Lauryno Ivinskio keturkalbio žodyno terminai

72 Albina Aukso iū ė | Lau yno Lau yno I inskio ke u kalbio diziona io e mini ALBiNA AUKsoRiŪ Ė Ins i u o de Li u ias lingua ĮVADAS Lau yno I inskio (18101881), zymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo, imp usdi i la o i e maggio anza dei suo man aščių sono y inė i. Sull'esse si sop a issu i L. I inskio sono sc i e pa ole sc i o i J. K uopas, V. Vi kauskas, O. Kažukauskai ė e au o e di ques o a icolo (ž . K uopas 1960, K uopas 1963; Vi kauskas 1996; Vi kauskas 1997; Aukso iū ė 1999; Kažukauskai ė 2003). de aglia amen e sono desc i i biacalbiai ocodini: Lenkų polsko-žmaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-žmudzki) ( oliau LŽ) e Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь российско-литовских языков) ( oliau RLŽ), o Rusų uslie u apie la ynųlenkų kalbų žodynas (Словарь российско-литовский съпольско-политическим ) Ghana handė ašė ik J. K uopas L. I inskio lexicog a inie ope e (K uopas 1960: 191198). J. K uopas p imo abbas anza de aglia amen e desc isse ke u kalbio dizodyno man aš ì e s abilì i suoi au o ių: ank aščio o ma o: lunghezza 21,5, la ghezza 13,5 cm. Il manosc i o sc i o mol o chia a e bella sc i ysena. Il suo papie ius slono, gen i mels a di colo e, con aiškiu in alcuni pagini (24, 92) įsp u o: sop auje la co ūna, des ina pa essa ca lio, kai ėje leū o es a, e abbas anza la sc i a wha man. Né au o ius, né anni e odyno manosc i ione non nepažymė i. Solo da sc i a, sc i a, ca a e is iche del linguaggio e con on o con menziona oio b ikalbiu dic ionyn Словарь российско-литовский d ąsamen e è possibile e ši ą e u kalbio glodyno hand aš į a ibui e L. I inski (K uopas 1960: 194). Lo a icolonyje indica o olumi del diziona io, s isi a o il suo pobūdis, sanda a, sc i ybos, lexiciko peculia i à, p esen a a nemažai esempiozi da dizionino, elenja i L. I inskio cos i u naujada ai o da al e on i anco a už iksuo i pa ole. L. I inskio Rusųlie u ių kalbų žodino e Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodino hand aščiai conse a i a chi e della Rusijos geog a ų d augijos Sank Pe e bu ge, do e 1947 m. lo o su ado D. Zeleninas. Come e quando ques i manosc i ii ini ono in Russia geog a ų d augiją, ikslių conoscenze non c'è, solo si può supme e e, che I inskio ke u kalbio dizionno e mini Te minologija | 2007 | 14 73 dopo 1869 m., quando L. I inskis zamezgė le elazioni con ques a compagnia, susi ašinėjo con i suoi memb i V. Kulinu e J. Kuzneco u. 1871 m. V. Kulinas p opose a L. I inskį di acce a e in socie à di geog a ia ussa i memb i (pe più su L. I inskio yšius con ques a compagnia s . Pe ke ičiū ė 1988: 8690). Da L. I inskio le e a, sc i o m. gennaio mese 1869 V. Kulinui, sužinamo, che egli cominciò a p epa a e Rusųžemaičiųlie u ių kalbų žodyną i 8 lapų hand aš į siun ė V. Kulinui pe žiū ė i (ž . I inskis 1995: 484), quindi aišku, quando L. I inskis cominciò a sc i e e d ikalbį žodyną. Ci ca ke u kalbio dizzyno da a di p epa azione nien e sconosciu o, solo si può spe a e, che lo au o e sc esse più a di. L'is i u o della lingua Lie u ių nel 2006 ha ice u o menziona o ke u kalbio dizzyno manosc i io o ocopie digi ali, ad possibile ques o manosc i ì più de aglia o a e inė i1. Manusc i o sunume ua o s esso L. I inskio, l'ul ima pagina con assegna o 95 nume o, u a ia due pagine ha lo s esso 21 nume ì, ad del u o manosc i o è 96 paghigi. Ques o è solo l'inizio del ocodizio e u kalbio dalla A ino Ay. In esso o ni i 358 usiški in aš iniai pa ole con lie u iškais, la yniškais, lenkiškais a i ikmenimis e 23 nuo odiniai an aš iniai pa ole, ecc., Авангар,..