YouCat: lietuviškas jaunimo katekizmas

234 Aušra Rimkutė | YOUCAT: LIETUVIŠKAS JAUNIMO KATEKIZMAS. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2011, 306 p. AUŠRA RIMKUTė Žemaitijoskolegija 2011 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidykla Katalikųpasaulio leidiniai 10 000 tiražu išleido jaunimui skirtą katekizmą YouCat: lietuviškasjaunimokatekizmas (toliau – YouCat). Leidinys laikomas ypatingu ir bene didžiausiu krikščionišku leidybos projektu, kurį, paraginti popiežiaus Jono Pauliaus II, įgyvendinti padėjo viso pasaulio vyskupai. Pagrindinė dvasininkų užduotis buvo aktualiai, naujai, jaunimo kalba parašyti Katalikų Bažnyčios katekizmą. Jaunimo katekizmo rengimui vadovavo Vienos arkivyskupas Kristofas Šionbornas (Christoph Schönborn). Austrijos vyskupų išleistą YouCat (angl.YouthCatechismoftheCatholic Church)rengė daugiau nei 200 teologų ir tikybos mokytojų, kunigų ir pasauliečių. Jiems padėjo 16–26 metų jaunimas – moksleiviai ir studentai. Knyga jau publikuota 25 kalbomis, į lietuvių kalbą iš vokiečių kalbos katekizmą išvertė Teresėlė Danguolė Šniūrevičienė. YouCat sudaro pratarmė – popiežiaus Benedikto XVI laiškas jaunimui – ir 4 katekizmo dalys: 1. Kątikime; 2. Kaipšvenčiamekrikščioniškuosius slėpinius; 3. KaipgyvenameKristuje; 4. Kaipturimemelstis. Knygos pabaigoje pateikiama teminė rodyklė, nurodoma, kur ieškoti religijos terminų apibrėžčių, ką reiškia katekizme vartojamos Šventojo Rašto knygų, Visuo- 235Terminologija | 2012 | 19 tinių Bažnyčios Susirinkimų dokumentų ir kitų šaltinių santrumpos. Jaunimo katekizmas parengtas, kaip ir būdinga katekizmams, klausimų ir atsakymų forma (PR 2007: 472), tačiau nuo tradicinių ir įprastų katekizmų jis skiriasi tuo, kad paraštėse gausu paveikslėlių, religijos terminų apibrėžčių, šventųjų ir tikėjimo mokytojų, rašytojų, filosofų ir kt. minčių, įvairių komentarų, kurie turėtų padėti jaunuoliams geriau suvokti konkretų klausimą ir atsakymą į jį. Jaunimo katekizmo pratarmėje popiežius Benediktas XVI rašo, kad „ne tik žemynai ir jų tautų kultūros yra skirtingi, bet ir kiekvienoje visuomenėje esti atskirų „žemynų“: darbininkas mąsto kitaip nei valstietis, fizikas – kitaip nei filologas, verslininkas – kitaip nei žurnalistas, jaunuolis – kitaip nei senas žmogus. Todėl mūsų kalba ir mąstysena turėjo pakilti kiek aukščiau visų tų skirtybių, reikėjo ieškoti skirtingų mąstysenų bendrumo, sąlyčio taškų. Ir mums aiškėjo, kad šį tekstą reikės perkelti į skirtingus pasaulius, tarsi išversti į jų kalbą, kad supratę žmonių mąstyseną atsakytume į jų klausimus“ (p. 8–9). Palyginus YouCat su 1997 m. išleistu KatalikųBažnyčioskatekizmu, matyti terminų skirtybių, pvz., jaunimui skirtame katekizme skiriamos tokios Šventosios Dvasios dovanos: išmintis,supratimas, patarimas, tvirtumas, pažinimas, maldingumas, Dievobaimė (p. 176), o KatalikųBažnyčios katekizme yra ne pažinimas, o žinojimas (KBK 1997: 388). 