1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

Names of Religious Places in Catechisms from 1883–1916 AUŠRA RIMKUTĖ Žemaitija College KEYWORDS: religion, religious term, name of a religious place, loans, foreignisms. This article discusses terms found in catechisms published between 1883 and 1916 that denote various religious places important to believers. The main focus is their origin, with the aim of showing which terms were used in catechisms from the late nineteenth and early twentieth centuries. The discussion of the origins of names of religious places also touches on certain matters of word formation and expression. The material was collected from 70 catechisms (see Sources). In total, about 20,900 religious terms, their synonyms and variants were found in them, including 995 names of religious places. By meaning, the religious terms in catechisms from 1883–1916 are divided into terms of the profession of faith and terms of the life of faith. The profession-of-faith group includes terms denoting the fundamental truths of the Christian faith, God, revelation, faith, confession, sacraments, various religious figures (including supernatural ones), symbols of faith, and religious books and texts without which the foundation of faith would not exist. They account for 52.1% of the religious terms in the catechisms. The life-of-faith group is somewhat smaller, comprising 47.9% of the terms. This group includes names of the Church’s liturgical actions, objects, virtues, sins and vices, as well as God’s grace and commandments, their observance, feasts, feast days and other concepts of time significant to religion, prayers, religious places, and ecclesiastical garments and their parts. The catechisms contain the greatest number of terms denoting religious and supernatural figures—21.2% (Diagram 1); terms naming the fundamental truths of the Christian faith—17.6%—and sins and vices—17.5%—are also abundant. The smallest group of terms consists of names of ecclesiastical garments and their parts (about 0.3%). Sacraments account for 7.6% of religious terms, and virtues for 7.8%. Feasts, feast days and other concepts of time significant to religion, as well as religious places, are each denoted by 4.8% of the terms. Thus, Terminologija | 2012 | 19 125 as can be seen from Diagram 1, names of religious places make up slightly less than one-twentieth of all religious terms collected from the catechisms. The article examines only single-word names of religious places (61.6%). Most of them serve as the head constituents of multi-word terms. Only particularly interesting cases of multi-word term usage are mentioned. 1. RELIGIOUS PLACE NAMES OF LITHUANIAN ORIGIN Fewer than half—44%—of the one-word religious place names in catechisms from 1883–1916 are Lithuanian. Words of native origin designate the most important places created by God, beginning with earth “planet, world” or world, heaven, which is the dwelling place of the Lord, angels, and saints, and ending with hell—the place of eternal separation. Kaip rašoma Pradžios knygoje, „pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (ŠR 2009: 27). Rasti tokie termino žemė rašybos variantai1: žiame SPP 1909 53, Žemė MK 1898 21, DK 1899 12, žemė RKDK 1904 3, žemė TFK 1901 7, TRKK 1902 5, KP 1903 3, MKV 1905 5, 1907 36, 1914 36, VAL 1906 3, MK 1906 3, PK 1908 8, ŠIK 1909 3, TKV 1911 8, AMK 1912 9, TK 1913 5, TP 1916 3, TM 1916 5, MKP 1916 9, žiame WD 1887 8. The whole earth is called by the word world TFK 1901 15, 1904 17, 1905 15, 1907 15, 1913 15, KP 1903 10, 1906 63, PKMV 1905 11, TRKK 1906 17, PK 1908 8, ŠIK 1909 100, AVK 1914 18, TM 1916 16. In Rev. Martynas Sederavičius’s booklet Poteriai, Aktai ir kiti reikalingiausi daiktai, kuriuos turi žinoti krikščionis, the morphological variant pasaulė is used synonymously, as is the foreignism: pasaulė (×svietas)2 PA 1898 4. The abode in the afterlife of God (and also the gods), angels, saints, and the souls of good people is called heaven: Dangus KK 1883 15, MK 1886 6, 1883 9, 1898 5, 1906 8, WD 1887 8, SZT 1888 4, TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TKK 1892 5, HK 1895 8, DK 1899 12, KP 1903 6, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, PKMV 1905 7, MKV 1905 9, 1907 93, TRKK 1906 10, PKVK 1911 5, etc. The terms heaven and earth refer to everything that exists, all of creation. The plural term heavens is also used: PKMV 1905 3, TRKK 1907 6, TK 1913 5, KMV 1914 5, NTK 1914 3. God’s abode is also called tevainyste TKDJ 1905 16 and tevainyste PKMV 1905 18, KP 1907 96. 1 Phonetic and orthographic variants (e.g., with short and long vowels, uppercase and lowercase letters, etc.), as well as morphological variants (e.g., gender, etc.), found in the catechisms are presented together. 2 In the article, the symbol “×” marks words that are not used in contemporary standard Lithuanian. 126 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai Diagram 1. Distribution of religious terms by meaning (%) The place where the souls of believers live happily is designated not only by the true borrowing rojus, but also by the Lithuanian term sodnas3 WD 1887 16, VAL 1906 4 (cf. gražus sodnas PK 1908 12). Cases were found in which Lithuanian religious terms are used synonymously with borrowings: daržas arba rojus MRK 1888 61, 1900 164, gražiausias sodas arba rojus TK 1892 11, gražus sodas arba rojus MVK 1913 8. The place of eternal torment and posthumous punishment is called by the Lithuanian word pragaras WD 1887 15, MRK 1888 42, SZT 1888 8, TK 1889 55, 1892 10, 1895 55, 1897 55, 1904 10, 1905 10, PA 1898 9, TFK 1901 13, 1904 18, 1905 15, 1907 15, TRKK 1902 7, 1907 12, RKDK 1904 30, PKMV 1905 10, VDMK 1905 44, TKDJ 1905 15, TKŽV 1905 4, MKV 1905 24, 3 Sodas – žemiškojo ir dangiškojo rojaus simbolis (KIŽ 1997: 286). Terminologija | 2012 | 19 1 2 7 1907 13, KP 1906 71, VAL 1906 6, MK 1906 15, KP 1907 6, PK 1908 20, KERTV 1909 7, 1916 7, ŠIK 1909 95, PPK 1910 10, TKV 1911 16, AMK 1912 64, etc. According to Christian belief, hell is, as it were, a state of eternal separation from God. The plural term pragarai is also used in RKM 1912 6, TP 1916 4, TM 1916 6, referring to the place to which Jesus Christ descended when he died and was buried. Hell is imagined as a place of unbearable heat and fire, where the condemned burn in eternal flames; hence this place is sometimes also called by the two-word term amžina ugnis TRKK 1902 11, KP 1903 11, 1907 24, RKDK 1904 54, MKV 1905 46, PK 1908 13, TK 1913 15, 1916 18, NTK 1914 36, MKP 1916 77, TP 1916 15, ugnis amžina TRKK 1902 38 or amžinoji ugnis MKV 1907 38, 1914 38, TM 1916 61, as well as by the terms tamsybių bedugnės PPK 1910 97 and pragariškos tamsybės KP 1907 71. Lithuanian terms pragaras