scieee Open visual document viewer

Ar įteisinsime terminą „raktažodis“?

Gražina Akelaitienė

Full text

AR ITEISINSIME TERI {IN 4 ak aiodis'. Apib eiki e iodii4 eikl nq y jils iigalbisi e in onijq desde p sis su paklydim l R. Desca es Pasku ini deSim mc i lic u iq del lenguaje leksika e si uma ui p a[ius ge okai cambic. Spa ls pokydiai in o gy enimc, publiomcniniz me po eikis lujo nue o calijas didcjan is n acijos y con eso asocigs nei5 cni a dy i giamai unciona Thiiau cuando nue os Zodyn4. Tai sa aimc ci5kinys. hongybai despues lluus, incluso en enden amas ienc ai como enseña Zmones nebcsusigaudc' es animkDniai. Y cuando ciencia andasi sa ijie balbai o hablaba la misma lie u iq s4 oka lgyja pcnkis - Se5is nomb es - ambién nada buena. Siame nescniai habboje ZodZius. Rcikalación a cien í ico p as aipsnyjc se habla sob e a ículoniq pa cik i angliSk4 compa a ciencia de us usa (abs z 'l) su '"'o ds, san auk4 ma y , joye menciona os key da c impulsa e lic u iSkai aSomose kalboje aiyba (i ke wo ds,i apa ece as i pasan aukose i5 eces,,p a u ijo" 2 unidades nue a s4 ocai. Po que iiojc anglq i ai uoja keywo ds),lie u iq habla - icnq se u iliza conjuninys ak iniai iodliai, ki y - dl inys ak aiodiiai. Aunque ellos ne a cuales aunque icnos ciencia Sakos. pueden bl i conside ados, ncs denomina e minis como de e min os sq okas sis cmos miemb osus. Tiiiau alo y ina jq c mininc e c. Cia e en on aamc con pi nEja obs áculimi: uno i5 é mino dis ina nqjq poi niq es á exac amen e apib eL a eik5me (i . Gai cnis 2002: I3), o kokio ancho sq oka ei5kiama ak iniu iodiiu o su konku cnLu ak aiodiiL , ii a oscncs nclabai aiSku. Como n ine a, i5 esmes ak i is iodis ( ak aiodis) es apcs a un cie o ipo de discu so cien í ico - san aukos - p o isi u. Como aunque nomb a i especialingq posicijq iikel us ZodZius p incipalmen e necesi ikc pa a que b[ q pa ogiau usa in o macines sis ema bazemis. anglq lsigalejusi adición habla edZian q ediniq a ículosniq ano aciones indica ke paska ino wo ds p incipalmen e paZil c i, como 5i 1 sq ok4 sup an a anglai. nc en odos Jus icia, anglu de aiSkinamuosiuosc Zodynuses es án en e iodLi,4, ke Dic iona y 1995) wo d (Z . u indiq dcmeni kc1,,, ak as", Camb idge - daZniau indicadas o asokias kolocaciones: key-s o c, y kcy-man pan. En algunos Zodynos key-wo d es á. AiSkinan asis ilius uo o Ox o ddo Sias eik* Zodynas indodo key wo d mes:.,Si o lla es'; Zodis'; ,,labai.,in o macinis impo an e in on aciones paieScos en el Zodis, u ilizaa 51 n as sis ema pa a de e mina el con enido del documen o" (Kindc sley 2001). Lasas aiSkinamuosios Zody uosc p opo cionadas cikSmes, bc abejo, ne uko apa ece as i y anglq-lie u iq kalbq Zodynuosc. Vienan c ii jq en e sudu iniq daik a a dZiu. u indiq 1o1n nos lpimas dimcni ki., ,, pa es key-u'o d; su cikimcs:,,ii o y pan. cla e'; spcc. ,,basinis cikiminis (Piesa skas 2002). A k eip inas dencsys, Zodis" que es o spc- / cialios paski ics Zodis, - po pab iZiama no solo su, como é mino. spcci ika, bc y consumo desc iZ umas. Lic u i5kame Aiikinannj ame compu ado ijas zodyne ambién ya andame kalbamqli Zodi ai5kinamas - ella cmiendo, é mino lib e lib e paieika:,,dokumen q paieSka según ak aZodZius ó dcsk ip o ius" Jasinc icius (Paulauskas, 1995: 137). Así, como emos, c ejai, y especialis as in o má icos aún p esen an y habla i o é mino a ian q - selección: o i llama in o nncini iodli , o eikiminiu, o basiniu lod2iL , l :sk ip c il mi? Cuan o más i mi5k4, el más med2iq, a aiSk . o al nadie. mo AiSku solo una:. ak aiod s su gido no lie u iq lengua bazije - él c eado i5 e s as) segan o a lengua ejemLiu. ( iksliau, Tokiq sekybq puede llama se ling is inc inducción. En gene al e yba, ano a J. Klima iiiaus, es,,ampus y sudi ingo dialing is inis y in e ling is inis ei5kinys" (2002: 137). Él ac ualc amZiuje de globalizaciones, be abcjo, nei5 cngiamas: ki q au q kul l os ii o n okslo nue as pe imamas sq okos daZnai con l kalbq i a dijamas o iginalis ZodZiais, y no Te minologas naujada ais. S. Kcinys emena sek in4 XVIII a. ,e cjq ejemjdi: jic ne aklai e sda o o o kalb + e minus, o s engcsi i5naudo i da ybines emdamicsi iSgalcs, lie u iq base de lengua 2003: (Kcinys 58). Many ina,cad ak aiodls su gió como ik del anglq lenguaje e ec o. AnalogSkos sanda os ienc as es posible y okiediu calboje ( ok. Scl / isselindus ie, Schl isselpe son; Schl lsselwo ). RusU kalbojc Lodis c, nq, como y en mini ose lenguas, iene eik5mg ,.pag indinis' (Z . Lemchcnas, Macai is 2000), odcl y ZodZiq K.l uL eloe c. oeo scman inc dc me nckelia abcjoniu. L Bcjc,.lc i i.i.sclwo , jciqu él se p esen a, y es o se hace nc uni e sosc Zod nuos, no malmen e e c'iam as codinis lodis, iiJi'o n k as, o eikSn i p incipal" ,,Impo an e, nu ocloma sólo como Zodio eiki nc (Z . Sc/ Tssc/6o.n ,u- oii c, onap , 19E0). 1-s8 Anglq kalbojc p ime dimuo A 1,,, op,',, como indica la mayo ía 2odynq, cik5miq: p ime o que él ci5kia amce us se indica, iene sob e 13 bc o, angl. key ci5kia y,,bldq kam en ende ", ins umcn us; .,poli icas undil, undamen a- p incipil", ambién les pueden u c i bld a d2io ,, undamen al, más impo an e" cikSmg. Thigi key scn an i5kai odos5kai ale usa su no e ,,G undísimo on. lei no y' as", ke s one,- ,,ke inis pied a", ke -speech) ,,pag i dinis ancSimas, habla, duodan i onzl susi inkimui",keynwn ,,Zn' ogus, uZiman is edcjo debe igas" y pan. Lic u iu Lodis ambién iene kalbojc ok as i ai iq eik5miq; pa e jq co esponde anglq del lenguaje LodLio key eikimes. Thiiz u bld a dZio cikSmes ,,pz g indinis, más impo an e" no uno, incluso g anís Li ui l idioma iodynas, nenu odo diciendo, (ki aip sus ni a eik5miq lengua Zodynos, pe kcl ine indicoma sis cmoje). e dad, como y anglq eikimc,,b0das kam en ende , iiaiSkin i (p z., Rado ak q, a skleidiian i his o ijos misles), consumame ealmen e no Sia i es él adiau nos sa qji ak aiodl eikSmc, nc u i ni,,kodo", ni ..bldo kam a akin i" p smcs. Ai5kinan is habamojo 2odlzio apa iciónimo lie u iq kalboje keli4, a k cip inas din esys i su consumo des inados i. Noa si ik inai i j anglq de idiomas Zodynus key compa a wo d il auk as ecien emen e. ue ecien es Zodynos él ai5kinas como,,in o macinis mine a, Ya que en los más Zodis, u ilizado in o ma paicSkos sis emojc pa a el con enido del documen o ijyli'. P ime o del Sia neces5me u ilizado del uni o con o midad lic u iq kalboje y necesi a gal o i. Puede lo que se ha dicho, galc ume llama a aminías iodiais, o al ez, como aiSkinama B. Piesa