Mapping Indo-European Anatomical Terminology II: Latvian gaļa ‘meat’

Straipsniai / Articles 27 VÁCLAV BLAŽEK Masaryko universitetas ORCID id: orcid.org /0000-0002-6797-7188 Tyrimų sritys: Baltijos ir Indoeuropos etimologija ir onomastika. DOI: doi.org/10.35321/all89-02 MAPING INDOEuropos anatomijos II terminologija: LATVIAN GAĻA ‘MEAT’ Indoeuropiečių anatomijos terminijos kartografavimas II: latvių gaļa ‘mėsa Anotacija Šiame straipsnyje analizuojama latvių gaļa […]meat, flesh[…] iš indoeuropiečių anatominės terminologijos požiūrio ir identifikuojami jos giminaičiai senosios airių gaile […]stomach[…], para […]phrygian […] γάλλια […]intestines[…] su ta pačia sufiksaline išvestine *-[…]o-h[…]eH2-, ir toliau su senovės makedonų […]όλα […]intestines[…], graikų […]cholades […]entrails, guts[…] ir slavų […]džel[…] […]džel[…] (c) […]stomach[…]. Salos keltiškas *eχs-glasso-/ā- […] stomach[…], jei jis kilęs iš *e[…]hs-()-)(h)[…](H)-stH2o- […], iškilęs iš *()-h)[…](H)-[…], reiškia, kad *()-h)[…](H) turėtų priklausyti kitam vidiniam organui, tikriausiai […]gall, bile[…], kurio pavadinimas kilęs iš šaknų *[…]hel3-H-green […], yellow[…] yra patvirtintas keliose indoeuropietiškose šakose. Taip pat aptariama alternatyva, jei "gallia […]intestines[…]" yra graikiškos kilmės. RAKSTELI: latviška, indoeuropietiška, anatominė terminologija, žodžių formavimas, etimologija. ANOTACIJA Straipsnyje indoeuropiečių anatomijos terminijos požiūriu analizuojama latvių gaļa ‘mėsa ir nustatomi giminiški atitikmenys kitose kalbose: sen. airių gaile ‘skrandis, ‘parafrigų γάλλια ‘žarnos su priesaga *-o-/-*-eH2-,jama sie su sen. makedonų γόλα ‘žarnynas, VÁCLAV BLAŽEK 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX graikų χολάδες ‘viduriai, žarnos ir slavų *želdъkъ *želdь(cь) ‘skrandis visi atitikmenys kildinami iš aniṭšaknies *ghelarba jos apofoninių variantų. Salų keltų *eχs-glassopriklausā- ‘skrandis, jei kildinamas iš *ehs-()(h)(H)-stH2o- ‘išsiskiriantis iš ėsų *()(h)(H)-, implikuoja, kad *()(h)(H)- turėtųyti kitam vidaus organui, ‘tulžiai, kurios pavadinimas kildinamas iš išaknies *hel 3-H ‘žalia, geltona ir yra paliudų keliose indoeuropiečių grupėje. Aptariama ir alternatyva, jei γάλλια ‘žarnos laikomas graikiškos kilmės. ESMINIAI ŽODŽIAI: latvių, indoeuropiečių, anatomijos terminija, žodžių daryba, etimologija. 1.Atestavimas Latvų gaļa f. ‘Fleisch (zum Essen bestimmt), t. y. ‘maistas, mėsa (maistui), 598, EH I with such derivatives as the diminutive gaļīte, adjectives gaļaîns, gaļîgs ‘fleischig’, gaļuôts ‘fleischig, mollig, fett’, and the compound gaļêdis ‘Fleischfresser’ (ME I 38182), yra izoliuota Baltijos šalyse, galbūt išskyrus ‘Narevian fała, glossed by Polish mięso ‘meat, flesh, jei pakeitimas gaļa yra tinkamas (žr. Zinkevičius 1984: 12). 