Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose

190 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-5026-4667 Mokslinių tyrimų kryptys: akcentologija, dialektologija, etnolingvistika, leksikografija. DOI: doi.org/10.35321/all89-09 VIETININKŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI PIETŲ AUKŠTAIČIŲ ŠNEKTOSE Accentuation Tendencies of Locative Cases in the Southern Aukštaitian Subdialects ANOTACIJA Remiantis XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios rašytiniais šaltiniais nagrinėjami linksniuojamųjų žodžių vietininkų – vienaskaitos ir daugiskaitos inesyvo ir iliatyvo – formų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. Straipsnyje siekiama sinchroniniu požiūriu aprašyti vietininkų kirčiavimo ypatybes, paaiškinti akcentuacijos įvairavimo priežastis, nustatyti toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių formų arealinį paplitimą. Tyrimas parodė, kad pietų aukštaičių patarmėje vartojamų vietininkų kirčiavimui įtakos turi akcentuacijos analogija, semantika, polinkis į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. Paaiškėjo, kad dvejopai kirčiuojamos vietininkų formos dažniau užrašomos pietvakarinėse ir pietinėse šnektose. ESMINIAI ŽODŽIAI: pietų aukštaičių patarmė, vietininkas, iliatyvas, inesyvas, kirčiavimo variantas. ANNOTATION The study delves into accentuation patterns within the locative cases — singular and plural inessive and illative — in the Southern Aukštaitian dialect. It draws upon written sources spanning the second half og the 20th century to the early 21st century. The article aims to describe the accentuation features of the locative cases from a synchronic perspective, explain the reasons behind accent diversification, and map the areal distribution of accented variants within the same subdialect. The findings reveal that the accentuation of locatives in Straipsniai / Articles 191 Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose the Southern Aukštaitian dialects is influenced by accentuation analogy, semantics, and a tendency for accentual variation and oxytonesis. Interestigly, it emerged that locative forms exhibiting dual stress patterns are more prevalent in southwestern and southern subdialects. KEYWORDS: Southern Aukštaitian subdialect, locative case, inessive, illative, accent variant. ĮVADAS Mokslinėje literatūroje daug dėmesio skirta linksniuojamų žodžių vietininkų vartosenai pietų aukštaičių šnektose aptarti. Dialektologai gana išsamiai išanalizavę inesyvo (vidaus esamojo vietininko) ir iliatyvo (vidaus einamojo vietininko) semantiką, reikšmių neutralizacijos priežastis, formų gramatines morfemas ir paplitimą patarmės plote (Zinkevičius 1966: 201; 1980: 196– 197; 2006: 145–146; LKA III, 48 žml.; Rosinas 1995: 74; Tuomienė 2010: 79–80; Karaciejūtė 2013: 50–51; Leskauskaitė 2016: 242; 2022: 28–32; 77–78; Kardelytė-Grinevičienė 2022: 61–69 ir kt.). Mažiausiai iki šiol tirti vietininkų kirčiavimo polinkiai. Aprašant pietų aukštaičių akcentuacijos sistemą atkreiptas dėmesys tik į šių linksnių formų kirčiavimo variantus1 ir retesnius vartosenos atvejus (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. dar LKA III 55)2. Tyrimo tikslas, metodai, naujumas ir aktualumas. Tyrimo tikslas – sinchroniniu požiūriu aprašyti vietininkų kirčiavimo pietų aukštaičių patarmėje ypatybes, aptarti jų akcentuacijos polinkius. Tyrimo uždaviniai: 1) sudaryti tiriamuose šaltiniuose rastų linksniuojamųjų žodžių vietininkų formų sąvadą; 2) nustatyti įvairiai kirčiuojamų formų paplitimo arealus; 3) paaiškinti galimas kirčiavimo variantų egzistavimo priežastis. Atliekant tyrimą remtasi aprašomuoju ir vidinės rekonstrukcijos metodais. Vidinės rekonstrukcijos metodu nustatyti senesni kirčiavimo variantai, paaiškintos galimos tarminių gretybių egzistavimo prielaidos. Atliktas tyrimas yra naujas ir aktualus. Straipsnyje, remiantis iš viso pietų aukštaičių ploto per daugiau nei 60 metų surinkta medžiaga, pirmą kartą 1 Lingvistinėje literatūroje įvairiai kirčiuojami žodžiai ir jų formos vadinami kirčiavimo variantais (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 ir kt.), akcentiniais variantais (Stundžia 1995: 22), kirčiavimo gretimybėmis (Pakerys 1994: 7) arba kirčiavimo gretybėmis (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2007: 8). Autorė savo darbuose laikosi tradicijos terminus kirčiavimo (akcentinis) variantas ir kirčiavimo (akcentinė) gretybė vartoti kaip sinonimus (Ragaišienė 2010; plg. dar Stundžia 2009: 66). 