114 Acta Linguistica Lithuanica XC LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2902-4722 Le linee di ricerca scientifiche: toponimica, antroponimica. DOI: doi.org/10.35321/all90-05 DL OIKONIMO GINČIAI KILMS IŠTAK On the Origin of the Oikonym Ginùčiai ANOTATIA Straipsnyje discussava Ignalnos r. sav. sedicio Ginùčių nome del villaggio raida e origine. Questo insediamento stabilita accanto al piliakalnio, su cui probabilmente stava Liñkmenų castil, nelle fonti della storia è menzionato per la prima volta nel 1373; quindi in alcuni precedenti lavori l'osservarimo oikonimo sieta con castes difesa e questo locovardis kildinto dal. gnti(s) ‘vaduoti cosa invasi; respingere attaccamento. Sulla base di analisi del nome abitazione di iscrizioni fonti della storia XVIXX secolo ricostruisce ankstesnė sua forma *Ginutėnai, prima volta menzionata 1554 anni e ustata fino XX secolo inizio. Costatuisce, che dal vivosios lingua iscritto solo attuale variante Ginùčiai, che nei documenti della storia fissato dal XVII secolo I pusės. Da quel tempo entrambe le forme vartosi pramaišiui, finché nella I metà del XX secolo acquistaleggio precessaggi -ėnai senza oikonimas. Pirminė forma *Ginutėnai kildinama da patroniminio avd. *Ginutėnas, il cui possibilumą conferma fino a questi giorni sopravvissuta pvd. Ginùtis e storici antroponimai Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, Ginutatis. Purtèzand, che questi personaggi almeno da metà del XVI secolo nonužfiksioti Ginùčių kaime o vicinoolimese apolinkėse, si fa il presupposto, che qui essi potrebbero essere prima. Vėlesnės oikonimo forma Ginùčiai apparizione si collega con XVII e XVIII secolo fonti (soprattutto chiesa metriche) notato besikaitaliojančių nomi abitativi dei nomi con prefsaga -ėnai e senza la sua consumo. ESMINIAI VOZŽIAI: oikonimų raida, oikonimų kilmė, locovardžių con suffosaggio -ėnai daryba, nome del villaggio Ginùčiai, personaliwnžiai con kamienu Ginut-.
Straipsniai / Articles 115 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų ANNOTATION The article explores the evolution and origin of the name of Ginučiai village nestled within Ignalina district municipality. Positioned close to the hillfort presumed to have housed the Linkmenys castle, initially documented in historical records dating back to studies have linked 1373, the settlement’s history intertwines with this fortress. Consequently, some earlier the oikonyms formation to the castles defensive nature, suggesting its origins stems from Lith. gnti(s) ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack. Based on the analysis of historical sources spanning from the 16th to the 20th century, the earlier form of the oikonym can be reconstructed as *Ginutėnai, initially documented in 1554 and remaining in use until the early 20th century. It is deduced that the variant Ginùčiai, present in historical documents from the first half of the 17th century, was prevailing form in common usage. Subsequently, both forms were used interchangeably until the version without the suffix -ėnai gained prominence in the first half of the 20th century. The primary form *Ginutėnai is derived from the patronymic personal name *Ginutėnas the likelihood of which is confirmed by the extant surname Ginùtis and historical anthroponyms Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, and Ginutatis. These names were documented in Ginučiai village or its vicinity from at least the mid-16th century, suggesting a probable earlier presence in this area. The immergence of the later oikonym form Ginùčiai is associated with the interchangeable usage of oikonyms with or without the suffix -ėnai, evident in the 17th and 18th century sources, particularly within church records. KEYWORDS: development of oikonyms, origin of oikonyms, formation of toponyms with the suffix -ėnai, village name Ginùčiai, personal names with the stem Ginut-. 1. ĮVADAS E orientale Lituania, Aukštaitijos nazionale parko centre, situato Ginùčių villaggio e il suo nome domino non uno storia, della lingua o krašto tyrėją. Juos più masino insediamenti esclusiva posizione geografica. Ginùčiai įsikūrę solo per 1 km dal famoso Ginùčių pliakalnio1, sul quale probabilmente stava Liñkmenų castel, prima volta menzionata nel 1373 Hermanno Wartberges (Hermano Vartbergės) Livonijas kronikoje (SRP II 103; vedere ancora. Būga I 262; Batūra 1966: 34; Tyla 1966: 1 Ginùčių pliakalnis gyvojoje locali dei abitanti parliamo chiamato Pliakalniu. Toks oronimo da locali Pãpiliakalnės villaggio abitanti iscritto nel 1935 (žr. LVvGDB), egli dal gyvosios kalbos zafiksoato e altri tyrėjų lavori (žr. Ermanytė, Eigminas 1966: 234; Rimantienė 1966: 17; Lo scopo di Questo articolo sulla base di dettagliati dati linguistici nonché storici stabilire e fornire quanto Vaitkevičius 2006: 335).
