scieee Open visual document viewer

Ūkinių pastatų liaudies terminija

Robertas Stunžinas

Full text

184 Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija Ūkinių pas a ų liaudies e minija ROBERTAS STUNŽINAS Ins i u o das línguas Lie u ių ESMINIAI VOODŽIAI: cons uções liaudies e mininai, úkinių pas a ų pa adinimai, sinonimai, mul idia eikšmiai e mininai, kinininiai e mininai, ūšiniai e mininai Mokslo e minai nomeia ciência s i as concepokas como amce os okas į a dija sis ema. Liaudies e mos de oco ência são s ichiškas, sąsudė ingas, desigualypes sem sąsaja com concep okų sis ema. No en an o eles cons i uem memb os do e á ios com ligações seman ís icas elacionados leksinių iene ų mik osis emas (b čiau sob e i imen o casa e suas pa es liaudies e minijos kelmę, sinonimiją, mul idia eikšmiškumą, giminės i ūšies san ykius bei ki us dalykus 1303; see S unžinas 2010:14 2011:14153). Nes e a igo examinam-se úkinius edia us1 in i ulinan es liaudies e mininai. Eles são analisados en e os concei os, o igem e seman ines (sinonimiškumo2, mul idia eikšmiškumo e giminės bei ūšies san ykio) dos nomes. Medžiaga omada de on es da língua i a: didžiojo Lie u ių kalbos žodyno (edi o ele ônico), D uskininkų a mės žodyno, Kal anėnų šnek os žodyno, Kazlų Rūdos šnek os žodyno (I .), Kupiškėnų žodyno (I .), Lazūnų a mės žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno (IIII .), Lie u ių a laso (I .). No o al, analisam-se 196 di e en es e minais populaes3. 1 O e mo edi ício é u ilizado obesio no signi icado. Ainda ele pode se usado no signi icado de qualque edi ício, eja edi ício s a inys, obesys (DŽ6). Cons uções ag ícolas conside am-se complexas cons uções s a iniai, nas quais são man idos u ensílios ag ícolas, oupas, ja ai, o aias, ambém lhes a ibuem-se edi ícios pa a animais man e , alimen os p epa ados, bañamen os e auxilia es edi ícios. P é úkinių pas a ų ( obesių) nep asc uem dependomieji de á ias des inação e nesudė ingas cons uções s a iniai pašiū ės, oginės, из ie ės. Es a e minologia do g upo in enciona analisa se sepa adamen e. 2 A igosnyje liaudies e minija in es igada como odas liaudies lingua e minų inkinys, no qual eiškiasi sinonimija e mui osa eikšmiškumas. Da liaudies e minus pode se pesquisado e a mės limi es, como sua sis ema de e mos (plačiau e Klepiko 1974: 31). 3Nas on es in es igadas podem se encon adas conside á eis a ian es de e mos, que nes e a igo em e mos sepa ados não conside am (le mais sob e a ian o samp a á e S unžinas 2008: 111112). 185Te minologia | 2012 | 19 1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI T adicionais Li u ians ūkiniai edi ícios kū ėsi ín eus cen osmeios, ou o. Isso pôde de e mina d a abundância e di e sidade da e minologia liaudies des a s i a. Po exemplo, um dos p imei os cons uções an e âneos com ab idu chidiniu oi žemaičių namas a é XVI a. nele i ia e man e animaisuliai. Plê ojando animaisinkys ei, em Zemaichias o ma osi habi á el edi ício a maina com ins alações pa a animais man e . Žemaičiai o chama a numaliu (plačiau ž . LLA 1965: 4243). Vi enamis casa e ūkinye edi ícios desc i os his o iado es, e nog a os abalhos. Um p imei os adicionalínio li uais mo ado em casa, com ele sujun a a ą, úkinius edia us XIX a. lie u iškai é desc íss educado , his o iado , nacional egene amen o ideólogo Simonas Daukan as. Suas desc ições podem se de ec adas de denominações adicionais de edi ícios: Pi masis seus obesys ose gi iose chaminas nams, ou namas, namai is, po que e oda a nação de p ašaleičius nomadiais o am chamadas, po jei o, pessoas esiden es em casa. <...