Ar įteisinsime terminą „raktažodis“?

AR ITEISINSIME TERMINĄ raktažodis? Apibrėžkite žodžių reikšmę ir jūs išgelbėsite žmoniją nuo pusės jos paklydimų R. Descartes Paskutinį dešimtmetį lietuvių kalbos leksika tarsi umarui praūžus gerokai pasikeitė. Spartūs pokyčiai visuomeniniame gyvenime, didėjantis informacijos srautas ir su tuo susijęs porcikis įvardyti naujas realijas neišvengiamai veikia žodyną. Tai savaime suprantamas reiškinys. Tačiau kai nauji vienctai randasi kaip grybai po lietaus, net mokyti žmonės nebesusigaudo — savi Jie lietuvių kalbai ar svetimkūniai. Ir kai mokslo kalboje ta pati sąvoka įgyja penkis šešis vardus — taip pat nieko gera. Šiame straipsnyje kalbama apie palyginti neseniai mokslo kalboje pradėtus vartoti žodžius. Reikalavimas prie mokslinių straipsnių pateikti anglišką santrauką (abstract) su joje nurodytais key words, matyt, davė impulsa Ir lietuviškai rašomose santraukose atsirasti naujai sąvokai. Kadangi pačioje anglų kalboje rašyba įvairuoja (ir key words, ir keywords), lietuvių kalba iš karto „praturtėjo“ 2 vienetais — vienų vartojamas Junginys raktiniai žodžiai, kitų — dūrinys raktažodžiai. Nors jie nėra kurios nors vienos mokslo šakos, terminais gali būti laikomi, nes pavadina sąvokas kaip tam tikros sistemos narius. Tačiau svarstytina jų termininė vertė. Čia ir susiduriame su pirmąja kliūtimi: vienas iš termino skiriamųjų požymių yra tiksliai apibrėžta reikšmė (žr. Gaivenis 2002: 13), o kokio platumo sąvoka reiškiama raktiniu žodžiu ar jo konkurentu raktažodžiu, iš vartosenos nclabai aišku. Kaip minėta, iš esmės raktinis žodis (raktažodis) yra tapęs tam tikro tipo mokslinio diskurso — santraukos — rekvizitu. Kaip nors pavadinti į ypatingą poziciją iškeltus žodžius pirmiausia prireikė tam, kad būtų patogiau naudotis informacinės sistemos bazėmis, Įsigalėjusi tradicija anglų kalba leidžiamų leidiniy straipsnių anotacijose nurodyti key words pirmiausia paskatino pažiūrėti, kaip šią sąvoką supranta anglai. Tiesa, ne visuose anglų kalbos aiškinamuosiuose žodynuose tarp žodžių, turinčių dėmenį key „raktas“, yra kev word (žr. Cambridge Dictionary 1995) — dažniau nurodomos kitokios kolokacijos: key-stone, key-man ir pan. Kai kuriuose žodynuose key-word yra. Aiškinamasis iliustruotas Oksfordo žodynas nurodo šias key word reiksmes: „šifro raktas“; „labai svarbus žodis“; „informacinis žodis, naudoja157 mas informacijos paieškos sistemoje dokumento turiniui nustatyti“ (Kindersley 2001). Pastarosios aiškinamuosiuose žodynuose teikiamos reikšmes, be abejo, netruko atsirasti ir anglų-lietuvių kalbų žodynuose. Viename Iš jų tarp sudurtinių daiktavardžių, turinčių dėmenį kev, taip pat yra mums rūpimas key-word; jo reikšmės: „šifro ir pan. raktas“; spec. „bazinis / reikšminis žodis“ (Piesarskas 2002), Atkreiptinas dėmesys, kad tai specialios paskirties žodis, — tuo pabrėžiama ne tik jo, kaip termino. specifika, bet ir vartojimo apibrėžtumas. Lietuviškame Aiskinamajame kompiuterijos žodyne taip pat jau randame kalbamajj žodį — juo remiantis, aiškinamas terminas laisvoji paieška: „dokumentų paieška pagal raktažodžius arba deskriptorius“ (Paulauskas, Jasinevičius 1995: 137). Taigi, kaip matome, ir vertėjai, ir kompiuterijos specialistai dar pateikia ir kalbamojo termino variantų — rinkis: ar vadinti informaciniu žodžiu, ar reikšminiu, ar baziniu žodžiu, o gal deskriptoriumi? Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, o aiškumo Jokio. Aišku tik viena: raktažodis atsirado ne lietuvių kalbos bazėje — jis sukurtas (tiksliau, išverstas) sekant kitos kalbos pavyzdžiu. Tokią sekybą galima vadinti lingvistinc indukcija. Apskritai vertyba, anot J. Klimavičiaus, yra „platus ir sudėtingas dialingvistinis ir interlingvistinis reiškinys“ (2002: 137). Jis dabartiniame globalizacijos amžiuje, be abejo, neišvengiamas: iš kitų tautų kultūros ar mokslo naujos sąvokos dažnai perimamos su tų kalbu žodžiais, 0 ne įvardijamos originaliais naujadarais. Terminologas S. Keinys primena sekting XVIII a. vertėjų pavyzdį: jie ne aklai versdavo kitų kalbų terminus, o stengėsi išnaudoti darybines išgales, remdamiesi lietuvių kalbos baze (Keinys 2003: 58). Manytina, kad raktažodis atsirado kaip tik dėl anglų kalbos poveikio. Analogiškos sandaros vienetas galimas ir vokiečių kalboje (vok. Schliisselindustrie, Schliisselperson; Schliisselwort'). Rusų kalboje žodis karo, kaip ir minėtose kalbose, turi reikšmę „pagrindinis“ (žr. Lemchenas, Macaitis 2000), todėl ir žodžių kawuesoe c10860 semantinė dermė nckelia abejonių. ' Beje, Schliisselwort, jeigu jis pateikiamas, o tai daroma ne visuose žodynuose, paprastai verčiamas kodinis žodis, šifro raktas, o reikšmė „svarbiausias, pagrindinis“ nurodoma tik kaip žodžio Schliissel reikšmė (zr. Bojiburoit cAioBaps 1980). 158 Anglu kalboje pirmasis dėmuo key „raktas“, kaip nurodo dauguma žodynų, turi apie 13 reikšmių: pirmiausia nurodoma, kad jis reiškia tam tikrus instrumentus; be to, angl. key reiškia ir „būdą kam suprasti“, „politikos pagrindą, pagrindinį principą“, taip pat gali turėti būdvardžio „pagrindinis, svarbiausias“ reikšmę. Taigi key semantiškai visiškai dera vartoti su note „pagrindinis tonas, leitmotyvas“, kev-stone „kertinis akmuo“, kev-speech“ „pagrindinis pranešimas, kalba, duodanti toną susirinkimui“, key man „žmogus, užimantis vedėjo pareigas“ Ir pan. Lietuvių kalboje žodis raktas taip pat turi įvairių reikšmių; dalis jų atitinka anglų kalbos žodžio key reikšmes. Tačiau būdvardžio reikšmės „pagrindinis, svarbiausias“ nė vienas, net didysis Lietuvių kalbos žodynas, nenurodo (kitaip tariant, Jos nėra reikšmių sistemoje). Tiesa, kaip ir anglų kalbos žodynuose, nurodoma perkeltinė reikšmė „būdas kam suprasti, išaiškinti (pvz., Rado raktą, atskleidžiantį istorijos mįsles), tačiau mes savąjį raktažodį vartojame tikrai ne šia reikšme, tai yra jis neturi nei „kodo“, nei „oūdo kam atrakinti“ prasmės. Aiškinantis kalbamojo žodžio atsiradimo lietuvių kalboje kelią, atkreiptinas dėmesys į jo vartojimo paskirtį. Neatsitiktinai ir į anglų kalbos žodynus key word įtrauktas palyginti neseniai. Jau buvo minėta, kad naujausiuose žodynuose jis aiškinamas kaip „informacinis žodis, naudojamas informacijos paieškos sistemoje dokumento turiniui nustatyti“. Pirmiausia dėl šia reikšme vartojamo vieneto atitikmens lietuvių kalboje ir reikia galvoti. Gal tai, kas pasakyta, galėtume vadinti atraminiais žodžiais, o gal, kaip aiškinama B. Piesarsko