scieee Open visual document viewer

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Aušra Rimkutė

Full text

Au5 a RIMKUTE Lu ie i l as i 1 kaL bos ins NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s Li uania ka alikybe ue i es a muy elai m. AukS aidiuose y sólo 1413 m. Zemaidiuose - 1387 - lie u i5ka k ik5dionybes e minija en e ki q lie u i5kq e minijq Tai una i5 seniausiq. indica el más an iguo es lie u iq la eligión e minijos capoksnis - ales iejos skoliniai como baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba y k . (Z . B[ga 1958: i5 348; 1961 lie u iq kalbq 776), a ejE g eidiau- y iniq sla q siai X-XII a. aún an e5 o icialqjI Li uania k ik5 4. Lie u i5kos k ikidionybes - iS i5likE uZ a5y i e minijos i5 aho a Zinomq p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje hand a5 iniai más iejos ex ai po e iq - heipa ies molda, Angelo y Tikejimo Palionis pas eikinimas iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) y pinnoji imp usdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq luu e onq lib o Ca echism sa p as y Szadei (1547). Siame a ículo anima discu i a XIX a. galo - XX a. p adLios ka alikq ca echizmues us ous nelie u i5kos o ímes unaZodZius eligijos e minusl. Sis pe íodo2 no alea o iamen e. Es e pe íodo, elegido kai, o mojándose lie u iq kalbai3, a la ac ual comúnina más im a upin is eligiones a5 q y en gene al BaZnydios kalbaa. T a ky i equejo mucho k4: I Sude iniai e mininai a ículo neap a iami, po que la mayo ía demenimis. a nag inejamq ZodZiq jq : XIX a. galo - XX a. p adZios BaZnydios habla, cuan o más e minija de eligión k i ai eligión leksika) has a Siol es ela i amen e nedaug y ine a. A ski qni A ikL pas abq sob e ese me o la eligión e minus es sólo uno o o, ejeddii, mine o pe iodo p en aje (i aps- - Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e. Sob e eligiones leksikq son a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e y o os. J. 'Ano J. Palionio, XIX a. comienz- - XX a. - es o inal oZios del inal aukS aidiq pe íodo aka q kauniSkiq a mes Vadinasi. isi is i icación. es uno i5 comun ines pe íodo de desa ollo lingüq (Pupkis 2005: 44). a Cómo a5o J. M. Dauk5a ya Gi diene, g ynin i s engesi (Gi dien€,2003: kalb4 394). Así upin asi eligiones habla ya desde XVI a. galo. 42 maldaknyges, giesmynus, pamokslq ca ekismus, lib os y ki 4BaZnydios li e a u aD 4 quien ue uZ e 5 a s e imybemiss. XIX a. kilus nacional del g anís idiomas nuo enacimien o lie u iq gale, del p ime siglo XX. ba ba izm 6. El despacho de5im dio gale ue ls eig a p asidejo sqjiidZiui, (1909) Po e i l comisiónT, ku i4 suda e kunigai Aleksand as Damb auskas8, Al onsas Pe ulis y Juozas Laukai is y,,didZiausiq mundialie ines bend ines lengua no minimo expe imen i i" u ejq Zymiausi de ese me o kalbininkai: Kazimie as Biiga, Jonas Juozas Baldikonis y Jablonskis, Ju gis Slapelis (Zinke idius 2000: 179). T abajo de la Comisión 1909 m. asa q Seinuos, ano Zigmo ,,i5 bininkq Zinke idiaus, esmes es e p ime lie u iq kal- su aZiación" ( en pa ), cuando ue su a ky a s a besniq maldq, po e iq lengua, de e minada bii iniausia e minija de eligión. 5 S aipsnyje laikomasi adicionales, de la lengua cul i os publicaciones en ya nusis o ejusios s e imybiq samp a os. S e imybe dia conside ado i5 o a lengua a ejps Zodis, que p iei a auja bend ines lengua no noms y iene lie u i5k4 eemplai 4. 6Te min ba ba ismo Siames aipsnyjelaikomass e imybds sinónimo(KTZ 1990; más Z . LKE 1999). 7 P adoje, sukaip a5o Z. habla e i sob e po e i -1 ienodinimq. que se iamen e Zinke idius, XX a. p adZioje im a susi upino e o ma,,,Pi masis, po e iq jq lie u inimu, ue p ela as Juozas Laukai is" 2000: I 78). Él e (Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Comisión menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad suda e adinam4j4 Po e iq ko- baZny ines, asun os de la lengua. Fue o ma dos po e iq a ian es:,,1) siiilomas nue a ansc ipción, y 2) comp omisinis a ian e, c imesnis has a olem usa po e iams, kalbinink ma y . y p opio pasiZymejgs enmiendas, Laukaidio, adicaliai i5 esmes casi con le i es algunos de los lenguaje ne aisyklingumas, po el cual se buscó neiSgqsdin i konse a i amen e nosi eikusiq cle ininkq" ue i5spausdin i Pa a - (Zinke idius 2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 sí ieji Po e ial. Po e iq comisión Vado e aid, que,, u edami akyse isq po e iq p aei [ y ma ydami didelg jq ne ienodum4 nesu adome o as i5eigos, como jus odo kq aisy i moksli5kai, así como lie u iq lengua espi i ua equie en, pe o una ez laik sa oeme p iede me a siZ elg i i eso, que mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai i pilnai iS eiki. BaisyZny min [ Del os p Zas ies en algunos asun os no espikeme e opiniones q expe s" Po e iai 1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4 (Co eción de los sob e Z . Z. Zinke 4 Z lela i 4 p o a i i(ians s udij e i (Zinke id- ius 2000: 1 7 9- I 84). 8 A. Damb auskas - lie u iq kulh os eikejas, kunig, ilóso o, i1ologo, li e a l os c í ico y poe a, pasi aiinejgs Adomo Jaki o, D uskiaus y o os slapywa dZiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000:32). 