Tarptautinė mokslinė konferencija „Aktuāli valodas prakses jautājumi“

Te minologie | 2008 | 15 255 In e na ionale Wissenscha liche Kon e enz Ak uāli alodas p ak ikes F agenumi SOLVITA LABANAUSKIEN li auischen Sp achins i u 2008-ieji me ai La ijoje e ö en lich in Le onikos Jah en, zu äde en La ibos Republik e ö en lichungs 90-ječio sukakčiai und gegenwä igen ašymoksliškai Hunde jechium zu e wähnen. Le onikas P og amms Ziel zu e s ellen neue ih e mo i uo la ių kalbos, Le isches Geschich s und Kul u Theo ien. Eine on Le onikas P og amm Ve ans al ungen wa eine in e na ionale wissenscha liche Kon e enz und umk ei e Tischdiskussion Ak uāli alodas p akses jau ājumi (Ak ualūs alodas p ak ikos klausimai), s a ge undene 2008 m. Ok obe 24 d. Rygoje, Akademie wissenscha ų La ijoje. Ein üh liches Wo zu a ę akademie Valen īna Skujiņa und habili uo e wissenscha endok o Ojā as Bušas, e hob die Haup age dieses P ojek s Was ge äh ingiausia la ians sp achbai? In de e s en Sek ion wu den gelesene Be ich e, in denen pa odie wu de kon ak ische Sp achen E ah ung. Ven spils hohes schulens philologie dak a is Ju is Baldunčikas Be ich im Valodas kul u u a un dominējošās kon ak alodas spiediens: angļu alodas ie ekmes desmi izpausmes eidi (Kalbos kul ū a un y aujančios kon ak inės kalbos spaudimas: zehn englischen sp ach beein lusimosi būdų) sp ache e übe anglische usischen Sp ache übe ladung und dieses Beg i s žal ischen la ischen Sp ache s uk ū ai. Ieska s angļu alodas p aksē (Požiū is in englischen Sp achen p ak iką) so klambe e Mode nie Sp achen akul e o G e inamosios sp acho y os und e imų sky iaus p o esso es Maijas B ēdės englischen Sp achen a osenes neue o ien übe blickga. Akzen uo i epo, hiphopo kalbinės aiškos a ian en, auch auch in nīcas (lie . ašalinės) e minen e scheinung so genann e lange wo e, denen gesch ieben müssen iel ašalo. Uni e si ä Helsinkio k ies inė lek o ė, Uni e si ä sassocijuo oji p o eso ė Laimu ė Balodė be ich ime No somu alodas p akses pie edzes (Iš suomių kalbos p ak ikos pa i ies) disku ė suomių kalbos p ak iką. Lau Wissenscha le in, Suomijoje s ip i schnekamosios Sp ache T adi ion: im Land sp ich ama slengu, 256 popula u ku zin i sp ache. Diese Landes s aa liche Sp ache is nich nu suomies, sonde n und schwedisch, deshalb suomische sich ge ne nennen sch edakalbigen suomischen. Taip pa odoma Tole cija und Respek ande i Sp ach. Rech , solche d ikalbys ė bilde und nich wenige Unogenscha en. Rep äsen a o aus Russland Pa elas Kolubko as be ich e e Pa Sp ache kul u s ā okli K ie ijā (Apie Sp ache kul u padė į Rusijoje) p äsen ie e In o ma ionen übe usų kalbos įp očius. Lie u os kalbos ins i u o ep esen an ės dok o an ės Sol i os Labanauskienės disku a ema Ak uālais alodas p aksē Lie u ā (Apie lie u iams ak ualius kalbos p ak ikos F agen). Pab ėž es nich nu o handamas Sp achenp oblemen (anglizmų į aka, mobiliųjų žinučių i elek onischen laiškų ašyba und k .), abe und p e en icinės Maßnahmen, de en emasi S aa ybinė lie u ių kalbos komisija, Lie u ių kalbos ins i u as und ande e Ins i u ionen. Temą p a ęsė dak a ė Regina K ašy ė Šiaulių uni e si e o docen ė übe die E ah ung diese Uni e si ä (Šauļu uni e si ā es pie edze). De e s e Teil de Kon e enz wu de abgeschlossen mi Vi os Kalniņos-Kalna ājas Be ich Ak uāli isināmi p oblēmjau ājumi: lielie sākumbu i EU Rech sak eks os (Ak ualūs sp endžiami p obleminiai klausiai didžiosios aidės: EU Rech s ex en). Ak ualūs la ių kalbos p ak ikos agen (Ak uālais la iešu alodas p aksē) wu den besp ochen in and oje kon e ences sek ionen. La ių e minologė dak a ė I e a Pū elė las be ich ung Valodas p akses Bewe ungs e ap aujas ezul ā i (Kalbos p ak ikes Bewe ungs Um age E gebnisse). Im Be agung eilnehmenden le ischen Sp achenküns le , Jou nalis en, Leh e , S udie ende und ande e Sp ache e b auche g uppen s ell en An wo en an wich ige F agen dieses Me ods, z. : Basie end au de gegenwä igen Sp achep axis, bewe en Sie das Kul u ni eau de Sp ache, 54,5 P ozen be ag e beu eilen zu iedens ellend, meh als 40 P ozen unzu iedens ellend; Koks, Ih e Meinung nach, is wich igs e lös inas sp achkul u F age ode Was muss un sp achininkai, ol i alboje yks ančius p ozesse, abe nebū i didak iškiem; meh bekann zu machen, was Sp eche un; beschleunigen le ischen Sp ach e minen e s ellen in denen Gebie en, die schnell en