діяии. ж. смотри: Передовой отрядъ (3). La pa olain inizia a e a icoli, le cui usiška in aš ine pa i cos i uisce non pa ola, ma solo le e aė A, come p imoji abėcėlės le e aė, puls ukas e jaus ukas, p z. : A. Азбуки первая буква. Balśiŭ èjłōs pi mòjé òdbałsa. Alphabe hi p ima li e a. Pie wsza głoska Abecadła (1); A. союзъ. A , i , i -gi, àgi- a . Ac, a que, e , e iam, idque. I, eż, a, akże, o- eż, owoż [...] (1); A. межд. Aj, o, ak. Heu, ah, aha. O, ach [...] (1) (ž . o ocopia). Accan o ai in i ola i pa ole usiche indica e ca ego ie g amma icali ai daik a a džių o ni a can umpa del kilmininko sinis a galūnės e giminės, accan o ai plu iskai inių daik a a džių da e nume ous san umpa, a ibu e džių dona a mo e iškosios, be a dės giminės galūnės e a ibu e džio san umpa, eiksmažodžių delle pa i del p imo e secondo pe sona al i linguis i san umpa, : Ak sa, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé s ēbŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka sceniczna (20); Abba sky,..ая,..ое. p l. B ōs wiszkas, p igŭłans p i b os wińìćzes; klosz o ìnis. An is i us. Opa ski, klasz o ny (2); Rajma sky. г.д.kì i, iszwejzdiè i kùna...... 1 Dėkoju LKI Leksikog a ijos cen ai da buo ojai. Onai Kažukauskai, kopa Li eiinskio I ydu bio žodyno įsigijimą, Sank Pe e bu gos als ybinio uni e si e o o ganizis ikos cen ui doc. Alekseju And ono , age olizza aam o ene e L. I inskio Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodžio manosc i čio digi ali o ocopie, e LKI Leksikog a ijos cen o ondų edėjai d . Ri u ei Pe okienei, concessuoi possibili à di s u a e ques e copie. 74 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio dizionno e mini Te minologia | 2007 | 14 75 Ex a e ana omiae disseca e, incide e co pus animan is, disseca e cada e . Ana omizować, dyssekciję ana omiczną obić (44). Quando do e si danno spiegazioni dei signi ica i delle pa ole, negausūs esempi di consumo, iene p esen a a po alcuni sinonimi o ad imos signi icazioni di pa ole, ecc. : Augus i,.. a. m. Rugpiū is, asz uon āsis mē ŭ miènŭ. Augus us. Sie pień (4); Ana chia,..ii. ж. Nè iedzia, nèwāldzia, be waldzios bŭwìmas. Rieda nonèjimas. Ana chia. Con usae ac pe u ba ae es. Cic. Ana chia, nie ząd (43); A apnikъка. m. Bo āgas, wà é, błāksz as, ìnagis, Flagellum, lag um. Sue . Scu ica. Ho . Bicz, ha apnik (63). J. K uop opinione, L. I inskis u ilizza a mol ei kalbiu dic iona io del linguaggio usų, egis è lie u iškus a i ikmenis, qualche do e aduce a spaccimi e ilius acinea ma e iale, isibilmen e, lui ole a p epa a e e u kalbį dic iona io, il cui inizio en a ichia Geog a ija d augijai Pe e bu ge susipažin i (K uopas: 1960 195). Minčiai, che L. I inskis aducesse usų kalbos slodyno, cui usa a, aiškinimus in lie u ių kalbą, si può pap ieš a au i, pe ché qualche do e usiški pa ole sono senza spiegazioni, pa e dei lie u iškų pa ole aiškinimai sono più siau esni negu usų, al ol a simili a lenkiškus o la yniškus oppu e pla esni e più de aglia i che in al e lingue, p z. : Ak isa, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé s ebŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka sceniczna (20); Allea, lei. ж. Dā ža ākas isz abejun szaliun mēdejs swadìn as. Wajksćiò iné. Ambulac um, a bo ibus u imque sep- Ambulac um, a bo ibus u imque sep-Ambulac um, a bo ibus u imque sep um. Ambula io. Xys us. Aleja, alea, chodnik (27), Ala as ie, тра. m. È o. È o. È o. È o. Sop a u o nel diziona io p esen a a daik a a dzii, essi cos i uiscono ci ca 71,5 % di u i i in i olamen i di pa ole, ben meno sono delle al e pa i linguis iche: būd a džių pe 17 %, eiksmažodžių su 4 %, al e pa i linguis iche p ie eiksmiai, jung uki, jaus ukai insieme cos i uiscono pe 7 % di u i gli in i olamen i di pa ole. Ci ca 53 % di obik a a dzii possono esse e conside a i e mini o nomenai. Ques i sa anno discussi ul e io men e nell'a icolo. Da non appa iabili daik a a dzii menė ini con la lexicika della chiesa ela i e pa ole, mesi, dena o, paesi e i lo o nomi dei esiden i e k ., ecc. : Abassi,..sóвъ. множ. Sidab ìnis Pe sijes pìńingas u es sawieje 50 ska ìkŭ. Abasius, Pe sicus a gen eus numus cohibens 50 assium. Pieniądz s ebny Pe ski wa ości 50 g oszy (2); Австрiецъ, ца. м. Aus ijōkas. Aus iacus. Aus ijak (5); Австрiя,..ii. ж. Aus ije. Aus ia, ae. Aus ija (5); Апостолъ..ла. м. Apāsz ołas. Siuns āsis nuog K ìs aus. Ch is i Apos olus. Ch is iane legis Magis e . Apas ół, posłaniec Ch is usa (58) e k . Alcuni a ibu i i d'a ioda i inse žiuo ine e g adi (i anche polaips- 76 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio dizodyno e minai nių) o me, p z. : Алый,..