43 l. Sal iniq apL alga Sio a ículo Sal iniai - cua o XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ca eekizmai: Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ca echism (1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i ka alikiszki. Wsu eikolingiausi Minis an u u (1903) y kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas Tilq bos (S . His o ija y Ca ecismo) (1916). Sal iniai elegi no al aza . XVIII y i5 pa es XIX cen Ziaus eligiones ai q habla k izE L . Zi *e idius 1990; l992; sob e i ió @ladiau Palionis y 1995). Es o elacionad- ue con la aE con la es a alidad pé dida de Li uania su O m. de Rusia insu ilimo impe ios. i5silais ina- adhesión al po 1863 mojo e a uZd aus a imp uda la yni5komis aidemis. Vyko k a5 o colonización y usi icacia. XIX. a. II, como y en muchos Midu io y Ry q Eu opa Saliq, kilo Li uana a gimimo Uno i5 au inio judejimo keliamq предметq ue ko a au inio del lie u iq idiomas eisi 1'g. Mine i ca eekizmai es i5 lie u iq sql[dis. nacionalinio a gimimo laikq. P ie5 habla i sob e ca equismos a o q e minijas eligias empezando kilmg, ale b e emen e discu i Sal inius. Ca ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as y segunda ez a sp us as i pi m4 ka 4 1873 años iSleido pa enge Zemaidiq ( yskupas - I 875 ) I 0. Mo iej aus gij i i5 1879 me q ca ekismo Sal inis nes Valandius I 80 I Reli os e minai Zinoma, pe miso. seleccionado, DidZiojoje ue Nepami i ina, que Li uu i 4 lengua si uación desiguoda MaZojoje y e Li uania. DidZiosios Zemaidiq e Vilniaus mo s e os Li uano muy sky esi, ejemliui, Zemaidi l yskupys ese lie u iq lengua a oji- kaS e baZnydiose ue meldZiamasi i5 lie u iSk l maldaknygiq, habami Zemaidius lenkejimas ku kas lie u i5kai po e iai. a ec e e maZiau ni Mlniaus k a5 o habi an es (da Z . Zinke idius 2002:33-339, 500-504). 0 Ano Z. Zinke idiaus, ,,Valandius nusius Zmones, omen o subl e sob e sí lie u i5kai a5andius i5sila i- publica Li u i5kas lib os, daZnai sus le5omis. Taip imp usdino kele 157). Valandiaus, como ay ojo liaudies au ini sqmoningum4" 1990: (Zinke idius y S ie ejo, ac i idades u ejo muy didelq eik5mg, o mojándose lie u iq a5 q kalbai, po que él s engesi a5y i así, que ácilmen e sup as ll isq a miq Zmones. A. Damb auskasjo a5 us Jak5 as paZymi: ,,Maiedando j4 en oda su y ybeje y neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq cuales sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges i5laiky i ap o echábase p asdiau eji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge okiq s e imybiq como apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka y k . Así yskupas nelabai esis enge g ynin i eligiones kalbq. Es e dad, g oZinq li e a u a[ 4jis kl e eglainga lengua. 44 que 51 leidim4 ue pe edaga Qs Aleksand as Vy a as . Él a5e: ,,AS ap o eché p o . Kaz. Jauniaus des ymu Kauno seminijo o ema de es; además, ldejau allí bas an e nue oq muje is E. asun o4 sob e cli i is suspuoc i i Ra5yb4 Mai onis, ue poe a pe o ai p isilaikiaujo pa aisymq. i5 aisEs... no del odo pe a5inedamas P iedqapie kliii is muje esys es pe Zil ejo... ge b. A. (LTSRSB I862: Damb auskas" 257). T ampasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, pa aisy as - es kon a akcinis spaudinys, i5leis as l90l años. P ie5an aS iniame ap oba a: la página iene 1863 me q Imp imi le leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas. VaiZgan as ( I 869-1933) ca ekismo p a a me en Li uiai, noinsuén ense ! ! szi a kningele Ca ecismo a monizadas Elemen o io! ! " po e iais, con indica, - es,,, no,, que " po e ías es án Valandiausko ap obo ais . y. M. po e iais, (Vilnius, Valandiaus lib o I k as y 1853). i5sp in di as en po e ej Él siekis e an o aise y algunas del sen inio pa eike has a ol cons ucciones, es o, be i5na5ose po e iq kalb4 po e iuses a u os co espondimenis, daZ sla ybes. Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 i imoni4 p aszcziok4 con Lemen o iu i Minis an u u (1903). Segundo aS inio Ca ecismo hopo en o o lado en kon a akcine es á i inje g qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del lkomponuo a ap oba a: loseo euo ca ekismo au o iaus es nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos, es ca ecismo A. Ba anausko ( 1835-1902) (Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lien os? 'SR bibliog a ía a5oma que es o P. Legecko (1844-1934), knyg l au o iaus, e ejo e kunigo, ca ecismo (LTSRSB 1988:673). MedLiaga seleccion a y i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S . His o ías y (1916). Ca ekismo) cons i uye Sal in[ és pa es: I. Po e iai; II. S en oji His o iija; III. La Comisión conside a que las medidas e minai adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. Ca ecismo. Religiones colec i i5 p ime as y edios daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas ue e con 5 . His o ía. ap acimien o ai5kina su i5 as S . His o ías Ca ecismo4 Ca ecismo aiSkina, qué i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel Siame,,Tikybos A. Vy a as (1837 1863?) - kunigas. Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990: 4 0). 2 K. Pal a okas ( 1958) 1875 - Lie u os obispo. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido Ka alikq BaZnydios eikejas, desde 1926 meq eligiones ki abq, ikybos ado eliq (pladiau 1981). 45 Moksle" ambos emas pude en un mismo lib oel" 3). (TM 1916: mencionei que 5i publicain[ muy pladiai i c í5kai Bii ina ecenza o kalbininkas J. Jablonskis (Jablonski 1933: 97-ll3). Él en 1917 San a oje ale que,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i pag indiniq ikybos iesq, es nemaLa 1933: 97). Y Siaipjau ace ca de cosasq y cosaseliq ' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e neuZsimenama. Los p ime os es ca echizmai son i5leis i pe íodo de p ohibición p ensas, cuando o icialiji Li uania kalbabu o usq. P ime aisiais XX a. deSim mediais i ió y BaZnydios lengua l iZis, . y. ue abandonada ba ba izmq. Escogido en años i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, como paki o la eligión e mininai, o ue enunciada, p asidejus in ensi os de la 1916 eligión a5 l lenguaje co ecciones, anks esniuose ka ekizmas, nes no d a ca echizmuos a o q s e imybiq. I5 ca ekizmq ecopila I 158 unaZodZiai é minos de eligión y j l a ian ai , adiau pa e e minq coincide, o el i5 o al cons a de 613 ski ingq e minjis eligiosos y 125 j L a ian ai 3. Mayo men e as a sus o ígenes unaZodZiq eligión e minq - 439 é minos ( .2 I pa . ). 