scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto vaizdinys: nominacijos ir vertinimai

Diana Dambrauskienė

Abstract

Remiantis geolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, straipsnyje analizuojamos pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto nominacijos ir vertinimai. Savojo kalbos varianto atpažinimas grindžiamas paprastojo kalbos bendruomenės nario dialekto kompetencijos (angl. dialect competence) ir dialekto vaizdinio (angl. dialect image) analize. Dialekto kompetencija apima pasąmonėje susiformavusias stereotipines kalbos varianto ar jo vartotojo charakteristikas, o dialekto vaizdinius lemia stereotipiniai kalbinių požymių panašumai ir (ar) skirtumai. Tiriamųjų manymu, pagrindinė ir skiriamoji pietų žemaičių varniškių ypatybė dūnininkavimas būdingas tik pačių vyriausių kalbos bendruomenės narių kalboje, jaunimas ir atsikėlusieji iš kitų vietovių kalba arba su bendrine (arba jai tapačia aukštaičių tarmei) kalba, arba su kitomis žemaičių patarmėmis maišytu kalbos variantu. Būdingiausia ypatybe, pagal kurią atpažįstamas savasis kalbos variantas, įvardijamas galūnių trumpinimas. Geografiniai (erdviniai) atstumai – vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką savojo kalbos varianto nominavimui: įprastai varniškiai suteikia arba gyvenamosios vietovės, arba administracinio ar savivaldybės centro, į kurį migruojama, pavadinimą. Tiek vyresniosios ir vyriausios kartos varniškių nuostata, kad jaunimas nekalba tarmiškai, tiek jaunesniosios kartos tiriamųjų savojo kalbos varianto vaizdinio artinimas prie bendrinės kalbos gali rodyti žemaičių varniškių tarminės ir bendrinės kalbos konvergenciją, o apibūdinimai ir nominacijos – tarminio ploto kalbinį heterogeniškumą.

Full text

Acta Linguistica Lithuanica 2026, v. 94, p. 119 Referencia del contenido Contents link / ISSN 2669-218X (electrónico en línea) Copyright © 2026 Diana Dambrauskienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Isleido Lituvians idioma instituto. Este artículo es de acceso abierto, distribuido bajo los términos de licencia de Creative Commons atribución, permitiendo sin límites usar, distribuir y reproducir el contenido en cualquier soporte, indicando autores y fuente. Received: Gauta: 2025-02-06./ Accepted: Adoptado: 2026-04-09. / 1 SUET ZEMAIČI VARNIŠKI SELOBO LANGUAS VARIANTO RAIZDINIS: NOMINACIONS Y VALLINAMAI Perceptions of the Native Language Variant among South Samogitians: Naming and Evaluation DIANA DAMBRAUSKIEN Instituto de lenguas Lietuvių E-mail: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-0346-8421 Las direcciones de investigaciones Mokslinių: geolingvistika, perceptivioji dialektologija, sociolingvistika. https://doi.org/10.35321/all94-03 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIÓN el Basándose en geolingvistica y perceptyviosa dialectología metodologías, en artículo analizándose pietų žemaičių varniškių savojo idioma varianto nominaciones y valoraciones. Savoyo variante del idioma atendiendo basado en la simple lengua comunidades nario dialecto competencias (angl. dialect competence) y dialecto imagdinio (angl. dialect image) análisis. La competencia del dialecto incluye pasąmonía susiformadús estereotipines variante del idioma o su consumidor características, y el dialecto figurdinos lembra estereotipías lingüí'os signos similumai y (o) skirtumai. Tiriamųjų opino, principal y distinguamiji peculiaridad meridiones tierrasaichos varniškių dūnininkavanje característico solo de los mis mismos hombres language comunidad miembros lengvoje, jóvenes y atsikėlus de otros lugares de la lengua o con bendrine (o a ella tapačia aukštaičių tarmei) lengua, o con otras tierrasaičių patarmėmis maišytu variante de la lengua. Bingūdiausia peculiaridad, según la cual se reconoce savasis variante del lenguaje, ingresvardijamos galūnių abreuación. Geografinie (erdviniai) distanumai uno de los más importantes factores, darančių influencia a nominavimui varianto de suyo idioma: acostumai varniškiai proporciona o habitamsias localidades, o administrativo o savivaldybės centro, al cual migrujada, nombre. Tanto la disposición varniškių de las generaciones mayores y mayores, que el joven no habla tarmiškai, tanto la aproximación imaginario del variante de suyo idioma de los investigadores de la generación más juvenil al idioma bendrinés puede mostrar la convergencia de la lengua varniškių y bendrinés, y la descripción y nominaciones del ploto tarminio heterogeniškumą. ESMINIAI VOODŽIAI: perceptivioji dialektologija, kalbinės nuostatos, pietų žemaičiai varniškiai, dūnininkai, savasis variante del lenguaje. ANNOTATION This article focuses on the nominations and perceptions of ones own linguistic variant within the Southern Samogitian subdialect of Varniai, which are analyzed using geolinguistic and perceptual dialectological methodologies. Recognition of ones own linguistic variant is based on the study of dialect competence and dialect image displayed by regular members of the speech community. Dialect competence engloba all stereotypical characteristics of the language variant and its user formed within ones subconscious, while dialect images result from stereotypical similarities and/or differences between linguistic features. 