Morfologiniai anatomijos terminų variantai XVII–XVIII a. lietuvių leksikografijoje

105Terminologija | 2012 | 19 Morfologiniai anatomijos terminų variantai XVII–XVIII a. lietuvių leksikografijoje PALMIRA ZEMLEvIčIūTė Lietuviųkalbosinstitutas ESMINIaI ŽODŽIaI: medicina, anatomijos terminas, variantas, morfologinis variantas, žodynas ĮVADINĖS PASTABOS Su medicina susijusių žodžių ir žodžių junginių galima rasti jau pirmuosiuose lietuvių rašytiniuose šaltiniuose – bendruosiuose verčiamuosiuose dvikalbiuose (dažniausiai vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų) žodynuose, turėjusiuose didelę reikšmę ne tik lietuvių rašomosios kalbos ir leksikografijos raidai, bet ir lietuviškos medicinos terminijos kūrimuisi. Šviesios atminties Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas profesorius Gintautas Jurgis Česnys (1940–2009), tyrinėjęs lietuviško anatomijos vardyno istoriją, jo ištakomis laiko Konstantino Sirvydo trikalbį (lenkų–lotynų–lietuvių) žodyną, kurio nemaža dalis žodžių yra tapę anatomijos terminais ir tebevartojami iki šiol, pavyzdžiui, alkūnė,burna,galva,gomurys, kaklas,kepenys,kirkšnis,momuo,pakaušis,pirštas,ranka,smakras,smegenys, širdisir kt. (Česnys 2002: 56). Šiuos ir kitus pagrindines kūno dalis ir organus, taip pat jų gaminamus skysčius įvardijančius žodžius rasime ir vėlesniuose jau Mažojoje Lietuvoje parašytuose žodynuose. Taigi straipsnio šaltiniai yra šie XVII–XVIII a. Didžiosios ir Mažosios Lietuvos (toliau – DL ir ML) žodynai: Dictionariumtriumlinguarum,In usumStudiosaeIuventus,Avctore[…]ConstantinoSzyrwid (toliau – SD), ClavisGermanico–Lithvana(toliau – C),LexiconLithuanicum(toliau – Lex), LexiconGermanico=LithvanicvmetLithvanico=Germanicvm,darinnen[...] vonIacoboBrodowskij,PraecentoreTrempensi (toliau – B),Vocabvlarivm litthvanico–germanicvm,etgermanico–litthvanicvm[...]vonFriederichWilhelmHaack (toliau – H),Littauiſch=DeutſchesundDeutſch=Littauiſches Lexicon,[...]vonPhilippRuhig (toliau – R),Littauiſch=deutſchesund Deutſch=littauiſchesWrter=Buch,[...]vonChriſtianGotliebMielcke,CantorinPillckallen(toliau – MŽ). 106 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniaianatomijosterminųvariantai | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje Straipsnio objektu pasirinkta viena medicinos terminų semantinė mikrosistema – anatomijos terminai. Iš minėtų leksikografinių šaltinių rinkti iki šių dienų vartosenoje išlikę (t. y. medicinos terminais tapę) ir nebevartojami žmogaus anatomijos sąvokas (kūno dalis, organus ir jų gaminamus skysčius) įvardijantys žodžiai ir žodžių junginiai. Nagrinėjama viena terminų variantų rūšis – morfologiniai variantai. Jie sugrupuoti į tą pačią sąvoką įvardijančių terminų variantų eilutes (iš viso 58 eilutės ir 216 skirtingų variantų). Siekiama aprašyti XVII–XVIII a. DL ir ML žodynų morfologinius anatomijos terminų variantus, nustatyti jų tipus ir potipius, bent kiek pasiaiškinti terminų varijavimo priežastis ir parodyti jų raidą. Keletas žodžių pasakytina dėl kai kurių terminologijos sąvokų. Straipsnyje pasirinktas vartoti varianto1 terminas. Čia remiamasi tradicine jo samprata – variantu laikomas tos pačios reikšmės, bet skirtingos raiškos vienažodis arba sudėtinis terminas. Nagrinėjamam terminų variantų tipui ir jo potipiams pavadinti taip pat tradiciškai vartojami morfologinių(giminės,skaičiaus,galūnių)variantųterminai. Paprastai kalbotyros ir terminologijos literatūroje variantais laikomi tokie kalbos vienetai, kurie skiriasi kokiu nors vienu požymiu, kuriuo remiantis jie skirstomi į atskiras rūšis. Tačiau tiriama medžiaga parodė, kad tokių grynųjų variantų esama labai nedaug. Didžioji dalis žodynų anatomijos terminų skiriasi bent dviem, o kartais ir daugiau požymių2. Todėl straipsnyje dar vartojami terminai gryniejivariantai, mišriejivariantai. Terminu gryniejivariantai vadinami terminai, kurie, kaip jau buvo minėta, skiriasi tik vienu (kalbamu atveju – morfologiniu) požymiu, o terminu mišriejivariantai įvardijami terminai, besiskiriantys dviem ar daugiau požymių. Tokiu atveju skiriamasis morfologinis požymis laikomas pagrindiniu, o skiriamieji fonetiniai ir ortografiniai – šalutiniais požymiais. Dviejų ir daugiau tą pačią sąvoką įvardijančių variantų grupė vadinama variantųeilute (plg. sinonimųeilutė). 1 Varianto sąvoka terminologijoje gana išsamiai aptarta Astos Mitkevičienės straipsnyje (žr. Mitkevičienė 2004), todėl šiame darbe nesileidžiama į detalesnes teorines svarstybas, apsiribojama nurodant autorės poziciją ir literatūrą šiuo klausimu. 