2 Žaneta Markevičienė mokslinių diskusijų metu yra atkreipusi dėmesį, kad nustatant žodžio kirčiuotę negalima remtis tik vietininkų formomis, nes jų kirčiavimas gali skirtis nuo kitų linksnių formų, t. y. ne visada rodyti akcentinę paradigmą. VILIJA RAGAIŠIENĖ 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX aprašomi linksniuojamųjų žodžių vietininkų kirčiavimo polinkiai, pateikiamas toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių formų paplitimo žemėlapis. Šis tyrimas pirmiausia turėtų būti aktualus tarmių kirčiavimo polinkių ir akcentuacijos reiškinių kaitos tyrėjams. Tikėtina, kad jis turės ir praktinės naudos tarminių žodynų rengėjams – dialektologams ir leksikografams. Šaltiniai ir tiriamoji medžiaga. Straipsnyje nagrinėjami duomenys surinkti iš XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios rašytinių šaltinių ir asmeninės kartotekos. Medžiagos pagrindą sudaro XX a. 6–7 deš. parengtų šios patarmės šnektų kalbinių ypatybių aprašų3, išsamiųjų tarminių žodynų (dvitomio Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno, Druskininkų tarmės žodyno ir rengiamo Lenkijos lietuvių šnektų žodyno kartotekos) ir tarminių tekstų rinkinių (leidinių Kučiūnų krašto šnektos tekstai, Marcinkonių šnektos tekstai, Seirijų šnektos tekstai, Leipalingio apylinkių tekstai, Švendubrės apylinkių tekstai, Lietuvių tarmių tekstai 1. Balatna (Varanavas), Ramaškonių šnektos tekstai ir Lenkijos lietuvių šnektų tekstai) duomenys. Į tyrimą įtraukti chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės, Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje ir Žanetos Markevičienės leidinio Aukštaičių tarmių tekstai pirmojoje dalyje paskelbtų pietų aukštaičių tarminių tekstų faktai. Taip pat remiamasi Lietuvių kalbos žodyne, dialektologų darbuose ir asmeninėje kartotekoje rastais tiriamų šnektų duomenimis4. Medžiagos turima iš viso patarmės ploto, bet daugiausia iš pietvakarinės dalies. Apibendrinant surinktus duomenis galima teigti, kad jų pakanka vietininkų kirčiavimo polinkiams pietų aukštaičių patarmėje ištirti. Juolab kad rašytiniai šaltiniai gerai atspindi patarmės akcentuacijos ypatybes. Tiriamuose šaltiniuose 585 linksniuojamųjų žodžių rasta apie 3300 vietininkų formų (žr. lentelę)5. Maždaug pusės žodžių jos užfiksuotos po kelis ar keliolika kartų, penktadalio žodžių – tik kartą ar du, plg. kráutuvė (1), kráutuvėj Dbč (PPŽ I 522), BltT 29, SrjT 170, LLŠT 104, Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Vs, kráutuvėn DrskŽ 167, Dnv, Kb, Knv (PPŽ I 522), Nmn, Lzd (AukT 184, 196), KčT 165, 168, RamT 135, LpT 166, Dg, Al (LKŽ K), Bd, Rdm, Krkš, kráutuvėsa Mrc (PPŽ I 522), KčT 42, Spg (AukT 205), Krkš, kráutuvėse LpT 114, Šlvn, Vs / krautuvsa Šlk (LLŠŽ K)6, abesa Lš (AukT 224), atóstogosa Lš (AukT 220), 3 Rankraščiai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve. 4 Iš mokslinių darbų į tyrimą įtraukti autorių užrašyti ar iš garso įrašų surinkti faktai. 5 Į šį skaičių neįtrauktos dažnai vartojamos suprieveiksmėjusios iliatyvo formos laũkan / laukañ, óran / orañ, šónan / šonañ ir kt. Neįtrauktos ir šaltiniuose rastos kelios suprieveiksmėjusios aliatyvo formos namópi, namepi, rudenióp ir kt. 6 Dažnai vartojamų žodžių vietininkų formos šnektoje gali būti paliudytos ne vieną kartą. Straipsniai / Articles 193 Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose brudynañ ‘nešvarume, purve’ KčT 362, kškoj ‘šlaunyje’ Rdm ir kt.7 Apie du trečdalius užrašytų vartosenos atvejų sudaro daiktavardžių vietininkai. Palyginti dažnai šių linksnių formos vartojamos ir įvardžių ktas, -à, koks, -ià / kókis, -ia, tàs, -à, toks, -ià / tókis, -ia, skaitvardžių prmas, -à, añtras, -à. Pietų aukštaičių šnektose vietininkų formų vartosenos polinkiai yra skirtingi (žr. lentelę, plg. Leskauskaitė 2022: 23–24). Daugiausia rasta daiktavardžių, žyminčių negyvuosius objektus, vienaskaitos iliatyvo formų krypčiai ir vietai reikšti (plačiau žr. ten pat, 28–29). Daugiau nei trečdalį medžiagos sudaro vienaskaitos ir daugiskaitos inesyvo formos. Iliatyvo daugiskaita pietų aukštaičių šnektose vartojama gana retai (žr. lentelę). Tiriamosios medžiagos pagrindas – produktyviųjų a, a2, ā ir ē kamienų linksniuojamųjų žodžių vietininkų formos. LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių vietininkų formų dažnis Linksnis Skaičius Kiekis Vartosenos pavyzdžiai Inesyvas Vienaskaita 652 burnõj, daržè, kaimynỹstėj(e), vežimùke / vežimùky, vidurỹ, antrõj / antrojè, pirma / pirmamè, šitõj, šita Daugiskaita 583 akýsa, galvósa, gyvuliúosa, kraujúose / kraujuõs, mltuosa, sõduosa / sõduose / sõduos, jaunúosa, jaunósa, antrúosa, antrósa, keturesa, šitósa, šitúosa