On Genus-Species and Whole–Part Structure of Linguistic Terminology

Apie lingvistinės terminijos gentinę-rūšinę ir visumos-dalies struktūrą* СЕРГЕЙ ШЕЛОВ Levo Tolstojaus kalbų ir kultūrų institutas (Maskva, Rusija) Darbe [Шелов 2009] buvo pristatyti kompiuteriniai ir lingvistiniai rezultatai, gauti ir įgyvendinti VinTerm automatizuotoje mokslinės terminijos informacinėje sistemoje, veikiančioje Vinogradovo rusų kalbos instituto Terminologijos centre. Dalis šių rezultatų buvo formalizuotas lingvistinės terminijos sąvokinės struktūros, sudarytos remiantis J. S. Maslovo kalbotyros vadovėlio terminologine medžiaga, pateikimas Įvadas į kalbotyrą (М.: Высшая школа, 1998; toliau vadinamas „Šaltiniu“, žr. [Маслов 1998]). Buvo analizuojami tik tie terminai, kurie arba turi savo apibrėžtis ar paaiškinimus Šaltinyje, arba pasitaiko tekstinių fragmentų, kurie yra tų terminų apibrėžtys (aiškinimai), sudėtyje (t. y. vartojami jiems apibrėžti ar aiškinti). Iš viso Šaltinyje yra 2066 tokie terminai. Buvo siekiama formalizuotai pateikti terminijos sąvokines struktūras, remiantis atitinkamų terminų apibrėžimais ar paaiškinimais Šaltinyje. Sprendžiant iškeltus uždavinius buvo aktyviai naudojami kai kurie lingvistiniai ir kompiuteriniai rezultatai, gauti kuriant ir eksploatuojant kompiuterinę Terminologinių žinių bazę (toliau – TŽB); pakankamai išsamiai jie aprašyti darbuose [Шелов 2002; Шелов 2003; Шелов 2004; Шелов 2009; Shelov 2003; Shelov 2005]. Tarp tokių rezultatų – visų loginių ratų terminų apibrėžčių sistemoje radimas ir demonstravimas, kompiuterinis įvairių terminijos sąvokinių struktūrų nustatymas (identifikavimas) *Straipsnis parengtas finansiškai remiant Rusijos humanitarinių mokslų fondui (projektas 07-04-241а). Terminologija | 2009 | 16 23 (loginės-sąvokinės, gentinės-rūšinės, visumos-dalies) ir jų lygmeninės organizacijos, taip pat kai kurių ginčytinų ar nevykusių sąvokinių darinių nustatymas; norint juos ištaisyti, būtinas „nekompiuterinis“, vien kūrybinis susiklosčiusios situacijos vertinimas ar net specialisto tyrėjo įsikišimas. Šiame straipsnyje apibūdinsime lingvistinių terminų gentinę-rūšinę ir visumos-dalies struktūras, sudarytas iš visų Šaltinio terminų gentinių-rūšinių ir atitinkamai visumos-dalies santykių visumos, ir trumpai pakomentuosime gautus rezultatus (pažymėtina, kad kai kurių rezultatų praktiškai nebūtų buvę įmanoma gauti be programinės įrangos priemonių ir turimos TŽB). Analizuojant terminijos, kaip mokslinių žinių dalies, turinio struktūrą, toks apibūdinimas ypač svarbus. Pirma, objektų ir sąvokų gentinių-rūšinių santykių tyrimas vienoje ar kitoje mokslo srityje, glaudžiai susijęs ir su klasifikavimo teorija, ir su apibrėžimo teorija, turi turtingą tradiciją, siekiančią bent jau Aristotelį, kuriam giminė buvo „daikto esmė“. Per logiką, loginę ir lingvistinę semantiką, informatiką ir terminologijos mokslą sąvokų ir terminų gentinių-rūšinių ryšių tyrimas atėjo iki mūsų dienų. Gentinė-rūšinė hierarchija, išsamiai ištirta formaliuoju-struktūriniu požiūriu, taip pat yra pakankamai turtingas teorinis konstruktas, kad sudarytų svarbią žinių struktūros dalį. Visų pirma, ji nebūtinai turi būti vien tik (orientuota) medžio struktūra (kaip dažniausiai vaizduojama), nes vienai rūšinei sąvokai (objektui) gali būti priskirti keli artimiausi gentiniai sąvokiniai objektai. Antra, gentinis-rūšinis sąvokų analizės metodas nustato dvejetaines struktūras, perspektyvias