 663) ir kt.⁸ Baritonai dažniausiai išlaiko kamieno kirtį, pvz.: krūmas (1), krūmė Prl (LKŽ K), krūman Vžn (LKT 378), Vs, Kpč, krūmuosa Pvč, Knvl, Mrc (PPŽ I 528), KčT 349, RamT 117, krūmuose Eg, Pns, Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, krūmuosna Rud (PPŽ I 528), RamT 166; rankà (2), raňkoi Mrc (PPŽ II 319), SrjT 123, Agr, Pns (LLŠŽ K), Mtl, raňkon Drsk, Lp, Mrk (LKŽė), Mrg, Dbn (PPŽ II 318), Kb (LKT 390), Lš (AukT 215), Agr (LLŠŽ K), Vlk, Trak (LKŽ K), Vs, Krkš, raňkosa Rdm, Spg, raňkose Krv, Pns (PPŠŽ K), raňkosna Ktv (LKT 359), Vvs (Leskauskaitė 2022: 29) ir kt., oksitonai kirčiuojami galūnėje, pvz.: akìs (4), akiñ Škl (LKT 389), Rdm, akýsa Mrc, Kš, Pvč, Kb, Dbč, Drž, Mrg (PPŽ I 7), Lš (AukT 216), ŠvT 80, MrcT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207), akysà Pnč (PPŽ I 7), BltT 61, akýsnа Pnr (LKT 360); galvà (3), galvój SrjT 205, Krv, Šlk, Pvl, Pns, Ožk, Žv (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, galvón DrskŽ 92, ŠvT 149, Pns, Eg (LLŠŽ K), Krkš, Mtl, Rdm, galvósa Krkš; kañpas (4), kampè Rud (PPŽ I 450), Rdm, kampañ DrskŽ 135, Mst, Dbč, Mrd, Rud, Mnč (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa DrskŽ 135, Mrc (PPŽ I 450) ir kt. (plg. LKA III 54). Likusių žodžių (dažniausiai – daiktavardžių) vietininkų formų akcentuacija įvairuoja. Maždaug trečdalis jų kirčiuojamos dvejopai kaip ir kitų linksnių formos, pvz.: balà (2), bãloj Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Knv (PPŽ I ⁸ Nustatant žodžių kirčiavimo paradigmas remtasi tik pietų aukštaičių patarmės duomenimis. 194 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose 95), Rdm, Mtl, bālosa DrskŽ 27, Knv, Pvč (PPŽ I 95), ŠvT 90, Dvč (LLŠŽ K), bālose Pns, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, bālosna DrskŽ 181 / balā (4), balōj Dg, Al (LKŽ K), balōn Rud (PPŽ I 95), bālosā Db̄n (PPŽ I 95), balošė Spg, daiktas (3/1), daiktė Drsk, Srj (LKŽė), Plkn, Šlčn, Vng, Vlk (TA) / daiktė Mrc, Rod (LKŽė), Mcl, Kč (TA), daiktan RamT 141, Agr, Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Kpč / daiktan Dbn (PPŽ I 165), Dg (AukT 178), Plkn (TA), Vs, Kpč, Drsk, daiktuōsa Bd, Rdm, Krkš / daiktuosa Vs; tokis, -ià (4/3), tokiam Pr1, tokioj Bd, tokian Knv, Mst (PPŽ II 616), Pns, Agr (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, Mtl, Spg, Al, Trak, tokiúosa Mtl, Kpč, tokiúosna Dnv (PPŽ II 615), Kpč / tōkis, -ia (1), tōkian Vlk, Dg, Trak (LKŽ K), Rdm, tōkiuosa Vrn (LKŽ K). Dalies žodžių įvairuoja tik vietininkų formų kirčiavimas (kitų linksnių akcentinių gretybių neužrašyta). Dažnai dvejopai kirčiuojamos ne visų vietininkų formos, o vieno kurio (vienaskaitos ar daugiskaitos ines yvo ir (ar) vienaskaitos iliatyvo), plg. dar kamarā (4) ‘sandėlis’, kamarōj KčT 78, RamT 130, Vng (LKT 374), Agr (LLŠŽ K), Al, Pr1 (LKŽ K), Rdm, Vs, kamarōn Rud, Mst (PPŽ I 448), Šlk (LLŠŽ K), KčT 167, LpT 85, 164, Dg, Mrk, Trak (LKŽ K), Krkš, Kpč / kamarōn LpT 164, Pns (LLŠŽ K), kamarōsa Mrc (PPŽ I 448), pienas (1), pienė Bd, Rdm (LKŽ K), pienan Kš, Mrc (PPŽ II 214), SrjT 114, Ilg (TA), Mtl, Kpč, Prl / pienan Vs (LKT 381), Čvn (TA), Krkš. Analogiškai linkstama kirčiuoti ir akcentinių gretybių turinčių žodžių vietininkų formas, pvz.: pūodas (1/3), pūode Ožk, Pns (LLŠŽ K), KčT 177, SrjT 116, pūodan DrskŽ 469, Knv, Mrg, Kš, Mst (PPŽ II 301), Spg (AukT 204), Agr (LLŠŽ K), Rdm, Kpč / pūodan DrskŽ 287, Mtl, pūoduosa Žr (PPŽ II 302), KčT 223, Agr (LLŠŽ K), pūduosna DrskŽ 287 ir kt. Daugelio atvejų šių linksnių labiau paplitusios pagrindinio akcentinio varianto formos, pvz.: virtuvė (2), virtuvėj RamT 106t, Pns (LLŠŽ K), Rdm, virtuvėn DrskŽ 25, Mrc (PPŽ II 770), KčT 259, LpT 133, Pr1, Trak (LKŽ K), Rdm, virtuvėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) / virtuvė (1), virtuvėj Ožk (LLŠŽ K), virtuvėn Kb, Knv, Dbn, Mrd, Rud (PPŽ II 770), ŠvT 103, virtuvėsa Rdm. Pavyzdžiui, senųjų baritonų kaktā (2/4) ir kuprā (2/4) vietininkų formų įsitvirtinęs šaknisinis kirtis, plg. kāktoj Rdm, Knv (LKT 369, 383), Ožk (LLŠŽ K), kākton DrskŽ 132, Knv, Grb, Kpn, Mrc (PPŽ I 441), Sem, Trak, Dsm, Srj (LKA III 54–55), Mcl, Lpl, Kpč, Dgr, Vvs, Auk (TA), Sn, Šlk (LLŠŽ K), Mtl, Srj, Vrn / kaktōn Sem, Trak, Dsm, Srj (LKA III 54–55). Kūproi LLŠT 202, kūpron Kč, Vlk (TA), Rdm, Krkš, Vs, Kpč / kuprōn B1tT 81⁹. Atkreiptinas dėmesys, kad aptarti vietininkų akcentuacijos polinkiai būdingi tiek dviskiemeniams, tiek daugias kiemeniams linksniuojamiems žodžiams. ⁹ Dėl šių daiktavardžių priskyrimo baritoninio kirčiavimo paradigmai žr. Būga 1961: 73, 710; Zinkevičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 ir ten minimą literatūrą. Straipsniai / Articles 195 VIL​​IJA RAGAIŠIENĖ Vienaskaitos nesyvo formų kirčiavimo polinkiai. Tiriamuose šaltiniuose šių formų rasta palyginti nedaug (apie 20 proc. vartosenos atvejų, žr. lentelę)¹⁰. Dvejo­pai – kamiene ir galūnėje – kirčiuojamos inesyvo formos užrašomos palyginti retai, pvz.: pradžia (4), pradžioj / pradžioje LpT 139, Rdm, Bd / pradžioj Vs. Dažniausiai jos įvairiai kirčiuojamos žodžių, turinčių akcentinių gretybių, pvz.: skyrius (2), skyriuj Bd, Vs / skyrius (4), skyriuj Ožk (LLŠŽ K), sodžius (4), sodžiui Pls (LKŽe), Šlk (LLŠŽ K) / sodžius (2), sodžiui RamT 195, valščius (2), valščiui / valščius (4), valščiui Ožk (LLŠŽ K)¹¹. Kitokie akcentuacijos polinkiai būdingi a kamieno antrosios ir (ar) ketvirtosios kirčiuotės inesyvo formoms, kurių vienas iš variantų kirčiuojamas šaknyje, pvz.: kiėmas (4/2), kiemė Rud (PPŽ I 492), Lzd (AukT 198), Dgr (TA), Pns (LLŠŽ K), Krkš / °kiėme¹² Trak (LKŽ K), Pns (LLŠŽ K), Bd, miestąs (2), miestė Žr (PPŽ II 652), LLŠT 149, Ožk, Pns, Sn (LLŠŽ K) / °miėste DrskŽ 39, Pns (LLŠŽ K), Vs, sõdas (2/4), sodė SrjT 132, Agr, Pns (LLŠŽ K) / osõde Kny (PPŽ II 421), Žln (AukT 171), Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Lzd (Ragaišienė 2010: 209), šiėnas (4), šiẽnė Bd / °šiėne Mcl (TA), atšlàimas (4) ‘kiemas’, atšlãmė Al (LKŽ K) / °atšlàime RamT 143, malū́nas (2/4), malūnė Rud (PPŽ I 610), Pns (LLŠŽ K) / °malū́ne Prl (LKŽ K), bliūdas (2) ‘dubuo’, bliūdė Agr, Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, Krkš / °bliūde LLŠT 135, viėdras (2) ‘kibiras’, viẽdrė Mtl, Krkš / °viẽdre Onš (LKŽ K). Lingvistinėje literatūroje šių daiktavardžių vienaskaitos vietininko (taip pat įnagininko ir daugiskaitos galininko) kamieno kirtis pirmiausia siejamas su morfonologiniu akcentinės paradigmos išlyginimu, t. y. dviejų kirčiavimo tipų – koloninio ir galūninio – modelio formavimusi (plačiau žr. Mikulėnienė 1996–1997: 60–61; Tuomienė 2005: 65–69; Urbanavičienė 2005: 106–107). Aptariamų formų dvejopas kirtis gali būti nulemtas ne tik polinkio išlyginti linksniuojamųjų žodžių paradigmą slavų kalbų pavyzdžiu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kamiene kirčiuojamos formos užrašomos ne vien periferinėse šnektose. Inesyvo formų dvejopas kirtis, kad ir netiesiogiai, gali būti susijęs ir su vienaskaitos iliatyvo formų akcentuacija (abu vietininkai vartojami tiek krypčiai, tiek vietai reikšti), plg. bliūdas (2), °bliūde / bliūdė ir bliūdan / bliūdãn. Kirčio vietos ir semantinės aplinkos sutapimas gali būti viena iš priežasčių, lemiančių inesyvo traukimąsi iš vartosenos. ¹⁰ Pavyzdžiui, autobiografiniuose pasakojimuose dažnai vartojamų dviskiemenių jų kamieno daiktavardžių, žyminčių negyvuosius objektus, užrašyta tik keliolika formų, pvz.: ämžiui Mtl, pěčiui SrjT 140, Agr (LLŠŽ K), Krkš ir kt. Labiau paplitusios vienaskaitos iliatyvo formos, kuriomis reiškiama kryptis ir vieta. ¹¹ Jų akcentuacijos įvairavimas nulemtas tų pačių veiksnių kaip ir kitų linksnių formų (plačiau žr. Ragaišienė 2010). ¹² Ženklu ° žymima „neparadigminė“ forma. 196 Acta Linguistica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose Aptariamų žodžių inesyvo akcentuaciją veikia ir vyraujantis kitų vienaskaitos linksnių formų kamieno kirtis, plg. šienas, šieno, šieną, šienu, šiene. Tai patvirtina ir antrosios kirčiuotės priesagų –(i)ukas, –(i)ukė, –utė ir –tuvė vedinių šio linksnio kirčiavimo polinkiai. Pietų aukštaičių plote, galima sakyti, inesyvo formos apibendrinusios kamieno kirtį, pvz.: kvajynukė ‘pušynėlyje’ Šlk (LLŠŽ K), namukė Trak (LKŽ K), smėliukė Mtl, vežimukė Lzd, Mtl, kamarukė(i)e Al (LKŽ K), dežutė(i)e Dg (LKŽ K), Mtl, parduotuvė(i)e Rdm ir kt., plg. priesagoje kirčiuojamas iliatyvo formas kvajynūkan, namūkan, vežimūkan, kamarūkėn, dežūtėn, parduotūvėn¹³. Šiauriniuose pietų aukštaičių ploto pakraščiuose ir Lenkijos lietuvių šnektose priesagos –ukas vedinių vietininko akcentuacijai, kad ir netiesiogiai, poveikį gali daryti iš ia₂ kamieno pasiskolintos formos su gramatine morfema –y, plg. kambarūky (ir kambarūki), vežimūky (ir vežimūki) Pns (plg. Leskauskaitė 2022: 78). Aptariamų ė kamieno daiktavardžių inesyvo kamieno kirčiui įsitvirtinti palankias sąlygas sudarė sutrumpėjusių (vienavokalių) formų įsigalėjimas, plg. rankūtė (2), rankutėję / rankutėje → rankūtej Rdm. Pietvakarinėje ploto dalyje rasta retai vartojamų, „neparadigminių“ produktyviųjų ā ir ē kamienų inesyvo formų, pvz.: liepa, liepōj, karūnā, karūnōj, kālvė, kalvėj, klūmpė, klumpėj, vaistinė, vaistinėj, durpinėj, daržinėj, bačkà, bačkōj, bačkon, liepa, liepōj, liepōj, liepon, liepōn, Liepōj peri kokie mažì paukštukai, Mūs liepōj bitės sėdi, medų ima Bd, karūnā (2), karūnōj Vng, kālvė (1), kalvėj KčT 87, klūmpė (1), klumpėj Mtl, vaistinė (1), vaistinėj Krkš. Jų atsiradimas pirmiausia aiškintas šios šnektoms būdingu polinkiu į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. Kai kuriais atvejais gretiminis kirtis gali būti ir nulemtas to paties darybos tipo akcentuacijos analogijos, plg. durpinėj, daržinėj, arba apibendrintas pagal vyraujanti vienaskaitos iliatyvo formų akcentinį modelį, plg. bačkà (4) ‘statinė’, bačkōj LLŠT 143, Šlk (LLŠŽ K), Rdm / bačkōj SrjT 113, bačkon Mrc, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, SrjT 227tt / bačkon Mrc (PPŽ I 91), liepa (1), liepōj / liepōj Bd, liepon / liepōn Pvč (PPŽ I 578), Bd. Pastebėtina, kad nurodytų inesyvo formų kirčio įvairavimas tiesiogiai nesietinas su reikšmių neutralizacija – jos vartojamos vietai reikšti, plg. Liepōj peri kokie mažì paukštukai Bd ir Mūs liepōj bitės sėdi, medų ima Bd. Iš turimos medžiagos matyti du dalykai. Pirma, dvejopai kirčiuojamų žodžių daugeliu atvejų labiau paplitusios pagrindinio kirčiavimo varianto inesyvo formos, pvz.: kokìs, –ià, kokiãm, kokiōj, kokìs, –ia, kokiám, kokiōj, pìrkia, pìrkioj, pìrkioj (2/4), pìrkioj Mrc (PPŽ II 226), Dsm (AukT 166), RamT 