Pastatų konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių liaudies terminija

180 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių liaudies e minija RobeR as s UNŽINas Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI ŽODŽIAI: s a ybos liaudies e minai, pas a ų kons ukcijų pa adinimai, sinonimai, daugia eikšmiai e minai, gimininiai e minai, ūšiniai e minai T adicinius pas a us, s a inius i jų dalis, s a ybos į ankius i medžiagas žymin i liaudies e minija y a gausus i įdomus leksikos sluoksnis i s a bus mokslo e minijos šal inis. Nemaža šios e minijos dalis y a už iksuo a k aš o y ėjų da buose, ku iuose ap ašomos sodybų pas a ų, s a inių, jų dalių ypa ybės, egioniniai panašumai i ski umai. Daug s a- ybos liaudies e minų y a gy osios kalbos ak us iksuojančiuose šal iniuo- se – a mių žodynuose, Lie u ių kalbos a lase, akademiniame Lie u ių kal- bos žodyne. Šių šal inių e minų i jų mik osis emų analizė pa odo gy e- namuosius i ūkinius pas a us į a dijančios e minijos aiškos p iemonių į ai umą, egioniškumą, aizdingumą, sinonimiškumą, daugia eikšmiškumą, homonimiją i hie a chinius yšius (plačiau apie gy enamojo namo i ūki- nių pas a ų e minijų mik osis emas ž . S unžinas 2010: 130–142; 2011: 142–153; 2012: 184–198). E nog a ų da buose aip pa nemažai ašoma apie adicinių pas a ų sudedamąsias dalis, čia galima as i pag indinių kons ukcijų i jų dalių pa adinimus, p z.: če pė LEB 233, gon ai LEB 233, g ebės as LEB 233, g indys LEB 211, kazilas LEB 233, k aigas LEB 235, lo a LEB 233, lubos LEB 211, ožys LEB 235, pama as LEB 230, sąlaida LEB 232, sąspa a LEB 210, siena LEB 220, ska da LEB 233, sluogs is LEB 235, spa as LEB 233, s ogas LEB 211, šulas LEB 231, ė inė LEB 233. Ge okai daugiau pas a ų kons ukcijas i jų dalis žyminčių liaudies e mi- nų galima ap ik i gy osios kalbos duomenis pa eikiančiuose šal iniuose. S aipsnio ikslas – išnag inė i okių šal inių pas a ų kons ukcijų i jų da- lių e miniją į a dijamų są okų, kilmės i seman inių – sinonimiškumo1, 1 Šiame s aipsnyje, kaip i anks esniuose, liaudies e minija nag inėjama kaip isos liaudies kalbos e mi- nų inkinys, ku iame eiškiasi sinonimija i daugia eikšmiškumas. Da liaudies e minus galima i i i a mės ibose, kaip jos e minų sis emą (plačiau ž . Клепикова 1974: 31). 181Te minologija | 2013 | 20 daugia eikšmiškumo, homonimijos i hie a chijos – yšių a ž ilgiais. Me- džiaga paim a iš šių šal inių: akademinio Lie u ių kalbos žodyno (elek o- ninio leidimo), D uskininkų a mės žodyno, Kal anėnų šnek os žodyno, Kaz- lų Rūdos šnek os žodyno (I .), Kupiškėnų žodyno (I .), Lazūnų a mės žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno (I–III .), Lie u ių kalbos a laso (I .). Iš iso analizuojami 422 ski ingi2 liaudies e minai3. 