LAIMUTIS BILKIS Acta Linguistica 116 Lithuanica XC 2425; Steponavičienė 312; LK 198199; Baranauskas 2003: 83; Garliauskas mentis, che 2004: 47–48)3. Tikriausiai dėl šios kaimo ir piliakalnio giminystės ne kartą kelta l'origine del nome del villaggio forse si sietina con Liñkmenų pilies difesa, quindi oikonimas Ginùčiai può essere originato da liet. apeliativvo gnti ‘vaduoti cosa invasius; atremti puolimento (Matkevičius 2019: 357; Žilėnas 2019: 595). Tale possibilità di origine si basa sulla posizione geografica del villaggio è situato a giunzione di ežerų, presso il rusello, attraverso il quale c'era strada da nord in Linkmenų pilį, quindi potrebbe essere in questo luogo un decimato di alberi, che proteggeva il castello attorno da un attacco nemico inaspettato4 (Batūra 1966: 39). Relisoni con liet. gnti, apparentemente, ammigliattine e allora, quando questo nome di villaggio viene considerato precesagos -utvediniu, sebbene direttamente menzionato apeliativis base parola non indicato (Ermanytė, Eigminas 1966: 231). D'altra parte, sono lavori, nei quali oikonimas Ginùčiai considerato derivoso da avd. Ginùtis (LVŽ III 188; LVvGDB). Quindi ritrovasi ragioni continuare e spendere la ricerca sull'origine del locale. possibile affidimissima versione della origine del nome del villaggio. Norint questo effettuare si intende conregistrare e analizzare questo oikonimo iscrizioni storiche, da viva viva lingua зафиксированы suoi forme, anche discutere storici e attuali nome varianti di darybos e possibilità di origine in considerando più brezien il contesto della toponimia Lituani resp. balt. Oltre a questo, si tenta chiarirci, se non stata diretti dei locovardzio legami con la stessa šaknie storici personaggi. Valutando entrambe le ipotesi di origine krepiamo attenzione e in tutte Lituania e concrete territori di locovardzii di origine nonché darybos polinkius, bendrinių parole di darybos tendenzioni. Oikonimenti studi di origine strettamente correlati con le loro peculiarità di sviluppo, con pavadinamų insediamenti sviluppymusi. Pertanto in molti di tale carattere lavori stenšaltiniuose i giamasi pateikti kuo išsamesnius gyvenamųjų vietų vardų užrašymo istorijos dati, che possono essere kertiniai stabilendo la vera origine, mat più vecchie, storiche, forme locovardžių possono non coincidere con le attuali. Per questa ragione le ricerche dell'origine oikonimica delle varie lingue si basano cronologicamente presentati storiche forme dei locovardi (plg. Przybytek 1993; Vanagas 1996; Blažienė 2000, 2005; Bijak 2001: 16250; Wójcik 2001: 17192; Casemir 2 Lavoro non pubblicato, precisi suo tempo di eseguimento sconosciuto. 3 Anche se nelle iniziativi fonti della storia menzionate localificazione dei castelli Lituani spesso è complessa e sollevante molti dibattiti (plg. Jurgaitis 2005: 6380), altokių opinioni riguardo determinate Liñkmenų pilies luogo di presenza lyg e non è stata pareikšta. 4 Attenzione v'è anche al fatto che il nome del villaggio con gynyba senovėje lega ir liaudies padavanje: Ginučiai il nome del villaggio è apparso. Anksčiau, kai būdavo karai, kai su rąstais, su strėlėmis kariaudavo, tai čia gynybos vieta buvo. Ir nuo to
Articoli Articles 117 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 2003: 37369; Bilkis 2012; Wenzel 2017: 25202; Zschieschang 2017: 60145). Inoltre, oikonimenti analisiè spesso viene eseguita tenendo conto non solo di linguistico, ma anche in dati di ricerca storica, che possono fornire ulteriori preziose informazioni sull'origine dei nomi dei luoghi nonché localizazione (plg. Ivoška 2016: 208225). Pertanto spegnendo oikonimo Ginùčiai origmę si intende stabilire e zona del primo menzionamento storia nelle fonti periodo, rivelare successivi sue fixsavimenti storico contesto, apprezzarsi nelle fonti zaescritytų abitanti del villaggio invarnijimenti. Vivenza luogo di nome lietuviškos forme ricostruite paragonando surastas forme storiche con altri lietuvių oikonimų zarašymų similare periodo e carattere documenti in peculiarità. Stabbilendo, che cui Lituvišką atitikmenį riflette uno o altro nelietuviškas record, riferamasi gaussi analoghiškai trasikimais di quel atitikmen, fissatai storinėje lietuvių oikonimijoje. 