129tt, Onš, Mrk (LKŽ K), Prl / pìrkioj RamT 157, Vlk (LKŽ K). Antra, cirkumfleksinio kamieno žodžių šio linksnio formas linkstama kirčiuoti pastoviai, t. y. apibendrinti kamieno kirtį pagal baritoninio kirčiavimo modelį. ¹³ Pietų aukštaičių plote priesagų –(i)ukė, –utė ir –tuvė vienaskaitos inesyvo visuotinai vartojamos sutrumpėjusios formos. Šio linksnio dvivokalės formos kaip gretiminės užrašomos gana retai. Straipsniai / Articles 197 VILIJA RAGAIS̆IENĖ Vienaskaitos iliatyvo formų kirčiavimo polinkiai. Pietų aukštaičių šnektose ypač dažnai vartojamos sutrumpėjusios vienaskaitos iliatyvo formos krypčiai ir vietai reikšti (jos sudaro apie 58 proc. vartosenos atvejų, žr. lentelę). Maždaug trečdalio žodžių šio linksnio formos turi kirčiavimo gretybių. Daugiau nei pusė jų kirčiuojamos dvejopai kaip ir kitų linksnių formos, pvz.: dūrpìnė (1), dūrpinen Žv (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, Mtl / durpinė (3ᵃ), durpìnen Sn, Pns (LLŠŽ K)¹⁴, raištas (2/4), raištan Rud (PPŽ II 314), raudõnas, -ą (3), raudonãn Rdm, Lzd, Kpč, Vs, raudonõn Kpč / raudónas, -a (1), raudónan Kb (TA), Vs, Rdm, raudonõn Trak (TA). Labiau įvairuoja produktyviųjų a, ia¹, ā ir ē kamienų žodžių formų kirtis. Neproduktyviųjų i, iu ir u kamienų daiktavardžių antrinių iliatyvo formų rasta nedaug. Dažniausiai jas linkstama kirčiuoti pagal pagrindinio (neretai – senesnio) varianto paradigmą. Pavyzdžiui, baritono tur̃gus (2) / turgùs (4) iliatyvas kirčiuojamas tik šaknyje (rasti 46 vartosenos atvejai)¹⁵. Dviskiemenių iu kamieno daiktavardžių spiečiùs / spiẽčius ir sodžiùs / sõdžius patarmėje labiau paplitusios galūninio kirčiavimo formos spiečiūñ ir sodžiūñ (53 atvejai iš 68). Kirčiavimo gretybių neturinčių žodžių iliatyvo formų dvejopas kir­tis pirmiausia aiškintinas analogija, t. y. sietinas su pietų aukštaičių šnektose įsitvirtinusiu pastovaus ir galūninio kirčiavimo modeliu, pvz.: rãtas (2), rãtai, ratãn Prl (LKŽ K), Mtl / ratai, ratañ ŠvT 91¹⁶, lãngas (3), langañ DrskŽ 48, Grb, Rud, Mrc, Kš (PPŽ I 556), Pvl (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, Mtl / lãngan Kpč, Krkš, trobà (3), trobõn DrskŽ 419, Kb, Mrc, Mst (PPŽ II 629), Ndz, Lš (AukT 187, 218), SrjT 235, Dg, Nmn (LKŽ K) / trõbon Spg (AukT 204tt), kibiras (3ᵇ), kìbiran Srj, Trak (LKŽ K) / kìbiran SrjT 211¹⁷ ir kt. Iš turimos medžiagos matyti, kad, be analogijos, aptariamų formų kirčiavimui poveikį gali daryti ir kiti veiksniai. Be to, antriniai variantai gali būti atsiradę skirtingu metu. Daiktavardžio žẽmė galūninio kirčiavimo forma žemėñ Drsk, Rtn (LKŽė), plg. žemės Rtn, Kb, Mrk Drsk (LKŽė), Rtn (AukT 230), Pls (TA), gali būti paveldėta iš seno (plačiau žr. Rinkevičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 ir ten minimą literatūrą). Baritonų miẽstas ir mõkslas iliatyvo galūninis kirtis, ko gero, nulėmė polinkio naujai į tarmes atėjusius žodžius kirčiuoti galūnėje, plg. miestãn Dbč, Drž, Rud, Mrc, Mst, Žr (PPŽ I 652), SrjT 146tt / miestañ Knv (PPŽ I 652), Pnč (AukT 212), Bd, Kpč, mõkslan Vs / mõkslañ DrskŽ 214, Kb (LKT 391), Nmn, ¹⁴ Plg. galūnėje kirčiuojamą vienaskaitos formą durpinė̃ Švn (AukT 193). ¹⁵ Plačiau apie žodžio turgus kirčiavimo paradigmų įvairavimą žr. Ragaišienė 2010: 107 ir ten minimą literatūrą. ¹⁶ Pietų aukštaičių plote kitų šio daiktavardžio daugiskaitos linksnių galūninio kirčiavimo formų nerasta. ¹⁷ Šaknies kirtį gali palaikyti skolinio viėdras dažnai vartojamų formų viėdran akcentuacija. 198 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose Vlk (LKŽ K), Rdm (Skardžius 1935: 18; Senkus 1960: 214; Ragaišienė 2010: 29, 57 ir kt.). Galūninis ar šakninis kirtis gali būti susijęs ir su dिमocija, greta vartojamų iliatyvo formų kirčio analogija ir pan. Susidūrus dviejų ar daugiau linksniuojamųjų žodžių iliatyvo formų kirčiuotiems skiemenims kirčiai gali būti išskaidomi, pvz.: Eis̆im pažiūrėt karvės – ji gerä̃n pienan Vs (LKŽe); Nepilk [kruopų] tokiān šaltan pienan Krkš. Kai kuriais atvejais iliatyvo akcentuaciją gali veikti ir keli veiksniai, plg. Jis išleido abudu sūnu aukštan mokslan Rdm. Iliatyvo formų kirčiavimo įvairavimas gali būti susijęs ir su semantika. Neatmestina galimybė, kad vykstant šio linksnio reikšmių neutralizacijai vietą ir kryptį reiškiančios formos šnektose kurį laiką galėjo būti skiriamos kirčiu, plg. šedi vežiman Kb (PPŽ II 747), Rdm, Mtl / į(si)deda (krauna, kelia, susėda) vežiman Švn (LKŽe), Knvl (PPŽ II 747), Sem (AukT 166), RamT 27518. Dvejopai kirčiuojamos iliatyvo formos gali liudyti buvusią akcentinę ir semantinę priešpriešą, plg. Nešė vežiman [Šiaudus] ir dėjo ir Sudedam būlio vežiman DrskŽ 454; Pasikinkom arklį vežiman Mst ir Pakinko arklį vežiman Mrc, Parsiveža akmenų vežiman Dbč ir Šalta vežiman [Sėdėti] Pnč (PPŽ II 747)19. Tai, kad semantika gali turėti įtakos aptariamo linksnio akcentuacijai, rodo priesagos –ynas vedinių kirčiavimas. Istoriškai šios priesagos daiktavardžiai yra sukonkretėję kuopiniai pavadinimai (Skardžius 1943: 192, 266–267; Ambrazas 2000: 54). Pastebėta, kad su kuopine daugiskaita siejamas kilnojamojo kirčiavimo modelis veikia ir vienaskaitos iliatyvo formų kirčiavimą, plg. beržynas, beržynai : beržynai → beržynan (Ragaišienė 2010: 128–129). Pietų aukštaičių plote nepriklausomai nuo