1910–1937 m. lietuviškoji statybos terminija (iš turimų išteklių)

Terminologija | 2007 | 14 125 1910–1937 m. lietuviškoji statybos terminija (iš turimų išteklių) RoBERtAs stUNŽiNAs Lietuviųkalbosinstitutas Lietuviškoji statybos terminija, kaip ir apskritai visa technikos terminija, pradėjo formuotis XIX a. viduryje. To meto periodikos – L. Ivinskio kalendorių (1846–1863), „Keleivio“ (1849–1880), „Aušros“ (1883– 1886) – mokslo populiarinimo ir ūkio patarimų straipsniuose ėmė rastis statybos terminų, pvz.: molis Ivinsk 1849 31, namas Ivinsk 1849 30, plitos degintos LTP VI 56, siena Ivinsk 1849 31, teptuwas Ivinsk 1849 31, ziame Ivinsk 1862 45. XX a. pirmoje pusėje sparčią statybos terminijos raidą lėmė specialiosios statybos literatūros (statybos mokomųjų knygų, statybos periodikos) atsiradimas ir apskritai statybos mokslo plėtra – 1922 m. Kaune atidarytas Lietuvos universitetas, netrukus pasirodė pirmieji lietuviški statybos vadovėliai. Šiame straipsnyje aptariama 1910–1937 m. statybos mokslo, mokslo populiarinamųjų, statybos periodikos ir kt. leidinių (šaltinių sąrašą žr. straipsnio pabaigoje) terminija kilmės, sandaros ir raidos atžvilgiais. Tiriamąją medžiagą sudaro skirtingi1 1393 (806 vienažodžiai ir 587 sudėtiniai) savosios paveldėtosios ir skolintinės netarptautinės leksikos pagrindu sukurti ir savos kalbos priemonėmis padaryti terminai. Teminių grupių atžvilgiu tai yra terminai, įvardijantys statinius ir jų dalis (27%), medžiagas (20%), priemones (17%), veiksmus, procesus, būsenas (16%), ypatybes, savybes, dydžius (6%) ir kitus su statyba susijusius konkrečius daiktus ir abstrakčius dalykus (14%). Kalbant apie vienažodžius statybos terminus, visų pirma minėtinas semantinis terminų kūrimas. Semantinis terminų kūrimas2 – nominacijos būdas, kai pagrindinė terminų kūrimo priemonė yra žodžio semantinis plė1 Čia atskirai neskaičiuojami variantai, t. y. formaliosios, tą pačią funkciją atliekančios, reguliarių garsinės sandaros skirtybių turinčios tų pačių kalbinių vienetų atmainos (КРР 2003: 107). 2 Vietoje termino semantinisterminųkūrimas(Гринев 1993: 129) vartojamas ir terminas leksinissemantinis terminųkūrimas (plg. Прохорова 1996: 8; Татаринов 2006: 188). 126 tojimas (Татаринов 2006: 188). Šio tipo terminų grupėje pirmiausia skirtini terminizacijos būdu atsiradę terminai. Terminizacija – paprastųjų (tarminių) žodžių ar kitų sričių terminų vertimas terminais (Gaivenis 2002: 18), reikšmių išplėtimas, susiaurinimas, apibendrinimas ir kitoks modifikavimas ir atribojimas nuo kitų reikšmių (Klimavičius 1996: 6). Žodžių semantinės plėtros atžvilgiu terminizacija gali apimti ne vieną terminologijos reiškinį: 1) paprastųjų žodžių semantikos visumos perkėlimą į terminus (Татаринов 2006: 188), 2) paprastųjų žodžių reikšmių specializaciją – susiaurinimą ar praplėtimą (Татаринов 2006: 188), 3) žodžių reikšmių perkėlimą (Keinys 1980: 63–64; Gaivenis 2002: 52). Pagal tai, kas pasakyta, pirmiausia