sko Zodyne, in o maciniu iodiiu (da mejo - i o ma i iuoju iodiiu).Zinoma, siemp e ypad impo an e apsib eZ i é mino eiSkiamos s4 okos alcance de pla umq. Sp endZian ii ak inio iodiio (a ak aiodiio) del consumo pa* yzdLi 1 cien í icos a igosniq ano aciones, 5is p e eni e minq duojan is Zodis calboje u ilizado po lie u iq muy neapib eZ a eik5me. Si ellos bu q en endidos como p incipales a ículo iod2iai, gale ume silly i y opo pobudZiu a ima angli5kam wo d, key bu ansmi iendo! lie u iSk l m4s ymo bld4 a i ikmeni ke iniai 2odiiai (plg. ke iniai pos ula ai i ke i-: Gali b[ i y ke '- e ms. Sis unidad u ilizado ecien emen e mlsq biblio ekosc apa ece dZiusios lib o de í ulo (2 . Key 2001). Te ms 1-59 niai okn enys). An e S a auningos y a gumen ando que iene é mino bl i nomina i us, pe o no exp esi us, bl q se puede pasiul i pag i diniai iodiiai (plg. Zajankauskas Palyginus a ius s u biausieji e ninoi o csniniui iodiiui I 2003: 57). ano aciones, a5omi ku iosc posicijq j especialing4 ella us oja y dis okia eikSme iSkel i ZodZiai, is o, que au o iai - albl daZ e io men e en el a ículo minimo nomini a i inio ZodZio cikSmc o pan. Ejem.: ak aiodiiai: ly iikun as, meiles paauglys; ak aio lliai: i ies p a in as, in a p o g s, ugdy nas, mokymas, pedagogika; i n i a d i n i o d i i a i: ekono ni ne cien í ico; p osminiai Zodiiai: h' imas pa icipaujon , socialine inno acijo. en la eo ía, acionalismo y en pi izn as, hipo cze, eo ías pc ik ininns, mé odo aldeaomene, socialine a skinis; ,,p ominiai iodiiai: ca je a, p epa ación ca e e ai, p epa inu ca e e ai polí ica; lod2iai ii daininio iodli4 sq aio, i iamojo ekslo i l a skleidiian4's semminiai iod2iai (key-wo ds) leidZia ins umen os de lenguaje g. ine i...; ,.p adiioje pa eikian u 300-100 ienkl4 ano ación p asn iniai iodiiai ( ak aiod2iai)'. Zi- (1-5 eilu is y 3-5 noma. muy impo an e, qué con enido en alkalE, i elkamas i kalbamojo é mino adiau, Siaip o así, y combininys sk iniai 2odiiai. e dl inys ak u2odliqi compues o basado en no lie u iq lengua seman iniais i5 ekliais, odel abejo ina jq c mininc e €. icnas más impo an esq e minq kalbiniq Jukimq aisyklingumas (Gai enis 2002: 36), y ak aiodis, como mine a, es aklas e inys (slap asis compues o según o a lengua skolinys), seman ini model . Li u iq kalboje o mali4 - uni e o wo d schem4 co espondandiq es key d[ ini 4 ( 'a daiodis, bu aiodis, k yiiaiodis y k .), pe o jq demenys susijg ki okiu seman iniu suh eu. Es cie o, e minología que de las leksi- Zinoma, cos eikSmg ZodZiai, i sdami puede igy i speciali4 e minim, - puede cambia jq semán ica, aiau ne eike q de una lengua sen an ines sis ema es o za se a i icialmen e po pel i i ki q kalb4 (Z . Kcinys 2003: 58). Da ybinías alo es apa ecen p incipalmen e en e s ine ciencia li e a u a[ oje, c s iniuose e minq Zodynuose, y ele algunos jq ex endida e imami consumi y Snekamojoje kalboje Kaulakiene 1914:32). bl i y con ak aio- (Z . Pa ece que así puede diu. Si acep emos ak aiodi (a ak ini Zodi) i su kalbq, eso como uZki sime ke i4 ak iniam eili ai iui, ak inims sq okon s, ak iniams apsisp endi Pa yzd2iai im i iS Vy au o Teks ynas (Z . eks ynas) nu n s, ak inen s k ,ali ikacijon s, uk inian s gebejin call un$, ak inei)se c s