2. Nelie u iSki é minos Be eik eddalis ca echizmuose a o l unaZodZi l eligiones e minq es (Z . nelie u i5kais, . y. nelie u iSkos o ímes I igu a.). Siame a ículo es animos o ímes, eligiones e minis a se conside a ex animybes, los llamados in e nau inos LodLiai y iejos skoliniai, que son odos5ka adap aikq al lie u iq lenguaje sis ema e,,ieina bend ines ! Fundin[ de la lengua Zodyno ond4 Religiones e minq a ian ai a ículo neap a iam . a Nus a an e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko es udio Lie u i4 lenguaje leksika (1990), D. U bo Ma y)no Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo abajo Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio a ículos K is ijono Donelai- in e nacionales: Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 kalbos slo izmai Sen4j sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), ambién K. Kink inos ai ais, Ri i4 Bugynu, iodLi q liaisnais (1996, 1985, 2001, 2003). Además, Ziu e a K. Alminauskio dak a o dise ación Die Ge manismen des Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches (193 W i e buch (1955 1962), P. Ska dZiaus D ie sla ischen Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) y A. B ickne io Slon,ni k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po 4). 46 i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI" (Jakai ien€ 1980: 6l). Cómo a5o A. sabaliauskas, seniesiems skoliniams (a los mayo es de edad) ,,daZ mayo ía ne u ime sa q pakai alq a sinonimq" (Sabaliauskas 1990: 228). Sky ium abo dan e mininos, u in ys es animas o igmes suda omqjq daliq. Tai hib idiniai (o mi5 ieji) e mina;. I5 odo nag inejami 141 di e en e nelie u iskas y 33 hyb idiniai e minai. I pa . VienaZodZiq eligiones e minq pasiski s y nas según kilmq (%) l. In e p au iniai e mininai 2. En ca ecismo i5 odo encon a 34 in e minables eligiones (maLial desim adalis e mininai nei is l unaZodziq e minq). In e conec ados Zodziai, como los iejos skoliniai y ex animybes, son ellos daZniausiai Cómo Zinoma, skoliniai. p es ados a a és lenguas in e pininkes, adiau algunas eces di ícil p adin[ de e mina Sal in[, no a as eces y a pini (o a pinius). 47 2. l.l. Lo yni5kos kilmds in e nacionales e minai. Ca eekizmues la yni5k4 u indiq in e p au ini l e minq s p incipalmen e as a pama 4 - I 9 e minq: absoliuciaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us), ce emoniaja MRK 3 30 (lo . c ae imonia), de k e as MRK I 0 I (lo . dec e um), despe ac ij a MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48 (lo . despe a io), dispensas MRK 399 (lo . dis pensus), in enció - MRK 297, Y K27 (lo . in en io), TM 87 (lo . ca denolas ca dinalis), clé ico (lo . cle icus), TM 135 comunija MRK 330, TFK 36, TM | 26 (lo . c o m mu n i ken as TFK 37 Q 22 193 e k a ij o), ko mu n 6), ko ns c a MRK 330 (lo . consec a io), mons anciaMRK323 (lo . mons an iq < mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123 (lo . hos ia),p ocesya MRK 323 (lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 y 2.1.4) elik ija MRK I 82 22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s i5ski a no p óximos4 Sal in[, g upo (así mismo según como o os es o se hace con in e nacionales e minales (2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1, 2.1.2.2, ne ) el impo e 2.1.2.2), o según inicia (daLnai de e mina , de las indemnizaciones po pé didas y ganancias que se impu an a las emp esas nes no acil a neimanoma) a a és de las in e conec ados lenguas LodLiai djo. 2.1.1.1. kilmds Ras as gau as Lo yni5kos de eligión, é mino e minaso lengbas. pe sla q uno é mino gau as pe sla us (Sis sepa ado, po que se discu en po neZinoma, pe ku i4 sla q kalb4 él a ejo i lie u i kalb{, adiau su o iginal Sal inis al o ius la ynq lengua: MRK 176, TM ll0 es (lenk. ol a z, b us. anmap < lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as; amojasis íc ima 22 20C ; T 22 2001 son namai, a,,al a is o iikis") al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij | 7. 15 S aipsnyje e mininai a5omi y. K. Pal a oko aiyb4 nes ca equismo según l9 6 me q, . Tikybos mok.slo o esandius ne iks aiyba casi no di ie e del muchos casosjq conside i i co ek u os e o es. el Siandienines aybos, lumus mayo Z demesys posible Dado asigna se unaZodZiq e minq kilmei, a ian es noap a iami. sky ium (incluido el alqui án) 16 Salia ejemZiq pa ay i ab e ia u as indican en el que ca ekizme se usa el é mino, a azi5ki ci is la página, i5 del cual ellos omi i (daZ es o es p ime o no be s paja ojimo[, caso]. Po kab elio esan is indica as as skaidius en el que discu ido é mino Sal iniq a ículo a ian e. p esen ados gale. ab e ia u as '1 T22 al o ius kildinamas i5 la ynq de idiomas. A. Sabaliauskas sólo (1990: 253), P. 36), J. Ska dZius (1998: 86), J. K uopas (1998: Kabelka (1964:24) y E. F aenkelis (1955: 8) indica que en ca ecismos usado Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe sla q ( . y. lenkq o bal a usiq) el idioma. 48 2.1.2. kilm6s e mininai, Lo yni5kos ob enido po lenkq kalb4. En ca ekizmu Mol<slas Rimo Kq aliku y Tilq bos mokslas se u ilizan y pe lenk l kalb4 Lod1iai ob ene la ynq idiomas (2 é minos)'. ad en as MRK 79, 333, TM 109 adwen ,lo . (lenk. ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk. suma <lo . suma). 2.1.2. G eikiSkos in e nacionales e minai. kilmOs Ras i sólo 5 eligión e mininai, ku iq pi minis Sal inis es g aikq kalba: an i ona TM 11 (g . an iphonos), MRK de balsamo y sus de i ados 315 (g . balsamo ITZ l%6 indica que balzamas a ejqs i5 a abq idiomas)), diakonas MRK 380, TM 135 (g . diakonos), pa ia ca MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs), subdiakonas MRK 380 (lo . sub.