ая,..ое. пр. Raudònas, ŭżāwas. Rube . Cze wony, óżowy. Op . To ъ, cui алый è. Raudònāsis. Is, qui ube es . Ten, co cze wony jes . Сравн. ст. Raudonēsnis. Rub io . Cze wieńszy. Срав. s . опр. Raudonēsńīnsis. Is qui ub io es . Ten co cze wieńszy jes . Срав. s . смяг. Raudonièlēsnis. Is qui aliquan um ub io es . Co ochę cze wieńszy jes . P e o. s . Raudoniàusis, quasi неутребляется (34). In ques o a icolo engono esamina i e mini delle scienze na u ali e di al e a ee. L. I inskio ke u kalbio diziona io manosc i o con iene 145 e mini, insieme con in alcuni diziona io a icoli in e mini e nomena specie. mine AlogiJoS e minAi Sop a u o diziona io da a mine alų pa adinimų pe 30, quasi u i lo o sono skoliniai, p z. Albinъ, na. m. Albinas ~ albinas. Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albini es. Albin W. kamień mający blask pe łowy,.. (21) Acha es. Agilma. m. Aga as ~ aga as, àkmun isz ejłos Kwā ćziaus kŭ saj ŭ da Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspins, pilònes, miês ŭs, sawiejedàlesChalcedōna,Jasida,Kwā ćziaus,Ragìnia,K wàwńinkai neka- k ms ŭs, k ms ùs, minùs, kebeses, żwâjzdikes, piê kas, piê mas. Acha es, sc. Allumini,..тъ. m. Po oda blљлой глины. Alumini as ~ aliumini as, ā majna bàł oja mòlia. Alumini es. Glinka czys a. (31); Ame úстъ i Ame úстъ,..s a. m. D agocљny camien K a цовой породы. Ame ìs as ~ ame is as, b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa oppu e pìłkaj bàł as. Ame hys us. Kwa c Ame ys , kamień d ogi ijole owo błęki ny lub sza o biały (39); Андалузутъ... a. м. Камень изъ фельдспата породы. Andalūźi as ~ andalūzi as, akmun aumens audonuma или iamcziūgiszkaj pìłkas. Andaluzi es. Andaluzy kamień z amilij Feldspa a mięsno-cze wonego kolo u niekiedy zak awającego na pe łowo-sza y (4748); An h acoli a, .. a. m. Kaмень известковой породы. An akoli a ~ an akoli a, àkmun kālkia ā majnas. An acolli es. An akoli , kamień z amilij Wapiennych (55); A agonтъ,.. a. m. Камень известковой породы. A agōni as ~ a agoni2 Pa yzdžiai engono p esen a i così, come o dodyne p incipalmen e an aš inis usiškas žodis, dopo lui lie u iškas žodis con paaiškinimais e la yniški bei lenkiški a i ikmenys. Lie u iškas e minos p onun e inamas, po ildės ženklo o ni a in gene inę kalbą anspos oa a o ma. Te minologija | 2007 | 14 77 as, akmun kalkiu a mainas. A agoni es. A agoni , kamień z odzaju wapiennych); Авантуринъ,..на. м. Камень кварцовой породы. Awan u ìnas ~ Qua zum A an u inum. Kwa c pospoli y mający w sobie jakby oz zucone lis ki miki, w a an u inas.Akmunkwà ćziausā mainas, u essawiejeblizganćzesskelàudes. ymo on nazwa. się an u ynem na u alnym albo kamieniem słonecznym (Min Jakow) Aw (75-34); Au oмолитъ,.. a. м.(Фатеръ). Au omōli as ~ au omoli as. B angŭs àkmun amsej mièlinas o ankiàusej paduodans ing świēsej żāli. Au omoli hus. Wal. Au omoli . Kamień d ogi z amilij Rubinu kolo u kaczo-błęki nego, zbliźającego się do gó no zielonego, mający w sobie: glinkę, zynk, źelazo, k zemionkę i sia kę niekiedy (5); Aquaama inъ,..na. m. Be ŕi lŭs b àngēsis ~ be ilus b angiasis, akmun swiēsej żālas, sŭdie à isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ e gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be us. Wal. Be yl szlache ny; klejno kolo u świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyllyny, wapna; i żelaza (18) Adamánтъ,.. a. m. Dējman as ~ deiman as. Adamas. Diamen (9); Алмазъ,..за. m. Dējman as, dēman as ~ deman as. Adamas. Vall. Plin. O id. Dijamen (28); An aksъ,..sa. m. Rù binas ~ ubinas, b angŭs àkmūn. Rubinus. Lips. Ca bunculus. Plin. Ka bunkuł, ubin (56) e k . Mine alų pa adinimų L. I inskis ha p esen a o e in un al o suo manosc i i o la o o scien i ico eikale P igim ūmenė (plačiau ž . Aukso iū ė 1998, Aukso iū ė 2001), nella sua p ima pa e. Tad si può con on a e alcuni ke u kalbio dicodyno e P igim ūmenės e mini. Islikę du P igim ūmenės p ima pa e a ian i: Li u ians li e a u ų i au osakos ins i u o biblio eka hand aš yne conse a e Žemė os e Lenkijos mokslų akademijos biblio eka hand aš yne K oku oje Žemėmina. E, uno e l'al o manosc i o le pa i p incipali, nelle quali desc i e mo a oli na u a, quasi non di e iscono, dunque pa agona i nomi mine ali p esi da Vilniuje conse a o P igim ūmenės p ima pa e manosc i io ( P . Po a mine ali ocodyne in odu e in p es i i e minis, a P igim ūmenėje o ni i lie u iški pa ies L. I inskio o ma e naujada ai, p z. : Антофиллитъ,..