iilkai, el uk i uen i dien y uk inin s ie o ns. nc Thi au o es sugal o i junginiai años DidZiojo de Uni e sidad 160 - que jq pc los úl imos ya p isi ado, indica Vy au o DidZiojo uni e si c o eks ynas, kq ne k4 ya iSgi s ame e i5 ga biq kalbe ojq. Snekandiq a adijuje. Muy. ko gc o, iSgi sime ele isión y i5 ki q Zmoniu. Así iempo su i ica ano aciones. que ella nc u e q e minologing ne a k4 mismo gsinio apsk i ai kalbojc. Be mine q algunos ciencia da bq ano aciones y icne q, publicaciones aSo o os: eikiz inis iodis, p asninis iodis, algunas y p incipales iodiiai. jq Ii, ko ge o, sólo el úl imo ncs an o e minas p asniniai iodiiai, wo has demesio, Liek eikhniniai iodiiai bl q ogiSkai ydingas - si o as lenguajes de ciencia u ilizados ZodZiai no ienen necesi 5mes (p asmcs). que solo pa es jq se conside an eque 5miniais (mensu ados)? Pas a sdius del en a ículos cien í icos ano acijq posición en a ojamq e mi q ak aiodiiai, ok iniui iodliai, semminiai Zodiiai, eikiminiai iodiic i, iodiiai, se puede hace iS adq, que sólo pogindiniai lodiai p incipales son seman iSkalkal y co esponde es kalamqjq iuo pab eZiamas ZodZiq y uni e so inumas). A iduodami lie u iSkiems cik5mingumas pi menybg e minams, gale umc elegi is da y i5 Siq ienc q: a aminiai pana5ls i ak E iSo iikai (plg. ak ikaulis, ak aiole) y ex o jais iodiiai, esminiai iodiiai, s ,a biausieji iodiiai. O al ez como e mininai acep ableis y según asign i, ypad compu ado ijas me akalbai. adecuamesni nea akinamas jungini i/- basiniai iodZiai o i om a y ieji odliai? Viena aiSku, que esos LodLiai nc a (plg. o lla es), odel me apho inis Kalbamqju c minas ak aiodis es ne ykgs. LodLi 4 unción o a, aigi, kol jic neisi i ino, mismo iempo e minologos i5 ink i adecuam4 a ian q y ji cuan o g eiiiau popula a in i ciencia palboje. LITERATI]RA Bo, suo i c. oBapb 1980'. Eo, auoi He.ue4Ko-pyccKuu c oeap noa. / pea. O 14. Moc a, cxoii, Mocxsa. Camb idgc Dic iona y 1995: Conb idgc In c ns ional Dic iona y* o English, Camb idge. Gai enis K.2002: Lie u i4 eo ijo.s y n c menys, en inologija; n lqbos Vilnius. Kaulakiend A. 1974: Da ybiniai e iniai iksliqjq n okslq e minijoje. - k lbos kul il a 27. 30-33. 161 Ke in s S. 2003: Nau inis e minologías sa i un as. - Z og s y iodi.s: Di lak ine ling,i.s ika 5,51-63. Kcy Te ms 20{ll: Kc k n s i Language un l C l u c A. Du an i. Kinde slcy D. 2001: Ox i d lllus u e l Di io u y, Ox o cl. Klima iiius J.2002: Kazimie asGai enis. Li ui lIe n inologiju:Tco ijosi - u k, bos c n c n,. [ ec.]. - TL n inologijn 9, 129-148. Len chcnas Ch.. Macai is J.2000: Rus Tlie u ,i kulh4 io l.ynas, Vilnius. Paulauskas K. V., Jasinc idius R. 1995:Aiikinan asis kon piu eijos i. xl, nas, Kaunas. P i e s a s k a s B. 2002: Did .s is a ngl 4-l ie u 'i 4 ku I h4 io h, n a s, Viln i us. Tcks ynas - h p://donelai is. du.l / eks ynas. Z aj a n k a u s k a s S. 2003: Apic e minq manekybos u g4. - Tc minobgija I II ilks u c i1 p u liioje. 'lh p au i is cien í ico con e encia de p uncii l lc:cs, ilnius, 55-5g. G aZina AKELAITIENE Uni e sidad pedagógica de Vilniaus T Se dcnkos g. 31, LT2009 Vilnius E., paS as egina (i pu.l 62 Cau 203-Ull-l,s (en el caso de los ehículos de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o )