daugiskaitos formų akcentuacijos iliatyvą dažniausiai linkstama kirčiuoti galūnėje, pvz.: dirgelȳnai, dirgelynan Rdm, riesutynai, riesutynan Dbč (LKT 387), samanynai, samanynan Pns (LKŽ K), Rdm, skujynai, skujynan Kb (PPŽ II 409) ir kt. (51 forma iš 64 kirčiuojama galūnėje). Tai rodo ir naujai į tarmes atėjusių žodžių šio linksnio formų kirčiavimas, plg. skudurynas (1), skudurynai, skudurynan Kb / skudurynan Aš (PPŽ I 409). Iliatyvo kamieno kirtis gali būti susijęs ir su polinkiu jį keisti priešlinkśninėmis konstrukcijomis su priešlinkśniais in, an + galininkas (plg. Leskauskaitė 2022: 29). Kryptį reiškiančių iliatyvo formų kirčiavimui įtakos gali turėti galininko formų akcentuacija, pvz.: sueina trōbon / į trobą, kamaron / į kamarą, plg. dar pila kibiran / į kibirą, pabeldė langan / į langą. Iliatyvo reikšmių neutralizacija, polinkis jį keisti priešlinkśninėmis konstrukcijomis, kitų linksnių akcentuacijos analogija gali sudaryti prielaidas pavienėms antrinėms formoms, nesusijusioms su žodžio akcentine paradigma, atsirasti, plg. dūgnas (4), dūgnan Pnš (LKA III 55), gurklys (3), gurklin Spg, krāštas (4), krāštan Mri (LKA III 55), 18 Priesagos –inis, –ė būdvardžių akcentuacijos polinkiai rodo, kad kirčiavimo įvairavimas gali būti nulemtas reikšmių diferenciacijos (Ragaišienė 2012: 119). 19 Pietų aukštaičių plote daiktavardis vežimas kirčiuojamas tik pagal antrąją akcentinę paradigmą. Straipsniai / Articles 199 VILIJA RAGAİŠIENĖ pãdas (2), padañ SrjT 167, Mtl ir kt. Kita vertus, tai gali lemti ir senesnio kirčiavimo formų išlaikymą. Pavyzdžiui, baritono dvùras pastovàus kirčiavimo formos dvãrai, dvãrų paliudytos tik pavienių šnektų, šaknyje kirčiuojamų iliatyvo formų rasta visame patarmės plote, plg. dãran Vrn (LKT 91), Ppr, Smn, Alv, Dg, Ndz, Vrnv, Nč (LKA III 54), Trak, Vlk (LKŽ K), MrcT 208, Lzd, Kč. Tiriamos šnektose daugiau užrašyta pavienių galūninio kirčiavimo atvejų, pvz.: jaunimas (2), jauniman / jaunimãn Mrp (LKA III 54), kaštonas (2), kaštónan Nmn, kiaušinis (2), kiaušinín KčT 314²⁰, miestas (2), miestan DrskŽ 16, Knv (PPŽ I 652), pirkià (2), pirkión Zrv (PPŽ II 226)²¹, ver̃pstis, –io (2), verpstiñ Vs ir kt. Apibendrinti galūnės kirtį ypač linkę skoliniai iš slavų kalbų, pvz.: blėkė (2) ‘skarda’, blėkėn Mst, klùmokas (1) ‘ryšulys, nešulys’, klumokañ Mrc (AukT 229), paduãlas (2) ‘rūsys’, paduvalañ ŠvT 144, skarvadà (2) ‘keptuvė’, skarvadõn RamT 97tt, slòjikas (1) ‘stiklainis’, slojikañ LLŠT 256, stõdas (2) ‘kaimenė, banda’, stodañ ŠvT 127, šliùbas (2) ‘bažnytinės sutuoktuvių apeigos’, šliubañ Ožk (PPŠŽ K), Ndz (LKŽ K) ir kt. Galūninio kirčiavimo formų atsiradimas pirmiausia sietinas su pietų aukštaičių šnektose cirkumfleksinio kamieno žodžiams būdingu polinkiu į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę (Ragaišienė 2010: 38). Kai kurios jų gali rodyti žodžio senesnę linksniavimo, resp. kirčiavimo paradigmą, pvz.: klõnis, –io (1), klonìn (plg. klonis, –iẽs) Bd. Bent dalis aptartų iliatyvo formų, ko gero, yra neseniai atsiradusios ir liudija tebevykstantį kalbos procesą, pvz.: svìrtis, –ies (1), svìrtiñ KrkS²². Neatmestina galimybė, kad aptariamo linksnio kirčiavimo raidai įtakos galėjo turėti ir šnektose kurį laiką konkuravusios formos su dvivokalėmis ir sutrumpėjusiomis (vienavokalėmis) gramatinėmis morfemomis, plg. miškañ : miškanà (Leskauskaitė 2022: 31; plg. Rosinas 2005: 224). Tiriamuose šaltiniuose rasta tik pavienių nesutrumpėjusių iliatyvo formų, pvz.: laškona ‘lovona (į lovą)’ Prl (TA), pirkìona Kb (LKT 390) ir kt.²³ Tad šios prielaidos plačiau aptarti nėra galimybių dėl medžiagos stokos. Iliatyvo formų kirčiavimą, kad ir netiesiogiai, gali veikti ir vykstantys prieveiksmėjimo procesai. Aukštaičių patarmėse paradigmos linksnis ir suprieveiksmėjusios formos gali būti skiriamos kirčiu, plg. laũkas (4), laukañ ir laukañ (LKA III 55). Daugiskaitos inesyvo formų kirčiavimo polinkiai. Pietų aukštaičių plote linksniuojamųjų žodžių paplitusios formos su –sa / –se, kaip gretiminės ²⁰ Plg. greta vartojamą daugiskaitos kilmininko formą kiaušinių KčT 314. ²¹ Pietinėse pietų aukštaičių šnektose šis daiktavardis yra antrosios kirčiuotės. ²² Priesagos –tis vedinio svìrtis, išlaikiusio pamatinio veiksmažodžio svìrti tvirtapradę šaknį, pastovaus kirčiavimo paradigma yra senesnė arba seniai susidariusi (plg. Pakerys 1994: 103). ²³ Apie iliatyvo nesutrumpėjusių formų vartojimą pietų aukštaičių plote žr. LKA III 54; Leskauskaitė 2022: 31, 21–a išnaša. 200 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose vartojamos ir morfologiškai sutrumpėjusios formos. Daugiskaitos inesyvas, kaip ir aptartieji vienaskaitos vietininkai, dabar vartojamas vietai ir krypčiai reikšti (Leskauskaitė 2022: 28, 80tt; plg. LKA III 72–73, žml. 67–70; Zinkevičius 2006: 145–146). Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos inesyvo formos sudaro apie 18 proc. vartosenos atvejų (žr. lentelę). Daugiau nei trečdalio nagrinėjamų žodžių šio linksnio formos turi kirčiavimo gretybių. Pavyzdžiui, priesagos –inis, –ė būdvardžių, kirčiuojamų pagal pirmąją ir antrąją kirčiuotes, inesyvas taip pat kirčiuojamas šaknyje ir priesagoje, pvz.: pakulinis, –ė (2), pakuliniuosa (maišuosa) Vlk, Prl (TA), Lzd, Rdm, Spg / pãkulinis, –ė (1), pãkuliniuosa (maišuosa) Vs (TA), Trak (LKŽ K) ir kt. Kiek kitokie akcentuacijos polinkiai būdingi žodžiams, turintiems pastovaus ir kilnojamojo kirčiavimo gretybių. Dažniausiai inesyvo, kaip ir kitų daugiskaitos linksnių, formos kirčiuojamos dvejopai – kamiene ir galūnėje, pvz.: geltõnas, –a (1), geltõnuose Nmn, Lš (LKŽ K), geltõnosa Krkš / geltónas, –à (3), geltonúosa Bd, geltonóse Dg, Rtn (LKŽ K), kálnas (3/1), kalnúosa Ožk (LLŠŽ K), Mtl, Vs (LKŽ K), Krkš, kalnuosà Rdm / kalnúosa KčT 206, Drsk (LKŽ K), kálnuose Krv (LLŠŽ K), rẽzgines (3ᵇ/1), rezginésa ŠvT 144, Mtl, Lzd, rezginėse Rdm / rẽzginėse Vlk (LKŽ K) ir kt. Su šiuo modeliu sietinas ir pavienių galūninio (rečiau – šakninio) kirčiavimo formų atsiradimas, pvz.: dokùmentas (1), dokùmentiuose LpT 138, liūnas (1), liūnuosa KčT 349, viẽdras (2), viedruosė RamT 130, dróbė (1), drobėsa Vng, pūslė (4), pūslesa Spg. Kamieno kirtis gali būti apibendrintas ir pagal dažnai vartojamų vardininko ir galininko formų kirčio vietą, plg. šẽrmenys (3ᵇ), šermenìs, šẽrmenyse KčT 93, 94. Šią prielaidą remia ir daiktavardžio kapinės pietvakarinėse šnektose kirčiavimo polinkiai, plg. kãpinės (3ᵇ), kãpinės, kãpinėse / kãpinėsa Rdm, Bd, Vng, Lzd, Mtl, Spg²⁴. Pietų aukštaičių plote ne visada kirčiavimo gretybių turinčių žodžių inesyvo formos kirčiuojamos dvejopai. Dalies produktyviųjų a ir ia₂ kamienų daiktavardžių rasta tik pagrindinio varianto akcentinę paradigmą liudijančių formų, pvz.: miežis (2), miežiuosa Knv (PPŽ I 653), Kpč, Trak (LKŽ K), Bd, Rdm, Mtl / miežys (4), pūodas (1/3), pūduosa DrskŽ 287, KčT 223, Šlvn, Kpč, Auk, Trak (TA), pūduose KčT 120, Rdm, Bd, stõvai (2) ‘staklės’, stõvuosa Kpč, Švnd (TA), Rdm, stõvuose Nmn (LKŽe), Rtn (TA), stõvuos Mtl / stõvai (1) / stõvai (4) ir kt.²⁵ Priesagos –ynas vedinių, turinčių gretiminių pastovaus kirčiavimo variantų, aptariamo linksnio formos dažniausiai kirčiuojamos galūnėje, pvz.: alksnynas (3/1), alksnynúosa Trak, Vrn (LKŽ K), Krkš, kvajūnas (3/1), kvajynúose ²⁴ Pietų aukštaičių šnektose šis daiktavardis turi trečiosios, pirmosios ir antrosios kirčiuotės gretybių (Raga išienė 2012: 121). ²⁵ Dėl šių daiktavardžių kirčiavimo gretybių paplitimo patarmės plote žr. Ragaišienė 2010: 208, 210, 219. Straipsniai / Articles 201 VILija RAGAiŠIENĖ LLŠT 130, kvájynuõsa Drsk, Vs (LKŽ K), Ožk, Šlk (LLŠŽ K) ir kt. (iš 43 atvejų 38). Kyla klausimas, ar visais atvejais susidariusi antrinė paradigma, ar įvairuoja tik paskirų linksnių akcentuacija. Ypač tais atvejais, kai gretiminis variantas palydutas tik vieno šaltinio, pvz.: kiẽmas (4) DrskŽ 151, Dbč, Rud (PPŽ I 493), Ožk, Pns, Šlk (LLŠŽ K), Al, Dg, Trak, Auk (LKŽ K), Vrn, Kč, Vs (TA), Rdm, Mtl / kiemas (2) DrskŽ 151. Tikėtina, kad išnykus dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – modeliui vieno iš narių galėjo būti dvejopai kirčiuojamos tik kai kurių linksnių formos, pavyzdžiui, vardininko, kilmininko ar kitos, pvz.: kir̃vis, kir̃viais ir kirviaĩs Sel (TA), peĩlis, peiliaĩ / peiliaĩ Vng, Rtn (TA). Kita vertus, pietų aukštaičių plote dažniausiai yra vartojamas vardininkas, rečiausiai – naudininkas ir inesyvas (Leskauskaitė 2022: 24). Šiuo atveju negalima daryti apibendrinančių išvadų, nes gretiminių variantų inesyvo formos gali būti vartojamos retai pavienėse šnektose. Kilnojamojo kirčiavimo žodžių įvairovė galūnėje kirčiuojamų formų kirčio vieta ir (ar) priegaidė, pvz.: laũkas (4), laukúosa Kš, Zrv (PPŽ I 562), Rdm / laukúose SriT 186tt, LLŠT 204, Vng / ląukuõsà Mtl / laukuõsė Mrc, Pnč (PPŽ I 562), RamT 126tt / laukuõs LLŠT 128. Greta vartojamos kilnojamojo kirčiavimo būdvardžių, įvardžių ar skaitvardžių inesyvo formos kirčiuojamos pagal tą patį modelį kaip ir daiktavardžiai, plg. baltuõsa mar̃škinuosa Gdl (LKT 368), šitúosa miškúosa KčT 330, kitúosa sodžiúosa Mrg (TA), tokiõse balõse Rdm ir kt. Pietų aukštaičių šnektose dažniau aptinkamos antrame nuo galo skiemenyje (diachroniškai daugiskaitos akuzatyvo galūnėje) kirčiuojamos formos (apie 64 proc.).26 Tokiems akcentuacijos polinkiams įtakos turi galūnėje kirčiuojamų skiemenų trumpesnių kitų daugiskaitos linksnių kirčio vieta, plg. namaĩ, namų̃, namùs, namaĩs, namuõsa / namuõse, namuõs. Lingvistinėje literatūroje formų su –sė (postpozicijos *-én) kirtis aiškinamas senovinių lokatyvų su –su akcentuacijos analogija, plg. giesmèsù / giesmèsė (Zinkevičius 1980: 196–197, 212; plg. Kazlauskas 1968: 97). Neatmestina galimybė, kad paskutiniame skiemenyje kirčiuojamos formos su –se / –sa gali turėti tiek istorines egzistavimo prielaidas, tiek būti atsiradusios naujai dėl bendrinės kalbos įtakos. Juolab kad pietų aukštaičių plote jos dažniausiai vartojamos kaip gretiminės. Kita vertus, šios formos gali būti siejamos ir su tiriamoms šnektoms būdinga oksitoneze, plg. Ramaškonių šnektoje užrašytas formas kaimuõsė, laukuõsė, akmenyõsė, namuõsė, kiemuõsė ir kt. RamT 100, 126, 159, 220, 232tt. Tiriamuose šaltiniuose daugumos galūnėje kirčiuojamų sutrumpėjusių inesyvo formų nurodyta tvirtagalė priegaidė, plg. laukuõs. Su tvirtaprade priegaide rasta tik pavienių atvejų, plg. miškúos. Šių formų dvejopa priegaidė gali būti paveldėta iš seno (plg. 26 Apie daugiskaitos inesyvo formų raidą plačiau žr. Morkūnas 1964: 107–146; Kazlauskas 1968: 160–163; Zinkevičius 1980: 196–197. 