2011 m. išleistame katekizme minimos tokios didžiosios nuodėmės: puikybė, gobšumas, gašlumas, rūstumas, pavydas, saikoneturėjimas, tingumasirvisiškasabejingumas (p. 179), o KatalikųBažnyčioskatekizme vartojamas ne terminas saikoneturėjimas, o nesaikingumasvalgantirgeriant (KBK 1997: 392). Nevienodai įvardijami ir Šventosios Dvasios vaisiai. YouCat rašoma, kad Šventosios Dvasios vaisiai yra 9: meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas (p. 76). Katalikų Bažnyčioskatekizme jų nurodoma esant 12: meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, romumas, meilumas, ištikimybė, kuklumas, susivaldymas, skaistybė (p. 387). Šie skirtumai rodo, kad kai kurių religijos sąvokų turinys bei apimtis net ir XXI a. pr. yra nenusistovėję, dėl jų nesutariama. Jaunimo katekizme vartojamas veiksmažodinis priesagos -imas daiktavardis nupuolimas(p. 49), jo KatalikųBažnyčioskatekizmenėra – vartojamas terminasnuopolis (KBK 1997: 27). Nerandame šio termino irReligijotyrosžodyne(RŽ 1991). 236 Aušra Rimkutė | Recenzuojamame žodyne ypač įvairuoja junginiai su žodžiu tikėjimas, plg. tikėjimasįDievoMotiną(p. 57), tikėjimasįDievątėvą (p. 29), tikėjimasįJėzųKristų(p. 69) ir tikėjimasŠvenčiausiąjąTrejybę(p. 29)1 ir kt. Šių nevienodumų, matyt, atsirado dėl kalboje vartojamų dviejų variantų – tikiuDievąir tikiuįDievą. Katekizme YouCattaippatrandameir galininkinių junginių, ir junginių su prielinksniu į: Jį[Dievą]tikėti (p. 25), tikėtiDievą(p. 26), tikiuBažnyčią(p. 30), tikimevienąDievą (p. 33) ir TikiuįDievąTėvą(p. 13, 31), TikiuįDievąTėvąvisagalį (p. 29), TikiuįJėzųKristų (p. 13, 51), TikiuįŠventąjąDvasią(p. 13, 29, 30, 73), tikimeįvienąDievą(p. 30, 33), tikėtiįKūrėją(p. 37), krikštijamiejitikiįDievą(p. 28) ir kt. Reikia pasakyti, kad jau daugiau nei šimtas metų nesutariama, kuri forma teiktina, ar vartotinos abi. 1909 m. Seinuose susirinkusi pirmoji Poterių kalbos taisymo komisija – kun. Juozas Laukaitis, kun. Alfonsas Petrulis, kun. Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) – kartu su ekspertais kalbininkais Kazimieru Būga, Juozu Balčikoniu, Jonu Jablonskiu, Jurgiu Šlapeliu taip pat svarstė šį klausimą. Kalbininkai siūlė apsieiti be prielinksnio į, nes jis lotyniškame originale yra atsiradęs ne pagal lotynišką credoinDeum2, bet dėl lenkų kalbos įtakos3. Tačiau Poterių kalbos taisymo komisija, ieškodama kompromiso su senąja dvasininkija, nusprendė palikti žodžių junginius su prielinksniu į(PMT 1909: 19, PP 1909: 109). Kaip teigia kun. Vaclovas Aliulis, „nuo pat XX a. pradžios žymūs lietuvių kalbininkai daugsyk reiškė nepritarimą formai tikiuįką, laikydami tai kaimynų slavų įtaka. Lenkai mat be mažiausio objekto skirtumo turi: JawierzętylkowPanaBoga,atywkażdegłupstwowierzysz (pažodžiui: AštikiutikįViešpatįDievą,otutikiįkiekvienąkvailystę). Bažnytinėje slavų kalboje vierujuvsakoma apie visas šventenybes be skirtumo, o gyvosiose rusų, baltarusių, ukrainiečių ir kt. slavų kalbose vieriu/vieriuv ir pan. sakoma ir apie šventybes, ir apie banalybes. Nematydami lietuviškoje vartosenoje nuoseklaus reikšmės skirtumo tarp tikiuįkąir tikiuką, mūsų šiuolaikinės bendrinės kalbos tėvai nutarė autentiška laikyti formą be prielinksnio ir reikalavo vartoti tikiuDievą, bet ne tikiuįDievą“ (Aliulis 2000: 47–49; 2008). 1 J. Klimavičius straipsnyje Katekizmokalba–kalboskatekizmas trumpai aptaria veiksmažodžio tikėtiir abstrakto tikėjimas vartoseną KatalikųBažnyčioskatekizme (Klimavičius 2002: 108–109). 2 Prielinksnis in lotynų kalboje greičiausiai atsirado dėl vertimo iš graikų kalbos, o pastarojoje kalboje – iš hebrajų (aramėjų) kalbos (Zinkevičius 2000: 36). 3 Plačiau apie Poterių kalbos taisymo komisiją žr. Zinkevičius 2000: 176–189; Rimkutė 2006: 154–155. 237Terminologija | 2012 | 19 Dar vienas diskutuotinas dalykas – termino atnaša vartosena. Kalbininkas Jonas Klimavičius straipsnyje Auka,apiera,atnaša:istorijosirvartosenosbruožai rašo, kad terminas atnaša yra „lenkiškos (nors lotyniškos kilmės) apierosvertalinis pakaitalas (nors atsiradęs jau esant aukai), bet netikslus ir net ydingas: nuo lot. offero,obtuli,oblatum,offere„nešti priešais; iškišti į priekį; atkišti; parodyti“ nušoka į „atnešti“ – paronimą affero, attuli,allatum,affere“ (Klimavičius 2005: 44, plg. Klimavičius 2002: 109). Todėl taisyti reikėtų šiuos terminus: atnaša(=auka)(p. 126, 127), šventojiatnaša(=auka)(p. 127), atnašavimo(=aukojimo)malda(p. 127), duonos irvynoatnašos(=aukos)(p. 127), atnašų(=aukų)paruošimas(p. 176). Katekizme iš viso pateikiama daugiau nei 100 terminų apibrėžčių. Apibrėžiami ne tik religijos terminai, bet ir psichologijos, politikos, medicinos, sociologijos bei kitų sričių terminai, kurių prireikia, aiškinant pagrindines tikėjimo tiesas. Tai labai pagirtina, nes palengvina katekizmo skaitymą. Terminai, kad juos būtų lengviau rasti, išskiriami pusjuodžiu šriftu. Deja, ne visos pateikiamos apibrėžtys gerai nusako sąvokų esmę, yra aiškios, trumpos ir suprantamos, ypač jaunesnio amžiaus skaitytojui. Vieną kitą apibrėžtį būtų galima patikslinti, pvz., terminas dvasingumas (lot. spiritualitas„dvasia“): Bažnyčiospamaldumoformos,kilusiosišįvairiųšventųjų ŠventosiosDvasiospersmelktosgyvenimopraktikos.Kalbamaapiebenediktinų,pranciškonųardomininkonųdvasingumą(p. 273). Terminas dvasingumas pirmiausia turėtų būti apibrėžiamas kaip tam tikra tikinčiojo ypatybė, o ne pamaldumo forma ar formos. Būtų galima patikslinti ir termino paruzija(gr. parousia„asmeninis dalyvavimas“) apibrėžtį:Kristaus atėjimasperPaskutinįjį(=Paskutinį)teismą(p. 72), nes šis terminas vartojamas tik Naujajame Testamente ir ankstyvosios krikščionybės literatūroje (RŽ 1991: 284). Paini kreacionizmo(lot.creatio„kūrimas“) apibrėžtis: supratimas (geriau samprata– aut. past.), kadDievassukūrėŽemęiškartotiesiogiaiveikdamas,tarsiPradžiosknygabūtųSukūrimoįvykiųirfaktų protokolas(p. 37), plg. kreacionizmas: koncepcija,teigianti,kadpasaulįsukūręsDievas(VaitkTŽŽ 2003). Kiek keistokai aiškinama, kas yra katechumenas(gr. kat’echein „mokyti“):darsenovėsBažnyčiojenorintiejipriimti suaugusiųjųKrikštą–katechumenai–išeidavotrijųpakopųparengimą–katechumenatą–Žodžioliturgijoslydimątikėjimotiesųmokymą (p. 117). Labai plačiai aprašoma, kas yra Sutvirtinimas(lot.confirmatio„sustiprinimas, sutvirtinimas“):kaipKrikštoirEucharistijossakramentai,taipirSutvirtinimasyraKatalikųBažnyčiosĮkrikščioninimosakramentas.PerSekminesŠven- 238 Aušra Rimkutė | tojiDvasianusileidoantmokiniųbendruomenės,taipJiateinairpaskiekvienąpakrikštytąjį,kurisprašoBažnyčiąŠventosiosDvasiosmalonės,irsutvirtinajį,kadgyvenimupajėgtųliudytiKristų(p. 120). Netiksliai įvardijama, kas yra tabernakulis(lot. tabernaculum„namelis, palapinė“):analogiškas SenojoTestamentoSandorosskryniai,KatalikųBažnyčiojeatsiradotabernakuliskaipgarbinga,iškilivietaŠvenčiausiajamSakramentui(Kristuiduonos pavidalu)laikyti(p. 131). Religijotyrosžodynerašoma, kad tai katalikų bažnyčios įtaisas – spintelė altoriaus (paprastai didžiojo) viduryje Švenčiausiajam Sakramentui laikyti (RŽ 1991: 371). Ši apibrėžtis kur kas aiškesnė. Patikslinti reikėtų termino egzorcizmas(gr.exorkismos„priversti atsitolinti“) apibrėžtį:malda,kurisaugoarbaišvaduojažmogųnuopiktojo(p. 156). Egzorcizmasnėra malda, tai apeigos piktosioms dvasioms išvaryti (RŽ 1991: 111). Kaip matyti iš pateiktų terminų ir jų apibrėžčių, ne visomis apibrėžtimis nusakoma termino esmė, ne visos yra logiškos, aiškios ir suprantamos. Katekizmo rengėjai ėmėsi nelengvo darbo – aiškinti tarptautinių žodžių ir skolinių kilmę, kai kada ir reikšmę. Gaila, kad tarptautinių religijos terminų kilmė aprašoma nenuosekliai, pvz., neaiškinama iš lotynų kalbos kilusio tarptautinio termino religija(p. 15) kilmė, tačiau aiškinama terminų misija(lot. missio„siuntimas“) (p. 18), paruzija(gr. parousia„asmeninis dalyvavimas“) (p. 72) ir kt. kilmė. Katekizmo skaitytojas gali susipainioti tada, kai termino kilmė aptariama ne vieną kartą, pvz., senojo skolinio bažnyčia. Vienur rašoma taip: „Bažnyčia (gr. ekklesia) – sušauktieji“ (p. 77), kitur taip: „Bažnyčia (gr. kyriake–priklausanti Viešpačiui, senovės slavų boznica – maldykla) yra sušauktieji (gr. exkaleo,ekklesia) iš visų tautų ir per Krikštą priklausantys Kristaus Kūnui“ (p. 77). Skaitant pastebėta ir kitų netikslumų, pvz., įvardžiuotinių ir neįvardžiuotinių formų įvairavimo: amžinasgyvenimas (p. 48) ir amžinasisgyvenimas (p. 94) (=amžinasisgyvenimas); Paskutinysisteismas(p. 72) ir Paskutinis teismas(p. 42, 98) (=Paskutinisteismas); kai kur reikėtų įvardžiuotinės formos, pvz., kardinalios(=kardinaliosios) dorybės(p. 173), plg. dieviškosiosdorybės(p. 172), žmogiškosiosdorybės(p. 172), sunkioji(mirtina)(=mirtinoji)nuodėmė(p. 178). Nevienodai įvardijamas tas pats dalykas, pvz.: NekaltasisMarijosprasidėjimas(p. 57), Nekaltasisprasidėjimas(p. 57) ir NekaltasisPrasidėjimas(p. 57) (=NekaltasisŠvč.M.Marijosprasidėjimas); Paskutinėvakarienė(p. 115), Vakarienė(p. 124) ir vakarienė(p. 124) (=Paskutinėvakarienė). Siūlytina vartoti kilmininko formą, o ne priesagos -inis 239Terminologija | 2012 | 19 būdvardį, pvz.: velykinis(=Velykų)Avinėlis(p. 64), plg. VelykųAvinėlis (p. 105). Taisytina lietuvių kalbai nebūdinga žodžių tvarka: PratarmėpopiežiausBenediktoXVI(=popiežiausBenediktoXVIpratarmė) (p. 3). Be visų paminėtų netikslumų, pastebėta ir korektūros klaidų: Laškas(=Laiškas)efeziečiams(p. 23), Hiteriui(=Hitleriui)(p. 69). Katalikiškų katekizmų leidimo lietuvių kalba tradicijos siekia XVI a. pabaigą – katalikams pirmąjį katekizmą