scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

1910–1937 m. lietuviškoji statybos terminija (iš turimų išteklių)

Robertas Stunžinas

Full text

Terminologia | 2007 | 14 125 19101937 m. terminia de construção liteviškoji (dos recursos disponíveis) RoBERtAS estUNŽiNAs Instituto das línguas Lietuvių Lituviškoji statybos terminija, como e em geral toda a terminija técnica, formular-se no meio do século XIX. Naquele tempo periodicos L. Ivinskio1886[…] 188 calendário (1846-63) […]Keleivio[…] (1899-1880), […]Aušros[…] começaram a […] artigos de popularização da ciência e conselhos agrícolas […] começaram a encontrar terminos de construção, por exemplo: molis Ivinsk (1849, 31, 1849 Ivinsk 30, Ivinsk 30, plitos 56, incendiados LTP VI (1849), Ivinsk 18, Ivinsk 18, Ivinsk 18, Ivinsk 18, Ivinsk 45, A. na primeira metade do XX a acelerada evolução da terminiação da construção lembrou a aparição da especialização da construção literatura (construção mokomųjų knygų, construção periodikos) e em geral a construção ciência expansão 1922 m. Kaune abriu-se a Universidade da Lituânia, logo apareceu primeiros lietuviški statybos vadovėliai. Neste artigo aborda-se 19101937 m. construções de ciência, de ciência popularizados, de construções periodicos e kt. publicações (šaltinių sąrašą žr. straipsnio pabaigoje) terminija de origem, sandaros e raidos aspektgiais. Investiamąja material a constituem diferentes1 1393 (806 monoverodórios e 587 compostos) sua hereldėtosios e skolintinės nonarptautinės leksikos bases criar e próprios meios de linguagem fazer termos. Em relação aos grupos temáticos, são termos que introduzem construções e suas partes (27%), materiais (20%), meios (17%), ações, processos, estados (16%), características, propriedades, grandezas (6%) e outros assuntos concretos e abstratos relacionados com a construção (14%). Falando sobre monojodžius terminos de construção, sobretudo menėtinas semantinis terminos criação. Semantístico criação de termos2 maneira de nominação, quando principal ferramenta de criação de termos é a palavra semantístico desenvol1 Aqui separadamente não contam-se variantes, i. e. formaliosas, a mesma função exibindo, regulares variantes de sandaros sonoras possuindo das mesmas unidades linguísticas (КРР 2003: 107). 2 No lugar do termo semantinis terminis kūrimas (Гринев 1993: 129) é usado e termo leksinis semantinis terminis kūrimas (plg. Прохорова 1996: 8; Татаринов 2006: 188). Robertas Stunžinas | 126 19101937 m. Lituviškoji statybos terminija... skirtini terminização maneira surgida termininai. Terminização simples (tarminių) palavras ou outros domínios terminos vertimas terminais (Gaivenis 2002: 18), significações expédias, sustencionamento, geralização e outra modificação e atribuição de outros significativos (Klimavičius 1996: 6). Em relação à expansão semantína de palavras, terminização pode abranger mais um reiškinį da terminologia: 1) simples palavras semântica totalidade transferêlimá em terminus (Tatarinov 2006: 188), 2) simples palavras significativos especialização sussaurinização ou praplêtimá (Tatarinov 2006: 188), 3) palavras significativos transferêlimá (Keinys 1980: 6364; Gaivenis 2002: 52). De acordo com o que foi dito, devem ser principalmente destinadas termos que no significado correspondem a palavras simples3, ex: pedra JodelNorm 2, aliejus 32, Kind englis iv 48, apušėš Janu 18, ąžuolas Kind 7, diemantas JodelTechn 9, eglėš 18, 7, Kindis 