skirtini terminai, kurie reikšme atitinka paprastuosius žodžius3, pvz.: akmuo JodelNorm 2, aliejus Kind 32, anglis iv 48, apušė Januš 18, ąžuolas Kind 7, diemantas JodelTechn 9, eglė Januš 18, Kind 7, molis Reis 1, pienasKind 50, pušis Januš 18, smėlys Januš 9, stiklas Ekz 3, tošis JodelTechn 156, žabai Vanag 28, žabarai JodelTechn 29,žvyras Reis 13; butas (gyvenamasis namas) Stat M1922 I 8, kambarys Januš 14, kūtė Vanag 10, lubos Januš 15, namas (gyvenamasis trobesys) Zubausk 9, tiltas Ekz 1;čerpė Šimol 72, grebėstas Iv 18, lenta Braž 2, rąstas Reis 24, sija Kind 14, siena Reis 1, (staktos) šulas Braž 10. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad tai daugiausia pagrindines arba pirmines paprastųjų žodžių reikšmes atitinkantys, įvairias statybines medžiagas, statinius, jų dalis, kitus statybos dalykus įvardijantys terminai. Atskirai minėtini iš paprastųjų žodžių specializacijos4, t. y. reikšmių susiaurinimo arba praplėtimo, atsiradę terminai. Reikšmės susiaurinimo atveju vienos sąvokos pavadinimo perkėlimas į kitą sąvoką vyksta pagal paprastosios sąvokos bendruosius požymius, tačiau siaurinamoje sąvokoje atsiranda ir kitų, papildomų požymių (Прохорова 1996: 79). Tiksliau kalbant, reikšmės susiaurinimas būdingas labiau apibrėžtą statybos reikšmę įgijusiems terminams, pvz.: anga (langelis)5 JodelTechn 135, dėmė (plytos yda) JodelNorm 1, (pamatų) duobė Ekz 3, kartys (pagaliai, ant kurių kraunama mediena) JodelTechn 161, (plytų) krosnis iv 18, kubilas JodelTechn 66, marka (duobė) StatM 1923 I 6, minklė (molio tešla) JodelTechn 117, (dažymo) padargai Ekz 6, skylė Kind 18. Reikšmės praplėtimas būdingas daiktų klases įvardijantiems terminams, pvz.: druskos 3 Terminai su paprastaisiais žodžiais lyginami remiantis akademinio Lietuviųkalbosžodyno duomenimis. 4 Kartais terminizacija ir specializacija laikomi atskirais terminų kūrimo būdais (plg. Гринев 1993: 129–132), kartais šie reiškiniai griežtai neskiriami (žr. Татаринов 2006: 188–189). 5 Lenktiniuose skliaustuose patikslinamas termino turinys. Robertas Stunžinas | 1910–1937m.lietuviškojistatybosterminija... Terminologija | 2007 | 14 127 JodelNorm 1, grindys Kind 13, krosnys Šimol 4, lubos(lubos ir perdangos) Šimol 4. Tai yra viena gausiausių (sudaro apie penktadalį visų vienažodžių terminų) ir seniausių nagrinėjamo laikotarpio terminijos grupių – terminai gausiai vartoti ir XIX a. šaltiniuose, pvz.: akmů LTP VI 56, smēlis LTP VI 56,stiklas LTP VI 56,źvira LTP VI 125, siena LTP VI 125. Su šių grupelių terminais sudaryta apie trečdalis visų sudėtinių terminų, pvz.: dirbtinis akmuo Iv 7, čerpėmolinė Kind 34, dailidinėsdurys Kind 27, kalamojigeležis (geležis ir plienas) JodelTechn 170, kertuotinėgeležis JodelTechn 185, lydytageležis JodelTechn 171, moliopluktinėsgrindys Ekz 4, rūgštiesnebijantis indas JodelTechn 144, pirminismolis Iv 2. Daugiausia yra terminų siena (32), plyta(25), krosnis(16), molis (15), kambarys(13), akmuo(9) rūšinių