Didžiojoje Lietuvoje parengė Mikalojus Daukša (1595 m., Vilnius). Iki šių dienų, jau daugiau nei puspenkto šimtmečio, katekizmai yra verčiami iš lotynų, lenkų, vokiečių ar kitų kalbų į mūsų gimtąją kalbą. Kaip jau minėta, YouCat išverstas iš vokiečių kalbos. Reikia apgailestauti, kad vertėja beveik neturėjo kuo remtis – nors išleistų religijos terminų žodynų yra, pvz.: Religijotyrosžodynas(1991), Česlovo Kavaliausko Trumpasteologijosžodynas(1992), Krikščioniškosiosikonografijosžodynas(1997), Gintaro Beresnevičiaus Religijotyrosžodynas: pagrindinėssąvokos (2003), Herberto Vorgrimlerio Naujasisteologijosžodynas(2003)4, tačiau jų nepakanka, žodynus būtina atnaujini, kai kurios sąvokos aiškinamos ateistiškai, juose nėra kitų kalbų atitikmenų ir pan. „Savo kalbą reikia nuolat gryninti ir šalinti iš jos visa, kas netobula“, – rašoma YouCat:lietuviškamejaunimokatekizme (p. 16). Tai pasakytina ir apie tikinčiųjų kalbą, kuri turi būti ne tik visiems – tiek jaunam, tiek senam – suprantama, bet ir suprantama vienodai. Išsakytomis pastabomis ir pastebėtais nedideliais trūkumas, kurie jokiu būdu nemenkina kruopštaus vertėjos darbo, norėta parodyti, kad dar yra likę tobulintinų dalykų, kad tikinčiųjų kalba, taip pat ir terminija, kuria kalbiškai santykiaujama su Dievu, turi būti be „kasdienos šiukšlių ir nuodėvų“ (Maceina 1982: 129). LItERatŪRa Aliulis V. 2000: Tikėti ką, tikėti į ką?–Sandora3, 47–49. Aliulis V. 2008: Tikėjimoišpažinimas:„tikėtiDievą“ir„tikėtiįDievą“? Prieiga per internetą: www.vlkk.lt/lit/ naujienos/naujiena.1092.html. Beresnevičius G. Religijotyrosžodynas: pagrindinėssąvokos. Vilnius: Tyto alba, 2003. Kavaliauskas Č. Trumpasteologijosžodynas. Vilnius: Logos knyga, 1992. KBK 1997: KatalikųBažnyčioskatekizmas.Kaunas: LKB Tarpdiecezinė katechetikos komisijos leidykla. Klimavičius J. 2002: Katekizmo kalba – kalbos katekizmas. – Kalboskultūra75, 105–119. Klimavičius J. 2005: Leksikologijosirterminologijosdarbai:normairistorija. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Krikščioniškosiosikonografijosžodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. 4 Iš vokiečių kalbos išvertė Gediminas Žukas. 240 Aušra Rimkutė | Maceina A. 1982: Iš minties pasaulio.–Aidai2, 128–132. PP 1909: Pataisytieji poteriai. – Vadovas14, 107–129. PMT 1909: Prie maldų taisymo.–Vadovas9, 17–37. PR 2007: Pasaulioreligijos:naujaspopuliarusžinynas. Vilnius: Alma littera. Rimkutė A. 2006: Religijos terminijos tvarkyba Draugijoje. – Terminologija13, 149–159. RŽ 1991: Religijotyrosžodynas. Sud. R. Petraitis. Vilnius: Mintis. ŠventasisRaštas:NaujasisirSenasisTestamentas.Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2009. VaitkTŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautiniųžodžiųžodynas. Vilnius: Fotonija (e. leidimas). Vorgrimler H. Naujasisteologijosžodynas. Kaunas: Katalikų interneto tarnyba, 2003. Zinkevičius Z. 2000: Lietuviųpoteriai: kalbosmokslostudija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Gauta 2012-11-04 Aušra Rimkutė Žemaitijos kolegija Muziejaus g. 29, LT-87356 Telšiai E. paštas ausra.r[email protected]