Tarptautinė mokslinė konferencija „Aktuāli valodas prakses jautājumi“

Terminologija | 2008 | 15 255 Tarptautinė mokslinė konferencija Aktuālivalodaspraksesjautājumi SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuviųkalbosinstitutas 2008-ieji metai Latvijoje paskelbti Letonikos metais, skirtais Latvijos Respublikos paskelbimo 90-mečio sukakčiai ir dabartinės rašybos šimtmečiui paminėti. Letonikos programos tikslas – kurti naujas moksliškai motyvuotas latvių kalbos, Latvijos istorijos ir kultūros teorijas. Vienas iš Letonikos programos renginių buvo tarptautinė mokslinė konferencija ir apskritojo stalo diskusija Aktuālivalodaspraksesjautājumi(Aktualūskalbospraktikosklausimai), vykusi 2008 m. spalio 24 d. Rygoje, Latvijos mokslų akademijoje. Įvadinį žodį tarę akademikė Valentīna Skujiņa ir habilituotas mokslų daktaras Ojāras Bušas, iškėlė pagrindinį šio projekto klausimą Kaspavojingiausialatviųkalbai? Pirmoje sekcijoje buvo skaitomi pranešimai, kuriuose parodyta kontaktinių kalbų patirtis. Ventspilio aukštosios mokyklos filologijos daktaras Juris Baldunčikas pranešime Valodaskultūraundominējošāskontaktvalodas spiediens:angļuvalodasietekmesdesmitizpausmesveidi(Kalboskultūrair vyraujančioskontaktinėskalbosspaudimas:dešimtanglųkalbosįtakosreiškimosibūdų) kalbėjo apie rusų kalbos perkrovimą anglizmų ir šio reiškinio žalą latvių kalbos struktūrai. Ieskatsangļuvalodaspraksē(Požiūrisįanglųkalbospraktiką) – taip skambėjo Moderniųjų kalbų fakulteto Gretinamosios kalbotyros ir vertimų skyriaus profesorės Maijos Brēdės anglų kalbos vartosenos naujovių apžvalga. Akcentuoti repo, hiphopo kalbinės raiškos variantai, taip pat tintnīcas (liet. rašalinės) terminų atsiradimas – vadinamieji ilgi žodžiai, kuriems parašyti reikia daug rašalo. Helsinkio universiteto kviestinė lektorė, Latvijos universiteto asocijuotoji profesorė Laimutė Balodė pranešime Nosomuvalodaspraksespieredzes (Išsuomiųkalbospraktikospatirties) aptarė suomių kalbos praktiką. Pasak mokslininkės, Suomijoje stipri šnekamosios kalbos tradicija: šalyje kalbama 256 slengu, populiaru trumpinti kalbą. Šios šalies valstybinė kalba yra ne tik suomių, bet ir švedų kalba, todėl suomiai save mėgsta vadinti švedakalbiais suomiais. Taip parodoma tolerancija ir pagarba kitai kalbai. Tiesa, tokia dvikalbystė sudaro ir nemažai nepatogumų. Atstovas iš Rusijos Pavelas Kolubkovas pranešime Parvalodaskultūras stāvokliKrievijā(ApiekalboskultūrospadėtįRusijoje) pateikė informacijos apie rusų kalbos įpročius. Lietuvių kalbos instituto atstovės doktorantės Solvitos Labanauskienės aptarta tema AktuālaisvalodaspraksēLietuvā(Apielietuviamsaktualiuskalbospraktikosklausimus). Pabrėžtos ne tik esamos kalbos problemos (anglizmų įtaka, mobiliųjų žinučių ir elektroninių laiškų rašyba ir kt.), bet ir prevencinės priemonės, kurių imasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutas ir kitos institucijos. Temą pratęsė daktarė Regina Kvašytė – Šiaulių universiteto docentė – apie šio universiteto patirtį (Šauļu universitātespieredze). Pirmoji konferencijos dalis buvo baigta Vitos Kalniņos-Kalnarājos pranešimu Aktuālirisināmiproblēmjautājumi:lieliesākumburtiEStiesību aktutekstos(Aktualūssprendžiamiprobleminiaiklausimai:didžiosiosraidės ESteisėsaktųtekstuose). Aktualūs latvių kalbos praktikos klausimai (Aktuālaislatviešuvalodas praksē) buvo aptariami antroje konferencijos sekcijoje. Latvių terminologė daktarė Iveta Pūtelė skaitė pranešimą Valodaspraksesvērtējumaaptaujas rezultāti(Kalbospraktikosvertinimoapklausosrezultatai). Apklausoje dalyvavę latvių kalbininkai, žurnalistai, mokytojai, studentai ir kitos kalbos vartotojų grupės pateikė atsakymus į svarbius šio meto klausimus, pvz.: Remdamiesidabartinekalbospraktika,įvertinkitekalboskultūroslygį, – 54,5 proc. apklaustųjų vertina patenkinamai, daugiau negu 40 proc. nepatenkinamai; Koks,jūsųnuomone,yrasvarbiausiasspręstinaskalboskultūrosklausimasarba Kąturidarytikalbininkai, – sekti kalboje vykstančius procesus, tačiau nebūti didaktiškiems; daugiau populiarinti tai, ką daro kalbininkai; pagreitinti latvių