scieee Open visual document viewer

Morfologiniai anatomijos terminų variantai XVII–XVIII a. lietuvių leksikografijoje

Palmira Zemlevičiūtė

Full text

105Te minología | 2012 | 19 Mo ologiniai ana omijos e minų a ian ai XVIIXVIII a. leksikog a ijoje Li uáneos PALMIRA ZEMLE IčIūTė Ins i u o de lenguas Lie u ių ESMINIaI VOZŽAI: medicina, ana omía é mino, a ian e, mo ológico a ian e, dicciona io ĮVADINS PASTABOS Con los elacionados medicina palab as y palab as compuñas se puede encon a ya en p imuosias uen es esc i as li uanas comunesas aduciamuosios b ikalbios (daz eces okiečiųlie u ių y lie u ių okiečių kalbų) dicciona ios, u ėjusiose impo ancia didelę no solo en la aida de la lengua esc i a y el lexicología li uanas, sino y en la c eación de e minog a ía de medicina li a iška. Luminosa memo ia el médico li uano ana oma y an opólogo p o eso Gin au as Ju gis Česnys (19402009), y inėjęs lie u iško ana omijos a dyno is o iją, sus o ígenes iempos Kons an ino Si ydo ikalbį (lenkųla ynųlie u ių) ocyną, cuyo nemaža pa e de palab as es apę e minis ana omijos y ebe a ojami has a aho a, po ejemplo, alkūnė, bu na, gal a, gomu ys, kaklas, lpenys, ki kšnis, mom, pakaušis, inge , hand, smak as, ce eb ys, hea y k (Česnys 2002: 56). Šiuos y o os p incipales pa es del cue po y ó ganos, así como sus p oducidos lísčius į a dijančius palab as asimos y pos e io es en ya Mažojoje Li uania esc i os dicciona ios. Así, las uen es del a ículo son los siguien es dicciona ios de XVIIXVIII a. Didžiosios y Mažosios Lie u os ( oliau DL y ML): Dic iona ium ium lingua um, In usum S udiosae Iu en us, A c o e [...] Cons an ino Szy wid ( oliau SD), Cla is Ge manicoLi h ana ( oliau C), Lexicon Li huanicum ( oliau Lex), Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h anico=Ge manic m, da B od [...] on Iacobo Pillowskij, Zocencen Can o e T empensi ( oliau B), Vocla i m Deu sch on Li ico=Ge manic m, e Ge manico=Ge manic F ied ich on Wilhelm (Hau e=Deu s), Deu sch on Go lieb und Deu sches Li e a isches Lex (Ge manisch) in de Ruh (Hau e) ... 106 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniai ana omijos e minos a ian es | XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje El obje o del a ículo seleccionada una e minos médicos seman ís ica mik osis ema e miníes de ana omía. Del mencionados lexikog á icos uen es ecopila has a es os días a osenoje sob e i ie on ( . y. médicos e minis apę) y deja a ojami los concep os de ana omía humana (kūno pa e, ó ganos y sus p oducidos lysčius) į a dijan ys jama iena e minų a ian ų ūšis – mo ologiniai a ian ai. Jie sug u- palab as y palab as compuñas. Nag inėpuo i en el mismo concep o la misma concepción empleijancias e minos líneas de a ian es (de un o al de 58 líneas y 216 di e en es a ian es). Se p ocu a desc ibi XVIIXVIII a. DL y ML ocynos mo ologicos e minos de ana omía a ios, es ablece sus ipus y po ipius, al menos cuan o pasiaškin i e minos a ija imo azón y mos a su aid. Va ias palab as de deci i ina po algunos de la e minología concep os. En el a ículo seleccionado usa a ian o1 é mino. Aquí emiamasi adicionaline su samp a a a ian u conside ado de la misma signi icación, pe o dis in as aiškos una oz o compues o e minos. Nag inėjamam e minos a ian os ipo y sus po ipiams nomb i ambién adicionalmen e u ilizados mo ologicos (giminés, skaičiaus, galūnių) e minos a ian os. No malmen e lingüo y os y e minologías li e a u a se conside an a ian es ales unidades lingüís icas, que di ie en alguno algún uno a ibu o, sob e el cual ellos se dis ibuyen en dis in as especies. Sin emba go in es igada ma e ial mos ó que ales pu os a ian es exa a muy pocas. La mayo pa e de dicciona ios é minos de ana omía di ie en al menos dos, y a eces y más asgos2. Po consiguien e, en el a ículo aún se usan é minos c ynieji a ian es, Mix ieji a ian es. Te minu g ynieji a ian es se llaman e mininos, que, como ya ha sido mencionada, di ie en sólo uno (colbamu caso mo ologiniu) signo, y é mino mix ieji a ian es į a dijami e mininos, besiski ian ys d iem o más signos. En al caso dis inguible mo ológico señas conside ado p incipal, y dis inguibles one iniai y o og a inia secunda ios señas. Dos y más la misma noción á nomb ijancias de a ian es g upo se llama a ian os eilu e (plg. sinonimos eilu é). 