pavadinimų, pvz.: drėbtinėsiena Braž 2, lietinės. Ekz 3, mollipės. Braž 1, rąstinės. Kind 8, tuščiavidurės. StatM 1922 II 17, virbinė–moldrebės. Braž 2, žaliųplytų s. Reis 2; degtamolioplyta Iv 6, geraiišdegtosp. Reis 14, ore džiovintosp. Januš 16, žaliap. Iv 7, apdarinėp. JodelNorm 2, statybinėp. JodelNorm 2, ugniaatsparip. JodelTechn 73, veidinėp. Ekz 5; krosnissu dujinekurykla Iv 64, k.sukrintančialiepsna Iv 65, k.supaprastakurykla iv 64, k.supaprastupadu Iv 64, k.sukamoji Iv 65; degintasismolis StatM 1923 I 18, labailiesasm. JodelTechn 117, m.sustipriurišimu Iv 15, nuosėdinism. Iv 3, paprastasism. Iv 5, perriebusm. Vanag 15, perminkytasm. JodelNorm 1, pilkasism. JodelTechn 29, ugniaatsparusm. Iv 5; svečių / šeimininkės darbo / tarnų / valgomasis / kambarys Januš 14; koringas(išakijęs)akmuo JodelTechn 9, plokštinisa. Kind 29, skaldytasa. StatM 1922 I 18, tuščiavidurisa. JodelTechn 103. Nedidelę vienažodžių terminų dalį sudaro metaforiniai ir metoniminiai terminai. Apskritai kalbant, metaforiniai ir metoniminiai terminai skirtini atskiram semantinio terminų kūrimo potipiui – tropiniam terminų kūrimui (plg. Татаринов 2006: 188). Tropinio terminų kūrimo atveju tik iš dalies remiamasi žodžio semantika – motyvuojamuoju semantiniu požymiu (tertiumcomparationis) (Татаринов 2006: 188). Tačiau mūsų atveju daugiausia tai yra terminizuoti ir ypač specializuoti paprastieji perkeltinių reikšmių žodžiai (plačiau apie tai bus kalbama toliau). Šioje grupėje absoliučią daugumą sudaro metaforiniai terminai. Metaforinių terminų randasi, kai pagal tam tikrus požymius specialiosios sąvokos lyginamos su paprastosiomis ir įvardijamos paprastųjų sąvokų žodžiais (Прохорова 1996: 42). Nagrinėjamo laikotarpio statybos terminijoje daž- 128 niausiai pasitaiko konkrečiųjų metaforų, metaforinis įvardijimas daugiausia yra vykęs pagal žmogaus aplinkos daiktus: a) žmogaus kūną, pvz.: (grūstuvo) galva StatM 1923 I 20, (trobos) griaučiai Kind 8, (stogo) kupra StatM 1923 I 11, (krosnies) padas Kind 15, (įrenginio) žandai StatM 1922 II 19; b) buities daiktus, pvz.: grėblys (cemento maišymo įrankis) Šimol 71, (oro) guolis StatM 1923 I 16, patalas (žvyro ir cemento sluoksnis) JodelTechn 29, Kind 14, žvakė (dujinio kuro vamzdis) Iv 75; c) valgį, pvz.: tyrė (kalkių mišinys) StatM 1923 I 20, (plento)pluta JodelTechn 29, tešla Braž 1. Gerokai mažiau yra terminų, įvardytų pagal gyvūnijos, augalijos ir kitus gamtos pasaulio daiktus, pvz.: bėbras (čerpių veržimo prietaisas) StatM 1922 II 18, gervė StatM 1923 I 10, meška (kalimo prietaisas) Ekz 3, sraigėEkz 1,žiaunos JodelTechn 21; (mūro)žievė StatM 1923 I 21, žirnis JodelTechn 77; urvas (plytų degimo tunelis) JodelTechn 135. Abstrakčiosios metaforos yra retos, pvz.: ardantijėga Ekz 3, jėgoskūrėjas (jėga) JodelTechn 188. chronologijos ir nominacijos požiūriu dauguma metaforinių terminų nėra naujos metaforos. Kai kuriuos jų galima aptikti ir ankstesniuose XIX a. šaltiniuose, pvz.: gůlis LTP