Pastatų konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių liaudies terminija

180 Robe as S unžinas | Edia ões cons uções e suas componen es pa es | liaudies e minija Cons uções de Edi ícios e suas pa es cons i uin es liaudies e minija RobeR as s UNŽINas Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI VOODŽIAI: cons uções liaudies e mininai, cons uções cons uções denominações, sinonimai, mui osia eikšmiai e mininai, kinininiai e mininai, ūšiniai e mininai T adicinius edia us, s a inius e suas pa es, cons uções í ankius e ma e iais e minija é gausus e in e essus lexicikos camoksnis e za ixada k aš o y ėjų abalhos, impo an e on e da e minijos ciência. Nemaža es a pa e do e minija é ma ci i liaudies nos quais desc i as sodybos pas a ų, s a inių, suas pa es peculia idades, egioniniai similumai e ski umai. Mui os cons uções liaudies e minos es ão ac os da língua i a que ixsuojanciados on es […] a mių diccioná ios, Lie u ių kalbos a lase, akademiniame Lie u ių kalbos žodyne. Es as on es de e mos e seus mic osis emas análise mos a S unžinas 2010: 130142; 2011: 142153; 2012: 18419 mic osis emas de e mos de edi ícios esidenciais e ag ícolas Nos abalhos e nog a os ambém conside á el se esc e e sob e as componen es de edi ícios adicionais, aqui pode se encon ado nomes de es u u as p incipais e suas pa es, ex: če pė LEB 233, gon ai LEB 233, g ebės as LEB 233, pa imen o LEB 211, kazilas LEB 233, k aigas LEB 235, lo a LEB 233, lubos LEB 211, ožys LEB 235, undação LEB 230, sąlaida LEB 232, spa a LEB 210, pa ede LEB 220, ska da LEB 233, sluogs is LEB 235, spa as LEB 233, e o LEB 211, shulas LEB 231, en o inė LEB 233. Mui o mais cons uções de edi ícios e suas pa es ma cinças liaudies e minos podem se de ec ados dados da língua i a pa eikianços on es. Obje i o do a igo esnag ina ais on es de cons uções de edi ícios e suas pa es e miniação en e a dijados concei os, o igem e seman íneas sinonimiškumo1, 1 Nes e a igo, como e anks esnios, liaudies e minija é examinado como oda a liaudies lingua e minų inkinys, no qual eiškiasi sinonimija e daugia eikšmiškumas. Da liaudies e minus pode se pesquisado e a mės limi es, como sua sis ema de e mos (plačiau e Klepiko 1974: 31). 181Te minologija | 2013 | 20 mul idia eikšmiškumo, homonimijas e hie a chijas yšių aspekgiais. Medžiaga omada a pa i des as on es: acadêmico Li u ian língua diciono (pe missão ele ônico), D uskininkų a mės diciono, Kal anėnų šnek os diciono, Kazlų Rūdos šnek os diciono (I .), Kupiškėnų diciono (I .), Lazūnų a mės (IIII .), Lie u ių kalbos a laso (I .). žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno No o al, analisam-se 422 di e en es2 liaudies e mininai3. 1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI T adicinais edi ícios li uãos inham não poucos egioniais di e enças. Po exemplo, e as de e a ca ac e iza um co po longo e la go, neaçš os, e icalmen e apkal ada pa edes, massi us, paludinis sem alminés o ma e o, complexo plano da casa. Ko pus do edi ício esidencial de Aukš aičių longo e es ei o, pa edes de média al u a, e o d išlai is šiaudinis. Ao ing esso cons uí p iangiai, oda a á ea do edi ício duas sece sinais pa edes di idido em ês p incipais pa es. Su alkijas adicionais mo adiais casas em mui os comunsos aožos com zemaiças e aukš aičių mo adaisiais casas. No en an o, os adicionais edi ícios li uanos inham comunsas cons uccionais peculia idades lhes ca ac e ís icas guls inių ąs ų pa edes, kampų sąspa os, semi alminės, ke u šlai ės ou d išlai ės o ma hays audinis e o, akmeniniai undamen os e . . (LEB 216224). Pama as, suas pa es denominações. Na Li uânia as ped as não êm undações adições a maio ia dos an igos edi ícios o am enciados sob e a e a. As undações mu ais ixam-se desde XVII a. (MS 2008: 18). De on es da língua i a ê-se que undamen o é chamado em ês e mos lie u išku, sla išku e hyb idiniu: undamen o apa inė pa e do s a inio, na qual se baseia odo s a inys LKŽe, LKA I 35, undamen as (iš b us. хунда F amen enkel 1962: 3054) LKA I 35, KzRŽ 200, I pam pai (hib ., lie ū a l. mu LKŽe) LKA I 35. Rūšiniais nomes conside i ini dos ped es e mū y us unda us in oduzi an ys ês e mos lie u iškas, sla iškas e hyb idinis: papama is akmenys po 2 Nag inėjamuose šal iniuose exis em mui os e minų a ian ų, que nes e a igo sepa ados e minis nelaikomi (pa a mais sob e a ian o samp a ą. S unžinas 2008: 111112). Analisam-se apenas as p incipais a ian es, delas são conside ados mais amplamen e u ilizados ou nas on es p incipais são conside ados e mos. 3 A igosnyje baseamasi au o iaus disse ação ma e ial (ž . S unžinas R. S a ybos liaudies e minai, Vilnius, 4 Skliaus uas indica-se o igem e on e do e mo. 2011). 