1 El concep o Va ian o e minología bas an e de alladamen e discu ido As os Mi ke ičienės a ículo (ž . Mi ke ičienė 2004), po lo que en es e abajo no se le e jada en de alesnes conside aciones eó icas, apsi i ábase indicando au o é posición y li e a u a en es a cues ión. 2 Debido a es a azón desglosa ana omía e minos a ian es en dis in as especies es bas an e kebloka, ma a ian es, que pe eneciesen sólo a una cualquie a especie, muy ẽ a los mismos a ian es pueden se a ibuidos a dis in as especies. Po lo an o en es e abajo de desglosamien o de a ian es elegi como base dis inguimíos mo ologicos de ana omía e minos de a ian es señas. 107Te minología | 2012 | 19 Va ian iškumas3 ca ac e ís ica no sólo del lenguaje, sino y de ciencia, écnica y a e ela a e minías (his ó icas o ac uales) peculia idad. Sin emba go bene más cla amen e él se e emp y uosios esc i os en ex os, cuandoe esc ibomoji lengua aún sólo e a c eada. Así comple amen e comp ensible di e en es de la misma palab a pa edalų gausa no sólo aisli ų, pe o muchas eces y del mismo au o us esc i os. Se puede hace asunción, que al in es iga alguna de la á ea e minía de o igen, a ian es ayuda i a osenos polinkius. e ela e minos aidá, sus selecciones mo FologiniAi VA iAn Ai En es e abajo mo ologiniais se conside an a ian es de ob as de palab as (ž . Župe kaūna 1983: 28, Milii ė 2009: 143, 172, plg. Ahmano a 2005: 71). En los dicciona ios habbamos encon ado de es ipos giminés, núme os y galūnių mo ologicos a ian es. Más a menudo mo ologías a ian es son una oodžiai ana omía e mininai, sudė inių e minų pasi aikė sólo pocas sus a ian iški son kinininiai o ūšiniai dėmenys. 1. GIMINS VARIANTAI A es e ipo de a ian es mo ologicas se asignan p incipalmen e una ozodzes de ana omía e minos eilu es (de un o al de 17 eilučių y 78 di e en es a ian es) que componen los é minos di ie en gimine uno (uno) a ian e de eilu és miemb o (es) son emene iškosios, o o (oi i) a iškosios giminės: Alkūnė 4 (lo . cubi us) Ałkune5, lenk. Lokieć cłonek ek od p egubu á do dłoni, lo . Cubi us, lna, lace us SD 2536 Alkune, ok. / Ellenbogen B I 406747 Elkune, ok. B A m I 11922, Elkune, ok. Ellen3 Sob e él esc i o no pocas eo ías de abajos (s aipsnių y lib os) (plačiau e Miliūnai ė 2009, Авербух 2003, Ta a ino 1996 y k .). Li uáneos y usos au o es eó icas insyajalas cues ión del é minos a ijamien o ėmėsi li ians Ахманова 2005, Бабанова 1994, Граудина 2003, Лейчик 1994, Марузо 2004, Сложеникина 2005, e minologos, analizando conc e os ámbi os de ciencia (li e a ū os, cons ucciones) e minos mik osis emas (ž . Mi ke ičienė 2004, S unžinas 2008). 4 Ac ualmen e la ana omía nomenkla ū as é mino (ž . MedŽ). 5 A ículos en é minos de ana omía se p esen an esc i as del o iginal y según abėcėlė. Va ian ų eilu ės miemb os enseñan c onológicamen e, i. y. eniendo en cuen a al dicciona io, de el cual omado el é mino, esc i u a da a. Po é mino daodami o os idiomas lenkų y la ynų (K. Si ydo žodyno) así okiečių co espondimenys, su onización del o igen (jis p esen acin al, cual es Lie u ių kalbos žodyne) y página. Di e en es a ian es de e minos se esc iben semib uodadas le as. 6 Página del o iginal. 7 Página O iginalalo y eilu é. 108 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniai ana omijos e minų a ian ai begen | XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje C I 5118, Elkune, ok. Ellenbog[en] Lex 309 Élkúne, ok. B i 11921 A m Elkuns, ok / Ellenbogen B I 40647 Alkunẽ, ok. A m, das un e e Theil l 31, Alkunẽ, ok. de Ellnbogen MŽl 4, Alkunẽ, ok. A m, de un e e Theil MŽ l 41, Alkunẽ, ok. Ellbogen MŽl 66 de Elkunẽ, ok. Ellbogen MŽl 66 de Elkúnas, ok. Elbogen C I 553 Alkúnas, ok. Elbogen C I 553. LKŽe da os, la a ian e ma e iškosios giminės Elkune Élkúne Elkunẽ ~ elkūnė10 se u iliza gy ojoje kalboje (G ž) y Ry ų P ūsijos esc i os, y el a ian o Elkosios giminės a iúnas ~ elkūnas pi minis šal inis mencionado Cla io / ocynas. Po cie o, en la úl ima palab a en daodamas y a ian e con šaknies balsiu a Alkúnas ~ alkūnas, que LKŽe ela ado sólo como palab a des e uen e. An akis (lo . supe cilium) – An -Akkis, ok. Augenb auen C I 180 / An akẽ, ok. Augenb ahue l 40, MŽ l 54; An akkei, ok. B auen B I 1566 Augen An akẽs, ok. die Augen=B auen MŽl 2. LKŽe a ian es de la ma e iškosios giminės An akẽ ~ an akė, An akẽs ~ an akėsis pi min šal inis mencionado P. Ruigio dicciona io, en el que, sin la p incipal, an akių, signi icaciones, es a palab a podía a o as i „akies okų“ eikšme. K. G. Milkus sa o žodyne aip pa a ojo ene es as o mas, pa a ene in luencia de su p edeceso , P. Ruigio, Blaks iena (lo . cilium) – Blakſ enai, ok. Augenb auen C I 180, dicciona io. Blaks enai, ok. Augen B I 1566, Blaks enai, ok. Haa Augen B I 15629, Blaks enai, ok. Augen Wimpe n B I 1572, Blaks enai, ok. die Wimpe n l 16, Blaks enai, ok. Augen=Wimpe n MŽl 28 Blaks ẽnai, ok. Wimpe n de Augen MŽ l 542 Blaks enos, ok. Wimpe n de Augen MŽ l 542. Uno de akies p iedinių o ganų en muchos ML Dic iona y (išsky us K. G. Milkaus Dic iona y, en el cual es e concep o ing esada mo e iškosios giminės é mino) llamados a iškosios giminės é mino Blaks enai Blaks ẽnai ~ blaks ienai. LKŽe se indica que es a palab a es á u ilizada en i oje habla (Kp, Gs) y en esc i os (R, J). Blauzda (lo . c us) Błauda, lenk. Goleń, lo . C us, Tibia SD 170, Błauda, lenk. Lys mieś yiń pega, lo . Su a SD 258 Blauda, ok. / Bein C I 268, Blauda, ok. Waden C IV 891, Lex 435, Blauda, ok. Bein p o pede B I 21048, Blauda, ok. Lenden B II 86647, Blauda, ok. Wade B I 51424, Blauda, ok. Schienbein B I 51424, Blauda, ok. die 8 Página del o iginal. 