2. Esamos etimologijos Iki šiol buvo formuojami šie etimologiniai bandymai (chronologine tvarka): 2.1. Sommer (apud ME I 598) galvojo (su klausimo ženklu) apie tam tikrą ryšį su slavų *golъ […]bare[…], siūlydamas metaforą […]naked (meat)[…] = […]raw (meat)[…]. Baltijos kalboje su slavų *golъ ‘bare susijusios formos gali būti identifikuojamos lietuvių gáldyti, gáldau, gáldžiau dial. […]išvalyti, trinti, valyti[…], nugáldyti […]išvalyti, išvalyti[…], lotynų galdît […]išvalyti[…], atstovaujantis intensyvų veiksmažodį in -dyti iš prarasto veiksmažodžio *galyti […]išvalyti, išvalyti[…] (Smoczyński 2018: 307). Kita vertus, kaip vardinį giminaitą slavų *golъ ‘bare Latvijos gàle ‘eine dünne Eisdecke, Glatteis reikėtų paminėti; cf. Rusų góloť ‘Eisdecke (ME I) 617; Pokorny 1959: 349). 2.2. Stuart E. Mann (19841987: 312) sujungė latvių gaļa su oficialiai atitinkamu lietuvių galià f. galė, jėga, reikšmė; […] sveikata, kuris yra skaidrus deverbalinis abstrakčias vardas […] […] iš veiksmažodžio galė[…]ti, galiù […] sugebėti, sugebėti […]; cf. Latvų galêt, -ẽju […]baigti, įveikti sunkumus, valdyti, ištverti[…] (Smoczyński 2018: 307[…]308: IE *gelH- […] įgyti galią, autoritetą[…] […] žr. LIV2 185[…]186). Po Holger Pedersen (1909: 51) Mannas bandė rasti paramą šiam semantiniam skirtumui, lyginant graikų Straipsniai 29 straipsnis Mapping Indo-European Anatomical Terminology II: Latvian gaļa ‘meat’ κῖκυς f. ‘strength, power’ with Welsh cig ‘meat, flesh’; cf. further Middle Welsh XIII a. cic, senovės kornvalų šik gl. "Caro", "Middle Breton quic", "Breton kig" (GPC), bet bendrai priimtas britonų formų giminaitis, senosios airių cích f. "moterų krūtinė" (DIL C-182), rodo, kad pagrindinis šio keltų etimono reikšmė buvo gana toli nuo "jėgos" (Matasović 2009: 204). 2.3 Konstantīns Karulis (1992: 285), vienintelis, kuris atsižvelgė į galimą "Narevian" giminaitį po Zigmas Zinkevičius, taip pat spėliojo apie gaļa ryšį su latvių galêt, -ẽju […] užbaigti, įveikti sunkumus, valdyti, ištverti[…], ir toliau su gals […]end, tip, top[…] ir dze[…]t, dzeļu, dzêlu […] prick, sting, bite, burn […] (ME I 541), atitinkanti lietuvių gãlas […]end, užbaigti, užbaigti, užbaigti; mirtis […] ir gélti, gẽlia, glė […] įbrėžti, įbrėžti; įkandimas (žuvų, gyvatės); Smoczyński 2018: 327328: IE *gelH- […]peršovti, sukelti skausmą[…] […] žr. LIV 207). 3. Naujoji etimologija Šiuo tyrimu siekiama pasiūlyti alternatyvų sprendimą, pagrįstą palyginimu su anatominiais terminais kitose EI šakose. Atminkime, kad latviškai išsaugoti kai kurie iš IE protolokštės paveldėti terminai, kurie neturi kontinuantų kitose Baltijos kalbose, t. y. Latvijos asins […]blood[…] (ME I 143; Pokorny 1959: 343). Yra keletas perspektyvių išorinių giminaičių: 3.1 Senovės airių gaile m. ‘stomach; pilvas, gimdymas, žarnos […] (DIL G-22) yra kilęs iš proto-keltiško *gal[…]o ir toliau iš *g[…]oby Patrizia De Bernardo Stempel (1987: 32, 50, 131; 1999: 208) arba *g[…]H[…]oby Deborah Hayden & David Stifter (2022: § II.5, nurodant Zair 2012: 70[…]77, 89[…]9). Kartu su Julius Pokorny (1959: 365), de Bernardo Stempel išvedė gaile iš veiksmažodžio gelid […]grazes, consumes[…] (DIL G-60). F. K. Fick August (1881: 211) jau sujungė gelidą su Velso gele […]leech[…], ir toliau su senosios aukštosios vokiečių kela f. […] gerklė, gerklė, stemplė, gerklė, gerklė; žiaunų […]; Lotynų kalba gula f. […] gerklė, gerklė[…]; Sanskritų galamas. gerklė"; Armėnų klanemas […]I swallow[…], aor. e-koul; Rusų goltáť […] gulp[…]. Šią palyginimų grandinę daugiau ar