182 Robe as S unžinas | Cons ua ões de cons uções e seus componen es de peças | liaudies e minija undamen o ąs u, undamen o LKŽe, DūnŽ 238, xpodmū auka (l. podmu wka LKŽe) mú y o undamen o LKA I 36, pamū ė (hebb ., le . pai l. mu LKŽe) mú y o undamen o LKA I 35, D Žsk 243. Sem undos cons uomiems edi ícios ca ac e ís icas moliu apiplūk os kons uknuo humidade e gelo cijos – pašaliai. Jie bu o da omi iš molio i ž y o apa iniams ainikams p o ege . Toks modo de ixação das undações ca ac e ís ico dos edi ícios habi á eis a é XIX a. (LLA 1965: 46). As e e idas cons uções denominam-se dois e minais Li u iškais: pašalys ie a aoi obesio pa edes a pa i do lado do campo LKŽe, undamen o pašalys, a pa i do lado do campo de aco do a pa ede (a akmenų, mū o pama ą) supil a zemė LKA I 35. Ou o com as undações elacionados cons uções ma ca do Li u iški e minai: an pama is supil as em o no casas segundo undą de ido ao calo paaukš inimas LKŽe, popėdis klojimo pėdžios undinis akmuo LKŽe. G indų denominações. Molio g endymas adicionalmen e mo aduosias casas, kluonuas, da žinėse, p iepi čiuose plūk as a é XIX a. XIXXX a. s a y uose casas mo aduosias do campo já klo os len ų g indis. Aslos sob e i eu a é o XX c. cons uídos al ís aiças mo ais em p iemenças e kama as, zemaiças obas em eno mes chaminés, úkiniuose edi ícios (VLE II 2002: 82). Da analisadas on es ê-se que plūk inis g indinys chama-se doze e minos no eiais umažodžiais e ês d ižodžiais. Aš uoni ienažodžiai e mininai são lie u iški e um la iškas: asla LKŽe, LKA I 36, D skŽ 20, KzRŽ I 29, g endymas LKA I D skŽ 111, KzRŽ I 251, LzŽ 86, Zana Ž I 49, 37, g inda LKŽe, kluonas LKA I 37, lai as LKŽe, LKA I 37, plonas (la. plans) LKA I 37, LKŽe De aco do semelhança da unção me apho icamen e g indinys chama-se nome da pa e do co po humano padas LKŽe, LKA I 37, Kl Ž 195. Também g indinho me onimicamen e in oduzido po ma e ial compomem-se molis LKA I 37, e a LKŽe, LKA I 37. Um d ižodis e minus em ambos lie u iškus dėmenis, dois êm sla iškus p incipais e lie u iškus p iklausomuosius dėmenis: molio g indys LKA I 37, molinė xpadlaga (l. podłoga, b us. пaдлoгa) LKA I 37, molinis xpamas as (l. pomos LKŽe) LKA I 37. Te minos asla ambém é u ilizado no signi icado de len as clojinio. Es a cons ução em o al é chamada em seis e minais: ês Li u iškais, d iem sla iškais e um la išku: asla LKA I 36, KpŽ I 73, g indys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507, paklo ė LKA I 38, xpad LKŽe, LKA I 37, Zana Ž II 302, xpamlaga LKŽe, LKA I 38, xpa lagas (la. pā lags, 183Te minology | 2013 | 20 plg. us. pepelog) LKŽe, LKA I 38. Dois e mos Li u iški ão denominações de espécie e ma cam o piso de á ias u ilizações: base […]p as osios, apa[…] inės g indys, juodg indės[…] LKŽe, juodg indės […]p as osios, apa inės g indys[…] Zana Ž I 576. Sienas, suas pa es denominações. T adiccionais edi ícios pa edes o am de ês ipos de: pulpinas, ca kasinas e en inas cons uções. S ulpines jos bu o seniausios i p imi y iausios, jos išnyko, nes bu o nesanda ios cons ucii umpaamžės. Ka kasines cons uções ambém o am a as na Li uânia suas ca ac e ís icas nemiškingas localidades e desp o idos es y ojs. Ren á ias cons uções na Li uânia y a o desde I ūks . idu io. Elas con iadamen e man inham a ogo e bem man inham calo . T adicinais edi ícios en imo modos e am desiguodi Eas e n Li uânia sienų ąs ai jun a conjlaidos, Vaka ų planos plaquš um (MS 2008: 18; LLA 1965: 46). Nas Nag inėjamuas on es p incipalmen e apon ada e minos, į a dijanços en ines cons uções e suas pa es. Todo ąs ų en inys é chamado quinhas sinónimos de o igem desiguodas: ês Li u iškais, um sla išku e um ge manišku: g ąža medinio obesio su ęs os sienos (sem e o e pama o) LKŽe, KpŽ I 712, en inys LKŽe, D skŽ 302, ke inys LKŽe, xz ūbas (sl.) LKŽe, LzŽ 293, x iūmas (ge m. Sabaliauskas 1990: 265) LKŽe. Rąs ų siena designa-se de dois Li u iškais sinonimais: siena LKŽe, D skŽ 324, LzŽ 233, Zana Ž 47, III sienojus LKŽe. Rūšiniu ai e mo Li u iškas, signi ican is es eu ėjančią edi ício pa edes skliau as siau ėjan i casa galo pa ena pas ogėje LKŽe. Es a o ma múl iiskai os do e mo chama-se espécieinė są oka klė ies siau ėjan i siena. Nes a cons ução, o g upo de denominações