>. A segunda po a naquela pe a inėj pa ede ão mesmo meno ne g andeza e a, como e g andes, edė da casa em a ą, ou kū ę, assim chamada o da pala a e i, de o que depois oda a ida a u, ou d a u chama a, ku sai p incipij de i bų nu e as e a, uma la e ais pa edes com o mesmo u į namus, no qual a e e a animais já ieniis p insie i, beje aca, 1976 (Daukan as: 429430). Ilgainiu casa des inaçãois ali ėsi e ele i ou de e ão habi ação esidencialpa, ki e, sandêliu ou a u (apie edia o aidą plačiau z . Bu ke ičius 1958: 157). Dados de on es da língua í ida mos am que o e mo casa se apon en a qualque edi ício ag ícola esidencial ou po a que obesys; a as; ka idė; sepa adamen e cons uído semideles obesys com i ykle asa ai4 LKŽe. P imą signi icado em e o e mo obesys koks no s a m edi ício LKŽe, Zana Ž3 481. Esses dois sinônimos podem se conside ados cen alizados a ados e mos de mic osis emas com eles hie a chicamen e elações ligadas ou os e mos. Com pa ininhos e minis namas e obesys hiponiminiu yšiu es ão elacionados oi o-iasdešim qua o espécies e mininai. Rūšiniai e minia po des inação į a dija dešim pas a ų: 1) cons ução pa a ja as, g ūdos e ou os u ensílios a mazena ; 2) Cons uą ja ams pu ė i, djio in i e cul i; 3) cons ução pa a bens e linas ca egados; 4) Cons ução pa a linas d ywin i; 5) cons ução pa a gua da heino; 6) mau4 S aipsnyje emiamasi signi icmemas das on es. 186 Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija dymosi pas a ą; 7) Cons ução pa a cozinha de alimen os; 8) Cons ução pa a man e animais; 9) edi ícios auxilia es; 10) edi ício de a amen o de alimen os. Com lis ados g upos de e minais hiponiminiais elacionamen os ligados cem as dez e mos. Eles ão em e mos espécies e nomeiam edi ícios segundo á ias peculia idades (paski į, qualidade, cons ução, amanho e k .). Um dos p incipais azkyje é edi ício pa a ja as, g ãos e ou os eque imen os gua da . Tal edi ício é chamado de ês e minos sinonímicos dois li u iškais e um ge maniška: klė is obesys ou pa e obesio pa a ja ams pilha , de oupas gua da ou simplesmen e kam pasidė i, do mi , s i nas LKA I 47, KzRŽ I 368, Zana Ž118, 7 s i nas5 LKŽe, LKA I 47, D skŽ 362, LZŽ 252; ×6špykė ė ( ok. Speiche ) LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 331. A adicional klė į é desc i a po Daukan as: T ečiasis obesys e a chamado klė is, de a pala a klės i, de e a pe uolek į ou meioan as pakel ado em inkų ou didelių ped as, g įs as e lubo as em ábuas po causa da secuma, na qual es a a ja ai do mos, ou a uoduos, oupas, ca ne, pelis e šikšnos, po beijo, man êm i ens de saída e chu a; ela inha às ezes um qua o, às ezes dois, ês e qua is […]... (Daukan 1976: 433). Os e mos klė is e s i nas conside