arba tamsybė are used synonymously in TRKK 1906 23, as are an indigenous term and a foreignism: pragarai (×atklaniai) K 1912 93, pragaras (×pekla) MRK 1888 144, TRKK 1902 38, Pragaras (×Pekla) TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TRKK 1902 50, pragaras (×pekla) TKD] 1905 7, TRKK 1906 4, ŠIK 1909 100, TKS 1913 8, NTK 1914 15, TK 1916 8, TATKT 1916 63, pragaras arba ×pekla MKV 1905 24, AVK 1914 66, Pragaras arba ×Pekla TRKK 1902 40, etc. As the examples show, in most cases preference is given to the Lithuanian term. The place where the souls of the dead undergo penance until they enter heaven is called skaistykla TK 1913 22, KMV 1914 32, AVK 1914 42, TM 1916 89, and also šveitykla TP 1916 14. Examples were found in which an indigenous word and a foreignism are used synonymously: skaistykla (×čyščius) PPK 1910 49, KMV 1914 32, K 1912 37, TATKT 1916 13, skaistykla arba ×čyščius AVK 1914 66. The church is the place on earth where all the faithful gather and pray. In Lithuanian it is designated by the terms šventnamis TM 1916 30 and šventykla TM 1916 110. The building in which monks live is called vienuolynas KP 1906 330, 1907 49, PPK 1910 59, PBK 1914 66. 4 Pranas Skardžius wrote in 1938 in Gimtojoje kalboje that “pragaras ‘pekla’ originally had a quite different meaning. By its formation, it is a compound word—pra-garas—whose second element, garas, is related to the words gérti, gìrtas, džiūkų pra-gorė ‘abyss’ and others; therefore, the older meaning is undoubtedly still indicated by the eastern Aukštaitian prāgaras ‘glutton, voracious eater, Vielfrass, обжора’ (cf. that girl is a real hell!). Thus, originally, pragaras may have been understood as the place where, to put it primitively, the unworthy souls of the dead were ‘swallowed up, absorbed’—that is, hell, German Hölle; cf. Polish odchłań ‘abyss, chasm, hollow’ and chłonąć ‘to swallow’ (Skardžius 1938: 148).” 128 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai The principal place in the house of God is the altar. It is designated by the indigenous word aukkuras5 PPK 1910 116, aukur as KP 1906 14, TM 1916 124, cf. aukuras Dievo PA 1898 103. The Lithuanian place name is used synonymously with a non-Lithuanian one: aukur as (altorius) ŠIK 1909 110. The place installed in a church (usually a wooden chair for the clergyman, enclosed on all sides and fitted with lattice windows), intended for the faithful to make confession and for the confessor to hear it, is the klausykla TM 1916 132, TFK 1916 30, TP 1916 27, NTK 1914 59. One of the most important furnishings of a Christian church is the sakykl a KP 1906 304, from which sermons are preached and liturgical texts are read. The desert where Jesus was tempted by the devil is referred to by the Lithuanian terms dykavietė MKV 1907 21, 1914 21 or dykynė NTK 1914 23; cf. also dykynė (×pūstynė) NTK 1914 23, tiras6 (×pustynia) RKDK 1904 46. The place where the dead are buried is designated by the term kapas MRK 1888 140, PA 1898 41, TRKK 1902 48, TK 1904 83, TIA 1905 34, KP 1906 15, 1907 35, PK 1908 337, PPK 1910 116, TM 1916 597, while a place containing many graves is designated by the terms kapinynas RKDK 1904 72 and kapinės KP 1907 58. The manger in which the infant Jesus lay is referred to in older writings (by Mikalojus Daukša, Konstantinas Sirvydas, Jonas Bretkūnas, and others) using the words prakartas TM 1916 44, prakartė K 1912 77, prakartėlė TKS 1913 14, TK 1916 14. Synonymous one-word religious terms were also found: prakartas (ėdžios) TM 1916 44, prakartė (ėdžios) ŠIK 1909 54. The place where the Son of God was born is designated by the term tvartelis ŠIK 1909 54. In Father Antanas Tyrylis’s Naujame trumpame katekizme, this indigenous religious place name is used synonymously with a hybrid form: tvartelis (×stainelė)8 NTK 1914 20. 2. NAMES OF RELIGIOUS PLACES OF NON-LITHUANIAN ORIGIN Half (50%) of the religious terms denoting a religious place in the catechisms of 1883–1916 are borrowings. These are international words (8%), direct borrowings (12%), and foreignisms (30%). 5 Linguist Kazimieras Būga proposed spelling this word in this way for etymological reasons, that is, with two k letters (Būga 1958: 48). Altar is considered a neologism coined by Simonas Daukantas (Palionis 1979: 161, Jonikas 1987: 203). 6 Here the word pure is used in the sense of “large uninhabited areas of land, steppe, desert”; see tyrai in LKŽ. 7 Cf. Latvian kaps. The word kapas (kapai) is already used in K. Sirvydas’s first dictionary (around 1620). 8 Cf. stainė “horse stable,” cf. Belarusian стайня, Polish stajnia in LKŽ. Terminologija | 2012 | 19 129 2.1. International Terms International names of religious places9 derive from the ancient classical languages of religion—Greek and the Latin of the Catholic Church. Catechisms, prayer books, hymnals, and other religious texts were translated from Latin into vernacular languages. Thus, international names are distinguished by the fact that they designate things important to religion for which the Lithuanian language usually has no suitable words10. They can be assigned to the oldest stratum of Lithuanian religious terminology. 2.1.1. INTERNATIONAL TERMS OF LATIN ORIGIN As already mentioned, the main place in the house of God is the Altorius PA 1898 94, DK 1899 122, K 1912 30, altorius WD 1887 90, SZT 1888 46, MRK 1888 176, PA 1898 107, RKDK 1904 144, TK 1904 84, 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 7, MKV 1905 95, 1907 94, 1914 94, PKMV 1905 33, TRKK 1906 55, KP 1906 24, 1907 35, PK 1908 95, PPK 1910 42, TKV 1911 12, AMK 1912 28, K 1912 64, RKM 1912 81, NTK 1914 26, KMV 1914 69, KASS 1915 13, KMK 1915 89, TM 1916 110, MKP 1916 86 (“a place for performing rites; a certain table (mensa) at which a clergyman conducts services,” Lat. altare “altar”; Lat. altus “high,” cf. altaria “altar; sacrificial altar”)11. In celebrating the Eucharist, the sacrifice of Jesus Christ on the Cross and the Resurrection are made present upon it. The altar is also a table around which the people of God are gathered. Other names of religious places of Latin origin were also found. These are lim-bas KP 1906 267 (“the abode of souls that have not entered heaven but have not been condemned to go to 9 International words occupy a very important place. These are “loanwords accepted in the standard language (not regarded as barbarisms), whose foreign origin is clearly confirmed by at least some of the major languages of international communication (or classical languages), and which bear no unequivocal traces of borrowing from any neighboring language. <…>. International words are generally grouped not according to the immediate source (as is done with other loanwords), but according to the original source, because it is often impossible to determine from the form, meaning, and chronology of an international word through which languages it has traveled” (LKE 1999: 641). 