Tarptautinė mokslinė konferencija „Leksikologija ir terminologija: teorija, praktika, istorija. Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms“

Te minologia | 2008 | 15 251 Con e enza in e nazionale Lessicologia e e minologia: eo ia, p a ica, s o ia. Jono K uopo pe i 100esimo anni e sa i di nasci a ROBERTAS STUNŽINAS L'is i u o delle lingue Lie u ių 2008 m. ap ile 2325 d. Li huanian Language ins i u e kusioje a pka, is o ija. con e enza nazionale Leksikologija i e minologija: eo ija, p ak ibu o Jono K uopo ai 100osi anni e sa i di nasci a mol a a enzione dedica a alla e minologijai. P a iche ai emi e minologia nume ò 21 ela o e da Li uania e s anie i. Nel Plena issimo seddy p o . habil. d . V. Skujinia (Skujiņa) (La ian Uni e si y La ian Language ins i uu ) pa lò su lessicologia e e minologia e lo o b anakų lessicog a ia e e minog a ia comun ybe e di e enzie. Ques o do ebbe aiu a e iaiškin i p oblemi, lega i con la e minologia del linguaggio di e si elemen i di idmeniu. P o . habil. d . S. G ine as-G ine ičius (Bals ogės uni e si e as) legge a un appo o su lessikog a ija e e minologiją. Ul imamen e cambia l'app occio alla gene ale e speciale lexicikà, di e enumai a ques e a ee nyks a. Ispe ūs e čiamieji dizodyna possono i ela e nazionali dei e minijin peculia umus. La o ando con e ciamaisiais dizodynais senza espe imen i può s abili e o maliuosius e mini di e imo seman inių nuk ypimų k i e ijus, plu ia eikšmiškumo e omonimije, pa ziali e assoliučiosios sinonimije con ini. I p oblemi di e minologia nazionale e p es i a unghe ese ap a ė A. Fo iš (Fó is) (Vaka ų Veng ijos uni e si e as). XVIIIXIX a. skoliniai e ano u ilizza i solo in eccezionali casi. Le pa ole endenza eng inamen o imase ino al XX a. mezzo, inché L'Unghe ia non ebbe g ande in luenza dell'Unione So ie ica. En a o nell'Unione Eu opea le di icol à causò il a o che ung ų linguaggio mol o maža e mini in e nazionali. Pe ques o pa icola men e keblu ai adu o i Veng ijos. A. Kaulakienės (Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as) e E. Maka iūnienės (Fizikos ins i u as) nella elazione è s a o p esen a o qua o p essioni di e minog a ia isica sull'aspe o no ma i o. No minimo zauomazgų già si può o a e biconalbiame P. B azdžiūno Fisikos e minų žodyne. Ypač aki aizdžiai isibile 1979 m. ke u kalbio Fizikos e minų žodyno no minamasis aspe o. 252 Sui a o i di compa sa inno ada ì, i lo o aspe i di c eazione in Moldo a pa lò I. D ucė (D uce) (Nazionale cen o di Te minologia moldo os). Te minologhi le ioni J. Bo zo o (La ijas uni e si e as, Rygos in o macinių echnologijų ins i u as) e I. Ilzinios (Rygos in o macinių echnologijų ins i u as) nel appo o elenca i p oblemi, che causano nelle lingue inglesi skoliniai la ių in o macinių echnologijų e minijoje. R. Andžius (Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as) p esen ò e mini dicynų s aipsnių compu e ino s u u azione peculia i à. Kelian e mini di dizionino es o in compu e ina base da i p incipalmen e di icol à so gono a causa dizionino comple ezza, e mini di segni, in aš ini e minì, a icoli scy ybos e i e odì desiguodi à. 19221942 m. nei manueli di eo ia della le e a u a Li uaniani o a e an onimini e mini esamina i A. Mi ke ičienės (Lie u ių kalbos ins i u as) nel appo o. La base dell'an onimia dei e mini è dico omija dei conce i e bina inis scis inamen o. Pe an o con addizionali opposizioni sono equen inè che con a inè. Nag inėjamojo pe iodo le e a u e mokslui ca a e is ichi non solo sa i an onimai, ma e comune linguaggio ondo an onimija. S. O seičik (Kije o T. Še čenko nazionale uni e si à) esaminò la ques ione dei e mini skolini dell'ecologia uc aina. L'au onankiškumus della scienza ecologia decide il a o che i skoliniai Uk ainas ekologijos e minijoje può esse e di e i e indi e i i. Da al iakalbių leksemų appa so le e mini indicano che impo an e indicicli leksinės asimiliacijos del e mine p es i o è la sua a osenos a i i à. Da an oponimen i e oponimi a e la is i e li uanici linguaggi eponiminie denominazioni di pian e, i lo o modi di a iba, ski umai e similumai p esen a