mažiau išsaugojo Walde & Pokorny I 621; Walde & Hofmann I 625[…]626; Pokorny 1959: 365. Dabar paprastai pripažįstama, kad sanskrito gala- […] throat[…] yra kilęs iš IE veiksmažodžio *g[…]erH3- […]to gulp[…] (Pokorny 1959: 474; EWAI I 469[…]470, 476; Kümmel LIV 211). Armėnų klo/okowl, lotynų gula ir rusų goltáť yra kilę iš ir germanų būtų root *gel- ‘to gulp, swallow’ by Martin Kümmel (LIV 192), but in Celtic tikėtis pradinio reflekso *g-, t. y. *band VÁCLAV BLAŽEK 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX * atitinkamai. Čia Ranko Matasović (2009: 145) labiau mėgsta labiau tikėtiną rekonstrukciją *gle[…]-. Stefan Schumacher (2000: 57, 70; 2004: 271 […] 272), po kurio Kümmel (LIV 217 […] 218) ir Nicholas Zair (2012: 188 […] 189) jungia senovinį airių gelidą "grazes, consumes" su vardiniu žodžiu gelt f. "grazing, feeding" ir toliau su britoniniu "grass" pavadinimu: Old Welsh (9th cent.) guel, Middle Modern Welsh gwellt m., & Cornish gwels id., Old Breton gueltiocion […]fenosa[…], rekonstruojant proto-keltišką šaknį *g[…]el-, reiškiantį IE *g[…]hel-, nors jis būtų apribotas tik keltų kalba. Matasović (2009: 145) išreiškia savo abejones dėl tokios šaknies egzistavimo. Pridėkime, kad bretonų žodžio "žolė" šaknis yra suderinamas su senovės norvegų kalba v[…]llr m. […]Ebene, Feld, Wiese[…] (De Vries 1977: 673), nepriklausomai nuo protoformos *walþuor *walnu-, ir toliau su hetitų wellu- […]pasture, meadow[…] […] *elnu- (Kloekhorst 2008: 998). Senovės aukštojo vokiečių kela f. gerklė, gerklė, stemplė, gerklė, gerklė; gills, together with Old Saxon kelin the compound kelgirithi n. ‘Genusssucht, Middle Low German kēle, Old Low Frankish kela f., Middle Dutch kele, Old reflect Proto-Germanic *kelōnFrisian kele, Old English ceole f. ‘throat, gullet; ravine, gorge; prow of a ship’ (EWAhd V 451454). Vis dar yra variantas su kitokiu sufikso išplėtimu: senosios aukštosios vokiečių kelur m. (i-stem) ‘Kehle, Schlund, Wamme am Hals, kelura f. (ōn-stem), keluro m. (an-stem) ‘Wamme, herunterhangende Hautfalte am Hals; palear; "Senoji saksonų kelur […]palear[…]"; Senas Anglų ceolor m. […] gerklė, gerklė[…], paprastai kilusi iš proto-germanų *keluz- (EWAhd V 452, 464[…]465). Tačiau Guus Kroonen (2013: 284) pakeitė šią rekonstrukciją į *kelurōf., taip susitaikydamas su *kelōn-, abu pirminės r/n-heteroklitinės paradigmos nariai. Kita vertus, jo išvedimas *keluro/*kelōn iš atrodo šaknies +gelH1 nėra būtinas, nes šaknis *gelis yra gana patenkinamas (žr. EWAhd V 452453). Ši protoforma taip pat yra suderinama su išplėstine forma *gle[…], kurią mėgsta Matasovičius (2009: 145), priklausanti viena kitai taip pat, kaip žodiniai šaknys *ser- […]bėgti, skubėti[…] (EWAI II 705 […]706) prieš *sre[…]- […]bėgti[…] (LIV 588) arba *der- […]dre […]zerreissen, zerspringen[…] prieš * 119[…](H […]niederschneiden[…] (LIV 127: 129) arba *dreH2-[…]bėgti[…], *drem- […]bėgti[…], reiškiančios pirminį šakmenį *der […] prieš *dre[…] […] […] (LIV 127: 129) ir t. Haydenas ir Stifteris (2022) išplėtė keltų duomenis, pridedant senovinį airių eclas (oor ā-stem) […] skrandį […] (DIL E-40), šiuolaikinį airių eaglais […] paukščio