2. OIKONIMO HISTORINIAI UŽRAŠYMAI IR GYVOSIOS KALBOS FORMOS La prima volta il villaggio Ginùčių è menzionato 1554 anno Liñkmenų valsčiaus inventoriuje (LI 9798; anche cfr. Tyla 1966: 25, 32; Matkevičius 2019: 357). Lenkų kalba scritta documento menziona abitazione Sioło Giniutańcie, situata per un miglio e mezzo da Liñkmenų dvaro, anche iscritta e probabilmente kilmininko linksnio forma za siołem Giniutańcow. Unaąvolta зафиксирован чуть иной граfinis вариант: за той wsią wyżey mianowaną Giniutancze. Kad questo è davvero lo stesso attuale villaggio Ginùčių, indica e la coincidenza del luogo di residenza delle terre appartenusiiti all'insediamento con l'attuale territorio Ginùčių: terre confini con Srovináičio (od jeziora Strawińćia), Amajo (od jeziora Olnia), Asko (miedzy jeziori Osemi), Ukõjo (ku jezioru Ukaju), Liñkmeno (od jeziora Łyngmianskiego) ežerais, Srovs (od jeziora Strawiny, rzeczką Strawin) e upepilakalniu (ku horisz). Si indica anche che all'epoca nel villaggio vivevano tre famiglie: Stas Pietraszkiewicz z Maciejewicz z Hryczem Maciulem Jakubowicz(em), Matel Piktewicz przysiężny5 z Piotrem bratem, Staniel bratem (LI 98). Givenvietė due volte viene menzionata e 1636 anno Liñkmenų dvaro, allora appartenuto a Vlniaus tijūnijai, inventoriuje: descrivendo dvaro appartenuscias Sio Sio località abitate iscrita Giniłoutan e abitanti Waluk Rozÿ, Piotr Staszen, Sciepan Woszkun, Paweł Szerzan, Pawełmianÿ Minat, Piotr Szerzan, Stanisław Minat, Ian karwel, Vrban Szauhozda6, Petruc Gazac, Vrban Kisiel, Iurko Stakun, Adam Stasun (VTII 23) (guarda anche 1 pittura). 5 T. y. juriekusisis. 6 Promenodis difficilmente trasleggomas, quindi possibili altre sue varianti.
LAIMUTIS BILKIS 118 Acta Linguistica Lithuanica XC 1 PAV. Vilniaus tijūnijos 1636 m. inventoriaus fragment, nel quale iscritto Ginutėnų villaggio (Sioło Giniutanÿ) e i suoi abitanti. VUBRS, F1-F14 Nella stessa fonte, elencando Ginùčių villaggio viensėdžius, è data una poco diversa forma del kilminino oikonimo: od Sioła Ginutow (VTII 24). Il villaggio (Wies Ginutany) è menzionato e di simile carattere 1732 anno Liñkmenų dvaro descrive, indicando vi stati 4 ūkius persone (Dymy), i cui capi introdotti krzysztof Gayzuc, Iozef Narkun, Piotr Giagis, Mikal Rukas (VTIII 5) (vedi anche 2 pittura).
Straipsniai / Articles 119 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 2 PAV. Vilniaus tijūnijos 1732 metų inventoriaus fragmentas, kuriame užrašytas Ginutėnų villaggio (Wies Ginutany) e i suo ūkiai bei abitanti. FUBRS, F1-F92, Ypač, villaggi spesso menzionati nei libri di metrica della chiesa Liñkmenų: de Ginutany 1748 (LkmKrI 3), 1713 (LkmKrI 13), 1714 (LkmKrI 20), 1716 (LkmKrI 27), 1748 (Lkm 55), 1745 (Lkm 17), 1746 (Lkm 17), 1748 (Lkm 17), 1746 (Lkm 17), 1746 (Lkm 17), 1744 (Lkm 17), 1744 (Lkm 17), 1744 (Lkm 17), 1746 (Lkm 17), 1746 (Lkm 17), Ginteny 1731 (LkmKrI 79), de Vila ginuty 1734 (LkmKrI 86), de Ginutany 1740 1746 (Lkm 17), 1746 (Lkm 17), 1747 (Lkm 17), 1747 (Lkm 17), 1747 (Lkm 17), 1747 (Lkm 17), 1747 (Lkm 17), 1747 (Lkm 17), 1747 (Lkm 1746 (L) 17), 1747 (L) 1747 (L) 1747 (L), 1747 (Lkm 1747 (L) 1747 (L), 1747 (L) 1747 (L), 1747 (L) 1747 (L) 1747 (L), 1747 (L) 1747 (L), 1747 (L) 1747 (L) 1747 (L) 1747 (L), 1747 (L) 1747 (L) 1747 (L), 1747 (L) 1747 (L) 1747 (L) (L) 1747 (L) 1747 (L), 1747 (L) 1747 (L) (L) 1747 (L), 1747 (L) (L) 1747 (L), 1747 (L), 1747 (L) (L) (L) 1747 (L), 1747 (L) (L), 1747 (L) (L) (L) (L) (L) (L) 17), 1747 (L) (L) (L) (L) (L) 17), 1747 (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L) (L (LkmKrII 1763), de Ginuty 1761 (LkmKrIII 5), de Kinutany (LkmKrIII 21), 1764 (LkmKrIII 26), de Ginutany 1764 (LkmKrIII 26), de Ginuci 1765 (LkmKrIII 41), de Ginucie 1765 (LkmKrIII 41), de Ginutany 1766 (LkmKrIII 43), 1788 (1768 (LkmKrIII 57), de Ginucie 1771 (LkmKrIII 178), Ginuti 1772 (LkmKrIII 78), de 1760 Ginutany 1773 (Lkm KrIII 88), Ginutany 1779 (Lkm 117), Ginutany 175 (Lkm 12), Krutany 175 (Lkm 157), Krutany 178 (Lkm 178), Krutany 178 (Lkm 178), Krutany 178 (Lkm 178), see anche la pagina 171. Givenvietė è anche indicato nel 1783 anno Liñkmenų parapisia visitazione documenti come Liñkmenų dvaru appartenente villaggio Gienutany (BrslDV 139).