VI 172, kepurē LTP VI 352, padas LTP VI 171, teszla LTP VI 167. Taip pat akivaizdu, kad didelė aptariamų terminų dalis yra antrinės metaforinės nominacijos padarinys. Šie terminai gali būti sukurti terminizuojant (specializuojant) paprastuosius nepagrindinių ir perkeltinių reikšmių žodžius arba liaudies terminus, pvz.: adata (prietaiso dalis) JodelTechn 85 – adata6 2. „metalinis virbalėlis, paprastai aštriu galu, įvairios paskirties ir todėl skirtingos išvaizdos“; blynas (apskrita forma) JodelTechn 85 – blynas 3. prk. „koks nors suplotas daiktas“; dūda JodelNorm 5 – dūda 5. „vamzdis“; (grūstuvo) galva StatM 1923 I 20 – galva 8. „apskrita, drūtesnė kokio daikto dalis; priekis; viršūnė, viršus“; (oro) guolis StatM 1923 I 16 – guolis 5. „sluoksnis“; (indo) gurklys JodelTechn 181 – gurklys 4. „indo, butelio kaklas“; [gegnių]7 kojos Reis 24 – kojos 3. „apatinė kokio daikto dalis“; meška (kalimo prietaisas) Ekz 3 – meška 5. „didelis su sunkiu drūtgaliu prietaisas basliams įmušti, moliui plūkti ir pan.“; padas (asla) Kind 13 – padas 3. „plūktinė klojimo ar pirkios asla, laitas, grendymas“ LKŽe. Tai pasakytina ir apie metaforinius deminutyvinius terminus, pvz.: akutė (yda, duobutė) Šimol 79, galvelė (detalės viršutinė dalis) JodelTechn 189, kepuraitė (tam tikras skliautas) Ekz 4, (kalkių) marškinėliai StatM 1923 I 20. 6 Duomenys imti iš Lietuviųkalbosžodyno elektroninio leidimo www.lkz.lt 7 Laužtiniuose skliaustuose pateikti sudėtinių terminų dėmenys. Robertas Stunžinas | 1910–1937m.lietuviškojistatybosterminija... Terminologija | 2007 | 14 129 Tropinio terminų kūrimo rezultatas galėtų būti tik keletas metoniminių terminų. Metonimija – reikšmių pasikeitimo (semų kaitos) pagal tam tikras sąvokų erdvės, laiko ar priežasties sąsajas rezultatas (Татаринов 2006: 189). Nagrinėjamoje medžiagoje metoniminiais terminais pagal priemonę įvardijamas darbų atlikimo būdas, pvz.: lenta (stogo dengimo būdas) StatM 1923 I 8, piautuvas (stogo dengimo būdas) StatM 1923 I 8. Šie terminai sukurti pagal specifinius terminologijos metoniminius modelius8, tai nėra terminizuoti paprastosios kalbos žodžiai. Su metaforiniais ir metoniminiais terminais sudėtinių terminų sudaryta nedaug. Sudėtiniai terminai su šių grupelių terminais sudaro apie dešimtadalį visų sudėtinių terminų, pvz.: geležinėsdūdos JodelTechn 7, dūmtraukiogalvutė Kind 18, plieninėsgervės JodelTechn 19, geležinisgrėblys JodelTechn 66, triobosgriaučiai Kind 8, gegniųkojos Reis 24, plentopluta JodelTechn 29. Didžiausią vienažodžių terminų dalį (apie tris ketvirtadalius) sudaro dariniai, pvz.: apdabinimas Ekz 3, atlošumas Ekz 4, atrama Ekz 4, aukštakrosnė Šimol 74, (tvarto)grindinys Kind 18, grūdelis Kind 41, įdėklis JodelTechn 190, įvarža Kind 26, kastuvas Šimol 71, kniedė JodelTechn 186, pabėgis JodelTechn 164, palangė Reis 24, pašlaitė Kind 27, protarpis JodelTechn 73, sąvarža Reis 22, statyba Reis 7, traukaIv 80, uždanga JodelTechn 137. Remiantis Lietuviųkalbosžodyno