do o al cons i ui se e e mos um lie u iškas e seis sla iški: skliau ai LKA I 49, xpad olas (l. powala sienojų lubos) LKA I 49, xpa alas (l. powala) LKA I 49, x iškos (b us. вышкi) LKŽe, LKA I 49, x olas (l. wał elenas) L I 49, xzaka as (b uskas za pi kios, gak a) L I 49. Sienos ąs as sinalismo ês Li u iškais sinóniminiais e minis: madei aas Kl Ž 166, sienojas LKŽe, D skŽ 324, sienolis LKŽe. Rūšiniais ai e minos, į a dijan es pa edes ąs us segundo á ios dis inamucios sinais. P incipalmen e há e mos de, in i ulando as pa edes ąs us de aco do luga e des inação. Apa inių sienojų pa adinimų g upelę cons i ui oi o sinoniminiais e mos: um lie u iškas, dois sla iški, um ge maniškas e qua o hib idiniai: básico LKŽe, LKA I 35, xpadamen as (b us. хундамент) LKŽe, xpad ūba 184 Robe as S unžinas | Edia ões cons uções e suas componen es pa es | liaudies e minija (sl.) LKA I 36, LzŽ 181, xš elys ( ok. Schwelle LKŽe) LKŽe, xbalkinis (hib ., ok. Balken e lie . -inis) LKŽe, xpabalkinis (hib ., lie . pa ok-, Balken e lie . -inis) LKŽe, xpadamen inis (hib ., b us. hundaemen i lie . -inis) LKŽe, xpam mu lo is (hib ., lie pa l. lū and ok-, La e) LKŽe, LKA I 36. Medio ino sienojas ma cado Li u išku e m įma as LKŽe. Ve šu inių sienojų pa adinimų g upą o ma dez sinonimų no e lie u iški e um sla iškas: gegninis LKŽe, KpŽ I 627, g ąžas LKŽe, ilginis LKŽe, k eklinis LKŽe, k ek inė LKŽe, pagegninis LKŽe, pe ejinis LKŽe, pe laidas LKŽe, spa inis LKŽe, xlabslokas (.) LKŽe. Segundo dydį as sienas ąs ai chamam ês e minais lie u išku, ge manišku e hyb idiniu: sienojokas nedidelis sienojas LKŽe, xbalkigalis (hib ., ok. Balken e lie . galas) nedidelis ąs as LKŽe, xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) s o as ąs as LKŽe, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Dois li u iški e um sla iškas e mo deno a a pa ede ąs us de aco do cons ucines peculia idades: k umplinis medinės obos ąs as com įka pa ou dančiu, ei oi o sujunimui com ou o ąs u LKŽe, pe a as ilgas kluono sienojas, indo de um ex emo a ou o LKŽe, xb usas (l. b us, b us. bpyc) ąs agalys, ke u kampis nimuuniukas LKŽe. ąs as“ LKŽe. T umpas sienojas me a o iškai į a dijamas gy ūno pa adi- Rąs ų eilė a a és das qua o pa edes é chamado pelo e mo li uanišku ainikas LKŽe, Kl Ž 375, LzŽ 278, Zana Ž III 554. Rūšinių pa adinimų g upelę cons i ui e mininai, į a dijan ys pama inius e i šu inius ainikus. Pama inį ainiką ma ca ês o mesmo signi icado u in ys du lie u iški e um ge maniškas e mas: pake alas LKŽe, pama ai LKŽe, xš eliai ( ok. Schwelle) LKŽe. Ve šu inis ąs ų ainikas é chamado de dois sinoniminia e minis lie u išku e sla išku: gegninis LKŽe, xmū lo as (l. mu ła , ok. dial. mū- брус enla e) LKŽe. Vienu lie u išku i d iem sla iškais e minais adinamas jungiamasis ąs as: sija Kl Ž 270, LKŽe, ˣb osas (plg. b usas l. b us, b us. LKŽe) Zana Ž I 175, xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) LKŽe, D skŽ 27, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Rūšinių pa adinimų g upelę cons i ui dez e minos, į a dijančių jungiamuosius ąs us de aco do pasku į e pe encimen o. Sep eini e mos são Li u iški, um sla iškas, du hib idiniai: ilginė sija, sob e a qual dedamos lubos LKŽe, jungas sija, jungian es klojimo šulus pelo menos um pouco mais abaixo k aiko LKŽe, pe mė ė ske sinė ką no s jan i sija LKŽe, sanžė ske sinė su i inamoji LKŽe, s apas sijaaminė LKŽe, sija luba ų sija LKŽe, sija i dis da 185Te minology | 2013 | 20 žinės sija LKŽe, xske sbalkis (hib ., lie . ske sas e žinės a klojimo ske sinė sija“ LKŽe, ˣza olas (sl.) „apa inė klojimo, da - ok. Balken LKŽe) ske ssijė LKŽe, x ambalkis (hib ., lie . amas e ok. Balken LKŽe) umo. Rąs ai o am glugados de ês manei as: em co adas na „ske sinė pag indinė sija, laikan i išilgines sijas“ LKŽe. Rąs ų sienų i umas i šilumos laikymas p iklausė nuo sienojų glaus- pa e supe io , na pa e in e io e em planos planos (MS 2008: 19). Į ai os ąs ų išd ožos, išpjo os, įpjo os e g io eliai são chamados po se e e minais: penkiais lie u iškais, ienu sla išku e ienu ge manisku: ke ė iški imas ąs e, med imas LKŽe, D skŽ 148, ka pas užki II ąs e, (namo) ke čių suki pimas LKŽe, mazgas už ąs ų suki imo, sunė imo LKŽe, en imas Žki pimas, ž anį a, įka pa (sienojuose) LKŽe, škakon paamskaa iju siene i LKŽe, xpozas (s. . galeža, l. . il) il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il Sienojų a pas in oduz-se penkiais sinonimais ês lie u iškais, um sla izmu e