202 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose Zinkevičius 1996: 120). Lingvistinėje literatūroje cirkumfleksas aiškinamas kirčio atkelimu iš galūnės, plg. laukuosa / laukuose → laukuos (Zinkevičius 1980: 197). Akūtas sietinas su daugiskaitos akuzatyvo kirčio vietos ir priegaidės išlaikymu, plg. miškuosa / miškuose → miškuos. Daugiskaitos įnaginio formų kirčiavimo polinkiai. Dėl medžiagos stokos nėra galimybių plačiau aptarti šio linksnio kirčiavimo polinkių. Įnaginio formos sudaro tik 4 proc. vartosenos atvejų (žr. lentelę). Šių formų akcentuacija nesiskiria nuo kitų žodžio linksnių kirčiavimo, pvz.: laũkas (4), laukúosna Sem (LKT 361), Dnv (PPŽ I 563), šónas (1), šónuosna Vrn (LKŽė), Mtl. Jei žodis turi kirčiavimo gretybių, daugiskaitos įnaginio formos kirčiuojamos pagal pagrindinio varianto akcentinę paradigmą, pvz.: klúonas (1/3), klúonuosna Al (LKT 367), Rdm, Drsk, Rtn (LKŽ K) / kluonúosna Pls (LKŽ K). Vietininkų kirčiavimo variantų paplitimas patarmėje. Pietų aukštaičių patarmėje linksniuojamųjų žodžių vietininkai dažniausiai kirčiuojami pagal pagrindinio varianto paradigmą. Gretiminės formos užrašomos retai, daugumos žodžių jos paliudytos tik pavienių šnektų. Taigi vietininkai, kaip ir kiti linksniai, šnektose kirčiuojami ne pramaišiui, o pagal vieną kurią akcentinę paradigmą. Bene geriausiai tai patvirtina dažnai užrašomų vienaskaitos įnaginio formų kirčiavimo polinkiai. Palyginti nedaug rasta dvejopai kirčiuojamų šio linksnio formų toje pačioje šnektoje, pvz.: dvãran / dvarañ, kãkton / kaktõn, kokian / kõkian Trak (596)27, Pls (IX), dvãran / dvarañ, pir̃kion / pirkió n Dg (646), klúonan / kluonãñ, pir̃kion / pirkió n, raudõnon / raudonõn Gdl (650), dvãran / dvarañ, kiaušinín / kiaušinín Kč (683) ir kt. Vienaskaitos įnaginio dvejopai kirčiuojamų formų užrašyta daugumoje pietų aukštaičių šnektų (žr. paveikslą). Statistiškai daugiau aptariamų atvejų rasta pietvakarinėje ir pietinėje ploto dalyje (apie 60 proc. atvejų). Tačiau tiriamoji medžiaga nerodo vientiso ploto, kuriame variantiškumas kaip reiškinys, palyginti su gretimomis šnektomis, yra intensyviausias. Linksniuojamųjų žodžių akcentinio variantiškumo centru laikome plote įnaginio formų akcentuacija nesiskiria nuo gretimų šnektų (žr. paveikslą)28. Didžiausio akcentinio variantiškumo plotui priklausančiose Rudaminos, Seirijų, Leipalingio, Kapčiamiestčio ar kt. šnektose taip pat rasta tik kelių žodžių dvejopai kirčiuojamų įnaginio formų, pvz.: kãiman / kaimãn, raudõnan / raudonãn, skỹriun / skyriũn, tokian / tókian Rdm (655), kalnãn / kãlnan, kãkton / kaktõn, kibiran / kibìran, sodžiūn / sõdžiun Srj (674), kamarõn / kamãron, kalnãn / kãlnan Lp (686), daiktan / 27 Nurodomas gyvenamosios vietovės sutrumpinimas ir Lietuvių kalbos atlaso punkto numeris. 28 Didžiausio akcentinio variantiškumo centras nustatytas atlikus didelės apimties duomenų, užrašytų pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių patarmėse, analizę, žr. Ragaišienė 2010: 139, 7-as paveikslas. Straipsniai / Articles 203 VILIJA RAGAIŠIENĖ dáiktan, piėšton / piestõn, šitõn / šitòn Kpč (693) ir kt. Čia dažniau nei kitur pasitaiko retų, kitose šnektose nepaliudytų, kirčiavimo variantų, pvz.: stodan ŠvT 127, slojikãnt LLŠT 256, tróbõn Spg (AukT 204) ir kt. Analogiški dvejopai kirčiuojamų formų toje pačioje šnektoje paplitimo polinkiai būdingi ir vienaskaitos bei daugiskaitos inesyvo formoms. PAV. Toje pačioje šnektoje rastų linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos iliatyvo formų kirčiavimo variantų paplitimas Turima medžiaga rodo kiek skirtingus vienaskaitos inesyvo ir iliatyvo ir (ar) daugiskaitos inesyvo antrinių formų paplitimo polinkius. Pietvakarinėje ir pietinėje ploto dalyje dažniau užrašomi oksitoninio kirčiavimo variantai, rytinėje ir šiaurinėje – baritoninio kirčiavimo formos. 204 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose IŠVADOS Atlikus pietų aukštaičių patarmės XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios šaltiniuose rastų linksniuojamųjų žodžių vietininkų kirčiavimo analizę darytinos šios išvados: 1. Pietų aukštaičių šnektose daugiau nei pusės linksniuojamųjų žodžių vietininkai kirčiuojami pagal vieną akcentinę paradigmą: baritonai – kamiene, oksitonai – galūnėje. Likusiųjų žodžių vietininkų formų kirčiavimas įvairuoja. Maždaug trečdalis jų kirčiuojamos dvejopai kaip ir kitų linksnių formos. Dalies žodžių įvairuoja tik vietininkų kirčiavimas (kitų linksnių formų akcentinių gretybių neužrašyta). Pietų aukštaičių šnektose neretai dvejopai kirčiuojamos ne visų vietininkų, o vieno kurio (vienaskaitos ar daugiskaitos nesvyo ir (ar) vienaskaitos iliatyvo) formos. Labiausiai įvairuoja produktyviųjų kamienų daiktavardžių vienaskaitos iliatyvo formų kirčiavimas. 