skrandį […] arba […] gizzard […], su jų bretonų kolegomis: Velso glasog […] paukštienos gizzard, pasėlės, inkstų […], afu (g) las […], tiesiogine prasme […] glas […] (GPC); Senasis kornvalų stiklas. "stomachus" (Campanile 1974: 49); Vidurio bretonų elas […]gizzard[…] (Catholicon; Vannetais), […]liver[…] (Liber Vocabulorum), šiuolaikinė bretonų elaz […]gésier[…] (Deshayes 2003: 212) […] Bendrasis keltiškas *eχs-glasso-/ā- […] *ehs […]out of […] + *(h)[…]H-stH2o-. Tačiau de Bernardo Stempel (2023: 19) įtikinamai įrodė, kad sekos *C[…]sC vystosi per Straipsniai 31 straipsnis Mapping Indo-European Anatomical Terminology II: Latvian gaļa ‘meat’ *CaLsC, tikriausiai vis dar išsaugotą keltiberijoje, į metatezinę formą *CLasC likutinėje bendroje keltiškoje kalboje. Štai kodėl bendrasis keltiškas *eχs-glasso-āis taip pat yra išvestas iš *ehs + *g(h)-stH2o-. Abu keltų anatominiai terminai *gal[…]o ir *eχs-glasso-ā[…] daugiau ar mažiau reiškė tą patį vidinį organą - skrandį. Analizuojant jų projekcijas atgal į protoindoeuropietišką, *g(h)(H)io- […] priklausantis *g(h)(H)-[…] ir *ehs-()(h)(H)-stH2o- […] iš *()(h)(H)-[…] atitinkamai, gana sunku suprasti, kad abi formacijos turėjo tą pačią reikšmę, jei *()(h)[…]- Viena galimybė yra pasiūlyti, kad *()(h)(H)- *ehs-()(h)(H)-stH2 žymėjo kitą vidinį organą. Geras kandidatas yra […]gall, bile[…], kilęs iš šaknies *[…]helH3- […]green, yellow[…]> Avestan zāram. "Gall, bile" graikiškai χόλος & χολή ‘gall; karšta neapykanta, pyktis, χολέρα […] cholera, skrandžio liga, kuri sukelia vėmimą ir viduriavimą […]; Germanų kalba *gallam., *gallōnf. […]gall, bile[…] > Senovės norvegų gall n., Senovės anglų gealla m., Senovės saksonų, Senovės aukštosios vokiečių galla f. id. ; *źulti- > Baltijos lietuvių tulžs, tulž ‘bile; geltonos spalvos sekrecija iš kepenų […], latviškai žu[…](k)ts […]bile[…]; Senosios bažnyčios slavų zlъчь id. (Pokorny 1959: 429; Beekes 2010: 1641[…]1642; Kroonen 2013: 165; Boček, ESJS XIX 1131; Smoczyński 2018: 1536). Keltų kalboje nėra akivaizdžios šaknies * […]helH3- […]žalio, geltono[…] kontinuanto prasme […]gall, bile[…], tik spalvos pavadinimas velsų gell […]yellow, brown, bay[…], bretonų gell […]brown[…]. Idėja, kad jo išvestinė reikšmė "galė, bile" yra paslėpta keltų *eχs-glasso-/ā- "iškilusi iš galos" = "skrandžio" yra gana patraukli. Dėl šios priežasties keltiškas *eχs-glasso-/ā nebus atsižvelgiamas į toliau pateiktus tyrimus. Hayden & Stifter (2022: § II.V) papildo komparandą, pridedant dvi glosas iš Aleksandrijos Hesychius leksikono, sudarytos maždaug 500 m. m. e. Μακεδόνες (Latte, Cunningham 2018: 516, γ-769; cf. Kalléris 1954: 138 […] 139, 50 skirsnis apie kitus aiškinimus, t. y. […]γόδα arba †ϝόδα). 