та. м. Камень Эпидота породы. An o ili as ~ an o ili as, àkmun iszāc Pis i a ā majnas. An hophylli es. An o ili , kamień z amilij Pis acy u (5455), plg. łapējnis ~ lapeinis, lo . Ac ino us i gula us, An hophylli es, lenk. An ophylli , ok. An hophylli (P 24); Apa iтъ,.. a. м. Камень известковой породы. Apā i as ~ apa i as, akmun kālkia ā majnas. Apa i es. Apa y , kamień z odzaju wapiennych (57), plg. p òżalis ~ p ožalis, lo . Apa elios speciosus, lenk. Apa y , ok. De Apa i (P 32). 78 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio e odyno e minai Žodyne p esso uno или каменной ленъ. Amijōn as ~ amijon as, źiames gàu as ~ gau as zemes, i a a akmun Āzbes a ā majnas. Asbes us lexibilis. Asbes an Ami, pl. ska ūnis (40 ~ amjūnis ~ amjōn as, ska inas da kał wadlinis ~ kalnalinis, lo . Asbes os Amian us, Linum mon anum, Asbes us lexibilis, ok. De Amian (P 2425). P esso ques o diziona io a icolo do ebbe menziona e e una specie di asbes o, che L. I inskis o nisce all'a icolo asbes o: Азбестъ Амиантъ. Asbes as Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian (14). Quindi, ques o mine ale dizzyne iene p esen a o in due luoghi p obabilmen e a causa di e si usichi suoi denominazioni, a compa aus L. I inskio in abbiejui manosc i i o ni i lie u iškus co ispondmenis ede e, che egli usa a qualche sinonimo, di lo o pe sino io lie u iškus: źiames gàu as, ska ūnis e kałnālinis, che lui s esso p obabilmen e cos i uì. Come is o da ques 'ul imo esempio, dizionne iene p esen a a e specie dei e mini. Due mine ali (asbes o e mu ijaci o) negli a icoli inclusa po qualche lo o specie, p z. : Azbéстъ,.. a. m. Asbes o ~ asbes o. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a kajpo lìnun, ŭ kia ŭ es ā majnas: Asbes us. H. Asbes , ga unek kamienia z odzaju alku. 1) Legkij azbeсть. Āzbes as lēngwāsis ~ asbes as legg asis. Sŭdi I a I a I a isz i nagìnia, magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, e molìnia. Asbes us sube mon anum. Asbes ko ek gó ny złoźony z k zemionki, magnezyi, wapna, n. żelaza, i glinki. 2) A. Amian . Asbes as Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian . 3) Obiqno enny Azbeстъ. Asbes as pāp as āsis ~ asbes os sempliceasis, sŭdie ada isz Magnēzijes, i nagìnia e gelźies ùdīs. Asbes us ulga is. Asbes pospoli y, składa się z magnezyj, k zemionki i n. żelaza, plg. kałnālinis zwy as ~ kalnalinis zwy as (P 25). 4) D e o idny Azbeстъ. Asbes o legnoso ~ asbes o legnoso. Asbes us xyloideus . lignosus. Asbes d zewo gó ne, plg. kałnāmēdis ~ kalnamedis (P 25) (1314); Angid úтъ... a. m. Kaмень известковой породы. Mu ijāci as ~ mu ijaci as, akmun kālkiu ā majnas. Anhyd i es. Mu ijacy , kamień z amilij wapiennych (plg. sausēnis sidoklis ~ sausenis sidoklis (P 33)). Schpa iis yj angid тъ. Ma ijāci as śziasz ajnìnis ~ ma ijaci as šeš aininis [pi mame skiemenyje sc i a a p obabilmen e L. I inskio sca o e ada. A. A.]. Anhyd i es spa osus. Mu ijacy sześcienny. An. g annis yj. Mu ijāci as Angid i as ~ mu ijaci as angid i as. Anhyd i es g anula us. M. anhyd y . An. pлотный. Mu ijāci as ukszłuò āsis ~ mu ijaci as ukšlo asis. An. densus. M. po- p es i o mine alo denominazione daodamas lie u iškas sinonimas Амиантъната. м. горной Te minologia | 2007 | 14 79 ałdowany. An. пло: secondo. Mu ijāci as źiamiè āsis ~ mu ijaci as žemė asis. Anhyd i es densus secundus. Mu ijacy zbi y. An. волокнистый. Mu ijāci as ska uò āsis ~ mu ijaci as ska o asis. An. ib osus. M. włóknis y (4849). Come si può osse a e da accon a i esempi, non solo usiški e lie u iški, ma e maggio anza la inì e polkų linguì co ispondmenų sono d ižodžiai sudė iniai e mininai. Anco a a alcuni mononodici usiškii e mini engono o ni i lie u iški sudė iniai a i ikmenys, p z. : Анатазъ,..