scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto vaizdinys: nominacijos ir vertinimai

Diana Dambrauskienė

Abstract

Remiantis geolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, straipsnyje analizuojamos pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto nominacijos ir vertinimai. Savojo kalbos varianto atpažinimas grindžiamas paprastojo kalbos bendruomenės nario dialekto kompetencijos (angl. dialect competence) ir dialekto vaizdinio (angl. dialect image) analize. Dialekto kompetencija apima pasąmonėje susiformavusias stereotipines kalbos varianto ar jo vartotojo charakteristikas, o dialekto vaizdinius lemia stereotipiniai kalbinių požymių panašumai ir (ar) skirtumai. Tiriamųjų manymu, pagrindinė ir skiriamoji pietų žemaičių varniškių ypatybė dūnininkavimas būdingas tik pačių vyriausių kalbos bendruomenės narių kalboje, jaunimas ir atsikėlusieji iš kitų vietovių kalba arba su bendrine (arba jai tapačia aukštaičių tarmei) kalba, arba su kitomis žemaičių patarmėmis maišytu kalbos variantu. Būdingiausia ypatybe, pagal kurią atpažįstamas savasis kalbos variantas, įvardijamas galūnių trumpinimas. Geografiniai (erdviniai) atstumai – vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką savojo kalbos varianto nominavimui: įprastai varniškiai suteikia arba gyvenamosios vietovės, arba administracinio ar savivaldybės centro, į kurį migruojama, pavadinimą. Tiek vyresniosios ir vyriausios kartos varniškių nuostata, kad jaunimas nekalba tarmiškai, tiek jaunesniosios kartos tiriamųjų savojo kalbos varianto vaizdinio artinimas prie bendrinės kalbos gali rodyti žemaičių varniškių tarminės ir bendrinės kalbos konvergenciją, o apibūdinimai ir nominacijos – tarminio ploto kalbinį heterogeniškumą.

Full text

Acta Linguistica Lithuanica 2026, t. 94, p. 119 Indice del contenuto Contents link / ISSN 2669-218X (elettronico online) / Copyright © 2026 Diana Dambrauskienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Ispedevo Lituviens lingua instituto. Questo articolo è di accesso aperto, distribuito sotto i termini di licenza di Creative Commons attribuzione, che permette di usare, distribuire e riprodurre il contenuto in qualsiasi supporto, indicando autori e fonte. Received: Gauta: 2025-02-06. / Accepted: Acceptato: 2026-04-09. / 1ET ZEMAIČI VARNIŠKI SAVOJO LEGURAZIONO VARIANTO RAIZDINIS: NOMINACIJOS E VALLIMAI Perceptions of the Native Language Variant among South Samogitians: Naming and Evaluation DIANA DAMBRAUSKIEN L'istituto delle lingue Lietuvių E-mail: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-0346-8421 Le linee di ricerca Mokslinių: geolingvistica, perceptivioji dialektologija, sociolingvistica. https://doi.org/10.35321/all94-03 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTATIA Sulla base di geolingvistica e perceptyviosios dialektologija metodologi, nell'articolo analizzatiate pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto nominazioni e valutazioni. Il riconoscimento del proprio linguaggio variante basato sulla semplice competenza del dialetto nario della comunità linguistica (angl. dialect competence) e dell'immagine del dialetto (angl. dialect image) analisi. La competenza di dialetto comprende susformatisi pasąmonėje stereotipine variante linguistica o suo consumatore caratteristiche, e dialetto immaginini limenta stereotipii linguistici segni di similumai e (o) differenumai. Tiriamųjų ritengo, principale e distintiva caratteristica dei sud dei terraici varniškių dūnininkazione caratteristica solo dei pachi più vecchi membri della comunità della lingua, giovani e atsikatius provenienti di altri luoghi o in lingua comunine (o a lei tapačia aukštaičių tarmei) o con altre terraičių patarmėmis maišytu variante della lingua. Bingūdiausia particolarità, secondo la quale riconosciuto un savasis variante della lingua, innominijamo galūnių abbreviazione. Geografinie (erdvinie) distanumai uno dei più importanti fattori, donanti influenza alla nominavimento varianto proprio linguaggio: convenzionalmente varniškiai fornisce o abitazione delle zone, o amministrativo o savivaldybės centro, a cui si migra, nome. Sia la disposizione varniškių delle anziane e più anziane generazioni, che il giovane non parla tarmicamente, sia il rapprochamento immaginario del variante del proprio linguaggio dei studiati giovanni della generazione alla lingua bendrinesa può mostrare convergenzia della bassaaičių varniškių tarminės e della lingua bendrinė, e descrūdin nominazioni tarminio ploto heterogeniškumą. ESMINIAI VODŽIAI: perceptivioji dialektologija, kalbinės nuostatos, pietų žemaičiai varniškiai, dūnininkai, savasis kalbos variant. ANNOTATION This article focuses on the nominations and perceptions of ones own linguistic variant within the Southern Samogitian subdialect of Varniai, which are analyzed using geolinguistic and perceptual dialectological methodologies. Recognition of ones own linguistic variant is based on the study of dialect competence and dialect image displayed by regular members of the speech community. Dialect competence comprende all stereotypical characteristics of the language variant and its user formed within ones subconscious, while dialect images result from stereotypical similarities and/or differences between linguistic features. 