praktiniuose taikymuose, tokio tipo: „SĄVOKA (OBJEKTAS) – JO SPECIFINIS POŽYMIS“ ir „SĄVOKA (OBJEKTAS) – SANTYKIS – (SĄVOKA) OBJEKTAS“. Kiekviena jų išreiškia svarbų teiginį (predikaciją) vienoje ar kitoje žinių srityje, o terminų apibrėžčių atveju šis teiginys yra teisingas (vien dėl apibrėžimo). Be to, kompiuterinis objektų ir jų požymių gentinės-rūšinės hierarchijos modeliavimas kartais leidžia užtikrinti loginę-semantinę 24 Сергей Шелов | К характеристике родовидовой... išvada pagal žinomą „požymių paveldėjimo“ principą: visa, kas teisinga bendrinei sąvokai (objektui), teisinga ir rūšinei sąvokai (objektui), taigi kiekvienas rūšinis objektas „paveldi“ bendrinio objekto požymių aibę. Trečia, bendrinė-rūšinė objektų hierarchija yra universali, statistiškai reikšminga struktūra, persmelkianti bet kurią teminę sritį. Pavyzdžiui, kai kuriais duomenimis, rengiant terminologijos standartus, sąvokos, susijusios bendriniais-rūšiniais santykiais, nusakančios atitinkamas definicijas, sudaro 71% visų ryšių tarp terminų. Galiausiai, ketvirta, pati bendrinės sąvokos formuluotė dažnai tampa semantinių santykių, į kuriuos apibrėžiamasis terminas (Dtd) įsitraukia su kitais apibrėžiančiosios išraiškos terminais (Dfn), rodikliu; vėliau taip nustatyti semantiniai santykiai gali atskleisti terminijos sąvokinę struktūrą. Taigi, tam tikros žinių srities sąvokų bendrinės-rūšinės hierarchijos, užfiksuotos apibrėžčių sistemoje, analizė atveria plačias perspektyvas mokslo žinių struktūrai nustatyti ir pateikti (taip pat ir kompiuterinėmis priemonėmis). Darbuose [Щелов 2003; Щелов 2009; Shelov 2003] aprašyta verbalinių (aiškiųjų) terminologinių apibrėžčių lingvistinės analizės procedūra. Procedūra grindžiama išankstine prielaida, kad laikomasi, apskritai kalbant, gana griežtų reikalavimų, kurie iš esmės yra pakankamai gerai žinomi ir keliami apibrėžčių sistemai: kad apibrėžiančiojoje išraiškoje nebūtų sinonimų, daugiareikšmių žodžių ir konstrukcijų, kad analogiškų loginių-semantinių sąlygų atvejais būtų vartojamos vienodo tipo sintaksinės konstrukcijos ir pan. Taikant šią procedūrą gauti rezultatai leidžia vienareikšmiškai atsakyti į šiuos klausimus: ar ši apibrėžtis yra bendrinė-rūšinė, o jei taip, nustatyti, kuris konkretus jos tekstinis fragmentas įvardija artimiausią (apibrėžiamajai sąvokai (arba objektui)) bendrinę sąvoką (arba bendrinį objektą), o kuris – specifinį (diferencinį) šios sąvokos (arba objekto) požymį ar požymius. Visų pirma, šiuose darbuose pateikiama tokia taisyklė, kuria Terminologija | 2009 | 16 25 remiantis toliau pateiktoje medžiagoje buvo nustatyti atitinkami fragmentai: Apibrėžiančiosios išraiškos bendrinis fragmentas yra minimali semantiškai užbaigta, sintaksiškai nepriklausoma jos dalis, apimanti maksimalų (pagal žodžių ilgį ir sintaksinę struktūrą) anksčiau apibrėžtą terminą (arba laisvą anksčiau apibrėžtų terminų junginį), kurio atžvilgiu likusi dalis taip pat yra užbaigta ir prasminga; ši likusi apibrėžiančiosios išraiškos dalis yra rūšinis požymis (jei sintaksiškai ji susijusi su tuo pačiu žodžiu) arba rūšinių požymių junginys (konjunkcija) (jei sintaksiškai ji susijusi su skirtingais žodžiais). Ši taisyklė taikoma terminams ir jų apibrėžčių sistemai nepriklausomai nuo teminės srities ir žinių šakos; jos bendroji idėja yra ta, kad artimiausia bendrinė sąvoka 1) išreiškia tam tikrą prasminiu požiūriu užbaigtą teksto fragmentą, 2) šiame fragmente vientisai išreikštas tos pačios žinių srities konkrečiausias iš galimų terminų ir 3) likęs teksto fragmentas taip pat turi būti prasminiu požiūriu užbaigtas ir atlikti vieno ar kelių išskirtame fragmente įvardytų objektų apibrėžties funkciją. Parodysime, kokia procedūra įgyvendina šią taisyklę remiantis pirmiau pateiktais pavyzdžiais; tam išanalizuosime atitinkamų definicijų apibrėžiančiąsias išraiškas (tos pačios procedūros taikymą ir pagrindimą įvairiai teminei rusų ir anglų kalbų medžiagai žr. publikacijoje [Шелов 2003]): Ablautas. „Kaitaliojimas“ (lingvistikos terminas, taigi, kandidatas į artimiausios bendrinės sąvokos formuluotę) – „balsių kaitaliojimas“ (lingvistikos terminas, taigi taip pat kandidatas į artimiausios bendrinės sąvokos formuluotę, be to, tinkamesnis už ankstesnįjį, nes terminologiškai išreiškia konkretesnę sąvoką) – „balsių kaitaliojimas, sąlygotas / nesąlygotas...“ (semantiškai neužbaigta išraiška, tačiau apima papildomą savarankišką žodį („sąlygotas“), kuris nėra lingvistikos terminas, todėl reikia grįžti prie fragmento „balsių kaitaliojimas“, kuris ir įvardija 26 Сергей Шелов | К характеристике родовидовой... artimiausia bendrinė sąvoka; „fonetiškai nemotyvuota ir išreiškianti... kaitybos ir žodžių darybos reikšmes“ – rūšinį požymį nusakanti formuluotė). Taigi ieškomas teksto fragmentas, išreiškiantis artimiausią bendrinę sąvoką termino ablautas atžvilgiu, yra „balsių kaita“. Panašiai turime: Akkomodacija. „Prisitaikymas“ (nėra lingvistikos terminas, todėl negali būti kandidatas į artimiausios bendrinės sąvokos formuluotę) – „artikuliacijų prisitaikymas“ (lingvistikos terminas, tačiau semantiškai neužbaigtas junginys: prisitaikymas – prie ko? artikuliacijos – ko?) – „priebalsio artikuliacijos prisitaikymas“ (lingvistikos terminas, tačiau semantiškai neužbaigtas junginys: priebalsio artikuliacijos prisitaikymas – prie ko?) – „priebalsio ir balsio artikuliacijų prisitaikymas“ (lingvistikos terminas, semantiškai užbaigtas junginys ir kandidatas į artimiausios bendrinės sąvokos formuluotę) – „dalinis priebalsio ir balsio artikuliacijų prisitaikymas“ (galioja tos pačios sąlygos kaip ir ankstesniame žingsnyje, tačiau junginyje yra papildomas pilnareikšmis žodis („dalinis“), kuris nėra lingvistikos terminas, todėl grįžtama prie anksčiau numatyto kandidato) – „gretimų priebalsio ir balsio artikuliacijų prisitaikymas“ (galioja tos pačios sąlygos kaip ir ankstesniame žingsnyje, tačiau junginyje yra papildomas pilnareikšmis žodis („gretimų“), kuris nėra lingvistikos terminas, todėl grįžtama prie anksčiau numatyto kandidato – „priebalsio ir balsio artikuliacijų prisitaikymo“, kuris ir įvardija artimiausią bendrinę sąvoką; „dalinis“ – rūšinį požymį, susijusį su prisitaikymo sąvoka, nusakanti formuluotė; „gretimų“ – rūšinį požymį, susijusį su priebalsio ir balsio sąvoka, nusakanti formuluotė. Taigi ieškomas teksto fragmentas, išreiškiantis artimiausią bendrinę termino akkomodacija sąvoką, yra „priebalsio ir balsio artikuliacijų prisitaikymas“. Visiškai analogiškai, remiantis kitais pateiktais pavyzdžiais, atlikus artimiausios bendrinės sąvokos paieškos procedūrą, gaunami tokie rezultatai: termino anticipacija artimiausia bendrinė sąvoka yra „anaforos elementų sekos nuokrypis“, o termino gramatinė kategorija – „gramatinių formų eilučių sis- Terminologija | 2009 | 16 27 tema“, o termino istorizmas – „leksinis vienetas ir leksinio vieneto reikšmė“. Likusios apibrėžiamojo junginio leksinės ir sintaksinės dalys nusako įvairius apibrėžiamos sąvokos skiriamuosius rūšinius požymius (vieną ar kelis): pavyzdžiui, kad gramatinių formų eilučių sistema galėtų tapti gramatine kategorija, šios eilutės turi būti priešpriešinamos viena kitai, o gramatinės formos – turėti vienarūšes reikšmes. Pateiksime dar keletą šaltinio medžiagoje nustatytų rūšinių santykių pavyzdžių – atskirų atitinkamų terminų žodyninių straipsnių pavidalu: Disimiliacija Artimiausia bendrinė sąvoka: „garsų supanašėjimo priešingybė“ Artimiausia rūšinė sąvoka: Distancinė disimiliacija Inercinė disimiliacija Kontaktinė disimiliacija Anticipacinė disimiliacija Universalijos Artimiausia gimininė sąvoka: Bendrosios, ypač tipologinės, kalbotyros formuluojami teiginiai Artimiausia rūšinė sąvoka: Absoliučiosios universalijos Statistinės universalijos Fonograma Artimiausia gimininė sąvoka: Rašytinis ženklas 28 Сергей Шелоп | К характеристике родовидовой... Artimiausias rūšinis: Prozodemograma Silabograma Fonemograma Aprašyta giminių terminų (ir sąvokų) nustatymo procedūra taikytina ir termino psicholingvistika apibrėžčiai; šiuo atveju gauname dvi artimiausias giminines sąvokas – 1. „Disciplina, plėtojama kalbotyros ir psichologijos sandūroje“ ir 2. „Disciplina, tirianti kalbinių pasakymų kūrimo ir suvokimo dėsningumus; šiuos procesus valdančius ir kalbos mokėjimą bei įsisavinimą užtikrinančius mechanizmus; žmogaus kalbinį gebėjimą“ (apie galimybę nevienareikšmiškai išskirti artimiausią gimininę sąvoką tam pačiam apibrėžimui žr. darbe [Щелов 2007]). Kadangi analizuojama paties apibrėžiamojo pasakymo formuluotė, daugiareikšmiai Šaltinio terminai, kurių skirtingos reikšmės turi skirtingus apibrėžimus, gali turėti skirtingus artimiausius gimininius terminus (ir sąvokas); pavyzdžiui, terminas etimologija reikšme „speciali leksikologijos šaka, nagrinėjanti užmirštų, prarastų motyvacijų nustatymą ir taip atitinkamų žodžių kilmės tyrimą“ turi artimiausią gimininę sąvoką, išreikštą fragmentu „leksikologijos šaka“, o tas pats terminas reikšme „pati žodžio kilmė ir jo pirminė motyvacija“ turi artimiausią gimininę sąvoką, išreikštą fragmentu „žodžio kilmė ir jo pirminė motyvacija“. Panašiai skirtingus gimininius terminus ir sąvokas turi daugiareikšmis terminas kaitaliojimasis: viena reikšme artimiausias jo gimininis terminas yra terminologinis fragmentas „fonemų (arba fonemų variantų) pakeitimas“, kita reikšme – terminas „garsų dėsnis“. Taip pat atkreipkime dėmesį į tai, kad toli gražu ne visi (baziniai) terminai tarpusavyje susiję giminės ir rūšies santykiais. Tai nestebina: juk ne visi baziniai terminai turi apibrėžtis ir ne visos terminologinės apibrėžtys yra gimininės-rūšinės. Vis dėlto, kai apibrėžtis yra gimininė-rūšinė, (bazinis) terminas turi ir gimininę sąvoką, ir rūšinius požymius. TBŽ pateikti visi nustatyti giminės ir rūšies santykiai tiek tarp pačių bazinių terminų, tiek tarp bazinių ir nebazinių terminų. Terminologija | 2009 | 16 29 Bendras tokių porų, sudarančių giminės ir rūšies ryšius, skaičius – 448. Pirmajame gimininės-rūšinės struktūros lygmenyje yra 39 terminai, tarp jų aktantas, analitinis darinys, asimiliacija, afiksas, kalbos leksinių vienetų gramatinė grupė, gramatinė kategorija, gramatinė sandara, disimiliacija... frazeologizmas, frazinis kirtis, žodžio egzempliorius, ženklo eksponentas, kalba. Antrajame lygmenyje yra 147 terminai, trečiajame – 47, o