y ini pa iniais sinónimos his o icamen e eles i e am di e en es signi icados. a. XVI esc i inhas on es indicam que klė is e a des inado a do mi e a oupas gua da , e s i nas ja ams gua da (Dundulienė 1982: 114, 1991: 101). Assim, nes e a igo conside am-se sinônimos os mesmos e mui o p óximos concei os in ocando os e mos7. Com klė į (s i ną) ma cinčiais e minais hiponiminiais elações ligadas qua o e mininai ês lie u iški e um ge maniškas. Eles ão espécies klė ies denominações e ma ca unção, amanho, qualidade ou cons ução sinais: d apanė d apanų klė is LKŽe, KpŽ 434, s i nas didesnė klė is LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3i n 236, s ynas p as as, menkas s i nas 5 Sinonimados e minos signi ica i os ne ašomos. 6 C uželiu ma cados es animidades. Remiamasi das pala as da língua Li uânica pažymomis. 7 Pla i sinonimá ios e mos de concepção impo an e de ido à liaudies e mos signi ica i os unde inėž i ude. Na eo ia da e minologia sinónimos ge almen e são conside ados comple amen e no signi icado apa ūs e mos duble ai (Akhmano a 1966: 13, Danilenko 1977: 53; Головин, Кобрин 1987: 54). Os duplice os nomeiam os mesmos obje os, lhes ca ac e iza a mesma dis ibuição e eles podem subs i ui um ou o sem al e a o con eúdo (Ku yško 1993: 109). Liaudies e miniei signi ica i os e igo de consumo nãouding, po an o de e mina exa amen e, que e mos signi icmês são comple amen e iden iús, e que não complexa. 187Te minologia | 2012 | 19 LKŽe; ךpyke is ( ok. Speiche LKŽe) obesys, cujo abačioj cama iai, acimauj g ūdus empo LKA I 47. Ou o dos mais impo an es adicionais ūkinių s a inių oi edi ício ja ams sudė i, djio in i e kul i. Tokį edi ício e seu nome é mencionado Daukan as: Penk asis obesys oi ambém pailguo inai ke i ainis, eja chamado, no qual ja us sausus, de duobos isimdamies, sob e kluono pakloję kūlė (Daukan as 1976: 436). De on es da língua i a apa ece que es e edi ício é chamado de se e sinónimos penkiais lie u iškais, um la išku e um ge manišku: kluonas LKŽe, LKA I 53, D skŽe 159, Kl Ž 115, LzŽ 123, Zana Že1 731, da žinė LKŽe, LKA I 53, jauja LKŽe, LKA I 53, klojimas LKŽe, Zana Ž1 728, LKŽeudinė; eja (la. ija) LKŽe, LKA I 53; ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) LKA I 53, LKŽe. Reja é conside ada la izmo, ac edi a-se que ele é de suomiškos o igem (Sabaliauskas 1990: 273, U bu is 2009: 385; Ka ulis 2001: 755). Com lis edi os e mos hiponiminiais elações es ão elacionados se e espécieiniai e mininai, ma cin ys cons uções des inações (3 e mininai), kons ukcijos (2 e mininai), amanho (1 e minas), kons ukcijos e amanho (1 e minas) a ibu os. T imis compos os em e mos Li u iškais chama-se kluonas ja ams suk au i: ja inė da žinė LKA I 53; laukinė da žinė LKA I 53, lauko da žinė LKA I 53. Ge manismo skūnia in oduzido kluonas com um ou com dois g endymais: ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) ja ų k aunamas obesys wi h one g endymu LKA I 53, ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) ja ų k aunamas obesys wi h d iem g endymais LKA I 53. Um e mo Li u išku é chamado nedidelis kluonas klojimėlis nedidelis klojimas LzŽ 122, e ou o de