1, molis 50, Kindis pušš 18, Januš 3, 9, 1922 tošis JodelTechn 156, žabai Vanag 28, Žabarai JodelTechn 29, žvyrtas Reis 13; apartas (habitatis namas) Stat I, 8, Vanagis 14, 15, 14, Zhukut, Zuk, 24, 9, 10, Zuk, 14, 14, 14, Ekst, 14, Ekst, 12, Bražská, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest, Brest Do fornecidos exemplos vê-se, que isso é principalmente principais ou primas significados de palavras simples correspondentes, vários materiais de construção, statinius, suas partes, outros assuntos de construção introduzirantes termos. Atskirai menėtini de simples palavras de especializações4, t. y. significativos susiaurimento ou praplėtimo, surgidê termininai. No caso de Reikšmės susiaurização a transferência do nome de um conceito em outro conceito ocorre de acordo com os atributos gerais do conceito simples, porém em conceito estreurinama aparece e outros, de atributos adicionais (Прохорова 1996: 79). Mais concretamente falando, a constrição de significado é característica de termos que adquiriram uma mais definida significação de construção, ex.: anga (langelis)5 JodelTechn 135, dėmė (plytos yda) JodelNorm 1, (pamatų) duobė Ekz 3, kartys (pagalhas, sobre as quais kraunama madeira) JodelTechn 161, (plytų) krosnis iv 18, kubilas JodelTechn 66, marka (duobė) StatM 1923 I 6, minklė (molio tešla) JodelTechn 117, (dažymo) padargai Ekz 6, skylė Kind 18. Reikšmės praplėtimas característico daiktų klases introduzirijantes termos, exemplo.: druskos 3 Terminai com pomrastaisiais palavras comparam-se baseado do acadêmico diccionário da língua Lituânia. 4 Às vezes terminização e especialização são considerados separados modos de criação de termos (plg. Гринев 1993: 129132), às vezes estes fenóškinia estritamente não distinguem (žr. Татаринов 2006: 188189). 5 Nos escliaustos corrktórios revisa-se o conteúdo do termo. tojimas (Татаринов 2006: 188). Neste tipo de terminos grupo, principalmente Terminologia | 2007 | 14 127 JodelNorm 1, pavimento Kind 13, krosnys Šimol 4, lubos (lubos e redangos) Šimol 4. Esta é uma gausiusių (sudaro sobre penktadalį de todos umažodžių terminų) e mais antigas grupos de terminijos do período considerado termos gausiai vartoti e XIX a. fontes, например: akmů LTP VI 56, smēlis LTP VI vidras LTP VI 56, źvira LTP VI 125, siena LTP VI 125. Com os termos destes gruposel constituída cerca de trečdalis de todos os termos compostos, por exemplo: pedra artificial Iv 7, čerpė molinė Kind 34, dailidinės durys Kind 27, kalamoji dzelis (ferro e aço) JodelTechn 170, kertuotinė dzelis JodelTechn 185, lydyta dzelis JodelTechn 171, molio pluktinės grindys Ekz 4, rūgšties nebijantis indas JodelTechn 144, Iv 144. Principalmente é terminos parede (32), brita (25), krosnis (16), molis (15), kambarys (13), akmuo (9) espécies de denominações, например.: drėbtinė siena Braž 2, lietinė s. Ekz 3, mollipė s. Braž 1, rąstinė s. 8, tuščiavidur Kindė s. StatM 1922 II 17, virbinėmoldrebė s. Braž 2, grãos brytų s. 2; Reis degta molio brita Iv 6, bem esgotadas p. Reis 14, ore djiovintos p. Januš 16, verde p. Iv 7, apdarinė p. JodelNorm 2, construybna p. JodelNorm 2, ugniaatspari p. JodelTechn 73, veidinė p. Ekz 5; krosnis com gasine kurykla Iv 64, k. su krintančia liepsna Iv 65, k. su paprasta kurykla iv 64, k. su paprastu padu Iv 64, k. sukamoji Iv 65; degintasis molis StatM 1923 I 18, очень liesas m. JodelTechn 117, m. com forteu rišim Iv 15, sedėdinis m. Iv 3, simples m. Iv 5, por