3.2.2. γάλλια · ντερα (Latte, Cunningham 2018: 485, γ-106). Jei nėra etnikono, cituojamam žodžiui netiesiogiai priskiriama graikiška kilmė, tačiau tai nėra tvirta taisyklė. Pavyzdžiui, gloss δαλάγκαν · θάλασσαν (Latte, Cunningham 2018: 538, δ-148) buvo identifikuotas kaip makedonų (Schmidt 1867: 370) be jokio etnikono. Kalbant apie tai, kad gloss γάλλια · ντερα yra prieš gloss γάλλαρος· Φρυγιακὸν νομα, tas pats, t. y. Frigijos kalbos žodžio γάλλια kilmė taip pat gali būti atsižvelgiama. Naudokime glotonimą "Para-Frigijos". Terminas "makedonų kalba" čia vartojamas taip vadinamų makedonų glosų kalbos prasme, kai β, δ, γ atitinka atitinkamai graikų φ, θ, χ. Ta pati taisyklė taikoma frigų kalboje (išskyrus palatalizavimo kontekstą, kai γ keičiasi į ζ). Makedonų ir frigų γ reiškia tiek IE *g-/*- ir *gh-/*h-, o graikų γ atspindi tik VÁCLAV BLAŽEK 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX T. y. *g-/*-. Tai reiškia, kad makedonų γόλα yra išvestas iš *()ol(H)-eH2 arba *()hol(H)-eH2-, jei tai buvo nom.sg.f. Bet jis gali būti identifikuotas kaip nom.pl.ntr., reiškiantis nom.sg.ntr. * Longo. Sunkiau yra analizuoti gloss γάλλια. Atsižvelgiant į (galbūt) frigietišką 1 βαλλίον n. ‘phallus, pl. βαλλία ‘private parts [Herodas], atsižvelgiant į jų ryšį su graikų φαλλός m. ‘membrum virile, φαλλίων [Suida] = φαλλοφόρος, περιφαλλία · πομπὴ Διονύσ τελουμένη τν φαλλῶν [Hesychius] (Beekes 2010: 1550), ir toliau į senovinį airių kamuolį ‘member, body-part, 197 vokiečių dial. bille ‘penis, projektas γάλλια į *()neH2or *()hneH2 Frigijos kilmės atveju ir *()eH2-2 arba *()neH2-, bulle ‘vulva’ etc., reflecting *bhno (Pokorny 1959: 120–121), it is possible to jei jis buvo graikų kilmės. Žinoma, γάλλια taip pat gali atstovauti nom.pl.ntr. Šiuo atveju, vardas. sg. turėtų būti rekonstruojama kaip ()o-stambas *γάλλιον. Analoginį nosies išplėtimo būdą galima identifikuoti lotyniškoje hernia […] rupture, hernia […] vs. haruspex […] a soothsayer, who predicted the future from the inspection of the entrails of animal victims […] (Walde & Hofmann I 643). Šis šaknis *herH su nosies išplėtimu pasirodo lietuvių žarnà arba žárna […]smulkiosios žarnos[…], pl. žárnos […] žarnos, žarnos[…], latvių za[…]nas f.pl. […]guts[…], zarni m.pl. "Įtraukos" Senovės norvegų g[…]rn f. […]intestine[…], pl. garnar […]Eingeweide[…], senovės saksonų vidurio garni m. […]arvina[…] (Pokorny 1959: 443). Jei gloss γάλλια nėra graikiškos kilmės, tačiau, pvz., Frigų kalba (parafrigų kalba) proto kalbos inicialas gali būti aspiruojamas velaras *()h-. Šiuo atveju Hayden & Stifter (2022, II.V) vis dar prideda graikų χολάδες f.pl. […]entrails, guts[…] [Iliad] (Beekes 2010: 1641), kilęs iš *()hol-d-, ir slavų *želdъkъ m. […]stomach[…] > bulgarų želắdăk; Slovak žaludok, Czech žaludek, Upper & Luwer Lusatian žołdk, Polish żołądek; Ukrainos želúdok, rusų bažnyčios slavų želudъkъ, rusų želúdok *želdь(cь) > makedonų želudec, serbų-kroatų žèludac, slovėnų želộdec /; Senovės rusų želudь, kilęs iš *ghelond- (Vasmer I 416; Derksen 2008: 556; Snoj 2016: 889). Būtina 3.4. Lotynų helluō, -ōnis m. […]glutton, squanderer[…] [Terentius+], helluor […]I gormandize, devour[…] [Cicero], leidžia mums taip pat galvoti apie kursinį giminaitą, jei jis kilęs iš protoformos *ghelno, o ne *ghelso, kaip manė Johann Knobloch (1973). Yra stress that the Slavic example excludes the initial palatal velar. pagunda spėlioti apie pirminį junginį *hell(i)-vorus *‘belly-devourer kaip carni-vorus ‘carnivorous [Pliny], cf. vorō ‘I swallow, devour, consume, palyginamą su graikišku γαστερο-πλήξ ‘glutton [Eustathius from Thessalonica], lit. […] pilvo plyšimas[…]. Iš hipotetinio junginio 1 Haas 1966: 159. 