žodyne, informaciniu žodžiu (dar geriau — informatyviuoju žodžiu). Žinoma, visada ypač svarbu apsibrėžti terminu reiškiamos sąvokos apimties platumą. Sprendžiant iš raktinio žodžio (ar raktažodžio) vartojimo pavyzdžių mokslinių straipsnių anotacijose, šis į terminą pretenduojantis žodis lietuvių kalboje vartojamas labai neapibrėžta reikšme. Jeigu jie būtų suprantami kaip pagrindiniai straipsnio žodžiai, galėtume siūlyti ir tropo pobūdžiu artimą angliškam key word, bet perteikiantį lietuvišką mąstymo būdą atitikmenį kertiniai žodžiai (plg. kertiniai postulatai ir kerti- * Gali būti ir key-terms. Šis vienetas vartojamas neseniai mūsų bibliotekose pasirodžiusios knygos pavadinime (žr. Key Terms 2001). 159 niai akmenys). Prieštaraujantiems ir argumentuojantiems, kad terminas turi būti nominatyvus, bet ne ekspresyvus, būtų galima pasiūlyti variantus svarbiausieji terminai ar esminiai žodžiai | pagrindiniai žodžiai (plg. Zajankauskas 2003: 57). Palyginus anotacijas, kuriose rašomi į ypatingą poziciją iškelti žodžiai, matyti, kad autoriai jį vartoja ir kitokia reikšme — galbūt dažniausiai straipsnyje minimo nominatyvinio žodžio reikšme ar pan. Pvz.: raktažodžiai: lytiškumas, meilės supratimas, paauglys;raktažodžiai: švietimas, ugdymas, mokymas, pedagogika; pagrindiniai žodžiai: ekonominė teorija, racionalizmas ir empirizmas, hipotezė, teorijos patikrinimas, mokslo metodas; prasminiai žodžiai: tvrimas dalyvaujant, socialinė inovacija, kaimo bendruomenė, socialinė atskirtis; „prasminiai žodžiai: karjera, rengimas karjerai, rengimo karjerai politika; žodžiai iš dažninio žodžių sąrašo, tiriamojo teksto turinį atskleidžiantys prasminiai žodžiai (key-words) leidžia kalbos priemonėmis tyrinėti...; „pradžioje pateikiama 300-400 ženklų anotacija (4-5 eilutės ir 3-5 prasminiai žodžiai (raktažodžiai)*. Zinoma, labai svarbu, koks turinys įvelkamas į kalbamojo termino apvalkalą, tačiau, šiaip ar taip, ir junginys raktiniai žodžiai, ir dūrinys raktažodžiai sudarytas remiantis ne lietuvių kalbos semantiniais ištekliais, todėl abejotina jų termininė vertė. Juk vienas svarbiausių terminų kalbinių reikalavimų — taisyklingumas (Gaivenis 2002: 36), o raktažodis, kaip minėta, yra aklas vertinys (slaptasis skolinys), sudarytas pagal kitos kalbos semantinį modelį. Lietuvių kalboje yra formalią vieneto key word schemą atitinkančių dūrinių (vardažodis, burtažodis, kryžiažodis ir kt.), bet jų dėmenys susiję kitokiu semantiniu santykiu. Tiesa, terminologijoje žinoma, kad bendrosios leksikos žodžiai, virsdami terminais, gali įgyti specialią reikšmę — gali pasikeisti jų semantika, tačiau nereikėtų vienos kalbos semantinės sistemos stengtis dirbtinai perkelti į kitą kalba (žr. Keinys 2003: 58). Darybiniai vertiniai pirmiausia pasirodo verstinėje mokslo literatūroje, verstiniuose terminų žodynuose, o vėliau kai kurie jų paplinta ir imami vartoti ir šnekamojoje kalboje (žr. Kaulakienė 1974: 32). Atrodo, kad taip gali būti ir su raktažodžiu. Jei priimsime raktažodį (ar raktinį žodį) į savo kalba, tai kaip užkirsime kelią raktiniam eilėraščiui, raktinėms sąvokoms, raktiniams apsisprendi- * Pavyzdžiai imti iš Vytauto Didžiojo universiteto tekstyno (žr. Tekstynas). 