9 Página del o iginal. 10 T as ildės señal (~) se p esen a un é mino eesc i o p esen es esc i osinis. 109Te minología | 2012 | 19 am Fuß l 16, MŽl 28 Wade Blaudà, ok. Schenkel l 305, MŽ l 409, Blaudà, ok. MŽ l 525 Wade Blaudas, ok / Beinschiene B I 21116. LKŽe in o ma, la a ian e a iškosios giminės Blaudas ~ blauzdas ijo solo esc i o ios uen es (I.Simon, Ch). Delnas (lo . me aca pus) Dełnas, lenk. Dłoń spodnia, lo . Vola manus SD 144 Delwas, ok. hole Hand Lex 50a Délna, ok. / x hole Hand B II 62735 Delna, ok. die lache Hand inwendig MŽl 47. Ma e iškosios giminės a ian e Délna Delna ~ delna, como se puede e de LKŽe pa eik ų ilius acinių pa yzdžių, se u iliza gy ojoje habla (Sk , V , Pl , Tl) y en esc i os (J, K, R, Žem, I, I.Simon, MŽ). Lexicon Li huanicum Juosmuo, s ėnos (lo . lumbus); pašonės s i is (lo . egio hypochond iaca) słepsna, lenk. Slabina, lo . Hypochond ion SD 506 Slepsnas, ok. žodis Delwas~del asgali bū i ko ek ū os klaida (ž . Lex 1987: 495). Lenden C II 1191. Ma e iškosios giminės słepsna Slepsna ~ slėpsna y y iškosios giminės Slepsnas ~ slėpsnas dicciona ios usado po unos lumbus y egio hypochond iaca signi icaciones /. En la ac ual nomenkla u ación de ana omía adqui idėjęs ma e iškosios giminės e minos slėpsna, y LKŽe a iškosios giminės a ian e Slepsnas ~ slėpsnas p opo cionan sólo esc i os uen es a osenas (N, NdŽ). Kaukolė (lo . c anium) Kaukolas, ok. Schedel C III 404, R l 304, MŽ l 407, Kaukolas, ok. Schei el des Haup es l 305, MŽ l 408, Kaukolas, ok. die Hi nschdel MŽl 111 Kaukolẽ, ok. die Hi nschdel MŽl 111, Kaukolẽ, ok. Schei el des Haup es MŽ l 408 Kaukolė, ok. / Schei el concep os in oca án a ian e a iškosios desHaup es l 305. LKŽe duomenimis, ieną iš pag indinių os eologijos giminės Kaukolas ~ kaukolas ijado sólo esc i o ios uen es (K.Būg, J, BzBk, R, MŽ, B M ). Kulnas (lo . calx) Kułnas, lenk. Kos ká nogiceść, lo . Talus Sd 222 Kulnis, ok. / Fe sen id Ve sen B I 46535, Kulnis, ok. Heße B II 69331, Kulnis, ok. Fe se C II 652, MŽ l 182, Kulnis, ok. Hacke am Fuß C II 829, MŽ l 249, Kulnis, ok. Ve sen C IV 711, Kulnis, ok. Fe sen Lex 35a, Kulnis, ok. Hacke Lex 45, Kulnis, ok. die Hacke ode Fe se am Fuß l 70, Kulnis, ok. die Hacke, Fe se am Fuß MŽl 135 Kulns, ok. / Fe se l 138. Como se e de desc i as a ias ejemplos, en el ac ual a dyne de ana omía adqualėjęs e minus kulnas a o solo K. Si ydo. au o es de palab as ML us ojo mo e iškosios giminės a ian ą Kulnis Kulns ~ kulnis. LKŽe se da la pa e de nomb amien o de es a in e io galūnés a osena ejemplos de del lenguaje i o (G š, Vlk , Šll, Š ) y esc i os (V.Kudi , J.Bal , N, BsP, BB). 110 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniai ana omijos e minos a ian es Nagas | XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje (lo . unguis) naga, lenk. Páu , lo . Vis SD 386 Nagugu l 225, MŽ l 300 Nagas, lenk. / ga, ok. Hu e C II 978, Nagga, ok. Klau C II 1071 / Nagà, ok. Klaue / Panogieć, lo . Vuguis, uguiculus Sd 385386, Nagas, lenk. Páu , lo . Vuguis SD 386, Nagas, ok. Ho n an den Füßen Lex 51, Nagas, ok. Klaue Lex 54, Nagas, ok. Nagel an den Finge n, ode am Fuß MŽl 177 de Nágas dici [u ] de hominib[us], ok. / Nagel Ung is B II 93523, Nágas, ok. Nagel C III 112, Nágas, ok. ein Nagel am Finge ode Fuß, eine Klaue l 92, Nágas, ok. Klaue l 225, MŽ l 300, Nágas, ok. Nagel an de Hand ode Fuß MŽ l 353 Naggas, ok. / Nagel an de Hand ode Fuß MŽ l 353 ein Nagel, eine Klaue H l 64. Las manos y los pies de los dedos de las pun as luga inos pa o šius dengian i isgaub a su agėjusio epide mio plokš elė (Anuse ičienė, Cibas, Lilienė 2002: 261) K. Si ydo y ML palab asynas llamada abiejų giminių a ian esis nagu y naga. No s, como mues an LKŽe da os, la ma e iškosios giminės a ian e naga Nagga Nagà ~ naga plačiai se u iliza gy ojoje kalboje (ypač Aukš aičiuose) (J b, Ds, Km K k, Kp, Š nč, KL , Gs), y de las aš as SD se mencionan sólo /. Pakaušis (lo . occipu ) Pakaußis, lenk. Tył