gordo m. Vanag 15, perminkytas m. JodelNorm 1, cinzas m. JodelTechn 29, fogniaresistente m. 5; inv Iv hostimininkės darbo sernų valgomasis kambarys Januš 14; koringas (išakijęs) pedra JodelTechn 9, plokštinis a. / / Kind 29, skaldytas a. StatM 1922 I 18, tuščiaviduris a. JodelTechn 103. Nedidelê uma palavra dos termos parte constitui metaforiniai e metoniminiai termos. Em geral falando, metaforiniai e metoniminiai termos distinguidos separim potipiu de criação de termos semantico tropiniam terminų kūrimui (plg. Tatarinov 2006: 188). No caso da criação de termos tropino, apenas em parte baseia-se da palavra semântica motivou-se por um atributo semântico (tertium comparationis) (Татаринов 2006: 188). No entanto, no nosso caso principalmente isso é terminizar e especialmente especializar simples palavras de significados transfereltinhos (platei sobre isso será falado mais adiante). Nesse grupo, a absoluta maioria constitui metaforiniai termos. Termos metaforínicos encontram-se, quando segundo certos atributos conceitos especiais são comparados com simplesos e invociadas simples dos conceitos palavras (Прохорова 1996: 42). Nagrinėjamo período construção terminijoje daž- 128 Robertas Stunžinas | 19101937 m. Lituviškoji statybos terminija... niausiai ocorręs de acordo com as coisas ambiente humano: a) corpo humano, например.: (grūstuvo) cabeça StatM 1923 I 20, (trobos) griaučiai Kind 8, (stogo) kupra StatM 1923 I 11, (krosnies) padas 15, Kind (įrenginio) žandai StatM 1922 II 19; b) itens buitais, eg: grėblys (cemento maišymo įrankis) Šimol 71, (oro) guolis StatM 1923 I 16, patalas (žvyro e cemento luoksnis) JodelTechn 29, Kind 14, žvakė (dujino kuro vamzdis) Iv 75; c) valgį, por exemplo: tyrė (kalkių mišinys) StatM 1923 I 20, (plento) pluta JodelTechn 29, tešla Braž 1. Muito menos há termos de, introduzidos por animais, vegetação e outras coisas do mundo natural, ex.: bėbras (čerpių veržimo prietaisas) StatM 1922 II 18, gervė StatM 1923 I 10, meška (kalimo prietaisas) Ekz 3, sraigė Ekz 1, žiaunos JodelTechn 21; (mūro) žievė StatM 1923 I 21, žirnis JodelTechn 77; urvas (plytų deguso tunelis) JodelTechn 135. Abstaktivas metáforas são raras, ex: ardanti força Ekz 3, força criador (jėga) JodelTechn 188. cronologias e nominação ponto de vista maioria dos terminos metaforicos não é nova metáforas. Alguns deles podem ser encontrados e em fontes mais antigas do século XIX, ex: gůlis LTP VI 172, kepurē LTP VI 352, padas LTP VI 171, teszla LTP VI 167. Também é óbvio que grande parte dos termos discutidos é consequência da secundária metafórica nominação. Estes termos podem ser criados terminizando (specializando) as simples palavras de não-fundamentais e transfereltines significanças ou liaudies terminus, ex.: adata (parte do aparelho) JodelTechn 85 adata6 2. virbalėlis metálico, geralmente aguda à ponta, de várias finalidades e, portanto, de diferentes aparências; blynas (apskrita forma) JodelTechn 85 blynas 3. prk. algunhas suplotas itens; dūda JodelNorm 5 dūda 5. vamzdis; (grūstuvo) cabeça StatM 1923 I 20 cabeça 8. apskrita, drūtesnė parte kokio de coisa; dianteira; cimaūnė, cimaus; (oro) guolis StatM 1923 I 16 guolis 5. sluoksnis; (indo) gurklys JodelTechn 181 gurklys 4. indo, pescoço de garrafa; [gegnių]7 péjos Reis 24 péjos 3. apatinė parte de kokio coisa; meška (calimo aparelho) Ekz 3 meška 5. grelho com peskiu drūtgaliu aparetaisas basliams įmatšti, moliui plūkti e pan. ; padas (asla) Kind 13 padas 3. plūktinė klojimo ou pirkios asla, laitas, grendymas LKŽe. Isto vale também para os terminos deminutivos metapóricos, ex: akutė (yda, duobutė) Šimol 79, galvelė (detalės viršutinė dalis) JodelTechn 189, kepuraitė (tam tikras skliautas) Ekz 4, (kalkių) marškiniai StatM 1923 I 20. 