2 According to the subjects analyzed, the process of replacing the Standard Lithuanian pronunciation of uo or o for ū (dūnininkavimas), which is the main and distinctive characteristic of the Southern Samogitian subdialect of Varniai, is reflected only in the language of the very oldest members of this speech community. Younger generations and individuals who have arrived here from other parts of the country are perceived as using a variant mixed with either Standard Lithuanian (or the Aukštaitian dialect identified with it) or with other Samogitian subdialects. Reduced endings are seen as the most typical feature which helps to identify ones own linguistic variant. Geographical (spatial) distance is one of the main factors affecting the nomination of ones own linguistic variant. Speakers of the Varniai subdialect typically assign to their variant the name of their residential area or the administrative (municipality) centre they are migrating to. The study also shows that older and oldest generation speakers of the Varniai subdialect believe that young people do not use the dialect, while the image of their own variant prevalent amongst the younger generation is closer to Standard Lithuanian. Both of these findings suggest a convergence of dialectal and standard language within the Varniai subdialect, with characterisations and nominations pointing towards the linguistic heterogeneity of this dialectal area. KEYWORDS: Perceptual dialectology, language attitudes, Southern Samogitian subdialect of Varniai, dūnininkai, own linguistic variant. 1. ĮVADAS Hacia diez años la nueva evaluada tarminé situación mostró que del sur de los tierras varniškių patarmės área cae en alrededor Telšius besiformuojančio žemaičių regiolekto zona, por lo que la lengua de las personas locales debería prescindir de un cierto estabilumu, nulemtu tanto fuertes tradiciones de tarmas, como y estable comparų žemaitiškųjų geolektų (šiaurinėje 1 Plùngės, en la parte sur […] Tauragės) (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014b: 257, 260). Datos mostraroné que varn iškiai, formando a un común regiolektui, en el futuro tendrá a similarse á sus vecinos del norte (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014b: 260). Tradiciniai varniškiai y kaimyniniai šiaurinia i zemaičiai (telšiškiai y kretingiškiai) tiene y fonetinių panašumų, y skirtumų. De los vecinos del norte los distinguía, como y los vecinos del sur raceiniškius, dūnininkava kirčiuotų dvibalsių ie, uo atliebimas unbalsias [iː], [uː] ó diftongoidais [iːi ], [uːu ] (p.:ˈuːj iɪi n s] siênas; [2ˈjuː ks] juokas), y de los raseiniškių dvígarsių an, am, en, emimas [on], [om], [om], [n], [n], [n], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], 1994: 106107; Girdenis 1970: 143145; LKA II 7778, 80, 83, 84, 86, 87, mapa. No 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71; Bukantis 1984: 9394; LKTCH 2004: 206, 222223 y kt.). Con otros zemaicios común distinamji característica kamieno y kirčiuotas galūnės ilgųjų balsių ė, a palabra dvibalsinimas (pvz.:ˈdɛjitjɪ ] d ti; [bjiɛ1ˈjuɔtjɪ ] bėgióti) (Zinkevičius: 73, 74, 473 (zem. nr. 28), 475 (zem. nr. 30), 476 (zem. nr. 31), 479 (zem. nr. 483), 34 (zem. nr. 38), 485 (zem. nr. 40); 1966 [1]. 1994: 90; LKA II 45, 48, 51, 53, 56, 57, abajo. No 27, 33, 35, 39; LKA II 45, 48, 51, 54, 57, abajo. No 28, 31, 33, 36, 39; Salys 1992: 36; LKTCH 2004: 223 y kt. ). Además mencionados rasgos, a varniškies le caracterizan y otras rasgos foneticas: universal atrocamiento kircio; corto de balsios u, i y dvigarsios ul, ur, il, y bei dvibalsio ui primeros dėmens platinación (pvz.: bùvo [ˈbʋɑ], [ˈboɑʋ]; mškas [ˈmjɪ ks], [ˈmjeks]; pùlti [1ˈpoljtje]; kùrti [1ˈkrjtɪj ], [1ˈkorjtje]; g rˈˈjɪ r, [ˈr]; mu las [2ˈmls], [2ˈmoɪls]); galūnių balsios abreuación (pvz.: ka pas [2ˈkɑmps]); dvibalsių ai, ei vienbalsinimas (pvz. výrai [1ˈʋjiː1rɑː]; raše [rɑ1ˈjɛː]); en algunas formas en lugar afrikatų č, dž turimi priebalsiai t, d (pvz.: jáučio [1ˈjɛætj];ɛ mẽdžio [ˈmjɛdje], pero jáučių [1ˈjæju]; mẽdžių [ˈmjæju]) (Zinkevičius 1966: 32 1 Geolekt u laikytini tradicionales patarmés fundamento se formaron heterogenišk i, estrictos geográficos bordos neturintys variantes del idioma, a regiolektu variantes del lenguaje, surgidas a la lengua común paveik us geolektą (-us) y (o) variantes regionales del lenguaje (Hoppenbrouwers 1983: 125; Auer 2005: 742; Taeldeman 2010: 355374; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 4144). En el norte de las tierras plote stabilūs geolektai formanse sobre Skuõdą, Maže kius, Krẽtingą y Plùngę, en el sur de las tierras plote sobre Taũragé, pereiginiai sobre Kemę, Rasé inius (NTA 2014 (žemėl. Nr. 13, 14); Mikulėnienė 2014: 20; Aliūkaitė, Mikulėnienė: 2014a: 260). 