duomenimis galima teigti, kad dauguma darinių yra seni paprastosios kalbos žodžiai ir kaip terminai jie gali būti paimti iš gyvosios kalbos. Kai kuriuos darinius galima aptikti XIX a. šaltiniuose, pvz.: priemaisza LTP VI 166, piaustuvas LTP VI 167. Todėl šiuo atveju tikslinga būtų kalbėti apie paprastosios kalbos darinių terminizavimą – specializavimą ir kitus semantinio terminų kūrimo būdus. Terminizuotais laikytini įprastų buities daiktų, įrankių, statinių, jų dalių ir kitų su statyba susijusių daiktų pavadinimai, pvz.: (vėdinimo) aukštinis StatM 1922 III 20, dangtis (stogas) Ekz 4, dūmtraukis Kind 16, dumtuvė JodelTechn 180, duonkepis Kind 15, juodlubės Kind 25, kiaurinė StatM 1923 I 21, langinės Kind 12, lentyna JodelTechn 68, pakulos Kind 7, pastogė Reis 45, peleninė (krosnies skylė) Kind 15, perdaras (pertvara) StatM 1922 III 23, pluktuvas Braž 1, priemaiša Reis 2, viela Iv 18. Iš šios grupės reikėtų išskirti specializuotus, konkretesnę statybos reikšmę įgijusius įvairių daiktų, prietaisų pavadinimus, pvz.: atmata (statybos atlieka) JodelTechn 21, (sijos) graiža 8 Metoniminiai terminai gali būti kuriami ir pagal įprastus kalbos, ir pagal specifinius terminologijos metoniminius modelius (Прохорова 1996: 69). 130 Kind 27, (medžio) grūstuvas Vanag 26, pakopa (lipynė) Ekz 3, pakura (plytų džiovyklos dalis) JodelTechn 132, (krosnies) pastogė JodelTechn 69. Atskirą grupelę sudaro terminai dariniai, kuriems būdingas reikšmės perkėlimas. Čia dažniausi yra metaforiniai deminutyvai, pvz.: ardelis (krosnies pakuros laiptelis) JodelTechn 39,langelis (krosnies anga) JodelTechn 135, (metalinis) tinklelis Reis 36, urvelis (griovelis po plytų krosnimi) JodelTechn 135, žirneliai (cemento gumulėliai) JodelTechn 77. Taip pat minėtini ir metoniminiai pagal svetimkalbį modelį veikėjopavadinimas–>instrumentopavadinimas sukurti terminai, pvz.: džiovintojas(sikatyvas) JodelTechn 211, [kibirkščių]gaudytojas StatM 1922 III 19, [jėgos] žadintojas JodelTechn 188. Iš paprastosios kalbos galėjo būti paimta ir dalis abstrakčiųjų sąvokų, pvz.: aukštumas Kind 15, didumas Ekz 4, džiovinimas JodelTechn 68, išgaravimas Iv 73, (molio)kapojimas Iv 31, kietumas JodelTechn 8, (langų) kirtimas StatM 1922 III 10, (betono) laistymas Šimol 71, našumas JodelTechn 73, (temperatūros) puolimas JodelTechn 200, stiprumas Vanag 16. Nemažai jų galima rasti minėtuose senuosiuose šaltiniuose, pvz.: vēdinimas LTP VI 166, dźiovinimas LTP VI 168, drēgnumasLTP VI 125, pliszimas LTP VI 58, tankumas LTP VI 58, tvirtumas LTP VI 126. Kai kuriais atvejais sunku nustatyti, ar darinys yra terminizuotas, ar naujai sukurtas. ypač tai pasakytina apie transpozicinę darybos reikšmę turinčius veiksmažodžių ir būdvardžių abstraktus9 su priesagomis -imas/-ymas, -umas. Šio tipo dariniai iš esmės yra to paties turinio, kaip ir pamatinis žodis, tik priklauso kitai kalbos daliai ir todėl skiriasi savo sintaksine funkcija (Urbutis 1978: 165). Tokių