2. Linksniuojamųjų žodžių vietininkų formų kirčiavimas nulemtas ne vienos kurios nors priežasties, o viso jų komplekso: 1) kitų linksnių kirčio vietos ir (ar) darybos tipo kirčiavimo analogijos; 2) semantikos (vietininkų formos dabar vartojamos vietai ir krypčiai reikšti); 3) linksniuojamųjų žodžių pietų aukštaičių patarmėje kirčiavimo polinkių (akcentinio variantiškumo ir oksitonezės). Vienaskaitos iliatyvo formų akcentacijai įtakos gali turėti polinkis jas keisti prielinksninėmis konstrukcijomis su prielinksniais in, an + galininkas, buvusi formų su dvivokalėmis ir sutrumpėjusiomis (vienvokalėmis) gramatinėmis morfemomis konkurencija ir kt. 3. Linksniuojamųjų žodžių dvejopai kirčiuojamos vietininkų formos paplitusios visame pietų aukštaičių patarmės plote. Šių formų daugiau rasta pietvakarinėje ir pietinėje ploto dalyje. Tačiau turima medžiaga nerodo vientiso ploto, kuriame variantiškumas kaip reiškinys, palyginti su gretimomis šnektomis, yra intensyviausias. Linksniuojamųjų žodžių akcentinio variantiškumo centru laikomame pietvakarinių pietų aukštaičių plote vietininko formų akcentuacija nesiskiria nuo gretimų šnektų. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ambrazas Saulius 2010: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodieniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. AukT – Markevičienė Žaneta. Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999. BltT – Lietuvių tarmių tekstai 1. Balatna (Varanavas), par. E. Grinaveckienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. Straipsniai / Articles 205 VILIJA RAGAĮŠIENĖ Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DrskŽ – Naktinienė Gertrūda, Paulauskienė Aldona, Vitkauskas Vytautas. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. Karaciejūtė Vitalija 2013: Varenos šnektos daiktavardžių fleksinės klasės ir jų hierarchija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Kardelytė-Grinevičienė Daiva 2022: Konkuruojanti lokatyvinių konstrukcijų vartosena rytų aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių patarmėse: priežastys ir tendencijos. – Lietuvių kalba 17, 61–69. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/31440. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. KčT – Leskauskaitė Asta. Kučiūnų krašto šnektos tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Leskauskaitė Asta 2016: Morfologinės daiktavardžio, įvardžio ir veiksmažodžio struktūros. – Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos, aut. D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 205–275. Leskauskaitė Asta 2022: Pietų aukštaičių daiktavardžių gramatinės kategorijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas 3: Morfologija, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977. LKT – Lietuvių kalbos tarmės: chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mintis, 1970. LKTCH – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. LKŽ K – Lietuvių kalbos žodyno kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LLŠT – Lenkijos lietuvių šnektų tekstai, par. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. 206 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose LLŠŽ K – Lenkijos lietuvių šnektų žodyno kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LpT – Leipalingio apylinkių tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. Mikulėnienė Danguolė 1996–1997: Einwirkung der slawischen Sprachen auf die Lautstruktur der peripheren litauischen Mundarten. – Linguistica Baltica 5–6, 57–67. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Morkūnas Kazys 1964: Iš rytų aukštaičių tarmių daugiskaitos nesyvo formų istorijos. – Lietuvių kalbotyros klausimai 7, 145–152. MrcT – Marcinkonių šnektos tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. PPŽ I – Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija. Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas 1, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. PPŽ II – Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija. Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Priesagų –(t)inis, –(t)inė daiktavardžių kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Žmogus ir žodis 14(1), 116–123. RamT – Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnektos tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Rinkevičius Vytautas 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Rosinas Albertas 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Senkus Juozas 1960: Daiktavardžių linksniavimo kapsų ir zanavykų tarmėse bruožai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, A serija, 2(9), 157–171. Skardžius Pranas 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. SrjT – Seirijų šnektos tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. Straipsniai / Articles 207 V I L I J A R A G A I Š I E N Ė S t u n d ž i a B o n i f a c a s 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema, Vilnius: Vilniaus universitetas. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ŠvT – Švendubrės apylinkių tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. TA – Tarmių archyvo rankraštiniai šaltiniai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. T u o m i e n ė N i j o l ė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaita: sociolingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. T u o m i e n ė N i j o l ė 2010: Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. U r b a n a v i č i e n ė J o l i t a 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1966: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mintis. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1975: Iš lietuvių istorines akcentologijos. 