3 64-66, 142143, 49, 447, 515516, 518 (žemėl. No 2, 70, 71, 73); 1994: 106, 110111; LKA II 123126, bajo. No 105, 106; LKTCH 2004: 200 sp. įklija, 223226 y kt.) y kt. En los últimos años debido bestiiciantes sociookultūrines, socioeconomicas ambiente (įvairių įstaigų reorganización y optimiza vimo) sudos zemaičiai varniškiai, o dūnininkai, se vuelven cada vez mobilesni, expandiasi sus socialines relaciones. Al mismo tiempo, es esperable, cambiando su actitud a lo local, estudiamos llamado suoju, variante del lenguaje, cambia y el comportamiento lingüístico (plg. Jaworski y kt. 2004: 5; Garrett 2010: 1936; Ramonienė 2022: 1113 y kt.). Perceptyviosios dialectologijos principales apoyti investigaciones de disposiciones lingüísticas efectuat i en diversas regiones de Lituania (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a; 2016b; Geržotaitė, Čepaitienė 2016; Aliūkaitė y kt. 2017; 2020; Geržotaitė 2019a; 2019b; 2019c; Brazaitienė 2024 y kt.). Sin embargo dūnininkų areale disposiciones debido a suyo idioma variante detalladamente examinada sólo sureños tierrasaičių raseiniškių patarmės plote, varniškiai este punto de vista mayor atención investigadores hasta šiol sulaukę no fue. Raseiniškių estudios confirmaron que tanto 2 objetivos (convergencia y exiguinamiento) como subjectivios (prohibiciones del usuario del lenguaje ordinario) motivos afectan la actitud de los miembros de la comunidad lingüística a el local idioma variante: kinta tradicionales rasgos de tarminio nomenklatūrines valores y su realización (Dambrauskienė 2003: 107124; plg. Hickeynien: 351; Mikulė 2020: 3 y kt.). Raseiniškių kalbinė situación, prestižiškesnio variante buscada inicijuya hasta šiol netirtų varniškių nuostatų por suyo idioma varianto peržiūrą (Dambrauskienė 2020: 228; 2021: 7779). 3 El objeto de este estudio del sur de los tierras varniškių suyo idioma variante nominaciones y valoraciones. Tíclas averiguškinti pietų žemaičių varniškių savojo 4 idioma varianto nominaciones y valorinimus. A fin de lograr se esclikan los siguientes objetivos: 1) Isolalizar investigativos metalingvistinos comentarios y averiguškinti varniškių savo kalbos varianto nominacije; 2) basado en subjectiviaisiais extralingvistiniais datos, determinar los rasgos característicos de su variante de lengua y determinar las valoraciones de su variante de lengua; 3) examinar suros tierrasaiños varniškių concientiña afianzado del variante local de la lengua y evaluar posible el varniškių patarmės kalbinės kaitos escenarios. Tyrime baséase en 2025 años enerofebrero meses de suros zemaičių varn iškių ploto artículo autorė y Lituanian Language Institute Geolingvistikos centro científico empleada dr. Simonos Vyniautaitės recopilada y en dictofoną grabada empirine me džiaga de Lituanian language atlaso (LKA 1977; 1982; 1991; adelante LKA) 11 puntos: Kurš nų (LKA) 5 10 Va nių (LKA 191), žvenčio (LKA 193), Tvẽrų (LKA 220a), Laũk uvos (LKA 252), Šv kšnos (LKA 282), 290 darnos (LKA 288), Ka tinėnų (LKA 322), Pajū Kvrio (LKA 322), Šilãlės (LKA 323) y Žema čių Naũmiesčio (LKA 355), ver el cuadro 1. 2 Sobre suros tierrasaicios raseiniškių t yrimus más tarde vé. Vaitmonienė 2017; Dambrauskienė 2020; 2021. 3 Artipsnyje elegido término savasis variante del lenguaje, porque él bien refleja tanto los propios estudiables, tanto su lugar de residencia utilizado en concepto del variante del lenguaje. Este término ha sido utilizado al estudiar las disposiciones rasiniškių del sur de los tierras (žr. Dambrauskienė 2020; 2021: 7781). Lietuvos geolingvistiniuose tyrimuose habitual término local idioma variante, teniendo atitikmenį anglų kalboje vernakulas (angl. vernacular) (žr. Labov 1972a: 208209, 222224; 1972b: 8791; Trudgill 1974: 1719, 3235; Chambers, Trudgill 1980: 36, kt 1214 y.). 4 Los términos enfoque y disposiciones en el artículo se utilizan sinónimamente. 5 Dado que en todos tr ijuos LKA volumes los puntos numeramente coinciden, más adelante en este artículo tomai de esta publicación nebenurodomi. 