6 Datomenys imti de Lietuvių kalbos žodino elektroninio leidimo www.lkz.lt 7 Laužtiniuose skliaustuose pateikti sudėtinių terminų dėmenys. apasciko konkrečiųjų metaforų, introduzimento metaforico principalmente é Terminologia | 2007 | 14 129 O resultado da criação de termos tropinio poderia ser apenas alguns metonimínicos termos. Metonimija mudança de significativos (semų kaitos) de acordo com certa concepção de espaço, tempo ou razão a ligação resultado (Татаринов 2006: 189). Nagrinėjamoje material em metoniminiais termos de acordo priemonę introduzido método de realização das obras, например: lenta (stogo dengimo būdas) StatM 1923 I 8, piautuvas (stogo dengimo būdas) StatM 1923 I 8. Estes termos criados segundo específicos terminologias metoniminius modelius8, isso não terminizuiti palavras da linguagem comum. Com metaforísticos e metoniminiais termos compostos de termos sudaryta nedaug. Os termos compostos com os termos destes grupéis constituem cerca de dezadalį de todos os termos compostos, por exemplo: ferroviárias dūdos JodelTechn 7, dūmtraukio galvutė Kind 18, plieninės gervės JodelTechn 19, železinis grėblys JodelTechn 66, triobos griaučiai Kind 8, gegnių kojos Reis 24, plento pluta JodelTechn 29. A maior parte dos termos univórdicos (cerca de três quartéis) são compostos por derivados, por exemplo: adorabinação Ekz 3, atlošumas Ekz 4, estrama Ekz 4, aukštakrosnė Šimol 74, (tvarto) Kindinys 18, grūdelis Kindlis, įdėklis JodelTechn 190, įvar Kindža 26, kastuvas Šimol 24, kniedė JodelTechn 186, pabėgis JodelTechn 164, pašangė padlis Reisė, protar JodelTechn 73, Ivvarža 22, Reislis 7, traiba, suddanga 80, 27, JodelTechn 137. Com base em dados de vocabulário da língua Lituânia pode afirmar-se que a maioria dos darinhos são velhas palavras da língua comum e como termininai eles podem ser tomados do vivo idioma. Alguns artifícios podem ser encontrados em fontes do XIX a., ex: priemaisza LTP VI 166, piaustuvas LTP VI 167. Portanto, neste caso apropriado seria falar sobre a terminizavimento especializavimento de derivos da linguagem simples e outros modos de criação de termos semântico. Terminizadas consideritinios habituais de itens, ferramentas, construções, suas partes e outros itens relacionados com a construção, por exemplo: (vėdinimo) altoinis StatM 20, 20, 22, 22, 22, 22, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 24, 24, 24, 24, 24, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 27, 28, 28, 28, 28, 28, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, A partir deste grupo deveria distinguir-se especializados, concretesnę construição significado adquiridos de vários itens, aparelhos nomes, ex.: atmata (construcções atlieka) JodelTechnonim (sijas) graiža 8 Metoniminos termos podem ser criados e de acordo com a linguagem comum, e de acordo com específicos terminologia met 21, modelius (Прохорова 1996: 69). 