10 According to Jonas Klimavičius, international words are “words of standard languages expressing concepts of world culture, civilization, science, technology, and art, generally terms (or their components), originating in one language and borrowed by several languages with similar cultural development (at least 2–3 families and 3–5 languages, primarily major world languages), and used in identical or recognizably similar forms (primarily written) and meanings” (Klimavičius 2010: 8). 11 A. Sabaliauskas (1990: 253), Pr. Skardžius (IV 1998: 86), J. Kruopas (1998: 36), J. Kabelka (1964: 24) ir E. Frenkelis (1965: 8) nurodo, kad katekizmuose vartojamas žodis į lietuvių kalbą atėjo per slavų (t. y. lenkų ar baltarusių) kalbas. Žodis altorius (ir forma altarius) vartojamas M. Mažvydo (Urbas 1998: 15), M. Daukšos, K. Sirvydo (LKŽe), J. Bretkūno, M. Petkevičiaus, S. B. Chylinskio (Sabaliauskas 1990: 253) ir kt. raštuose. 130 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai hell or purgatory, abode”; Lat. limbus¹², nave TIA 1905 5 (“the part of a church between the presbytery and the narthex (women’s gallery), intended for the faithful”; Lat. navis), portikas TIA 1905 21 (“an open porch with columns”; Lat. porticus), seminarija TIA 1905 20, PPK 1910 62, K 1912 5 (“a school for training clergy”; Lat. seminarium). Underground cemeteries where Christians were buried are called by an international term of Latin origin: katakombos TIA 1905 35, katakumbai KP 1907 35 (“underground cemeteries”; It. catacombe < Lat. catacumbae TŽŽ 2001)¹³. The variants of the term show that katakombos derives from Italian, while katakumbai derives from Latin. In the catechism of Rev. Dionyzas Bončkovskis, synonymous forms used alongside one another were found: underground (catacomb) TIA 1905 15. 2.1.2. INTERNATIONAL TERMS OF GREEK ORIGIN The term choras KASS 1915 16 (“the part of a church in front of the high altar,” Gr. choros) denotes a part of a church, sometimes also called the presbytery TIA 1905 6, KASS 1915 12, a term of Greek origin borrowed from Late Latin (“the part of a Christian church containing the high altar,” Late Lat. presbyterium < Gr. presbyterion). In catechisms from 1883–1916, terms of Greek origin borrowed from Latin were found that designate buildings: bazilika TIA 1905 5 (“a Catholic church, usually with three naves, in the form of an elongated rectangle”; Lat. basilica < Gr. basilikē), katedra TIA 1905 5 (“the principal church of each diocese, where the bishop resides with the chapter”; Late Lat. cathedra < Gr. kathedra). 2.1.3. AN INTERNATIONAL TERM OF ITALIAN ORIGIN In catechisms, the religious place where a clergyman hears the confession of a kneeling believer is called by the word of Italian origin konfesionalas TIA 1905 19, VDMK 1905 67, konfesyonolas TKDĮ 1905 11 (“church confessional”), ¹² Ši reikšmė pateikiama tik VaitkTŽŽ 2003. Kun. J. Rymeikio Kateketiškų pamokymų pirmoje dalyje apie tai, kas yra limbas, rašoma plačiau: „Visų-pirmu „pragaru“ vadiname abelnai „mirusiųjų karalystę“, lotyniškai „Inferi“ vėl „Infernus“. Retkarčiais vartojama prasmėje „grab as“; kur mūsų kūnas pavirsta į dulkių žiupsnį. „Nepaliksi mano vėlės pragare, ir neduosi tavo šventajam regėti supuvimą“. (Ps. 15, 10). Paprastai pekla vadiname amžiną pragarą, kur prakeiktieji kenčia amžinas kančias. Pekla vadiname „Čysčiu“, kur ugnis švenčia žmogaus vėlę, kol atsilyginusi Dievo teisybei, galės įeiti Dievo rūman. Pagalios pekla vadiname „Abraomo gyvenimą“, lotyniškai „Limbus“, lenkiškai „otchłan“, kur teisingųjų vėlės laukė Išganytojo ateinant. <...>. Teisingieji „Limbe“ nekentėjo nei jokių čyščiaus kančių. Tiesa, sunku laukti, dar sunkiau laukus nesulaukti, teisingieji ir to kartaus jausmo nepatyrė, nes žinojo sulauksią, nes šventa išganymo viltis nuolat kurstė jų vėlėje šv. giedrą ir ramybę. Tečiaus lyg šventu snauduliu snausdami, visgi nepatyrė Limbe dangaus linksmybių“ (KP 1906 266–267). ¹³ Cf. VaitkTŽŽ 2003 – Italian catacombe (plural) < Latin catacumbae < Greek kata kymbas. Terminologija | 2012 | 19 131 Polish konfesjonal < Italian confessionale)14. In the Short Catechism, the word of Italian origin is used synonymously with the Polish borrowing: konfesionalas (×spavednyčia) TIA 1905 19. 2.2. Genuine Loanwords This is the oldest part of Lithuanian religious terminology, for which there are no native-origin names. Unlike international terms, genuine loanwords are grouped according to their immediate source of origin, because what matters more is the language from which the word was borrowed, rather than the language from which it began to spread. The names of religious places in this group show clear signs of mediation through Slavic languages. 2.2.1. GENUINE LOANWORDS OF LATIN ORIGIN BORROWED THROUGH SLAVIC LANGUAGES In catechisms from the period under discussion, we find the name of a religious place koplyčia: Kopliczia LL 1894 14, kopliczia MRK 1888 401, koplyczia PA 1898 70, koplyčia TK 1904 42, PKMV 1905 28, TIA 1905 5, KP 1907 33 (“a small church; a separate part of a large church or another building where services may be held,” Polish kaplica < Czech < German Kapelle < Middle Latin cappella: Latin cappa). The attempt to replace this loanword with kapela is unsuccessful; moreover, the system does not allow it to be changed, cf. koplytstulpis, koplyt-kalnis (Klimavičius 1998: 11). We find Koplyčią already in K. Sirvydas’s first dictionary (around 1620), and in J. Bretkūnas’s translation of the Bible. The enclosed consecrated place (area) around a church, as well as its courtyard, is called by the old loanword šventorius PA 1898 41, šventorius TK 1904 52, PPK 1910 116. LKŽe gives two meanings for this word: 1. “an enclosed area around a church (with or without graves)”; 2. “cemetery” (J. Bretkūnas’s Bible, M. Miežinis’s and J. Ryteris’s dictionaries), as well as etymological references—Belarusian цвинтар, Polish dialect świntarz < Polish cmentarz. As J. Klimavičius writes, “Polish dialect świntarz is a reshaping of Polish cmentar ‘cemetery’ (while ‘churchyard’ is podwórze kościelne), which is a loanword from Latin coemeterium, itself from Greek koimētērion (cf. Greek koimaomai ‘to lie, rest’, koiman ‘to put to sleep’, koimēsis ‘sleep’; the motivation of the similar German Friedhof ‘cemetery’ is ‘yard of peace’). Of Latin origin are French cimetière ‘cemetery’, English cemetery ‘cemetery’ (“cemetery by a church” — churchyard), German Zömeterium, and in dialect Coemeterium 1. ‘cemetery by a church’ (and the equivalent— 14 One could do without konfesionalas; instead, we have the Lithuanian word klausykla. 132 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai Kirchhof, 2. “catacomb”: Thus, the churchyard is named not after holiness, but after the cemetery (formerly located only near churches)” (Klimavičius 1998: 11). The sources examined also contain a genuine borrowing of Latin origin, received through Polish: zakrastija PKMV 1905 33, TK 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 14, zakristija MRK 1888 309, TIA 1905 27, RKM 1912 81, PPK 1910 163 (“a room in a church for storing liturgical objects and preparing for services,” Polish zakrystja < from Medieval Latin sacristia < sacer). 2.2.2. A GENUINE BORROWING OF SANSKRIT ORIGIN, RECEIVED THROUGH SLAVIC LANGUAGES The borrowing Rojus is used in all catechisms from 1883–1916: WD 1887 16, TK 1889 35, 1895 35, 1897 35, TKK 1892 10, LL 1894 25, HK 1895 7, TFK 1901 16, 1904 18, 1905 16, 1907 16, TRKK 1902 21, PKMV 1905 11, MKV 1905 19, 1907 8, TRKK 1906 20, KP 1907 134, IK 1909 118, etc.; rojus SZT 1888 9, KK 1892 11, 1903 11, PA 1898 29, KP 1903 9, RKDK 1904 39, TKDJ 1905 9, TIA 1905 3, MK 1906 12, etc. (“the abode of the first biblical people; the abode of the souls of the faithful after death,” Belarusian рау, Polish raj < Sanskrit Rayih). The word was received through Slavic languages and occurs in old writings (by M. Mažvydas, M. Daukša, M. Petkevičius, S. B. Chylinskis, and others). 2.2.3. A GENUINE BORROWING RECEIVED FROM SLAVIC LANGUAGES The earthly house of God, a place where a believer can meet not only God but also other believers, is the church: bažniczia SPP 1909 64, bažniczia SZT 1888 14, bažnyčia TATKT 1916 20, bažnicza WD 1887 4, bažniczia MRK 1888 24, bažnyczia KK 1892 19, 1903 19, PA 1898 41, TFK 1904 23, bažnyčia TFK 1901 20, 1905 20, 1907 20, 1916 17, KP 1903 4, 1906 9, TK 1904 36, 1916 19, 1906 12, TIA 1905 5, TRKK 1913 19, AVK 1914 36, KMV 1914 26, NTK 1914 26, KASS 1915 3, etc. (“house of prayer,” Belarusian божница, Polish bożnica)15. 15 In the article Ar vartotinas žodis bažnyčia?, Pr. Skardžius wrote that bažnyčia is “a Belarusian borrowing that entered our language together with kalėdomis, velykomis, kūčiomis, krikštu, krikštyti, and others” (Skardžius V 1999: 691). According to the linguist, the word bažnyčia is so firmly established that it is difficult to find a Lithuanian substitute for it: “it is not only <šventykla, šventovė ar maldykla >..., but also a specific community of believers” (Skardžius V 1999: 691). There have been attempts to replace the word bažnyčia. The linguist J. Jablonskis proposed using maldykla, šventovė instead of bažnyčios (Piročkinas 1970: 7); in 1947, Archbishop Metropolitan J. Skvireckas proposed using the Latin word eklezija instead of bažnyčios, or dievnamis, šventykla, šventovė (Skardžius V 1999: 690; see also Skardžius V 1999: 739–741, 889–892). Pr. Skardžius did not support this proposal. Terminologija | 2012 | 19 133 2.3. Foreignisms These are borrowings that contradict the norms of the standard language and have correct equivalents (LKE 1999: 588). In origin, foreignisms are no different from other borrowings—they can be classified in the same way as genuine borrowings; therefore, this article discusses them as Polishisms and Belarusianisms, and, when it is unclear from which Slavic language a word was received, as Slavisms. During the period under discussion, these foreignisms were very widespread and used by people in everyday speech without being regarded as nonstandard words. In the 1883–1916 catechisms, slightly less than one third—30%—of religious place names of non-Lithuanian origin are foreignisms, most of them received from neighboring Polish. 2.3.1. POLONISMS Polonisms: ×atklanės KK 1892 15, RKDK 1904 51, TATKT 1916 12, ×atklanės KK 1903 15, ×Atklanės KMK 1915 27, ×atklanės MRK 1888 95, ×atklanis TK 1892 16, ×atklonė KP 1906 267, ×atklonis ŠIK 1909 100 (“a place where the souls of unbaptized infants or virtuous non-Christians go,” Polish otchłań), ×bobinčius TIA 1905 6 (“church porch,” Polish babinec), ×cziszczius WD 1887 17, MRK 1888 63, SZT 1888 23, KK 1892 16, 1903 16, LL 1894 27, ×czyszczius TFK 1901 17, 1904 20, 1905 17, 1907 17, 1913 17, TRKK 1902 14, RKDK 1904 55, ×czyszczus TK 1889 37, 1895 37, 1897 37, SPP 1909 65, ×czyszczus TKK 1892 19, ×čiščius TKD] 1905 7, ×Čyščius KMK 1915 87, KP 1906 348, ×čyščius TK 1892 16, 1905 10, KP 1903 13, 1906 266, VDMK 1905 24, MKV 1905 24, PKMV 1905 13, TRKK 1906 24 (“purgatory,” Polish czyściec), ×Pekla DK 1899 12, KP 1903 6, ×pekla KK 1892 7, 1903 7, TFK 1901 8, KP 1903 5, RKDK 1904 10, TK 1904 10, MKV 1905 4, MKP 1916 7, ×Pėkla MK 1886 6, 1898 5, ×pekla WD 1887 12, SZT 1888 8, TK 1889 31, 1895 31, 1897 31, LL 1894 11, TFK 1901 13, 1904 12, 1905 11, 1907 11, 1913 11, SPP 1909 54, ×Pekla WD 1887 13, HK 1895 8, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, ×peklė TKK 1892 19, etc. (“hell,” Polish piekło16), ×spaviednyczia TK 1889 57, 1895 57, 1897 57, KK 1892 35, 1903 35, TFK 1901 32, 1904 36, 1905 32, 1907 32, 1913 32, ×spavie- 16 Regarding the term ×pekla, Father J. Laukaitis wrote: “Mr. Būga scientifically demonstrated that there had never been any Poklius or Peklius, and that the word ‘pekla’ had been directly borrowed from Polish” (Laukaitis 1909a: 406). Instead of peklos, one should use the word pragaras; neither “here below” nor požemis (“underworld”), nor žemgilmės (“depths of the earth”) is suitable, “because there is no knowledge of where lymbus was” (Laukaitis 1909b: 103). 134 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai dnyčia TK 1904 7, ×spawiednicze SZT 1888 37 (“confessional,” Polish spowiednica), ×szietras MRK 1888 423 (“Corpus Christi procession altar,” Polish szatra). Religious places are also designated by Polonisms of international origin: ×Kloštorius DK 1899 54 (“monastery,” Polish klasztor < German Kloster < Latin clostrum), ×Tronas KP 1907 31 (“throne,” Polish tron < German Thron < Greek thronos). The catechisms contain synonym series consisting of a Polonism and a Lithuanian religious term: ×čyščius (gryninė) TRKK 1906 25, ×čyščius (šveistynė) TK 1905 16, 1905 44, ×čyščius (šveitynė) TK 1905 10, ×čyščius arba pragaras TRKK 1907 18, ×pekla (arba požemiai) ŠIK 1909 100, ×Pekla (Pragaras) TRKK 1902 40, ×Pekla arba Pragaras MKV 1905 9, 1907 X, 1914 X, ×pekla arba žemuma PK 1908 37, ×peklos arba požemiai MKV 1907 26. 2.3.2. BELARUSIAN LOANWORDS Catechisms from 1883–1916 use loanwords borrowed from Belarusian: ×Svietas MK 1886 10, 1898 8, DK 1899 7, ×svietas TK 1889 33, 1895 33, 1897 33, KK 1892 9, 1903 9, TFK 1901 13, VDMK 1905 6, TIA 1905 7, MKV 1905 12, TKDJ 1905 15, etc., ×swietas WD 1887 15, SZT 1888 5, MRK 1888 18, ×swiet’s SZT 1888 5 (“world,” Belarusian свет)¹⁷. The Belarusianism occurs synonymously with the Lithuanian term: ×soietas (pa-saul𐀀𐀀is) TK 1916 13. One instance was found in which the church gallery (above the doors opposite the high altar), for the organ and singers, is named using a Slavic word used in dialects—that is, a loanword from Belarusian—and an international word: ×viškos (chorai) TIA 1905 6, cf. Belarusian вышки and Latin chorus < Greek choros. 