Terminas prie termino. V

226 Terminus à terme. V JONAS KLIMAVIČIUS Institut des langues Lituanies DU paqunies En fixant un peu varijuant avalynée terme pakunis (tai et mécaniques terme) ou pakunė formą faut principalement regarder vivies données de langue, et non darybos dèsnių, car de ces données attentivement vieillir des spécialistes de darybos ils eux mêmes nenustatinėja de tels travaux de dèsnių, auxquels parfois bravement opère quel avalynisme spécialiste ou même kalbin, des mots de darybos bien nepastudijavę. Toliau regarderėtina norminimo traditioncia (ar vingiai) et système. 1. Les données de la langue vivante. Lors du jugement sur des parlés variujants morceaux tout d'abord le notent que leur fondement mot, d'ailleurs, nevienareikšmio, est sans communrinès norme de langue kulnas plusieurs variantes kunas, kulns, kuln: 1kunas 1. pause arrière des pattes Léipalingis, Krókialaukis, Daũgai, Pagiria (Kėdáinių r.), Pociūnliai, Šakýna, Panevėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys, Anykščia, Dùsetos, Raséiniai, M. Valančius [ir 1kulns 1. Vilkavškis, Grškabūdis, Švkšna, Šilãlė, Šãtės, J. Bretkūno Biblija, P. Ruigio et F. Kuršaičio motsodynai (kaip prūs. kulnis), kuln J. Murkos (nuo Šimoni) pasakos, Tautosakos darbai 6, 1939, 87 Plviškiai, bien que moi, kilimo depuis Pilviškių, nežinoma (kaip latv. rar. kulne, combien fréqun. hanne)], 3. gyvulio kojų [t. y. kojos. J. K.] sulenkimas (ppr. zapakalinių kojų) [t. y. zapakalinės kojos. J. K.] Pelesà, Kãpčiamiestis, lovė, Vdiškiai, Ramýgala (ir 1kulns 2. Serẽdžius, A. Juškos vestuvinės dainos), 5. bato augmentation à la poutaralinée pado partie Léipalingis, Kruopia (ir 1kulns 3. Salanta, M. Valančius, kuln 2. Tvẽrai) LKŽ VI 1962. Et autres corpsinières 1kulno significations 1. kelis Liškiavà, Veisieja, 4. gurnas, kulkšnis Dùsetos (ir kulnlis 1. Sasnavà, Daukšia, Varėnà, Nočià, Dievẽniškės, Laznai, Sudekiai), aussi bien 6. cojinès pattes arrièrealinée Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologie 2 | 2008 | 15 227 (nors marquée seulement par des écrits, sans doute, est du vivant langage) LKŽ VI 1962 aussi clairement indique la même partie des kunas kulns kuln et kulšnis kulštymas kuštinas kulkšns, -is kulšnis kulkšns kuškšns kulkšna kulkšns kulkštė kuškštė kuškštinė kuškštinė kuškštinė kuškštinė kuškštinė kuškštinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė lieu, où kulšies osus susinèrent avec crožium, 2. haututine dubens coulés partie (plg. 1kulnis 3. atsikišusi dubens partie Daugėlškis), 1klubas šlaunies coulas Serẽdžius, 1klùpas <...> gyvulio strėnų coulas, klubas Plókščiai, klùpstis 1. kelis, klupstas vak. dzūkai, Ródūnia, Armõniškės, Sãlos, Šiaulia klúpstas Marcinkónys, Drùskininkai klupstùkas Armõniškės, klúpsnis didieu doigt du bout jusqu'au premier sąnario Upýna (LKŽ / / 1962). VI Pakunė 1. pieta pali kulnus et de le signification aiškinimo pali kulnus, et de ilustracijos sakinių Nueinant encore lui laido kmenį dans p a k u l n è s riškiai. Quand pabimbysi jamais dans pakulnès, ce nevalkios ici! Kairia (LKŽ IX 1973) bene indique ici pluriskaitinį daiktavardį pakunės. Nors ailleurs est et nombres kaitoma inokia pãkulnė 3. mažos šlajelės, sur lesquelles, rąstus portant, couvant le plongalys, rogutės, kalaitės, karukai Šãtės (: 1kulnis 1. Šãtės). Bien sûr, il y a et 3pakunis 3. pieta po animaleulio kojų [t. y. kojos. J. K.] (ppr. zapakalinių) [t. y. zapakalinės. J. K.] sulenkimu: Le garçon leido kmenį avelei dans pakunį et émuchée koją Linkuvà. 