Iliatyvas Vienaskaita 1910 akiñ, káilin, kepalañ, mėšlynañ, vandeniñ, žiemõn, antrañ, antrõn, šitañ, šitõn Daugiskaita 145 búlvėsna, durýsna, grkiuosna, šónuosna, paklõtysna, rañkosna, rugiúosna, pirmósna, senúosna, šitósna, šitúosna, tokiúosna, tokiósna Iš viso: 3290 Užrašyta medžiaga patvirtina dialektologų nustatytus vietininkų formų paplitimo patarmėje arealinius skirtumus (plačiau žr. Leskauskaitė 2022: 28–30). Visame plote vyrauja vienaskaitos iliatyvo formos, greta jų vartojamos inesyvo formos paplitusios nevienodai: pietvakarinėse šnektose jos sudaro ketvirtadalį, pietiniame areale – apie šeštadalį atvejų. Daugiskaitos iliatyvo formos, galima sakyti, jau nevartojamos pietvakarinėje ploto dalyje, tik pavienių atvejų rasta 7 Aprašant kirčiavimą transkripcija nėra aktuali, todėl pavyzdžiai teikiami bendrinės lietuvių kalbos rašmenimis (taip išvengiama to paties žodžio ir jo formų pateikimo kelis kartus skirtinga transkripcija). Vietininkų formų priegaidės nurodytos nekoreguotos. VILIJA RAGAIŠIENĖ 194 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX pietiniame areale, kiek geriau ši daugiskaita išlaikyta šiaurinėse ir rytinėse šnektose (plg. ten pat, 29). VIETININKŲ FORMŲ AKCENTUACIJOS POBŪDIS Pietų aukštaičių plote daugiau nei pusės linksniuojamųjų žodžių vietininkai kirčiuojami pagal tą patį akcentinį modelį kaip ir kitų linksnių formos – kamiene arba galūnėje, pvz.: klpa (1), klpoj Kb (PPŽ I 494), Krkš, klpon Kb, Knv (PPŽ I 494), Rdm, Lzd, Vs, klpose Pns, Pvl (LLŠŽ K); mškas (4), miškè Knv, Dbč, Pvč (PPŽ I 662), Brč, Nmn, Lš (LKT 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT 99, Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs, Krkš, miškañ Knv, Pnč, Kpn, Zrv, Mrc, Dbč, Mst, Knvl, Kb, Mrd (PPŽ I 662–663), Br, Auk, Brč, Prl, Vs, Jvš, Lpl (LKT 361–388), Dsm (AukT 168), SrjT 189, ŠvT 145, Bd, Rdm, Lzd, Vs, Šlvn, Kpč, miškúosa Lš (LKŽe), Dbč, Kb, Kpn, Zrv (PPŽ I 663), KčT 195, ŠvT 90, Pns (PPŠŽ K), miškúose Kb, Knv, Pvč (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà Mrc (PPŽ I 663), miškuosè RamT 239, miškúos Lš (AukT 217), miškúosna Mrc (LKŽe), Rud (PPŽ I 663) ir kt.8 Baritonai dažniausiai išlaiko kamieno kirtį, pvz.: krmas (1), krme Prl (LKŽ K), krman Vžn (LKT 378), Vs, Kpč, krmuosa Pvč, Knvl, Mrc (PPŽ I 528), KčT 349, RamT 117, krmuose Eg, Pns, Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, krmuosna Rud (PPŽ I 528), RamT 166; rankà (2), rañkoj Mrc (PPŽ II 319), SrjT 123, Agr, Pns (LLŠŽ K), Mtl, rañkon Drsk, Lp, Mrk (LKŽe), Mrg, Dbn (PPŽ II 318), Kb (LKT 390), Lš (AukT 215), Agr (LLŠŽ K), Vlk, Trak (LKŽ K), Vs, Krkš, rañkosa Rdm, Spg, rañkose Krv, Pns (PPŠŽ K), rañkosna Ktv (LKT 359), Vvs (Leskauskaitė 2022: 29) ir kt., oksitonai kirčiuojami galūnėje, pvz.: aks (4), akiñ Škl (LKT 389), Rdm, akýsa Mrc, Kš, Pvč, Kb, Dbč, Drž, Mrg (PPŽ I 7), Lš (AukT 216), ŠvT 80, MrcT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207), akysà Pnč (PPŽ I 7), BltT 61, akýsna Pnr (LKT 360); galvà (3), galvõj SrjT 205, Krv, Šlk, Pvl, Pns, Ožk, Žv (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, galvõn DrskŽ 92, ŠvT 149, Pns, Eg (LLŠŽ K), Krkš, Mtl, Rdm, galvósa Krkš; kapas (4), kampè Rud (PPŽ I 450), Rdm, kampañ DrskŽ 135, Mst, Dbč, Mrd, Rud, Mnč (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa DrskŽ 135, Mrc (PPŽ I 450) ir kt. (plg. LKA III 54). Likusiųjų žodžių (dažniausiai – daiktavardžių) vietininkų formų akcentuacija įvairuoja. Maždaug trečdalis jų kirčiuojamos dvejopai kaip ir kitų linksnių formos, pvz.: balà (2), bãloj Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Knv (PPŽ I 8 Nustatant žodžių kirčiavimo paradigmas remtasi tik pietų aukštaičių patarmės duomenimis. Straipsniai / Articles 195 Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose 95), Rdm, Mtl, bãlosa DrskŽ 27, Knv, Pvč (PPŽ I 95), ŠvT 90, Dvč (LLŠŽ K), bãlose Pns, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, bãlosna DrskŽ 181 / balà (4), balõj Dg, Al (LKŽ K), balõn Rud (PPŽ I 95), balósa Dbn (PPŽ I 95), balosè Spg, dáiktas (3/1), daiktè Drsk, Srj (LKŽe), Plkn, Šlčn, Vng, Vlk (TA) / dáikte Mrc, Rod (LKŽe), Mcl, Kč (TA), daiktañ RamT 141, Agr, Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Kpč / dáiktan Dbn (PPŽ I 165), Dg (AukT 178), Plkn (TA), Vs, Kpč, Drsk, daiktúosa Bd, Rdm, Krkš / dáiktuosa Vs; toks, -ià (4/3), tokia Prl, tokiõj Bd, tokiañ Knv, Mst (PPŽ II 616), Pns, Agr (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, Mtl, Spg, Al, Trak, tokiúosa Mtl, Kpč, tokiúosna Dnv (PPŽ II 615), Kpč / tókis, -ia (1), tókian Vlk, Dg, Trak (LKŽ K), Rdm, tókiuosa