160 mams, raktinėms kvalifikacijoms, raktiniams gebėjimams, raktinei galvosenos išraiškai, net raktinei dienai ir raktinėms vietoms. Tai ne autorės sugalvoti junginiai — kad jų per paskutinius metus jau prisirado, rodo Vytauto Didžiojo universiteto tekstynas, ką ne ką jau išgirstame ir iš garbių kalbėtojų, šnekančių televizijoje ar radijuje. Tuoj, ko gero, išgirsime ir iš kitų žmonių. Taigi pats laikas sutvarkyti terminologinę netvarką anotacijose, kad ji neturėtų tęsinio apskritai kalboje. Be minėtų vienetų, kai kurie mokslo darbų leidiniai anotacijose rašo ir kitus: reikšminis žodis, prasminis žodis, kartais ir pagrindiniai žodžiai. Iš jų, ko gero, tik pastarasis vertas dėmesio, nes tiek terminas prasminiai žodžiai, tiek reikšminiai žodžiai būtų logiškai ydingas — ar kiti mokslo kalboje vartojami žodžiai neturi reikšmės (prasmės), kad tik dalis jų laikomi reikšminiais (prasminiais)? Pasvarsčius dėl moksliniuose straipsniuose anotacijų pozicijoje vartojamų terminų raktažodžiai, raktiniai žodžiai, prasminiai žodžiai, reikšminiai žodžiai, pagrindiniai žodžiai, galima daryti išvadą, kad tik pagrindiniai žodžiai yra semantiškai galimas ir atitinka esmę (juo pabrėžiamas kalbamųjų žodžių reikšmingumas Ir visuotinumas). Atiduodami pirmenybę lietuviškiems terminams, galėtume rinktis dar ir iš šių vienetų: atraminiai žodžiai, esminiai žodžiai, svarbiausieji žodžiai, O gal kaip terminai priimtinesni ir pagal paskirtį, ypač kompiuterijos metakalbai, tinkamesni baziniai žodžiai ar informatyvieji žodžiai? Viena aišku, kad tie žodžiai nėra panašūs į raktą išoriškai (plg. raktikaulis, raktažolė) ir tekstas jais neatrakinamas (plg. junginį šifro raktas), todėl metaforinis terminas rakražodis yra nevykęs. Kalbamųjų žodžių funkcija kita, taigi, kol jic neįsitvirtino, pats laikas terminologams išrinkti tinkamiausią variantą ir jį kuo greičiau populiarinti mokslo kalboje. LITERATŪRA bonswoin cAtoBaps 1980: boavuwou Kemeuko-pycekuū caosaps / non. pea. O. H. MockanbcKoH, MocxrkBa. Cambridge Dictionary 1995: Cambridge International Dictionary of English, Cambridge. Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius. Kaulakienė A. 1974: Darybiniai vertiniai tiksliųjų mokslų terminijoje. — Kalbos kultūra 27, 30-33. 161 Keinys S. 2003: Tautinis terminologijos savitumas. — Žmogus ir žodis: Didaktinė lingvistika 5, 57-63. Key Terms 2001: Key Terms in Language and Culture JA. Duranti. Kindersley D. 2001: Oxford Illustrated Dictionary, Oxford. Klimavičius J. 2002: Kazimieras Gaivenis. Lietuvių terminologija: Teorijos ir tvarkybos metmenys [rec.]. — Terminologija 9, 129-148. Lemchenas Ch., Macaitis J. 2000: Rusyų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. Paulauskas K. V,, Jasinevičius R. 1995: Aiškinamasis kompiuterijos žodynas, Kaunas. Piesarskas B. 2002: Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. Tekstynas — http://donelaitis.vdu.lt/tekstynas. Zajankauskas S. 2003: Apie terminų tvarkybos skubą. — Terminologija III tūkstantmečio pradžioje: Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų tezės, Vilnius, 55-58. Gražina AKELAITIENĖ Gauta 2003-11-25 Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ševčenkos g. 31, LT-2009 Vilnius E. paštas [email protected]