2. Normmination et terminisation. La parole sur le pied kulno synonymes suppression dans la communerinée doit commencer par le mot péntis pents péntė 3. / kulnas vak. dzūkai, Azerkai, Žirmnai, Armõniškės, Nemenčnė, K. Sirvydo dictionn (1642), Kinta, Várduva (Žemačių Kalvarijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954 et 1972 pentis 3. est šnek. kulnis, et DŽ 1993 tarm. kulnas, bien que tarmių frazeologija sur penčių stovėti (versti skubėti, neatsitraukiant raginti), pentis laižyti (pataikauti) laikta. SinŽ 1961 n'y a ni heelno, ni penties, et SinŽ 1980 heelnas 1. (paise de pattes arrière) pentis, donc sans aucune évaluation et normation (tiensa, communrinée dans le langage est pentelė geležėlė, sur laquelle plaquem dalgis, pentinas (ir raitelio, et gaidžio), papentis 3. dalgio partie à koto (nors 1. duonos kriaukšlys et 2. lenta depuis rąsto krašto DŽ 1993 gana tarmiška). Un grand non-systemiškum est fermentis užkulnis DŽ 1954, 1. la partie postérieure des pattes auprès des annihnimi, 2. apavo partie devant kulnimi (même avec ilustració!) DŽ 1972, 1. 228 ouzkulnis, 2. ap avo partie devant kulnu DŽ 1993, ainsi que SinŽ 1980 закулин (kulnies ou bato закалинная часть) запентis [be pažymos tarm., même avec iliustracija], atapentis tarm. Kulno variés normation a tardé seulement en raison de la normminamosios lexicographie de retard, mais était nuoseklus kulnis zr. kulnas DŽ 1954, 1972, 1993. Cependant encore longs mots dans les interprétations des significations passent et kulnis. J'ajoute que de toutes les variantes kulnas kulnis kulnė padarytų veiksmažodžių kulnuoti, kulnoti kulniuoti, kulnioti, kulnyti kulnėti LKŽ VI 1962 dans le langage commun en 1993 lui-même acquit de la variante kulnis vedinys DŽ 1954, 1972, 1993. Prieveiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ kulniuoti išsitenka kulnis plote (LKŽ IX 1973 et interprété 1. į kulnis, kulnis), mais selon galvvand (su -iui) les mêmes préveiksmiai (su -i) sont faits unis de tous les kamien (pavejodi, pamechi; pakeli; pažodi, pasluvi; panak; pamadi, paeni; paechi, paeni, paeni, paeni, paeni, paeni, paeni). Culnas DŽ 1954 seulement la partie postérieure de la jambe, et DŽ 1972 et 1993 déjà attribué culnas 2. baut élévation à la postaleine pado partie. Kojos kulno kulnies kulnės expansion de signification arriva au lituani devenu batuotam (d'une partie peut même vyžotam, naginėtam, klumpėtam /). LKŽ I1 Déjà 1941 de Gržių sont fournis hautakulniai chaus. Cependant cela n'était pas très facilement dérédé gausiasmes de étrangers de voisin des germanes et slaves (davusių et skolinius batas, šliurė, klumpė et galybę svetimybių čebatas, čeverykas, kamašas, bašmakas, branavykas, pantaplis kantaplis, tuplis, lakierka, ...): ãpzacas (vok. 1883) K (željkounls) et K I (1871 article 1941)cãcas (brus obcàs, lenk obcas) TV (LKŽI 1941) et Lekckas Vešš (LKŽI 1941) et le V (LKŽI 1941); aussi nefikr (LKŽI 1941)), Sugiškė (KV) , Valk, Korka, St. Korka, Krka, Krka, A. 1959 article (1962 article 196) Le dernier d'origine arabe russe tiurkizme jargon devient et danszūlement distribué, exemple: petits Swart automobiles ou kablukais Vd 2009 10 26. Terminijoje visant plus grande distinctivité radosi kulniùkas (plg. imagevaizdelis, dantisdantuk et etc.), d'ailleurs, nefixué ni académique, ni norminamojoje leksikografijoje, mais vif dans le ganne parlaamojoje. Tačiau tikrasis distinktyvumas ir tikslumas avalynės terminijoje yra kulno Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologie | 2008 | 15 229 microsystème zakulnis, apykulnis et obulnis1. Kokio avalynininko dites (diskusijoje), que leur cela nanti système, est niquinis, si pas plus. cependant cette précision n'a pas atteint tout de suite et pas tout facilement. Pamatas vivosios langue mots, mais zakkulnis (ne kojos 1, 2) yent le pluriareikšmis et 4. apavo kulnas: Tout le padas da[r] sain, seulement zaikinnis nudilo Upýna (dar et Mažekių r. Pkeliai), 6. kojinės kulnas Kretingà, Kulia, mais plus largement et vakarų aukštaičių, et žemaičių, même Kãpčiamiesčio et Pãįstrio 3. apavo arrière partie sur kulną, <...