1. SĄVOKOS, TERMINŲ KILMĖ, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI T adiciniai lie u ių pas a ai u ėjo nemažai egioninių ski ybių. Pa yz- džiui, žemaičių namui būdingas ilgas i pla us ko pusas, neaukš os, e - ikaliai apkal os sienos, masy us, šiaudinis pus alminės o mos s ogas, sudė ingas namo planas. Aukš aičių gy enamojo pas a o ko pusas ilgas i siau as, sienos – idu inio aukš umo, s ogas – d išlai is šiaudinis. P ie įėjimo s a y i p ieangiai, isas pas a o plo as d iem ske sinėmis sienomis padalin as į is pag indines dalis. Su alkijos adiciniai gy enamieji namai u i daug bend ų b uožų su žemaičių i aukš aičių gy enamaisiais namais. Tačiau adiciniai lie u ių pas a ai u ėjo bend ų kons ukcinių ypa ybių – jiems būdingos guls inių ąs ų sienos, kampų sąspa os, pus alminės, ke- u šlai ės a ba d išlai ės o mos šiaudinis s ogas, akmeniniai pama ai i . . (LEB 216–224). Pama ų, jų dalių pa adinimai. Lie u oje akmenų pama ai ne u i adicijų – dauguma senųjų pas a ų bu o enčiami an žemės. Mū iniai pama ai iksuojami nuo XVII a. (MS 2008: 18). Iš gy osios kalbos šal inių ma y i, kad pama as adinamas imis e minais – lie u išku, sla išku i hib idiniu: pama as „apa inė s a inio dalis, į ku ią emiasi isas s a inys“ LKŽe, LKA I 35, undamen as (iš b us. хундамент F aenkel 1962: 3054) LKA I 35, KzRŽ I 200, pamū a (hib ., lie . pa- i l. mu LKŽe) LKA I 35. Rūšiniais pa adinimais laiky ini akmenų i mū y us pama us į a dijan ys ys e minai – lie u iškas, sla iškas i hib idinis: papama is „akmenys po 2 Nag inėjamuose šal iniuose y a daug e minų a ian ų, ku ie šiame s aipsnyje a ski ais e minais nelai- komi (plačiau apie a ian o samp a ą ž . S unžinas 2008: 111–112). Analizuojami ik pag indiniai a ian- ai, jais laikomi plačiausiai a ojami a ba šal iniuose pag indiniais laikomi e minai. 3 S aipsnyje emiamasi au o iaus dise acijos medžiaga (ž . S unžinas R. S a ybos liaudies e minai, Vilnius, 2011). 4 Skliaus uose nu odoma e mino kilmė i šal inis. 182 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija pama iniu ąs u, pama as“ LKŽe, DūnŽ 238, ˣpodmū auka (l. podmu wka LKŽe) „mū y as pama as“ LKA I 36, pamū ė (hib ., lie . pa- i l. mu LKŽe) „mū y as pama as“ LKA I 35, D skŽ 243. Be pama ų s a omiems pas a ams būdingos moliu apiplūk os kons uk- cijos – pašaliai. Jie bu o da omi iš molio i ž y o apa iniams ainikams nuo d ėgmės i šalčio apsaugo i. Toks pama ų i inimo būdas būdingas gy enamiesiems pas a ams iki XIX a. (LLA 1965: 46). Ap a iamos kons- ukcijos adinamos d iem lie u iškais e minais: pašalys „ ie a palei o- besio sieną iš lauko pusės“ LKŽe, pama as „pašalys, iš lauko pusės pagal sieną (a akmenų, mū o pama ą) supil a žemė“ LKA I 35. Ki as su pama- ais susijusias kons ukcijas žymi du lie u iški e minai: an pama is „su- pil as aplink namus pagal pama ą dėl šilumos paaukš inimas“ LKŽe, po- pėdis „klojimo pėdžios pama inis akmuo“ LKŽe. G indų pa adinimai. Molio g endymas adiciniuose gy enamuo- siuose namuose, kluonuose, da žinėse, p iepi čiuose plūk as iki XIX a. XIX–XX a. s a y uose kaimo gy enamuosiuose namuose jau klo os len ų g indys. Aslos išliko iki XX a. s a y uose aukš aičių gy enamųjų namų p iemenėse i kama ose, žemaičių obų didžiuosiuose kaminuose, ūki- niuose pas a uose (VLE II 2002: 82). Iš nag inėjamų šal inių ma y i, kad plūk inis g indinys adinamas d ylika e minų – de yniais ienažodžiais i imis d ižodžiais. Aš uoni ienažodžiai e minai y a lie u iški i ie- nas – la iškas: asla LKŽe, LKA I 36, D skŽ 20, KzRŽ I 29, g endymas LKA I 37, D skŽ 111, KzRŽ I 251, LzŽ 86, Zana Ž I 496, g inda LKŽe, kluonas LKA I 37, lai as LKŽe, LKA I 37, plonas (la. plāns) LKA I 37, LKŽe. Pagal unkcijos panašumą me a o iškai g indinys adinamas žmo- gaus kūno dalies pa adinimu – padas LKŽe, LKA I 37, Kl Ž 195. Taip pa g indinys me onimiškai į a dijamas pagal suda omąją medžiagą – mo- lis LKA I 37, žemė LKŽe, LKA I 37. Vienas d ižodis e minas u i abu lie u iškus dėmenis, du u i sla iškus pag indinius i lie u iškus p iklau- somuosius dėmenis: molio g indys LKA I 37, molinė ˣpadlaga (l. podłoga, b us. пaдлoгa) LKA I 37, molinis ˣpamas as (l. pomos LKŽe) LKA I 37. Te minas asla aip pa a ojamas len ų klojinio eikšme. Ši kons uk- cija iš iso adinama šešiais e minais: imis lie u iškais, d iem sla iškais i ienu la išku: asla LKA I 36, KpŽ I 73, g indys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507, paklo ė LKA I 38, ˣpadlaga LKŽe, LKA I 37, Zana Ž II 302, ˣpamas as LKŽe, LKA I 38, ˣpa lagas (la. pā lags, 183Te minologija | 2013 | 20 plg. us. пepeлoг) LKŽe, LKA I 38. Du lie u iški e minai eina ūšiniais pa adinimais i žymi į ai ios paski ies g indis: pag indas „p as osios, apa inės g indys, juodg indės“ LKŽe, juodg indės „p as osios, apa inės g in- dys“ Zana Ž I 576. Sienų, jų dalių pa adinimai. T adicinių pas a ų sienos bu o ijų ipų: s ulpinės, ka kasinės i en inės kons ukcijos. S ulpinės kons ukci- jos bu o seniausios i p imi y iausios, jos išnyko, nes bu o nesanda ios i umpaamžės. Ka kasinės kons ukcijos aip pa bu o e os Lie u oje – jos būdingos nemiškingoms ie o ėms i ne u ingiems s a y ojams. Ren- inės kons ukcijos Lie u oje y a o nuo I ūks . idu io. Jos pa ikimai laikė s ogą i ge ai laikė šilumą. T adicinių pas a ų en imo būdai bu o ne ienodi – Ry ų Lie u oje sienų ąs ai jung i sąlaidomis, Vaka ų – lygio- mis plokš umomis (MS 2008: 18; LLA 1965: 46). Nag inėjamuose šal i- niuose daugiausia ap ik a e minų, į a dijančių en ines kons ukcijas i jų dalis. Visas ąs ų en inys adinamas penkiais ne ienodos kilmės sino- niminiais e minais: imis lie u iškais, ienu sla išku i ienu ge manišku: g ąža „medinio obesio su ęs os sienos (be s ogo i pama o)“ LKŽe, KpŽ I 712, en inys LKŽe, D skŽ 302, ke inys LKŽe, ˣz ūbas (sl.) LKŽe, LzŽ 293, ˣ iūmas (ge m. Sabaliauskas 1990: 265) LKŽe. Rąs ų siena žymima d iem lie u iškais sinonimais: siena LKŽe, D skŽ 324, LzŽ 233, Zana Ž III 47, sienojus LKŽe. Rūšiniu eina lie u iškas e minas, žymin is siau ėjančią pas a o sieną – skliau as „siau ėjan i namo galo siena pas ogėje“ LKŽe. Šio e mino daugiskai os o ma adinama ūšinė są oka – klė ies siau ėjan i siena. Šios kons ukcijos pa adinimų g upę iš iso suda o sep yni e minai – ienas lie u iškas i šeši sla iški: skliau ai LKA I 49, ˣpad olas (l. powala „sienojų lubos“) LKA I 49, ˣpa alas (l. powala) LKA I 49, ˣpa alašas (l. powala) LKA I 49, ˣ iškos (b us. вышкi) LKŽe, LKA I 49, ˣ olas (l. wał „ elenas“) LKA I 49, ˣzaka as (b us. закот „pi kios on onas, gak a“) LKA I 49. Sienos ąs as žymimas imis lie u iškais sinoniminiais e minais: medžias Kl Ž 