2 According to the subjects analyzed, the process of replacing the Standard Lithuanian pronunciation of uo or o for ū (dūnininkavimas), which is the main and distinctive characteristic of the Southern Samogitian subdialect of Varniai, is reflected only in the language of the very oldest members of this speech community. Younger generations and individuals who have arrived here from other parts of the country are perceived as using a variant mixed with either Standard Lithuanian (or the Aukštaitian dialect identified with it) or with other Samogitian subdialects. Reduced endings are seen as the most typical feature which helps to identify ones own linguistic variant. Geographical (spatial) distance is one of the main factors affecting the nomination of ones own linguistic variant. Speakers of the Varniai subdialect typically assign to their variant the name of their residential area or the administrative (municipality) centre they are migrating to. The study also shows that older and oldest generation speakers of the Varniai subdialect believe that young people do not use the dialect, while the image of their own variant prevalent amongst the younger generation is closer to Standard Lithuanian. Both of these findings suggest a convergence of dialectal and standard language within the Varniai subdialect, with characterisations and nominations pointing towards the linguistic heterogeneity of this dialectal area. KEYWORDS: Perceptual dialectology, language attitudes, Southern Samogitian subdialect of Varniai, dūnininkai, own linguistic variant. 1. ĮVADAS Prima decennì una nuova valutata tarminė situazione mostrò, che meridionali zemaičių varniškių patarmės area cade in intorno Telšius besiformuojančio zemaičių regiolekto zona, quindi la lingua dei locali uomini dovrebbe contrassegnarsi di un certo stabilumu, nulemtu sia forte tradizionali tarmės, sia e stabilių relativamente žemaitiškųjų geolektų (šiaurinėje 1 Plùngės, nella parte meridionale Tauragės) (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014b: 257, 260). I dati mostrarono che varn iškiai, formando un comune regiolektui, in futuro verrà tendenza similėti ai suoi vicini settentrionali (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014b: 260). Tradiciniai varniškiai e kaimyniniai šiaurinia i žemaičiai (telšiškiai e kretingiškiai) ha e fonetinių panašumų, e skirtumų. Dai vicini più settentrionali li, come e dai vicini più meridionali raseiniškius, distingueva dūnininkavia kirčiuotų dvibalsių ie, uo atliepima unbalsiais [iː], [uː] oppure diftongoidais [iːi ], [uːu ] (p.:ˈuːj iɪi n s] šienas; [2ˈjuː ks] giocchi), o da raseiniškių dviri an, am, en, emimas [on], [om], [om], [n], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], 1994: 106107; Girdenis 1970: 143145; LKA II 7778, 80, 83, 84, 86, 87, žemėl. No. 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71; Bukantis 1984: 9394; LKTCH 2004: 206, 222223 e kt.). Con gli altri žemaičius comune distintivia caratteristica kamieno e kirčiuotas galūnės ilgųjų balsių ė, o parola dvibalsinimas (pvz.:ˈdɛjitjɪ ] d ti; [bjiɛ1ˈjuɔtjɪ ] bėgióti) (Zinkevičius: 73, 74, 473 (zem. nr. 28), 475 (zem. nr. 30), 476 (zem. nr. 31), 479 (zem. nr. 483), 34 (zem. nr. 38), 485 (zem. nr. 40); 1966 [1]. 1994: 90; LKA II 45, 48, 51, 53, 56, 57, imm. No. 27, 33, 35, 39; LKA II 45, 48, 51, 54, 57, žemėl. No. 28, 31, 33, 36, 39; Salys 1992: 36; LKTCH 2004: 223 e kt. ). Oltre menzionate caratteristiche, ai varniški sono caratteristiche e altre caratteristiche fonetiche: universale attrazione kircio; i corti vosi u, i e dopparsių ul, ur, il, e bei dvibalsio ui primo dėmens platinimas (pvz.: bùvo [ˈbʋɑ], [ˈboɑʋ]; mškas [ˈmjɪ ks], [ˈmjeks]; pùlti [1ˈpoljtje]; kùrti [1ˈkrjtɪj ], [1ˈkorjtje]; g rˈˈˈjɪ r, [ˈr]; mu lastas [2ˈmls], [2ˈmoɪls]); galūnių balsių shortening (pvz.: ka pas [2ˈkɑmps]); dvibalsių ai, ei vienbalsinimas (pvz. výrai [1ˈʋjiː1rɑː]; raše [rɑ1ˈjɛː]); in alcune forme al posto afrikatų č, dž turimi priebalsiai t, d (pvz.: jáučio [1ˈjɛætj];ɛ mẽdžio [ˈmjɛdje], ma jáučių [1ˈjæju]; mẽdžių [ˈmjæju]) (Zinkevičius 1966: 32 1 Geolekt u laikytini sulla base della tradizionale patarmessa si sono formate heterogenišk i, severti varianti linguistiche senza fronti geografici, a regiolektu varianti linguistiche, apparsi alla comune lingua paveik us geolektą (-us) e (o) varianti linguistiche regionali (Hoppenbrouwers 1983: 125; Auer 2005: 742; Taeldeman 2010: 355374; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 4144). Nella zona settentrionali stabilūs geolektai si formano circa Skuõdą, Maže kius, Krẽtingą e Plùngę, nella zona meridionale circa Taũragę, pereiginiai circa Kemę, Rasé inius (NTA 2014 (žemėl. Nr. 13, 14); Mikulėnienė 2014: 20; Aliūkaitė, Mikulėnienė: 2014a: 260). 3 64-66, 142143, 49, 447, 515516, 518 (žemėl. No. 2, 70, 71, 73); 1994: 106, 110111; LKA II 123126, zemėl. No. 105, 106; LKTCH 2004: 200 sp. įklija, 223226 e kt.) e kt. Negli ultimi anni a causa besciuttivanti sociookultūrines, socioeconomiche ambiente (įvairių įstaigų reorganizzazione e optimiza vimo) sudų žemaičiai varniškiai, o dūnininkai, diventano sempre mobilesni, spandiasi le loro socialine relazioni. Parallelamente, ci si aspetta, cambiando il loro approccio al locale, studiamo detto suooju, variante del linguaggio, cambia e linguino comportamento (plg. Jaworski et kt. 2004: 5; Garrett 2010: 1936; Ramonienė 2022: 1113 e kt.). Perceptyviosios dialectologijos principais paremti studi delle disposizioni linguistiche eseguiti i in varie regioni Lituane (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a; 2016b; Geržotaitė, Čepaitienė 2016; Aliūkaitė e kt. 2017; 2020; Geržotaitė 2019a; 2019b; 2019c; Brazaitienė 2024 e kt.). Tuttavia dūnininkų areale disposizioni a causa propriojo variante della lingua dettagliatamente istudate solo meridionie zemaičių raseiniškių patarmės plote, varniškiai questo punto di vista di maggiore ricercatori attenzione fino šiol sulaukę non. Raseiniškių studi hanno confermato che sia oggettivi (convergenzia e esiguazione) che 2 soggettivi (proprietà dell'utente della lingua) motivi influenzano il punto di vista dei membri della comunità linguistica in localizzato variante linguistico: kinta tradizionali tarminių požymių nomenklatūrinės valori e loro realizzazione (Dambrauskienė 2003: 107124; plg. Hickeynien: 351; Mikulė 2020: 3 e kt.). Raseiniškių kalbinė situacija, prestižiškesnio variante perseguimento inicijuja fino adesso netirtų varniškių nuostatų dėl savojo kalbos varianto peržiūrą (Dambrauskienė 2020: 228; 2021: 7779). 3 L'oggetto di questo studio pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto nominazioni e valutazioni. Tikslas chiariaiškinti pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto 4 nominazioni e valutazioni. A tal fine raggiungere si scelgano i seguenti compiti: 1) isanalizzare studiabili metalingvistini commenti e risollariškinti varniškių savojo kalbos varianto nominacije; 2) sulla base subjectiviaisiais ekstralingvistiniais dati, stabilire i tratti caratteristici a propria variante linguistica e stabilire le valutazioni di propria variante linguistica; 3) esaminare sud dei terraici varniškių consapevolezza radicata di un variante locale della lingua e valutare possibile varniškių patarmės kalbinės kaitos scenari. Risorse nell'investigazione 2025 anni gennaiofebbraio mesi di da sud dei zemaičių varn iškių ploto articolo autorė e Lituanian kalbos instituto Geolingvistikos centro scientifica impiegata dr. Simonos Vyniautaitės raccolta e in dittofoną registrata empirine me džiaga da Lietuvių kalbos atlaso (LKA 1977; 1982; 1991; ulteriormente LKA) 11 punti: Kurš nų (LKA) 5 10 Va nių (LKA 191), žvenčio (LKA 193), Tvẽrų (LKA 220a), Laũk uvos (LKA 252), Šv kšnos (LKA 282), 290 darnos (LKA 288), Ka tinėnų (LKA 322), Pajū Kvrio (LKA 322), Šilãlės (LKA 323) e Žema čių Naũmiesčio (LKA 355), ved. 1 pittura. 2 Circa meridioni žemaičių raseiniškių t yrimus più ampio c. Vaitmonienė 2017; Dambrauskienė 2020; 2021. 3 Articolisnyje scelto termine savasis variante del linguaggio, perché egli riflette bene sia i medesimi studiabili, sia il loro abitamo luogo consumato linguaggio varianto concetto. Questo termine è stato usato nello studiare le disposizioni dei sud dei zemaici raseiniškių (žr. Dambrauskienė 2020; 2021: 7781). Nei Lituvani geolingvististici studiamenti solito termine locale linguistico variante, avente corrispondmenì inglese kalboje vernakulas (angl. vernacular) (žr. Labov 1972a: 208209, 222224; 1972b: 8791; Trudgill 1974: 1719, 3235; Chambers, Trudgill 1980: 36, kt 1214 e.). 4 Termini approccio e disposizioni nell'articolo vengono utilizzati sinonimicamente. 