>: Užkulnis parplyšo <...> Barstýčiai, aussi bien 5. į bato zakulnį dedama standi oda, įstatas: Nuėdė koją zakulnis; <...> Mežiškiai (LKŽ XVII 1996). Irm dans le mot normimam vient avant le collin 1. kulnies arrière DŽ 1954 et 1972 (1. kulno arrière DŽ 1993), seulement 2. užtakalinė bato partie sur kulną et 3. į bato zaulalį dedama storesnė [DŽ 1993 standi] oda DŽ 1954 et 1972. Užkulnis est en fait derrière kulno, et une plus grande partie sur kulną, comprenant et kulno chonus, par la suite entrée dans naujadaru apkulnis LTE I 1976 517, VLE II 2002 326 (par ailleurs, rusų skirtis neryški: задник ùžkulnis, задинка apkunis PolŽ 1984). 2009 m. 4 mars d. VLKK Terminologijos pakomiso seėdyje A. Ratautas a déclaré que acceptée ma plus anciennement dite remarque sur celui naujadaro forme ne apkunis, et apkulnis (plg. apyakis, apyausis, apyburnis, 1Jeste microsystème a pendant quelque temps été et antkulnis. Le mot antkulnis LKŽ I1 1941 est expliqué synonymiquement užkulnis et est indiqué seulement de M. Miežinio des Lituinienslatvienslenkųruses langues vocodino: antkulnis v. [t. y. voir заkulnys papédis. pięto. pята, пятка M 1894.] LKŽ I2 1968 antkulnis pas tout à fait claire signification ant bato kuln i e s dedama oda ou guma illustruojamas irgi ne clairesu ikisovietinių laikų raštų sakiniu: Enimamas antkulnis à principale kuln o partie fixé par spusčiukais [plg. spusčiukas 1. sįspaudžiama sagutė, spaustas: Antkulnis fixé par dviem spusčiukais (sovietinė spauda) LKŽ XIII 1984]. Kiek plus tard antkulnis terminizué en signification claire comme svetimybės nabika (rus. naboyka) batų kuln o pamušimas; a n t k u l n i s Liškiavà, Vidùklė, var. nabikė Marijámpolė (LKŽ VIII 1970) remplait: naboyka 2. (bato) antkulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bendrinès langue vocodyne atkulnis ant kuln i e s dedama oda ou guma DŽ 1954 et 1972. DŽ 1993 atkulnis (ant kuln o dedama <...>) vartosenoje déjà passenęs sujet: déjà DŽ 1972 est 1pakal, seulement encore 2. g e l e ž ė l ė, kalama po batų [t. y. bato. J. K.] kuln i m i [ir LKŽ IX 1973 1pakal 2. pasaga Daugėlškis g e l e ž ė l ė, kalama po bato kuln i m i (sovietinė spauda)]. Depuis lors des spécialistes est utilisé de façon cohérente seulement pakala AvalM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984 (naboyka 1. od.), AvalMt 1986 120, VLE II 2002 326. Et DŽ 1993 1pakal n'est plus cette geležėlė, mais 2. guma, odos rėželis, kalami po batų [t. y. bato. J. K.] kulnu. Pakala n'est rus. naboyka vertinys dans ce cas serait antmuša(s) ou antkala [K. Sirvydo antkala priekalas (Punktay sakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004 est lenk. nakowalnia vertinys]. Pakala n'y a et préala elle faut pas simplement poikalti, et sur pakilni du basčios pakalti: pakalti 2. iš apačios prikalti: pakalti pasagą DŽ 1972, plg. aussi pasegti iš apačios prisegti et pasag 1. p o canopomis de cheval [t. y. kanopa. J. K.] kalama lenkta železis, <...