4 1 dibujo. Tiriamieji pietų žemaičių varniškių LKA puntos (zemėlapio fragmentar desde Aliūkaitė y kt. 2014: 143, 75 gráfico) Del total grabadas conversaciones con 44 tiria maisias, total duración pokalbių 22 h. 12 min. 23 sec. Con el fin de examinar lo más objetivamente en tiempo real la situación lingüística del sur de las tierras de varniškių plote, los investigadores imčiai adaptados método de selección 6 noikimybinės, i. e. personas que hablinte coincidentemente aceptan y aceptaron participar en el estudio científico. Esto lėmė tanto desiguodá una muestra de estudios según datos sociodemográficos (žr. lentelę), como diferente duración de registros (vése apéndice 2). Lentelė. Tiriamųjų datos sociodemográficos característica Tiriamųjų por número Tiriamieji caras Lytis Hombres Hembras 10 Jaunesnioji carta 2 8 19 Vidurinė carta 3 16 15 Vyriausioji carta 3 12 44 De total 8 36 6 El método de selección noicimybinas es adecuado cuando el sample de estudiables no es grande y los datos de encuestas se utilizan en realizar el jvalgomąjį (ar bandomąjį) estudio (plačiau vé. Gaižauskaitė, Mikėnė 2014: 3637). 5 Per pokalbius grabarse estudiativos metalingvistiniai comentarios (pavyみに, disposiciones por suyo idioma varianto, suyo y otros idiomas variantes valoraciones y kt.), sociodemografines características (ltis, amžius, lugar de residencia) y kt. Investigamą materialá constituye metalingvistiniai 44 investigativos comentarios sobre su propio idioma variante y otras lengua variantes. Tiriamųjų disposiciones tirtas basándose perceptyviosa dialectologías 7 metodológicos principios, apuntintos analizando suyo idioma variante entendamum, patrauklumo (gražumo), reglasingumo valoraciones. Tiriamųjų amžius es importante datos alrinamiento por generación. 2. METODAI IR METODOLOGINS PRIEIGOS Esta investigación se basa de la percepción y evaluación de la propia variante lingüística, datos empíricos, que recogidos mediante la combinación de encuestas y giluminio interviu (pokalbio) métodos. La combinación de conversación y encuesta oportus, cuando hay que acumular diversos datos no sólo sobre el propio investigado, sus disposiciones, sino también grabar su habla, utilizar grabación de sonido para registro de datos lingüísticos, investigación (Aurrekoetxea, Ormaetxea 2006: 157162; Schilling 2013: 66133). Para conversaciones con tiriamaisiais pasitelktos semi estructurado y gilumino carácter interviu derinys (plg. Rupšienė 2007: 65; Kardelis 2017: 257 y 8 allí mencionada literatura y kt.). Conversaciones con investigados realizados elegus cuestionimyno estructura estructuraotumo metodología, cuya esmė flexibilidad, i. i. aunque cuestionymn preparado de anticipo, sus preguntas utilizotasi nebūtemente tiempo ntis eilidades o formuluotės y teniendo en investigador enseñcomas mentis. Klausimyn se compone sobre la base de la colectivivesa monografía de las variantes de la lengua lituanas investigó y de la simple 9 lengua comunidad de nario perspectiva autores seleccionados y en este artículo analizóiamos estudiom adaptakititas perceptyvinės anketos preguntas (ž r. Aliūkaitė and kt. 2020: 301306) (žr. 1 priedą). Klausimynus pokalbių durante cumplía encuesta ejecutagojas. Este método de recopilación de material es parte de una metodología de estudio cualitativa confiable y de alta calidad de datos (Gaižauskaitė, Mikėnė 2014: 61). O pokalbio kontrolė permite agrupar datos de lengua quantitativo a datos de lengua (pavy example, tarmičnosti indicikliam kalkulciuoti) estudio. Las preguntas Klausimyno abrieron objetos viuosius (lugar de residencia tiriativo, amžius, lytis, datos educavimas, judumas y kt.) y subjektyviuosius (geolingvistinė kompetencija, disposiciones por suyo idioma varianto, suyo idioma varianto valorinmai). Con el fin de aclarar los datos objetivos, sometidos a estudios preguntas cerradas, y la acumulación de datos subjetivos aprovechasi preguntas abiertas y diferencial semántico evaluada en una escala. Las respuestas a las preguntas abiertas buscaban aclarar investigados geolingvistina competencia y lengbin es disposiciones, y los datos de escala del diferal semántico permitieron determinar suyo variante de lengua comprensibilidad, regularidad, atractivlidad valoraciones puntuaciones, complementuzus y patikslinusius disposiciones investigativas (žr. 1 anexo). Geolingvistinė competencia en el discurso científico define se como la habilidad de un usuario de lengua 10 ordinaria de reconocer variantes lingüísticas, ellos localizar geograficamente, socialmente, culturalmente en espavemente (Preston 1989: 4; 1999: xxiiixxiv; Diercks 2002: 5253; Aliūkaitė, Komentarai marcimi códigos, en ellos encriptada información sobre el investigado: lugar de residenciavė, amžius, lyt is y orden numeris desde punto (cuatro mayúsculas letras LKA primeras letras del nombre del punto; número 1 persona hasta 35 años, 2 3655 años, 3 mayor de 56 años.; vyr hombre, mot mujer; último dígito fila numberis) por ejemplo, Kurš nų juventnior generationes representantés comentaro código KURŠ1_mot2). 