5 Poiché in tutti tr iju in LKA i volumi dei punti numeramente coincidono, ulteriormente nell'articolo di questa pubblicazione tomai nebenurodomi. 4 1 immagine. Tiriamieji pietų žemaičių varniškių LKA punti (zemėlapio fragmentar from Aliūkaitė i kt. 2014: 143, 75 figura) Del totale registrati colloqui con 44 tiria maisiais, totale durazione pokalbių 22 ore 12 min. 23 sec. Al fine di quanto più obiettivamente in tempo reale estrarre la situazione linguistica delle meridionali zemaici varniškių plote, le persone oggetto degli studi imčiai adattato 6 metodo di selezione nonikimybine, i. i. parbinti casualmente accontenti e consentiti partecipare nello studio scientifico. Questo l'ha tanto disparodà la campione degli studiati secondo i dati sociodemografici (žr. lentelę) che diversa durata delle registrazioni (cfr. Append. 2). Lentelė. Tiriamųjų sociodemografici dei dati caratteristica Tiriamųjų secondo Tiriamieji numero caras Lytis Maschi Femmine 10 Jaunesnioji karta 2 8 19 Vidurinė karta 3 16 15 Glavioji karta 3 12 44 Di totale 8 36 6 Il metodo di selezione nonicimybinea è appropriato, quando il sample di studiabili non è grande e i dati delle interviste vengono utilizzati in svolgimento žvalgomąjį (ar bandomąjį) studio (plačiau cfr. Gaižauskaitė, Mikėnė 2014: 3637). 5 Per pokalbius registrati dei ricercatori metalingvististici commenti (pavyみに, disposizioni per proprio linguaggio varianto, proprio e altri linguaggio varianti valutazioni e kt.), sociodemografines caratteristiche (ltis, amžius, luogo di abitazione) e kt. Riprendendo materiale costituiscono metalingvistini 44 studiabili commenti sul proprio linguaggio variante e altre lingue varianti. Tiriamųjų disposizioni tirtos sulla base perceptyviosios dialektologijos 7 metodologiniais principi, targetitate analizzingando proprio linguaggio variante comprensamità, patrauklumo (gražumo), regolabilità valutazioni. Tiriamųjų amžius è importante per i dati ritinimenti secondo generat. 2. METODAI IR METODOLOGINS PRIEIGOS Questa ricerca si basa dei dati empirici della percezione e valutazione del proprio variante linguistico, che raccolti combinando inchiesta e giluminio interviu (pokalbio) metodi. Combinazione di conversazione e interrogazione parannus, quando bisogna raccogliere vari dati non solo sul proprio indagato, le sue disposizioni, ma anche registrare il suo discorso, utilizzare un audio recording dei dati linguistici registrravimi, indagii (Aurrekoetxea, Ormaetxea 2006: 157162; Schilling 2013: 66133). Per i colloqui con tiriamaisiais siitelktos semi strutturato e gilumino carattere interviu derinys (plg. Rupšienė 2007: 65; Kardelis 2017: 257 e lì indicata letteratura e kt.). 8 Parolai con studiati svolgus sceltaus quisimno struttura strutturotumo metodologia, cui esmė flessibilità, i. i. sebbene quisimnno preparato da anticipo, suoi quisminsi utilizzotasi nebūt necessariamente tempo ntis quisimenti eiliškumo o formuluotės nonché tenendo in studiato insegnom pensis. Klausimyn è compilato sulla base della collettività monografica Varianti della lingua Lituania tyrėjo e di un semplice lingua comunità dei 9 nario prospettive autoreí selezioni e in questo articolo analizzati ricerca applicaticheti perceptyvinės anketos (ž r. Aliūkaitė and kt. 2020: 301306) (žr. 1 priedą). Klausimynus pokalbių durante pildè intervista dell'esecutrice. Tale metodo di raccolta materiale è parte di una metodologia di studio qualitativa affidabile e ad alta qualità dei dati (Gaižauskaitė, Mikėnė 2014: 61). O pokalbio kontrolė permette accumular dati della lingua quantitativoio dati della lingua (pavy example, tarmiškumo indicikliam calcciuoti) ricerca. Le domande Klausimyno coprirono oggetti viuosius (tiriamojo luogo di abitazione, amžius, lytis, išsilavinimas, judumas e kt.) e subjekyviuosius (geolingvistinė kompetencija, provisions because of savojo kalbos varianto, dati savojo kalbos varianto vertinimai) dati. Ai fini di chiarire i dati oggettivi, agli studiati fornite domande chiuse, e all'accumulo dei dati soggettivi si usa di domande aperturaisiais e semantico differenal valutatoja scala. Le risposte alle domande aperte hanno cercato di chiarirsi la competenza geolingvistica degli studiati e le lingbin es disposizioni, e i dati della scala differenal semantico permisero stabilire proprio variante linguistica comprensibilità, regolabilità, attrazionelità punteggi valutativi, supplementari e patikslinusi disposizioni degli studiati (žr. 1 allegato). Geolingvististica competenza nel discorso scientifico definita come la capacità di un semplice utente linguistico di riconoscer varianti linguistiche, localizzarle geograficamente, socialmente, 10 culturalmente nello spazio (Preston 1989: 4; 1999: xxiiixxiv; Diercks 2002: 5253; Aliūkaitė, Kommentarai marcimi codii, in loro cifrurata informazione sull'investimato: abitazione diovė, amžius, lyt is e ordine numberis iz punkta (quattro capitali lettere LKA prime lettere del nome punto; numero 1 persona fino a 35 anni, 2 3655 anni, 3 superiore a 56 anni.; vyr uomo, mot donna; ultima cifra numero di fila) ad esempio, Kurš nų giovanniore generazione rappresentante commentaro codice KURŠ1_mot2). 