Vrn (LKŽ K). Dalies žodžių įvairuoja tik vietininkų formų kirčiavimas (kitų linksnių akcentinių gretybių neužrašyta). Dažnai dvejopai kirčiuojamos ne visų vietininkų formos, o vieno kurio (vienaskaitos ar daugiskaitos inesyvo ir (ar) vienaskaitos iliatyvo), plg. dar kamarà (4) ‘sandėlis’, kamarõj KčT 78, RamT 130, Vng (LKT 374), Agr (LLŠŽ K), Al, Prl (LKŽ K), Rdm, Vs, kamarõn Rud, Mst (PPŽ I 448), Šlk (LLŠŽ K), KčT 167, LpT 85, 164, Dg, Mrk, Trak (LKŽ K), Krkš, Kpč / kamãron LpT 164, Pns (LLŠŽ K), kamarósa Mrc (PPŽ I 448), penas (1), pene Bd, Rdm (LKŽ K), penan Kš, Mrc (PPŽ II 214), SrjT 114, Ilg (TA), Mtl, Kpč, Prl / pienañ Vs (LKT 381), Čvn (TA), Krkš. Analogiškai linkstama kirčiuoti ir akcentinių gretybių turinčių žodžių vietininkų formas, pvz.: púodas (1/3), púode Ožk, Pns (LLŠŽ K), KčT 177, SrjT 116, púodan Drskž 469, Knv, Mrg, Kš, Mst (PPŽ II 301), Spg (AukT 204), Agr (LLŠŽ K), Rdm, Kpč / puodañ DrskŽ 287, Mtl, púoduosa Žr (PPŽ II 302), KčT 223, Agr (LLŠŽ K), púoduosna DrskŽ 287 ir kt. Daugeliu atvejų šių linksnių labiau paplitusios pagrindinio akcentinio varianto formos, pvz.: virtùvė (2), virtùvėj RamT 106tt, Pns (LLŠŽ K), Rdm, virtùvėn DrskŽ 25, Mrc (PPŽ II 770), KčT 259, LpT 133, Prl, Trak (LKŽ K), Rdm, virtùvėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) / vrtuvė (1), vrtuvėj Ožk (LLŠŽ K), vrtuvėn Kb, Knv, Dbn, Mrd, Rud (PPŽ II 770), ŠvT 103, vrtuvėsa Rdm. Pavyzdžiui, senųjų baritonų kaktà (2/4) ir kuprà (2/4) vietininkų formų įsitvirtinęs šakninis kirtis, plg. kãktoj Rdm, Knv (LKT 369, 383), Ožk (LLŠŽ K), kãkton DrskŽ 132, Knv, Grb, Kpn, Mrc (PPŽ I 441), Sem, Trak, Dsm, Srj (LKA III 54–55), Mcl, Lpl, Kpč, Dgr, Vvs, Auk (TA), Sn, Šlk (LLŠŽ K), Mtl, Srj, Vrn / kaktõn Sem, Trak, Dsm, Srj (LKA III 54–55), kùproj LLŠT 202, kùpron Kč, Vlk (TA), Rdm, Krkš, Vs, Kpč / kuprõn BltT 819. Atkreiptinas dėmesys, kad aptarti vietininkų akcentuacijos polinkiai būdingi tiek dviskiemeniams, tiek daugiaskiemeniams linksniuojamiesiems žodžiams. 9 Dėl šių daiktavardžių priskyrimo baritoninio kirčiavimo paradigmai žr. Būga 1961: 73, 710; Zinkevičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 ir ten minimą literatūrą. VILIJA RAGAIŠIENĖ 196 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vienaskaitos inesyvo formų kirčiavimo polinkiai. Tiriamuose šaltiniuose šių formų rasta palyginti nedaug (apie 20 proc. vartosenos atvejų, žr. lentelę)10. Dvejopai – kamiene ir galūnėje – kirčiuojamos inesyvo formos užrašomos palyginti retai, pvz.: pradžià (4), pradžiõj / pradžiojè LpT 139, Rdm, Bd / prãdžioj Vs. Dažniausiai jos įvairiai kirčiuojamos žodžių, turinčių akcentinių gretybių, pvz.: skỹrius (2), skỹriuj Bd, Vs / skyriùs (4), skyriùj Ožk (LLŠŽ K), sodžiùs (4), sodžiu Pls (LKŽe), Šlk (LLŠŽ K) / sõdžius (2), sõdžiuj RamT 195, vasčius (2), vasčiuj / valsčiùs (4), valsčiùj Ožk (LLŠŽ K)11. Kitokie akcentuacijos polinkiai būdingi a kamieno antrosios ir (ar) ketvirtosios kirčiuotės inesyvo formoms, kurių vienas iš variantų kirčiuojamas šaknyje, pvz.: kiẽmas (4/2), kiemè Rud (PPŽ I 492), Lzd (AukT 198), Dgr (TA), Pns (LLŠŽ K), Krkš / °kiẽme12 Trak (LKŽ K), Pns (LLŠŽ K), Bd, miẽstas (2), miestè Žr (PPŽ II 652), LLŠT 149, Ožk, Pns, Sn (LLŠŽ K) / °miẽste DrskŽ 39, Pns (LLŠŽ K), Vs, sõdas (2/4), sodè SrjT 132, Agr, Pns (LLŠŽ K) / °sõde Knv (PPŽ II 421), Žln (AukT 171), Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Lzd (Ragaišienė 2010: 209), šiẽnas (4), šienè Bd / °šiẽne Mcl (TA), atšlamas (4) ‘kiemas’, atšlaimè Al (LKŽ K) / °atšlame RamT 143, malnas (2/4), malūnè Rud (PPŽ I 610), Pns (LLŠŽ K) / °malne Prl (LKŽ K), blidas (2) ‘dubuo’, bliūdè Agr, Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, Krkš / °blide LLŠT 135, viẽdras (2) ‘kibiras’, viedrè Mtl, Krkš / °viẽdre Onš (LKŽ K). Lingvistinėje literatūroje šių daiktavardžių vienaskaitos vietininko (taip pat įnagininko ir daugiskaitos galininko) kamieno kirtis pirmiausia siejamas su morfonologiniu akcentinės paradigmos išlyginimu, t. y. dviejų kirčiavimo tipų – koloninio ir galūninio – modelio formavimusi (plačiau žr. Mikulėnienė 1996–1997: 60–61; Tuomienė 2005: 65–69; Urbanavičienė 2005: 106–107). Aptariamų formų dvejopas kirtis gali būti nulemtas ne tik polinkio išlyginti linksniuojamųjų žodžių paradigmą slavų kalbų pavyzdžiu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kamiene kirčiuojamos formos užrašomos ne vien periferinėse šnektose. Inesyvo formų dvejopas kirtis, kad ir netiesiogiai, gali būti susijęs ir su vienaskaitos iliatyvo formų akcentuacija (abu vietininkai vartojami tiek krypčiai, tiek vietai reikšti), plg. blidas (2), °blide / bliūdè ir blidan / bliūdañ. Kirčio vietos ir semantinės aplinkos sutapimas gali būti viena iš priežasčių, lemiančių inesyvo traukimąsi iš vartosenos. 