130 Robertas Stunžinas | 19101937 m. Lituviškoji statybos terminija... Kind 27, džiovyklos) JodelTechn 132, (krosnies) pastogė JodelTechn 69. Atskirą grupelę constituem termininai dariniai, aos quais característico significância transferêlimos. Aqui os mais frequentes são metforiniai deminutyvai, ex: ardelis (krosnies pakuros laiptelis) JodelTechn 39, langelis (krosnies anga) JodelTechn 135, (metálico) Reisreis Reis 36, urvelis (griovelis po brytų krosnimi) JodelTechn 135, grânnelhos (cemento gumulėliai) JodelTechn 77. Também menėtini e metoniminia de acordo svetimkalbį modelį veikėjo nomeamento > nomeamento instrumento criar termos, ex.: džiovintojas (sikatyvas) JodelTechn 211, [kibirkščių] gaudytojas StatM III 1922 19, [jėgos] jadintojas JodelTechn 188. Da linguagem comum poderia ser levada e parte dos conceitos abratórios, ex: altura Kind 15, didumas Ekz 4, djiovinação JodelTechn 68, exparação Iv 73, (molio) kapojimas Iv 31, kietumas JodelTechn 8, (langų) kirtimas Stat III 1922 10, (concreto) laistimas Šimol 71, našumas JodelTechn 73, 200, ataque (temperaturas) JodelTechn Vanag 16. Muitos deles podem ser encontrados nas citadas fontes antigas, por exemplo: vēdinimas LTP VI 166, dźiovinimas LTP VI 168, drēgnumas LTP VI 125, pliszimas LTP VI 58, densidade LTP VI 58, resistência LTP VI 126. Em alguns casos é difícil determinar se darinys é terminizuido, ou de novo criado. isso particularmente pode-se dizer sobre transpozicina do trabalho significância contendoços veiksmažodžių e būdvardžių abstracts9 com prefeitos -imas/-ymas, -umas. Este tipo de derivados são essencialmente do mesmo conteúdo, como e o fundamento palavra, só pertence a outra parte da língua e, portanto, diferem sua sintaksine função (Urbutis 1978: 165). Tokių vedinių pode ser feito de cada verbmavoz e adjetivo, ex: aušimas Ekz 4, pintura Šimol 4, drėgnumas Januš 17, djiovinimas JodelTechn 68, exbrinkimas JodelTechn 158, kreivumas Januš 21, minkymas Iv 25. Dos abertícios pynu ação significado contendo das darinhas se distingue prefegação -imas/-ymas vediniai, aos quais característico significância transferêlimas. É de acordo com a linguagem comum modelį ação > o resultado da ação criar metoniminiais termos, de acordo com ações introduzindo ydas e outros concretos assuntos, por exemplo: escriptima (medgio yda) Kind 36, pertrūkimas (geležies yda) 194, igravimas (medgio yda) JodelTechn 157, intervenção (pastato parte III) StatM 1922 10, praskėti Šimol 71, zaužimas (kreivė) JodelTechn 200. Nedidelê parte dos darinhos pode ser considerada naujadarais. A maior parte dos novosadaros 9 Quando se fala sobre transpozicina do trabalho significado contendo termos geralmente distinguem apenas açõesmažodžių abstractos com prefeitos -imas -ymas (plg. Umbrasas 2005: 44; Kaulakienė 2006: 81). (medžio) grūstuvas Vanag 26, pakopa (lipynė) Ekz 3, pakura (parte de plytų Terminologija | 2007 | 14 131 constitui dūrinia, rečiau pasitaiko priesagų, galūnių vedinių. Dūrinių grupėje mais do que metade constituem daiktavardiniai sudurtiniai termininai, i. e. termininai com daiktavardiniu segundo o sandu, np.: baltdažai Stat 1922M I 22, degplytė Januš 19, degutžemis StatM 1923 I 16, mūrąstis Ekz 4, skaldasmėlis Šimol 79, skersšakė 40, Kindlia skutrama Ekz 4, 1922 StatM III 15. Šiek tanto menos raros são veiksmažodiniai sudurtiniai termos, например: dūmadengtė JodelTechn 135, dūmalinda StatM 1922 III 19, greitmaišė Šimol 87, kertmušė Kind 25, sienagulis StatM 1923 I 21, vandenteikis JodelTechn 147, vandensaikas Ekz 7, zemsėmė Ekz 5. Priesagų ir galūnių vedinių grupelėje mais frequentes são os nomes do resultado da ação com darybos formantais -mena, -snis, -alas, -a, -is, например.: skirstmena Ekz 6, slugsnis