2 Dėl šios priežasties skirstyti anatomijos terminų variantus į atskiras rūšis yra gana kebloka, mat variantų, kurie priklausytų tik vienai kuriai nors rūšiai, labai rẽta – tie patys variantai gali būti priskiriami skirtingoms rūšims. Todėl šiame darbe variantų skirstymo pamatu pasirinkti skiriamieji morfologiniai anatomijos terminų variantų požymiai. 107Terminologija | 2012 | 19 Variantiškumas3 būdinga ne tik kalbos, bet ir mokslo, technikos ir meno srities terminijos (istorinės ar dabartinės) savybė. Tačiau bene ryškiausiai jis matyti ankstyvuosiuose rašytiniuose tekstuose, kuomet rašomoji kalba dar tik buvo kuriama. Taigi visiškai suprantama skirtingų to paties žodžio pavidalų gausa ne tik atskirų, bet neretai ir to paties autoriaus raštuose. Galima daryti prielaidą, kad tiriant kurios nors srities terminijos ištakas, variantai padeda atskleisti terminų raidą, jų atrankos ir vartosenos polinkius. morFologiniAi VAriAntAi Šiame darbe morfologiniais laikomi žodžių formų darybiniai ir kaitybiniai variantai (žr. Župerka 1983: 28, Miliūnaitė 2009: 143, 172, plg. Ахманова 2005: 71). Kalbamuose žodynuose rasta trijų tipų – giminės, skaičiaus ir galūnių – morfologinių variantų. Dažniausiai morfologiniai variantai yra vienažodžiai anatomijos terminai, sudėtinių terminų pasitaikė tik keli – jų variantiški yra gimininiai arba rūšiniai dėmenys. 1. GIMINĖS VARIANTAI Šiam morfologinių variantų tipui priskiriamos daugiausia vienažodžių anatomijos terminų eilutės (iš viso 17 eilučių ir 78 skirtingi variantai), kurias sudarantys terminai skiriasi gimine – vienas (vieni) variantų eilutės narys (nariai) yra moteriškosios, kitas (kiti) – vyriškosios giminės: Alkūnė 4 (lot. cubitus) – Ałkune5, lenk. Lokieć / cʒłonekrektod prʒegubuádodłoni, lot. Cubitus,vlna,lacertus SD 2536 / Alkune, vok. Ellenbogen B I 406747 / Elkune, vok. Arm B I 11922, Elkune, vok. Ellen3 Apie jį parašyta nemažai teorinių darbų (straipsnių ir knygų) (plačiau žr. Miliūnaitė 2009, Авербух 2003, Ахманова 2005, Бабанова 1994, Граудина 2003, Лейчик 1994, Марузо 2004, Сложеникина 2005, Татаринов 1996 ir kt.). Lietuvių ir rusų autorių teorinėmis įžvalgomis terminų varijavimo klausimu rėmėsi lietuvių terminologai, nagrinėdami konkrečių mokslo sričių (literatūros, statybos) terminų mikrosistemas (žr. Mitkevičienė 2004, Stunžinas 2008). 4 Dabartinės anatomijos nomenklatūros terminas (žr. MedŽ). 5 Straipsnyje anatomijos terminai pateikiami originalo rašmenimis ir pagal abėcėlę. Variantų eilutės nariai dėstomi chronologiškai, t. y. atsižvelgiant į žodyno, iš kurio paimtas terminas, parašymo datą. Po termino duodami kitų kalbų – lenkų ir lotynų (K. Sirvydo žodyno) bei vokiečių – atitikmenys, šaltinio sutrumpinimas (jis pateikiamas toks, koks yra Lietuviųkalbosžodyne) ir puslapis. Skirtingi terminų variantai rašomi pusjuodėmis raidėmis. 6 Originalo puslapis. 7 Originalo puslapis ir eilutė. 108 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniaianatomijosterminųvariantai | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje begen C I 5118, Elkune, vok. Ellenbog[en] Lex 309 / Élkúne, vok. Arm B i 11921 / Elkuns, vok. Ellenbogen B I 40647 / Alkunẽ, vok. Arm,das untereTheil rvl 31, Alkunẽ, vok. derEllnbogen MŽlv 4, Alkunẽ, vok. Arm, deruntereTheil MŽvl 41, Alkunẽ, vok. derEllbogen MŽlv 66 / Elkunẽ, vok. derEllbogen MŽlv 66 / Elkúnas, vok. Elbogen C I 553 / Alkúnas, vok. Elbogen C I 553. LKŽe duomenimis, moteriškosios giminės variantas Elkune / Élkúne / Elkunẽ ~ elkūnė10 vartojamas gyvojoje kalboje (Grž) ir Rytų Prūsijos raštuose, o vyriškosios giminės varianto Elkúnas~ elkūnas pirminis šaltinis nurodytas Clavio žodynas. Beje, pastarajame žodyne duodamas ir variantas su šaknies balsiu a – Alkúnas~ alkūnas, kuris LKŽe pateiktas tik kaip šio šaltinio žodis. Antakis (lot. supercilium) – Ant-Akkis, vok. Augenbrauen C I 180 / Antakẽ, vok. Augenbrahue rvl 40, MŽvl 54; Antakkei, vok. Augen Brauen B I 1566 / Antakẽs, vok. dieAugen=Brauen MŽlv 2. LKŽe moteriškosios giminės variantų Antakẽ~ antakė,Antakẽs~ antakėspirminis šaltinis nurodytas P. Ruigio žodynas, kuriame, be pagrindinės, „antakių“, reikšmės, šis žodis vartotas ir „akies vokų“ reikšme. K. G. Milkus savo žodyne taip pat vartojo šias formas, tam galėjo turėti įtakos jo pirmtako, P. Ruigio, žodynas. Blakstiena (lot. cilium) – Blakſtenai, vok. Augenbrauen C I 180, Blakſtenai, vok. AugenBrauen B I 1566, Blakſtenai, vok. AugenHaar B I 15629, Blakſtenai, vok. AugenWimpern B I 1572, Blakſtenai, vok. dieWimpern rlv 16, Blakſtenai, vok. Augen=Wimpern MŽlv 28 / Blakſtẽnai, vok. WimpernderAugen MŽvl 542 / Blakſtenos, vok. WimpernderAugen MŽvl 542. Vieni iš akies priedinių organų daugelyje ML žodynų (išskyrus K. G. Milkaus žodyną, kuriame ši sąvoka įvardyta moteriškosios giminės terminu) vadinami vyriškosios giminės terminu Blakſtenai/Blakſtẽnai~ blakstienai. LKŽe nurodoma, kad šis žodis yra vartojamas gyvojoje kalboje (Kp, Gs) ir raštuose (R, J). Blauzda (lot. crus) – Błauʒda, lenk. Goleń, lot. Crus,Tibia SD 170, Błauʒda, lenk. Lyſtmieśińty/pega, lot. Sura SD 258 / Blauʒda, vok. Bein C I 268, Blauʒda, vok. Waden C IV 891, Lex 435, Blauʒda, vok. Bein propede B I 21048, Blauʒda, vok. Lenden B II 86647, Blauʒda, vok. Wade B I 51424, Blauʒda, vok. Schienbein B I 51424, Blauʒda, vok. die 8 Originalo puslapis. 