1605 m. katekizmo kirčiavimas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidyb inis skyrius. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1979: Kirčio atitraukimas ir kirčiavimo paradigmos. – Kalbotyra 30(1), 90–93. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1, Vilnius: Mokslas. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1996: Lietuvių kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. VIETOVARDŽIŲ SUTRUMPINIMAI Agr – Agurkiai, Lenkija Al – Alytus Alv – Ālovė, Alytaus r. Auk – Aukštadvaris, Trakų r. Bd – Būdvietis, Lazdijų r. Blt – Balatną, Baltarusija Brč – Barčiai, Lazdijų r. Br – Barčiai, Trakų r. Čvn – Čivónys, Lazdijų r. Dbč – Dubičiai, Varėnos r. Dbn – Dubininkas, Varėnos r. Dg – Daugai Dgr – Daugirdiškės, Trakų r. Dnv – Dainava, Varėnos r. Drsk – Druskininkai Drž – Darželiai, Varėnos r. Dsm – Dūsmenys, Trakų r. Dvč – Dvarčėnai, Lenkija 208 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose Eg – Eglinė, Lenkija Gdl – Gudeliai, Šalčininkų r. Grb – Grybaulia, Varėnos r. Ilg – Ilgininkai, Alytaus r. Jvš – Jovašiai, Druskininkų sav. Kč – Kuciūnai, Lazdijų r. Kb – Kabeliai, Varėnos r. Knv – Kaniava, Varėnos r. Knvl – Kaniavėlė, Varėnos r. Kpč – Kаpčiamiestis, Lazdijų r. Kpn – Kapiniškiai, Varėnos r. Krkš – Krikštōnys, Lazdijų r. Krv – Kreivėnai, Lenkija Kš – Kašėtos, Varėnos r. Ktv – Kietaviškės, Elektrėnų sav. Lp – Leipalingis, Druskininkų sav. Lpl – Lipliūnai, Druskininkų sav. Lš – Liškiava, Varėnos r. Lzd – Lazdijai Mcl – Maceliai, Varėnos r. Mlk – Málkava, Baltarūsija Mnč – Mánčiagirė, Varėnos r. Mrc – Marcinkōnys, Varėnos r. Mrd – Mardasavas, Varėnos r. Mrg – Márgionys, Varėnos r. Mrk – Merkinė, Varėnos r. Mrp – Marijámpolis, Vilniaus r. Mst – Musteika, Varėnos r. Mtl – Meteliai, Lazdijų r. Ndz – Nedzingė, Varėnos r. Nmn – Nemunaitis, Alytaus r. Onš – Onuškis, Trákų r. Ožk – Ožkiniai, Lenkija Plkn – Paluknys, Trákų r. Pls – Pelėsą, Baltarūsija Pnč – Panočiai, Varėnos r. Pnr – Paneriai, Elektrėnų r. Pns – Pūnskas, Lenkija Prl – Perloja, Varėnos r. Pvč – Puvōčiai, Varėnos r. Pvl – Pievėliai, Lenkija Ram – Ramaškōnys, Baltarūsija Rdm – Rudaminà, Lazdijų r. Rod – Rōdūnia, Baltarūsija Rtn – Rątnyčia, Varėnos r. Rud – Rudnià, Varėnos r. Sel – Seiliūnai, Lazdijų r. Sem – Semeliškės, Trákų r. Sn – Seinai, Lenkija Spg – Sapiegìškiai, Lazdijų r. Srj – Seirijai, Lazdijų r. Škl – Šklėriai, Varėnos r. Šlčn – Šalčininkai Šlk – Šlynakiemis, Lenkija Šlvn – Šlavanțai, Lazdijų r. Švn – Šventėžeris, Lazdijų r. Švnd – Švendūbrė, Druskininkų sav. Trak – Trakai Vlk – Valkininkai, Varėnos r. Vng – Vingrėnai, Lazdijų r. Vrn – Varėna Vs – Veisiejai, Lazdijų r. Vvs – Vievis, Elektrėnų r. Zrv – Zervynos, Varėnos r. Žln – Žilinai, Varėnos r. Žr – Žiūrai, Varėnos r. Žv – Žvikėliai, Lenkija Straipsniai / Articles 209 VILIJA RAGAIS̆IENĖ Accentuation Tendencies of Locative Cases in the Southern Aukštaitian Subdialects SUMMARY After analysing the data, it became evident that over half of the declinable words in the Southern Aukštaitian dialects follow a consistent accentual pattern: barytones are stressed on the stem, while oxytones receive stress on the ending. However, the accentuation of locative case forms for the remaining words displays variability. Approximately a third of these words exhibit dual stress patterns, akin to other inflectional forms. Some words only vary in the accentuation of locative cases, without similar variations in other cases. Additionally, it is common in the Southern Aukštaitian dialects for either the singular or plural illative (or both) to feature dual stress patterns. Among productive stem nouns, the accentuation of singular illative forms showcases the most diverse patterns within this paradigm. The accentuation of declinable words’ locative forms is not governed by a single reason, but rather by a complex of factors: 1) analogies of the place of accentuation of other cases and/or the accentuation analogy of the word formation type; 2) semantics (forms of locative cases now used to indicate location and direction); 3) accentuation tendencies (accentual variation and oxytonesis) of declinable words in the Southern Aukštaitian dialect. The accentuation of singular illative forms can be influenced by several factors, including inclination to substitute them with prepositional constructions with in, an + the Accusative Case, past competition between forms with bivocal and shortened (monovocal) grammatical morphemes, etc. The locative case forms of declinable words exhibiting dual stress patterns are notably widespread across Southern Highlands region. Predominantly, these forms were observed more frequently in the southwestern and southern territories, accounting for approximately 60% of cases. However, the available material does not distinctly pinpoint an area where variability, as a phenomenon, is most intense compared to neighbouring subdialects. In the southwestern area of South Aukštaitian, often regarded as the centre of accentual variation of declinable words, the accentuation of locative forms does not notably differ from neighbouring subdialects. Įteikta 2023 m. spalio 27 d. VILIJA RAGAIS̆IENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 210 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX