Tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbos gramatinė ir leksinė sistema, jos funkcionalumas ir normatyvumas“

Te minologia | 2012 | 19 247 Con e enza scien i ica in e nazionale Il sis ema g amma icale e leksinė della lingua, la sua unzionali à e no ma i i à SOL ITA LABANAUSKIENė L'is i u o della lingua Li uania Ques a p ima e a dell'anno la Facol à di scienze Humani a ie dell'Uni e si à della Le onia e Bal ų kalbo y os ka ed a su engė 48-ąją kalbo y os enciju Valodas g ama iskā un leksiskā sis ema, ās unkcionali ā e un in e nau inę kon e o La is ikos i bal is ikos sky iaus La ių i bend osios no ma ī ums (Kalbos g ama inė i leksinė sis ema, josumas i no ma y umas), dedica o al no o linguis a, olklo is a, le e a u go e me odis a A u Uozkus (A u s Ozols). Ko o 1516 d. discu e e nell'uni e si à a i a ono ela o i da Le onia, Li uania, Russia e Finlandia. Ri inė p ima gio na a pa e è s a a dedica a A. Uozuolo pe sonali à e le sue a i i à i ela e. Oja as Lamas (Ojā s Lāms) nel appo o A u as Uozuolas e la ians li e ū ologija supažindino con gli a icoli dello scienzia o, che sono impo an i, s udiando mode nniąsias li e a u as endencijas Eu opoje, non pubblica a le e a u a ma e ia scien i ica e la ians li e a u es his o ies paskai ų konspek ais. Ma a Vyksna (Mā a Vīksna) e Ri a T eija pa lò su La ians olklo o deposi o io ondi conse a a a chy inę A. Uozuolo ma e iale, es imoniijančią y ėjo gebėjimą sudomin i olklo o inkimu jaunimą. Raš ijos i muzikos muziejaus (exes Rainio Li e a ū os i meno muziejus) app esen ė Ilona Miezy ė (Ilona Miezī e) spezzò l'a i i à p o essionale A. Uozuolo (lo do a o disse azione, dedica a la ių liaudies dainų sin aksei) e la sua i a pe sonale. Raccon a a che negli ul imi anni di i a A. Uozuolas e a comincia o a sc i e e humo is ina pjesę, la cui p o agonis a p o agonis a p o o ipo p obabilmen e e a lui s esso, e al i a o i la sua collega kalbininkés. In segui o il la o o è s a o p osegui o in due seczioni. Sekmoje sekcijoje Kalbo no minimas Dzin a Lelė-Rozen āle (Dzin a Lele-Rozen āle) e Ine a Baluodė (Ine a Balode) pa lò di a. ma in Pi inkų laikų pidžinizaciją, alla quale e a ca a e is ico pe dė ai egolaingas kalbėjimas (Fa don Pa don)), dei bal ici okiečių kalbos a o i ((elemen en ai/ga dj/) e k XIX. 248 Sol i a Labanauskienė | In e nazionale con e enza scien i ica Kalbos g ama inė | i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas Rasuolė Vlada skienė menzionò a uali p oblemi di ges ione della lingua e imų Eu opos Sąjungos dokumen ų: e minijos, mo ologijos, sin aksės dalykus. P anešėja en a izzò necessi àinumà p eoccupa si e imì della egolaingumu del linguaggio, poiché aduzioni di documen i dell'Unione eu opea di e amen e agisce comun inè la lingua li e ians. R. Vlada skienės pa ole dicendo, aduciando i documen i UE necessa io nonnu ol i dall o iginalalo, quindi lunghi, complesse s u u e, neaiškūs sakiniai da EU documen i en ano in lie u išką eks ą i keičia sa i as, decennimi puoselės as amminis a i o s ilius peculia i à. Valda Salminia (Valda Salmiņa) nella sua elazione a i ò a enzione a endenze di consumo dei nomi a mėnų nel linguaggio la ių pa allelinų o mų egzis a imą e lo o agione. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimis p is a ė Ri a Miliūnai ė. Kalbininkė accen a a eo ici e applica i i obie i i del p oge o: c ea e da abase, in cui con inuamen e accumula e nuo aja li e ianskih lingua leksiką e ilgaini, eseguendo ice che scien i iche, i ela e sis emá ico immaginidà di ques a leksikos. Naujažodžių duomenimisynas, accon a R. Miliūnai ės, pe me e a e conclusione, che la lingua Li uania ha su icien emen e da a ybinių išgalių a senauj i e soddis ace pačius į ai iausius ją a ojančios isuomenės po eikius. An oje sekcijoje G ama ika i leksika B onius Maskuliūnas esaminò XVIII secolo, che è bene uno meno s udia o delle Li uani sc i omosios lingua aido pe iodi, es i. Smulkiau egli spezzòzò uno degli aspe i della lingua sc i omosios li uani i lessi i à aišką. Anna F ydenbe ga (Anna F īdenbe ga) spiegino la ians lingua p eesagos -ība (-yba) da inių mo y aciju p imojo la ių kalbininko sc i o dello Geo go Mancelio. Gio ane kalbininkè opinione, ca a e is iche denominazioni con p eesaga *-ībā come sepa a o ipi di pa ole di da ybos ca a e is ico p ecisamen e bal ų lingue. Rolando K egždžio il appo o e a des ina o alla me odica di de e minazione della o ma g amma icale leksemų della lingua Li uania, onda a su semasiologine analisi, la quale impo an e non solo s abilendo la pa ola e imologiją, ma e codi icando il suo signi ica o g amma icale, ac ualizazione. Lienė Ma kus-Na ila (Liene Ma kus-Na ila) pa lò su ge manismus sud aka ių Ku žemės a mėse, le lo o on i di p es inimosi. Lei ha indica o che pa e dei ge manismi sono gy ybingi e XXI a. inizio a mėse i o a i i lo o one iniai e mo ologiniai a ian i. Po l'esposizione A u u Uozuolui 100 inaugu azione Dzin a Paeglė (Dzin a Paegle) accon ò su užme š ą A. Uozuolo me odikos man aš į, e Lidija Leikuma sul A. Uozuolo la ių kalbos mokymo koncepcijos ak ualumą oggi. 249Te minologia | 2012 | 19 Popie inė pa e della con e enza è s a a dedica a ai p oblemi della na i a lingua s a s y i. Ina Boikienė e Nadežda Še elio a ap a ė mokinių kū ybinių gebėjimų ugdymą gim osios ( usų) lingua lezioni. Secondo ela o i, il p oblema a uali nel a o, che educazione delle abili à c ea i e è condizione impo an e la inando la pe sonali à dello s uden e. Le ques ioni della quali à dell'is uzione la ia da a i aspe i sono esamina e da agen u a della lingua le onese Me odis ica del Sezione dell'Is uzione Vine a Vai adė (Vine a Vai ade). Išnaglinando alcuni edi o i edi i da mezzi di insegnamen o di lingua la ia, des ina o alla classe 59, ha a o le conclusioni: a) non esis e una comp ensione comune igua do alle capaci à di app endimen o; b) agli allie i non engono o e i esempi di esecuzione degli compi i e eiga; c) manca la ca enza di abili à di app endimen o au onankiško ugdymo e k . Ing ida Balčiūnienė e Gin a a Po ilai ienė p esen ò išliojo accon amen o ugdymo, appoggiandosi pa eikslėlių sekas, me odiką. Mol o a enzione è s a a dedica a al con es o dell'a i i à, che o nisce al bambino ul e io i possibili à di comp ende e meglio le unzioni, s u u a e egole del accon o išliojo. E elina Zilgal ė (E elīna Zilgal e) a s è dalely ės e p ie eiksmio assunzione c i e i, esamina è i casi p oblema ici. Sekzione Lessika e e minologia legge e e no izie, nei quali esamina i nomi delle pian e. Laimu ė Baluodė (Laimu e Balode) analizza a, come usa o luglio apelia i o nella oponimikoje le onica. La p ima pa e del appo o è s a a dedica a agli ogge i, ai quali chiama e u ilizza a leksema liepa, p obėgšmais gua dgelg a in loco a džių nominację, nella seconda pa e au o ė esaminò della pa ola liepa edinius. P anešimą La ių liaudies dainų leksika lie u iškai: medžių pa adinimai skai ė Regina K ašy ė. Medžiagą p anešėja inko dal la ių liaudies dainų eks ų inkio Lekia mano ži gelis (1989; Sigi as Geda) e s abilì che nelle aduzioni più spesso si incon a il nome del leggio ąžuolas, pe pus ečiau be žas. Dei paesi bal ici lo os lie u iškus e la iškus nomi di specie di pian e pa lò Sol i a Labanauskienė. Essa se ì da ybiamen e neskaidomus genčių nommi, da inius e dū inius, mos ò le lo o comun ybe e di e enzie. L'ul imo appo o di ques a sezione Ine os Be no o è s a o des ina o ai e mini culina iji nei p imi lib i di cuoi pubblica i in lingua la ia a discu e e. La seconda gio na a della con e enza iniziò Diana Lai eniecė (Diāna Lai eniece) e No munds Dzin a as (No munds Dzin a s) (Uni e si à della Le onia). P anešėjai spezzgò A. Uozuolo įnašą į la ių kalbos mokymo me odiką. In a U bano iča p esen ò signi ica i a A. Uozuolo ma e iale della s o ia pa lo y os, che i le e lo s iluppo di idee dello s u u alismo eu opeo. 250 Sol i a Labanauskienė | In e nazionale con e enza scien i ica Kalbos g ama inė | i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas G ama ikos sekcijos appo i sono s a i esamina i ques ioni di mo ologia e sin assessa. Lyga Vogina (Līga Vogina) discu è A. Uozuolo osse ėjim pe causa della ase seman ica. P incipalmen e sin aksės dalykų, pasak p anešėjos, esamina a pa lininko do a o dise azione Klasikinių la ių liaudies dainų sin aksės klausimai. Al e p oblemi sin asse ici della lingua la ia i e imen i discu è Na alija Pe ko a (Sa ybinių į a džių i naudininko linksnio usoose la iškuose sakiniuose su ne eiksmažodiniais p edika ais), Lienė Kal iša (Liene Kal iša) (Reikiamybės Kalaka i nuos e idencialumas) e Linda Apsė (Linda Apse) (P ielinksnio ANT eikšmių i a osenos ypa ybės). Gi a Elksny ė (Gi a Elksnī e) legge a la segnalazione su a ibu a dini combinini di pa ole XVII a. diziona i. P anešėja ligino Geo go Mancelio, Janio Langijo (Jānis Langijs) e K is o o o Fy eke io (K is o o s Fī eke s) nel diziona io a o us ques i ipi di elazioni sin aksinių combinazioni di pa ole. Lexicikos e lessicog a ijas sekcijoje B igi a Bušmanė pa lò su eiksmazodžio algy i seman iką. Lei i elò che a messe egis a e sinonimi di ques a pa ola possono indica e in ensi à dell'azione, g ei į, du a a, būdą e pan. Janina Š amba y ė-Valužienė p esen ò p epa a o Ma o Slančiausko e il suo comp ada bių acconjamosios au osakos leksikos is o inį žodyną, nel quale iene p esen a a Li uania se en ionale leksika. F azeologini pa agioni nei can i in la ians liaudies e e a o Ilga Migla. Ano y ėjos, nei suoi la o i A. Uozuolas elenca, quali nomi di pian e e albe i y auja la ių liaudies dainose: liepa, ąžuolas, ožė, gėlė. Viole a Če nė nel appo o esaminò la consegna dei nomi degli s umen i musicos ai ocodice aiškinamajame Lie u ių kalbos, ichiamando a enzione ai lo o da i seman ici e illus azioni campi. XIX. a. ineXX a. inizi della p ima me à dei e mini ma ema ici li uani o ma imosi a psnį e p imi imp usdin i Li u iškų a i me ikos ado ėlių e miniją ap a ė Diana Šilob i ai ė. Lei ha pa agona o i amií degli a o i sociali Po ilo Ma ulionio, Jono Spudulio e Pe o Vileišio di igėli, esegui o analisi dei e mini ma ema ici. Popie inėje Fone ikos sekcijoje pa la a su acus ici ca a e i dei suoni della lingua le onese. Le no izie su ques o legge e Ju is G igo je a (Ju is G igo je s) (La ių kalbos šoninių p iebalsių i ib an ų akus inės ypa ybės), Inesė Ind ičanė (Inese Ind ičāne) (Dusliųjų a ika ų Ju isc,/č/ i p iebalsių Ju is s s/ š/ a sky imas), Sol eiga Čei anė (Sol eiga Čei ane) (Fo mančių pe eigų pa- 251Te minologia | 2012 | 19 con on o: CV o VC). Ilzė Auzinia (Ilze Auziņa), Gun a Nešpo ė (Gun a Nešpo e) e Baiba Sauly ė (Baiba Saulī e) accon a ono sull'in onazione del linguaggio del es o le o. En o nella seczione ques ioni di no malizzazione della lingua g ildeno Dzin a Šulcė (Dzin a Šulce). Lei esaminò 19331942 m. Rygos La ių d augijos Kalbo y os scambio sedizioni p o ocolli. P anešėja p esen ò Janio Endzelyno (Jānis Endzelīns) opinione sepa ų g amma icinių o mų da ybos, a osenos e sc i ybos ques ioni. Dai a Mu mulai y ė pa lò, come Li u ians language ins i u e o ganizza oameno Bend inės lie u ių kalbos žodyne s'in endi segui e sis emiškumo p incipio p esen ando edinius, con quali di icol à con quali di icol à si incon a. Nag inė i di e ipi ediniai: eiksmažodžių bei a dažodžių abs ac a, deminu y ai e ediniai con p e idėliu non-. Vilija Sakalauskienė discu é p oblemi di pa eikimo dei sinonimini signi ica o nei dic iona i della lingua li uana. La sua opinione, le so gen i discussioni indicano, che sinonimiškumo p oblema di en a mol o a uali. Ques o o zia di nuo o a a i a e l'occhio in sinonimija e sinonimo samp a à, pe gua da e già usci i diziona i e specialmen e esse e akyliem p epa ando nuo i. La la ių scienzia ice Olga Uozuolinia (Olga Ozoliņa) nella sua elazione esaminò medie žių bend inę ancūzų kalbą. I esocon i inali della con e enza e ano dedica i A. Uozuolo sin aksesa la o i. And a Kalnača leggè il appo o Oggiinė A u o Uozuolo anali inio debi y o in e p e azione, e Ilzė Lomanė (Ilze Lokmane) A u as Uozuolas e p obleminiai a uali sin aksės ques ioni. In e nazionali ema iche A. Uozuolo con e enze a Rygo o ganizzuojano dal 1965 m., ad o ganizza o i incon a i iechia e negli anni successi i. Pubblica o accol o di esi dei appo i della con e enza. Rice u o 2012-11-16 Sol i a Labanauskienė L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a [email p o ec ed]