ketvirtajame – 6. Maksimalus gimininės-rūšinės struktūros lygmuo yra penktasis. Jame yra keturi baziniai terminai, tarp jų – padalyvis, bendratis, dalyvis, supinas. Šių terminų gilumą gimininėje-rūšinėje hierarchijoje galima iliustruoti tokiomis gimininės-rūšinės hierarchijos eilėmis: padalyvis – verboidas – veiksmažodis – kalbos dalis – kalbos leksinių vienetų gramatinė grupė, bendratis – verboidas – veiksmažodis – kalbos dalis – kalbos leksinių vienetų gramatinė grupė, supinas – verboidas – veiksmažodis – kalbos dalis – kalbos leksinių vienetų gramatinė grupė. Šeši terminai yra ketvirtajame gimininės-rūšinės hierarchijos lygmenyje: verboidas, abipusiai konversiniai veiksmažodžiai, duslusis, skardusis, galūnė, priesaga. Būtina atskirai paminėti gimininės-rūšinės struktūros užhierarchinius terminus, – tai savarankiško lingvistinio intereso vertas faktas. Iš tiesų, bazinių terminų, kurie susiję giminės ir rūšies santykiais su kai kuriais terminologiniais pavadinimais, tačiau neturi nei gimininių, nei rūšinių bazinių terminų, egzistavimas anaiptol nėra akivaizdus. Vis dėlto tokie terminologiniai vienetai ne tik egzistuoja, bet ir sudaro didžiausią giminės ir rūšies santykių dalį: atitinkamų porų, į kurias įtraukti šie vienetai, yra 238. Toliau kaip pavyzdžiai pateikiamos tokios poros; jose pirmasis terminas yra bazinis, o artimiausias jo gimininis terminas – nebazinis (vadinasi, pastarasis neturi ir savo žodyno straipsnio), plg.: afiksacijos agliutinacinė tendencija – afiksacijos tendencija, akomodacija – priebalsių artikuliacijos ir balsių artikuliacijos pokyčiai, kalbos aktas – procesas, apimantis kalbėjimą, klausymą ir to, kas išgirsta, supratimą, aktyvioji sakinio sandara – sakinio sandara... kalbinis bendravimas – informacijos mainai kokia nors kalba; 30 Сергей Шелов | К характеристике родовидовой... kalbos ženklas – kalbos vienetas; kalbų sąjunga – kalbų bendrija; „heterograma“ – rašytinis ženklas. Lingvistinės terminijos sąvokinės struktūros aprašymą užbaigsime duomenimis apie jos visumos ir dalių struktūrą. Šaltinio terminų apibrėžčių pagrindu nustatyti visumos ir dalių santykiai skirstomi į dvi grupes: santykius tarp bazinių terminų ir santykius tarp terminų, iš kurių vienas yra bazinis, o kitas – ne. Bendras visumos ir dalių santykį sudarančių porų skaičius – 55. Lingvistinėje medžiagoje visumos ir dalių santykiai paprastai sieja arba a) tam tikrus mentalinius mokslo objektus – kurios nors mokslo šakos skyrius ir atskiras disciplinas bei visą mokslą, arba b) kalbinių ženklų darinių materialias dalis (fragmentus) ir atitinkamai vienetus, į kuriuos jos įeina, pavyzdžiui: fonologija – kalbotyra, stilistika – kalbotyra, semasiologija – leksikologija, taikomoji kalbotyra – kalbotyra, žodžio formų darybos pagrindas – žodis, fonemografinio rašto grafemų inventorius – abėcėlė. Pirmajame bazinių lingvistinių terminų visumos ir dalių struktūros lygmenyje yra, pavyzdžiui, terminai žodis, skiemuo, kalbų šeima, kalbotyra. Antrajame visumos ir dalių struktūros lygmenyje yra baziniai terminai gramatika, leksikologija, žodžio kamienas, giminiškos kalbos, stilistika, žodžio formų darybos pagrindas ir kt. Trečiasis visumos ir dalių struktūros lygmuo būdingas terminams morfologinė tipologija, morfologija, semasiologija, sintaksė, sintaksinė tipologija. Didžiausias visumos ir dalių struktūros lygmuo – ketvirtasis; jame yra baziniai terminai savoji morfologija ir žodžių