7 8 Giluminiai semi strutturati interviu linguistici datiim raccogliere abitualmente applicati qualitativi, sociolingvististici metodi basati in studi, ad esempio, questo metodo applicato studiando la sociolingvististica panorama, sud dei Lituaici raseiniškių horizontal e verticalųjį variantiškumą (plg. Dambrauskienė 2021: 14; Ramonienė 2022: 1518 e kt.) 9 Sulla metodologia di struttururotumo del quesimyno e altri kok ybinio interviu forme più ampie c. Gaižauskaitė, Valavičienė 2016: 1822. 10 Il differenziale semantico valutarmoji scalaė consuesta tarminių variantų taisyk lingumo e attrazionelità nei studi di valutazione (plačiau žr. Preston 2013: 170). del semantinio differenal scala sull'uso nelle ricerche più ampiamente cfr. 2011: Dikčius 59. 6 Mikulėnienė 2016a: 92 e kt.). Studi di disposizioni linguistiche particolarmente importanti per le competenze geolingvistiche, che rivelano l'interazione tra varianti linguistiche immaginabili di un utente di lingua semplice e la loro identità socio-culturale, mostrano che alla variantizkità linguistica hanno influenza sia ideologicamente costruite dialettotiche, sia anche pasmoneticamente formate stereotipiche varian delle caratteristiche (plg. Chambers, Trudgill: 28 2019; vedi anche Aliūkaitisė, Mikulė 2016b: 1730; Geržitė 2019c: 1; Dambienė: 76 e kt.). Uno dei componenti più importanti negli studi perceptivistici è considerato criterio di attrazione varianto linguistico, e sulla base di un semplice consumatore linguistico metalingistici commenti, conceptualizzata valore estetico varianto linguistico (Aliūkaitė 2007: 212213 e là indicata letteratura). Le disposizioni varniškių del sud žemaičių riguardo al proprio linguaggio variante vengono analizzate sulla base di metodologie di perceptivia dialettologia, concedenti papildomų dimensmenų kalbos varian tiškumo plausia sensazione inventorizazione, supratimui, valutazione e prognostinei (kaitos ir raidos) variantiškumo žiūrai, come unità di importanza della lingua variantiškumo tyr intoteisina[n] varianto imagdino (A liūkaitė, Mikulėnienė 2016b: 18; plg. 157:158). Savoio linguaggio variante immaginidinis (iai) precisato(i) esaminando estetica valę detalizuojančius comprantamumo, regolabilità, atrauklumo validamuosius balus. Questo articolo proseguiti studi di disposizioni perceptyviosios dialektologijos, supportti geolingvistikos (regioninio variantiškumo) metodologija. 3. SOVOJO LEGABOS VARIAZIONE NOMINACIE E SAMPRATA In primo luogo tiria mųjų richiesta inserire la loro abitamoia locovezza vartojamà variante della lingua. Beve due terzi dei studiati (64 percento) alla propria variante linguistica assegnò una concreta città o cittadello nome nominazioni, quali classificateotinos in 3 gruppi: 1) variante linguistica, nominato dal nome abitamosa; 2) variante linguistica, nominato del nome dell'amministrativo e (o) savivaldybės centro, in cui(iuos) migrava per pubbliche (pavytať, į savivaldy bę, seniūniją), econominių (pavytať, į parduotuves, turgų), trattamento(si) o altri motivi, in seguito denominato s nome della località amministrativa territoriale; 3) misrus lingua variante, zg. 2 pitturaslà. Illustrazione 2. La distribuzione delle nominazioni del linguaggio Savoio 7 La propria variante linguistica del nome dell'area abitata più spesso nominato Va nių (LKA 191), Tvẽrų (LKA 220a) e Šilãlės (LKA 323) tiriamųjų, ecc.: lociniai varniškiai (VARN2_mot4), tveriške (TVER2_mot2), Šilalės tarmė (ŠILA1_mot šilališkių kalba (ŠILA2_mot3), Šilalės tarmė, šilališkių tarmė (ŠILA2_mot5). Neretai viv-nam della denominazione di area supplementare 11 amministrative territoriali di area(ių), nella ku-rią(ias) migruojama, denominazione(ais), ecc.: varniškių į Plungę biški panaši (VARN2_vyr2); simile a Telšių, forse solo žuodei distinzioni (VARN3_mot1), Varnių e Telšių non distinguono (VARN3_mot3); tveriškiai, laukuviškiai, varniškiai uniformodai šnek (TVER3_mot2); Tauragė, Šilutė anche (ŠILA2_mot5). Questi ultimi nomi nomininimi attribuiti 3-aia nominazioni gruppoe. Solo con amministratine territoriine locove sietinas nominazioni spesso fornisce Kurš nų (LKA 102), Kv darnos (LKA 288), Ka tinėnų (LKA 290) e Pajūrio (LKA 322) tiriamieji, pvz. : Šiaulių kalba (KURŠ1_vyr1); Vietinė tarmė <...