vedinių galima padaryti iš kiekvieno veiksmažodžio ir būdvardžio, pvz.: aušimas Ekz 4, dažymas Šimol 4, drėgnumas Januš 17, džiovinimas JodelTechn 68, išbrinkimas JodelTechn 158, kreivumas Januš 21, minkymas Iv 25. Iš aptartųjų gryną veiksmo reikšmę turinčių darinių išsiskiria priesagos -imas/-ymas vediniai, kuriems būdingas reikšmės perkėlimas. Tai pagal paprastosios kalbos modelį veiksmas–>veiksmorezultatas sukurti metoniminiai terminai, pagal veiksmus įvardijantys ydas ir kitus konkrečius dalykus, pvz.: iškrypimas(medžio yda) Kind 36, pertrūkimas (geležies yda) 194, užgavimas (medžio yda) JodelTechn 157, įsikišimas (pastato dalis) StatM 1922 III 10, praskėtimas (lovys) Šimol 71, užlaužimas (kreivė) JodelTechn 200. Nedidelę darinių dalį galima laikyti naujadarais. Didžiąją naujadarų dalį 9 Kalbant apie transpozicinę darybos reikšmę turinčius terminus paprastai išskiriami tik veiksmažodžių abstraktai su priesagomis -imas / -ymas (plg. Umbrasas 2005: 44; Kaulakienė 2006: 81). Robertas Stunžinas | 1910–1937m.lietuviškojistatybosterminija... Terminologija | 2007 | 14 131 sudaro dūriniai, rečiau pasitaiko priesagų, galūnių vedinių. Dūrinių grupėje daugiau nei pusę sudaro daiktavardiniai sudurtiniai terminai, t. y. terminai su daiktavardiniu antruoju sandu, pvz.: baltdažai StatM 1922 I 22, degplytė Januš 19, degutžemis StatM 1923 I 16, mūrąstis Ekz 4, skaldasmėlis Šimol 79, skersšakė Kind 40, skliautrama Ekz 4, ugniasienis StatM 1922 III 15. Šiek tiek retesni yra veiksmažodiniai sudurtiniai terminai, pvz.: dūmadengtė JodelTechn 135, dūmalinda StatM 1922 III 19, greitmaišė Šimol 87, kertmušė Kind 25, sienagulis StatM 1923 I 21, vandenteikis JodelTechn 147, vandensaikas Ekz 7, žemsėmė Ekz 5. Priesagų ir galūnių vedinių grupelėje dažniausi yra veiksmo rezultato pavadinimai su darybos formantais -mena, -snis, -alas, -a , -is, pvz.: skirstmena Ekz 6, slugsnis StatM 1923 I 20, užtepalas Kind 33, apijuosaKind 27, įtalpa (talpumas) StatM 1922 I 9, guldaEkz 5, riša (armatūra) Ekz 6, nuolužis Ekz 6. Nedidelę grupelę sudaro įrankių pavadinimai su darybos formantais -tukas, -klis, -tas, -a, pvz.: dengtukas (čerpė) JodelNorm 5, įdėklis (žnyptas) JodelTechn 190, ruštas (krūsnis) Iv 57, užstuma Kind 245. Pavieniai yra veiksmažodinės ir vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pvz.: glaustinė Ekz 4, rupuolis Šimol 57. Su dariniais, ypač priesagų -imas/-ymas, -umas vediniais, sudaryta didžiausia sudėtinių terminų dalis. Daugiausia yra terminų atsparumas(19), įtempimas(5), bandymas(3) rūšinių pavadinimų, pvz.: atsparumasgniužimui JodelTechn 90, a. išoriniamslėgimui JodelTechn 147, a. kirpimuišlitei Ekz 17, a. slėgimui / spaudimui JodelTechn 9, a. sukimui / tempimui Ekz 17, a. vandenspraleidimui Iv 9, a. vidujiniamslėgimui JodelTechn 147, laikinas a. JodelTechn 24, medžiagos a. Ekz 5; išvidinisįtempimas Šimol 66, leistinas akmens į. JodelTechn 24, leistinasis į.gniužimui / tempimui Ekz 17, medžiagos į. Ekz 