um neaiškios o igem e mo: sieno a pis LKŽe, sklinda LKŽe, a psienis LKŽe, xžalabas (plg. l. żłb) LKŽe, xbukan as LKŽe. Conside a que es e e mo é sla izmas, plg. kan as (l. kan , ką ) LKŽe. O local de con luência das Sienas é chamado de cinco sinónimos e minos: ês Li u iškais, um la išku e um sla išku: kampas LKŽe, KzRŽ I 314, LzŽ 105, Zana Ž I 609, ke ė LKŽe, sąspa a LKŽe, D skŽ 317, Zana Ž III 20, s ū ys (la. s ū is) LKŽe, x.k. (l. kan , ką ) LKŽe Nos abalhos dos K aš o y inė ojai esc e e-se que ąs ų sunė imo modos são chamados sąspa a e ke e ( ak u, capu). Num caso pe manece a ikišę suk užiuo ų ąs ų galai, nou o caso galai apipjaus omi (LEB 232). Dalį e mos de podem se encon ados em on es in es igadas: sąspa a LKŽe, Zana Ž III 20, ke ė LKŽe, xcapas (l. cap, ok. dial. zape) ąs ų sunė imo zapjo imas, sąlaida LKŽe, KzRŽ I 101, KpŽ I 272, Zana Ž I 203. No abe o que em i ajo alboje no luga ak o5 são usados dois e mos lie u iškas spyna LKŽe, Zana Ž III 145 e sla iškas xzomkas (l. zamek) LKŽe. S ulpinės kons ukcijos cons i uedamoji pa e é chamado de dois sinonimais lie u išku e ge manišku: s ulpas LKŽe, D skŽ 353, xs ende is ( ok. dial. s ände ) LKŽe. 5 No dicioná io da língua Li uânia es e e mo ma cado como aš ų pala a: Rąs inės pa edes ge almen e cons uídas de 13 ąs ų ainikų, ąs ai can ões suleidžiami į ak ą (ke ę, capą), ečiau į s ulpą (šulą) š LKŽe. 186 Robe as S unžinas | Edia ões cons uções e seus componen es de peças | liaudies e minija Vinhas cons uções e suas pa es denominações. Simpliças cons uções janelas o am be ėmės pa ede em esci s os angos com obs u iam-se ablelês. Desde XVI a. as janelas das casas esidenciais inham êmus. Pa a eles o am adicionados animais pūslės, odos, papie ius, audinys, mais a de, a pa i XVII XVIII a. id os. As p imei as janelas de id o aze de pequenas, nãoisyklingas o mas, balanamas su ilizadas gabalėlių de id o. XVIIXX a. obesias u ais p e aleciam qua oas ou seixes pa es janelas (MS 2008: 20). Pelo nome comum da pa ede angula ai o e minus li uânico janos LKŽe, D skŽ 184, Kl Ž 136, KzRŽ I 426, LzŽ 139. Rūšiniai e mininai nomeiam janelas segundo des inação, amanho e qualidade. T ês e mos são lie u iški: an alangis žiemai dedamas an as janas LKŽe, KzRŽ I 21, Zana Ž I 45, langalis menkas, p as as, mažas langas LKŽe, langelynas p as as langas LKŽe. Ge manizmu xliūkas ( ok. Lücke) LKŽe chamado en ilimo langelis. Lango ėmas in oduziam-se em no e sinónimos e minos, ês deles são lie u iški: įs a as LKŽe, s ak a LKŽe, apylangės LKŽe. S e e minų g upelę cons i ui qua o sla izmai e du ge manizmai: xbalanka (b us. балонка) LKŽe, KpŽ I 139, xpelčiai (b us. пяльцы) LKŽe, xši (b us. шыбa) LKŽe, xšuplėda (l. szu lada ok. Schublade) LKŽe, ėmai ( ok. dial. ) LKŽe, Klämleng Ž 246, xšė ( ok. Schlenge) LKŽe. Pa a es a cons ução adicionando id o lakš ai chamam penkiais sla izmais: idklas (sl. s ъklo F aenkel 1962: 906) LKŽe, D skŽ 348, Kl Ž 291, LzŽ 245, xbalanka (b us. балонкa) LKŽe, xklė ka (l. kla ka) LKŽe, xk a ka ( us. фopткa) LKŽe, Zana Ž I 824, xšiba (b us. шибка) LKŽe. Lango a s imo disposi i o é chamado de d iem Li u iškais sinonimais: y is LKŽe, inginis LKŽe. Li u išku e mo p ielangis LKŽe chamado lango ėmo apmušas. O laidė chama-se de d iem Li u iškais sinonimais: langelis LKŽe, LzŽ 139, puslangis LKŽe. XVIXIX a. com į ėmin as janelas usadas a s adas ou zaxumiadas janinas. A sua cons ução e a semelhan e a po as, depoes ada co ação, lúnulio ou de ou a o ma em pequenas angolas (MS 2008: 21). Da i a língua on es ê-se que os langos echados chamam-se e u iais e minais d iem Li u iškais e d iem hyb idiniais: langinė LKŽe, KzRŽ I 426, langa ie ė LzŽ 139, xlanginyčia (hib ., lie . langas e sl. -inyčia) D skŽ 184, LKŽe. Zas umiamąsias langines ma ca li a iškas e minos b aukšlė LKŽe, in e nas hib idas Kl Ž 137, ˣlanga a yčia (hib ., iš langinyčia LKŽe, lie . langas, sl. -inyčia) xba bynyčia (hib ., lie . ba ben i e sl. -inyčia) LKŽe. Ou as jano cons uções cons i uin es das pa es denominações g upelê cons i ui dez e minos. Apa inė lango len a designa-se penkiais sinoniminiais e minis: ês lie u iškais, um sla išku e um hyb idiniu: palangė LKŽe, Kl Ž 199, an langis LKŽe, p ielangis 187Te minologija | 2013 | 20 LKŽe, sk ynia (b us. скрыня, l. sk zynia) LKŽe, xlanginyčia (hib ., lie . langas e sl. -inyčia) LKŽe. Len elė do lado do campo in oduzi jama d iem Li u iškais sinonimais: p iešpalangė LKŽe, заlangė LKŽe. Te minu zalangė LKŽe