за. м. Металлъ Титана породы. Ana as k aunìnis ~ ana as k iauninis. Ti anium ana as. Ty an ok aed y (43); Аквамаринъ,..на. м. Beŕilŭs b àngēsis ~ be ilus b angiasis, akmun swiēsej žālas, sŭdiために isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ e gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be yllus. Wal. Be yl szlache ny; klejno kolo u świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyny, wapna i żelaza (18); An aci a,.. a. m. Kaмень Трофитовой породы. An āci as ~ an aci as, akmun isz ā majnas angłàj ia; angłàj is kāsamāsis ~ anglai is kasamasis. An aci es. Węgiel kopalny błyszczący albo An acy (55), ques a ajam mine al engono o ni i sinonimi a due nomi, uno una sola pa ola skolinis e un e mine lie u iškas. Come is o da esempi, L. I inskis specieiniais e mini composi i di dėmenim eikė būd a džius (leng asis, pap as asis, b angiasis, medinis, k iauninis, šeš aininis, ukšlo asis, žemė asis, ska o asis) e daly į (kasamasis) e di u i, sal o p eesago - būd a džiusinis, a ojo į a džiuo ine o me. Menė ų composi i e mini specieni dėmenis, p obabilmen e seguendo la yniškai co ispondmenimi, L. I inskis sc e e po p incipale dėmen, sebbene dizzyne è coppia mine ali nomi, i cui specienis dėmeno, come e o a consue o, a p ima p incipale dėmenį, p z. : Amb a,..ы. ж. Смолистое и горючее вещество, коегосутьдваглавныярода,собственноназываемаяАмбра,ижелтый, Янтарь. Àmb a ~ amb a, i a a iz sakun sŭdie ada degans dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena wadìnama ik òjé Amb a ~ ik oji amb a; an òjé giał òna, Gin ā as ~ gin a as. Amb a g isea. Amb a zwyczajna (38); Аспидъ,..да. м. Skiāłamāsis àkmun ~ skelamasis akmuo. Schis us (lapis) issilis. Vi g. Sec ilis. Plin. Scissilis. Cels. Łupny, szczepny kamień. Łupek (88). Concludiando la denominazione dei mine ali, bisogna no a e che l'au o e del diziona io non a u i i mine ali chiama i ha o a o li a iškų e minų, paa a mine alų neį a dijęs ha p esen a o lo o in modo desc i o come è e usiškai: Аллохрои Автъта, м. порода камня Авгита. Àkmun ā majnas Auì a. G ana us alloch oi es. Alloch oi , ga unek odzaju Augi u.. (27); Ananalcimъ,..ma. 80 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio e odyno e minai м. Камень Analcimus. Kubicy , kamień amilij Ceoli u (43). TERMINALI BOTANICI Ke u kalbiame L. I inskio diziona io dei e mini bo anici o a pochi solo 16. Nel diziona io p incipalmen e inclusa nomi di pian e e solo uno aisiaus nome: Айвá, вы. ж. Pīgwas ~ pygwas, dulŭ swećzios szalies wājsiŭs. Py us Cydonia. Pigwa, ga unek g uszek (15), plg. k àuśzé, dùlé, g ūśzé ~ k iaušė, dūlė, g ūšė, lo . Py us (Pi us), lenk. G usza, ok Bi ne, lo . Py . Cydonia, lie . G . Pigwa ~ pig a (P 202). Augalų nomi si può con on a e con L. I inskio P igim ūmenės nella seconda pa e Žolėmina ipo a u sis eminiu genčių pa adinimų (plačiau ž . Aukso iū ė 1998). Ve dyne ipo a e solo augalų są ašu, ku iame ap ašoma 219 augalų šeimų i daugiau kaip 2500 qua o pian e di genčių nomi: Акáция,..ii. akācija ~ akacija, mēdis ŭ es giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ. Robinia Ca agana. Robinia G oszek Sybi ski (Józ. Jun.)), plg. akācja ~ akacja, źi nikājnis ~ ži nikainis, lo . Acacia (Necke kla. Akazie (P ), ka kłāi nis ka ~ 205ži nis, lo . Robinia, lenk. Akacya, g ochowiec, ok Robinie (P 17 207); Анисъ,..са. м. Anizis ~ anizis, żolie. Anysum. Pimpinella anysum. Bied zeniec Anyż (49), plg. łājpiedis ~ laipėdis, lo . Pimpinella, lenk. Bied zeniec, ok. Bibe nell (P 192); Апельсинъ,..на. м. Àpēlcina ~ apelcina, ci inas ā majna. Ci us sinensis. Apelcyna, ga unek cy yny (57), plg. cì inas, cù inas ~ ci inas, cu inas, lo . ci us (Tou ne .), lenk. Cy yna, ok. Ci one (P 171); ,.. Aлойлоя. м. Ēlosas ~ elosas, ālosas ~ alosas. Aloe pe olia a e a. Aloes p awdziwy (30), plg. ejlosas ~ eilosas, ēlosas ~ elosas, elijōszius ~ elijo Alošius, lo . Aloë (Tou n.), Aloes (K.), lenk. Alona, Halena, ok. Aloe (P 133). Sop a u o nel discussibile ke u kalbį diziona io, come e in Rusųlie u ių kalbų žodyną (ž . Aukso iū ė 1999), L. I inskis includeukė nomi di specie ege ali, ecc. : Арбузъ,..