> (ir pasagas 1), pasagas 2. sous rogies pavaža henchait arbre, encore coupsti 6. kalti, traukti, siūti: namą planomis muša i pamuš geležis, kalama po rogių pavaža DŽ 1972 (i š v i r š a u s a r i š o r ė s ap-). Pakala est terminisée 1pakala 2. pasaga Daugėlškis (1. pleištas ryt. aukšt., aussi bien 1pakalas 1. Ežvilkas, A. Juškos slovynas, plg. 1pakalas 2. tam tikras pleištelis dalgiui à koto attacher vak. aukšt., piet. žem.) LKŽ IX 1973. À cette microsystème n'appartient pas un potentielisme dune source prekulnis ko j o s place à kulno LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976). 230 apykaklė, apynagė, apynosė, apysnukis; apysėklis, apyšerdė, apyvaisis, apyžiedis; apyežerė, apypelkis; apygarda, apymiestis, apynamė; apylangė, apyraktė, apystalė). Pakulnis du kulno kulnies et zakulnio est déjà distingué dans G. H. F. Nesselmanno et F. Kuršaičio dictionnaires: kulnis, nês die Ferse, die Hacke am Fuß, pakulnis, -nês der Absatz am Schuh, zakulnis, nês das Hackleder am Schuh Nã 1851; Absatz: A. am Schuh, Stiefel kùrpės, sopgo kulnìs; paku […]nis; jetzt.[ gewöhnlich] ãpzatsas K I 1970, kulnìs, -is die Hacke, Ferse; pakulnìs, -is der Absatz am Schuh; sonst ãpzatsas, pakunis, -io die Partie des Fusses sous der Ferse (oder Hacke), der Absatz von Schuhen, Stiefeln, ùßkulnis, -io das Hackleder K 1883. Ainsi 1870 m. F. Kuršaitis donne encore synonymes bato kulnis et pakulnis, et 1883 m. kulnį divise seulement kojai, mais marque et kulnies partie pakunis, -io, bien que celui attribué et batui, et ici encore et synonymes bato pakulns, -is. Po demišimts ans édygsta pakulnė: каблук kùrka, pakunė, kulns RLŽ 1932. gana trouve rapidement une autre variante pakulns: Du kurpalio apačios prikliué <...> gumos padas et pakulnys LEnc IX 1940 882. Veikiai P. Skardžius tous retourne à la forme vivie de la langue pakunis, bien que ce ne soit pas avalynės terme, et le mot de la langue simple užkulnis Linkuvà (Skardžius 1943: 450) LKŽ IX 1973 ce est 3pakulnis 3. pieta po animaux kojos (ppr. zapakalinių) [t. y. kojos (ppr. zapakalinės). J. K.] sulenkimu: Le Garçon leido kmenį avelei dans pakunį et émuchée koją Linkuvà. Dar po dixmečio lietuviųvokiečių kalbų Lietuvių rašomosios kalbos žodynas (Heidelbergas) keistai dvejina kojos ir kojinės pakulnis, a bato pakulnė: pakunis, -io 1. Stelle an der Ferse (n. B. Fersenteil des Strumpfes), 2. = pakunė, o pakunė -ės Absatz (am Schuh), Hacken LRKŽ II 1951. Le culn du langage vif a et une rare signification technique rurale 7. duonkepės krosnies auxiliaire fumtraukis; handovė Pakrúojis (LKŽ VI 1962). Existe et scientifique technike, mais différoka: pята 1. maš. kunas: wagono, bėgio, atraminis, ... PolŽ 1984 et подпятник pakulnys, verticalaus veleno atraminė pakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis, aš guinis (maš.) PolŽ maš 1959. pakunis (o kūjo pentis boèk 1) PolŽ 1984. Là tel même et autres srties term: каблук od. pakunis: pleištinis, vientisinis, surenkamasis PolŽ 1984. Premier normminamasis bendrinės lietuvių kalbos žodynas, apparuęs très pavėluotai, rėmęsis seulement de l'académie LKŽ kartoteka et à peine deux premiers tomais de celui-ci (AB et CF), deja,žiūrosios kalbos duomenų bien nesuėjo, Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologija | 2008 | 15 231 cette système de termes nepaisé dvejino: pakunis tech. vertikalaus veleno pagalį į pakulnę DŽ 1954 (au langage vif il est seulement ar ašies galinė atrama“, pakunė – „vieta palei kulnus; užkulnis“: Paleido soit à pakulnį, ou à pakulnes), pakunis 2. tech., o 1. voir pakulnė, cette dvireikšmė: 1. Place aux talons, 2. bato élévation sous kulnimi DŽ 1972. Seulement DŽ 1993 déjà bato obulnis et déjà po kulnu, et selon vivąją kalbą présentée pakunės dgs. plaite le long des talons. Les conseils de pratique de la langue