17; koringumo / patvarumobandymas JodelTechn 146, tvirtumo b. JodelTechn 145. Su naujadarais sudėtinių terminų sudaryta nedaug, pvz.: plokščiasdengtukas StatM 1922 II 6, gegnėsglaustinė Ekz 4, skliautraminė gegnės glaustinė Ekz 4, mišriojigulda Ekz 5, geležinisįdėklis StatM 1922 III 23, geležiesrišos Ekz 6, laiptinisruštas Iv 82. Dabartinės vartosenos atžvilgiu matyti, kad didelė aptariamos terminijos dalis išliko iki šių dienų. Pavyzdžiui, daugiau nei pusę (56%) vienažodžių terminų galima rasti dabartiniuose statybos terminų žodynuose, pvz.: džiovykla Iv 45, STŽ 134; gegnė JodelTechn 164, STŽ 165; guolis StatM 1923 I 16, STŽ 184; išklotinė Ekz 1, STŽ 207; įvarža Kind 26, STŽ 220; kietėjimas Šimol 84, STŽ 253; minklė JodelTechn 117, ALSTŽ 267; muštuvas 132 JodelTechn 191, STŽ 351; paruošimas Ekz 5, ALSTŽ 104; pertvara Kind 19, STŽ 407; plyšimas Iv 14, ALSTŽ 42. Tačiau šiuo atveju daugiau reikėtų kalbėti apie terminų raiškos atitikimą, nes terminų turinys gali būti pakitęs. Pavyzdžiui, terminas butas StatM 1922 I 8 vartotas platesne gyvenamojonamoreikšme, valgykla Januš 40 – valgomojokambario, o sutartis Januš 8 – simetrijos reikšme. Iki šių dienų daugiausia išliko abstrakčiųjų sąvokų (veiksmų, procesų, ypatybių) pavadinimų, pvz.: aušimas Ekz 4, STŽ 61; dengimas Kind 32, STŽ 115; drėgnumas Ekz 3, STŽ 126; nelygumas Kind 43, STŽ 356; plyšimas Iv 14, ALSTŽ 42; rūdijimas Šimol 66, ALSTŽ 84; slėgimas JodelTechn 14, STŽ 544; spaudimas JodelNorm 6, ALSTŽ 267; tąsumas JodelTechn 119, ALSTŽ 120. Kalbant apie konkrečius daiktus įvardijančius terminus, reikia pasakyti, kad nemaža jų dalis yra istorizmai, t. y. įvardija nebevartojamus daiktus, pvz.: akėčios (prietaisas cementui maišyti) JodelTechn 66, bėbras (čerpių veržimo prietaisas) StatM 1922 II 18, boba Braž 9, ližė (lyginimo įtaisas) StatM 1923 I 11, pimpelis (virvelė su pririštu svambalu) Braž 5. Kai kurie terminai yra archaizmai, t. y. kitų, tą patį denotatą įvardijančių, terminų išstumti terminai, pvz.: apdabinimas Ekz 3, apsloginimas (apspaudimas) JodelNorm 2, dūda (vamzdis) JodelTechn 29, glostimas (lyginimas) StatM 1923 I 11, išvėjavimas (vėdinimasis) JodelNorm 1, pabūklai (prietaisai) Ekz 4, padabinimas (priežiūra) Ekz 5, plėnelė (plėvė) JodelTechn 23, (temperatūros) puolimas JodelTechn 200, sugalvojimas (apskaičiavimas) Ekz 8, susiėmimas (kietėjimas) JodelTechn 85, sutartis (simetrija) Januš 8, suvienymas (sujungimas) Ekz 8, ugniesnebijojimas JodelTechn 8, veidavimas (apmušimas) Ekz 5. IŠVADOS 1. 1910–1937 m. statybos periodikos, mokslo leidiniuose ir praktikos knygelėse gausiai vartoti lietuviški savakilmiai ir netarptautiniai skolintiniai terminai. Pagrindiniai nagrinėjamo laikotarpio statybos terminijos bruožai – tradiciškumas ir gyvumas. 2. Paprastosios leksikos terminizacija, ypač specializacija – pagrindiniai statybos terminijos atsiradimo būdai. Terminizuojant (specializuojant) paprastuosius žodžius atsirado ir metaforinė statybos terminija, ir didžioji dalis darinių. 