за. м. Арбузецъ,..зца. A būzas ik āsis ~ a būzas ik asis. Cucu bi a Melopepo. Dynia A buz (64); A yshъ,..sha. m. Kadaģis Saw ìnas ~ kadagis sa inas. Junipe us Sabina. Jałowiec Sawina (81), plg. kàdagīs, ògīs ~ kadagys, ogys, lo . Junipe us, lenk. Jałowiec, jadłowiec, ok. Wachholde (P 144); A iшокъ,..ka. м. Ka czokas mēzgan ēsis ~ ka čiokas mezgan ęsis. Cyna a scolymus. Ka czoch pospoli y (8081), plg. łājszwas ~ laiš as, lo . Cyna a, lenk. Ka czoch, łājszwas e śzke gālwis ~ laiš as e ške gal is, lo . C. Scolymus, łājszwas usnelùnas ~ laiš as usneliūnas, lo . C. ca dunculus (P 253); Агнецъ непорочный,..нца..наго. In Šiame posky yje eikė ų menziona e co isponden i scien i ici shaakų specialis i nomi: Анатóмикъка. м. породы Цеолита. Akmun Ceolì a ā majnas pìłkaj oppu e giałswaj bàł as. Te minologia | 2007 | 14 87 Due ami della scienza chiama e L. I inskis us a a skolini: Algeb a, ы. ж. […]. Àlgeb a ~ algeb a, okunda moksłas nel quale dieł isz adima neźinomoja skaj laus wie anunoje wa ojamas i a odbałsas, a i a li e as. Algeb a. la . Algeb a. polon. (21–22); A chi e e a,.. y. ж. Budawōné ~ buda onė. S ūnisina ~ s ūnysina. Moksłas namun s a ima isz medzia o łabiausej pilōniŭ. A chi ec onice. A chi ec u a. A s a chi ec onica. Budownic wo, a chi u a (84), plg. s nysena s (1) s a ymas: Eldijas s ūnysena S.Dauk. (LKŽe). Ques a a oce del ocodino a icolo inclusi e e specieini nomi, i cui specieini dėmenimis a du į a džiuo iniai p eesaggi -iškas būd a džiai e uno p eesaggi - ūinis būd a dis: A chi ec u a военная. S unisina ka iòniszkojé ~ s ūnysina ka ioniškoji. A chi ek u a mili a is. A chi ek u a wojskowa. Ailne G aжданская. S . kiszkōjé. ~ s ūnysina a chi ec onice, a chi ec u e ci ilis cyw. Budownic wo. A . Ko abelna. S unisina łajwìné ~ s ūnysina lai inė. A chi ek u a na alis, nau ica. Budownic wo ok ę owe (8485). Знающий науку Анатомии. Mòki as an na iòjima kùnun. Kùn- ājkis ~ kūn aikis. Ana omicus, ana omices. Dissec ionis co po um pe i us. Ana omik, uczony wijyi, p ak yk w dyssek ana omic (44); Астрологъ,..га. м. Zinis po żwajzdziun ~ conoscys po ž aizdžių. As ologus. As olog (90); Астрономъ,..ма. м. Zwajzdińīnkas ~ ž aizdininkas, mòki as an źinios apej żwâjzdes. As onomus. As onom, mis z nauki gwiazda skiej (90). Specialis us, come e di quei se o i scienza amo, L. I inskis į a dijo lie u iškai. TERMIN AIŠKINIM yPATUMAI L. I inskio Rusųlie u iųla ynųlenkų linguų žodyną si può chiama e e aiškinamuoju žodynu, poiché nemaža pa e delle pa ole, a lo o e mų i nomenų, è aiškinama. Mol i e mini bo anici e zoologici di in e p e azioni non hanno, solo p esso alcuni sono umpi spiegazioni, ecc. : Ananāsas ìk āsis (żòlie i wājsiŭs) (43); Akācije, mēdis ŭ es giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ (17); Didzia swećzios szalies ju es żuwis p aŕinan é żmōgŭ. Rijūné, ijūnas (18); Wanden-źiamìnis, ìwolis galens an źiāmes e wandenieje łajkì īs (41). Ques e in e p e azioni hanno nedaug degli a ibu i de ini i i, simile più a de in ì è l'o enzino in e p e azione: Àpēlcina, ci inas ā majna (57), cui indica un sis emico collegamen o delle pian e. L. I inskis manosc i i o la o o delle scienze na u ali P igim ūmenė a maina chiamò assonomica ca ego ia lo . a ie as, alla quale in odu e o a usa o e mine a ie e as. 88 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio dizodyno e mininai Dauguma mine alų e minų aiškinimai. P i ienų minemini as, ā majna bàł oja mòlia (31); Amijōn as, źiames gàu as, i a a akmun Āzbes a ā majnas (40); An o ili as, àkmun isz Pis āci a ā majnas alų pa adinimų nu odoma ik kokio mine alo a maina jie y a, p z.: Alu- (54); An āci as, akmun isz ā majnas angłàj ia; angłàj is kāsamāsis (55); An akoli e, àkmun kālkia ā majnas (55); Apā i as, akmun kālkia ā majnas (57); A agōni as, akmun kalkiu a majnas (75); Mu ijāci a, akmun kālkiu ā majnas (48); Szpā as dejman ìnis, àkmun Rubina ā majnas (28). Come is o da esempi, ques e spiegazioni sono insu icien i, pe ché uni o memen e si spiegano mu ijaci e, an akoli e, apa i e e a agoni e. P esso al i nomi si desc