chama-se e len ynėlė acimauje jano. Tokia len ynėlė ainda į a dijama Li u išku e mo langė LKŽe e hib idu xlanginyčia (hib ., lie . langas e sl. -inyčia) LKŽe. Do as cons uções, suas pa es e a s imen o disposi i os nomeiões. Po as de edi ícios adicionais o am de á ios ipos. Simplíssimas cons uções i ps inas po as ei as de skaldi o spygliuocio madei a sanda iai suglaus os la gios len as. Įsp ūdinių du ų kons ukciją suda ė ėmas p eenchido len ų įsp ūdomis, d isluoksnės du ys apa eceu po ais apkalan len omis. As po as ūkinių obesių o am pinamas y elėmis, šiaudų g įž ėmis, nend ėmis, casas esidenciais e s i nų po as pooš os ex api ados o namen ais, p o iliuo ai ob adais. S ak as p epa adas de dois modos baig ame en inyje c us os angos ou s ak as cons uídas em aba inį en inio. S ip ių s ak ų p ecisou su gindo mais pesadas po as pendu á eis (MS 2008: 20). Da i a língua on es e , que du is į a dijančių e minų é apenas seis. Dois e minis Li u iški conside a comuns nomes: du ys LKŽe, Kl Ž 56, KzRŽ I 171, KpŽ I 492, Zana Ž I 341, po ai LKŽe. Te mo po ão ai e nome especí ico […] ele ambém chamadas g andes po as su e iamas kluono: po ões didelės su e iamas po as LKŽe. Ki i espécieiniai lie u iški e mininai ma kim po ais segundo paski į, kons ukciju e pe encimen o: du elės esidenciais casas zazakalinės, p as osios du ys LKŽe, pusdu ės pe pusę da inėjamas du ys (pp . dūminėje pi kioje apačia užisa o, e i šus deixamas dūmams išei i) LKŽe, a čia kluono du ys LKŽe. Du ų ėmai chamam penkiais e minais: d iem lie u iškais, d iem sla iškais e um ge manišku: s ak a LKŽe, a čia LKŽe, xad e ija (b us. od e ьja F aenkel: 2) LKŽe, KzRŽ1 3, KpŽ I 6, LzŽ 18, xlušėkas (l. uszak) LKŽe, xšlengė ( ok. Schlenge) 1962 LKŽe Te minu s ak a ambém in oduzi jama a supe io s ak os pa e. Rūšiniu nome ai la izma el ė (la. el e) LKŽe ele é chamado gaub a du ų s ak a. S ak os pa es p incipalmen e ma cados Li u iškais e minais. A pa e Apa inė s ak os iniciajama Li u išku e min slenks is LKŽe, Kl Ž 281, LzŽ 239, Zana Ž III 106. Supe šu inės dalies pa adinimų g upelę cons i ui cinco sinoniminiai e minai qua o lie u iški e um hyb idinis: s ak a LKŽe, įma a LKŽe, kepu ė as LKŽe, i šdu ė LKŽe, xkap ū inis (hib ., l. kap u 188 Robe as S unžinas | Edia ões cons uções e suas componen es pa es | liaudies e minija e lie . -inis LKŽe) LKŽe. Šoninė pa e chama-se ge manizmu xš elius ( ok. Schwelle) LKŽe. Šoninė ja ų k aunamo pa e s ak osa do edi ício į a dijama sla izmu x ė ėja (sl.) LKŽe, LzŽ 283. S ak ų apmušai sinalimi dois sinoniminiais sla izmais: xable ū a (l. abla u a) LKŽe, KpŽ I 2, xlempe ija (l. lampe ja) LKŽe, Zana Ž II 49. As mais an igas cons uções i ps inių du ų a s omuosius į aisus nomeia onze sinoniminių e minų de yni lie u iški i du sla iški: bėgis LKA I bėgūnas LKA I bėgūniukas LKA I kuk a LKŽe, LKA I 56, 56, są a s ė LKA I sukučiai LKŽe, LKA I 56, 56, LKA I 56, 56, a ikšlis LKŽe, LKA I y iaička 56, 56, 56, 56, LZ xka kaczka (l. uska), LKA I LKŽe, Lkaš (l. us, 56, kos, k. xoš) LKA IKA 56. Vėlesnius e o iá ios is amen o disposi i os ma cam ylika sinoniminių e minų se e Li u iški, um la iškas, ys sla iški e du ge maniški: gembės LKA I kabas LKA I kabikas LKA I kablys LKA 56, 56, 56, I kukis LKA I 56, 56, LKA I kukis LKA I 56, 56, LKA LKA Lkas Lkas Lkas (la. ķenķis kab, ok. dial. kennig kablys) Zana ka I 56, 657, xp abajuska (b uska ppa boi) LK Že, LKA I xzo i (b uska). Pa alpos dos céus denominações. Ao nome comum do qua os dangos conside a-se o e mo Li u iškas lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ 197, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99. Rūšiniais denominações ai e mininai, į a dijan ys lubs de aco do pe encimen o, pasku į e sudė į. Gy enamojo namo são chamadas po se e sinónimos e minis: di eis Li u iškais e minis, di eis sla izmais, um la izmu, um ge manizmu e um hib ido: lubos LKŽe, LKA I 36, DŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ II 36, Zana Ž 99, zálos LKŽe, xs ale onia (b us. dial. es ale ão) L 36, I LKŽe, xpceas (b us. paces) LKA I LKA I dialyska (la. g . lubos) g ind L 36, I xdekeis ( ok. Dec) LKA I xluba onia (hi., 36 - la . - la . Penki espécies dė į. Segundo kilmę isso é ês e minos li u iški, um sla iškas e um hib idino: juodlubės p as osios, e minai pa adina gy enamojo namo lubas pagal kokybę, paski į i su- an osios lubos Zana Ž I 576, lubokšliai iš len galių ou pagalių g ei omas ei as p as as lubos LKŽe, palubys an oji lubos LKŽe, x oki as (l.sup su i ) lubos, заддengiancias juodlubes LKŽe, xg g ipsdekis (hib ., gypsos i Decke LKŽe) inkuo os LKA I 36. 