StatM 1923 I 20, zatepalas Kind Kind 33, apijuosa Kind 27, įtalpa (talpumas) StatM 1922 I 9, gulda Ekz 5, riša (armatura) Ekz 6, nuolužis Ekz 6. Nedidelę grupelę constitui nomes de instrumentos com darybos formantais -tukas, -klis, -tas, -a, np.: dengtukas (čerpė) JodelNorm 5, įdėklis (žnyptas) JodelTechn 190, ruštas (krūsnis) Iv 57, застuma Kind 245. Pavilhões são açõesmažodinės e vardažodinės características detentores nomes, например.: glaustinė Ekz 4, rupuolis Šimol 57. Com dariniais, especialmente preesagų -imas/-ymas, -umas vediniais, sudaryta maior parte dos terminos compostos. Principalmente são os termos resistência (19), encostamento (5), teste (3) espécies de nomeamentos, por exemplo.: resistência a gniužimui JodelTechn 90, a. pressão externa JodelTechn 147, a. kirpimui šlitei Ekz 17, a. pressão a JodelTechn 9, a. rotimui Ekz 17, a. água a passagem 9, a. pressão média a material JodelTechn 5, Iv. tempo a a JodelTechn a Ektempz 14, a. material JodelTechn 14, 17, 17, a. material Iv. tempo a JodelTechn 14, a. material JodelTechn 14, a. material Iv. Com novosadarais compostos de terminos constituída pouca, ex: plokščias dengtukas StatM 1922 II 6, gegnės glaustinė Ekz 4, skliautraminė gegnės glaustinė Ekz 4, mišrioji gulda Ekz 5, železinis įdėklis StatM 1922 III III geležies rišos Ekz 23, Iv 6, laiptinis ruštas 82. A respeito da atual gastosena vê-se que grande parte da discutida terminia sobreviveu até estes dias. Por exemplo, mais de metade (56%) de termos monodododários podem ser encontrados em atuais dicionários de termos de construção, por exemplo: džiovykla Iv 45, STŽ 134; gegnė JodelTechn 164, STŽ 165; guolis StatM 1923 I 16, STŽ; 184 išklotinė Ekz 1, STŽ 207; įvarža Kind 220; kietėjimas 26, Šimol 84, STŽ3; 25 minklė JodelTechn 117, ALSTŽ 267; muštuvas Robertas Stunžinas | 1913132 m. terminija de construção lituviškoji... rompimento Iv 14, ALSTŽ 42. No entanto, neste caso, deveria mais falar sobre a conformidade da expressão de termos, pois o conteúdo dos termos pode ser mudado. Por exemplo, o termo apartas StatM 1922 I 8 usado mais amplamente no significado de casa de viver, valgykla Januš 40 dining room, e sutartis Januš 8 significância de simetría. Até estes dias permaneceu principalmente nomes de conceitos abstratos (ações, processos, propriedades) de nomes, ex. aušimas Ekz 4, STŽ 61; dengimas Kind 32, STŽ 115; humidade Ekz 3, STŽ 126; desigualdade Kind 43, STŽ 356; fliximas Iv 14, ALSTŽ 42; cordijimas Šimol 66, ALSTŽ 84; pressão JodelTechn 14, STŽ 544; pressão JodelSTŽ 6, ALSTŽ 267; taisnormum JodelTechn 119, ALSTŽ 120. Em relação a termos que nomeiam concretos itens, é preciso dizer que nemia parte deles são historizmai, i. i. įvardija não usáveis itens, ex.: akėčios (prietaisas cementui maišyti) JodelTechnisas bėbras (prieta de veržimočerpių) StatM II 66, 1922 18, 1923 boba Braž 9, ližė (lígimo įtaisas) StatM Ivel 11, pimpelis (su su pririštu svambalu) Braž 5. quais termos são archaizmai, i. e. outros, a mesma denotatá-á introduzientes, termos extumti termos, ex.: apdabinimas Ekz 3, apsloginimas (apresudimas) JodelNorm 2, dūda (vamzdis) JodelTechn 29, glostimas (liginimas) StatM 1923 I 8, 11, evėjavimas (vėdinimasis) JodelNorm 1, pabūklai (prietais) Ekz 4, padabūra (priežiodel) Ekz 5, Eknel (plėvė) J Techn (Technoratūros) Kai Jodel 200, 23, s s (numais) Ekz (novais) Ekz (Ekz) Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, IŠVADOS 1.19101937 m. construtivos periodicos, publicações de ciência e práticas livrogelês gausiai consumir lietuviški savakilmiai e nonarpautiniai skolintiniai terminai. Principais características da terminologia de construção do período em questão tradiciškumas e vivumas. 