i e colo e a, ecc. :Andalūźi as, akmun aumens audonuma o iamcziūgiszkaj pìłkas (47); Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albinas (21), o indica o il suo alo ingumas, ecc., Rùbinas, b angŭs àkmūn (56). Ques e spiegazioni anche non soddis ano anco a i equisi i de ini i i, u a ia a alcuni e mini i o ni i spiegazioni già neabejo inai possono esse e conside a e de inizioni, ecc. : Ame ìs as, b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa o pìłkaj bàł as (39); Au omōli as. B angŭs àkmun amsej mièlinas o ankiàusej paduodans ing świēsej żāli (5); Awan u ìnas. Akmun kwà ćziaus ā mains, u es sawieje blizganćzes skelàudes (34). Anco a qualche mine ali engono de ini i indicando la lo o composizione e esipdà, ecc. : Àmb a, i a a iz sakun sŭdi Jaguans dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena wadìnama ik òjé Amb a; an òjé giał òna, Gin ā as (38); Beilŭŕs b àngēsis, akmun swiēsej żālas, sŭdiഗത isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ e gèlźiēs (18); Agā as, àkmun isz ejłos Kwā ćziaus kŭ saj ŭ sawieje dàles Chalcedōna, Jaspida, Kwā ćziaus, Ragìnia, K wàwńinka e nekada Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspinŭs, dēònes, miês ŭs, k ùmŭs, kìminŭs, dēbeses, żwâjzdikes, àkeles, piê mas (6). Reikė ų menziona e asbes o e il suo a menų de inizione: Asbes os. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a kajpo lìnun, ŭ kia ŭ es ā majnas (13). Desc ėždendo ques o mine alą, L. I inskis indicò ila, alla quale iene a ibui a ques a pie a, e il suo p incipale segnoim, e g e a spiegando le sue a iinas già indica solo compos oì: Āzbes as lēngwāsis. Sŭdi I a come isz i nagìnia, magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, e molìnia14; Āzbes as pāp as āsis, sŭdiഗത isz Magnēzijes, i nagìnia i gelźies ùdīs (14). Pe esaminando mine ali spiegazioni, si può no a e, che pa e di lo o conside a e de ini mi, pe ché indica i sis emici appo i e ca a e is ici lo o segni. App ensione delle peculia i à ha e alcune al e a ee e mini di in e p e azioni, ecc. : Na iòjimas, a i a: ājkimas kùna dieł iszwejzdièjima wisun daliun i iszsimo- pa adinimų ha e aiškinimai, alcuni di lo o mol o kas più ampio che bo anikos e zoologijos Te minologia | 2007 | 14 89 kima paźin i ano pŕigimima (45); Elemen o ēlŭs. Kńingelé inizi mòksła skāj ima (14); Skaj lis é, skaj lŭ źinios mòksłas (70); Pabūkłas paźinìma o za wièja. Wiejòmās as (48); Salìné, ju es wie a u en é mol i sàłūn (84); Budawōné. S ūnisina. Moksłas namun s a ima isz medzia o łabiausej pilōniŭ (84); Mòksłas a ba źinia apej żwâjzdes, żwajzdīs é (90) e k . IŠVADOS 1. Di sca sa dimensione di 96 pagine di manosc i o, che è solo l'inizio del diziona io delle lingue usųlie u iųla ynųlenkų, L. I inskis ha o ni o nemažai e minų ci ca 145. Sop a u o al diziona io inclusa e minì delle scienze na u ali mine ali, pian e, ucci e al i nomi. 2. Nag inėjamame dicodyne o ni i mine ali nomi sono p incipalmen e skoliniai, a P igim ūmenėje alcuni quei s essi mine als L. I inskis già į a dijo pa ies suda y ais lie u iškais pa adinimais. 3. Ke u kalbiame diziona io, come e Rusųlie u ių lingue diziona io, p incipalmen e da a nomi di specie di pian e. Palyginus ke u kalbio dizodyno delle specie ege ali e P igim ūmenės dei ege ali genčių nomi, si ede sis eminių ski umų e ne ikslumų dizodyne, ma y , p epa ando scien i ico desc i o delle pian e, L. I inskis più p ecisamen e suski s è e de e minò axsonus. 4. Spezionando al i (non na u al a scienze) se o i ke u kalbio dizodyno e minos, si può no a e, che L. I inskis spesso ce ca a lie u iškų e minų, che no malmen e lui s esso e suda yda o. Polinkis o ni e lie u iškus pa ole pa icola men e is o panag inėjus scienza šakų e p o essioni nomi (skai lys ė, žinys ė, ž aizdys ė, ž aizdininkas, kūn aikis). 5. Sia delle scienze na u ali che di al i se o i i nomi di specie sono ca a e is ici, che il lo o specieis dėmeno a dopo ginnino dėmeno, e specieiniais dėmenimi engono o ni i a ibu i i e pa ecipan i, ecce o p ecessaggio -inis a ibu e žius, sono in a džiuo inių o m (ananasas ik asis, asbes os pap as asis, mu ijaci as žemė asis, ka iuomenė jū inė, ša ininkai ai iejai). 