głowy, lo . Occipu , occipi ium SD 548, Pakaußis, ok. Hin e Haup Lex 50, Pakaußis, ok. Nacken l 264 Pakáußis, ok. / Nacke C III 112, Lex 63a, Pakáußis, ok. Haup shin e heil l 193, MŽ l 256, Pakáußis, ok. das Genick MŽl 112, Pakáußis, ok. Hin e heil des Kop es, das Genick MŽ l 272 Pakausis, ok. / Hin e heil des Kop es, das Genick MŽ l 272 Hin e heil des Kop es, das Genick MŽ l 272 Hin e heil des Kop es, das Genick MŽ l 272 Hin e heil des Kop es Genick B II 55122, Pakausis, ok. Hin e heil des [Haup s] B II 64316, Pakausis, ok. Nacke B II 93438 Pakáùßis, ok. Genick l 57 das Pakauße, ok. / Genick C II 717. El é mino de ana omía noapęs ma e iškosios giminės a ian e Pakauße ~ pakaušė LKŽe p esen ado de Die eniškių (Šalčininkų .) y ašy inių šal inių (C, N, LB). Pasmak ė (lo . egio men alis) Pasmak is, ok. K op MŽl 188 Pasmak e, ok. Kinn Ba B II 78351. LKŽe a iškosios giminės a ian o Pasmak is ~ pasmak ys a osenos ejemplos p esen ada de gy osios kalbos (Vb, Kp, Vdk) y aš ų (R, J). Pėda (lo . pes) – Pėda, ok. Fuſſ=S ap e C II 757, Pėda, ok. de  Fußs ap en Hl 94, Pėda, ok. Fußs ap H l 177 Pẽda, ok. de Fußs ap e l 104, MŽl 193 Pẽdas, ok. / 2. ein Fußs ap e l 104, Pẽdas, ok. eine Ga be, ein Fuß ap en MŽl 193. Como indica LKŽe, a ion e a iškosios giminės Pẽdas ~ pėdas pėdos signi icado se u iliza gy ojoje Šlapimo pūslė (la . kalboje (Pn, G ž) i aš uose (V.K ė , NdŽ). 111Te minología | 2012 | 19 An esi dis (lo . a ium) P ißi dis, ok. He =G ube C II 912, P ißi dis, ok. He g ube l 202, MŽ l 268 P iesi dis, ok. / He ens G üblein B II 69234, P iesi dis, ok. B us bee en des Mensch[en] B I 29634 P yßi dis, ok. B us l 86, MŽ l 113, P yßi dis, ok. B us MŽl 276 die P ißi de, ok. He z G ube Lex 48a P isi de, ok. / He z G ube Lex 48a P isi de, ok. B us bee en des Mensch[en] B I 29634 P yßi dẽ, ok. B us l 86, MŽ l 113. In e esan e no a que en la ac ual nomencla u a de ana omía p igijós cáma a del co azón humano a ium in oduje an el é mino p ieši dis con es e signi icado ya usado muy ieja XVIIXVIII a. ML dicciona ios. aún hab a y mo e iškosios giminės a ian o P ißi de P isi de No s P yßi dẽ ~ p ieši dė, que, sin mencionado y iškosios giminės a ian o, as as J. B odo skio, P. Ruigio y K. G. Milkaus en dicciona ios. Como mues an los da os LKŽe, la palab a p ieši dė ijada en el habla i ojoje (Sdk) y en esc i os (Š). esica u ina ia (masculina)) Myeklis, ok. Gliliched C III 14 Mann Myéklis, ok. Ha m=Rh C II 849 Myeklis, ok. Ha n Röh e Lex 46, Myeklis, ok. Pesenck Lex 67 Mÿéklis, ok / [Ha n] Röh e B I 63626 Mÿeklis, ok. / Glied B II 89743 Männlich Miékle esica, ok. Blase, Ha nblase in Mensch[en] B I 26616 Myéklẽ, ok. das Ha nglied l 88, Myéklẽ, ok. Ha nblase MŽ l 253, Myéklẽ, ok. Wasse blase eines Menschen MŽ l 529. LKJe la palab a Myeklis Myekéklis Myeklis Mÿéklis Mÿeklis ~ myžeklis y ų šlapimo pūslės no iene signi icado, y la a ian e emene iškės giminės Miékle Myeklẽ ~ myžeklė desc i os šlapimo pūslėsme, P. Ruigio y F. Ku šaičio ódynai. Vokas (lo . palpeb a) Wůkas, ok. ein Augenlied l 182 Wokas, ok. / ein Augenlied MŽl 333 Wókas, ok. Augenb ahue MŽ l 54 Wokà, ok. ein Augenlied MŽl 333. LKŽe da os, ma e iškosios giminės a ian u Wokà ~ oka į a dy o uno de p iedinių akies o ganų a osenos šal inių nu ody i p incipalmen e ML esc i as (R, MŽ, N, [K]) y sólo un uno gy osios kalbos (P ) ilius acinis ejemplo. Esa na (lo . in es inum) a nai, ok. Eingeweÿde B I 39242 á nos, ok. Ged m l 161 a nos, ok. Ged m MŽ l 213. Vy iškosios giminės a ian e a nai ~ ža nai LKŽe išis no ixuado. Como se e de los dados ejemplos, además p incipal mo ologicas di e encias de ana omía e minos a ian es ienen nocias de o os one icos y o - 112 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniai ana omijos e minos a ian es | XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje og a inių11 ski umų. Miemb os de a ian ų eilučių suelen dis ingui se ocais simples y bidiblásias y ocais y bidiblásias con a ios signos diak i ís icos (à, á, é, ẽ, , ó, ú, û; iê), con los cuales señalado c učiuo as skiemuo o cie a o ma de linksnių12. También a i a o balsio y y p iebalsių l, š, ž esc i yba jie žymė i ÿ, ł, ß, s, , ašmenimis. Además, ca ac e ís icos de dos homodos p iebalsios (en es e caso k y g) junginiai. Pasó una única línea de a ian es de é minos de ana omía compues os, a la que cons i uyan de a ian es a iacionan los e mininios a ines. Uno de uno de los ocies p iedinos o ganos in adien e é mino iene y ya mencionados di e encias one icas y o og á icas: Vokas (lo . palpeb a) Akkies Wokas, ok. Augenlied C I 180 Akkiės=Wokas, ok. Augenliedl 157 H