17 Regarding the foreignism ×swietas, in 1909, in issue 8 of Vadovas, Father J. Laukaitis wrote: “pasaulis has been wrongly used instead of svietas, because pasaulis, according to etymology and people’s understanding, means only a place or an object beneath the sun, that is, our earth (cf. pakraučius, pakaušis, pakinkis, pastogė, padangė, pakalnė, pažandė, panosė, etc.). People say: many people from all over the world gather at the Holy Father’s; that gentleman has travelled throughout the whole world and seen many people; many people gather at church for the feast day; the whole world knows his deeds; a person of extraordinary ugliness. But no one would say: many worlds gather at church. Thus Lithuanian pasaulis has a much narrower meaning, <...>. As for the Lithuanian character of the word svietas, it seems to me there can be no doubt: it is of the same common origin as sniegas, sėmens, stiklas, sėdėti, sietas, sakalas, sabalas, saldus, etc.” (Laukaitis 1909ₐ: 403). As can be seen, this explanation is unconvincing. Of the examples listed, stiklas, sakalas and sabalas are of Slavic origin. They are loanwords, whereas svietas is a foreignism, one that Lithuanian can do without. The other words are considered Indo-European or common to the Balts and Slavs. Terminologija | 2012 | 19 135 In addition to the discussed foreignisms, a few Slavicisms may also be mentioned for which it is unclear from which Slavic language the word was borrowed: ×bonia TIA 1905 8 (“tower,” Polish bania, Russian баня), ×pustynė RKDK 1904 46, ×pūstynė MKV 1905 31 (“desert,” Polish pustynia, Belarusian пустыня). 3. RELIGIOUS PLACE NAMES OF PARTLY LITHUANIAN ORIGIN Slightly more than one twentieth (6%) of the names of religious places in catechisms from 1883–1916 are hybrid terms. They contain constituent elements of native origin and borrowed words. Most commonly found were hybrid derivatives with the suffix -ystė: karaliste18 WD 1887 8, karalystė TFK 1901 7, KP 1903 3, TKDJ 1905 3, PKMV 1905 3, TRKK 1906 3, 1907 5, KAA 1906 4, NTK 1914 3, KMV 1914 5, TK 1916 3, TM 1916 5, Kungaikštystė TRKK 1906 18, Kunigajksztiste SZT 1888 7, Kunigaikszystė KK 1892 10, Kunigaikszystė KK 1903 10, vyskupystė RKDK 1904 61, vyskupystė TRKK 1902 32, TIA 1905 5, Wiskupistė MRK 1888 118, Wyskupystė TKK 1892 18, as well as derivatives with the suffix -ija: Vyskupija KASS 1915 17, vyskupija KP 1907 111, PK 1908 160, PPK 1910 102, K 1912 26, RKM 1912 7, AVK 1914 24, etc. As can be seen, all these derivatives are formed from nouns denoting persons: the borrowings karalius19 and vyskupas20, and the Germanism kunigaikštis21. A derivative has also been found from a term of Latin origin, borrowed through Slavic languages, and the diminutive suffix -ėlis: altorėlis TIA 1905 29, altorėlis MRK 1888 424. Catechisms also use hybrid names for religious places that did not become established in standard Lithuanian. These include hybrid derivatives with the foreign-origin suffix -(in)yčia ×išpažintinyčia ŠIK 1909 122 (“confessional”) and ×klausinyczia RKDK 1904 191 (“confessional”), as well as a derivative with the suffix -ka (-kė), ×klaupkė KASS 1915 13. A hybrid formed with the suffix -ija 18 According to S. Ambrazas, place names with the suffix -ystė are “translated morpheme by morpheme from Slavic languages” (Ambrazas 2000: 70). In the Grammar of the Lithuanian Language, the Slavic origin of the suffix is not mentioned (LKG 1965: 310–311, 402). 19 “Ruler, God”; Belarusian кароль, Russian король, Polish Król < cf. Old High German Karal, Karl. 20 “A Christian clergyman who has received the highest orders”; Polish biskup, wiskup < ultimately from Latin episcopus < Greek episkopos. 21 K. Alminauskis duke derives from the word priest and considers it a Germanism (Alminauskis 1931: 75). In the article Names of Clergy and Their History, A. Rubinas writes that duke is formed from the word priest ‘king’ with the suffix -aikštis (Rubinas 2001: 191; see also Kabelka 1964: 120, Būga 1958: 546). Duke is used in the writings of M. Mažvydas (Urbas 1998). 136 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai The place name ×atkelanija NTK 1914 28 refers to a place where the souls of unbaptized infants or virtuous non-Christians go. A place before hell, the vestibule of hell, is designated by the hybrid term ×Prieszpeklė TKK 1892 15. The hybrid and Polish loan used synonymously may be mentioned separately: ×confession house (×spowiednyčia) TRKK 1906 44; likewise, the hybrid and the international word: vyskupija, or dijecenzija22 PK 1908 151. 4. CONCLUSIONS 1. The names of religious places in catechisms published in 1883–1916 constitute a significant part of catechism religious terminology, accounting for slightly less than one twentieth (4.8%) of religious terms. They designate liturgical places that are important to believers and bring them together to pray and worship. These include various sacred buildings (church, cathedral, temple), their most important sites, spaces, and parts (altar, sacrificial altar, choir, confessional, chapel, pulpit, sacristy), places of burial for believers (cemetery, catacombs), as well as places of the afterlife (heaven, paradise), of miracles or significant religious events, such as apparitions (wilderness), of the expiation of guilt (hell, purgatory), and other places. 2. By origin, the names of religious places in catechisms from 1883–1916 can be divided into Lithuanian (44%, sacrificial altar, heaven, hell, confessional, pulpit, purgatory, cleansing place, temple, monastery, inheritance), non-Lithuanian: a) international words (8%, altar, confessional, presbytery), b) direct borrowings (12%, church, chapel, paradise, sacristy), c) foreignisms (30%, atklanes, čyščius, pekla, svietas), and partly Lithuanian names (6%, small altar, kingdom, diocese). 3. In catechisms from 1883–1916, the usage of names for religious places varied. The same place could be designated not by just one, but by two (or several) different words from the same or another language. For example, in the catechism Mažasis katekizmas vaikeliams by Father Juozas Laukaitis, published in 1905, the Polish loan pekla MKV 1905 13 is used to refer to the place of eternal suffering after death; the Lithuanian word pragaras MKV 1905 24 is also used, and the two occur side by side as pragaras or pekla MKV 1905 24. Most often, preference is given either to a Lithuanian term or to a term of foreign origin that has no Lithuanian equivalent. The choice to use one particular synonym is the result of the standardization of religious terminology that took place in the late nineteenth and early twentieth centuries. 