> attribuita Šiauliam (KURŠ3_vyr3), šilalietiška kalba (KVD2_vyr1), šilališkių kalba (KVD2_mot4), Šilalis krašto (KVD1_mot5); šilališkiai (KALT1_mot1); Šilalės šnekta, incę in Telšių pusės lingua (KALT1_mot2); Šilalės kalba (KALT1_vyr4). Il nominamento del proprio linguaggio variante del nome della località (iù) località (ais) suppone una disposizione dei ricercatori, che la loro località abitata si contraddistinga solo da una caratteristica linguine raiška. Administracine territoriali località nominato innominato savasis variante del linguaggio, prevedibile, legato con superiore prestigio įvaizdì contenente distretto centre o più grandi città usato variante del linguaggio. I nomi del gruppo di nominazione mišria non solo collegano abitazione area e amministrativa territoriale area nomi del proprio linguaggio variante, ma e dimostra, che varniškiai savąjį kalbos variantą tapatina e (o) liga con pasąmonėje susiformavusiu prestižiškesniu linguaggio variante, consumato geograficamente nonolimoje locovezza. Le risposte a domanda Come descrivereste la vostra zona di vita? dividiti in 3 gruppi: 1) žemaitiška tarmiška dūnininkų / /; 2) nežemaitiška maišyta e 3) netarmiška literatūrinė bendrinė. Nežemaitiškos maišytos kalbos grupės atsaky mai è una variante intermedio tra 1-osios e 3-osios grupės opozicijos tarmiška vs netarmiška. Beve due terçdalie studiati presentarono non a un unico gruppo attribuite risposte, che lėmė studiati intuzvalgo, secondo generazione differenziojančios proprio linguaggio varianto immaginidinì. Se le descrivizioni di lingua tarmiškos e mischita percentatamente si spiscirstè apylygiai (atittivamente 68 e 72 12 percento), questo nonarmiškos lingu costituisce meno che (23 quartiadalį proc.) di tutte le risposte. 13 Il proprio linguaggio variante žemaitišku tarmišku dūnininkų più spesso chiamano i rappresentanti car tos giunesniosios e vidurinės (rispettivamente 70 proc. e 73 proc. atsakymų), nežemaitišku maišytu / medurinės e vyriausiosios generacije (89 proc. e 73 proc.). Tuttavia nemažos parte dei giovani varniškių (40 percento) sąmonėje savasis variante della netarmiškas, o artimas comuninei linguai, zr. 3 paveikslą. 11 Straipsnyje dei tiriamųjų metalingvistiniai commenti iscritti originalia dei tiriamųjų lingua e netaisiti. 12 Ad esempio, UŽVE2_mot3 commento Senieji, aštuoniasdešimtmečiai e vyresni išlaike sava tarme, jaunesni mišrūnai assegnati a 1 e 3 grupių. 13 Percentai calcolati da ogni gr river del numero di risposte. 8 Illustrazione 3. Savoio linguaggio variante descrūzioni Pabrėžtina, che sebbene più di due terčdaliai studiabili la propria abitazione località lingua chiamano tarmiška, žemaitiška, dūnininkų kalba, quasi tutti loro opinione (90 proc.), tarmiškai kalba solo i principali abitanti locali, pvz. : Tarmiškai nebent molto molto vecchio, anche cinquicentmečiai, sessiacentmečiai non dice dūna, pyns. Kuršėnai villims, tutti così šnek (KURŠ1_vyr1); Seneliai retkarčiais raccon dūnikes, pynuka, giunesni così nebesako (KURŠ1_mot2); Tarmiškai, locale šnekta nessuno nebešneka. delle linguaggi inferiaici qui niex nesuprant, niex ja e nešnek. Solo alcuni vecchi, quelli cui più di 7080 anni. I giovani dicono che loro sermata šnekiet žemaitiškai, loro non vogliono essere žemaičiais (UŽVE3_mot2); I vecchi quanto più abbaiciuoja: ottauktos galūnės, nukanda galūnes, dice vyna dūnas (vieną duonos), kirčiai kitokie, kitur deda. I giovani parlano aukštaitiškiau, specialmente quelli che si allontanano alle città, grįžę parla aukštaitiškiau (LAUK2_mot1). Nežemaitiškos mišytos kalbos varianti vengono assegnate in 3 gruppi: 1) mišytos su bendrine literatūr ine kalba arba su ja tapatinama aukšt aičių tarme (62 proc. atsakymų /); 2) misciuti con i settentrionali terraici patarmemi (23 per cento. atsaky mų); 3) mescolati e con bendrine, e con altri zemaičių patarmėmis (15 perc. risposte). Tuttavia tutti e tre questi gruppi uniscono una percezione della lingua mišyta nežemaitiška, che viene determinato dal confronto del proprio variante linguistico con la pasąmonėje radicata tikra zemaičių tarme, eg.: nostro maišyta, a volte zemaičiuojam, a volte nežemaičiuojam, truputį žemaitiška, laužyta, paprasta (KALT1_vyr4); Né šiokia, né quella, negryna, žemaičių nepavadinsi <...