6. Ke u kalbis L. I inskio diziona io è non solo asciamasis, pa e in ques o diziona io o ni i e mini di e nomenų aiškinimų si può i ene e delle lo o scien i iche de ini imis, ad da pa e ques o diziona io è e aiškinamasis e minų diziona io. 7. L. I inskio Rusųlie u iųla ynųlenkų linguų žodžio manusc ip is è impo an e e in igan e non solo lexicog a ia li uanea, ma e e minologia s o ia. 90 Albina Aukso iū ė | Lau yno e minai ŠALTINIAI I inskis L. Rusųlie u iųlo ynųlenkų kalbų žodynas (Словарь российско-литовский съ латинско- polskomъ) ( ank aš is). LŽ I inskis L. Lenkųžemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki) ( ank aš is). P I inskis L. P igim ūmenė ( ank aš is), 1870. RLŽ I inskis L. Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь россійско-литовский) ( ank aš is). LITERATURA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio man aščiai K oku oje. Te minologia 5, 102110. Aukso iū ė A. 1999: Lau yno I inskio e mine e minynų. Li uanis ica 2(38), 2233. Aukso iū ė A. 2001: Lau yno I inskio mine alogijos naujada ai. Te minologia 8, 95111. BVŽ 1998: Bo anikos nimų žodynas, Vilnius. I inskis L. 1995: Raš ai, Vilnius. Kažukauskai ė O. 2003: Non Jumskis, ma I inskis. Lexicog a ia e lexicologia p oblemi, 1931. K uopas J. 1960: L. I inskio lessikog a inii la o i. La o i dell'Accademia Mokslų Lie u os TSR 1(8), 191198. Круопас И. Р. 1963: Из истории литовско-русской и русско-литовской лексикографии XiX в. Из историисловисловарей, Ленинград, 72–77. KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybos Dic iona y, Vilnius. LKŽe: Dic ionynos della lingua Lie u ių. www.lkz.l Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis: Monog a ija, Vilnius: Mokslas. TŽ 2001: In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius: Alma li e a. Vi kauskas V. 1996: Lau yno I inskio ha sc i o ca a e is iche del linguaggio. Li uanis ica 3(27), 2325. Vi kauskas V. 1997: Lau yno I inskio lexicog a inii p incipi. Lau yno I inskio Kalendo iaus 150-meciui, TERMS IN LAURYNAS IVINSKIS QUADRILINGUAL DICTIONARY This pape deals wi h e minology in RussianLi huanianLa inPolish manusc ip dic iona y (Словарь российско-литовский съ 29–32. латинско-польским) o Lau ynas I inskis. The manusc ip o he dic iona y con ains 96 pages. This is only he beginning o a quad ilingual dic iona y om A o Ay, which p esen s 358 Russian headwo ds wi h Li huanian, La in and Polish equi alen s and 23 e e ence headwo ds. The e a e some explana ions o wo d meanings, a ew examples o usage and a ew synonyms and wo ds wi h con iguous meaning. The manusc ip o Lau ynas I inskis quad ilingual dic iona y con ains abou 145 e ms, including some speci ic e ms p esen ed in a ew en ies o he dic iona y. Mos o hem a e e ms o na u al sciences names o mine als, plan s, bi ds and o he li ing c ea u es. The majo i y o names o mine als included in he dic iona y a e bo owings. Analysis o e ms om o he ields (no na u al sciences) shows ha Lau ynas I inskis ended no o p esen bo owings, bu o sugges Li huanian e ms which he c ea ed himsel . Such a endency is pa icula ly ob ious in names o sciences and names o specialis s o hose sciences (skai lys ė (a i hme ic), ž aizdys ė (as onomy), kūn aikis (ana omis ), ž aizdininkas (as onome )). The e a e wo cha ac e is ic ea u es o he names o na u al sciences and o he ields p oposed by Lau ynas I inskis. The speci ic componen o he name is placed a e he gene ic componen . Adjec i es, apa om adjec i es wi h he su ix -inis, and pa i- I inskio ke u kalbio dizionno Te minologija | 2007 | 14 91 ciples, which make speci ic componen s, a e all p onominal. Fo ins ance, (ananas e ois (pineapple), asbes o sempliceasis (asbes os), ka iuomenė jū inė (na y)). The manusc ip o Lau ynas I inskis RussianLi huanianLa inPolish dic iona y is impo an and in e es ing no only o he his o y o Li huanian lexicog aphy, bu also o Li huanian e minology. Rice u a 2007-11-30 Albina Aukso iū ė L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a [email p o ec ed]