LAIMUTIS BILKIS 120 Acta Linguistica Lithuanica XC 3 PAV. LkmKrI fragmento (l. 3), nel quale nel 1708 (pierima volta in queste metriche) è iscritto oikonimas Ginutėnai (de Ginutany) Oikonimas spesso registrato in 1800 e XIX secolo bažnyt bei administrativinio šaltiniuose, plg. de villa Ginutany (KrI 3), 1802 (KrI 11), 1804 (Kr II 28), 1804, въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ во во (PlšJnI 6), деревни Гинутанъ 1852 (PlšJnII 19), въ дер[евни] Гинутаны 1856 во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во во Questa abitazione luogo entratousi e in XX secolo I polè amministrativi sąwadus. Vlniaus gubernija 1905 anno elenco dei villaggi inscrito il villaggio Ginutano, appartenente Švenčioni apskriti Liñkmenų valsčiui (VGGS 2888), e già Repubblica Lituana tempi in base ai dati del censimento del 1923 anno compilato pubblicazione registrato Ginučių km., situato Utenõs apskriti Liñkmenų valsčiuje (LAV 4349). Le prime iscrizioni oikonimo da viva lingua raggiunge XX secolo I pusę: Ginùčiai (BgK), (VB VII 64), Ginučių kaimas10 1935 (LŽVA). Non volta è fissato e successivamente, plg. Ginučių villaggio 1974, Ginùčiai 1977 (VK). Inoltre, il nome di abitazione si riflette e da lui derivusi nei compositi locovardzi Ginùčių girià 1962, Ginùčių pliakalnis 1977, Ginùčių upẽlis 1964, 1977 (VK). 7 Descrive si che sia un villaggio, nel quale ci sono 23 sodybos, 150 abitanti katalikų e 10 žydų. 8 Secondo fonte, nel villaggio vivevano 204 abitanti, 108 uomini e 96 donne. 9 Šaltinio secondo, negli anni 1923 vi era 42 ūkių e abitata 225 abitanti. 10 Užrašė insegnante Teklė Šemelienė da abitante del villaggio Antano Ruko.
Articoli Articles 121 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 3. INTERPRETTAZIONE DEI DATI STORICI Historiche iscrizioni analisiè permette di affermare che anticamente sono stati utilizzati parecchi varianti di questo oikonimo. Le sue radici Gintikrumas maggiori dubbi non sollevano. Qui si può distinguere solo la forma Gienutany registrata negli documenti polkiški delle visitazioni del 1783 anno. Solitamente sulencintue locovardge lituane ie riflette po minkšto priebalsio einančius liet. [e] arba [ė], plg. historinius užrašymus de Miediny 1767 (Lkm 51), 1769 (Lkm 63), 1771 (Lkm 53), 1771 (Lkm 63), 1771 (Lkm 53), 1771 (Lkm 53), 1751 (Lkm 58), 1758 (Lkm 58), 1758 (Lkm 56), 1756 (Lkm 56), 1756 (Lkm 59), 179 (Lkm 59), 1706 (Lkm 170), 1706 (Lkm 57), 1704 (= 177), 1754 (= 177), 1754 (= 177), 1754 (= 175), 1754 (= 1754 = 175), 1754 (= 175), 1754 (= 1754 = 175), 1754 (= 17), 1742 (= 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), (= Antãbaltė), Wies Antylgie 1699, de Vntylgie 1711, Antylgie 1744, de Untylgie 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1742 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1803–1808 (= Paudruv) (Mickienė, Venislovaitė 2011: 159). Kita vertus, isto1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 (=), 1741 = 150, 150 = 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 150, 15 Widgiery 1679, 1683 1684, 16911692, Widgierÿ 1679, 16811682, 16841692 (= Vdgiriai) (Maciejauskienė 2009: 183). Che l'iscrizione con Gienėra sia oggetto di viva lingua, indica e tutte le altre iscrizioni oikonimo, tra cui e il primo Sioło Giniutańcie, che hanno šaknį Gin-. Va da menzionare e storiche forme di luogo del XVIII secolo con la parola iniziali k, K: de villa kinucie 1757, de Kinutany 1760, 1763, 1764. Queste iscrizioni niente ciaca non ciaccia Lituviškos forme con inizio G, perché riflette Liñkmenų metrikues raramente appaiančią g k kaitą, apparsa raštininkui mal isgirdus o neatidžiai užrašius, plg. recordus de Gimbaryszki 1765 (LkmIII 39 1770 (= Kimbõriškė), dewniszki (LkmIII 