daryba; jiems būdinga tokio paties tipo „visumos ir dalių grandinė“, kurioje kiekvienas tolesnis terminas žymi dalį to, ką žymi ankstesnis, ir kuri taip įrodo atitinkamos hierarchijos gylį: kalbotyra – gramatika – morfologija – savoji morfologija, kalbotyra – gramatika – morfologija – žodžių daryba. Pateiksime dar keletą Šaltinio medžiagoje nustatytų visumos ir dalių santykių pavyzdžių – atskiras atitinkamų terminų žodyno straipsnių ištraukas: Terminologija | 2009 | 16 31 Žodis Dalis: Žodžio kamienas Žodžio formų darybos pagrindas Formų darybos formantas Kalbotyra Dalis: Akcentologija Gramatika Leksikografija Leksikologija Bendroji kalbotyra Taikomoji kalbotyra Stilistika Tipologinė kalbotyra Fonologija Specialioji kalbotyra Giminingos kalbos Visuma: Kalbų šeima Skiemuo Dalis: Skiemens pabaiga Tipologinė kalbotyra Visuma: Kalbotyra Dalis: Morfologinė tipologija Sintaksinė tipologija Statistinės universalijos Fonologinė tipologija Fonologinė tipologija 32 Сергей Шелов | К характеристике родовидовой... Išvestinis žodis Dalis: Darybinis formantas Žodžio formos darybos pagrindas Visuma: Žodis Abėcėlė Visuma: Fonemografinio rašto grafemų inventorius Etimologija Visuma: Leksikologija Taigi pabandėme pateikti lingvistinės terminijos genties ir rūšies bei visumos ir dalies struktūrų vaizdą, jų aprašymą papildydami kai kuriais kiekybiniais rodikliais. Kaip nesunku pastebėti, šiame darbe taikomi terminijos sąvokinės struktūros aprašymo kriterijai gali būti taikomi ir įvairiausių mokslo bei technikos žinių sričių ir disciplinų terminijai, todėl galima tikėtis, kad atliktas tyrimas bus perspektyvus tolesniems semantiniams ir tipologiniams tyrimams. I Š V A D O S Straipsnyje aprašomas metodas, kaip, remiantis vieno žinomiausių rusų studentams skirtų kalbotyros vadovėlių terminologinėmis apibrėžtimis, nustatyti gimininius-rūšinius ir visumos-dalies santykius tarp lingvistinių terminų. Terminų apibrėžčių „rankinės“ analizės rezultatai įvedami į kompiuterinę Terminologijos žinių bazę. Turėdama atitinkamus duomenis, kompiuterinė programa automatiškai nustato atitinkamą gimininę-rūšinę ir visumos-dalies struktūrą (hierarchiją), kurioje kiekvienas terminas apibūdinamas savo lygiu ir kuri turi vizualinę išraišką. Ji suteikia Terminologijos žinių bazės naudotojui galimybę naršyti šiose struktūrose, nu- Terminologija | 2009 | 16 33 statyti gimininės-rūšinės ir visumos-dalies struktūros gylį, nustatyti, kiek terminų ir kokie terminai yra tam tikrame lygyje ir pan. Pavyzdžiui, pirmajame gimininės-rūšinės hierarchijos lygyje yra 39 terminai, tarp jų aktantas, analitinė forma, asimiliacija, afiksas, kalbos leksinių vienetų gramatinis grupavimas, gramatinė kategorija, gramatinė sandara, disimiliacija ir t. t.; antrajame – 147 terminai, trečiajame – 47 ir t. t. Giliausiai gimininėje-rūšinėje hierarchijoje išsidėstę, pavyzdžiui, terminai padalyvis, bendratis, dalyvis, supinas, esantys penktajame gimininės-rūšinės hierarchijos lygyje, nes egzistuoja tokia gimininė-rūšinė grandinė: padalyvis – verboidas – veiksmažodis – kalbos dalis – kalbos leksinių vienetų gramatinis grupavimas, bendratis – verboidas – veiksmažodis – kalbos dalis – kalbos leksinių vienetų gramatinis grupavimas ir t. t. Analogiški teiginiai automatiškai nustatomi ir visumos-dalies terminologijos struktūrai, turinčiai keturis hierarchijos lygius. Terminologijos sąvokinės struktūros aprašymo kriterijai taip pat taikytini