9 Originalo puslapis. 10 Po tildės ženklo (~) pateikiamas dabartiniais rašmenimis perrašytas terminas. 109Terminologija | 2012 | 19 WadeamFuß rlv 16, MŽlv 28 / Blauʒdà, vok. Schenkel rvl 305, MŽvl 409, Blauʒdà, vok. Wade MŽvl 525 / Blauʒdas, vok. Beinſchiene B I 21116. LKŽe duomenimis, vyriškosios giminės variantas Blauʒdas ~blauzdas fiksuotas tik rašytiniuose šaltiniuose (I.Simon, Ch). Delnas (lot. metacarpus) – Dełnas, lenk. Dłońſpodnia, lot. Vola manus SD 144 / Delwas, vok. holeHand Lex 50a / Délna, vok. x hole Hand B II 62735 / Delna, vok. dieflacheHandinwendigMŽlv 47. Moteriškosios giminės variantas Délna/Delna ~delna, kaip matyti iš LKŽe pateiktų iliustracinių pavyzdžių, vartojamas gyvojoje kalboje (Skr, Vvr, Plt, Tl) ir raštuose (J, K, R, Žem, I, I.Simon, MŽ). LexiconLithuanicum žodis Delwas~delvasgali būti korektūros klaida (žr. Lex 1987: 495). Juosmuo, strėnos (lot. lumbus); pašonės sritis (lot.regio hypochondriaca) – ſłepſna, lenk. Slabiʒna, lot. Hypochondrion SD 506 / Slepſnas, vok. Lenden C II 1191. Moteriškosios giminės ſłepſna/Slepſna ~slėpsnair vyriškosios giminės Slepſnas ~slėpsnasžodynuose vartotas keliomis – lumbus irregiohypochondriaca– reikšmėmis. Dabartinėje anatomijos nomenklatūroje įsigalėjęs moteriškosios giminės terminas slėpsna, o LKŽe vyriškosios giminės varianto Slepſnas ~slėpsnaspateikia tik rašytinius vartosenos šaltinius (N, NdŽ). Kaukolė (lot. cranium) – Kaukolas, vok. Schedel C III 404, Rvl 304, MŽvl 407, Kaukolas, vok. ScheiteldesHauptes rvl 305, MŽvl 408, Kaukolas, vok. dieHirnſchdel MŽlv 111 / Kaukolẽ, vok. dieHirnſchdelMŽlv 111, Kaukolẽ, vok. ScheiteldesHauptes MŽvl 408 / Kaukolė, vok. Scheitel desHauptes rvl 305. LKŽe duomenimis, vieną iš pagrindinių osteologijos sąvokų įvardijantis vyriškosios giminės variantas Kaukolas ~kaukolasfiksuotas tik rašytiniuose šaltiniuose (K.Būg, J, BzBk, R, MŽ, BtMr). Kulnas (lot. calx) – Kułnas, lenk. Koſtká/nogicʒeść, lot. Talus Sd 222 / Kulnis, vok. FerſenvidVerſen B I 46535, Kulnis, vok. Heße B II 69331, Kulnis, vok. Ferſe C II 652, MŽvl 182, Kulnis, vok. HackeamFuß C II 829, MŽvl 249, Kulnis, vok. Verſen C IV 711, Kulnis, vok. Ferſen Lex 35a,Kulnis, vok. Hacke Lex 45, Kulnis, vok. dieHackeoderFerſeamFuß rlv 70, Kulnis, vok. dieHacke,FerſeamFuß MŽlv 135 / Kulns, vok. Ferſe rvl 138. Kaip matyti iš pateiktų variantų pavyzdžių, dabartiniame anatomijos vardyne įsigalėjęs terminas kulnas vartotas tik K. Sirvydo. ML žodynų autoriai vartojo moteriškosios giminės variantą Kulnis/Kulns ~kulnis. LKŽe duodama šios apatinės galūnės dalies pavadinimo vartosenos pavyzdžių iš gyvosios kalbos (Grš, Vlkv, Šll, Šv) ir raštų (V.Kudir, J.Balt, N, BsP, BB). 110 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniaianatomijosterminųvariantai | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje Nagas (lot. unguis) – naga, lenk. Páʒur, lot. Vuguis SD 386 / Nagga, vok. Hufe C II 978, Nagga, vok. Klau C II 1071 / Nagà, vok. Klaue rvl 225, MŽvl 300 / Nagas, lenk. Panogieć, lot. Vuguis,vuguiculus Sd 385–386, Nagas, lenk. Páʒur, lot. Vuguis SD 386, Nagas, vok. Hornan denFüßen Lex 51, Nagas, vok. Klaue Lex 54, Nagas, vok. derNagelan denFingern,oderamFuß MŽlv 177 / Nágas dicit[ur]dehominib[us], vok. Nagel Ungvis B II 93523, Nágas, vok. Nagel C III 112, Nágas, vok. ein NagelamFingeroderFuß,eineKlaue rlv 92, Nágas, vok. Klaue rvl 225, MŽvl 300, Nágas, vok. NagelanderHandoderFuß MŽvl 353 / Naggas, vok. einNagel,eineKlaue H lv 64. Rankų ir kojų pirštų galų nugarinius paviršius dengianti išgaubta suragėjusio epidermio plokštelė (Anusevičienė, Cibas, Lilienė 2002: 261) K. Sirvydo ir ML žodynuose vadinta abiejų giminių variantais – nagu ir naga. Nors, kaip rodo LKŽe duomenys, moteriškosios giminės variantas naga/Nagga/Nagà~naga plačiai vartojamas gyvojoje kalboje (ypač Aukštaičiuose) (Jrb, Ds, Ktk, Km, Kp, Švnč, KLt, Gs), o iš raštų pateiktas tik SD. Pakaušis (lot. occiput) – Pakaußis, lenk. Tyłgłowy, lot. Occiput, occipitium SD 548, Pakaußis, vok. HinterHaupt Lex 50, Pakaußis, vok. Nacken rvl 264 / Pakáußis, vok. Nacke C III 112, Lex 63a, Pakáußis, vok. Hauptshintertheil rvl 193, MŽvl 256, Pakáußis, vok. dasGenick MŽlv 112, Pakáußis, vok. Hintertheil desKopfes,dasGenick MŽvl 272 / Pakauſʒis, vok. Genick B II 55122, Pakauſʒis, vok. Hintertheildes[Haupts] B II 64316, Pakauſʒis, vok. Nacke B II 93438 / Pakáùßis, vok. dasGenick rlv 57 / Pakauße, vok. Genick C II 717. Anatomijos terminu netapęs moteriškosios giminės variantas Pakauße ~pakaušėLKŽe pateiktas iš Dieveniškių (Šalčininkų r.) ir rašytinių šaltinių (C, N, LB). Pasmakrė (lot. regiomentalis) – Paſmakris, vok. Kropf MŽlv 188 / Paſmakre, vok. KinnBart B II 78351. LKŽe vyriškosios giminės varianto Paſmakris ~pasmakrysvartosenos pavyzdžių pateikta iš gyvosios kalbos (Vb, Kp, Vdk) ir raštų (R, J). Pėda (lot. pes) – Pėda, vok. Fuſſ=Stapffe C II 757, Pėda, vok. der Fußſtapffen Hlv 94, Pėda, vok. Fußſtapf Hvl 177 / Pẽda, vok. derFußſtapfe rlv 104, MŽlv 193 / Pẽdas, vok. 2. einFußſtapfe r lv 104, Pẽdas, vok. eineGarbe,einFußtapfen MŽlv 193. Kaip nurodoma LKŽe, vyriškosios giminės variantas Pẽdas ~pėdas„pėdos“ reikšme vartojamas gyvojoje kalboje (Pn, Grž) ir raštuose (V.Krėv, NdŽ). 111Terminologija | 2012 | 19 Prieširdis (lot. atrium) – Prißirdis, vok. Hertʒ=Grube C II 912, Prißirdis, vok. Herʒgrube rvl 202, MŽvl 268 / Prieſʒirdis, vok. Hertʒens Grüblein B II 69234, Prieſʒirdis, vok. Bruſtbeeren des Menſch[en] B I 29634 / Pryßirdis, vok. Bruſt rvl 86, MŽvl 113, Pryßirdis, vok. dieBruſt MŽlv 276 / Prißirde, vok. Hertz Grube Lex 48a / Priſʒirde, vok. Bruſtbeeren des Menſch[en] B I 29634 / Pryßirdẽ, vok. Bruſt r vl 86, MŽvl 113. Įdomu pastebėti, kad dabartinėje anatomijos nomenklatūroje prigijęs žmogaus širdies kamerą atriumįvardijantis terminas prieširdis šia reikšme jau vartotas labai seniai – XVII–XVIII a. ML žodynuose. Nors dar būta ir moteriškosios giminės varianto Prißirde / Priſʒirde/ Pryßirdẽ ~prieširdė, kuris, be minėto vyriškosios giminės varianto, rastas J. Brodovskio, P. Ruigio ir K. G. Milkaus žodynuose. Kaip rodo LKŽe duomenys, žodis prieširdė fiksuotas gyvojoje kalboje (Sdk) ir raštuose (Š). Šlapimo pūslė (lot. vesicaurinaria(masculina)) – Myeklis, vok. MannlichGlied C III 14 / Myéklis, vok. Harm=Rhr C II 849 / Myʒeklis, vok. HarnRöhre Lex 46,Myʒeklis, vok. Peſenck Lex 67 / Mÿéklis, vok. [Harn]Röhre B I 63626 / Mÿeklis, vok. MännlichGlied B II 89743 / Miékle veſica, vok. Blaſe,HarnblaſeinMenſch[en] B I 26616 / Myéklẽ, vok. dasHarnglied rlv 88, Myéklẽ, vok. Harnblaſe MŽvl 253, Myéklẽ, vok. WaſſerblaſeeinesMenſchenMŽvl 529. LKŽe žodis Myeklis/Myéklis/ Myʒeklis/Mÿéklis/Mÿeklis ~myžeklis „vyrų šlapimo pūslės“ reikšmės neturi, o moteriškosios giminės variantas Miékle/Myéklẽ~myžeklė pateiktas „šlapimo pūslės“ reikšme, šio žodžio šaltiniai – P. Ruigio ir F. Kuršaičio žodynai. Vokas (lot. palpebra) – Wůkas, vok. einAugenlied rlv 182 / Wokas, vok. einAugenliedMŽlv 333 / Wókas, vok. Augenbrahue MŽvl 54 / Wokà, vok. einAugenlied MŽlv 333. LKŽe duomenimis, moteriškosios giminės variantu Wokà ~vokaįvardyto vieno iš priedinių akies organų vartosenos šaltinių daugiausia nurodyti ML raštai (R, MŽ, N, [K]) ir tik vienas gyvosios kalbos (Pt) iliustracinis pavyzdys. Žarna (lot. intestinum) – Ʒarnai, vok. Eingeweÿde B I 39242 / árnos, vok. Gedrm rvl 161 / arnos, vok. Gedrm MŽvl 213. Vyriškosios giminės variantas Ʒarnai ~žarnaiLKŽe išvis nefiksuotas. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, be pagrindinės morfologinės skirtybės anatomijos terminų variantai turi nemažai kitokių – fonetinių ir or- 112 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniaianatomijosterminųvariantai | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje tografinių11 – skirtumų. Variantų eilučių nariai dažniausiai skiriasi paprastaisiais balsiais ir dvibalsiais bei balsiais ir dvibalsiais su įvairiais diakritiniais ženklais (à,á,é,ẽ,,ó,ú,û;iê), kuriais žymimas kirčiuotas skiemuo ar tam tikros linksnių formos12. Taip pat varijavo balsio y ir priebalsių l, š, ž rašyba – jie žymėti ÿ,ł,ß,ſʒ,,ʒ rašmenimis. Be to, būdingi dviejų vienodų priebalsių (šiuo atveju k ir g) junginiai. Pasitaikė viena sudėtinių anatomijos terminų variantų eilutė, kurią sudarančių variantų įvairuoja gimininiai terminai. Vieną iš akies priedinių organų įvardijantis terminas turi ir jau minėtų fonetinių ir ortografinių skirtumų: Vokas (lot. palpebra) – Akkies Wokas, vok. Augenlied C I 180 / Akkiės=Wokas, vok. Augenlied Hvl 157 / Akkiês-Wokas, vok. ein Augenlied Hlv 1 / Akiês Wokas, vok. einAugenlied MŽlv 333 / Akiês Woka, vok. einAugenlied MŽlv 333; Akkiu Wókas, vok. AugenBru B I 1568 / Akiû Wokà, vok. Augenlied rvl 41, MŽvl 54; Akkiu Wokai, vok. AugenLieder Lex 10 / Akkiu Wókai, vok. Augen Lieder B I 15627; Akiês Wókos, vok. dasAugenlied rlv 4. Skyrium minėtini terminais netapę kai kurie vyriškosios ir moteriškosios giminės žodžiai. Remiantis LKŽe duomenimis, dauguma jų, pavyzdžiui, elkūnė„alkūnė“,blakstienai„blakstienos“,delna „delnas“,kulnis „kulnas“, naga„nagas“,pakaušė„pakaušis“,pasmakrys „pasmakrė“,pėdas„pėda“, prieširdė „prieširdis“,voka „vokas“, vartoti gyvojoje kalboje, išskyrus antakė (K, R),blauzdas(I.Simon, Ch),kaukolas (K. Būg, J, BzBk, R, MŽ, BtMr) ir myžeklė(R, K), kurie pateikti tik kaip rašytinių šaltinių (dažniausiai ML) žodžiai. Taigi, galima sakyti, kad tiriamo laikotarpio žodynuose skirtingų giminių variantams atsirasti įtakos galėjo turėti tiek gyvosios kalbos, tiek ir ankstesnių raštų vyriškosios ir moteriškosios giminės žodžiai, pavadinantys tą pačią kūno dalį ar organą. 11 Fonetinių ir ortografinių balsių ir priebalsių skirtumų atsiradimą bus nulėmę tiek kalbiniai, tiek nekalbiniai veiksniai. Pirma, kalbamas laikotarpis yra pradinis lietuvių rašomosios kalbos kūrimosi metas, kai rašyba labai įvairavo (tie patys balsiai ir priebalsiai skirtingų autorių buvo skirtingai fonetiškai įforminami), nebuvo bent kokių tvirtesnių jos principų. Ji DL ir ML patyrė skirtingų – vokiečių ir lenkų – kalbų įtaką. Kita vertus, lietuvių rašomosios kalbos tyrinėtojai (žr. Palionis 1967, 1995; Zinkevičius 1984) pažymi, kad autoriai rašė kas kaip išmanė arba nusižiūrėję į savo pirmtakų ar amžininkų raštus, kai kurie variantai galėtų būti laikomi korektūros klaidomis. 12 Plačiau apie ML senųjų lietuviškų raštų kirčio žymėjimą žr. Šinkūnas 2010. 113Terminologija | 2012 | 19 2. SKAIČIAUS VARIANTAI Šiam terminų variantų tipui priskiriami tokie vienažodžiai ir sudėtiniai anatomijos terminai (iš viso 11 eilučių ir 27 skirtingi variantai), kurie skirtinguose (arba ir tame pačiame) žodynuose pateikti vienaskaitos ir daugiskaitos formomis (paprastai sudėtinių terminų varijuoja vieno kurio nors dėmens skaičius), be to, reikia pažymėti, kad aptariamo tipo rasta tik grynųjų variantų: Antakis (lot. supercilium) – Ant-Akkis, vok. Augenbrauen C I 180 / Antakkiei, vok. Wienbrauen C IV 980 / Antakkiey, vok. WienBrauen Lex 106 / Antakkei, vok. Augen Brauen B I 1566; Antakẽ, vok. Augenbrahue rvl 40, MŽvl 54 / Antakẽs, vok. dieAugen=Brauen MŽlv 2; Ašara (lot. lacrima) – Aßara, lenk. Lʒá, lot. Lacryma SD 258, Aßara, vok. Thrnen C IV 583, Aßara, vok. eineThrne rlv 8, MŽvl 469, Aßara, vok. Ʒhre,Thrne MŽvl 550 / Aßaros, vok. Thränen Lex 87a, Aßaros, vok. dieThrnen Hlv 10; Blauzda (lot. crus) – Blauʒda, vok. Bein C I 268, Blauʒda, vok. Waden C IV 891, Lex 102a, Blauʒda, vok. Bein propede B I 21048, Blauʒda, vok. Lenden B II 86647, Blauʒda, vok. Wade B I 51424, Blauʒda, vok. Schienbein B I 51424, Blauʒda, vok. dieWadeamFuß rlv 16, MŽlv 28 / Blauʒdos, vok. dieBeine Hlv 18; Galvos plaukas (lot. capillus) – Galwôs Plaukas, vok. Haubt=Haar C II 860 / Galwôs Plaukai, vok. HauptHaar B II 61616; Kelis (lot. genu) – Kélis, vok. Knie C II 1086, B II 80518, Kélis, vok. Fuß,Knie B I 51422 / Kélei, vok. Knie C II 1086; Sąnarys (lot. articulatio) – Sanarys, vok. Gelencke C II 708 / Sanaris, vok. Gelencke Lex 40a, Sanaris, vok. GelenkamLeibe MŽvl 220 / Sanarei, vok. Gliedmaß B II 59037, Sanarei, vok. [Finger] xGelenck B I 47230; Smilkinys (lot. tempora) – Smilkinnys, vok. derSchlafamKopf MŽlv 250 / Smilkinnei, vok. Schlaff C III 432, Lex 75; Šlaunis (lot. femur) – Sʒlaunis, vok. Hufft Lex 51, Sʒlaunis, vok. Huft rvl 211, MŽvl 280 / Sʒlaunys, vok. beydeHſte rvl 211; Vokas (lot. palpebra) – Wókas, vok. Augenbrahne MŽvl 54 / Wókai, vok. AugenBrauen B I 1565; Žarna (lot. intestinum) – árna, vok. Darm rvl 96, MŽvl 126 / nom. pl. árnas, vok. Gekröß,Gedärm B II 5448. Rasta viena variantų pora Clavio ir K. G. Milkaus žodynuose, kurią sudarančių sudėtinių terminų abu dėmenys – gimininis ir rūšinis – ski- 120 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniaianatomijosterminųvariantai | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje pateiktas kaip rankraštinio (vadinamo A. Krauzės) vokiškai lietuviško XVII a. žodyno žodis, o gyvgyslės „arterijos, venos“ pirminis šaltinis nurodytas Fr. Kuršaičio 1883 m. žodynas. Rastos dvi variantų eilutės, kurias sudaro nariai su ketveriopai įformintomis galūnėmis: -e, -ẽ, -ė ir -is: Blužnis (lot. lien) – Błune, lenk. ſledioná/vſlodʒona, lot. Lien, ſplen SD 506, Blune, vok. Lunge B II 88637 / Blunė, vok. Lunge rvl 248 / Blunẽ, vok. Lunge MŽvl 331 / Blußnis, vok. Miltz Lex 61a, Blußnis, vok. Miltʒ C III 52, Bluʒnis, vok. Milʒ MŽvl 342 / Blunis, vok. Miltʒ B II 91418, Blunis, vok. dieMilʒ,auchdieLunge MŽlv 30 / Bluʒns, vok. Milʒ r vl 256. LKŽe variantas blužnė „blužnis“ pateiktas kaip SD žodis; Šlaunis (lot. coxa,femur) – Kulßis, lenk. Kirść/łopátkádolna, lot. Coxa,coxendix SD 201, Kulßis, vok. Hufft C II 978, Kulßis, vok. dieHffte Hlv 54 / Kulſʒis, vok. Knöchel B II 80551, Kulſʒis, vok. Hufft B II 72820 / Kulſʒe, vok. Hufft B II 72820 / Kulße, vok. Schenckel C III 412, Kulße, vok. HufftLex 51, Kulße, vok. Schenkel Lex 74a / Kulßẽ, vok. dieHuſte rlv 70, Kulßẽ, vok. Knchel rvl 228, Kulßẽ, vok. dieHfte MŽlv 135, Kulßẽ, vok. Huft MŽvl 280, Kulßẽ, vok. Knchel MŽvl 303, Kulßẽ, vok. Schenkel MŽvl 409 / Kulßė, vok. Huft rvl 211, Kulßė, vok. Schenkel rvl 305. LKŽe duomenimis, variantai kulšė ir kulšis turi kelias anatomines – „šlaunies“ ir „strėnų“ – reikšmes. Iš duotų pavyzdžių matyti, kad visi moteriškosios giminės vienaskaitos galūnių variantai yra mišrieji – variantų eilučių nariai skiriasi paprastaisiais balsiais ir dvibalsiais bei balsiais ir dvibalsiais su diakritiniais ženklais (á, é,ẽ,;éi,áu) ir balsį y bei priebalsius l,š, ž žyminčiais ÿ,ł,ß,ſʒ,,ʒ rašmenimis. Skyrium minėtina viena daugiskaitinių moteriškosios giminės galūnių -os ir -es variantų, įvardijančių centrinės nervų sistemos dalį, pora: Galvos smegenys (iki pailgųjų smegenų imtinai) (lot. encephalon) – Smagenos, vok. Gehirn C II 796, Lex 40,Smagenos, vok. Hirn Lex 50,B ii 71241, Smagenos, vok. March Lex 60a / Smagenes, vok. Marck B II 89826 / Smagines, vok. Hirn B II 71241, Smagines, vok. Marck B II 89825. LKŽe fiksuoti variantai smagenos ir smagenės, kurių pirmoji reikšmė yra anatominė – „centrinė nervų sistemos dalis, kurią sudaro nervų skaidulos ir ląstelės, esančios žmogaus kiauše ir stuburo kanale“. 121Terminologija | 2012 | 19 3.3. Vyriškosios giminės daugiskaitos galūnių variantai Kaip jau buvo minėta, paprastai žodynuose antraštiniai žodžiai pateikiami vienaskaitos forma. Kaip rodo anksčiau aptarti pavyzdžiai, šios formos anatomijos terminų yra daugiausia, tačiau pasitaiko ir daugiskaitos formų variantų. Jų rastos dvi eilutės. Konkuruoja galūnių -ai ir -(i) ei, -ei ir -iei variantai: -ai ir -(i)ei: Pūkeliai, plaukeliai 14 (lot. lanugo) – Gyw-Plaukai, vok. Milchhaar C III 56 / Gÿw=Plaukai, vok. MilchHaar B II 91342 / Gywplaukiei, vok. dieAugenbraunen rlv 46 / Gywplaukei, vok. dieAugenbraunen, dasMilchhaar MŽlv 92; -ei ir -iei: Petys (lot. acromion) – Péćiei, vok. dieSchultern rlv 106, Péćiei, vok. Schulter,Rcken rvl 318 / Pecʒei, vok. dieSchultern MŽlv 197. Šie variantai, kaip ir anksčiau aprašytieji, skiriasi paprastaisiais balsiais ir dvibalsiais bei balsiais ir dvibalsiais su diakritiniais ženklais (e/é;ai/ei), taip pat balsį y ir priebalsius č ir š žyminčiais ÿ,ć/cʒ, ß/ſʒ rašmenimis. IŠVADOS 1. Variantiškumas yra viena būdingiausių istorinės terminijos savybių. Ryškiausiai jis matyti pradinio rašomosios kalbos kūrimosi etapo rašytiniuose šaltiniuose, pasižyminčiuose skirtingų to paties žodžio pavidalų gausa ir įvairove ne tik atskirų, bet neretai ir to paties autoriaus raštuose. Šitai patvirtina tiriama XVII–XVIII a. leksikografinė medžiaga – tą pačią anatomijos sąvoką įvardijantys, tik skirtingai morfologiškai ir fonetiškai bei ortografiškai įforminti, terminų variantai sudaro nuo dviejų iki dešimties narių eilutes. 2. Su medicina susijusių žodžių ir žodžių junginių yra pirmuosiuose bendruosiuose verčiamuosiuose dvikalbiuose žodynuose, turėjusiuose didelę reikšmę lietuviškos medicinos, konkrečiai – anatomijos, terminijos kūrimuisi – nemaža jų dalis sudaro dabartinio anatomijos vardyno pamatą. 3. Tiriamuose žodynuose rasta trijų tipų morfologinių (giminės, skaičiaus, galūnių) variantų. Dažniausiai morfologiniai variantai yra vienažodžiai anatomijos terminai, sudėtinių terminų rẽta – jų varijuoja gimininiai arba rūšiniai dėmenys. 4. Giminės variantų eilutės daugiausia sudėtos iš vienažodžių anatomijos terminų. Jų nariai skiriasi vyriškąja ir moteriškąja gimine. 14 Plg. gyvaplaukiai (lot. lanugo) ME I 294. 122 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniaianatomijosterminųvariantai | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje 5. Skaičiaus variantų eilutes sudaro vienažodžiai ir sudėtiniai anatomijos terminai, kurie skirtinguose (arba ir tame pačiame) žodynuose pateikti vienaskaitos ir daugiskaitos formomis (paprastai sudėtinių terminų varijuoja kurio nors vieno dėmens skaičius). 