Akkiês-Wokas, ok. / ein Augenlied Hl 1 Akiês Wokas, ok / ein Augenlied MŽl 333 Akiês Woka, ok. ein Augenlied MŽl 333; Akkiu Wókas, ok. B u B I 1568 Augen Akiû Wokà, ok. Augenlied l 41, MŽ l 54; Akkiu Wokai, ok. Liede Lex 10 Augen Akkiu Wókai, ok. / Liede Lex 10 Augen Akkiu Wókai, ok. Augen Liede B I 15627; Akiês Wókos, ok. Das Augenlied l 4. Sky ium menė ini e minis noapę algunas a iškosios y mo e iškosios giminės palab as. Basándose en LKŽe da os, la mayo ía de ellos, po ejemplo, elkūnė alkūnė, blaks ienai blaks ienos, delna delnas, kulnis kulnas, naga nagas, pakaušė pakaušis, pasmak pasmak ė, pėdas pėda, p ieši dė p ieši dis, oka okas, u iliza en la lengua i a, excep o an ak (K, R), blauz (I, ML), kaukolas (K, B, J, B, B, B, M, B) y myžė (Sim, K), que son las palab as más usadas como uen es. Así, puede deci se que en los dicciona ios del pe íodo es udiado a di e en es a ian es de los pa ien es su gi in luencia pudo ene an o lengua i a, como y an e io es esc i u as a iškės y mo e iškės giminės palab as, i ulinan ys ą pačią kūno dalį a o ganą. 11 Fone inių y o og a inių balsios y p iebalsios di e encias de apa ición se á nulėmę an o lingubinia, como no lingubinia eiksniai. P ime a, hablamos de un pe íodo es inicial de la lengua esc i a li uana, cuando la esc i u a muy a ii a o (aquellas mismas oces y p iebalsías de di e en es au o es ue on di e en emen e one iquemen į o minami), no hubo al menos algunos más ue es p incipios de ella. DL y ML expe imen a on di e en es […] in luencias […] de las lenguas okieñas y polkų. Po o a pa e, es udioni as de lenguas esc i omosas li uanas (ž . Palionis 1967, 1995; Zinke ičius 1984) señala que au o es esc ibé kas como ismanė o nusižiū ėję a sus pi m akų o amžininkų aš us, algunas cuales a ian es pod ían se conside adas co ek ū os e o es. 12 Más ampliamen e sob e ML de iejos lie u ichos aídos ki cio señalamien o s . Šinkūnas 2010. 113Te minología | 2012 | 19 2. SKAIČIAUS VARIANTAI A es e ipo de a ian es de e minos se asignan los siguien es monos y compues os p esen ados en di e en es (o incluso en el ana omijos e minai (iš iso 11 eilučių i 27 ski ingi a ian ai), ku ie mismo) dicciona ios en o mas singula izadas y plu alizadas (usualmen e de los e minos compues os a ía el núme o de aunque uno de ellos), además, debe señala se que al ipo de a ian es en discusión sólo se encuen an los pu os: An akis (lo . supe cilium) – An -Akkis, ok. Augenb auen C I 180 / An akkiei, ok. Wienb auen C IV 980 An akkiey, ok. B auen b ahue l Lex 106 / An akkei, ok. Augen B auen B I 1566; An akẽ, ok. Augen- 40, MŽ l 54 Wien An akẽs, ok. die Augen=B auen MŽl 2; Aša a (lo . lac ima) Aßa a, lenk. Lá, lo . Lac yma SD 258, Aßa a, ok. Th nen C IV 583, Aßa a, ok. eine Th ne l 8, MŽ l 469, Aßa a, ok. h e, Th ne MŽ l 550 Aßa os, ok. / Th änen Lex 87a, Aßa os, ok. die Th nen Hl 10; Blauzda (lo . c us) Blauda, ok. Bein C I 268, Blauda, ok. Waden C IV 891, Lex 102a, Blauda, ok. Bein p o pede B I 21048, Blauda, ok. Lenden B II 86647, Blauda, ok. Wade B I 51424, Blauda, ok. Schienbein B I 51424, Blauda, ok. Wade die am Fuß l 16, MŽl 28 Blaudos, ok. / Wade am Fuß l 16, MŽl 28 Blaudos, ok. Wade am Fuß l 16, MŽl 28 Blaudos, Wade am Fuß die Beine Hl 18; El cabello de la cabeza (lo . capillus) Galwôs Plaukas, ok. Haub =Haa C II 860 Galwôs Plaukai, ok. Haa B II 61616; Kelis (lo . genu) Kélis, ok. Knie C II 1086, B II 80518, Kélis, ok. Fuß, Knie B I 51422 Kélei, ok. Knie C II 1086; Sąna ys (lo . a icula io) Sana ys, ok. Gelencke C II 708 Sana is, ok. Gelencke Lex 40a, Sana is, ok. Gelenk am Leibe MŽ l 220 Sana ei, ok. Gliedmaß B II 59037, Sana ei, ok. [Finge ] xGelenck B I 47230; Smilkinys (lo . empo a) Smilkinnys, ok. Schla de am Kop MŽl 250 Smilkinnei, ok. Schla C III 432, Lex 75; Šlaunis (lo . emu ) Slaunis, ok. Hu Lex 51, Slaunis, ok. Hu l 211, MŽ l 280 Slaunys, ok. / beyde Hs e l 211; Vokas (lo . palpeb a) Wókas, ok. Augenb ahne MŽ l 54 Wókai, ok. Augen B I 1565; Ža na (lo . in es inum) á na, ok. Da m l 96, MŽ l 126 nom /. pl. á nas, ok. Gek öß, Gedä m B II 5448. Encuen a una pa eja de a ian es Cla io y K. G. Milkaus en los dicciona ios, la que cons i uyan los e minos compues os ambos dedes pa en esco y especie- ski- 120 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniai ana omijos e minos a ian es | XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje p esen ado como manusc í imo ( adinamo A. K auzės) okiškai lie u iško XVII a. dicodyno la palab a, y gy gyslės a e ijos, enos p imis uen e indicado F . Ku šaičio 1883 m. ocynas. Ras os dos a iosas ilu és, que o man miemb os con e e iopai į o madas