7 8 Giluminiai semioestructurar interviu lingüísticos datosim recolectar acostumbradamente aplicados cualitativos, sociolingvistísticos métodos basados en estudios, por ejemplo, este método aplicado investigando Lituania sociolingvistína panorama, sur de tierrasaichos raseiniškių horizontal y verticalųjį variantiškumą (plg. Dambrauskienė 2021: 14; Ramonienė 2022: 1518 y kt.) 9 Sobre cuestionimyno estructūruotumo metodología y otras kok ybinio interviu formas más amplamente vé. Gaižauskaitė, Valavičienė 2016: 1822. 10 El diferencial semantino evaluado por escala es habitual tarminių variantų taisyk lingumo y at atraclumo en estudios de evaluación (plačiau vé. Preston 2013: 170). semantinio diferencial escala del uso en las investigaciones más ampliamente vé. 2011: Dikčius 59. 6 Mikulėnienė 2016a: 92 y kt.). Los estudios de disposiciones lingüísticas particularmente importantes para las competencias geolingvistas, que revelan la interrelación de las variantes lingüísticas imaginadas del usuario de la lengua ordinaria y su identidad sociocultural, muestran que la variantiškumu del lenguaje tiene influencia tanto ideológicamente construidos dialectos imaginados, como también pasąmonė que se han formado estereotipadas varian de lenguaje de las características (plg. Chambers, Trudgill: 28 2019; también véase Aliūkaitė, Mikulė 2016b: 1730; Geržitė 2019c: 1; Dambienė: 76 y etc.). Uno de los componentes más importantes en los estudios perceptivos se considera criterio de atrayentad de la variante lingüística, y basado en los comentarios metalingistísticos del usuario de la lengua ordinario, conceptualizada valor estetico de la variante lingüística (Aliūkaitė 2007: 212213 y allí indicada literatura). Las disposiciones varniškių del sur de los tierras sobre suyo idioma variante se analizan basado en metodologías de la dialectología perceptiviosa, otorgadas […]papildomų dimensiones de varian tiškumo en sentido ancho a inventorización, entendimiento, valoración y prognostinei (caitos y raidos) variantiškumo žiūrai, como unidad de importancia del idioma variantiškumo tyr intoteisina[n] la categoría de imagen del varianto (A liūkaitė, Mikulėnienė 2016b: 18; plg. 157:158). Savoyo lenguaje variante imagendinys (iai) especificado(i) examinando estética valę detalizuojančius entendantamumo, reglasingumo, atrauklumo valiramuosius balus. Este artículo continúamos los estudios de disposiciones de perceptyviosa dialectología, apoyti geolingvistikos (regional variantiškumo) metodología. 3. SOVOJO LABOR VARIANTO NOMINACIONS Y SAMPRATA También Primero estudiia mųjų solicitada invitar a su habitamojese ustojamá variante de la lengua. Beque dos terçdales estudiables (64%) sujam a variante del idioma asignó de un concreto nombre de ciudad o poblillo nominaciones, las cuales clasificaotinos en 3 grupos: 1) variante del idioma, nominado por el nombre del lugar de residencia; 2) variante lingüística, nominado por el nombre del administrativo y (or) savivaldybės centro, al cual (iuos) migra por los públicos (pavytať, į savivaldy bę, seniūniją), económicos (pavytať, į parduotuves, turgų), tratamiento(si) o otros motivos, aquí en adelante se llama s nombre de la localidad administrativa territorial; 3) mixrus variante del lenguaje, vé. 2 paveikslą. Ilustración 2. Nominación de la variante del propio idioma apascirstamiento 7 Su propia variante lingüística por el nombre de la zona habitada más a menudo nominado Va nių (LKA 191), Tvẽrų (LKA 220a) y Šilãlės (LKA 323) tiriamųjų, ej.: lugares varniškiai (VARN2_mot4), tveriške (TVER2_mot2), Šilalės tarmė (ŠILA1_mot šilališkių kalba (ŠILA2_mot3), Šilalės tarmė, šilališkių tarmė (ŠILA2_mot5). Neretai viv-namosios nombre de la zona 11 complementado administrativas territoriales de la(ių), en ku-rią(ias) migrujada, nombre(ais), ej.: varniškių į Plungę biški panaši (VARN2_vyr2); similar a Telšių, tal vez sólo žuodei distinción (VARN3_mot1), Varnių y Telšių no difieren (VARN3_mot3); tveriškiai, laukuviškiai, varniškiai homodai šnek (TVER3_mot2); Tauragė, Šilutė también (ŠILA2_mot5). Las últimas denominaciones atribuírini al 3-aja grupo de nominaciones. Sólo con administrative territorialine lugarove sietinas nominaciones suelen otor Kurš nų (LKA 10 Kv darnos (LKA 288), Ka tinėnų (LKA 290) y Pajūrio (LKA 322) tiriamieji, pvz. : Šiaulių kalba (KURŠ1_vyr1); Vietinė tarmė <...