6. Galūnių variantų eilutės susideda iš vienažodžių ir sudėtinių anatomijos terminų – varijuoja vienažodžiai terminai ar sudėtinių terminų dėmenys su skirtingomis tos pačios giminės galūnėmis. Skiriami vyriškosios ir moteriškosios giminės galūnių variantai. 6.1. Vyrauja vyriškosios giminės vienaskaitos galūnių variantai. Konkuruojančių galūnių -is ir -ys, -as ir -‘s (sutrumpėjusi galūnė, iškritus balsiui a), -as ir -is, -is ir -us, -us ir -as, -is,-ys ir -ÿs,-as,-is ir -ys, -is,-ys ir -(i)us, -is,-ys,-ÿsir-as variantų rastos net dvidešimt dvi eilutės. Šios giminės daugiskaitos galūnių -ai ir -(i)ei, -ei ir -iei variantų rastos tik dvi eilutės. 6.2. Moteriškosios giminės vienaskaitos galūnių variantų, palyginti su vyriškosios giminės, žodynuose rasta palyginti nedaug – tik penkios eilutės. Šių eilučių nariai skiriasi galūnėmis -a ir -ẽ,-e, -ẽir-ė,-e,-ẽ ir -ia, -e, -ẽ,-ėir-is. 7. Žodynuose daugiausia rasta mišriųjų variantų, išskyrus skaičiaus variantų tipą – jam priskirti variantai yra grynieji. Giminės ir galūnių variantai, be pagrindinių morfologinių skirtybių, turi nemažai šalutinių – fonetinių ir ortografinių – skirtumų. Variantų eilučių nariai dažniausiai skiriasi paprastaisiais balsiais ir balsiais su akūto, gravio ir skirtingos formos cirkumflekso (riestinio ar laužtinio) diakritiniais ženklais, kuriais žymimas kirčiuotas skiemuo ar tam tikros linksnių formos. Iš būdingiausių priebalsių skirtumų minėtini konkuruojantys variantai su paprastaisiais ir dvigubais priebalsiais (dažniausiai dvigubinami priebalsiai d,g,k,l,n,t,r,s), taip pat su skirtingais rašmenimis žymimu balsiu y(y/ÿ), dvibalsiu uo(ů) ir priebalsiais l(l/ł),š(ß/ś/ſʒ),č(ć/cʒ),ž(/ʒ)irdž(dʒ/d). 8. Žodynų morfologiniams anatomijos terminų variantams atsirasti įtakos turėjo kalbiniai ir nekalbiniai veiksniai. Iš pastarųjų, be abejo, minėtina skirtingų – vokiečių ir lenkų – kalbų rašybos įtaka (tai akivaizdžiai matyti gretinant anatomijos terminus iš DL ir ML žodynų). Svarbus vaidmuo tenka gyvajai kalbai ir tiriamų žodynų autorių pirmtakų bei amžininkų raštams. Žmonėse ir rašytiniuose šaltiniuose vartoti skirtingi to paties žodžio pavidalai galėjo būti perimti XVII–XVIII a. DL ir ML žodynininkų. Kita vertus, neatmestina ir individualiųjų anatomijos terminų variantų bei korektūros klaidų galimybė. 123Terminologija | 2012 | 19 PaGRINDINIaI ŠaLtINIaI B – Jokūbas Brodovskis. LexiconGermanico=LithvanicvmetLithvanico=Germanicvm: rankraštinis XVIII amžiaus žodynas: dokumentinis leidimas su faksimile, perrašu ir žodžių registru / parengė Vincentas Drotvinas. – Vilnius: Lietuvų kalbos institutas, 2009. I–II tomas. C – ClavisGermanico–Lithvana. Rankraštinis XVII amžiaus vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1997. I–IV tomas. H – Vocabvlarivmlitthvanico–germanicvm,etgermanico–litthvanicvm [...] von Friederich Wilhelm Haack. Halle, 1730. Lex – LexiconLithuanicum: rankraštinis XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Mokslas, 1987. MŽ – Littauiſch=deutſchesundDeutſch=littauiſchesWrter=Buch, [...] von Chriſtian Gotlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen. Knigsberg, 1800. R – Littauiſch=DeutſchesundDeutſch=LittauiſchesLexicon, [...] von Philipp Ruhig. Knigsberg, 1747. SD – Širvydas K. Dictionariumtriumlinguarum: pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas, 1979. PaGaLBINIaI ŠaLtINIaI LKŽe – Lietuviųkalbosžodynas(I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt. MedŽ 1980: Astrauskas V., Biziulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius A., Vileišis A. Medicinosterminųžodynas, Vilnius: Mokslas. ME 1991: MedicinosenciklopedijaI, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla. LITERATŪRA Anusevičienė O. V., Cibas P., Lilienė L. 2002: Žmogausanatomijairfiziologija, Kaunas: Linos pasaulis. Česnys G. 2002: Lietuviško anatomijos vardyno istorijos metmenys. – Terminologija 9, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 55–65. Miliūnaitė R. 2009: Dabartinėslietuviųkalbosvartosenosvariantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mitkevičienė A. 2004: V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai. – Terminologija 11, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 119–144. Palionis J. 1967: LietuviųliteratūrinėkalbaXVI–XVIIa., Vilnius: Mintis. Palionis J. 1995: Lietuviųrašomosioskalbosistorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Stunžinas R. 2008: Variantiniai statybos liaudies terminai Lietuviųkalbosžodyne. – Terminologija 15, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 111–130. Šinkūnas M. 2010: XVI–XVIIamžiausMažosiosLietuvosraštųakcentografija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius Z. 1984: Lietuviųkalbosistorija3:Senųjųraštųkalba, Vilnius: Mokslas. Župerka K. 1983: Lietuviųkalbosstilistika, Vilnius: Mokslas. Авербух К. Я. 2003: Терминологическая вариантность. – В. А. Татаринов. Историяотечественного терминоведения.