166, sienojas LKŽe, D skŽ 324, sienolis LKŽe. Rūšiniais eina e - minai, į a dijan ys sienos ąs us pagal į ai ius ski iamuosius požymius. Daugiausia y a e minų, pa adinančių sienos ąs us pagal ie ą i paski į. Apa inių sienojų pa adinimų g upelę suda o aš uoni sinoniminiai e minai: ienas lie u iškas, du sla iški, ienas ge maniškas i ke u i hib idiniai: pama inis LKŽe, LKA I 35, ˣpadamen as (b us. хундамент) LKŽe, ˣpad ūba 184 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija (sl.) LKA I 36, LzŽ 181, ˣš elys ( ok. Schwelle LKŽe) LKŽe, ˣbalkinis (hib ., ok. Balken i lie . -inis) LKŽe, ˣpabalkinis (hib ., lie . pa-, ok. Balken i lie . -inis) LKŽe, ˣpadamen inis (hib ., b us. хундамент i lie . -inis) LKŽe, ˣpamū lo is (hib ., lie . pa-, l. mu i ok. La e) LKŽe, LKA I 36. Vidu inis sienojas žymimas lie u išku e minu įma as LKŽe. Vi šu- inių sienojų pa adinimų g upę suda o dešim sinonimų – de yni lie u- iški i ienas sla iškas: gegninis LKŽe, KpŽ I 627, g ąžas LKŽe, ilginis LKŽe, k eklinis LKŽe, k ek inė LKŽe, pagegninis LKŽe, pe ejinis LKŽe, pe laidas LKŽe, spa inis LKŽe, ˣlabokas (sl.) LKŽe. Pagal dydį sienos ąs ai adinami imis e minais – lie u išku, ge manišku i hib idiniu: sienojokas „nedidelis sienojas“ LKŽe, ˣbalkigalis (hib ., ok. Balken i lie . galas) „nedidelis ąs as“ LKŽe, ˣbalkis (b us. бал(ь)ка U bu is 2009: 422) „s o as ąs as“ LKŽe, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Du lie u iški i ienas sla iškas e minas žymi sienos ąs us pagal kons ukcines ypa ybes: k ump- linis „medinės obos ąs as su įka pa a dančiu, pada y u sujungimui su ki u ąs u“ LKŽe, pe a as „ilgas kluono sienojas, einan is nuo ieno iki ki o galo“ LKŽe, ˣb usas (l. b us, b us. бpyc) „ ąs agalys, ke u kampis ąs as“ LKŽe. T umpas sienojas me a o iškai į a dijamas gy ūno pa adi- nimu šuniukas LKŽe. Rąs ų eilė pe ke u ias sienas adinama lie u išku e minu ainikas LKŽe, Kl Ž 375, LzŽ 278, Zana Ž III 554. Rūšinių pa adinimų g upelę suda o e minai, į a dijan ys pama inius i i šu inius ainikus. Pama inį ainiką žymi ys ą pačią eikšmę u in ys du lie u iški i ienas ge ma- niškas e minas: pake alas LKŽe, pama ai LKŽe, ˣš eliai ( ok. Schwelle) LKŽe. Vi šu inis ąs ų ainikas adinamas d iem sinoniminiais e minais – lie u išku i sla išku: gegninis LKŽe, ˣmū lo as (l. mu ła , ok. dial. mū- enla e) LKŽe. Vienu lie u išku i d iem sla iškais e minais adinamas jungiamasis ąs as: sija Kl Ž 270, LKŽe, ˣb osas (plg. b usas l. b us, b us. брус LKŽe) Zana Ž I 175, ˣbalkis (b us. бал(ь)ка U bu is 2009: 422) LKŽe, D skŽ 27, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Rūšinių pa adinimų g upe- lę suda o dešim e minų, į a dijančių jungiamuosius ąs us pagal paski - į i p iklausymą. Sep yni e minai y a lie u iški, ienas – sla iškas, du – hib idiniai: ilginė „sija, an ku ios dedamos lubos“ LKŽe, jungas „sija, jungian i klojimo šulus ben kiek žemiau k aiko“ LKŽe, pe mė ė „ske si- nė ką no s jungian i sija“ LKŽe, san i ža „ske sinė su i inamoji sija“ LKŽe, s apas „a aminė sija“ LKŽe, užla „lubų sija“ LKŽe, i dis „da - 185Te minologija | 2013 | 20 žinės a klojimo ske sinė sija“ LKŽe, ˣza olas (sl.) „apa inė klojimo, da - žinės sija“ LKŽe, ˣske sbalkis (hib ., lie . ske sas i ok. Balken LKŽe) „ske ssijė“ LKŽe, ˣ ambalkis (hib ., lie . amas i ok. Balken LKŽe) „ske sinė pag indinė sija, laikan i išilgines sijas“ LKŽe. Rąs ų sienų i umas i šilumos laikymas p iklausė nuo sienojų glaus- umo. Rąs ai bu o glaudžiami imis būdais: išpjo omis i šuje, apačioje i lygiomis plokš umomis (MS 2008: 19). Į ai ios ąs ų išd ožos, išpjo os, įpjo os i g io eliai adinami sep yniais e minais: penkiais lie u iškais, ienu sla išku i ienu ge manišku: ke ė „iški imas ąs e, medyje“ LKŽe, D skŽ 148, ka pas „užki imas ąs e, (namo) ke čių suki pimas“ LKŽe, mazgas „ ąs ų suki imo, sunė imo ie a“ LKŽe, en imas „įki pimas, į an- a, įka pa (sienojuose)“ LKŽe, šonkaklis „iška pa sienojams sune i“ LKŽe, ˣpozas (b us. пaз, l. paz) „išilgai ąs o da oma išd oža, kad suleidžiami ąs ai glaudžiau ienas p ie ki o p igul ų“ LKŽe, Zana Ž II 458, ˣkanė ( ok. Kanne) „įka pa ąs o gale ke ėms sune i“ LKŽe. Sienojų a pas į a dijamas penkiais sinonimais – imis lie u iškais, ienu sla izmu i ienu neaiškios kilmės e minu: sieno a pis LKŽe, sklinda LKŽe, a psie- nis LKŽe, ˣžalabas (plg. l. żłb) LKŽe, ˣbukan as LKŽe. Many ina, kad šis e minas y a sla izmas, plg. kan as (l. kan , ką ) LKŽe. Sienų susiki imo ie a adinama penkiais sinoniminiais e minais: imis lie u iškais, ienu la išku i ienu sla išku: kampas LKŽe, KzRŽ I 314, LzŽ 105, Zana Ž I 609, ke ė LKŽe, sąspa a LKŽe, D skŽ 317, Zana Ž III 20, s ū ys (la. s ū is) LKŽe, ˣkan as (l. kan , ką ) LKŽe. K aš o y inė ojų da buose ašoma, kad ąs ų sunė imo būdai adinami sąspa a i ke e ( ak u, capu). Vienu a eju lieka a sikišę suk yžiuo ų ąs- ų galai, ki u a eju galai apipjaus omi (LEB 232). Dalį e minų galima as i i iamuose šal iniuose: sąspa a LKŽe, Zana Ž III 20, ke ė LKŽe, ˣcapas (l. cap, ok. dial. zape) „ ąs ų sunė imo užpjo imas, sąlaida“ LKŽe, KzRŽ I 101, KpŽ I 272, Zana Ž I 203. Pas ebė a, kad gy ojoje kalboje ie oje ak o5 a ojami du e minai – lie u iškas spyna LKŽe, Zana Ž III 145 i sla iškas ˣzomkas (l. zamek) LKŽe. S ulpinės kons ukcijos sudedamoji dalis adinama d iem sinonimais – lie u išku i ge manišku: s ulpas LKŽe, D skŽ 353, ˣs ende is ( ok. dial. s ände ) LKŽe. 5 Lie u ių kalbos žodyne šis e minas pažymė as kaip aš ų žodis: Rąs inės sienos dažniausiai s a omos iš 13 ąs ų ainikų, ąs ai kampuose suleidžiami į ak ą (ke ę, capą), ečiau į s ulpą (šulą) š LKŽe. 186 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija Langų kons ukcijų i jų dalių pa adinimai. Pap asčiausios kons- ukcijos langai bu o be ėmės sienoje iški s os angos su užs umiamomis len elėmis. Nuo XVI a. gy enamųjų namų langai u ėjo ėmus. Į juos bu o dedamos gy ulių pūslės, odos, popie ius, audinys, ėliau, nuo XVII– XVIII a. – s iklas. Pi mieji s iklo langai da y i iš mažų, ne aisyklingos o mos, balanomis su i in ų s iklo gabalėlių. XVII–XX a. kaimo obe- siuose y a o ke u ių a šešių dalių langai (MS 2008: 20). Bend uoju sienos angos pa adinimu eina lie u iškas e minas langas LKŽe, D skŽ 184, Kl Ž 136, KzRŽ I 426, LzŽ 139. Rūšiniai e minai