suivèrent DŽ 1972, bien que plus prudemment, dvejino: pakunis ger iau pakunė; vart. spec. veleno ar ašies atrama KPP 1976 et 1985. Pélėžtina que dans les corrections terminologues préparées TT 1992 nexiste žiūrėta spécialistes termininės vartosenos: pakulnis AvalM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, Aval 119, 1976121, LTE IMt VLE 2002 II (avalynės straipsnyje). Malheureusement, parfois encore et dvejinimo, même inversesto: pakulnis каблук, pakulnė подпятник. Il ne sait même quoi dire, quand ce y prend l'étymologue: pakunė, pakuln obcas SEJL 2007. 3. Avantdėlių vedinių kamienų dėsniai ou polinkiai. Turissant communrinée norme de la langue kulns avantdėlių pour-, apy-, pavedinius liejem avec fondini motju kulns, quoi et variant kulnis galėjęs lui être. Variante védienne ùžkulnė Kvdarna, Tirkšlia (LKŽ XVII 1996) si rare, que la langue commune a de suite pris ùžkulnis et nesvyruota. Naujadaras apykulnis apkulnis du même kamieno. Priešdėlio pavediniai est soit ia kamieno (dažniau avec kirčiuota vienaskaitos vardininko galūne -ys, combien rčiau avec nekirčiuota -is), ou (quasi aussi souvent) ė kamieno (LKG 1965 § 743 2). Ainsi le darybos spécialiste Vincas Urbutis ne commence pas depuis ė kamieno, et lui finit (nors entre eux mini et vedinį pakulnė, apparemment, imtą de DŽ 1954). Formą pakulnis (: kulnas) ramia beaucoup similaires patėvis (: tėvas), paberžis (: beržas), paąžuolis (: ąžuolas), pavainikis (: vainikas), pakaušis (: kaušas), pakomitetis (: komitetas), parytys (: rytas), pagalys (: galas), pakraštys (: kraštas), pakarklynys (: karklynas), pažastis (: gest). Aucun form du mot ferroviaire (LKG dėsnio nėra: „kamienų parinkimas gerokai pr iklauso nuo pagrindinio I 1965 § 743 2) ou son pas-selection est principalement déterminée tendance des commandes précèdil de distinguer des fondamentaux d'obiktavordžių parentine (DLKG 1994 § 455). Cependant parenka ne kalbininkai, et elle même vivvoji langue parelenka. Parfois dvejaip pavakarė pavakarys (nors juste parytys /). Parfois kamiens tout inchangé: staklių, ratelio, stalo, kėdės, vežimo pakoja (: koja) convogu au sens de séparer du autre vedinio pakojis pakojys / 232 lieu sous les pieds ou aux pieds DŽ 1993. Tel est et naujadaras padalyvis (: dalyvis). Ainsi nous devons constamment rappeler la fameuse juozo Balčikonio maximą: Avant faits et dėsniai doit se taire (Balčikonis 1978: 384). Et termes du système neujmeršti zakulnis, obulnis, apykulnis. IŠVADOS Tant du fondement du mot kulnas, tant vedinio pakulnis variantes normination, tant toutes des termes mikrosistèmes kulnas, заkulnis, apykulnis, pakulnis création (kurį laiką ir antkulnis; maintenant pakala) et traitement était tardluojantis, lėtokas, non accordintas fait contreokiais et kalbiquement parfois negrabiai, be atodairos dans sistemiškumą. très rare tarminis (dalies zemaičių) variante zakulnė dans le système n'était même epizodiquement patekęs. Naujadaro apykulnis quelques décennies utilisé jusqu'à même maintenant netaisyklingas variant apkulnis. Mašinotyros terme subulnis cohéremment utilisé sans varianto. Avalynée terme obulnis presque cohéremment usé dans les livres avalyniculture et termes de dictionnaires, seulement dans les dictionnaires communautaires longokai kartotės būdu buvta et obulnės. Daryboje n'y a vedinių kamiengalio strictes dėsnių, seulement polinkiai, donc il faut suivre vivosios langues données, a terminijoje et sistemiškumo. LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il est vrai que ArchŽ 2004: Kitkauskienė L., Kitkauskas N. Anglųlietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas, Vilnius. 