aco do cons ução e qualidade ou amanho kloniokas p as as ma é ias, menkas8 kluonas KzRŽ I 373. Edi ício šienui man e chamado isdešimčia sinonimos. Vin e e se e e mos são monôndgios dezesseis li u iška, seis sla iški, um ge maniškas e qua o hyb idiniai: da žinė LKŽe, LKA I Kl Ž 40, KpŽ 40, 342, da žinėlė Kl ŽKA di Lenda žinė I 57, jaujė LKA I 57, klaimas LKA I 57, kloimas Lukas I 57, kluonas LKA I 57, 57, kluon LKA I 57, kluoni LKA I 57, 56, padanginė LKŽe, LKA I 57, 57, LKA IKA IKA 57, LKA IKA IKA I 57, LKA IKA I 57, LKA IKA I 57, LKA IKA I 57, LKA I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I pequeno, nãoimaus amanho, de pequeno olume; 7. p as as, nonikęs, não qual LKŽe. Robe as S unžinas | LK 57, 57, 57, 57, 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 58 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 . cons uí a sheenu k au i é esc i o po Daukan as, ele al cons uí chamou s ogine e da žine: Sekmasis obesys chaminas s ogine, ou da žine, pailgiuo inas ke e ainis, ao qual ja us, šiaudus ou šieną k o ė <...> chaminas s ogine, que o ogo inha, as pa edes já e am ąs ų, já i bų (Daukan as: 1976 437). O edi ício pa a man e ao hein se adjudica em ês Li u iška komponiniais e minais: paša inė da žinė LKA I 57, šieninė da žinė LKA I 57, šieno da žinė LKA I 57. Menciona-se que alguns e mos podem se conside ados pa ciais sinônimos, po que in oduzi ia nãoapaciais concei os. Segundo os sele o es do a las das línguas Li uãs, sepa ados s a iniai heinui k au i a amen e se epi iam, ge almen e heienas oi man ido à de ou os pas a ų p is a y uose s a iniuose (LKA 1977: 57). Às ezes edi ícios pa a man e pa a heino e am cons uídos me ose, eles sua o ma e cons ução co esponde am sodybas exis en esčius (Bu ke ičius 1971: 191). Esses edi ícios inham mu os e conside a em edi ícios. Dui nedidelės e minų g upelės ma ca pas a ą ja ams e linams k au i e pas a ą linams džio in i. O p imei o é chamado de ês sinónimos d iem Li u iškais e um la išku: jauja LKŽe, Zana Ž1 563, pi is LKŽe, Zana Ž2 409; eja (la. ija) LKŽe, DūnŽ 301. O segundo edi ício nomes g upelę ambém o ma ês sinónimas dois lie u iški e um híb ido: ža dinė LKŽe, ža dininkas LKŽe; מa dininčia (hebb ., de lie . ža dinė e sl. p iesagos -inčia) LKŽe. Às úkinių cons uções a ibui-se e bañamen os edi ício. O p incipal nome do edi ício de banhei os é pi is. Aukš aičiai e dzūkai pi imi chama am maudymosi pa alpão, zana ykai e kapsai cons uído linams djio in i, žemaičiai ja ų djio inimo pa alpão. Zemaičiai bañamen os edi ício en ou a dijo pe ene (LEB 1964: 277). E nog a as a i mam que pi is é p imo ê signi icância do edi ício bañamen os. sob e isso esc e eu Daukan as e pi imi XIX a. 189Te minologija | 2012 | 19 chama a e enaiços bañamen os edi ício: Ašmasis obesys oi chamado pi čia; pačioj pi y e a k osnis, pusėj pa edes e am plau ai, de a pala a lau i <...>; nas quais pi is le a am não só hóspedes e pakelei ingus, mas enun inhos es angei os nações: comoogi seno ėj de odos a maio hon a e a es anho em pi į le a e expe di <...