> se atribuye Šiauliams (KURŠ3_vyr3), šilalietiška kalba (KVD2_vyr1), šilališkių kalba (KVD2_mot4), Šilalis krašto (KVD1_mot5); šilališkiai (KALT1_mot1); Šilalės šnekta, inclinę a Telšių pusės lengua (KALT1_mot2); Šilalės kalba (KALT1_vyr4). Nominación de su idioma variante por el nombre de la localidad (ius) suponía la disposición de los investigadores, que su lugar de residencia en la localidad se caracteriza por una variante del idioma que se caracteriza sólo por esta localivei būdinga kalbine raiška. Administracinas territorial territorial de la zona nombre nombrito savasis variante del lenguaje, esperablemente, asociado con un mayor prestigio imagen de la que tiene el centro de distrito o mayor ciudad utilizado al idioma variante. Los nombres del grupo de nominación mišria no sólo relacionan habitable de la zona y administrativa territorial de la zona de suyo idioma variante nombres, pero y muestra, que varniškiai su propio idioma variante tapatina y (o) lega con pasąmonėje susiformavusiu prestižiškesniu idioma variante, consumido geográficamente notolimoje localivėje. Las respuestas a la pregunta Cómo describiría usted la lengua de su lugar de residencia? dividini en 3 grupos: 1) žemaitiška tarmiška dūnininkų /; 2) nežemaitiška maišyta y 3) netarmiška literatūrinė bendrinė. / / Nežemaitiškos maišytos kalbos grupės atsaky mai es una variante intermedio entre la 1a y la 3a grupo de oposición tarmiška vs netarmiška. Beque dos terčdales estudiados presentaron no a un solo grupo atribuidas respuestas, los cuales lėmė estudiados insjvalgos, según generación diferenciuojancias suyo idioma variante visual. Si las 12 descripciones de la lengua tarmiškos y mezclada procentialmente se apicirsté apylygiai (atitiscamai 68 y 72 por ciento), esto noarmiškos lenguas constituye menos que (23 cuartadal del por ciento) de todas las respuestas. 13 Su versión lingüística zemaitišku tarmišku dūnininkų más a menudo llaman jaunesniosios y mediurinas kar tos representantes (correspondientemente 70 por ciento. y 73 por ciento. respuestas), nežemaitišku maišytu / mediurinas y mayores generaciones (89 por ciento. y 73 por ciento.). Sin embargo nojájosa parte jóvenes varniškių (40 por ciento.) sąmonėje savasis variante del lenguaje netarmiškas, o artimas bendrinei lengbai, zr. 3 paveikslą. 11 Straipsnyje tiriamųjų metalingvistiniai comentarios inscribir originalia tiriamųjų lengua y netaisyti. 12 Por ejemplo, UŽVE2_mot3 comentario Senieji, aštuoniasdešimtmečiai y vyresni išlaike sava tarme, jaunesni mišrūnai priskirtinas a 1 y 3 grupių. 13 Porcentai calcular de cada gr río de el número de respuestas. 8 3 dibujo. Savoyo variante del idioma Descripciones Pabrėžtina, que aunque más de dos terčdalia estudiables su habitables de la lengua nombraron tarmiška, žemaitiška, dūnininkų kalba, casi de todos ellos opinión (90 proc.), tarmiškai kalba sólo los principales habitantes del lugar, ej. : Tarmiškai nebent muy muy viejo, incluso cincoiasentamečiai, seisiasentamečiai no dice dūna, pyns. Kuršėnai pueblos, todos así šnek (KURŠ1_vyr1); Seneliai retkarčiais pasako dūnikes, pynuka, jaunesni así nebesako (KURŠ1_mot2); Tarmiškai, localene šnekta nadie yašneka. de los bajosaichos aquí niex nesuprant, niex ja y nešnek. Sólo algunos viejos, los cuales más de 7080 años. Los jóvenes dicen que les sermata šnekiet zemaitiškai, ellos no quieren ser žemaičiais (UŽVE3_mot2); Los viejos cuánto más bajoaichiuoja: cortrauktos galūnės, acanda galūnes, dice vyna dūnas (vieną duonos), kirčiai kitokie, kitur deda. Los jóvenes hablan aukštaitiškiau, especialmente los que se salen a las ciudades, grįžę habla aukštaitiškiau (LAUK2_mot1). Nežemaitiškos mixidas lenguas variantes se asignan en 3 grupos: 1) mezclas con bendrine literatūr ine lingua o con ja tapatinama aukšt aičių tarme (62 proc. respuestas /); 2) mezclados con nores tierrasaičius patarmėmis (23 por ciento. atsaky mų); 3) mezclados y con bendrine, y con otros zemaičius patarmėmis (15 por ciento. respuestas). Sin embargo, todos tres estos grupos unen la percepción de la lengua mezclada nežemaitiška, que es determinada por la comparación de la variante de su lengua con la pasąmonėje arraigada tikra zemaičių tarme, ej.: nuestro maišyta, a veces žemaičiuojam, a veces nežemaičiuojam, truputį žemaitiška, laužyta, paprasta (KALT1_vyr4); Ni šiokia, ni tal, negryna, tierraaichos novadís <...