įvairiausių mokslo ir technikos sričių bei disciplinų terminijai, todėl galima tikėtis, kad atliktas tyrimas bus perspektyvus tolesniems semantiniams ir tipologiniams tyrimams. ЛИТЕРАТУРА Маслов Ю. С. 1998: Введение в языкознание: Учеб. для филол. спец. вузов. Изд. 3-е, испр., Москва: Высшая школа. Шелов С. Д. 2002: Об иерархии в графовых структурах: Опыт применения к лингвистическим задачам. – Научно-техническая информация. Сер. 2, № 2, 1–7. Шелов С. Д. 2007: О множественности результатов родовидового анализа терминологических определений. – Научно-техническая терминология: Материалы XII международной конференции “Нормативное и описательное терминоведение”. Вып. 1, 59–62. Шелов С. Д. 2004: Теория терминоведения и терминологическая лексикография: Соотношение в терминологической базе знаний. – Scripta linguisticae applicatae. Проблемы прикладной лингвистики. Вып. 2. Сборник статей, Отв. ред. Н. В. Васильева, Москва, 20–42. Шелов С. Д. 2003: Термин. Терминологичность. Терминологические определения. Санкт-Петербург: Изд-во СПб-го ун-та. Шелов С. Д. 2009: Терминологическая база знаний WinTerm: Сводка лингвистических и компьютерных результатов. – Терминология и знание: Материалы I Международного симпозиума, Москва: ИРЯ РАН, 130–166. Shelov S. D. 2003: On generic definition of a term: an attempt of linguistic approach to term definition analysis. – Terminology Science & Research. V. 14, 52–58. Shelov S. D. 2005: Terms, Termness and Term Definitions (Seven Steps Towards Terminological Theory. – Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga (Problems of Baltic States Terminology and the European Union). Vilnius, 122–153. 34 Сергей Шелов | К характеристике родовидовой... APIE KALBOTYROS TERMINIJOS GIMININĖ–RŪŠINĘ IR VISUMOS–DALIES STRUKTŪRĄ Straipsnyje nagrinėjami kalbotyros terminų gimininiai–rūšiniai ir visumos–dalies santykiai, atsispindintys šių terminų apibrėžtyse, pateiktose viename populiariausių kalbotyros vadovėlių. Rankiniu būdu atliekant gimininių–rūšinių santykių analizę, apibrėžties žodžiai išskirstomi į giminę ir skiriamuosius požymius įvardijančius žodžius. Gimininių–rūšinių ir visumos–dalies santykių analizės rezultatai įvedami į Terminologijos žinių bazę, kurioje kompiuterio programa nustato kalbotyros terminų giminę–rūšinę ir visumos–dalies struktūrą. Toks skaidymas leidžia Terminologijos žinių bazės vartotojams orientuotis atitinkamose struktūrose ir jose rasti kiekvieną atskirą terminą tame lygmenyje, kuriam jis priklauso. ON GENUS-SPECIES AND WHOLE-PART STRUCTURE OF LINGUISTIC TERMINOLOGY The article deals with Genus-Species and Whole-Part relations between terms of linguistics as evidenced by their definitions in one of the most habitual student's books on linguistics. A procedure of Genus-Species analysis is specified to parse Definiens wording into Genus wording and Differentia Specifica wording(s). The resulting data of Genus-Species and Whole-part analysis have been entered into computer Terminology Knowledge Base to present the Genus-Species and Whole-Part structure of linguistic terminology in computer form which enables the Knowledge Base consumer to navigate in the respective structures and to find every particular term at its own level of these structures. Gauta 2009-07-11 Сергей Дмитриевич Шелов Институт языков и культур имени Льва Толстого ул. Хабаровская, д.18а, Москва, Россия Эл. почта: [email protected] Terminologija | 2009 | 16 35