> (Daukan 1976: 437). Mais a de edi ício bañamen os chamado po ou os e mos, po ém, segundo pesquisado es k aš o, pi ies pi minę signi icação melho man eikę y ų aukš aičiai (Bu ke ičius 1971: 198). Das on es analisadas ê-se que do o al de nomes de edi ício de bañamen os g upelê cons i ui seis sinônimos: ês lie u iški, dois sla iški e um ge maniškas: pi is LKŽe, LKA I 58, 58, D skŽ 267, Kl Ž 216, Zana Ž2 409, jauja LKŽe, pe enė LKŽe, LKA I 54, 254 DŽūn; b usbanė ( us., dial. banja) LKA I 58 × b uslaznė (l łaznia, 58, 58 × lazna) LKA I LŽ LKŽe; ×ba des ubė ( ok. Baden e ok. dial. s uba LKŽe) LKA I 58. Úkinių pas a ų nomeinims pe encem qua o e mos de cozinha de comida ês Li u iški e um hib idinis: casa a ski ai cons uído nedidelis obesys su i ykle asa ai LKŽe, p a a ėlis nedidelis iz len en as suku inų obesys, ku ūkoma mėsa, asa ą e dama, šamos kiaulėms bul ės LKŽe, i alinė a ski as i u ės pas a as a ub, asa os i u ė LKŽe, DŽ 443, ubladė (hib ., jūnas) a ski as obes, onde há dois pėk os ou ku as ais jo alas LKŽe. Ubladė ca ac e ís ica Žemaičiams, isso é um pequeno edi ício com mū o duonkepe k osnimi e kama ėle į ankiams man e . T adiicina ubladê desc e eu Daukan as: Šeš asis obesys chamado ublade, na qual ha ia duonkepis kakalys, daí aque chama-se, que depois dele não só o pão e o agus, […]...> peixos e meias kepė já julho geldos, já sob e hays audų; engi djio ino g ūdus, ungus e o oolius obuolynei, engi oi e gi nos susel as g ūdams mal i, i como pas ymionis, kame g ūdus malė, lá pa e dooną kepė. Tose ubladesses com os pob eingiuosos mesmoia e pi is, como disse eu, e a, nesgo na mu io kakalio e a k osnis suk au a (Daukan 1976: 436). Es e edi ício nos k aš o y ininkų abalhos ainda é chamado numaliu. Ac edi a-se que o nome ubladê enha su gido da habi ação de uma casa esidencial, na qual ha ia k osnis e la ei a, do nome (Gu au as, Kneižys 1992: 347). Todos mencionados nomes de edi ícios conside á inis sinónimos eles êm al mesmo núcleo de signi icado e di e em apenas po aços secundá ios. A maio pa e da e minologia conside ada cons i ui e mos, in i ulinan es edi ícios pa a animais man e em. T a pa a denomina é usado cem o ie- Robe as S unžinas | 190 Úkinių pas a ų liaudies e minija nuolika e minų. T ilika e mos conside y ini comunaisiais a o nomeinimais, no e deles são lie u iški, например: gu bas (lie . Sabaliauskas 1970: 34) LKŽe, LKA I 49, kūginys LKŽe, LKA I 49, pūnė LKŽe, LKA I 49, a čiukas LKA I 49, a as LKŽe, LKA I 424, KlskŽ 364, LzŽ 273, Zana Ž3 49, 510. T a ainda é chamado namu LKŽe. His o icamen e o e mo casa é su gido de nomeamen o do i i i o elhos casas sob um e o i a e man e animaisuliai. Plê ojan e animalulininkys ei Zemaičiuose o mou-se no a a ian e de edi ício esidencial (ainda zemaičių chamado numaliu) com ins alações pa a man e animais (LLA 1965: 4243). Tokį pas a ą mini e Daukan as: An osios du ys <...