galūnes: -e, -ẽ, -ė y -is: Blužnis (lo . lien) Błune, lenk. sledioná slodona, lo . Lien, splen SD 506, Blune, ok. Lunge B II 88637 Blunė, ok. Lunge l 248 Blunẽ, ok. / Lunge MŽ l 331 Blußnis, ok. Mil z Lex 61a, Blußnis, ok. Mil C III 52, Blunis, ok. MŽ l 342 Mil Blunis, ok. Mil B II 91418, Blunis, ok. die Mil, auch die Lunge MŽl 30 / Bluns, ok. Mil como SD palab a; Šlaunis (lo . coxa, emu ) Kulßis, lenk. l 256. LKŽe a ian as blužnė „blužnis“ pa eik as Ki ść łopá ká dolna, lo . Coxa, coxendix SD 201, Kulßis, ok. Hu C II 978, Kulßis, ok. H e Hl 54 die Kulsis, ok. Knöchel B II 80551, Kulsis, ok. B II 72820 Hu Kulse, ok. B II 72820 Kul ße, ok. Schenckel C III 412, Kulße, ok. Hu Lex 51, Kulße, ok. Schenkel Lex 74a Kulßẽ, ok. / die Hus e l 70, Kulßẽ, ok. Knchel l 228, Kulßẽ, ok. die H e MŽl 135, Kulßẽ, ok. Hu MŽ l 280, Kulßẽ, ok. Knchel MŽ l 303, Kulßẽ, ok. Schenkel MŽ l 409 Kulßė, ok. Hu l 211, Kulßė, ok. Schenkel l 305. LKŽe in o ma, las a ian es kulšė y kulšis iene unas ana omicas šlaunies y s ėnų signi icados. De dados ejemplos se e que odas la eme iškosios giminės ienaskai os galūnių a ian es son mix ieji a ian ų eilučių na iai ski iasi pap as aisiais balsiais y d ibalsiais y balsiais y d ibalsiais con diak i iniais signos (á, é, ẽ, ; éi, áu) y balsį y bei p iebalsius l, š, žym žinčiais ÿ, ł, ß, s, , ašmenimis. Sky ium menciona una múl iplescai ines mo e iškosios giminės galūnių -os y -es a ian ų, į a dijančių cen inės ne ų sis emos dalį, pa eja: Gal os ce eb ys (iki pailgųjų smegenų im inai) (la . encephalon) Smagenos, ok. C II 796, Lex 40, Smagenos, ok. Gehi n Hi n Lex 50, B ii 71241, Smagenos, ok. Lex Ma ch 60a Smagenes, ok. / Lex 60a Smagenes, Ma ch 60a Smagenes, ok. Lex 60a Smagenes, Ma ch 60a Smagenes, Ma ch 60a Smagenes Ma ck B II 89826 Smagines, ok. Hi n B II 71241, Smagines, ok. Ma ck B II 89825. El Consejo de Adminis ación de la Comisión de las Comunidades Eu opeas LKŽe ijados a ian es smagenos y smagenés, cuya p ime a signi icación es ana omική cen inė ne ų sis emos dalis, la cual cons i uye ne ų skaidulos y ląs elės, humana ubicadas y o ule y espubu o canale. 121Te minología | 2012 | 19 3.3. Vy iškosios giminės daugiskai os galūnių a ian ai Como ya ha sido mencionado, no malmen e en dicciona ios i ados kiami ienaskai os o ma. Kaip odo anksčiau ap a i pa yzdžiai, šios palab as pa ei o mos e minos de ana omía es án p incipalmen e, sin emba go pasabai o y múl iples o mas de a ian es. Jų encon os dos hilu és. Konku uoja galūnių -ai y -(i) ei, -ei y -iei a ian es: -ai y -(i)ei: Pūkelas, plucelías 14 (lo . lanugo) Gyw-Plaukai, ok. Milchhaa C III 56 Gÿw=Plaukai, ok. / Milch Haa B II 91342 Gywplaukiei, ok. Die Augenb aunen l 46 Gywplaukei, ok. / Die Augenb aunen l 46 Gywplaukei, ok. Die Augenb aunen l 46 Gywplaukei, ok. Die Augenb aunen l 46 Gywplaukei die Augenb aunen, das Milchhaa MŽl 92; -ei i -iei: Pe ys (lo . ac omion) Péćiei, ok. die Schul e n l 106, Péćiei, ok. Schul e , Rcken l 318 Pecei, ok. / die Schul e n MŽl 197. Es as a ian es, como y an e io men e desc i as, di ie en po las ocais simples y d iblasas y ocais y d iblasas con signos diak i icos (e/é; ai/ei), así como balsį y y p iebalsius č y š žyminčiais ÿ, ćc, ß/s esc i menimis. IŠVADOS 1. Va ian iškumas es una ca ac e ingos es de la e minía his ó ica. Cla škamen e él se e p imo dial esc i o de la lengua de la e apa de la c eación en uen es esc i as, pasiñincios di e en es del mismo palab a pa edalos gausa y a iedado e no sólo aisli ų, pe o ne edamen e y del mismo au o us esc i os. Es o con i ma in es igada XVIIXVIII a. leksikog a iné ma e ial la misma concepción de ana omía į a dijan ys, sólo di e en emen e mo ológicamen e y oné icamen e así como o og á icamen e į o midi, e minos a ian es o man desde dos has a diez de miemb os hilu as. 2. Con medicina elacionadas palab as y palab as compuñas es án p imo íciosas comunesosias aduciamuosios bílingbios dicciona ios, u ėjusiues didelę signi icación li e iškos medicinos, conc e amen e ana omías, e minijos kū imuisi nemaja pa e de ellos o man el ac ual ana omijos a dyno base. 3. In es iamu dicciona ios encon es ipos de mo ologinių (giminės, skaičiaus, galūnių) a ios. Más a menudo mo ologiniai džiai ana omijos e minai, sudė inių e minų ẽ a – jų a ijuoja gimininiai a ian es son unažo especiea bainiai dėmenys. 4. Giminés a ian os eilu és p incipalmen e compues as de una oodžių ana omía e minos. Jų miemb os di ie en a iškąja y eme iškąja gimine. 14 Plg. gy aplaukiai (lo . lanugo) ME I 294. 