3. Kitais semantiniais terminų kūrimo būdais ir terminų daryba galėjo būti sudaryta tik nedidelė terminų dalis. Terminologijos naujadarų grupės pagrindą sudaro sudurtiniai terminai ir priesagų vediniai. Robertas Stunžinas | 1910–1937m.lietuviškojistatybosterminija... Terminologija | 2007 | 14 133 4. Nagrinėjamo laikotarpio sudėtinė statybos terminija nėra gausi. Daugiausia sudėtinių terminų sudaryta su terminizuotais paprastaisiais žodžiais ir veiksmažodžių bei būdvardžių abstraktais. 5. Dalis nagrinėjamų terminų jau yra pasenę ir įvardija nevartojamas sąvokas, tačiau daugelis terminų išliko ir yra vartojami dabartinėje statybos terminijoje. ŠALTINIAI I Ivinsk – Metuskajtlusukiniszkas.ParaśzitasparL.Iwiński, Vilnius, 1849–1862. LTP VI – Lietuviųtautospraeitis.Skirtas„Auszros“šimtometųsukakčiaipaminėti. Parengė Jonas Dainauskas, chicago, 1983. II Braž – Bražinskas J. Kaipiriškogalimastatytipigiusirtvermingusūkiotrobesius, Vilnius, 1910. Ekz – Statybostechnikoteisemsįgytiekzamenųprograma.Sud. A. Maciejauskas, Kaunas, 1923. iv – Ivanauskas J. Plytųgamybakaimoplytinėse, Kaunas, 1932. Januš – Januševičius P. Namai,jųjųsvarba,vieta,padėjimas,stilius,medga,statymas, Vilnius, 1917. JodelTechn – Jodelė Pr. Statybosmedžiagųtechnologija, Kaunas, 1923. JodelNorm – Jodelė Pr. Statybosmedžiagomspriimtinormosirjomsbandytisąlygos, Kaunas, 1929. Kind – Kindurys V. ūkiškųtriobųstatybosvadovas, Kaunas, 1935. Reis – Reisonas J. Moliostatyba, Kaunas, 1928. StatM 1922 I – Statybosmenasirtechnika [1 sąs.]. StatM 1922 II – Statybosmenasirtechnika [2 sąs.]. StatM 1922 III – Statybosmenasirtechnika [3 sąs.]. StatM 1923 I – Statybosmenasirtechnika [1 sąs.]. Šimol – Šimoliūnas J. Statyba. I tomas: Statybosmedžiagos, Kaunas, 1937. Vanag – Vanagaitis R. ūkiostatyba:ūkininkamsirstatybosdarbininkamsvadovėlis, Šiauliai, 1922. Zubausk – Zubauskas K. Statybosirbutųtvarkymoįstatymai,taisyklės, Tilžė, 1922. III ALSTŽ – Anglų–lietuviųkalbųstatybosterminųžodynas. Spec. red. A. Kudzys, Vilnius, 1993. LKŽe – Lietuviųkalbosžodynas (e. leidimas, www.lkz.lt). STŽ – Statybosterminųžodynas. Moksl. red. A. Kudzys, Vilnius, 2002. LITERATūRA Gaivenis K. 2002: Lietuviųterminologija:teorijosirtvarkybosmetmenys, Vilnius. Kaulakienė A. 2006: Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos fizikos vadovėlio terminija. – Terminologija 13, 76–96. Keinys St. 1980: Terminologijosabėcėlė, Vilnius. Klimavičius J. 1996: Nuo liaudies terminijos prie mokslinės. – Terminologija 3, 4–25. Umbrasas A. 2005: Lietuviųteisėsterminija1918–1940metais(pagrindiniųkodeksųterminai), Vilnius. Urbutis V. 1978: Žodžiųdarybosteorija, Vilnius. Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва. КРР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва. Прохорова В 1996: Русскаятерминология(лексико-семантическоеобразование), Москва. Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение:энциклопедическийсловарь, Москва.