195Te minologia | 2013 | 20 pa e, plocš uma (len os) LKŽe, xabzojus (l. obzoj LKŽe) neapipjau os len os k aš as KzRŽ I 2, xbuomkan is ( ok. dial. bōm, ok. Kan e) ap alus len os k aš as LKŽe. Len os k aš as in oduz-se ês sinonimais de dois Li u iškais e um Ge manišku: b iauna LKŽe, Kl Ž 2526, žambas LKŽe, xkan a ( ok. Kan e) LKŽe, D skŽ 137. Len ų įlaidų, išd ožų, g io elių pa adinimų g upelę cons i ui qua o he e odos e mos de o igem: um lie u iškas, um sla iškas, um ge maniškas e um hyb idinis: sp audis LKŽe, xšpun as (l. szpun ) LKŽe, xg opa ( idu amžių ok. ž. g ope) LKŽe, xpa elka (hib ., lie . pa elė i sl. -ka) LKŽe. Molio gaminys į a dijamas d iem sla izmais: ply a (b us. pli a, l. ply a F aenkel 1962: 625) LKŽe, D skŽ 273, Zana Ž II 440, xcegla (l. cegła) LKŽe. S a yboje usados esíduos de ply ų chamam-se ês sinoniminiais hyb idinais e minos: ply galys (hib ., b us. плiтa e lie . galas) LKŽe, Zana Ž II 440, xply s ukis (hib ., b us. плiтa e ok. dial. s uk, s ak) LKŽe, pusply ė (hib ., b us. pusė e pl.iтa) LKŽe. 2. TERMIN PLUGIAREIKŠMIŠKUMAS E HOMONIMIJA Mažu igo dos signi icados e imagemdingum pasižyminčiai cons uções liaudies e miniei ca ac e ís ico mul idia eikšmiškumas. Daugia eikšmiškumą podia i specialiųjų są okų ibų neapib ėž umas, eikšmių aida, į a dijimo pe - kėlimas pagal am ik as asociacijas. Šios s i ies e minijoje y a į ai ialypiais lem yšias elacionados plia eikšmių e minų: p óximos concei os į a dijančių, pe encimen o, des ino e composição dis in i os con endo e mos de e mos ou asociaciniais e me a o inais conexões elacionados de e mos, ne askias elações signi ica i as con endo e minų (plačiau see S unžinas 2009: 6892). Ki ingų mik osis emos e minos plu ia eikšmiškumas pode di e i . Po exemplo, úkinių pas a ų e minijos mic osis ema em e mos polia eicšmiai ge almen e in oduzia p óximos concei os con endo di e enças de des ino (plačiau ž . S unžinas 2012: 184198). No e minológico de uma casa de habi ação e suas pa es, e mos polia einšmiai podem ma ca -se p óximos a ibu os dis in i os de des ino con endo concei os ou di e en es ca ego ias de des ino com ybių con endo concei os (plačiau e S unžinas 2009: 6892). Sob e penk adalis cons uções e suas cons i uedamos pa es ma cinhos e minos em a mesma exp essi a e di e en e signi icado […] oi o e oi en a e qua o e mos cons i uem in a e se e múl iia eikšmių ou homoniminių e minų eilu es. P incipalmen e são e mos pli-decimšmicos, in oduzi ijan es di e en e Robe as S unžinas | 196 Cons ua ões de cons uções e seus componen es de peças | liaudies e minija na mesma ou semelhan e cons uções, cons uções e cons uções que ocupam pa es cons i uin es ou di e en es ao lado do e o LKŽe […] bamblys majas sudedamąsias kons ukcijų dalis (16 eilučių), p z.: ˣbalanka „lango ėmai“ LKŽe, KpŽ I 139 – ˣbalanka „lango s iklas“ LKŽe, bamblys „šiaudinio caudões cúlelis, colocando no e o LKŽe, Zana Ž I 108, gegnė s ogo k ema LKŽe, Kl Ž I I, Kl Ž I, Zana Ž I gegnė og 71, no e eno do es údio LKAŽe, g ilis a i us, g ilis a LKŽe, g ebė s e ai 137 LKAŽ, LKŽ, LKŽ, LKŽ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, do palhaço do elhado gúb io o i ica LKŽe sha kiukai susuk i caudų kūleliai, usados começando cob i a e o LKŽe, a čia du ų s ak a LKŽe a čia kluono du ys LKŽe, x sk iškos klė ieslia LKŽe, LKA I 49 x iškos da žinės lubosu ai LKŽe. Nes es casos, comum múl iia eikšmių e mos de sinalis é ocupada o luga . Dalis múl iple-signi íccias e mos inicializa concei os p óximos e deno a di e en es luga es, de di e en e composição ou de di e en e unção cons uções ou cons uções cons i uin e de eiluças), po exemplo: xd onyčka plona abela de ogo deng i LKŽe, D skŽe 73 xd onyčka plona len a LKŽe, 55, 52, xluba onia LKA 36 LKA I I lo lo lo lo xa lengonia LKŽe 48 LKA I LKA p ieska len a, LKA 11 p ies an i langų s ak ą LKŽe p ieska LKŽe LKŽe LKŽe LKŽe LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK LK L Alguns e mos pliénichos indicam cognados e concei os gênicos (7 linhas), ex.: dang is s ogas LKŽe, LKA I 35 dang is šiaudinis ogas LKŽe, LKA I 35, xg ėdai klojimo lubos LKA I 49 xg ėdai iš len ų pada y os klojimo lubos“ LKA I 49, lubos „pa alpos danga“ LKŽe, 197Te minologia | 2013 | 20 LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99 lubos i endo ao lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, Lz 15Ž1, Zana II 99 lubos Žono LKA I 48, 182 s š a LKŽe, Logos I 34, Zana Ž III s ogas s uda KA LKŽe, LKA I 18, 197, LKA I 34, Zana Ždu III 2, LK Va amos ai a ai a didelinis su elis LKŽe du ai LKŽe. Alguns quais e mos são elacionados com a elação do odo e pa e e in oduzi ia cons ução e sua pa e (2 linhas): gegninis i šu inis ąs ų ainikas LKŽe gegninis i šu inis pa enas ąs as (seijo), sob e o qual es omas gegnės LKŽe, KpŽ I 627, s ak a ėmai du ims LKŽe s ak a i šu inė s ak os. LKŽe Homonimų pa ą o ma de di e en es o igens e mos Li u iškas g indys len ų klojinys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507 e la iškas g indys (la. dial. g īda lubos) gy enamojo namo lubos LKA I 36. IŠVADOS 1. Vi ó ia línguas on es exis em mui os cons uções de edi ícios adicionais e suas cons i uedamąsias pa es sinalinças liaudies e minos. 422 e mininai į a dija po 200 adicionais edi ícios cons uções e suas pa es. P incipalmen e são e o e suas pa es (32%), pa edes e suas pa es (20%) denominações, um pouco menos são po a, janelas e suas pa es (11 % e 9,5%), cobe u as de qua alpos (9,5%) e len as (9,5%) em a dijanços e minos. Poucos e mos de ma cais pa imen o (4,7%), undamen os e seus dependen es (2,4%) ou ijolos (1,4 % de odos os e mos). 2. T adicinių pas a ų kons ukcijų and hei pa s e minija é lie u iška lie u iški ienažodžiai e sudė iniai e mininai cons i uem quase du ečdalius (63 %) de odos os e minų. Te mos de o igem es angei a são mais do que qua o-dalis (28,9%), hyb idinių e mis io composição e minų menos do que dezadalis (8,1%). Skolinių g upo p edominam sla izmai eles cons i uem mais do que dois e çdalius (70 %) de odos skolinių. Ge manismos es ão po quin adalį (21%), la izmos es ão menos do que dezadalis (9%). 3. Beijo ečdalis (30 %) das es u u as e suas pa es es ão in ocadas em á ios e minais. Mais eqüen emen e concei os signi icados penkių na ių i ilgesnės eilu ės suda o daugiau nei ečdalį (37 %) isų longas linhas de sinónimos sinónimos eilučių. D ina ês sinónimos ileu ês cons i uem menos de e çdalį (30%), ina ês qua adalį (24%), ke u na ės dwalik ąją pa e (8%) de odos os sinónimos eilučių. As mais g andes são Robe as S unžinas | 198 Cons uções de Edi ícios e seus componen es de peças | liaudies e minija e giá eis ca éis (18) e ogo supe io da pa e denominais (16 sinónimos) de g upos. Segundo kilmę p edomina a sé ie de sinónimos com e mo de o igem desiguoda (90%). 4. Cons uções de edi ícios e suas pa es e minijos hie a chinė es u u a nesudė inga. Mais equen emen e e mininais o mam duas ní eis de hie a chiją, só insigni icé pa e dos concei os in oduzidajama e mos de ês ní eis. Rūšiniais e minais ai ečdalis (31 %) dos e mos a ados. Eles nomeiam os concei os mais equen emen e po pe encimen o (34%), des inação (25%) ou luga (18%), bem menos a amen e po peculia idades da es u u a (11%), amanho (7%) ou qualidade (4%). 5. Alguns e mos (3%) nomeiam concei os segundo ce a associações. Me a o icamen e cons uções e suas pa es in oduziam-se animais, suas pa es, bui ies daik ų, pa es do co po humano e das coisas da na u eza denominações. Me oniminiai e mininai concei oo nomeia segundo cons i uomąją ma e ialá. 6. Penk adalis (19%) e mos de êm a mesma exp essi šką e di e en e signi icado. P incipalmen e são e mos polia eicšmiai, ma cin ys di e en es semelhan e luga ocupando cons uções e (ou) suas cons i uedamos pa es, ou p óximos concei os in oduzi an es e mos, ma cin ys di e en es luga es, di e en e composição ou di e en e des inação cons uções ou suas cons i uedamos pa es. Rečiau mui osia eikšmiai e mininai į a dija kininines e espécies concep os ou nomeia cons ução e sua pa e. Homonimų pa ą cons i uem a mesma exp essão, endo di e en es e mos de o igem. ŠALTINIAI D skŽ – D uskininkų a mės žodynas. Sud. G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ – V. Vi kauskas. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. Kl Ž – A. Vilu y ė. Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KzRŽ I – A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnek os žodynas A–M, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KpŽ I – K. Vosyly ė. Kupiškėnų žodynas A–H, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. LzŽ – J. Pe auskas, A. Vidugi is. Lazūnų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Red. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as, 2005. – www.lkz.l . Zana Ž I–III – Zana ykų šnek os žodynas 1. A–K, 2. L–R, 3. S–Ž, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins i u- as, 2003–2006. LITERATŪRA F aenkel E. 1955–1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch III, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . LEB – Lie u ių e nog a ijos b uožai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1964. LLA 1965: Lie u ių liaudies a chi ek ū a 1. Kaimo gy en ie ės i gy enamieji namai, Vilnius: Min is. MS 2008: Medinė s a yba: jaukių namų žinynas, Kaunas: UAB „Dangus“. Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. 199Te minologija | 2013 | 20 Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Smoczyński W. 2007: Lie u ių kalbos e imologinis žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15, 111–130. S unžinas R. 2009: Daugia eikšmiai i homoniminiai s a ybos liaudies e minai. – Te minologija 16, 68–92. S unžinas R. 2010: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių liaudies e minijos sinonimija. – Te minologija 17, 130–142. S unžinas R. 2011: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšiniai liaudies e minai. – Te minologija 18, 142–153. S unžinas R. 2011: S a ybos liaudies e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S unžinas R. 2012: Ūkinių pas a ų liaudies e minija. – Te minologija 19, 184–198. U bu is V. 1981: Bal ų e imologijos e iudai, Vilnius: Mokslas. U bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vi kauskas V. 1966: Apie kai ku ių žemai iškų žodžių a ojimą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 8, 155–168. VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Клепикова г. П. 1974: Славянская пастушеская терминология, Москва: Наука. FOLk TERMINOLOGY OF BUILDINg CONSTRUCTIONS AND ThEIR PARTS The a icle deals wi h olk e minology o cons uc ions and hei pa s o adi ional Li huanian buildings in espec o concep s, o igin and seman ic ela ions: synonymy, polysemy and hie a chy. The esea ched e ms a e aken om a ious lexicog aphical sou ces o Li huanian olk e minology. The e a e 422 e ms in he esea ched sou ces which name abou 200 di e en cons uc ions and hei pa s. The majo i y o e ms name oo and wall cons uc ions and hei pa s, o example dang is ( oo ), k aigas ( idge), gegnė ( a e ), siena (wall), sienojas (log), undinis (main log). A smalle pa o he e ms name doo and window cons uc ions and hei pa s, oom co e ings and planks, o example du ys (doo ), s ak a (doo ame), langas (window), apylangės (window ame), lubos (ceiling), juodlubės (sound boa ding), len a (plank), špun as ( eba e). A ew e ms name loo ing, ( ounda ion), papama is ( ounda ion s ones), b y a (b ick). The majo i y o e ms a e o ounda ion, ounda ion pa s and b icks, o example g indys ( loo ), pamū a Li huanian o igin (63%), o example asla (di loo ), undamen o ( ounda ion), zálos (ceiling). Sla ic, Ge manic and La ian bo owings make up mo e han one qua e (28.9%), hyb ids and e ms wi h mixed composi ion less han one en h (8.1%), o example dokas (Pol. dach) ‘ oo , š elys (Ge m. Schwelle) ‘lowe balk, s ū ys (La . s ū is); pamū a (Li h. paand Sl. mu ) ‘ ounda ion, molinė (Li h.) padlaga (Sl. podłoga, Bela . padloгa) ‘di loo . Less han one hi d (30%) o he esea ched cons uc ions and hei pa s a e named using mo e han one e m. Lines o synonyms naming cons uc ions a e a he long and hey consis o synonyms o di e en o igin. G oups o names o la hs and oo ops a e he la ges hey consis o 18 and 16 e ms. Te ms naming cons uc ions ha e a simple hie a chy. Usually e ms make a wole el hie a chy and only a ew e ms make a h ee le el hie a chy. One hi d o e ms can be iewed as speci ic e ms. Such e ms name cons uc ions and hei pa s o di e en dependence, pu pose o place, o example pama as ‘ ounda ion, podmū auka ‘mason y ounda ion. 200 Robe as S unžinas | Edia ões cons uções e suas componen es pa es | liaudies e minija One i h o e ms a e polysemous. Mos o en polysemous e ms name di e en cons uc ions o pa s o cons uc ions o he same place, o example balanka ‘window ame ‘window glass, g ebės as ‘ oo ame ‘ a e la h. O he e ms name gene ic and speci ic concep s o name cons uc ion and pa o i , o ins ance dang is ‘ oo ‘s aw oo , s ak a ‘doo ame ‘ op o doo ame. Pai s o homonyms consis o e ms o di e en o igin Li huanian g indys ʻ loo ʼ and La ian g indys ( om La ian g īda ‘ceiling) ‘ceiling. Recebida 20131004 Robe as S unžinas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius E-mail obe [email p o ec ed]