71) = *Kiauniškė, *Kiauniškė o pan.). Quanto più nonaiškumų sorge a causa delle fonti della storia XVI e XVII secolo pasitaikančių formų su kamienu Giniut-: Sioło Giniutańcie, za siołem Giniutańcow, za tą wsią wyżeyowaną Giniutancze, Sioło Giniutanÿ. Tale scritta una volta si ripete nel XVIII secolo I-oje, plg. ex villa giniutzen 1729. Normalmente prima liet. preesagą -ut-Kruč-) andante prebalsis negli appunti storici non minkštinamas, plg. de Girućie 1751 (ŠvnčKrI 11), de Girucie 1755 (ŠvnčKrII 23) (= Girùčiai), de Kukucie 1755 (Tvr 3), de Kukuci 1762 (Tvr Kr9 = Kukučia), de Szikutiszki 1742 (LkmKrII 13), de Szykuty 17547 (LkmKrII 27), de Szykucie 1755 (Lkm KrII 175), de Szykutzki 497 (Lkm KrII)
LAIMUTIS BILKIS 122 Acta Linguistica Lithuanica XC 1759 (LkmKrII 66), 1760 (LkmKrJnII 22), 1764 (LkmKrIII 27), 1767 (LkmKrIII 53), 1769 (LkmKrIII 58 64), 1771 (LkmKrIII 86), Szykutiszki (LkmKrIII 115), 1786 (LkmKrIII 160), 1776 (LkmKrIII 171) , *Šikutiškė ar pan., *Šikučiai), dar. plg. de Mszczyki a Miktiškiai XVII, ex v. Tribucie XVII a Tribù (Pal: 165, 17 de Minduciuciu 167, 168 de Minduciu 1691 =), de Rymu 168 (163, 1692, de Rimu 1691, de Rumu 1691, de Rikučiai 1691 =), de Tolstoičiai 1693, de Tolstoi (163, 2004) - Tolstoi (Taus: 16). Tuttavia fissata e tali casi, quando -utpertechiama -iut-, plg. Maućie 1617, Maucie 16171618 e Maβiucie 1621, Maiucie 1633, Maźiucie 1633, Maziucie 1643 (= e nella Pavóverės parapijos oikonimo historinį užrašymą Janiukaniśzki (IVK), probabilmente suponu lietojantį 1784. *Janukoniškės Mažùčiai) (Maciejauskienė 2009: 17511). Ieškant analogijų atkreiptinas dėmesys ar pan. Questo fino ai nostri giorni neišlikęs Pabrads valsčiuje (LPDB), a cui apparteneva e menzionate Pavóverės parapies insediamenti. Quindi in questo caso gyvenamosios vietos vardas kildintinas iš avd. Janukonis, užfiksuoto buvusiame si può sospettare dopo n seguenti prefix -uk- (fragmento -nuk-) perteikimą -iuk- (-niuk-). Pertanto e iscrizioni Sioło Giniutańcie, za siołem Giniutańcow, za tą wsią wyżey mianowaną Giniutancze, Sioło Giniutanÿ, ex villa giniutzen può essere a causa [n] minkštinimo12 apparisę tokią priesagg -utrašybą reflindintys pavienie esempi, pasitaikę zebra cosí che più spesso esančių kur historinių variantų su Ginut-. Oimo storico delle forme, iscritte con baigmenimis -ańcieańcow) (Giniutańcie, kilm. Giniutańcow), -any (Giniutanÿ, -utany), -ani (Ginutani), -anyanъ, -aнахъ, -янахъ) (Гинутаны, kilm. 6) Ginuna, -any or -(i)onys, -(i)onys, plg Chukchi de Czepany (1549 = 1664 = 1664 = 1684 = 1684 = 1684 = 1684 = 1684 = 1784 = 1684 = 1584 = 1584 = 175), de Alanyutany de Krzanichka (Stagany de Krzanich), Stagany de Krzany de Krzanich (1754 = 1754 = 1754 = 1754), de Krzanich de Krzanich de Krzanich (1742 = 1572)), de Krzanich de Krzanich de Krzanich (1742 = 1572) e de Krzanich de Krzanich de Krzanich (1742 = 1572)), Rzanich de Krzanich de Krzanich de Krzanich (1742 = 1744, Rzanich de Krzanich de Krzanich de Krzanich (1742), Rzanich de Krzanich de Krzanich de Krzanich (1748), Rzanich de Krzanich de Krzanich (1748), Rzanich de Krzanich de Krzanich (1744) e Rzanich de Krzanich (2004). Tuttavia oikonimo storiche varianti de Villa Ginuteny e de Villa Ginteny, de Villa Gintieny, che scrivininko abbreviato da Ginuteny, Ginutieny, abbastanza chiaramente suppõe liet. *Ginutėnai (ne *Ginutonys). Riconstruire precisamente tale forma permette e preesagą -ėnai contenenti nomi di luoghi abitati, sopravvissuti fino a questi giorni, trasicimento in quegli stessi Liñkmenų 11 In tale nontradizionale scritibà attenzione richiama e stessa autorè dell'articolo. 12 polacchi in linguaggio prima balsius (ischskyrus [i]) andante minkštasis [n] scrivo con il segno di minkštumo i.