22 Dabar rašoma diecezija, plg. lot. dioecesis < gr. dioikēsis VaitkTŽŽ 2003. Terminologija | 2012 | 19 137 ŠALTINIAI KK 1883 – Katalikiškas katekizmas su pridėjimu trumpo suglaudimo nusidavimų šwento Rašto seno ir naujo Testamento ir kelu reikalingu maldu / išduotas per A. Schwark, kleboną Klaipėdoj. Iš naujo perweizdetas ir antrą kartą išspaustas. Braunsberg [i. e. Branevas]²³: Warmiskoje sp. [i. e. Varmijos vyskupijos (J. A. Vicherto) sp.], 1883. – 119 p. MK 1883 – Dr. Mertino Liutėriaus Mažasis katgismas draug su trumpu izguldimu: (Trumpas Suglaudimas tū Knygeliū, kurios wadinamos: „Dr. Mertino Liutėriaus mažasis Katgismas, taip dawadney izguldytas, jog jame wisas Pamokslas apie krikszczioniszką Wierą randasi“.). Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Buchdruckerei, 1883. – 52 p. MK 1886 – Dr. Mertino Liuteraus Mažasis Katgismas, trumpay išguldytas. Iš vokiškos kalbos lietuviškai perstatytas per C. W. O. Glogau, Tilžės Vyskupą (Wienuliktą kart kaštais išspaustas ir wel perweizdetas.). Tilžėje: Kaštais išspaustas prie J. Reylenderio bey Sunaus, 1886. – 57 p. WD 1887 – Wartaj dangaus, arba Rima-Katalikiskas Mokslas su istorijomis. Dalis pirma. Wilniuje: kasztu ir spaustuwjeje Juzupa Zawadzkia [Tilžė: E. Vejerio ir L. Arnolto sp.], 1864 [1887]. – 104 p. SZT 1888 – Szwiesibė tikėjimo arba Trumpas izguldimas reikalingiausiu Rimo-Katalikiszko tikėjimo daliku. Wilniuje: kasztu ir spaustuvė Juozapa Zawadskia [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1860 [1888]. – 60 p. MRK 1888 – Mokslas Rimo Kataliku. Naujei perweizetas, pertajsitas ir antra karta atspaustas. Wilniuje: Kasztu ir spaustuvieje Juzapa Zawadzkia [Tilžė: E. Vejerio ir L. Arnolto sp.], 1879 [1888]. – 440 p. TK 1889 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Pilakauskio izguldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje: Kasztu ir spaustuvė Juozapo Zawadskio [Tilžė: Lietuvos sūnų draugija: O. von. Mauderodės sp.], 1860 [1889]. – 84 p. TK 1892 – Трумпас катекизмас парашитас дел мокитиню-каталику. Антрас спаудимас. Спаустувеје Варшавое метүсе 1892 [1891]. – 79 p. KK 1892 – Katakizmai katalikiszkì visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszčiokų su lementoriu ir ministranturu. Parasizti kuningo Žalvario [Petras Legeckas]. Vilniuje: Spaustuvėje Juozapo Zawadskio [Tilžė: M. Jankaus sp.], 1864 [1892]. – 58 p. TKK 1892 – Trumpas katalikiškas katekizmas. Wilniuje: Kasztu S. Neumanno [Tilžė: Lietuvos sūnų draugija: O. von. Mauderodės sp.], 1859 [1892]. – 56 p. LL 1894 – Lietuwiszkas lementorius dėl mažų waikelių, o labiausei dėl augusiuju. Par K. L. S. [kunigas Lukas Staugaitis] Naujei iszduotas ir aiszkei parweizetas. Wilniuje: spaustuwė Juzapo Zawadzkio [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1879 [1894]. – 32 p. TK 1895 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Filochowski’o iszpuldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje: kasztu ir spaustuvė Juozapo Zawadskio [Tilžė: J. Šenkės lėšos ir sp.], 1860 [1895]. – 84 p. HK 1895 – Heidelbergska Katekizmas sustatitas nūg mokitu Bažnyczios Wyru Z. Ursyno ir K. Olewiano pirmu kartu drukawotas Mieste Heidelberge 1563 m. Priimtas Ewangeliszkoje Reformatskoje Bažnyczioje. Letuwiszkòje Kalboje isz naujo iszdūtas 1857 m. – 16 p. TK 1897 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Filochowski’o iszpuldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje. Kasztu ir spaustuvė Jūzapo Zawadskio [Tilžė: O. von. Mauderodės sp.], 1860 [1897]. – 80 p. PA 1898 – Poterei, Aktai ir kiti reikalingiausi daiktai, kurius turi žinoti krikszczionis Rymo-Katalikų tikėjimo. Parazse kunigas M. S. [Martynas Sederavičius]. Tilžė: J. Šenkės sp., 1898. – 110 p. MK 1898 – Dr. Mertino Liutėriaus Mažasis katgismas draug su trumpu izguldimu: (Trumpas Suglaudimas tū Knygeliū, kurios wadinamos: „Dr. Mertino Liutėriaus mažasis Katgismas, taip dawadney izguldytas, jog jame wisas Pamokslas apie krikszczioniszką Wierą randasi“.). Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Buchdruckerei, 1898. – 52 p. DK 1899 – Dr. Mertyno Liuteriaus Didysis Katgismas. Lietuviškay išverstas. Tilžėje 1899. Druck von Otto v. Mauderode. – 158 p. MRK 1900 – Mokslas Rima-Kataliku: surasiztas ir iszspausdas diel pagausiu žmoniu. Wilnuoje: spaustuviei P. Juzupa Zawadzkie [Tilžė: J. Šenkės sp.], 1863 [apie 1900]. – 332 p. 23 Laužtiniuose skliaustuose nurodyti tikrieji išleidimo duomens. Nurodant remiamasi bibliografijų duomenimis. 138 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai TFK 1901 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas, pataisytas. Vilniuje: Juozapo Zawadzkio spaudą ir kasztu [Tilžė: J. Šenkės lėšos ir sp.], 1863 [1901]. – 43 p. TRKK 1902 – Trumpi Rymo-Katalikų Katekizmai: aiszkiai iszguldyti dėl pamokymo vaikų prie pirmosios Spa-vėdnės ir S. Komunijos. D. 1. [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1862 [1902]. – 71 p. KK 1903 – Katekizmai katalikiszkė: visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszciokų, su lementoriu ir ministranturu. Vilniuje: s. n. [Bitėnai: M. Jankaus sp.], 1864 [1903]. – 56 p. KP 1903 – Katekizmo Pirmamokslis arba Trumpas Suglaudimas visureikalingiausių mokslų švento katalikų Tikėjimo. Parašė A. Kurietis [Antanas Alekna]. Tilžėje: spausdinta pas J. Schoenkę, 1903. – 16 p. TK 1904 – Trumpas Katekizmas arba Vadovėlis į gerą Spaviednę ir Šv. Komuniją. Kun. Kazimiero Skrodzkio, Kulių Klebono, parašytas 1850 m. Naujai išduotas iškasčiais ir rupesniu „Kryžiaus Redakcijos“. Tilžė: Spausdintas pas J. Schoenkę, 1904. – 113 p. RKDK 1904 – Kun. Deharbe, D. J. Rymo=Katalikiszkas didesnysis katekizmas dėl lietuviszkų mokslainiu Amerikoje. Chicago, Ill. Turtu ir spauda „Kataliko“, 3244 So. Morgan St., 1904. – 199 p. TFK 1904 – Trumpasis katekizmas kun. Filochowskio, Vaiszganto verstas. Trečią kartą išleistas, pataisytas. Vilniuje: kasztu ir spauda J. Zawadzkio [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1863 [1904]. – 48 p. MKV 1905 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmą išpažintį ir šventą Komuniją. Išdavė kun. J. Laukaitis. Vilnius: Juozapo Zavadzkio spaustuvė, 1905 (ant viršelio, o ant antraštinio lapo 1904. – 105 p. PKMV 1905 – Poteriai ir katekizmas mažiems vaikams arba trumpas išguldymas to, ką katalikų vaikas privalo mokėti. Įrankis pradiniam tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios mokslui sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Lietuviškai sutaisė Kun. J. Jasienskis. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 31 p. TK 1905 – Trumpas katekizmas arba Prisigarinimas atbuvimui Išpažinties ir priėmimui Komunijos šv. Rankvedis išguldymui tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios. Jaunūmenei vartoti sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Mag. Šv. Th. Kijevos Mokyklų Kapelionas. Lietuviškai sutaisė Kun. Julijonas Jasienskis. Mag. Šv. Th. Palangos Mokyklų Kapelionas. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 48 p. TFK 1905 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išsleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenkę, 1905. – 43 p. TKDJ 1905 – Trumpas katekizmas dėl jaunumenės. Vilnius: kaštu ir spaustuvėje Juozapo Zavadzkio, 1905. – 16 p. VDMK 1905 – Vidutinis dogmatiškai-morališkasis katekizmas. Rankvedis išguldimui tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios. Jaunūmenei vartoti, sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Mag. Šv. Th. Kijevos Mokyklų Kapelionas. Lietuviškai sutaisė Kun. Julijonas Jasienskis. Mag. Šv. Th. Palangos Mokyklų Kapelionas. Vilnius: Vilniaus Žinių spaustuvė, 1905. – 95 p. TKŽV 1905 – Trumpas katekizmas: patvirtintas dėl Žemaičių ir Vilniaus vyskupysczu ir dėl Mohilovos archivyskupystės. 1905 (Vilniuje: Juozapo Zavadzkio sp.). – 23 p. TIA 1905 – Trumpas išguldymas apeigų Rymo-Katalikų bažnyčios. Sudėjo Kn. D. Bončkovski’s. Lietuviškai išvertė Kn. Julijonas Jasienskis. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 48 p. TRKK 1906 – Trumpas Rymo-Katalikų Katekizmas Vaikeliams išpažintin (spaviedin) prisiruošti. Parašė Kunigas Juozupas Ambraziejus. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1906. – 56 p. KAA 1906 – Katekizmas apie alkoholiu. Iš prancūziško verte J. P. Kaštis girtuokliu vuodo. Žvaigždės spaustuvėje, 15 W. Oak St., Shenandoah, Pa., 1906. – 32 p. MK 1906 – Mažas katekizmas arba Trumpas išguldymas tikėjimo tiesų. Paskirtas vaikeliams prie pirmos šv. Komunijos prisiruošiantiems. Parašė ir išleido dėdė Atanazas. Kaunas. Spaustuvė Sokolovskio ir Estrino, 1906. – 48 p. KP 1906 – Kun. Juozapas Rymeikis. Katechetiški pamokymai: Iš „Tėve mūsų“, „Sveika Marija“ ir „Tikiu į Dievą Tėvą“: Knyga I. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1906. – 361 p. VAL 1906 – Vadovas amžinon laimėn tikėjimo ir doros keliu, arba trumpas išaiškinantis katekizmas. Perspausdinta iš «Dangaus rakto». Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1906. – 18 p. TFK 1907 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenkę, 1907. – 43 p. Terminologija | 2012 | 19 139 MKV 1907 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmąją išpažintį ir šventąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Antrasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1907. – 115 p. KP 1907 – Katechetiški pamokymai: Iš dešimts Dievo ir penkių Bažnyčios prisakymų. Iš nuodėmių: septynių didžiųjų, šešių prieš Dvasią šventą, keturių šaukiančių dangun atkeršyjimo, devynių svietimų. Kunigo Juozapo Rymeikio. Knyga II. Tilžė: Otto v. Mauderodės spaustuvė, 1907. – 191 p. TRKK 1907 – Trumpas Rymo-Katalikų katekizmas. Sutaisė J. B. Krótki Rzymsko-Katolicki katechizm. Ułożyl J. B. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1907. – 53 p. PK 1908 – Platesnis katekizmas arba švento Rymo-katalikų bažnyčios mokslo išguldymas, patvirtintas žemaičių ir Vilniaus vyskupijoms. Spaudon parengė Kun. Juozapas Skvireckas šv. T. M. Žemaičių Seminarijos Profesorius. Iš lenkų kalbos vertė Vyskupas Antanas Baranauskas. Kaunas, Saliamono Banačio spaustuvė, 1908. – 363 p. ŠIK 1909 – Šventoji istorija ir katekizmas. Vaikams vadovėlis. Lenkiškai parašė kunigas S. Kozlovskis, Mogilevo archivyskupas. Lietuvių kalbon vertė L. G. Vilnius: Juozapo Zavadzkio knygynas, 1909. – 128 p. KERTV 1909 – Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams. Su priedais: 1. Trumpa bažnyčios istorija. 2. Apie šventą raštą. 3. Tikėjimų sulyginimas. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1909 [Virš. išleid. metai 1910.]. – 91 p. SPP 1909 – Senowes pripazyntiejiej poterai, kurius pagal senuju kningu padawyma ir senu žmonių kalbiejima surinka, surasze ir išzdrukawodyna senos gadinés kunigas. Wilnius: Juzapa Zawadzkia drukarn[?]ios išzlejymas, 1909. – 79 p. PPK 1910 – Poteriai, Prisakymai ir Katekizmas pagal Rymo Katalikų mokslo. Parašė Kun. Jurgis-Peliksas Sragys, Saločių kamendorius. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1910. – 182 p. TKV 1911 – Trumpautis katekizmas vaikeliams: mažą dovanėlę kalėdojant. Sustatė kun. Juozapas Širvys, Ginteliškės klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvė, 1911. – 20 p. PKVK 1911 – Pirmosios komunijos vaikams katekizmas. Ištraukos iš Dekreto Šventosios Kongregacijos S. S. apie Pirmąją Komuniją, rugp. 8, 1910. Sutaisė ir savo kaštu išleido kun. P. Saurusaitis. Philadelphia, PA. „Žvaigždės“ Spaustuvėje, 3654 Richmond st., 1911. – 11 p. AMK 1912 – Ar moki katekizmą? Mažiems vaikeliams dovanėlė. Parašė Ranka. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1912. – 31 p. RKM 1912 – Rymo Katalikų Mokslas Kudikių prie Pirmosios Komunijos Prirengimui Tinkantis. Su Pridėjimu Pirmoje Vietoje Komisijos Pataisytųjų Poterių. Surengė ir Išleido Kun. P. Siaurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia: „Žvaigždės“ spaustuvė, 1912. – 123 p. K 1912 – Katekistas arba katekizmo mokytojas kudikiu mokykloje ir auklejimo namuose. Lietuviškai sutaisė kun. Petras Saurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia, PA: „Žvaigždės“ spaustuvėje, 1912. – 106 p. TKS 1913 – Trumpas katekizmas. Sustatė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1913. – 31 p. TFK 1913 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenke, 1913. – 43 p. MVK 1913 – Kun. J. Liasauskis. Mažiesiems vaikams katekizmas. Kaunas: Saliamono Banačio spaustuvė, 1913. – 23 p. TK 1913 – Trumpas katekizmas, skiriamas pradinei katekizacijai ir liaudies mokyklai. Parašė Kun. J. D. [Juozas Danielius]. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvė, 1913. – 56 p. AVK 1914 – Kun. J. Liasauskis. Antras vaikams katekizmas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 67 p. MKV 1914 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmąją išpažintį ir šventąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Trečiasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 115 p. KMV 1914 – Katekizmas Mažiems Vaikams. Sutaisė pagal Kun. R. A. McEacheną Kun. M. Krušas. Dievo Apveizdos parapijos Klebonas. Antroji laida. Ištaisyta Chicagos Kunigų Marijonų. Chicago, Ill. 1914. – 75 p. 140 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai NTK 1914 – Naujas trumpas katekizmas, lengvas vaikeliams rengtis prie pirmosios Šv. Komunijos. Parašė kunigas Antanas Tyrylis, Kvėdarnos klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narijausko ir B-ės spaustuvėje, 1914. – 75 p. PBK 1914 – Pilnosios Blaivybės Katekizmas. Sulietuvintas arba sudėtas lietuvių kalboje sulyg tėvo J. A. Cullenso S. J. Surengtas ir išleistas lėšomis Kun. Petro Saurusaičio Klebono Šv. Juo-zapo Parapijos. Waterbury conn. Chicago, Ill.: „Draugo“ Spauda, 1914. – 159 p. KASS 1915 – Katekizmas apie Šutvirtinimo Sakramentą: su maldomis ir apeigomis lotynų ir lietuvių kalboje / iš pranc. k. vertė kun. V. Zacharevyčė. Vilnius: Martyno Kutkos sp., 1915. – 22 p. KMK 1915 – Krikščioniško mokslo katekizmas. Surengtas ir užgirtas trečiojo Baltimorės Koncilijaus. Pagal Angliško sutaisė kun. F. B. Serafinas. II dalis. „Draugo“ spauda, Chicago, Ill., 1915. – 95 p. TP 1916 – Tiky bos pirmamokslis, patvirtintas Žemaičių vyskupystei. Kaunas: Saliamono Banačio spaustuvė, 1916. – 31 p. TFK 1916 – Kun. Piliakauskio. Trumpas katekizmas. Vertė kun. J. S. [Antanas Skinderis?] Maskva: V. Lemano spaustuvė, 1916. – 40 p. TM 1916 – Tiky bos mokslas (Šv. Istorija ir Katekizmas). Petrapilis: „Lietuvių spaustuvė“ Lietuvių d-jos centro komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti, 1916. – 147 p. TK 1916 – Trumpas katekizmas. Sutaisė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1916. – 31 p. MKP 1916 – D. Martyno Liuterio Mažasis Katekizmas ir D. Jono Jokūbo Rambako Pamokslas apie išganymą dadavą pirmą 24 klausimuose trumpai suglau stas potam 237 klausimuose plačiau išguldytas. Petrapilis, „Lietuvių Spaustuvė“, 1916. – 92 p. KERTV 1916 – Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams. Petrapilis: Lietuvių Draugijos n. d. k. š. spaustuvė, 1916. – 80 p. TAKTK 1916 – Trumpas Aiškinimas Tiesų Katalikų Tikėjimo. Parašė Kunigas Pranciškus Gugis. Chicago, Illinois, 1916. – 67 p. LITERATŪRA Alminauskis K. 1931: Die Germanismen des Litauischen 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen. Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos knygynas. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Būga K. 1958: Rinktiniai raštai 1. Sudarė Z. Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Frenkelis E. 1965: Freankel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch 2. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. Jonikas P. 1987: Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos bruožai = The Lithuanian language and nation through the ages: outline of a history of Lithuanian in its social context. Čikaga: Lituanistikos institutas. Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika. Vilnius: Mintis. KIŽ 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Sud. D. Ramonienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. Klimavičius J. 1998: Keturi talkos kėlinukai. – Gimtoji kalba 10, 10–14. Klimavičius J. 2010: Tarptautiniai žodžiai lietuvių kalboje. – Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas. Parengė I. Ermanytė, V. Černė, J. Klimavičius, L. Puzinienė. Kaunas: Šviesa, 4–8. Kruopas J. 1998: Rinktiniai raštai. Sudarė St. Keinys, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Laukaitis J. 1909ₐ: Kalbos dalykai. – Vadovas 8, 402–406. Laukaitis J. 1909ᵦ: Kalbos dalykai. – Vadovas 9, 100–106. LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė K. Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, – www.lkz.lt. Palionis J. 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas. Terminologija | 2012 | 19 141 Piročkinas A. 1970: Jono Jablonskio leksiniai taisymai: apybraiža. Kaunas: Šviesa. Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 189–200. Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas. Skardžius Pr. 1938: Verstiniai ir reikšminiai skoliniai. – Gimtoji kalba 10 (60), 145–149. Skardžius Pr. IV–V 1998–1999: Rinktiniai raštai 4: Moksliniai straipsniai ir studijos; 5: Akcentologija. Bendrinės kalbos kultūra. Publicistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ŠR 2009: Šventasis Raštas: Naujasis ir Senasis Testamentas. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai. TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys. Vilnius: Alma littera. Urbas D. 1998: Martyno Mažvydo raštų žodynas. 2-as leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaitk TŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Fotonija (e. leidimas). NAMES OF PLACES RELATED TO RELIGION IN CATECHISMS PUBLISHED IN 1883–1916 Names of places related to religion comprise about five percent of religious terminology used in catechisms published in 1883–1916. These words name various liturgical places important to believers such as buildings (bažnyčia (church), šventykla (church), katedra (cathedral)), their parts and spaces (altorius (altar), aukurAs (altar), choras (choir), klausykla (confessional), koplyčia (chapel), sakyklA (pulpit), zakristija (vestry)), places of burial (kapinės (cemetery), katakombos (catacombs)), afterlife (dangus (heaven), rojus (paradise)), miraculous or important religious events, for instance, visitations (dykynė (wilderness)), punishment or purification (pragaras (hell), skaistykla (purgatory)), and other places. According to their origin names of places related to religion used in catechisms published in 1883–1916 can be divided into Lithuanian (44 percent; aukurAs (altar), dangus (heaven), pragaras (hell), klausykla (confessional), sakyklA (pulpit), skaistykla (purgatory), šveitykla (purgatory), šventykla (church), vienuolynas (monastery), tėvainystė (heaven)), non-Lithuanian: a) international words (8 percent; altorius (altar), konfesionalas (confessional), presbiterija (presbitery)), b) old borrowings (12 percent; bažnyčia (church), koplyčia (chapel), rojus (paradise), zakristija (sacristy)), c) barbarisms (30 percent; atklanės (hell), pekla (hell), čyščius (purgatory), svietas (world)) and half-Lithuanian words (6 percent; altorėlis (altar), karalystė (kingdom), vyskupija (diocese)). The usage of names of places related to religion in catechisms of the researched period varied. Sometimes the same place had two or more names of Lithuanian or foreign origin. For instance, in Mažasis katekizmas vaikeliams (Small catechism for children) (1905) prepared by the priest Juozas Laukaitis hell was named using Polonism pekla, the Lithuanian word pragaras or both words – pragaras arba pekla. Most often the priority was given to a Lithuanian word or a word of foreign origin which didn’t have a Lithuanian equivalent. Choosing one word from two or more synonyms was a result of the standardization of religious terminology which took place at the end of 19th and the beginning of 20th centuries. Gauta 2012-10-09 Aušra Rimkutė Žemaitijos kolegija Muziejaus g. 29, LT-87356 Telšiai E. paštas [email protected] 1 4 2 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katechizmų religinių vietų pavadinimai