>. Vicina comune, ma non del tutto (KURŠ3_vyr3); Literatūrini persmelk, pergali tarmes, bambini internetinie erdvie nuskenden, išmokst mokykloj. Kiti sarmatiji, scuola propria fa. Gal nemadinga mužikų šnekta (LAUK2_mot4); Grynai žemaitiškai mai qui nešnekėjo, solo ancora parole dei senoviškų sono. Sonoam presso žemaiči. Paragonando con telšiškiai, noi non žemaičiai. Se non parliamo žemaitiškai, è lietuviškai (ŠVK2_mot4); Normali lietuviška kalba, neišskirtinė, né aukštaitiška, né žemaitiška lietuviškai kalbam, paprasta lietuviška, darosi artimesnė bendrinei (ŠILA2_mot3); Mišinukai, mišrūnai, klumpių krašto, maišyti di tutti žemaičių parolejam vartojam, tutto gaudantys. Šilutėj parla anche (PAJŪ3_mot1); Popolari persone così šnekam žemaitiškai nelabai. Per la televisione parla come Šilalėj. Se noi siamo žemaičiai, questo e dovremmo parlare žemaitiškai žemaitiškai nekalbam (ŠILA2_mot4). Tarmiškajam opozicinį netarmiškąjį kalbos va riantą studiamieji spesso attribuisce ai rappresentanti della giovanniissima generazione e (o) all'educati e da altrove ritornati residenti, pvz. : Jaunims nebier buokiu tarmiu tutti yr aukštaite, literaturūriška [calba], su tarme nenuor girdiet. Vienetai bambini šnek tarmiškai, tutti letterūriškai. E genitori con i figli šnek literaturūriškai (TVER2_mot1); Jaunimas meno tarmiškai šneka, più gal bendrine, neretai justi ingles linguisti intaka sakinius verčia da inglese linguisti. Tarmė nemadinga (ŠVK1_mot3); I giovani parla aukštaitiškiau, specialmente quelli che si allontanano alle città, grįžę parla aukštaitiškiau 9 (LAUK2_mot1); Issilavinę parla regolaingiere, più chiaro, nonšsilavinę ustava altriokius parole. Nėra žemaičių lingua, simile a bendrinée lingua. Giovanimas parla diversamente rapidamente susaco. Sūnus e' tornato dall'estero, parla anche (ŽENA3_mot4). Tokia disposizione koreliuoja con i rappresentanti della giovanniore generazione espressi ta descrüsinimais: proentiškai principalmente il loro proprio linguaggio variantà characterizavo come nonarmišką (ŽENA1_motūrinį (ŽENA1_mot3). Apibendrinando proprio il linguaggio variante valutazioni, daytina conclusione che, varniškių convinzione, tarmiškai dar kalba, o dūnininkuoja, solo gli stessi principali sud dei žemaičiai varniškiai, e altri, specialmente giovani abitanti nonché ritortančiųjų da altri città mišyta con bendrine literatūrine kalba tapat o con jainama aukštaičių tarme. Solo ad ovest nella parte patarmessa, vicino bebaigianti sunykti occidentali nei terraici situato nello Žema čių Naũmiestyje (355), di tutti gli studiati, secondo i loro linguaggio è una delle più regolari (ŽENA2_mot1), e regolarmente (ŽENA1_mot literaturenė (ŽENA1_mot2), simile a una comunina lingua, solo galūnes nuimam (ŽENA3_mot3). Sia senioria e supremei kar tos studiabili disposizione, che 14 giovanima non parla tarmiškai, sia giovanniera rappresentanti dei siekis proprio quello variante del linguaggio identificare con nontarmiškuoju variante può mostrare svolgstančią tradiccinės varniškių patarmės kaitą agviausiai atpažįstamų ryškiųjų tarminių ypatybių, particolarmente dvibalsių ie, uo vienbalsinimo, vartosenos rinuncia. 4. SAVOJO LABOS VARIANTO ĮVERČIAI Sulla base dei propri linguaggio variante valutazioni, esaminare dei studiati abitato nella zona di vita ustava mo linguaggio varianto įverčiai secondo tre categorie: 1) comprensibolezza; 2) regolarità e 3) bellezza (patrauklumă). I dati raccolti utilizzando septynbalę semantico differenale scala di valutazione. Durante l'intervista gli studiati tutte tre categorie dovevano valutare dal positivviausio (7) fino negaty viausio (1). Scalare da 5 a 7 è considerato positivo, 4 neutrale, da 1 a 3 negativo. Quasi tutti (93 percento) varniškiai ritengono che la loro lingua locale sia facilmente comprensibile a tutti (žr. pittura 4ą), perché noncomprensima lingua più spesso viene percepita come neįprastų, savito significato contenenti unità lessionali, eg.: dei parole rigide nenaudu comprensibile a tutti (VARN3_mot3); parbu bendrine, perché penso che gli altri possa non capirsi, qualche volta įkišu savų žuodžiu (UŽVE3_mot1); tikri žemaičiai... alcune parole non leiskūs (UŽVE3_mot2); linguistiche parole altre (LAUK2_mot1); la nostra lingua è comprensibile a tutti, espriskingissima del suo žemaitiškumu, specifinių žodžių neturim (LAU2_mot4); con un altro žemaiciu difficile commettersi, alcuni di loro kioodžiai diari (LAUK3_mot2); nonni, i genitori turėdava esclusivo, un'altra parola con (gonkos, alkieruks), ora così non parlammo (ŠILA2_mot3). Solo vicino al confine dei kretingiškių settentrionali Tvẽrų miestelio (LKA 220a) gli studiamì convinti che la variante della lingua usata nella loro zona di vita sia difficilmente comprensibile ai rappresentanti di altri dialettivi, ecc.: aukštaičiai, dzūkai laba sunke, atvykę prašo išverst (TVER2_mot1); aukštaičiai nesupront, dice che nukondam galūns (TVER2_mot3). 