>. Altima común, pero no todo (KURŠ3_vyr3); Literatūrini persmelk, pergali tarmes, niños internetinie erdvie nuskenden, išmokst mokykloj. Kiti sarmatijas, la escuela propia hace. Gal nemadinga mužikų šnekta (LAUK2_mot4); Grynai žemaitiškai nunca aquí nešnekėjo, sólo aún palabras de senoviškų hay. Estam ante tierraaichos. En comparación con telšiškiai, nosotros no žemaičiai. Si no habam žemaitiškai, es lietuviškai (ŠVK2_mot4); Normali lietuviška kalba, neišskirtinė, ni aukštaitiška, ni žemaitiška lietuviškai kalbam, prosta lietuviška, haceos artimesnė bendrinei (ŠILA2_mot3); Mišinukai, mišrūnai, klumpių krašto, maišyti de todos los žemaičius palabras ustojam, todo gaudantys. Šilutėj habla también (PAJŪ3_mot1); La gente ordinaria así šnekam žemaitiškai nelabai. Por la televisión habla como Šilalėj. Si nosotros somos zemaičiai, eso y debíamos hablar zemaitiškai zemaitiškai nekalbam (ŠILA2_mot4). Tarmiškajam opozicinį netarmiškąjį kalbos va riantą tiriamieji suelen atribuir a los representantes de la juvenil generación y (o) educados y de otra parte retornuidos residentes, ej. : Jaunims nebier juokiu tarmiu todos yr aukštaite, literaturūriška [calba], sobre tarme nenuor girdiet. Vienetai niños šnek tarmiškai, todos literūriškai. Y padres con los chicos šnek literaturūriškai (TVER2_mot1); Jaunimas menos tarmiškai šneka, más gal bendrine, neretai justi inglés de los áticos sakinius verčia de inglés de los. Tarmė nemadinga (ŠVK1_mot3); Los jóvenes habla aukštaitiškiau, especialmente los que se salen a las ciudades, grįžę habla aukštaitiškiau 9 (LAUK2_mot1); y Išsilavinę habla reglasingiau, clariau, neišsilavinę ustaba otrosokios palabras. Nėra tierraaichos lengua, similar a bendriné lengua. Jóvenes habla diferente rápidamente susaco. Sūnus rįjo del extranjero, habla también (ŽENA3_mot4). Tokia disposición coreliuoja con los juvenniores representantes de la generación expresados descrúbiimais: porentialmente principalmente su propio idioma variante caracterizavo como notarmišką (ŽENA1_motūrinį (ŽENA1_mot3). Apibendrinando su idioma variante valoraciones, darytina conclusión, que, varniškių įsitikinimu, tarmiškai dar kalba, o dūnininkuoja, sólo los mismos principales pietų žemaičiai varniškiai, y otros, especialmente jóvenes habitantes así como grįžtančiųjų de otras ciudades mišyta con bendrine literatūrine kalba tapat o con jainama aukštaičių tarme. Sólo en la occidentalena parte patarmés, cerca bebaigiantes sunykti de los occidentales tierras situados en el Žema čių Naũmiestí (355), de todos los investigativos, afirmación, su lengua es una reglaing (ŽENA2_mot1), y igualmente (ŽENA1_mot literariné (ŽENA1_mot2), similar a una lengua generriné, sólo galūnes nuimam (ŽENA3_mot3). Tanto la senioría y mayores y kar tos investigativos disposición, 14 que el joven no habla tarmiškai, tanto la juvenil generación de representantes seekir su propio variante del idioma identificar con nonarmiškuoju variante puede mostrar vykstančią tradicines varniškių patarmės kaitą lengviausiai atpažįstamų ryškiųjų tarminių ypatybių, ypač dvibalsių ie, uo vienbalsinimo, vartosenos renunciación. 4. SAVOJO LABOROS VARIANTO ĮVERČIAI Basándose en propios de la lengua variante evaluaciones, analizar examinables en la vivienda de la zona de uso mo de la lengua varianto įverčiai según tres categorías: 1) entendimomum; 2) regularidad y 3) hermosura (patrauklumă). Datos recolectar utilizando septynbalę semantino diferal escala de evaluación. Durante la conversación los sujetos todas tres categorías tenían que evaluar desde positiviausio (7) hasta negaty viausio (1). Una puntuación de 5 a 7 se considera positiva, 4 neutral, de 1 a 3 negativa. Casi todos (93%) varniškiai creen que su lengua local es fácilmente entendida por todos (žr. 4 pictslą), ya que nocomprendida lengua generalmente se percibe como neįprastų, síndico que tienen las unidades léxinių uso, ej.: de palabras estrictas nenaudu entendida por todos (VARN3_mot3); habbu bendrine, porque pienso que otros tal vez no enteran, a veces įkišu savų žuodžiu (UŽVE3_mot1); tikri žemaičiai... algunas palabras noleškūs (UŽVE3_mot2); palabras terminales otras (LAUK2_mot1); nuestra lengua es comprensible a todos, expresiskingiausia su zemaitiškumu, específicos de palabras neturim (LAU2_mot4); con otro zemaicio difícil de conversar, algunos de ellos asesorzii diferentes (LAUK3_mot2); abuelos, los padres turėdava exclusivo, otro modo de decir (gonkos, alkieruks), ahora así no hablamos (ŠILA2_mot3). Sólo cerca del límite de los kretingiškių de los tierras del norte Tvẽrų municipio (LKA 220a) los estudiamíos convencidos de que la variante de la lengua utilizada en su zona de residencia a los representantes de otras lenguas son difíciles de entender, ej.: aukštaičiai, dzūkai laba sunke, atvykę prašo išverst (TVER2_mot1); aukštaičiai nesupront, dice que nukondam galūns (TVER2_mot3). 