pa adina langus pagal paski į, dydį i kokybę. T ys e minai y a lie u iški: an alangis „žiemai dedamas an as langas“ LKŽe, KzRŽ I 21, Zana Ž I 45, langalis „menkas, p as as, mažas langas“ LKŽe, langelynas „p as as langas“ LKŽe. Ge manizmu ˣliūkas ( ok. Lücke) LKŽe adinamas ėdinimo langelis. Lango ėmas į a dijamas de yniais sinoniminiais e minais, ys iš jų y a lie u iški: įs a as LKŽe, s ak a LKŽe, apylangės LKŽe. S e imų e minų g upelę suda o ke u i sla izmai i du ge manizmai: ˣbalanka (b us. бaлoнкa) LKŽe, KpŽ I 139, ˣpelčiai (b us. пяльцы) LKŽe, ˣšiubai (b us. шыбa) LKŽe, ˣšuplėda (l. szu lada < ok. Schublade) LKŽe, ėmai ( ok. dial. äm) LKŽe, Kl Ž 246, ˣšlengė ( ok. Schlenge) LKŽe. Į šią kons ukciją dedami s iklo lakš ai adinami penkiais sla izmais: s iklas (sl. s ъklo F aenkel 1962: 906) LKŽe, D skŽ 348, Kl Ž 291, LzŽ 245, ˣbalanka (b us. бaлoнкa) LKŽe, ˣklė ka (l. kla ka) LKŽe, ˣk a ka ( us. фopткa) LKŽe, Zana Ž I 824, ˣšiba (b us. шыбa) LKŽe. Lango a s ymo į aisas adinamas d iem lie u iškais sinonimais: y is LKŽe, inginis LKŽe. Lie u išku e minu p ielangis LKŽe adinamas lango ėmo apmušas. O laidė adinama d iem lie u iškais sinonimais: langelis LKŽe, LzŽ 139, puslangis LKŽe. XVI–XIX a. su į ėmin ais langais naudo os a s omos a užs umiamos langinės. Jų kons ukcija bu o panaši į du ų, puoš os ši dies, mėnulio a ki okios o mos nedidelėmis angomis (MS 2008: 21). Iš gy osios kalbos šal inių ma y i, kad užda omosios langinės adinamos ke u iais e minais – d iem lie u iškais i d iem hib idiniais: langinė LKŽe, KzRŽ I 426, lan- ga ie ė LzŽ 139, ˣlanginyčia (hib ., lie . langas i sl. -inyčia) D skŽ 184, Kl Ž 137, ˣlanga a yčia (hib ., iš langinyčia LKŽe, lie . langas, sl. -inyčia) LKŽe. Užs umiamąsias langines žymi lie u iškas e minas b aukšlė LKŽe, idines – hib idas ˣba bynyčia (hib ., lie . ba ben i i sl. -inyčia) LKŽe. Ki ų lango kons ukcijų sudedamųjų dalių pa adinimų g upelę suda o de- šim e minų. Apa inė lango len a žymima penkiais sinoniminiais e minais: 187Te minologija | 2013 | 20 imis lie u iškais, ienu sla išku i ienu hib idiniu: palangė LKŽe, Kl Ž 199, an langis LKŽe, p ielangis LKŽe, sk ynia (b us. скрыня, l. sk zynia) LKŽe, ˣlanginyčia (hib ., lie . langas i sl. -inyčia) LKŽe. Len elė lauko pusėje į a dijama d iem lie u iškais sinonimais: p iešpalangė LKŽe, už- langė LKŽe. Te minu užlangė LKŽe adinama i len ynėlė i šuje lango. Tokia len ynėlė da į a dijama lie u išku e minu langė LKŽe i hib idu ˣlanginyčia (hib ., lie . langas i sl. -inyčia) LKŽe. Du ų kons ukcijų, jų dalių i a s ymo į aisinių pa adinimai. T adicinių pas a ų du ys bu o kelių ipų. Pap asčiausios kons ukcijos i ps inės du ys da y os iš skaldy o spygliuočio medžio sanda iai suglaus- ų plačių len ų. Įsp ūdinių du ų kons ukciją suda ė ėmas užpildy as len ų įsp ūdomis, d isluoksnės du ys a si ado du is apkalan len omis. Ūkinių obesių du ys bu o pinamos y elėmis, šiaudų g įž ėmis, nend ė- mis, gy enamųjų namų i s i nų du ys puoš os iš apy ais o namen ais, p o iliuo ais ap adais. S ak os eng os d iem būdais – baig ame en inyje ki s os angos a ba s ak os s a y os