wickel we den, und k .1 1 m. Ru en 2008 wu de im li auischen Sp ache ins i u e eine Um age wegen de gegenwä igen Sp achsi ua ion und wich igs en sp ęs inna Sp achekul u agen e ans al e . An de Apply nahmen Sp ache , S uden en li uanis ai eil. Wich igs e, ih e Meinung nach, lös ini Sp ach agen ku i lie u iškus e minus und hal en in e na ionale Wö e ; zu lösen anglizmų p oblem; heb i die Sp ache P esjüa; e zich en g oße Sp ach ehle ; no malisie en de Beziehung on Sp achp o is und Sp achkonsumen en; albiniken kümme n sich jüngimos sp ach ugdymu, akzen uie end espa bą li auenschen albai und k . Sol i a Labanauskienė | Ta p au inėmokslinėkon e encija... Te minologie | 2008 | 15 257 Liepojos Pedagogiks Akademies docen ė Dzin a Šulcė sp ache e Thema Valodas p ak ikes Un e suchungen Liepājas Uni e si ā ē (Kalbos p ak ikos y inėjimai Liepojos uni e si e e). Basie end au S uden enun e suchungen, besonde es Augenme k muss ausge ich e we den an de Aussp achkuns , deswegen müssen sein zusammenges ell en Bedingungen S uden en häu ige sp echen in de Ö en lichkei . Übe g undlegende Te minen de He bs weise e zähl e de La ischen Wissensakademie hono ės dak a ė Ilzė Ilziņa. P äsen a ion ISO s anda ds in luenz uz la iešu alodas p aksi: in o mā ikas e minoloģijas izs ādes pie edze (ISO s anda dų į aka la ių kalbos p ak ikai: in o ma ikos e minologijos a kybos pa i is) wu de minimi ie Te minų da s ellungsweise esamų o mų a osena und neuen o mų kū imas; Te minenmachung mi Ve wendung e kü z e Fo men; Te minenmachung nach logischem E wei e imą; Te minenbildung wobei Skolinien. Lau Be ich e s a e in soll en neugebilde e Te mine so o in eine Da enbank ges eck we den und gescha en we den, dass sie geände wü den, wenn Ve b auche eine besse e Va ian e anbie en. Dok o an ė Ani a Ščucka (Ryga) las einen Be ich den No Te minologie un Sp achen Kul u G uppen sēžu pie edzes: ieska s his o ē (Iš Te minologijas i kul u g upas posėdžių pa i ies: his o ische zglgsnis), in dem wa en minimi Haup au gaben: Te minologies ka o ekas E s ellung; pe iodischen Publiken, ski ų kalbai, sekimas; Be a ungen mündlich und sch i lich be ei zus ellen; Sp achenp axis agen und Sp achewochen o ganisie ung; sp achp axis-Si zungen O ganisie ung ums i enen F agen zu lösen. Konsul ā ionen häu ige uzdo ie F agenjumi (Dažniausi F agen wäh end Konsul a ionen ges ell ) S aa ybliche Sp ache agen ū as konsul an es Di ės Liepos hema. Angewand Au me ksamkei zu zwei ak ualen Sp achenp oblemen exis is au nahme le ischen Sp achen Sch i ybü und ik inių daik a a džių Sch i ybü in Zukun . Geschich en, Passiiko und Einziga igkei en, zum Beispiel, Bi zungen aus einem ode ande en Poli ikensp achen zu en e nen pa asi inį Wo elį eiksim (sakykim) und pan. In a chi ek es, ö en lichkei eikėjos Maijas Sinkos e o ischen F age Quo adis, la iešu waloda? (Ku eini, la ių kalba?) wu de gean wo e , dass die Sp ach si ua ion is k i ische, und de gegenwä ige Zei aum kann sein genann we den sumišimu. de Sp achs S ilens sammišą sp ach zu ęsė p o eso ė Maija Bal iņa Valodas p akse Übe Kul u en k uscelēs (Kalbos p ak ika kul u en k ežkelėse). Ag is Timuška, S aa sybliche Sp ache Zen um Di ek o is (p anešimas Vals s alodas cen s la iešu alodas p aksei (Vals ybinės kalbos cen as la ių kalbos p ak ikai)), bekames a e, dass Sp achana bei ungsa bei en nich zuge eich wi d, und opiausia dieses Pe iods P oblem is e schiedene Nameninungen Sch i os osi g oßen Buchs aben. 258 Pünk lich de Agen ū as de Uni e si ä Le lands Uni e si ä Le isches Sp achins i u e ans al e en in e na ionalen Kon e enz Ak ualūs kalbos p ak ikos F agen haben die Teilnehme eine Resolu ion o geleg , in de diese wesen lichen Sp achep ak iken Themen un e s ichen we den: La ians Sp ache Expe enkommissions A bei ak i isie ung; In o ma ions e b ei ung übe ak uelle Sp ach agen; sp achkul u e Ve b ei ung in Schulen, Uni e si ä en, ande en Ein ich ungen; de sp achins i u ionen benach ich igungen mi ö en omene, auch mi le wischen, lebenčiais in ande en Lände n, bes ä igung und k . Le ischen Sp achen p ak ikos p oblemos nes enimos und li auens albai. Wi haben was eine on ande en zu e le nen. Emp ange 2008-12-12 li auischen Sp achins i u P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. Pos : [email p o ec ed] Sol i a Labanauskienė | Ta p au inėmokslinėkon e encija...