10 Pavyzdžiui, autobiografiniuose pasakojimuose dažnai vartojamų dviskiemenių u kamieno daiktavardžių, žyminčių negyvuosius objektus, užrašyta tik keliolika formų, pvz.: ámžiuj Mtl, pẽčiuj SrjT 140, Agr (LLŠŽ K), Krkš ir kt. Labiau paplitusios vienaskaitos iliatyvo formos, kuriomis reiškiama kryptis ir vieta. 11 Jų akcentuacijos įvairavimas nulemtas tų pačių veiksnių kaip ir kitų linksnių formų (plačiau žr. Ragaišienė 2010). 12 Ženklu ° žymima „neparadigminė“ forma. Straipsniai / Articles 197 Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose Aptariamų žodžių inesyvo akcentuaciją veikia ir vyraujantis kitų vienaskaitos linksnių formų kamieno kirtis, plg. šiẽnas, šiẽno, šiẽną, °šiẽnu, °šiẽne. Tai patvirtina ir antrosios kirčiuotės priesagų -(i)ukas, -(i)ukė, -utė ir -tuvė vedinių šio linksnio kirčiavimo polinkiai. Pietų aukštaičių plote, galima sakyti, inesyvo formos apibendrinusios kamieno kirtį, pvz.: kvajynùke ‘pušynėlyje’ Šlk (LLŠŽ K), namùke Trak (LKŽ K), smėliùke Mtl, vežimùke Lzd, Mtl, kamarùkėj(e) Al (LKŽ K), dėžùtėj(e) Dg (LKŽ K), Mtl, parduotùvėj(e) Rdm ir kt., plg. priesagoje kirčiuojamas iliatyvo formas kvajynùkan, namùkan, vežimùkan, kamarùkėn, dėžùtėn, parduotùvėn13. Šiauriniuose pietų aukštaičių ploto pakraščiuose ir Lenkijos lietuvių šnektose priesagos -ukas vedinių vietininko akcentuacijai, kad ir netiesiogiai, poveikį gali daryti iš a2 kamieno pasiskolintos formos su gramatine morfema -y, plg. kambarùky (ir kambarùki), vežimùky (ir vežimùki) Pns (plg. Leskauskaitė 2022: 78). Aptariamų ē kamieno daiktavardžių inesyvo kamieno kirčiui įsitvirtinti palankias sąlygas sudarė sutrumpėjusių (vienavokalių) formų įsigalėjimas, plg. rankùtė (2), rankutėjè / rankùtėje → rankùtėj Rdm. Pietvakarinėje ploto dalyje rasta retai vartojamų, „neparadigminių“ produktyviųjų ā ir ē kamienų inesyvo formų, pvz.: lepa (1), liepõj Bd, karūnà (2), karūnõj Vng, kálvė (1), kalvj KčT 87, klùmpė (1), klumpj Mtl, vastinė (1), vaistinj Krkš. Jų atsiradimas pirmiausia aiškintas šioms šnektoms būdingu polinkiu į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. Kai kuriais atvejais gretiminis kirtis gali būti ir nulemtas to paties darybos tipo akcentuacijos analogijos, plg. durpinj, daržinj, arba apibendrintas pagal vyraujantį vienaskaitos iliatyvo formų akcentinį modelį, plg. bačkà (4) ‘statinė’, bačkõj LLŠT 143, Šlk (LLŠŽ K), Rdm / bãčkoj SrjT 113, bačkõn Mrc, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, SrjT 227tt / bãčkon Mrc (PPŽ I 91), lepa (1), lepoj / liepõj Bd, lepon / liepõn Pvč (PPŽ I 578), Bd. Pastebėtina, kad nurodytų inesyvo formų kirčio įvairavimas tiesiogiai nesietinas su reikšmių neutralizacija – jos vartojamos vietai reikšti, plg. Lepoj peri kokie maži paukštukai Bd ir Mūs liepõj bitės sėdi, medų ima Bd. Iš turimos medžiagos matyti du dalykai. Pirma, dvejopai kirčiuojamų žodžių daugeliu atvejų labiau paplitusios pagrindinio kirčiavimo varianto inesyvo formos, pvz.: koks, -ià (4), kokia Al, Trak (LKŽ K), Rdm, kokiõj Ožk, Pns (LLŠŽ K), Mtl, Spg, Vs / kókis, -ia (1), kókiam Bd, kókioj Onš (LKŽ K), pirkià (2/4), pikioj Mrc (PPŽ II 226), Dsm (AukT 166), RamT 129tt, Onš, Mrk (LKŽ K), Prl / pirkiõj RamT 157, Vlk (LKŽ K). Antra, cirkumfleksinio kamieno žodžių šio linksnio formas linkstama kirčiuoti pastoviai, t. y. apibendrinti kamieno kirtį pagal baritoninio kirčiavimo modelį. 13 Pietų aukštaičių plote priesagų -(i)ukė, -utė ir -tuvė vienaskaitos inesyvo visuotinai vartojamos sutrumpėjusios formos. Šio linksnio dvivokalės formos kaip gretiminės užrašomos gana retai. VILIJA RAGAIŠIENĖ 198 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vienaskaitos iliatyvo formų kirčiavimo polinkiai. Pietų aukštaičių šnektose ypač dažnai vartojamos sutrumpėjusios vienaskaitos iliatyvo formos krypčiai ir vietai reikšti (jos sudaro apie 58 proc. vartosenos atvejų, žr. lentelę). Maždaug trečdalio žodžių šio linksnio formos turi kirčiavimo gretybių. Daugiau nei pusė jų kirčiuojamos dvejopai kaip ir kitų linksnių formos, pvz.: dùrpinė (1), dùrpinėn Žv (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, Mtl / durpin (3a), durpinn Sn, Pns (LLŠŽ K)14, rastas (2/4), rastan Kb, Rud, Mrc (PPŽ II 314), Vrn (LKTCH 93), Pnč, Mrc (AukT 206, 227), ŠvT 119 / raistañ Rud (PPŽ II 314), raudónas, -à (3), raudonañ Rdm, Lzd, Kpč, Vs, raudonõn Kpč / raudónas, -a (1), raudónan Kb (TA), Vs, Rdm, raudónon Trak (TA). Labiau įvairuoja produktyviųjų a, a1, ā ir ē kamienų žodžių formų kirtis. Neproduktyviųjų i, u ir u kamienų daiktavardžių antrinių iliatyvo formų rasta nedaug. Dažniausiai jas linkstama kirčiuoti pagal pagrindinio (neretai – senesnio) varianto paradigmą. Pavyzdžiui, baritono tugus (2) / turgùs (4) iliatyvas kirčiuojamas tik šaknyje (rasti 46 vartosenos atvejai)15. Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių spiečiùs / spiẽčius ir sodžiùs / sõdžius patarmėje labiau paplitusios galūninio kirčiavimo formos spiečiuñ ir sodžiuñ (53 atvejai iš 68). Kirčiavimo gretybių neturinčių žodžių iliatyvo formų dvejopas kirtis pirmiausia aiškintinas analogija, t. y. sietinas su pietų aukštaičių šnektose įsitvirtinusiu pastovaus ir galūninio kirčiavimo modeliu, pvz.: rãtas (2), rãtai, rãtan Prl (LKŽ K), Mtl / rata, ratañ ŠvT 9116, lángas (3), langañ DrskŽ 48, Grb, Rud, Mrc, Kš (PPŽ I 556), Pvl (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, Mtl / lángan Kpč, Krkš, trobà (3), trobõn DrskŽ 419, Kb, Mrc, Mst (PPŽ II 629), Ndz, Lš (AukT 187, 218), SrjT 235, Dg, Nmn (LKŽ K) / tróbon Spg (AukT 204tt), kbiras (3b), kibirañ Srj, Trak (LKŽ K) / kbiran SrjT 21117 ir kt. Iš turimos medžiagos matyti, kad, be analogijos, aptariamų formų kirčiavimui poveikį gali daryti ir kiti veiksniai. Be to, antriniai variantai gali būti atsiradę skirtingu metu. Daiktavardžio žẽmė galūninio kirčiavimo forma žemn Drsk, Rtn (LKŽe), plg. žems Rtn, Kb, Mrk Drsk (LKŽe), Rtn (AukT 230), Pls (TA), gali būti paveldėta iš seno (plačiau žr. Rinkevičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 ir ten minimą literatūrą). Baritonų miẽstas ir mókslas iliatyvo galūninis kirtis, ko gero, nulemtas polinkio naujai į tarmes atėjusius žodžius kirčiuoti galūnėje, plg. miẽstan Dbč, Drž, Rud, Mrc, Mst, Žr (PPŽ I 652), SrjT 146tt / miestañ Knv (PPŽ I 652), Pnč (AukT 212), Bd, Kpč, mókslan Vs / mokslañ DrskŽ 214, Kb (LKT 391), Nmn, 14 Plg. galūnėje kirčiuojamą vienaskaitos formą durpinj Švn (AukT 193). 15 Plačiau apie žodžio turgus kirčiavimo paradigmų įvairavimą žr. Ragaišienė 2010: 107 ir ten minimą literatūrą. 16 Pietų aukštaičių plote kitų šio daiktavardžio daugiskaitos linksnių galūninio kirčiavimo formų nerasta. 17 Šaknies kirtį gali palaikyti skolinio viẽdras dažnai vartojamų formų viẽdran akcentuacija. Straipsniai / Articles 205 Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose IŠVADOS Atlikus pietų aukštaičių patarmės XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios šaltiniuose rastų linksniuojamųjų žodžių vietininkų kirčiavimo analizę darytinos šios išvados: 1. Pietų aukštaičių šnektose daugiau nei pusės linksniuojamųjų žodžių vietininkai kirčiuojami pagal vieną akcentinę paradigmą: baritonai – kamiene, oksitonai – galūnėje. Likusiųjų žodžių vietininkų formų kirčiavimas įvairuoja. Maždaug trečdalis jų kirčiuojamos dvejopai kaip ir kitų linksnių formos. Dalies žodžių įvairuoja tik vietininkų kirčiavimas (kitų linksnių formų akcentinių gretybių neužrašyta). Pietų aukštaičių šnektose neretai dvejopai kirčiuojamos ne visų vietininkų, o vieno kurio (vienaskaitos ar daugiskaitos inesyvo ir (ar) vienaskaitos iliatyvo) formos. Labiausiai įvairuoja produktyviųjų kamienų daiktavardžių vienaskaitos iliatyvo formų kirčiavimas. 2. Linksniuojamųjų žodžių vietininkų formų kirčiavimas nulemtas ne vienos kurios nors priežasties, o viso jų komplekso: 1) kitų linksnių kirčio vietos ir (ar) darybos tipo kirčiavimo analogijos; 2) semantikos (vietininkų formos dabar vartojamos vietai ir krypčiai reikšti); 3) linksniuojamųjų žodžių pietų aukštaičių patarmėje kirčiavimo polinkių (akcentinio variantiškumo ir oksitonezės). Vienaskaitos iliatyvo formų akcentuacijai įtakos gali turėti polinkis jas keisti prielinksninėmis konstrukcijomis su prielinksniais in, an + galininkas, buvusi formų su dvivokalėmis ir sutrumpėjusiomis (vienavokalėmis) gramatinėmis morfemomis konkurencija ir kt. 3. Linksniuojamųjų žodžių dvejopai kirčiuojamos vietininkų formos paplitusios visame pietų aukštaičių patarmės plote. Šių formų daugiau rasta pietvakarinėje ir pietinėje ploto dalyje. Tačiau turima medžiaga nerodo vientiso ploto, kuriame variantiškumas kaip reiškinys, palyginti su gretimomis šnektomis, yra intensyviausias. Linksniuojamųjų žodžių akcentinio variantiškumo centru laikomame pietvakarinių pietų aukštaičių plote vietininko formų akcentuacija nesiskiria nuo gretimų šnektų. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ambrazas Saulius 2010: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. AukT – Markevičienė Žaneta. Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999. BltT – Lietuvių tarmių tekstai 1. Balatna (Varanavas), par. E. Grinaveckienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. VILIJA RAGAIŠIENĖ 206 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DrskŽ – Naktinienė Gertrūda, Paulauskienė Aldona, Vitkauskas Vytautas. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. Karaciejūtė Vitalija 2013: Varėnos šnektos daiktavardžių fleksinės klasės ir jų hierarchija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Kardelytė-Grinevičienė Daiva 2022: Konkuruojanti lokatyvinių konstrukcijų vartosena rytų aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių patarmėse: priežastys ir tendencijos. – Lietuvių kalba 17, 61–69. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/ lietuviu-kalba/article/view/31440. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. KčT – Leskauskaitė Asta. Kučiūnų krašto šnektos tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Leskauskaitė Asta 2016: Morfologinės daiktavardžio, įvardžio ir veiksmažodžio struktūros. – Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos, aut. D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 205–275. Leskauskaitė Asta 2022: Pietų aukštaičių daiktavardžių gramatinės kategorijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas 3: Morfologija, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977. LKT – Lietuvių kalbos tarmės: chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Mor - kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mintis, 1970. LKTCH – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. LKŽ K – Lietuvių kalbos žodyno kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LLŠT – Lenkijos lietuvių šnektų tekstai, par. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Straipsniai / Articles 207 Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose LLŠŽ K – Lenkijos lietuvių šnektų žodyno kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LpT – Leipalingio apylinkių tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. Mikulėnienė Danguolė 1996–1997: Einwirckung der slawischen Sprachen auf die Lautstruktur der peripheren litauischen Mundarten. – Linguistica Baltica 5–6, 57–67. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Morkūnas Kazys 1964: Iš rytų aukštaičių tarmių daugiskaitos inesyvo formų istorijos. – Lietuvių kalbotyros klausimai 7, 145–152. MrcT – Marcinkonių šnektos tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. PPŽ I – Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija. Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas 1, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. PPŽ II – Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija. Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Priesagų -(t)inis, -(t)inė daiktavardžių kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Žmogus ir žodis 14(1), 116–123. RamT – Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnektos tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Rinkevičius Vytautas 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Rosinas Albertas 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Senkus Juozas 1960: Daiktavardžių linksniavimo kapsų ir zanavykų tarmėse bruožai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, A serija, 2(9), 157–171. Skardžius Pranas 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. SrjT – Seirijų šnektos tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. VILIJA RAGAIŠIENĖ 208 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Stundžia Bonifacas 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema, Vilnius: Vilniaus universitetas. Stundžia Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ŠvT – Švendubrės apylinkių tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. TA – Tarmių archyvo rankraštiniai šaltiniai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė Jolita 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Iš lietuvių istorinės akcentologijos. 1605 m. katekizmo kirčiavimas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidybinis skyrius. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirčio atitraukimas ir kirčiavimo paradigmos. – Kalbotyra 30(1), 90–93. Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1996: Lietuvių kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. VIETOVARDŽIŲ SUTRUMPINIMAI Agr – Agukiai, Lénkija Al – Alytùs Alv – Ãlovė, Alytaũs r. Auk – Aukštãdvaris, Trãkų r. Bd – Bdvietis, Lazdjų r. Blt – Balatnà, Baltarùsija Brč - Bačiai, Lazdjų r. Br – Bačiai, Trãkų r. Čvn – Čivónys, Lazdjų r. Dbč – Dubčiai, Varėnõs r. Dbn – Dubiniñkas, Varėnõs r. Dg – Daũgai Dgr – Daugirdškės, Trãkų r. Dnv – Dainavà, Varėnõs r. Drsk - Drùskininkai Drž – Daržẽliai, Varėnõs r. Dsm – Dùsmenys, Trãkų r. Dvč – Dvarčnai, Lénkija Straipsniai / Articles 209 Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose Eg – Eglnė, Lénkija Gdl – Gudẽliai, Šalčiniñkų r. Grb – Grybaulià, Varėnõs r. Ilg – Ìlgininkai, Alytaũs r. Jvš – Jovašiai, Drùskininkų sav. Kč – Kučinai, Lazdjų r. Kb – Kabẽliai, Varėnõs r. Knv – Kaniavà, Varėnõs r. Knvl - Kaniavlė, Varėnõs r. Kpč – Kãpčiamiestis, Lazdjų r. Kpn – Kapinškiai, Varėnõs r. Krkš – Krikštónys, Lazdjų r. Krv - Kreivnai, Lénkija Kš - Kaštos, Varėnõs r. Ktv – Kietãviškės, Elektrnų sav. Lp – Léipalingis, Drùskininkų sav. Lpl – Liplinai, Drùskininkų sav. Lš – Liškiavà, Varėnõs r. Lzd - Lazdjai Mcl – Macẽliai, Varėnõs r. Mlk – Málkava, Baltarùsija Mnč – Mánčiagirė, Varėnõs r. Mrc – Marcinkónys, Varėnõs r. Mrd – Mardasãvas, Varėnõs r. Mrg – Márgionys, Varėnõs r. Mrk – Merknė, Varėnõs r. Mrp – Marijámpolis, Vilniaus r. Mst – Musteikà, Varėnõs r. Mtl – Metelia, Lazdjų r. Ndz – Nedzngė, Varėnõs r. Nmn – Nemunáitis, Alytaũs r. Onš – Õnuškis, Trãkų r. Ožk – Ožkniai, Lenkija Plkn – Paluknỹs, Trãkų r. Pls – Pelesà, Baltarùsija Pnč – Panõčiai, Varėnõs r. Pnr - Paneria, Elektrnų r. Pns – Pùnskas, Lénkija Prl – Perlojà, Varėnõs r. Pvč – Puvõčiai, Varėnõs r. Pvl - Pievãliai, Lénkija Ram – Ramaškónys, Baltarùsija Rdm – Rudaminà, Lazdjų r. Rod – Ródūnia, Baltarùsija Rtn – Rãtnyčia, Varėnõs r. Rud – Rudnià, Varėnõs r. Sel – Seilinai, Lazdjų r. Sem – Semelškės, Trãkų r. Sn – Seina, Lénkija Spg – Sapiẽgiškiai, Lazdjų r. Srj – Seirjai, Lazdjų r. Škl – Šklriai, Varėnõs r. Šlčn – Šačininkai Šlk – Šlýnakiemis, Lénkija Šlvn – Šlavañtai, Lazdjų r. Švn – Šveñtežeris, Lazdjų r. Švnd – Švendùbrė, Drùskininkų sav. Trak – Trãkai Vlk – Valkiniñkai, Varėnõs r. Vng – Vingrnai, Lazdjų r. Vrn – Varėnà Vs – Veisieja, Lazdjų r. Vvs – Vevis, Elektrnų r. Zrv – Zervýnos, Varėnõs r. Žln – Žilina, Varėnõs r. Žr – Žiūra, Varėnõs r. Žv – Žvikẽliai, Lénkija VILIJA RAGAIŠIENĖ 210 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Accentuation Tendencies of Locative Cases in the Southern Aukštaitian Subdialects SUMMARY After analysing the data, it became evident that over half of the declinable words in the Southern Aukštaitian dialects follow a consistent accentual pattern: barytones are stressed on the stem, while oxytones receive stress on the ending. However, the accentuation of locative case forms for the remaining words displays variability. Approximately a third of these words exhibit dual stress patterns, akin to other inflectional forms. Some words only vary in the accentuation of locative cases, without similar variations in other cases. Additionally, it is common in the Southern Aukštaitian dialects for either the singular or plural illative (or both) to feature dual stress patterns. Among productive stem nouns, the accentuation of singular illative forms showcases the most diverse patterns within this paradigm. The accentuation of declinable words’ locative forms is not governed by a single reason, but rather by a complex of factors: 1) analogies of the place of accentuation of other cases and/or the accentuation analogy of the word formation type; 2) semantics (forms of locative cases now used to indicate location and direction); 3) accentuation tendencies (accentual variation and oxytonesis) of declinable words in the Southern Aukštaitian dialect. The accentuation of singular illative forms can be influenced by several factors, including inclination to substitute them with prepositional constructions with in, an + the Accusative Case, past competition between forms with bivocal and shortened (monovocal) grammatical morphemes, etc. The locative case forms of declinable words exhibiting dual stress patterns are notably widespread across Southern Highlands region. Predominantly, these forms were observed more frequently in the southwestern and southern territories, accounting for approximately 60% of cases. However, the available material does not distinctly pinpoint an area where variability, as a phenomenon, is most intense compared to neighbouring subdialects. In the southwestern area of South Aukštaitian, often regarded as the centre of accentual variation of declinable words, the accentuation of locative forms does not notably differ from neighbouring subdialects. Įteikta 2023 m. spalio 27 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva vilija.rag[email protected]