į apa inį en inį. S ip ių s ak ų eikėjo a si adus sunkesnėms pakabinamoms du ims (MS 2008: 20). Iš gy osios kalbos šal inių ma y i, kad du is į a dijančių e minų y a ik šeši. Du lie u iški e minai laiky i bend aisiais pa adinimais: du ys LKŽe, Kl Ž 56, KzRŽ I 171, KpŽ I 492, Zana Ž I 341, a ai LKŽe. Te minas a ai eina i ūšiniu pa adinimu – juo da adinamos didelės su e iamos kluo- no du ys: a ai „didelės su e iamos du ys“ LKŽe. Ki i ūšiniai lie u iški e minai žymi du is pagal paski į, kons ukciją i p iklausymą: du elės „gy enamųjų namų užpakalinės, p as osios du ys“ LKŽe, pusdu ės „pe pusę da inėjamos du ys (pp . dūminėje pi kioje apačia užsida o, o i šus paliekamas dūmams išei i)“ LKŽe, a čia „kluono du ys“ LKŽe. Du ų ėmai adinami penkiais e minais: d iem lie u iškais, d iem sla iškais i ienu ge manišku: s ak a LKŽe, a čia LKŽe, ˣad e ija (b us. od e ьja F aenkel 1962: 2) LKŽe, KzRŽ1 3, KpŽ I 6, LzŽ 18, ˣlušėkas (l. uszak) LKŽe, ˣšlengė ( ok. Schlenge) LKŽe. Te minu s ak a aip pa į a dijama i šu inė s ak os dalis. Rūšiniu pa adinimu eina la izmas el ė (la. el e) LKŽe – juo adinama gaub a du ų s ak a. S ak os dalys daugiausia žymimos lie u iškais e minais. Apa inė s ak os dalis į a dijama lie u išku e minu slenks is LKŽe, Kl Ž 281, LzŽ 239, Zana Ž III 106. Vi šu inės dalies pa adinimų g upelę suda o penki sino- niminiai e minai – ke u i lie u iški i ienas hib idinis: s ak a LKŽe, įma a LKŽe, kepu ė as LKŽe, i šdu ė LKŽe, ˣkap ū inis (hib ., l. kap u 188 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija i lie . -inis LKŽe) LKŽe. Šoninė dalis adinama ge manizmu ˣš elius ( ok. Schwelle) LKŽe. Šoninė ja ų k aunamo pas a o s ak os dalis į a di- jama sla izmu ˣ ė ėja (sl.) LKŽe, LzŽ 283. S ak ų apmušai žymimi d iem sinoniminiais sla izmais: ˣable ū a (l. abla u a) LKŽe, KpŽ I 2, ˣlempe ija (l. lampe ja) LKŽe, Zana Ž II 49. Seniausios kons ukcijos i ps inių du ų a s omuosius į aisus pa adina ienuolika sinoniminių e minų – de yni lie u iški i du sla iški: bėgis LKA I 56, bėgūnas LKA I 56, bėgūniukas LKA I 56, kuk a LKŽe, LKA I 56, są a s ė LKA I 56, sukučiai LKŽe, LKA I 56, a as LKA I 56, a - ikšlis LKŽe, LKA I 56, y iai LKA I 55, ˣkačka (l. dial. kaczka) LKA I 56, LKŽe, ˣkašė (l. kosz, b us., us. кoш) LKŽe, LKA I 56. Vėlesnius geležinius a s ymo į aisus žymi ylika sinoniminių e minų – sep yni lie u iški, ienas la iškas, ys sla iški i du ge maniški: gembės LKA I 56, kabas LKA I 56, kabikas LKA I 56, kablys LKA I 56, kukis LKA I 56, ąšas LKŽe, y iai LKA I 55, kengė (la. ķenķis „kablys“, ok. dial. kennig „kablys“) LKA I 56, Zana Ž I 657, ˣp abajus (b us. пpaбoй) LKŽe, LKA I 56, ˣzo iesai (b us. завеса) LKA I 56, ˣk iūgai (b us. крюк „kablys“, us. крук „kablys“) LKA I 56, ˣhokas ( ok. Haken „kablys“) LKA I 56, ˣk ampas ( ok. K ampe „ąsa“) LKA I 56. Pa alpų dangų pa adinimai. Bend uoju pa alpos dangos pa adini- mu laiky inas lie u iškas e minas lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ 197, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99. Rūšiniais pa adinimais eina e minai, į a dijan ys lubas pagal p iklausymą, paski