Articoli Articles 129 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų SUPRUMPINIMAI avd. cognome dab. ora dial. dialetto liet. lietuvių pvd. kilm. – kilmininkas pavardė r. distretto luogo. vicinist vls. r. sav. – rajono savivaldybė valsčius LITERATŪRA IR ŠALTINIAI AdKrII 2.a Księga Metryk Chrzestnych Kocioła Parafialnego Hoduciskiego Od roku 1688. 7bra 23o do anno 1699. 23o Augusta. Ambrazas Saulius 1993: Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir encyclopedijų leidykla. Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos institutas. Baranauskas Tomas 2003: Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis. – Lietuvos archeologija 24, 57–106. Batūra Romas 1966: Linkmenų pilis e krašto gynyba XIIIXV a. Ignalinos kraštas, Vilnius: Vaga, 3442. Bijak Urszula 2001: Nazwy miejscowe południowej części dawnego województwa mazowieckiego, Kraków: Wydawnictwo Naukowe DWN. Bilkis Laimutis 2008: Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai ir priesagėtieji helonimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bilkis Laimutis 2012: A causa di alcune Lituanie oikonimų darybos e origine dvejopumo. Acta Linguistica Lithuanica 66, 99118. Blažienė Grasilda 2000: Die baltischen Ortsnamen im Samland (= Hydronymia Europaea, Sonderband II), hrsg. von. W. P. Schmid, Stuttgart: Franz Steiner Verlag.
LAIMUTIS BILKIS 130 Acta Linguistica Lithuanica XC Blažienė Grasilda 2005: Baltische Ortsnamen in Ostpreußen (= Hydronymia Europaea, Sonderband III), hrsg. von. W. P. Schmid, Stuttgart: Franz Steiner Verlag. BrslDV Breslaujos dekanato visitazione 17821783 m., par. R. Firkovičius, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2008. BržKrI [Biržų bažnyčios 18691878 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 4. BržKrII [Biržų bažnyčios 18861892 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 8. Būga I – Būga Kazimieras. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. DglšKr Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1774. Ianuar(ii). 16. Fino anno 1790. Maia: 2. dnia, LVIA, F. 1329, Ap. 1, B. 10. DvJn [Dieveniškių bažnyčios 17571772 m. jungtuvių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 13. DvMr [Dieveniškių bažnyčios 18921899 m. morčių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 17. Ermanytė Irena, Eigminas Kazimieras 1966: Vietovardžiai. Ignalinos kraštas, Vilnius: Vaga, 228241. Garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų chiesa baptisto e matrimonio metrikų knyga, Vilnius: Mokslo ir encyclopedijų leidybos institutas. Garliauskas Vidas 2005: Tauragnų valsčiaus kaimų vardai nelle fonti della storia. Tauragnai, Vilnius: Versmė, 10411063. IAK Storicinių asmenvardžių kartoteka. Saugoma Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centre. IVK Istorinių vietovardžių kartoteka. Saugoma Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centre. Ivoška Darius 2016: Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel. Acta Linguistica Lithuanica 74, 208225. Jurgaitis Robertas 2005: Šiaulių žemė Viduramžiais. Sunaikintų pilių localizazione problemi. Lavori ir giorni 44, 6380. Kačinaitė Dalia 2009: Priesaginės darybos lietuvių oronimai: daktaro disertacija, Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Kalwaitis Wilius 1910: Lietuwiszkų wardų klėtele con 15000 wardų, Tilžėje: spausdinta Otto v. Mauderodės. Kardelytė Jadvyga 1960: Linkmenų tarmės fonetica. Kalbotyra 2, 631.