2. A terminização da léxica ordinária, especialmente especialização principais terminias de construção modos de ocorrência. Terminizando (specializando) os simples palavras surgido e metaforinė construybos terminija, e a maior parte darinių. 3. Em outros semantísticos modos de criação de termos e terminas faiba podia ser constituída apenas insignificé parte dos termos. Terminologia do novoadar grupo a base constituem sudurtiniai termininai e preesagų vediniai. JodelTechn 191, STŽ 351; preparação Ekz 5, ALSTŽ 104; pertvara Kind 19, STŽ 407; Terminologia | 2007 | 14 133 4. Nagrinėjamo período composta construção terminija não é abundusi. Principalmente compostos de terminos constituída com terminizuotay simrastaisiais palavras e veiksmažodžių bem būdvardžių abstracts. 5. Parte dos termos tratados já são passinha e įvardija nãotojamas conceitos, porém muitos terminos sobreviveram e são usados na atual terminologia de construção. ŠALTINIAI I Ivinsk – Metuskajtlusukiniszkas.ParaśzitasparL.Iwiński, Vilnius, 1849–1862. LTP VI – Lietuviųtautospraeitis.Skirtas„Auszros“šimtometųsukakčiaipaminėti. Parengė Jonas Dainauskas, chicago, 1983. II Braž – Bražinskas J. Kaipiriškogalimastatytipigiusirtvermingusūkiotrobesius, Vilnius, 1910. Ekz – Statybostechnikoteisemsįgytiekzamenųprograma.Sud. A. Maciejauskas, Kaunas, 1923. iv – Ivanauskas J. Plytųgamybakaimoplytinėse, Kaunas, 1932. Januš – Januševičius P. Namai,jųjųsvarba,vieta,padėjimas,stilius,medga,statymas, Vilnius, 1917. JodelTechn – Jodelė Pr. Statybosmedžiagųtechnologija, Kaunas, 1923. JodelNorm – Jodelė Pr. Statybosmedžiagomspriimtinormosirjomsbandytisąlygos, Kaunas, 1929. Kind – Kindurys V. ūkiškųtriobųstatybosvadovas, Kaunas, 1935. Reis – Reisonas J. Moliostatyba, Kaunas, 1928. StatM 1922 I – Statybosmenasirtechnika [1 sąs.]. StatM 1922 II – Statybosmenasirtechnika [2 sąs.]. StatM 1922 III – Statybosmenasirtechnika [3 sąs.]. StatM 1923 I – Statybosmenasirtechnika [1 sąs.]. Šimol – Šimoliūnas J. Statyba. I tomas: Statybosmedžiagos, Kaunas, 1937. Vanag – Vanagaitis R. ūkiostatyba:ūkininkamsirstatybosdarbininkamsvadovėlis, Šiauliai, 1922. Zubausk – Zubauskas K. Statybosirbutųtvarkymoįstatymai,taisyklės, Tilžė, 1922. III ALSTŽ – Anglų–lietuviųkalbųstatybosterminųžodynas. Spec. red. A. Kudzys, Vilnius, 1993. LKŽe – Lietuviųkalbosžodynas (e. leidimas, www.lkz.lt). STŽ – Statybosterminųžodynas. Moksl. red. A. Kudzys, Vilnius, 2002. LITERATURA Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorias e tratkybos metmenys, Vilnius. Kaulakienė A. 2006: Primmojo Lituviško aukosios mokyklos físico vadovėlio terminija. Terminologija 13, Keinys St. 1980: Terminologijos 76–96. abėcėlė, Vilnius. Klimavičius J. 1996: Desde liaudies terminijos até científica. Terminologia 3, 425. Umbrasas A. 2005: Lietuvių teisės terminija 19181940 metais (pagrindinių kodeksų terminai), Vilnius. Urbutis V. 1978: Verodžių darybos teorija, Vilnius. Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва. КРР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва. Прохорова В 1996: Русскаятерминология(лексико-семантическоеобразование), Москва. Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение:энциклопедическийсловарь, Москва.