- g . diáconos). 2.1.2.1. G eikiSkilmds ob ene pe lo ynq Ras i ienalodLiai e minai, ob ene pe lo ynq kalb4 e minai, kalb4. 3 (linguas in e mediininke s de e mina di ícil, es g aikq josT22 no minimos), Sal inis habla: adiau jq inicial he é ico MRK 23, 335, KK 22 ( o . hae e icus < g . hai e ikos Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001 2003, e e ikc s < g . hai e ikos), ca álico MRK 25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus < g . ca ólicos), ca ecismo MRK 386, TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus < g . ka dchismosYai kTZZ 2003, TZZ o as en indicado, que o iginó i5 g aikq o lenguaje). 2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, ob enido po lenkq kalbq. En ca ecismos y po lenkq gau as g iki5kos se u iliza kalb4 o imes e minos psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238, plg. T22, donde se indica sólo g iki5ka o ime). 2.1.2.3. G eikiSkos kilm€s e mininai, ob ene pe sla q lengbas. Ras i 2 eligión g aikq ob ene pe sla us, adiau jq o iginal Sal inis e mininai, son habla: (sen s. c Hbzeilb< angelas TM 12, 76 g . angelos (Dac ,lep 1967) 8, e angeli.ja e angelia MRK 18, TM 83 (lenk. 32, < g . euangelionU bas 1998: I16, ZZ lqX,1985, plg. 2001; Yai kTZL 2003)'e. 8 Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a s a ybe(LKZ I l94l). Sla ybejl iempo (1998: y P. Ska dZius 87), J. K uopas (1998: 84), D. U bas 19). (1998: ZodZio T22 g aiki5ka Kad Zod2io en o igen l%6,2001;Yai kT22ZOOI. indicado ange as inicial Sal inis habla, abejoniq es g aikq kadjis nekyla, adiau necesi a paZyme i. ob enido pe slanl kalbas. e J. K uopas en el abajo Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indica que e angelija es g ikiSkos o imes Zodis (K uopas 1998 227). 49 2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e mininai. Ta p kalbamq unaZodZiq e minq es solo uno Zodis, cuyo inicial Sal inis es heb ajq habla, es - mana MRK 79 (g . manna<heb . me). 2.1.5. Apibend inamosios no as. Pe lenkq a o o sla q kalbas, posible adiau del asun o, a djo nemaLai iS a dy' q e minq, Sios TZ en e Sal iniq mencionos a a ez. Qué más que es quin adalías unaZodZiq eligión e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis - g iki5kos o ímes. También encon ado heb aji5kos o ímes lodis mana. Como is o i5 ejemploZi S odos los é minos in e nacionales son consumidos y aho a. In e nacionaliniq ienaLodLiq e I i gij o s e minq consum imas ca eekizmuose (maiau con ni deSim adalis conexgs uo, que ka alikq eligine leksika ue c eama baZny ines idiomas la ynq unaZodZi l e minq), ma y , es pag indu. 2.2. An igos skoliniai2o Sob e anuosius debinius es i ai iq nuomoniq. Uneni bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i o os Zodziais, o os Ijuos Ziu i ole an i5kiau (J. Jablonskis, K. B[ga). Zymusis ex animybes como abelnas, kalbininkas K. B ga a me e okias ab ozas, ab ilsas, adyna...,be eike consumi lie u iq kalbai eque idos anuosius skolinius, pa yzdLiui, idklas, kunigas y k . J. Jablonskis,,pa eisino comunesineje kalboje bemaL odos los anuosius skolinius, a o os aún has a apa eandan a5 ui. mediZu amiais a ejusiq 15 skoliniq palaike aquellos, quienes a mdse nou ejo lie u i5kq a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca ekizmuos u ilizados 36 los iejos skoliniai (más que penk adalis skolin l unaZodZiq eligijas e minq). 2.2.1. I5 sla q kalbq ob ene los iejos skoliniai. I5 sla ,q kalbq2 ob ene :0 Mosclo a ículosniq en colección Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a Vaicekauskiene p opo ciona okiq G. Thomo senqjq skoliniq apib eZ i: ,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai y mo ologiSkai, uZiman ys impo an e4 luga 4 en la leksineje-seman indje sis ema lingüís ico, ne u in ys con o midadmenq, mejo - pasolin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalmen e codi icados posi i amen e' (SBK 2004: I l). Apib eZ is ne a iksli, po que, como Zinoma, skoliniai puede u e i a i ikmenq puede b i i (i daZniausiai son) skolinami i5 kaimyniniq kalbq y pan. 2) S aipsnyje skoliniai i5 sla q kalb l ski s omi I lenkybes, bal a usybes, usybes sla ybes, a sla ybiq g upe se asigna i en onces, cuando neai5ku, i5 cuya sla q idiomas Zodis ienesu a iama, es hyb idiniai e mininos, e mininas, u in ys o comunes4 con sla ais p eesag4. (A igos en gua dia de 50 2egnanie - hegnojimasls TM 5)43. Kalbininkq opiniones.) a la e osas Además, as a lenkybiq (7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq y heb ajq kalbq. 2.3.1.1. G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 odo encon a 2 pe lenkq kalbq ob ene es g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis angelus kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . < < g . angelos - angelasTM 5)aa, MRK 40, KK l0 (lenk. a caniolas a choniol <lo . a changelus < g . a changelos - a cángel TM ll). 2.3.l.2.Lo yni5kos kilm€s lenkyb0s. Moksle Rimo Ka aliku consumami 4 e mininai, ob ene pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek. o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5, plg. F aenkel1962: 13 - auka TM 123), aplo ka MRK 377 (lenk. opla e k < ok. o b I | 9 e s aE < lo . o b I ese MRK a a B i.ickne 7 4: 25 8 3 80), m ai o (le m aj e s a < lo . 6)45, s u m aj e s a s, kilm. n ij a MRK aj e a i c s T ZZ 193 95 (lenk. es ación <lo . s a io). J l inicial Sal inis - la ynq habla. 2.3.1.3. Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a sólo una ex animybe, ob enida a a és lenkq kalbq cuya o igenme heb aj 13ka: mesijos:izs MRK 70 (lenk. messjasz, lo . baln. messias, g . Messias plg. < heb . ma|lach Yai kTZl 2003). Bl ina no e i, que lenkybes de con enido eligioso lib os en adosi Lie u oje como locales lenkq idiomas, da ad. polszczyzna li ewska, e ec o 142). Lenkq habla i5 no hubo a le o (Zinke idius 2000: p adZiq conside ada lengua, que p ie5q cuan o más, ella ue lengua de eligión, a ejusi con ka alikybe. I5 mencionadas medZiagos e , que Nau inio egene izimo como cambii e lenkybes kunigo poZi[me ais, ya min€ a, is i lenkq kalbq. K. Pal a oko ca ekizme ne a oiamos. a Zodis iegnone DZoi D2, desape cebido, adiau consumi p opo cionado acciónZodis 2 i(s) i edegno iegnojimas(es). Ma yl, iegnonq puede conside a se ne eik ina s e imybe, pe o conside a y su da iniu. Zegno ils) aip pa plg. lenk. es posible kilgs i5 lenk i del lenguaje, 2egnac siq 1990:229). (Sabaliauskas ZegnoniLKLey apa eik a no como s e imybe. 'a En el e imologís ico enkq del lenguaje Zodyne se indica, que lenk. a iol emp diau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5). o: TZ I%6 que hay a5oma, kilEs e minas i3 i alq idiomas. 5'l 2.3.2. Sla ybds. Tikslinga ski i da ien4 ba ba izmq g upQ - sla ybiq, cuando neaiSku, i5 cuya slalq lengua del 28 ales ob enido Zodis. I5 e mininai (bemaZ du o al encon a penk adaliai s e imybi$: ace caka KK l0 (bnx. one ca, le . opiekagloba TM I l2), apiekilnas MRK 169,419, TFK 13, KK 14 (b us. one g, u, lenk. globejas asaba MRK opiekun TM 9), - 41, TFK 11, 32, KK 8 (lenk. osoba, us. oco6aasmuo TM 6), a puskai MRK 323, KK 38 132), KK 11, (lenk. pe don, - omnycKa- 39, g iego us. MRK loidaiTM 36 (b us. ?pox ,lenk. g iezech- - nuodeme TM 7), inas MRK 240 (b us. zpol Hb ,le- TM nk. us. 89, g zeszny, zpeu ua il - nusiddjqs nupuolqs TM 100), MRK g ieinil as 54, 91, TFK 18, KK 9 zpewnlx, lenk. (b us. g zesznik, us. zpeumuK - nusidejelis 5), e e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK 35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue - bausmd TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I 59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk. I is miloi ,b us. u i ac4a - maloni TM I 0), n sl s MRK 49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us. Mb c b,lenk. myil - min is TM 78), nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '. nadzieja, uadsen b us. - il is TM ll), ju iega MRK (lenk. p zysigga,b us. 186 npucnza), p o a MRK 20 (b us. npaea, lenk. de echo), odaMRK 107, TFK 12 (b us. pada,lenk. ada - consejo TM 9), ona MRK 95 (b us. seño ,lenk. ana), s ona MRK 75 (lenk. cman), KK I 1 s an,b us. sumene MRK46, TFK I 6, (lenk. s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo TM l eseld 25, MRKK 237,.KTF 9 (lenk). b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le wesele,b us. ancen e **ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us. g, - es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us. aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a - il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk. wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH - isak mas TM 7). 2.3.2.1. G eiki5kos kilmds sólo una g oma a sla yb6. Ras a sla ybE MRK 2l ( us. zpa oma,plg. g . ypdppc a 1986:451) (Dac ep es g eikiSkos o ímes. l9l6 años i5leis ame K. Pal a oko Tilq,bos moksle unaZodZiq eligiones e minq cuales bn q puede gau omis i5 sla , l I5 conside a s e imybemis, ejemZiq obse a , que p incipalmen e sla ybiq es kalb neap ik a. Moksle Rimo Ka aliku. 58 2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos moksle ne as a y bal a usybiq, ku iq u ilizada (7 é minos, en o as ca ecismos m ielnykas de5im adalis s e imybiq): MRK 82 (b us. uyui c), milka MRK 57, TFK I l, 25, KK 46 (b us. MyKq - koniia TM 80), p ie elis MRK 157 (b us. npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 (b us. c epqb - mi is TM 9, mi imas TM 90), sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us. cyd - ibunal TM 9l), sudicia MRK 46, 102 (b us. c), suyden MRK 21, TFK 13, KK La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. 9 (b us. csem - mundoulis TM 73). Todos bela usebes consumidas En Ciencias R i m o K a a I i ku, maZiau jq as a T u mp aj e Kun. F i I o c h o w s ki o ka am e ki z m y e Ka akizmuose ka el ikiszkuose. 2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos moksle se u iliza sólo una okie ybe (1,4o s e imybiq) - podZiai 120 TM (plg. ok. dial. podi, pod Alminauskis 1931 : 103, plg. ac ual. ok. die Pa e - lo"iki o e ai TM 120). Ki uos ca ekizmuos okie ybiq neap ik a. 2.3.5. Apend inamosios obse aciones . 7 | gij s eli igualolodi os e minas (apie I5o/o isq unaZodZiq e minq, L . I pa .) es s e imybes ii sla q y ge manq kalbq. Se a a de ex animybes (algunas, ej., g iekas, mylis a, pekla, sme is y k ., encon amos ya M. MaZ ydo en los esc i os), ku iq em a e i a a mucho que algo emp ano e que XIX a gale. - XX a. p adZioje. Tadiau Sis pe íodo - es un cie o l[Zis, cuando el ue a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq y sus u us. Ca ecismo Mol<slas Rimo Ka aliku, T umpajame Kun. Filochowskio ko ekizme e Ka akizmuos e ka alikis zkuos e g e a s e imybiq sinonimi5kai son consumidos Li u i5ki é minos de eligión, p z.: cna a MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18, TFK 42; duiia MRK 29, TFK 8, KK I I - espi i uia MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia MRK403. 