Articoli Articles 131 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų KGGS Списокъ населенных местъ Ковенской Губернiи [Spisok naselennych mest Kovenskoj Gubernii], Ковна: Въ Типографiи Губернскаго Правленiя [Kovna: V Tipografii Gubernskago Pravlenija] 1892. LAV Lituania abitato di luogo, Kaunas: A. Bako spaustuvė, 1925. LI I Archivio Storico 1. XVI secolo Lietuvos inventoriai, sud. K. Jablonskis, Kaunas: Meno spaustuvė, akc. b-vės Varpas spaustuvė, 1934. LK Latvis Henrikas, Vartbergė Hermanas. Livonijas kronikos, par. J. Jurginis, Vilnius: Scienza, 1991. LKG I Lietuvių kalbos gramatika 1, aut. A. Laigonaitė, V. Mažiulis, K. Ulvydas, V. Urbutis, V. Vaitkevičiūtė, A. Valeckienė, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LkmJnII Księga Metryk Slubnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Junii 3. dnia do Roku 1760. Novembre 9. Dnia. Saugoma Linkmenų chiesa archyve. LkmKrI Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od Roku 1708. Januarji 10 dnia do Roku 1740 Apryla 24. dnia. Saugoma Linkmenų chiesa archyve. LkmKrII Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Maia 22. dnia do Roku 1760. 24. Oktobra dnia. Saugoma Linkmenų chiesa archyve. LkmKrIII – Księga Metryk Chrzestnych Kosćioła Parafialnego Łyngmiańskiego od Roku 1760. Novembra 9. dnia do Roku 1790. Novembra 25. dnia. Saugoma Linkmenų chiesa archyve. LPDB Database dei surnomiji Lituanici. Priega internet: https://ekalba.lt/ pavardziu-duomenu-baze/. LpKr [Leipalingio chiesa di 16741679 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1623, Ap. 1, B. 3. LPŽ I Lituvians pavržių žodynas 1, aut. V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, A. Vanagas, ats. red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985. LVvGDB Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Accedo online: https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/. LVŽ III Lithuanian vietovardžių žodynas 3, aut. V. Adamonytė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinaitė-Vrubliauskienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmukaitė, LŽVA anketos D. Sviderskienė, ats. red. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. Lithuanian names of lands. Preservate Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve.
LAIMUTIS BILKIS 132 Acta Linguistica Lithuanica XC Maciejauskienė Vitalija 2009: Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII amžiaus bažnytinėje knygoje. Archivum Lithuanicum 11, 159188. Matkevičius (Matusa) Romutis 2019: Ignalinas krašt. Vietovių istorinė statistinė apžvalga amžių tėkmėje, Vilnius: Diemedžio publykla. Mickienė Ilona, Venislovaitė Aurina 2011: XIX a. inizi Joniškio krašto oiko nimija. Lituanistica 57(2), 154165. Palionis Jonas 2003: XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Palionis Jonas 2008: XVII a. fine XVIII a. primoasės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai, Vilnius: Vilniaus universitetas. Pėteraitis Vilius 1997: Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. PlšJnI [Palūšės bažnyčios 18001819 m. jungtuvių knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 2. PlšJnII Метрическая книга 18481868 Бракомъ-сочетавшихся [Metričeskaja kniga 18481868 Brakom-sočetavšichsia] [Palūšės bažnyčios 18481868 metų jungtuvių knyga LVIA, F. 1330,], Ap. 1, B 12. PlšKrI Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Połuskiego. Od roku 1800 Julii 15 do roku 1821, LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 1. PlšKrII [Palūšės bažnyčios 18541860 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 14. PlšKrIII [Palūšės bažnyčios 18851897 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 18. Przybytek Rozalia 1993: Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. (Nazwy miejscowe pochodzenia bałtyckiego w południowej części Prus Wschodnich) (= Hydronymia Europaea. Sonderband), Stuttgart: Franz Steiner Verlag. nėmis preesagomi, diffusa in Razmukaitė Marija 1993: Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patronimiLituania. Lituanei parlotyros domande 32, 133165. Razmukaitė Marija 1998: Lituania priesaginiai oikonimai: dottaro disertazione, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytautas Didžiojo universitetas. Rimantienė Rimutė 1966: Draustinio archeologici monumenti. Ignalinas kraštas, Vilnius: Vaga, 1621. II SG Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich 2, Warszawa: nakładem Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 1881. Sinkevičiūtė Daiva 2006: Dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006.
Articoli Articles 133 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų SRP II Scriptores rerum Prussicarum. Die Geschiechtsquellen preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft 2, hrsg. T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke, Leipzig: Verlag von S. Hirzel, 1863. Steponavičienė Irena: Lietuviški vietovardžiai Kryžiuočių ir Livonijos ordino documenti (mašinraštis). Salutato Lituvians lingua instituto Baltų kalbų ir vardyno research centre. ŠvnčKrI Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego Od roku 1749. Februar: 6. D all anno 1753. Marca 8. dnia. Saugoma Švenčionių chiesa archive. ŠvnčKrII [Švenčionių parapinės bažnyčios 17531759 m. krikšto įrašų knyga]. Saugoma Švenčionių chiesa archive. Tyla Antanas 1966: Prima delle notizie su Linkmenų apylinkes. Ignalinos kraštas, Vilnius: Vaga, 2242. TrkJn Liber Copulatorum Ecclesiae parochialis Tyrkszlensis Anno Domini 18141827, LVIA, F. 1453, Ap. 1, B. 26. Tvr Kr Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Twereckiego od roku 1755. Januar~: 1 do anno 1778. Apryla 1, LVIA, F. 1332, Ap. 1, B. 2. Vaitkevičius Vykintas 2006: Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija, Vilnius: istituto della storia Lituana. Vanagas Aleksandras 1970: Lituania TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. VB I nomi e vicovardžių commissioni Lituani listhi di luoghi abitativi (bylos), (mašinraštis). Saugomi Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve. Wenzel Walter 2017: Die slawische Frügeschichte Sachsens im Licht der Namen, Hamburg: Baar-Verlag. VGGS Vilene Gubernnia. Polny spissoкъ naselených místě s statistickimi danni o každejdomъ oselenii, sestavljen po offiçialnymъ svdnijamъ I. I. Гошкевичемъ [Vilenskaja gubernija. Polnyj spisok naselennych svěděnijam I. I. Goškevičem], mest’’ so statističeskimi dannymi o každom’’ poselenii, sostavlennyj po oficial’nym’’ Вильна: Губернская Типографiя [Vilna: Gubernskaja] Tipografija], 1905. VK Da vivosios lingua zaescritytų lietuvių vietovardžių kartoteka. Saugoma Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centre.