122 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniai ana omijos e minos a ian es | XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje 5. Scučiaus a ios ilas componen mono e das y compues os é minos de ana omía, que en di e en es (o incluso en la misma) dicciona ios p esen ados o mas uni asci as y plu ali as (usualmen e compues os e minos a ía el núme o de algun un cue poem). 6. Galūnių a ian ų eilu ės cons a de mono e odžiai y sudė inių ana omijos e minų a ijuja mono e odžiai e mininai o sudė inių e minų dėmenys con ski ingas de la misma giminės galūnėmis. Se dis inguen a iškosios y mo e iškosios giminės galūnių a ian es. 6.1. P e alece a iškosios giminės ienaskai os galūnių a ian es. Konku uojančių galūnių -is y -ys, -as y -‘s (su umpėjusi galūnė, išk i us balsiui a), -as y -is, -is y -us, -us y -as, -is, -ys y -ÿs, -as, -is y -ys, -ys y -(i)us, -is, -ys, -ÿs y -as de las a ian es encon os has a ein e doscien as ilu ės. Es as giminés múl iplesiskai os galūnių -ai y -(i)ei, -ei y -iei a ian es as os sólo dos líneasu és. 6.2. Ma e iškosios giminės ienaskai os galūnių a ian ų, compa ado con y iškosios giminės, en dicciona ios encon ado ela i amen e pocos sólo cincoos eilu ės. Šių eilučių miemb os di e encia galūnėmis -a y -ẽ, -e, -ẽ y -ė, -e, -ẽ y -ia, -e, -ẽ, -ė y -is. 7. En los dicodyns p incipalmen e encon ados mez iųjų a ian os, excep o núme ous a ian os ipo a él asignados a ian es son g ynieji. Giminés y galūnių a ian es, además de p incipales di e encias mo ologicas, iene conside ables di e encias secunda ias one icas y o og a icas . Miemb os de Va ian ų eilučių suelen di e encia simples oces y oces con acū o, g a io y dis in a o ma ci kum lekso ( ies inio o lauž inio) diak i iniais signos, con los cuales señalamien o c učiuo as skiemuo o cie a o ma de linksnių. De los más ca ac e ingsios di e encials p iebalsios menė ini a ian es compi iendo con p ús ilas y dobles p iebalsias (much ecuen emen e dobubinami p iebalsia d, g, k, l, n, , , s), ambién con di e en es esc i men džimi ma cimu balsiu y (y/), d ibalsiu uo (ů) y p iebalsÿ l (l/ł), š (ß/śs), č (ćc), ž () y (dd/). 8. O odynos mo ologicos e minos de ana omía a ian es apa ece in lui u ie on lingübinia y no e bbinia ac o es. De los úl imos, sin duda, menciona la in luencia de di e en es okiečių y polkų lenguas o a o ios (es o e iden emen e is o g e inan é minos de ana omía de DL y ML palab asynų). Impo an e papel enda i aya lengua y in es igados ocynos au o es de pi m akos así como amžininkų aš am. Žmonėse y ašy iniuose šal iniuose a o i di e en es o mas de la misma palab a podían se pe idas XVIIXVIII a. DL y ML palab asynininkų. Po o a pa e, nomes ina y indi idualios e minos de ana omía a ios así co ek ū os posibilidad de e o es. 123Te minología | 2012 | 19 PaGRINDINIaI ŠaL INIaI B Jakúbas B odo skis. Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h anico=Ge manic m: manusc í imo XVIII siglo diccionynas: documen a io lanzamien o con aksimile, pe ašu y palab as egis u pa engė Vincen as D o inas /. Vilnius: Li uų kalbos ins i u o, 2009. III omas. C Cla is Ge manicoLi h ana. Manusc ip inis del siglo XVII okiečiųlie u ių lenguas dicciona . Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edikla, 19951997. IIV omas. H Vocab la i m li h anicoge manic m, e ge manicoli h anic m [...] on F iede ich Wilhelm Haack. Halle, 1730. Lex Lexicon Li huanicum: manusc i inis XVIII a. okiečiųlie u ių lenguas dicciona . Vilnius: Mokslas, 1987. MŽ Li auisch=deu sches und Deu sch=li auisches W e =Buch, [...] on Ch is ian Go lieb Mielcke, Can o in Pillckallen. Knigsbe g, 1800. R Li auisch=Deu sches und Deu sch=Li auisches Lexicon, [...] on Philipp Ruhig. Knigsbe g, 1747. SD Ši ydas K. Dic iona ium ium lingua um: el p ime dicciona io de la lengua Li uania. Vilnius: Mokslas, 1979. PaGaINIaI XaL INIaI LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 19412002), a ian e elec ónico. Vilnius: Li u ians idioma ins i u o, 2005. www.lkz.l . MedŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. Medicinos e minos diccionas, Vilnius: Mokslas. 1991: ME Medicinos enciklopedia I, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų leidykla. LITERATŪRA Anuse ičienė O. V., Cibas P., Lilienė L. 2002: Žmogausana omijai  iziologija, Kaunas: Linos pasaulis. Česnys G. 2002: Lie u iško ana omijos a dyno is o ijos me menys. – Te minologija 9, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 55–65. Miliūnai ė R. 2009: Daba inėslie u iųkalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi ke ičienė A. 