2 cf. Graikiškas kalas […] gražus, kilnus, geras[…] [Iliada], Boeotian kalas […]os id., lyginamasis kalas, superlatyvusis kalistas, be to kalas n. […] grožis […] [Iliada] (Beekes 2010: 626[…]27). Straipsniai 33 straipsnis Mapping Indo-European Anatomical Terminology II: Latvian gaļa ‘meat’ *hell(i)-vorus būtų suformuotas deponentinis veiksmažodis helluor ir galiausiai n-stamo vardas helluō, -ōnis. 4. Protoformos svarstymas Kai kurie pavyzdžiai yra kilę iš šaknies *gel-, kiti iš *ghel-, o trečioji grupė neleidžia nuspręsti tarp *gelor *ghel-. Abi šaknys yra labiau tikėtina, kad anita, o ne anita. Palyginkime abu modelius žodžių formavimo požiūriu. 4.1. *gelroot/suffix *-o-*-eH2- *-o-/-*-eH2- *-n-o-/*-n-eH2- *-r-*-n- *gelGmc. *keluro/*kelōn- "McGoll". "Gola Ltv". gaļa *g[…]- OIr. Gailė Gr. Galiausiai. Galiausiai 4.2 *ghelroot/suffix *-o-*-eH2- *-o-/-*-eH2-*-n-o-/*-n-eH2- *-n + o*-d-*-ond- *ghel-?Lat. Hellu Sl. *želdъkъ & *želdь(cь) * GholMc. "Gola Ltv". Gr. gaļa χολάδες *ghOIr. Gaile? PaPhr. Galiausiai Sutrumpinimai: Gmc. Vokiečių, gr. Graikų, lotynų. Lotynų kalba, Ltv. Latvų, Mc. {Antikos} makedonų, OIr. Senasis airių, PaPhr. Parafrigijos, Sl. Slavų kalba. 4.3 Diskusija. Senosios airių kalbos veiksmažodis gelid […]grazes, consumes[…] gali atspindėti ir *geland *ghel-. The semantic connection of this verb with the organs of the alimentary canal, beginning of ‘throat’ or ‘gullet’ through ‘stomach’ to ‘intestines’ may be VÁCLAV BLAŽEK 34 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX lyginant graikų žodžio γαστήρ f. pilvas, pilvas, gimda [Iliad] ryšį su veiksmažodžiu γράω Aš graužu, valgau, sanskrito grásate valgosi, o tai reiškia, kad graikų kalba pirminė forma yra *γραστήρ (žr. Buck 1949: 253, 4.46; Beekes 2010: 262, 286). Bet kokiu atveju, scenarijus, pagrįstas šaknim *ghel leidžia mums paaiškinti didesnį skaičių anatominių terminų ir todėl šis sprendimas yra labiau pageidautinas, nepriklausomai nuo pirminio išvedimo iš veiksmažodžio tipo senosios airių gelid arba pripažinimo underived pirminis vardas *ghelin indoeuropietiškos proto kalbos. Kita vertus, jei Hesychius […] gloss γάλλια yra graikiškos kilmės, šaknis […]gel[…] grįžta į žaidimą, o germanų kalba […]keluro[…] ir […]kelōn[…] - […]gerklė, gerklė[…] tampa suderinamu giminaičiu. Šiuo atveju reikia naudoti dvi šaknis *geland *ghel-, kurios gali atitinkamai nurodyti "maisto kanalą" ir "skrandį, žarnyną". Latvijos gaļa […]meat, flesh[…] ir senovės airių gaile […]stomach; Pilvas, gimda, žarnos - iš jų abiejų. 5. Semantinė motyvacija Semantinis skirtumas tarp "mėsos" ir kažkokių vidinių skrandžio organų nėra nereikšmingas, tačiau jį galima iliustruoti Afroazijos pavyzdžiais (žr. Blažek 2020: 4647, 90): (a) Šiaurės kusitų kalba: Beja fi[…] m. […]abdomen, stomach, interior[…] (Hudson apud Blench) = f[…]i, fi[…]i m. […]stomach; interior (Roper) = f(i) m. ‘Inneres, Mitte, Magen, Bauch (Reinisch) = fi, fe m. ‘Bauch(höhle), innere Eingeweide (Almkvist); Rytų kušitų kalba: somalų fii[…] […]Bauch, Herz, Verstand, Laune[…] (Reinisch); Berberų kalba: (Šiaurė) Tazerwalt tifiíá/ú ‘Fleisch (Stumme), Semlal tifiyyi, Ntifa tifiy, Baamrani tifiyi; (Vakarų) Zenaga tfi[…]jji (Nicolas) […]viande[…]. Yra pagunda pridėti egiptiečių […]f3.t […]Fleischstück[…] (WPS 437). b) semitų *šir- > akkadų šīru(m) ‘Fleisch; Leib; Eingeweide-Omen[…] (AHw 1248), feničių š[…]r […]meat, flesh[…], ugaritų š[…]r […]flesh[…], hebrajų šəēr […]flesh, body[…] (DUL 786; SED I 210[…]211). REFERENCES AHw – Akkadisches Handwörterbuch 1–3, unter Benutzung des lexikalischen Nachlasses von B. Meissner, bearb. von W. von Soden, Wiesbaden: Harrassowitz, 1965–1981. Beekes Robert S. P. 2010: Etymological Dictionary of Greek 1, with the assist. of L. van Beek, Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series, 10, Leiden, Boston: Brill. Straipsniai / Articles 35 Mapping Indo-European Anatomical Terminology II: Latvian gaļa ‘meat’ Blažek Václav 2020: An Excerpt from the Comparative and Etymological Dictionary of Beja: Anatomical Lexicon. – Folia Orientalia 57, 25–125. Available at: https:// journals.pan.pl/dlibra/show-content?id=117169. Buck Carl D. 1949: A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo-European Languages, Chicago, London: University of Chicago Press. Campanile Enrico 1974: Profilo etimologico del cornico antico, Biblioteca dell’Italia dialettale e di studi e saggi linguistici, 7, Pisa: Pacini. De Bernardo Stempel Patrizia 1987: Die Vertretung der indogermanischen liquiden und nasalen Sonanten im Keltischen, Innsbrucker Beiträge zur Sprachwissenschaft, 54, Innsbruck: Institut für Sprachwissenschaft der Universität Innsbruck. De Bernardo Stempel Patrizia 1999: Nominale Wortbildung des älteren Irischen: Stammbildung und Derivation, der Reihe Buchreihe der Zeitschrift für celtische Philologie, 15, Tübingen: Niemeyer. De Bernardo Stempel Patrizia 2023: The Accents of Celtic: New Light on the Older and Oldest Stages, Heidelberg: Winter. Derksen Rick 2008: Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon, Leiden, Boston: Brill. Deshayes Albert 2003: Dictionnaire étymologique du breton, Douarnenez: Le Chasse-Marée. De Vries Jan 1977: Altnordisches etymologisches Wörterbuch, 3rd ed., Leiden: Brill. DIL – Dictionary of the Irish Language, Based Mainly on Old and Middle Irish Materials, ed. by E. G. Quin, compact ed., Dublin: Royal Irish Academy, 1990. DUL – Del Olmo Lete Gregorio, Sanmartín Joaquín. A Dictionary of the Ugaritic Language in the Alphabetic Tradition, 2 vols, 2nd ed., Leiden, Boston: Brill, 2003. EH – Endzelīns Jānis, Hausenberga Edīte. Papildinājumi un labojumi K. Mūlenbacha Latviešu valodas vārdnīcai (= Ergänzungen und Berichtigungen zu K. Mühlenbachs Lettisch-Deutschem Wörterbuch) 1–2, Rīga: Kultūras fonda izdevums, 1934; Rīga: Grāmatuapgāds, 1946. XIX ESJS […] Etymologinis slovnik jazyka staroslověnského 19, red. I. Janyšková, Brno: Tribun EU, 2018 m. EWAhd V […] Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutsch 5 (iba […] luzzilo), unter der Leitung von R. Lühr, erarb. H. von Bichlmeier, M. Kozianka, R. Schuhmann mit Beiträg. A. L. Lloyd von Unter Mitarb. von K. K. Purdy, Göttingen, Zürich: Vandenhoeck & Ruprecht, 2014.