LAIMUTIS BILKIS 134 Acta Linguistica Lithuanica XC Wójcik Urszula 2001: Nazwy miejscowe dawnego województwa rawskiego, WarszawaKraków: Towarzystwo Naukowe Warszawskie, Wydawnictwo Instytutu Języka Polskiego PAN. VTII Inwentarz Wszÿ[s]tkiego Ciwuntwa Wilenkiego... [Vilniaus tijūnijos 1636 m. inventorius], VUBRS, F1-F14. VTIII Inwentarz Ciwunstwa Wilenskiego... [Vilniaus tijūnijos 1732 m. inventorius], VUBRS, F1-F92. Zschieschang Christian 2017: Das Hersfelder Zehntverzeichnis und die frümittelalterliche Grenzsituation an der mittleren Saale. Forschungen zur Geschichte und Kultur des östlichen Mitteleuropa, Bd. Köln Weimar Wien: Bölau Verlag, 52. Žemienė Aušra 2017: Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIIIXIX a.), Vilnius: VGTU editrice Technika. Žilėnas Antanas 2019: Ginučiai. Saldutiškis, Vilnius: Versmė, 595648. On the Origin of the Oikonym Ginùčiai SUMARY Ginučiai village, located in Eastern Lithuania, and its name have attracted the interest of historians, linguists, and researchers of local history due to its intriguing geographical proximity to the renowned Ginučiai hillfort. This hillfort is believed to have housed the Linkmenys castle, first mentioned in 1373 in the Livonian Chronicle by Hermann von Wartberge. The villages close proximity to this significant historical site has fueled speculation about the possible connection between the village names origins and the defense of Linkmenys castle. Therefore, there is a recurring consideration that the oikonym Ginùčiai might have originated from the Lithuanian appellative gnti ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack. Historical records of the oikonym Ginùčiai reveal the usage of two forms throughout history: *Ginutėnai and Ginùčiai. The variant with the suffix -ėnai is considered the primary one, being the earliest mentioned variant dating back to 1554, persisiting in common usage until the beginning of the 20th century. The present-day oikonym Ginùčiai was already known in the first half of the 17th century and gained frequent use from 1734 onward in the 18th century. Gradualmente, divenne universalmente established in common usage and administrative documents, solidifying its prevalence from the first half of the 20th century.
Straipsniai / Articles 135 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų The oikonym’s etymology is intertwined with the quest to uncover the origin of the primary variant *Ginutėnai. Drawing on the tendencies of word formation and origin of oikonyms and other toponyms of a similar structure, the patterns of the formation of appellatives with the suffix -ėnas and the analysis of the personal names with the same root, we can state that *Ginutėnai can most likely be qualified as a plurialia tantum type formation which is derived from the patronymic personal name *Ginutėnas. Several reasons support personal names plural form such conclusions: 1) Lithuanian oikonyms with the suffix -ėnai are often formed from the with the same suffix, and such type of word formation is most widespread in Eastern Lithuania; 2) historical and contemporary anthroponymy attests to the personal name Ginùtis, the base word of the personal name *Ginutėnas, which may serve as the base word of the oikonym in question; 3) there are no other Lithuanian oikonyms and other toponyms formed with the suffix -ėnai from the deverbatives of the category of names denoting the possessors of a verbal property and the appellatives of the similar nature. There is uncertainty regarding whether the later village name Ginùčiai, lacking the suffix -ėnai, can be directly linked to the plural form of the personal name Ginùtis attested in Lithuanian historical and contemporary anthroponymy. This anthroponym is not documented in Ginučiai village, the Linkmenys manor area, or the Linkmenys parish in the 16th18th centuries, suggesting its disappearance from common usage in this area much earlier. The analysis of the parish oikonyms with the suffix -ėnai suggests that during the 17th and 18th centuries, the variant Ginùčiai might have emerged due to a tendency of interchangeable usage of both forms with and without the suffix within that period. Considering the probable origin of the oikonym, there is uncertainty regarding whether the current village name Ginùčiai can be directly derived from the verb gnti(s) ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack or the likely Lithuanian deverbative *ginutis. Its link with Lith. gnti(s) could only be indirect: *Ginutėnai ← personal name *Ginutėnas ← personal name Ginùtis ← (personal names Gnas, Gnis, Gnius) ← Lith. gnti (gna). Įteikta 2023 m. ottobre 25 d. LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania
[email protected]