422-i ake MRK l2l; y asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15, KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - in ie no / MRK 42, TFK l3; a puskai MRK 323, KK 38 - a laidai MRK 70, TFK 35, KK 38; mylis a MRK 17, 18, TFK 17 *malone MRK46, TFK 10, KK 12; sme is También es posible que se p oduzcan cambios en el endimien o de las ope aciones. MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s TFK 17, KK l6 y k . Suma es ablece , pa a el cual - lie u iSkam o p es in am - al é mino concedida p io menybe (ese apa e ema del a ículo). Ponsebe a que en los ca ecismos imami usa lie u i5ki é minos de eligión, a jq sinóniminie aliennos o ímes e mininai asomi (ce emonijos) 59 skliaus os , ej. '. apeigos bainyiio.s. y. MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e (lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301, sang e kaniia (muka) MRK 319, malone (mylis a) De Dios KK 12, nus ojimo espe ies (nodie7oy' MRK 431, in ie no (pekla) MRK 144, (iiudas) MRK milag o (iiudas) MRK 81, Zenklas ex imas o igmes p esen ados 23 y k . A eces jung uko o,p z. : o iciigos ó ce eminiiios bainyiios e minai i en os MRK 419, BaZnyiios o iciigos (oba ce emiios) TFK po 40, milaguklc s ó ii idas MRK 8l y k . No sama a i k5diai, consum ej. (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina milko i 120, sme is (mi imas) TM KK 16 y k ., o skliaus uas p esen a el in e nacional LodLio equi alen e, ej.: despe acia (desminimien o) MRK 43l, Comunija (o pa icipación) TFK 36 i k . I5 de odo eso puede sp ps i, ca equizmuas que aama lie u ejimo di eccimi. Es o e K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle. 3. Semiau Li u i5ki unaZodZiai e mininai En ca ecismos as a unaLodLig, eligiones ennin -5 quienes son híb idos. Híb idas se conside an LodLia| u in ys sus p opios o ímenes y skolin q ZodZiq cons i uom4sias pa es (KTZ 1990; LKE 1999; Keinys I l5)47. I5 de 1984: odo encon a é minos híb idos. 33 Veni hib idai en ac ualine comunesie lie u iq kalboje son a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis MRK 174, panele TM 82; c iks iji nas MRK 308, pasninka imcs MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548 mui ininkas 22, MRK l2l, KK iegnojimasis TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9, KK27,39, TM 8, pagonys | TFK 19, panys eKK42,MRK 280, yskupys eae MRK 118; o os no uso inos (20 e e ia a6 p esen ada y sude iniq em inq ejemZiq. a7 Hib idai kalbininkq es incomodai apib eZiami. Pa yzd2iui. A. Pupkio opina que los híb idos son,,nega i amen e codi ican LodLiai, conin ys iS ki q kalbq pasiskolin q da ybos elemen q (p ie5dell a p iesagq)" (Pupkis I 980: I 06). B K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i iempo ge manizmu (Alminauskis l93l:75). A. Rubinas en el a ículo D asinink4pa adinimai y j4his ija a{o,kadkunigdik- i is pasida y as i5 ZodZio su nobnigas,,ka alius" apéndice -alkJln (Rubinas 2001: 191, da plg. Kabelka 1964:120; B[ga 1958:546). ae Ano S. nomb inimai Amb azo, su ie q apesaga -y e es,,pamo emiui is e s i ii sla q kalbq" (Amb azas 2000: 70). LKG sob e sla i5kq apéndagos kilmg neuZsimenama (LKG 1965: 3 l0-311,402). 60 minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK : b o kas ge 40950, n o b ai nu m as KK 49, TFK 12, MRK 433 (plg. nobo2noic); lenk. 49, MRK 42, KK ge adej s e 54 (plg. hib . ge adejas, TM 12 ya se u iliza ge ada ybe), MRK 64 nep ie elys e (plg. nep ie elis); nei s a a TFK 10, MRK 214, nep ie elis hib . 17, MRK 157, TFK2I,pa iikada KKMRK39T (pIg. iikada-lenk. szkoda LKZe); ap m ij i m a s MRK 40 8, a p a k u a i s I oj i m a s TFK 3 5, ap i e a oj i m a s MRK 330, 76, blagasloniimas MRK 31a (plg. bendición TM 101), b I uznij epaku a oj mas imas p iega imas MRK l9l:' MRK I 85, n i TFK 10, da byg iek s TFK 27, imas KK 37, paku a oj p adiiog iekis TFK 27; MRK 374. k yie o ojas MRK 158, nuk yie o o I5 o al as a 20 hib idiniq unaZodZiq e minq, u indiq es animas kilmes (lenkq kalbq), . y. no iejo skolinio o in e nacionalinio Zoa sla . 'q dZio, y pa es. sus o ímes o cons i uom4sias (p ieSdeliai p iesagos) Teniendo en cuen a, que ca equizmas es edac a - XX a. comienLioje, queis a, que en ellas hay XIX a. gale ne a nemalai hib idiniq eligiones e min l, ypad que is penk adalius conside a s e imybiq da iniais. Siandien puede jq 4. I5 ados l. inal XIX a. - XX a. p adLia ue espa aus ac uales bend ines lie u iq lengua kD imosi pe iodo. La e minija de eligión en onces e a nusis o ejusi, la e minija de eligión sólo muy neg yna. Desde XX a. p adZios es una mejo ísima Tai le ne dauge lis emaq. Tadiau bene i5 su a ky q. más impo an e ue consecuekli y di ecinga ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. J. Tij[naidio, A. Vy a o, J. Tumo, Madiulio y k .) i kalbininkq (K. Biigos, J. Jablonskio, J. Balcikonio. J. Slapelio y k .) eligiones enninijos a kyba. 2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq ka ekizm l e minq lingüinei aiSkai po eikio pokydiai, nekalbiniq eiksniq u ejo lie u iq kalbos nuo p iklausq (lenkinimo, okupacijq, imp udos emba go y e c.). 50 Plg. lenk. dob oi, s. b us. do6podei. Es a ybines lie u iq lengua comisiones con i madoame conside ado DidZiqjq del -dejes se ZodZio elemen o. lenguaje klaidq sq aie s e imu a ibuye a Klima isanda os (LKKN 1998: 149). Kalbininkas klaidU J. ZodZiq cius Ge addjus, niekudeias g ynai lie u iSki (s aipsnyje pik addjas, ZodZiai) que i ode, Li u i5kas Zodis, y no ge adOja,s es pu nai hib idine sla ybe 2000: 64). (Klima idius S aipsnyj e aún es adicional- conside aomasi nuomonds. 6l 3. Noelie u i5ki é minos de eligión has a l9l6 me q i5leis uose muose Mol<slas Rimo ka ekiz- Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio ca echism, Ka okizmai ka alikiszki cons i uye casi eddal[ isq unaZodZiq e minq (Z . I pa . ). 3. I. Nag inejamo pe íodo ca echizmues usa in e nau iniai e mininis (24,1%o nelie u i5kq e minq) y senieji skoliniai (25,5o/o nelie u i5kq e minq) i5 esmes no cambiis i es ebe a ojami e aho a. 3.2. Mucho más en e nelie u i5kq e min l 1879-1903 años iSleis uose es án s e imybiq (71) - algo más de la mi ad ca echizmuos nelie u i5kq unaZodZiq eligionijs e minq (50,4%i). Siq dienq poZiii iu nag inejami unaLodliai e mininai es imonija Elie u iqkalbos aidos me 4 kai baZnydios a5 ijoje ue pe einama I p esen einE bend inp lie u iq kalbq. 