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11, Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 119–144. Palionis J. 1967: Lie u iųli e a ū inėkalbaXVI–XVIIa., Vilnius: Min is. Palionis J. 1995: Lie u ių ašomosioskalbosis o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u iųkalbosžodyne. – Te minologija 15, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 111–130. Šinkūnas M. 2010: XVI–XVIIamžiausMažosiosLie u os aš ųakcen og a ija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Z. 1984: Lie u iųkalbosis o ija3:Senųjų aš ųkalba, Vilnius: Mokslas. Župe ka K. 1983: Lie u iųkalboss ilis ika, Vilnius: Mokslas. Авербух К. Я. 2003: Терминологическая вариантность. – В. А. Татаринов. Историяотечественного терминоведения.Т.3:Аспектыиотраслитерминологическихисследований(1973–1993).Хрестома- тия, Москва: Московский Лицей. Ахманова О. С. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва: КомКнига. Бабанова С. Ю. 1994: Вариантность терминов в научном языке. – Терминоведение. Выпуск 1, Москва: Московский Лицей. Граудина Л. К. 2003: Варианты языковых единиц. – Культурарусскойречи.Энциклопедический словарь-справочник, Москва: Флинт, Наука. Лейчик В. М. 1994: Обоснование структуры термина как языкового знака понятия. – Терминоведение. Выпуск 2, Москва: Московский Лицей. Марузо Ж. 2004: Словарьлингвистическихтерминов, Москва: Едиториал УРСС. Сложеникина Ю. В. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Самара: СГПУ. Татаринов В. А. 1996: Теориятерминоведения1:Теориятермина:Историяисовременноесостояние, Москва: Московский Лицей. Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniai ana omijos e minų a ian ai MORPHOLOGAL VaRIaN S OF | XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje aNATOMY TERMS IN LITHUaNIaN LEXICOGRAPHY 1718 H CENTURIES 124 The a icle p o ides he linguis ic desc ip ion o mo phological a ian s o ana omy e ms, hei ypes and sub ypes and gi es a b ie o e iew o he easons o such a ia ion in he main gene al ansla ion dic iona ies (mos ly bilingual Ge manLi huanian and Li huanianGe man) o Li huania o 1718 h cen u y Majo and Mino . Th ee ypes o mo phological a ian s (o gende , numbe and ending) ha e been ound in he esea ched dic iona ies. The majo i y o mo phological a ian s a e onewo d e ms; a ian s o complex e ms a e a e he e a e some a ia ions o hei gene ic o speci ic elemen s. The gende a ian s a e ei he masculine o eminine (Kaukolas/Kaukolẽ/Kaukolė ‘skull, Wůkas/Wokas/Wókas/Wokà ‘eyelid). The numbe a ian s in he same o in di e en dic iona ies ha e ei he singula o plu al o m (Kélis/Kélei ‘knee, Sana ys/Sana is/Sana ei ‘join ). The ending a ian s ha e di e en eminine endings o di e en masculine endings. Va ian s o masculine singula endings p e ail. Wo ds ending in -is/-ys (Akkies Pawiddulis/Akiês Pawiddulys ‘eyeball, skilwis/Skilwys ‘s omach) o -as/-‘s (Maasis Pi ß asmaassisPi s ‘s ‘li le inge , ywa as/ywá as/ywa ‘s/ywá as/ywa as ‘womb) comp enden he bigges g oups. The e we e only one o wo o he ending a ian s ound. Feminine singula endings a e qui e in equen . Such a ian s di e in endings -e/-ẽ/-é (Seiłe/SeileSéilė/Séile/ilẽẽ/Séilẽ ‘sali a), -e/-ẽia (Kiauße/Kiause/Kiáuße/Kiáußẽia/Kiaußia ‘skull), -a/-e/-ẽsla (Gÿwÿ=GÿGwggÿslegsle=Gysla e y), -e/-/-BluneBnBlunBlunBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluBluSBluSSS. Nex o he main mo phological di e ences gende and ending a ian s ha e qui e a lo o seconda y phone ic and o hog aphic di e ences. Va ian s di e in simple owels and owels wi h a ious diac i ic ma ks, simple consonan s and double consonan s o consonan s ma ked using di e en cha ac e s l (llł), š (ß/ś/s), č (ć/c), ž (/), dž (dd), e c. Va iabili y is one o he mos common ea u es o his o ical e minology o cine – lines consis ing o wo o en a ian s o ana omy e ms naming he same con- medicep , bu ha ing di e en mo phological, phone ic and o hog aphical o m we e ound in he esea ched ma e ial. The e we e bo h linguis ic and non-linguis ic ac o s in luencing he occu ence o mo phological a ian s o ana omy e ms in dic iona ies. One o he mos ob ious non-linguis ic ac o s was he in luence o he o hog aphy o he Ge man and he Polish languages. Li ing language as well as w i ings o he p edecesso s and con empo a ies o he au ho s o he esea ched dic iona ies also played an impo an ole. Lexicog aphe s o he 1718 h cen u y Li huania Majo and Li huania Mino could ha e aken di e en o ms o he same wo ds used by he people and in he w i en sou ces. The possibili y o he au ho s own a ian s o he ana omy e ms o p oo eading mis akes could no be excluded ei he . Recibió 2012-11-19 Palmi a Zemle ičiū ė Ins i u o de lenguas Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. poš a [email p o ec ed]