> edė do casa em a ą, ou kū ę, assim chamadoam da pala a e i, de o que sucessi amen e oda a ida a u, ou d a u chama a, ku sai p adžioj de i bų nu e e e a, um la e ais pa edes com namu mesmo u įs, a e no qual e a animais pelasenies p isie i, beje ka ės, jaučiai (Daukan as 1976: 430). De aco do com xun o es ando ap a ą a as ainda chamado Li u išku e mo dienda žis LKŽe. Também ele in oduzi-se pelo nome obesio maudimen os jauja LKŽe. Edi ício pa a man e os animais chama-se nome da cons ução lid is LKŽe, LKA I 49. T a ambém é chamado penkiais skoliniais ês sla izmais, um la izmo e um ge manizmu: ×aba ės (l. obo a LKŽe) LKA I 50, ×s ainia (b us. c aynya l. s ajnia) LKŽe, s odas (b us. s ado F aenkel 1962: 910) LKŽe; kū ė (la. ku s) LKA I 49, LKŽe, DūnŽ 162, Zana Ž1 818; ×s aldas ( ok. dial. s all) LKŽe, LKA I 50, Zana Ž3 163. T a o nomeamen os ca ac e ís ica egionalinė a osena. Amplamen e u ilizado o e mo a o, ele é conhecido gene ininha em ala e na g ande a mių plo e (pie ų, medu io e eas e n pa o Li huania). Kū ė é usada na pa e no e da Li uânia, gu bas é usado no can o no des e, es aldas na pa e sul das Žemaičių, pūnė eas e n aukš aičių a mių plo e, namas, dang is e aba ės em ce as plo as do cen o da Li uânia, kūginys nedideliame eas e n aukš aičių a mių plo e (Sabaliauskas 1970: 3049). Com as comunaisiais nomeinimais a o hiponiminiais elações es ão elacionadas no en a e oi o espécieiniai e mininai, ma cin ys des inações (92 e mininai), cons uções (2 e mininai) e amanho (4 e mininai) peculia idades. A maio é ca lių a ą į a dijančių e minų g upė. Os his o iado es no am que es e edi ício oi chamado não um e mo: a klių a as, a klių kū ė (Daukan as 1976: 430431). Da língua i a on es êem que ca lių a ą ma cin ys e mos cons i uem in ezim se ynių sinonimų eilu ę. Vie- Te minologia | 2012 | 19 nažodžių e minų y a šešiolika: qua o lie u iški, ys sla iški, du ge maniški i sep yni hib idiniai: a klidė LKŽe, LKA I 51, 51, 58, KpŽ 66, LzŽ 23, Zana Ž1 a klia is LKŽe, LKA I 50, a klinykas LKA I 50; LKA I 50; LKA I 51 × 191; LKA I kaniušnia (b uska šjušnia) D sk 136, Lka I s a s a (b uska c ajaja, l s ajnia) LKŽe, LKA I 51 × 166, 36; Zana žs all (Lkaja) LkŽe, LkŽe, Lkš aja, Lkš aja, Lkš aja, Lkaja, Lkš a; a klis aldis (hib ., de le . a klys e ge m. s aldas) LKA I 51, Kūkkaniš ė (hib ., de sla . kaniušnia e lie . p iesagos - ė) LKA I 51, × sla s ainelė (hib ., de sla . s ainia e lie . p iesagos - ×) LKA I 51, × sla s ainelė (hib ., de sla . s ainia e lie . p iesagos -ikė) LKA I 51, × sla s aininė (hib ., de le . p iesinia - LKAE, LKA I 51, × sla . A. Sabaliauskas é des acado, que kaniušnė (kaniušnia) e e i amen e passinkolin a de bal a usių linguagem, e o mas com įsp aus iniu -ky a su gidas já do solo do idioma li uânico (Sabaliauskas 1970: 54). A klių a as in oduzido e doze e mos compos os de e mos, maio ia deles em lie u iškus dėmenis: a klinė pūnė LKA I 50, a klinis ažuda as LKA I 51, a klinis gu bas LKA I 50, a klinis a as LKA I a klių dang is LKA I 50, 50, a klių gu bas LKA I 50, 50, a klių namas LKA I 50, a klių pūnė LKA I 50, a klių a as LKA I 50. Miš ių e minų g upelę compõem e minais, u in ys lie u iškus p iklausomuosius i skolin us p incipais dėmenis: a klių kū ė (la. ku s) LKA I 50, a kliųs aldas ( ok. dial. s all) LKA I 50, a kliųs elingis (la. s elingis ga das, ok. dial. s ellinge a as) LKA I 51. Ka ių a as sinalismo in e e dois sinoniminiais e minais no eiais umajodžiais e ylika sudė inių. Qua o ze e minos são li u iques se e