e L. Pie ės (La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as) nel appo o. Eponimini nomi di pian e dei modi da ybos ci sono qualche, pe ò non a amen e appaiono e mix ia da ybos. I nomi delle pian e possono esse e cos i ui i e nella medesima lingua, e pe i a i come da ini. N. Jacenko (Nazionale accademie delle scienze Uk ainiečių kalbos ins i u as) legge a un appo o su Uk ainiečių ka ybos e minijos kū imosi peculia i à. Dal XIX a. uk ainiečių linguaggio e a mol o leksinių i azeologinių ka ybos są okų eiškimo p iemonių. Ques a sis emiškum s umen i pe me e pa la e di su a ky ą e minologia mili a e sis ema. Nag inėjamojo pe iodo ka ybos e minijai ca a e is ica ecchia leksika, ki akalbių elemen sų skolinimasis, one inis e da ybinis a ija imas, sinonimija. R. S unžinas (Lie u ių kalbos ins i u as) supažindino con 19101937 m. Robe as S unžinas | Ta p au inėkon e encijaLeksikologija i ... Te minologija | 2008 | 15 253 delle pubblicazioni scien i iche lie u iškaja s a ybos e minija. Ti iamąją e miniją cos i uisce e minizui a p on oji leksika, seman iniai de i a ai e da iniai. Rela i amen e all'a uale e minologia di cos uzione nemaja pa e della conside a a e minologia man enu a ino a ques i empi, sebbene ci siano nemažai e pasenusių e minų. Te minologhi Lie u ių i la ių požiū į in leksinius e inius p esen ò A. Ščucka (La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as). P anešime anche esamina o 1922 m. isleis a e minų žodynas. Raccogliu i da i pe me e pa la e di posi i a in luenza di al a lingua p op ia e minia. R. K ašy ė (Šiaulių uni e si e as) kėlė au ines ealijas į a dijančios leksikos p oblemas. Lakūnomi chiama i elemen i della cul u a, dei quali non capi a al a cul u a app esen an e. Speci inės au inės ealijos pa adinamos e e mini beek i alen ė leksika, egzo inė leksika. Tokiai leksikai innomina e adeguamissimo conside a ei ino e mis beek i alen ė leksika. V. Šče binas (Bal a usijos nacionalinės mokslų akademijos J. Kolaso Kalbo y os ins i u as) legge a un appo o su e minog a ia e speciali concep og a ijos yšius. Te minog a ia i ia e minologia dei dizynì eo ici e p a ici p oblemi, e specialioji koncep og a ija comp ende concep ua ijų c eazione eo ia e p a ica. La di e enza p incipale della e minog a ia e della speciale concep og a ia è quello che la e minog a ia mi a ad abb accia e quan o più speciale lexicico, men e alla koncep og a ia è ca a e is ica igo osa selezione dei conce i p incipali. P o . V. D o inas (Vilniaus pedagoginis uni e si e as) accon ò su A. Damb ausko ado ėlio lie u iškuosius nuo ius, modi icikuo us e p es in us e minus. Vado ėlio e minų analizė indica au o eus s o zo o ni e lie u iškų g amma icos e minų. A causa limi a o guidėlio di usione ques i e mini di maggio e in luenza della lingua li uani e minis ica non ebbe. V. Kudi kos c ea i e mini medici ap a ė P. Zemle ičiū ė (Lie u ių kalbos ins i u as). XIX a. ine paspo ò Li u iches p esseinių leidyba. V. Kudi ka e a uno dei più no e oli di quel me o socie à e s ampa pe sonaggi, lui mol o con ibuì alla c eazione della e minologia Li u iškosios medicinos. Dalis V. Kudi kos e minų sono naujada ai. Con i p oblemi della es au azione e minì sopp esen a o S. Sp indienė (Lie u os nacionalinė M. Maž ydo biblio eka). Res au a o i di linguaggio e documen i abbondano di e mini inapp op ia i, a causa della e minigia sp agų specialis i di icile ges i e i p op i la o i. Taisyklingų e minų ieškoma al i se o i e mini di diziona i, s anda d e in al i documen i, ma ques o non za ildo e minijos sp agų. 254 Sulle ques ioni del consumo delle lingue, sop a i enza e globalizzazione pa lò J. Klima ičius (Is i u o della lingua Li u ių). La lingua Lie u ių polia izuojasi sebbene bend inės linguaggio s oksnis è la go, pe ò espandiasi agg essi us ge go s oksnis. No minimui manca sis ema ici à, kalbininkų e minologų pajėgas nedidės e a i i à del pubblico insu icien e. Rice u a 2008-12-16 Robe as S unžinas L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 E. pos a: [email p o ec ed] Robe as S unžinas | Ta p au inėkon e encijaLeksikologija i ...