kalbos terminų kūrimą tų sričių, kurios sparčiai plėtojamos, ir kt.1 1 2008 m. rudenį Lietuvių kalbos institute buvo surengta apklausa dėl dabartinės kalbos padėties ir svarbiausių spręstinų kalbos kultūros klausimų. Apklausoje dalyvavo kalbininkai, studentai lituanistai. Svarbiausi, jų nuomone, spręstini kalbos klausimai – kurti lietuviškus terminus ir išlaikyti tarptautinius žodžius; spręsti anglizmų problemą; kelti kalbos prestižą; atsisakyti didžiųjų kalbos klaidų; normalizuoti kalbos specialistų ir kalbos vartotojų santykius; kalbininkams rūpintis jaunimo kalbos ugdymu, akcentuojant pagarbą lietuvių kalbai ir kt. Solvita Labanauskienė | Tarptautinėmokslinėkonferencija... Terminologija | 2008 | 15 257 Liepojos pedagogikos akademijos docentė Dzintra Šulcė kalbėjo tema ValodaspraksespētījumiLiepājasUniversitātē(Kalbospraktikostyrinėjimai Liepojosuniversitete). Remiantis studentų apklausomis, ypatingą dėmesį reikia skirti iškalbos menui, dėl to turi būti sudarytos sąlygos studentams dažniau kalbėti viešumoje. Apie pagrindinius terminų darybos būdus pasakojo Latvijos mokslų akademijos garbės daktarė Ilzė Ilziņa. Pranešime ISOstandartuietekmeuz latviešuvalodaspraksi:informātikasterminoloģijasizstrādespieredze(ISO standartųįtakalatviųkalbospraktikai:informatikosterminologijostvarkybos patirtis) buvo minimi keturi terminų darybos būdai – esamų formų vartosena ir naujų formų kūrimas; terminų daryba naudojant sutrumpintas formas; terminų darymas pagal loginį išplėtimą; terminų kūrimas taikant skolinius. Pasak pranešėjos, naujai sudaryti terminai iškart turėtų būti keliami į duomenų bazę ir sudarytos sąlygos, kad jie būtų keičiami, jeigu vartotojai pasiūlytų geresnį variantą. Doktorantė Anita Ščucka (Ryga) skaitė pranešimą NoTerminoloģijas unvalodaskultūrasgrupassēžupieredzes:ieskatsvēsturē (IšTerminologijosir kultūrosgrupėsposėdžiųpatirties:istorinisžvilgsnis), kuriame buvo minimi pagrindiniai uždaviniai: terminologijos kartotekos sudarymas; periodinių leidinių, skirtų kalbai, sekimas; konsultacijų žodžiu ir raštu teikimas; kalbos praktikos dienų ir kalbos savaičių rengimas; kalbos praktikos posėdžių organizavimas ginčijamiems klausimams spręsti. Konsultācijāsbiežākuzdotiejautājumi(Dažniausikonsultacijųmetuužduodamiklausimai) – Valstybinės kalbos agentūros konsultantės Ditės Liepos tema. Atkreiptas dėmesys į dviejų aktualių kalbos problemų egzistavimą – latvių kalbos rašybą ir tikrinių daiktavardžių rašybą ateityje. Pasak pranešėjos, pasitaiko ir įdomybių, pavyzdžiui, prašymų iš vieno ar kito politiko kalbos pašalinti parazitinį žodelį teiksim(sakykim) ir pan. Į architektės, visuomenės veikėjos Maijos Sinkos retorinį klausimą Quo vadis,latviešuvaloda? (Kureini,latviųkalba?) buvo atsakyta, kad kalbos padėtis yra kritinė, o dabartinis laikotarpis gali būti vadinamas sumišimu. Apie kalbos stilių sąmaišą kalbą tęsė profesorė Maija Baltiņa – Valodas praksekultūrukruscelēs(Kalbospraktikakultūrųkryžkelėse). Agris Timuška, Valstybinės kalbos centro direktorius (pranešimas Valstsvalodascentrslatviešuvalodaspraksei(Valstybinėskalboscentraslatvių kalbospraktikai)), apgailestavo, kad kalbos tvarkymo darbams neskiriama lėšų, o opiausia šio laikotarpio problema yra įvairių pavadinimų rašymas didžiosiomis raidėmis. 258 Pabaigoje Latvijos universiteto agentūros „Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas“ surengtos tarptautinės konferencijos Aktualūskalbos praktikosklausimaidalyviai pateikė rezoliuciją, kurioje pabrėžti šie esminiai kalbos praktikos dalykai: Latvių kalbos ekspertų komisijos darbo aktyvinimas; informacijos apie aktualius kalbos klausimus skleidimas; kalbos kultūros propagavimas mokyklose, universitetuose, kitose įstaigose; kalbos institucijų ryšių su visuomene, taip pat su latviais, gyvenančiais kitose šalyse, tvirtinimas ir kt. Latvių kalbos praktikos problemos nesvetimos ir lietuvių kalbai. Turime ko vieni iš kitų pasimokyti. Gauta 2008-12-12 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas: [email protected] Solvita Labanauskienė | Tarptautinėmokslinėkonferencija...