monó odos e se e compos os: bandininkas LKA I 50, gal idė LKŽe, gal ijinė LKA I 50, gy ulininkas LKA I 50, ka idė LKŽe, LKA I 50, KzRŽ I 326, ka inys LKŽe, LKA I 50, numas LKA I 50; gal ijinė pūnė LKA I gal ijų a as LKA I 50, 50, LKA I 50, ka inis LKA 50, ka inis LKA 50, ka inis LKA 50, LKA I 50, LKA I 50 Também ca ių a as é chamado de d iem sla izmais: ×aba ės (b us. абора, l. obo a) LKA I 50, × alaunios (b us. валоуня jaučių a as) LKA I 50. Seis compos os e mos são mis ús odos eles pe encí eis dėmenys é lie u iški, e p incipais la iški ou ge maniški: bandos kū ė (la. ku s) LKA I 50, gal ijinė kū ė (la. ku s) LKA Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija I 50, ka idžių kū ės (la. ku s) LKA I 50; bandoss aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, gal ijųs aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, 50 × 192 ka iniss aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I Jaučių a o pa adinimų g upelę consis e qua o e mos sinonímicos dois lie u iški e dois híb idos: jaučia a is LKA I 50, jau idė LKŽe; ×builinė (hib ., de ge m. builis e lie . p eesagos -inė) LKŽe, ×jau s aldis (hib ., de lie . jau is e ge m. s aldas) Zana Ž1 567. Menciona-se que ka ių e jaučių a ą žyminčius e minus pode se a aliados d ejopai bend ųjų a o pa adinimų hiponimais ou e mo gal idė hiponimu. O e mo gal idê ainda ai e em comum gal ijų a o nome […] gal ijų a as LKŽe. Kiaulių a as chama-se dezeno e sinoniminių e minos. Seis e mos são únicasodžiai, deles ês são lie u iški, dois hib idiniai: kiaulia a is LKŽe, LzŽ 116, kiaulidė LKŽe, LKA I 51, kiaulinys LKŽe; ×kiaulinčius (hib ., de lie . kiaulė e sla . p eesagos -inčius) LKŽe, ×kiaulinyčia (hib ., de lie . kiaulė e sla . p eesagos -inyčia) LKŽe. Tal pa a as ainda en a a ia-se e a klių a o nomeamen o ×kaniūkšlė (b us. канюшня, us. конюшня LKA I 51) LKŽe. T ilika e minos são compos os, no e são lie u iški: kiaulinė pūnė LKA I 51, kiaulinė pūnelė LKA I 51; kiaulinis gu bas LKA I 51, kiaulinis gu beli LKA I 51, kiaulinis gu belis LKA I 51; kiaulinis a as LKA I 51, kiaulinis a čiukas LKA I 51, kiaulinis a elis LKA I 51, kiaulinis a ukas LKA I 51. Miš ių e minų g upelėje p edomina e mininai com lie u iškais p iklausomaisiais i hib idiniais pag indiniais dėmenimis: kiaulinė ×kū elė (hib ., de la. ku s i lie . p iesagos - 51, LKA I ge m, kiaulinis ×s aldalis (hib ., de ge m. s aldas e lie . p iesagos - 51, LKA I kiaulinis ×s aldukas (hib ., iš. s aldas e lie . p iesagos - 51, LKA I 51. Um e mo em Li u išką p iklausomąjį dėmenį e la išką p incipalinį kiaulinė kū ė (la. ku s) LKA I 51. A ių a as designa-se com se e e mos sinonímicos: penkiais lie u iškais, um ge manišku e um hyb idiniu: a idė LKŽe, a ikinė LKŽe, a inykė LKŽe, D skŽ 25, a ininkas Zana Ž1 86, a i a is LKŽe; ךkūnia ( ok. dial. schūne) LKŽe; ×a inyčia (hebb ., de lie . a is e sla . p eesagos -inyčia) LKŽe. Nedidelés são paukščių a ų denominações g upelas. Viš ų á é chamado de cinco e mos sinonímicos: ês lie u iškais, um sla išku e um hib idiniu: iš idė LKA I 52, LKŽe, iš inė LKŽe, iš inykas LKŽe; ×ka ukas (b us. кoтyx, l. ko uch) LKŽe, Kl Ž 103; × iš inyčia