14 Circa vakarų žemaičių patarmės destimu sr. Zinkevičius 1994: 123; Bukantis 2002: 1213; 2007: 196; LKTCH 2004: 222 e kt. A causa Zema čių Naũmiesčio (355) vi è stata posserstymų, che tutto questo paragrafo sia necessario attribuire ai sud dei žemaičiams raseiniškiams, perché, essendo raseiniškių e varniškių paribyje, Zema čių Naũmiesčio e i suoi apiccoli, come e raseiniškiai, dvibalsius am, an, em, en išla s veikikous (Janavičienė, Zinkevičius 1983: 102). Žema čių Naũmiestis (LKA 355) pietų žemaičiams raseiniškiams assegnato nella pubblicazione XXI a. inizi Lietuvos tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai) publikuojamame žemėlapyje (Aliūkaitė ir kt. 2014: 143). Tuttavia, l'allegato 7 dello stesso documento Žema čių Naũmiestis (LKA 355) è inserito nel sud dei žemaičių varnišk ių ottimizzati LKA punti suvadą (NTA 2014: 442). Kad angi questa šnektos ricerche mancano, ik i šiol laikomasi Z. Zinkevičiaus e A. Girdenio tarmių kla sifikacijos (PŽV 2017:mk 55). 16 Rupšienė Liudmila 2007: Kokybinių mokslinių tyrimų duomenų rinkalnimo metodologija [Methodology for Collecting Qualitative Research Data], Klaipėda: Klaipėdos universitetas. Salys Antanas 1992: Raštai. Lietuvos kalbos tarmės [Writings. Lithuanian Language Dialects] 4, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Natalie Schilling 2013: Sociolinguistic Fieldwork, Cambridge: Cambridge University Press. Taeldeman Johan 2010: Linguistic Stability in a Language Space. Language and Space. An International Handbook of Linguistic Variation 1: Theories and Methods, ed. by P. Auer, J. E. Schmidt, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 355374. Trudgill Peter 1974: Sociolinguistics: An Introduction, Harmondsworth: Penguin. Vaitmonienė Diana 2017: Image of Lithuanian Dialects on the Mental Map of the Young and Middle-Aged Generation of PŽR (pietų žemaičių raseiniškiai) [Image of Lithuanian Dialects on the Mental Map of the Young and Middle-Aged Generation of PŽR (pietų žemaičių raseiniškiai)]. Perspectives of Baltic Philology III. The Apocalypses of the Baltic Worlds, Poznan: Wydawnictwo Rys, 345365. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija [Lithuanian Dialectology], Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija [Dialectology of the Lithuanian Language], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. PRIEDAI 1 appendice. Perceptyvinės anketos questionimyno esempio, compilato dall'articolo autorės secondo Aliūkaitė e kt. 2020: 301306 17 2 appendice. Registro suono recordų Eil. Posto n. LKA punto Tiriamojo Tiriamojo abitamoji 1. codec La durata dell'iscrizione KURŠ1_vKuršėnai (102) yr1 Kuršėnai 1 ore 33 min. 16 sec. 2. KURŠ1_mot2 Kuršėnai 48 min. 47 sec. 3. KURŠ3_vyr3 Užventis (193) Kuršėnai 35 min. 43 sec. 4. UŽVE3_mot1 Junkilai 20 min. 53 sec. 5. UŽVE3_mot2 Junkilai 1 ore 52 Laukuva (254) min. 49 sec. 6. UŽVE2_mot3 Užventis 2 min. 21 1 ore 9 min. 27 sec. sec. 7. LAUK2_mot1 Bilionai 20 min. 46 sec. 8. LAUK3_mot2 Bilioni 9. LAUK3_vyr3 Milioni 18 10. LAUK2_mot4 Bilioniai 2 ore 6 min. Švėkšna (285) 33 sec. 11. ŠVK2_vyr1 Švėkšna 12 min. 43 sec. 12. ŠVK3_mot2 Švėkšna 22 min. 22 sec. 13. ŠVK1_mot3 Švėkšna 10 min. 40 sec. 14. ŠVK2_mot4 Švėkšna 30 min. 11 sec. 15. Šilalė (323) 29 ŠVK3_mot5 Švėkšna 1 ore 27 min. 27 sec. 16. ŠILA3_mot1 Šilalė 18 min. 2 sec. 17. ŠILA1_mot2 Šilalė 18 min. 17 sec. 18. ŠILA2_mot3 Dirkintai 16 min. 6 min. 34 sec. 21. ŠILA3_mot6 Šilalė 26. KVD1_mot5 sec. 19. Kvėdarna (288) ŠILA2_mot4 Šilalė 10 min. 53 sec. 20. ŠILA2_mot5 Šilalė 22. KVD2_vyr1 Kvėdarna 28 min. 16 sec. 23. KVD2_mot2 Žemaičių Kvėdarna 31. PAJŪ3_mot1 Pajūris 38 min. Kvėdarna 7 min. 27 sec. 24. KVD3_vyr3 Kvėdarna 13 min. 4 sec. 25. KVD2_mot4 Kvėdarna 27. KALT1_mot1 Kaltinėnai 20 min. 23 29 sec. 14 min. 32 sec. Kaltinėnai (290) Pajūris (322) sec. 28. KALT1_mot2 Kaltinėnai 20 min. 4 sec. 29. KALT2_mot3 Kaltinėnai Naumiestis (355) 21 min. 27 sec. 30. KALT1_vyr4 Kaltinėnai 22 min. 39 sec. 32. PAJŪ2_mot2 Pajūris 10 min. 15 sec. 33. PAJŪ2_mot3 Pajūris 7 min. 51 Varnei (191) sec. 34. ŽENA2_mot1 39. VARN2_vyr2 Varniai 28 min. 9 sec. Žemaičių Naumiestis 10 min. 6 sec. 35. ŽENA1_mot2 Žemaičių Naumiestis 6 min. 54 sec. 36. ŽENA1_mot3 Žemaičių Naumiestis 10 min. 26 sec. 37. ŽENA3_mot4 Žemaičių Naumiestis 20 min. 27 sec. 38. VARN3_mot1 Telšiai (lavba Varniuose) 27 min. 44 sec. 40. VARN3_mot3 Pavandenė 24 min. 9 sec. 41. VARN2_mot4 Varniai 46 min. 43 sec. 19 TVER2_mTverai (220a) ot1 Tverai 44 min. 3 sec. 42. 43. TVER3_mot2 Tverai 1 ore 40 min. 9 sec. 44. TVER2_mot3 Tverai 21 min. 16 sec. Di totale: 22 ore 12 min. 23 sec.