3.3. Kunigo K. Pal a oko Til ybos /o pu anai mokslene S2,2o- e minqy a lie u i5ki. Ca equizme se u iliza sólo una s e imybe, o iginusi i5 okiediq idiomas - podZiai 120. TM Así po kele qXX a. p adZios me q s e imi eligij os e mininai ue on eemplazados lie u iSkais. 3.4. K. Pal a oko ca equizme usados los esa o igeninos eligión é minos, que no ienen lie u i5kq pa yzdLini, a i ikmenq, senieji skoliniai (baZnyiia, pagonis, po e iai, pasninkas, k ikiiionis, yskupas y k .) y los é minos in e nacionales (ca dinolas, sac amen es, an i ona, diakonas y k .). 4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l ka alikq ka ekizmq e minija i5 esm6s o o. maZai KK Ka akizmai ka alikiszki. MRK TFK Sa , N l con Lemen o iu y Minis an u e , Bi enai, 1903. Mensajes Rimo hsu eicalingiausi d0l aik4 y imoni4 p aszcziok4 Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as y segunda ez a spauslas, Vilnius, 1879 (con pie3 uku - 1888). T umpasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku TilZe, 1901, edia laida). py as, (con Pal a okas K. Tilq hos mokslas Ls o ija 1S . i Ca ecismo), Pe apilis, 19 6. LITERATURA A lminauskis K. 193 l: Die Ge manismen des Li auischen 1. Die deu schen Lehn- w i e im Li auischen, Kaunas. 62 A m b a z a s S. 2000: Daik a a dii4da ybos aida2,Vilnius. B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos uid audimo aikas (1865-1904 m.) 3, Kaunas. B i 2i 5 k a V. 1990: Aleksand ynas 3.2-asis ( o og a uo .) leidimas, Vilnius. B ii c k n e A. 1974: Slownik e ymologiczny jqzyka polskiego, Wa szawa. B I g a K. 1958: Rink iniai ai ai I, Vilnius. B ii g a K. 1959: Rink iniai ai ai 2, Vilnius. B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius. D a m b a u s k a s - J a k 5 a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in- klnys, Kaunas. D o in as V. 1986 Pag indines leksikologijos sq okos,Vilnius. D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26. D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Mlnius. DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Vilnius. DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZo2000: Daba ines lie u i4kalbos Zodynas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi- mas). E c k e R. l97l: Bal ische S udien,Be lin. F aenkel E. 1955 Li auisches e ymologisches ll/ci e buch l. A p i ekiuo i, Heidelbe g. F aenkel E. 1962: Li auisches e ymologisches w ) e buch2. p i yke i - z olgai, G i ingen. G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos me men s, ilnius. Gi i ien€ J.2003: Leksikos g yninimo polinkiai bend ines lie u iqkalbos is o ijoje. - A chi um Li huanicum 5, 391-410. Jablonskis J. 1933: Jablonskio ai ai2: S ie imo eikalai. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1934: Jablonskio ai ai 3: Rai bos dal1,l111i. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Ja k a i i en e E. 1980: Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius. K ab e I k a J. 1964: K is ijono Donelaiiio ai yleksika,Vilnius. K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos hib idai (sq oka, usys i nonniskumas). - Lie u os TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius. K e i n y s s . 2000: I5 A. Damb ausko kalbos i e minologijos eiklos. - k minologija 7,3247. K e i n y s S . 2004: Te minologijos aida. blkle, aidmuo i uzda iniai i XXI amiiq izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ: K< z i m ie u i G a i en iu i a m inll, Vilnius, 219-239. Kl ima i dius J. 1998: Ke u i alkoskelinukai. ,Gim oji kalbalO, 10_14. K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas, niekaddjas - g ynai lie u iski zodziai. - Ac a Linguis ica Li huanica 42, Mlnius, 58-65. Kl ima i d ius J. 2002: Ka ekizmo kalba- kalbos ka ekizmas. -Kalbos kul u aT5. 105- 19. 63 K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ailai,Vilnius. KTZ l99O: Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas. Lebedys J., Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as. - Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135. LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o pe d ij a, Yilnius. LKG 1965: Lie u i4kalbos g ama l a, Vilnius. LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene, Vilnius. LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas. LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius. LKZ I 1962 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ x l 1986: Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ XX 2002 : L i e u i 4 kal b o s i o dy n as, Vilnius. LKZe: Lie u i4 kalbos iodynas, Vilnius. www.lkz.l . LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Mlnius. LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius. LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys, Heidelbe g. LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius. LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. I . A-P. Suda e E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas, Mlnius. LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas, Vilnius. NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje. -NaujasisZidinys Aidai718,2005. P al i on is J. 1995: Lie u i l aSomosios kalbos is o ija, Vilnius. Pa aisy ieji Po e iai 1909: Pa aisy ieji Po e iai. Vado as 14,107 129. Pu pk i s A. 1980: Kalbos h l u os pag indai, Vilnius. P upk i s A.2005: Kalbos kul u os s udijos, Vilnius. R u b i n a s A. 200 I : D asininkq pa adinimai i jq is o ija. -l c a Linguis ica Li huanica 44,189-200. p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius. S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius. SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius. S k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius. S k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius. Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P. Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309. Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a. Pu b I ic is i ka, Vilnius. 64 22 1.9Ze: Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda, Klaipeda. 22 1'9SS : Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius. 22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas. A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius. Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas, Vilnius (e. leidi- mas). U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius. U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai. - Kalbo y a 4, Vilnius,387-390. U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai. - Bal is ica 27 (l), Vilnius, 4-14. U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius, 9l-101. Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o., Vilnius. Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds kalbos iSkilimas, Vilnius. Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais, Vilnius. Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius. Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe i kalba. Senqj4 ai 4kalba. XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius. @ a c na e p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui c oeapu pyccKozo n3b Ka l, Moc na. O a c e p M. 1986: 3mu onozu,lec cuil cnoeapu pyccKozo 3b Ka 3, Mocx a. NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h CENTURIES Summa y Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes ields o e minology - he old bo owings ( o ins ance, ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios (Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos (Eas e )) came in o Li huanian be o e he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y - in 10 h-121h cen u ies. The begin- nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas (The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he oldes o all p esen ly known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical Lu he an ca echism Ca echism sa p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 . This a icle analyses one-wo d non-Li huanian o igin e ms o eligion used in Ca holic ca echisms om he end o he 19 h and he beginning o he 20'h cen u ies. This pe iod is no a andom choice, because he li e a u e o he Chu ch and i s language a ha ime we e co up wi h ba ba isms. F om ou Ca holic ca echisms published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku (Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. 65 Laiszgan o e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed by aiszgan as) (1901), Ka akizmai ka alikiszki (ca holic ca echisms) (1903) and ilq bo,s mokslas 1S . Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching o Religion (Holy His o y and ca echism)) (1916) by he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s, we e picked up. some en.ns we e he same, so i made 613 di e en e ms and 125 hei a ian s. The majo i y o one-wo d e ms - 439 e ms - we e o he na i e o igin. This a icle in es iga es l4l di e en e ms o non-Li huanian o igin and 33 hyb id e ms o o eign o igin. Non-Li huanian, i.e. e ms o eligion o he o eign o igin a e so called in e na ional wo ds (34 e ms), ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms). The absolu e majo - i y o in e na ional e ms (33 e ms) a e de i ed om classical languages - L a in(ak as (ac , no e) TFK 43, os ija (hos ) KK 30, MRK 322,TM 123, sak amen a (sac amen ) MRK 16,79, 138, TFK 9, KK 22,TM 72, 85) and G eek(an i ona ( e sicle) TM ll, balzamas (balsam) MRK 315). Some in ema ional e ms came h ough Sla onic (Belo ussian, polish) languages, o ins ance, al o ius (al a ) MRK 176, TM ll0, ad en as (ad en ) MRK 79, 333, TM 109, angelas (angel) TM 12, 76 and o he . The o igin o old bonowings a ies. These ca echisms ha e majo ily old bonowings om Sla onic languages, o example, bainyiia (chu ch) MRK 25, TFK 20, 25,KK.lg, TM 7,88, g abas (co in) MRK 75, KK l5 and o he . This is he oldes laye o Li huanian e ms o eligion. The e a e many ba ba isms in ea lie men ioned ca echisms (71 e m): polonisms (ab ozc s (pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o osa y) MRK 50), Sla onicisms (apieka (ca e) KK I 0), Belo ussianisms (m ika (su eing) MRK 57, TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s) TM 120). The end o he l9'h and he beginning o he 20'h cen u ies is he pe iod o he as c ea ion o common language. A ha ime e ms o eligion we e al eady es ablished, bu he language was com p ed wi h ba ba isms and was no pu e. In he begim ing o he 20* cen u y he e we e a emp s o no malize enns o eligion - ba ba isms we e changed, in ema ional e ms and old bo owings we e le . In he wo k o he p ies K. pal a okas Tik bos mokslas (The Teaching o Religion) e en 82o/o o e ms a e pu ely Li huanian. In his ca echism he e is only one ba ba ism om Ge man language - podiial (godpa en s.l TM 120. Fu he mo e, ba ba isms, used in ca echisms published in lg79-1903, we e changed, o ins ance, di ma ond MRK 108, TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns 120 TM (con i ma ion) , iysiius MRK 63, TFK I 7, KK 16, 37 - belleza TM g9 (pu _ ga o y) and o he s. A e he bishop Pal a okas he e minology o Li huanian ca holic calechisms ha dly changed. Au5 a RIMKUTE Lie u iq idioma ins i u o P. Vilei5io g. 5, LT-10308 Vilnius E. pa5 as [email p o ec ed], [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] Recibió 2005-10-25 66