14 Sobre vakaros tierrasaichos patarmés destino vé. Zinkevičius 1994: 123; Bukantis 2002: 1213; 2007: 196; LKTCH 2004: 222 y kt. Debido a Zema čių Naũmiesčio (355) ha habido pasmulstymų, que todo este párrafo hay que atribuir a los sureños žemaičiams raseiniškiams, porque, siendo raseiniškių y varniškių paribyje, Zema čių Naũmiesčio y sus arredinquias residentes, como y raseiniškiai, dvibalsius am, an, em, en išla s veikikous (Janavičienė, Zinkevičius 1983: 102). Žema čių Naũmiestis (LKA 355) pietų žemaičiams raseiniškiams asignado en la publicación XXI a. inižios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai) publikuojamame žemėlapyje (Aliūkaitė ir kt. 2014: 143). Sin embargo, el anexo 7 de la misma publicación Žema čių Naũmiestis (LKA 355) está inscrito en los sureños tierrasaičių varnišk ių optimizados LKA puntos sąwadą (NTA 2014: 442). Que angi esta šnektos investigaciones carece, ik i šiol laikomasi Z. Zinkevičiaus y A. Girdenio tarmių kla sifikacijos (PŽV 2017:mk 55). 16 Rupšienė Liudmila 2007: Metodology for Collecting Qualitative Research Data [Methodology for Collecting Qualitative Research Data], Klaipėda: Universidad de Klaipėda. Salys Antanas 1992: Raštai. de los idiomas Lietuvių [Writings. Lithuanian Language Dialects] 4, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Natalie Schilling 2013: Sociolinguistic Fieldwork, Cambridge: Cambridge University Press. Taeldeman Johan 2010: Linguistic Stability in a Language Space. Language and Space. An International Handbook of Linguistic Variation 1: Theories and Methods, ed. by P. Auer, J. E. Schmidt, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 355374. Trudgill Peter 1974: Sociolinguistics: An Introduction, Harmondsworth: Penguin. Vaitmonienė Diana 2017: Image of Lithuanian Dialects on the Mental Map of the Young and Middle-Aged Generation of PŽR (pietų žemaičių raseiniškiai) [Image of Lithuanian Dialects on the Mental Map of the Young and Middle-Aged Generation of PŽR (pietų žemaičių raseiniškiai)]. Perspectives of Baltic Philology III. The Apocalypses of the Baltic Worlds, Poznan: Wydawnictwo Rys, 345365. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija [Lithuanian Dialectology], Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija [Dialectology of the Lithuanian Language], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. PRIEDAI 1 apéndice. Perceptyvinės anketos cuestionimyno ejemplo, compilado artículo autorės según Aliūkaitė y kt. 2020: 301306 17 2 anexo. Registro de grabaciones Sonoras Eil. Lugar No LKA punto Tiriamojo Tiriamojo habitamoji 1. código Registró duración KURŠ1_vKuršėnai (102) yr1 Kuršėnai 1 horas 33 min. 16 sec. 2. KURŠ1_mot2 Kuršėnai 48 min. 47 sec. 3. KURŠ3_vyr3 Užventis (193) Kuršėnai 35 min. 43 sec. 4. UŽVE3_mot1 Junkilai 20 min. 53 seg. 5. UŽVE3_mot2 Junkilai 1 h. 52 min. Laukuva (254) 49 sec. 6. UŽVE2_mot3 Užventis 2 min. 21 sec. 7. 1 horas 9 min. 27 sec. LAUK2_mot1 Billones 20 min. 46 seg. 8. LAUK3_mot2 Billones 9. LAUK3_vyr3 Billones 18 10. LAUK2_mot4 Bilioniai 2 horas 6 Švėkšna (285) min. 33 seg. 11. ŠVK2_vyr1 Švėkšna 12 min. 43 sec. 12. ŠVK3_mot2 Švėkšna 22 min. 22 sec. 13. ŠVK1_mot3 Švėkšna 10 min. 40 sec. 14. ŠVK2_mot4 Švėkšna 30 min. 11 Šilalė (323) 29 sec. 15. ŠVK3_mot5 Švėkšna 1 hora 27 min. 27 sec. 16. ŠILA3_mot1 Šilalė 18 min. 2 seg. 17. ŠILA1_mot2 Šilalė 18 min. 17 sec. 18. ŠILA2_mot3 Dirkintai min. 34 sec. 21. ŠILA3_mot6 Šilalė 26. KVD1_mot5 16 min. 6 Kvėdarna (288) seg. 19. ŠILA2_mot4 Šilalė 10 min. 53 seg. 20. ŠILA2_mot5 Šilalė 22. KVD2_vyr1 Kvėdarna 28 min. 16 sec. 23. KVD2_moŽemaičių Kvėdarna 31. PAJŪ3_mot1 Pajūris 38 min. t2 Kvėdarna 7 min. 27 sec. 24. KVD3_vyr3 Kvėdarna 13 min. 4 sec. 25. KVD2_mot4 Kvėdarna 27. KALT1_mot1 Kaltinėnai 29 sec. 14 min. 32 sec. Kaltinėnai (290) Pajūris (322) 20 min. 23 seg. 28. KALT1_mot2 Kaltinėnai 20 min. 4 seg. 29. KALT2_mot3 Naumiestis (355) Kaltinėnai 21 min. 27 seg. 30. KALT1_vyr4 Kaltinėnai 22 min. 39 sec. 32. PAJŪ2_mot2 Pajūris 10 min. 15 seg. 33. PAJŪ2_mot3 Pajūris 7 Varnios (191) min. 51 seg. 34. ŽENA2_m39. VARN2_vyr2 Varniai 28 min. 9 seg. ot1 Žemaičių Naumiestis 10 min. 6 sec. 35. ŽENA1_mot2 Žemaičių Naumiestis 6 min. 54 sec. 36. ŽENA1_mot3 Žemaičių Naumiestis 10 min. 26 sec. 37. ŽENA3_mot4 Žemaičių Naumiestis 20 min. 27 sec. 38. VARN3_mot1 Telšiai (traba en Varniuses) 27 min. 44 sec. 40. VARN3_mot3 Pavandenė 24 min. 9 seg. 41. VARN2_mot4 Varniai 46 min. 43 seg. 19 TVER2_mTverai (220a) ot1 Tverai 44 min. 3 seg. 42. 43. TVER3_mot2 Tverai 1 h. 40 min. 9 seg. 44. TVER2_mot3 Tverai 21 min. 16 seg. Del total: 22 horas 12 min. 23 sec.