1972M: Majaus Avalkienė N., Ratautas A., Staškevičius A. Avalynės medžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. AvalMt 1986: Krasnovas B. Avalynės medžiagotyra. AvalMt 1986: Krasnovas B. Avalynės medžiagotyra. AvalMt 1986: AvalMt 1986: AvalMt 1986: AvalMt 1986: AvalMt AvalMt 1986: AvalMt AvalMt 1986: AvalMt 1986: AvalMt AvalMt 1986: AvalMt AvalMt 1986: AvalMt AvalMt 1986: AvalMt AvalMt Vert. V. Durasevičienė, ed. D. Baratinskienė, Vilnius. Balčikonis J. 1978: Rinktiniai raštai 1, Vilnius. DLKG 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius. DŽ 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelininko žodynėlis. Sudarė N. Juškaitė et St. Keinys, Vilnius. GelžTrŽ 1997: Rusųlietuvių langues de transport ferroviaires dictionnaire. Sudarė N. Juškaitė et St. Keinys, Vilnius. K I 1870: Deutsch-littauisches Wörterbuch 1 von Friedrich Kurschat, Halle. K: 1883 Littauisch-deutsches Wörterbuch von Friedrich Kurschat, Halle a. S. KPP 1976: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Des pratiques de langage conseils. II pat. et pap. éd., composé A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940: Lietuviškoji enciklopedija 9, Kaunas. LKG I 1965: Lituviens langues gramatika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Dictionyns du Lituanien 1, Kaunas. LKŽ I2 1968: Dictionynas de la Lituanie 1, Vilnius. LKŽ V 1959: Dictionyns de la langue Lituanien 5, Vilnius. LK VIŽ 1962: Dictionnas de la Lituanie 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Dictionnas de la Lituanie 8, Vilnius. LKŽ IX 1973: Lituviens langues Dictionynas 9, Vilnius. LKŽ X 1976: Lituviens langue dictionnas 10, Vilnius. Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologie | 2008 | 15 233 LKŽ XIII 1984: Lituviens langues Dictionynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Dictionyns de la langue Lituanien 17, Vilnius. LRKŽ II 1951: Lituanien écromosios langue dictionnard 2. Sudarė M. Niedermannas, A. Sennas, A. Salys, Heidelberg. LRKŽ III 1957: Dictionnaire de la Lituanie écromosios langue 3. Sudarė A. Sennas et A. Salys, Heidelberg. LTE I 1976: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 1, Vilnius. 1894 M: Miežinis M. Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszkas motsynas, Tilžėje. N 1851: Wörterbuch der littauischen Sprache von G. H. F. Nesselmann, Königsberg. Palionis J. 2004: XVIXVII a. Lituviques laisses atrankinis dictionnas, Vilnius. PolŽ 1959: Rusųlietuvių langues de politechninis dictionnaire. Red. kol. p-kas A. Novodvorskis, Vilnius. PolŽ 1984: Rusųlietuvių kalbų politechnikos dictionnaire. Sudarė G. Daugėla, spec. red. J. Stanaitis, Vilnius. PrekŽ 1996: Pričinauskas J. Rusųlietuvių kalbų prekių žodynas, Vilnius. RLŽ 1932: Baronas J. Rusų lietuvių žodynas, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słownik etymologiczny języka litewskiego, Vilnius. Sin 1961: Lyberis A. Ž. Dictionnaire des synonymes des langues Lituaniennes, Kaunas. SinŽ 1980: Lyberis A. Sinonimų motsynas, Vilnius. Skardžius P. 1943: Lituviens langues mots de daryba, Vilnius. StatŽ 2002: Dictionnaire des termes de construction. Moksl. red. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949: Novodvorskis A. Trumpas rusiquement-lietuviškas technicis vocynas, Kaunas. 1992 TT: Terminologijos taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius. Vd: Veidas (žurnalas). VLE II 2002: Visuotinė lietuvių enciklopedija 2, Vilnius. Reçu 2008-12-23 Jonas Klimavičius Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paché: terminolo[email protected]