Т.3:Аспектыиотраслитерминологическихисследований(1973–1993).Хрестоматия, Москва: Московский Лицей. Ахманова О. С. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва: КомКнига. Бабанова С. Ю. 1994: Вариантность терминов в научном языке. – Терминоведение. Выпуск 1, Москва: Московский Лицей. Граудина Л. К. 2003: Варианты языковых единиц. – Культурарусскойречи.Энциклопедический словарь-справочник, Москва: Флинт, Наука. Лейчик В. М. 1994: Обоснование структуры термина как языкового знака понятия. – Терминоведение. Выпуск 2, Москва: Московский Лицей. Марузо Ж. 2004: Словарьлингвистическихтерминов, Москва: Едиториал УРСС. Сложеникина Ю. В. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Самара: СГПУ. Татаринов В. А. 1996: Теориятерминоведения1:Теориятермина:Историяисовременноесостояние, Москва: Московский Лицей. 124 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniaianatomijosterminųvariantai | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje MORPHOLOGICaL VaRIaNtS OF aNatOMY tERMS IN LItHUaNIaN LEXICOGRaPHY OF 17–18tH CENtURIES The article provides the linguistic description of morphological variants of anatomy terms, their types and subtypes and gives a brief overview of the reasons for such variation in the main general translation dictionaries (mostly bilingual German–Lithuanian and Lithuanian–German) of 17–18th century Lithuania Major and Lithuania Minor. Three types of morphological variants (of gender, number and ending) have been found in the researched dictionaries. The majority of morphological variants are oneword terms; variants of complex terms are rare – there are some variations of their generic or specific elements. The gender variants are either masculine or feminine (Kaukolas/Kaukolẽ/Kaukolė ‘skull’, Wůkas/Wokas/Wókas/Wokà ‘eyelid’). The number variants in the same or in different dictionaries have either singular or plural form (Kélis/Kélei ‘knee’, Sanarys/Sanaris/Sanarei ‘joint’). The ending variants have different feminine endings or different masculine endings. Variants of masculine singular endings prevail. Words ending in -is/-ys(Akkies Pawiddulis/AkiêsPawiddulys ‘eyeball’, ſkilwis/Skilwys ‘stomach’) or -as/-‘s (Maaſis Pirßtas/maaſſisPirſʒt‘s ‘little finger’, ywatas/ywátas/Ʒywat‘s/Ʒywátas/Ʒywatas ‘womb’) comprise the biggest groups. There were only one or two other ending variants found. Feminine singular endings are quite infrequent. Such variants differ in endings -e/-ẽ/-ė(Seiłe/Seile/Séilė/Séile/Seilẽ/Séilẽ ‘saliva’), -e/-ẽ/-ia (Kiauße/Kiauſʒe/ Kiáuße/Kiáußẽ/Kiáußia/Kiaußia‘skull’), -a/-e/-ẽ(Gÿw=Gÿſla/Gÿw‘gÿſle/Gyw=Gyſlẽ ‘artery’), -e/-ẽ/-ė/-is(Błune/Blunė/Blunẽ/Blußnis/Blunis/Bluʒns ‘spleen’). Next to the main morphological differences gender and ending variants have quite a lot of secondary – phonetic and orthographic – differences. Variants differ in simple vowels and vowels with various diacritic marks, simple consonants and double consonants or consonants marked using different characters l(l/ł),š(ß/ś/ſʒ),č(ć/cʒ), ž(/ʒ),dž(dʒ/d), etc. Variability is one of the most common features of historical terminology of medicine – lines consisting of two to ten variants of anatomy terms naming the same concept, but having different morphological, phonetic and orthographical form were found in the researched material. There were both linguistic and non-linguistic factors influencing the occurrence of morphological variants of anatomy terms in dictionaries. One of the most obvious non-linguistic factors was the influence of the orthography of the German and the Polish languages. Living language as well as writings of the predecessors and contemporaries of the authors of the researched dictionaries also played an important role. Lexicographers of the 17–18th century Lithuania Major and Lithuania Minor could have taken different forms of the same words used by the people and in the written sources. The possibility of the author’s own variants of the anatomy terms or proofreading mistakes could not be excluded either. Gauta 2012-11-19 Palmira Zemlevičiūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]