į i sudė į. Gy enamojo namo lubos adinamos sep yniais sinoniminiais e minais: d iem lie u iškais e minais, d iem sla izmais, ienu la izmu, ienu ge manizmu i ienu hib idu: lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99, užlos LKŽe, ˣs ale onia (b us. dial. сталяванне) LKA I 36, LKŽe, ˣpacesas (b us. пацёс) LKA I 36, g indys (la. dial. g īda „lubos“) LKA I 36, ˣdekis ( ok. Decke) LKA I 36, ˣluba onia (hib ., lie . lubos i sl. - onia) LKA I 36. Penki ūšiniai e minai pa adina gy enamojo namo lubas pagal kokybę, paski į i su- dė į. Pagal kilmę ai y a ys lie u iški, ienas sla iškas i ienas hib idi- nis e minas: juodlubės „p as osios, an osios lubos“ Zana Ž I 576, lubokš- liai „iš len galių a pagalių g ei omis pada y os p as os lubos“ LKŽe, pa- lubys „an osios lubos“ LKŽe, ˣsupi as (l. su i ) „lubos, uždengiančios juodlubes“ LKŽe, ˣgipsdekis (hib ., g . gypsos i ok. Decke LKŽe) „ in- kuo os lubos“ LKA I 36. 195Te minologija | 2013 | 20 dalis, plokš uma (len os)“ LKŽe, ˣabzojus (l. obzoj LKŽe) „neapipjau os len os k aš as“ KzRŽ I 2, ˣbuomkan is ( ok. dial. bōm, ok. Kan e) „ap- alus len os k aš as“ LKŽe. Len os k aš as į a dijamas imis sinonimais – d iem lie u iškais i ienu ge manišku: b iauna LKŽe, Kl Ž 25–26, žam- bas LKŽe, ˣkan a ( ok. Kan e) LKŽe, D skŽ 137. Len ų įlaidų, išd ožų, g io elių pa adinimų g upelę suda o ke u i ne- ienodos kilmės e minai: ienas lie u iškas, ienas sla iškas, ienas ge - maniškas i ienas hib idinis: sp audis LKŽe, ˣšpun as (l. szpun ) LKŽe, ˣg opa ( idu amžių ok. ž. g ope) LKŽe, ˣpa elka (hib ., lie . pa elė i sl. -ka) LKŽe. Molio gaminys į a dijamas d iem sla izmais: ply a (b us. pli a, l. ply a F aenkel 1962: 625) LKŽe, D skŽ 273, Zana Ž II 440, ˣcegla (l. cegła) LKŽe. S a yboje naudojamos ply ų a liekos adinamos imis sinoniminiais hib idiniais e minais: ply galys (hib ., b us. плiтa i lie . galas) LKŽe, Zana Ž II 440, ˣply s ukis (hib ., b us. плiтa i ok. dial. s uk, s ak) LKŽe, pusply ė (hib ., lie . pusė i b us. плiтa) LKŽe. 2. TERMINŲ DAUGIAREIKŠMIŠKUMAS IR HOMONIMIJA Mažu eikšmių g iež umu i aizdingumu pasižyminčiai s a ybos liaudies e minijai būdingas daugia eikšmiškumas. Daugia eikšmiškumą galėjo lem- i specialiųjų są okų ibų neapib ėž umas, eikšmių aida, į a dijimo pe - kėlimas pagal am ik as asociacijas. Šios s i ies e minijoje y a į ai ialypiais yšiais susijusių daugia eikšmių e minų: a imas są okas į a dijančių, p i- klausymo, paski ies i sudė ies ski iamųjų požymių u inčių e minų a asociaciniais i me a o iniais yšiais susijusių e minų, neaiškias eikšmių sąsajas u inčių e minų (plačiau ž . S unžinas 2009: 68–92). Ski ingų mik osis emų e minų daugia eikšmiškumas gali ski is. Pa yzdžiui, ūkinių pas a ų e minijos mik osis emoje daugia eikšmiai e minai dažniausiai į a dija a imas paski ies ski ybių u inčias są okas (plačiau ž . S unžinas 2012: 184–198). Gy enamojo namo i jo dalių e minijoje daugia eikšmiai e minai gali žymė i a imas paski ies ski iamųjų požymių u inčias są- okas a ba ski ingų ka ego ijų paski ies bend ybių u inčias są okas (pla- čiau ž . S unžinas 2009: 68–92). Apie penk adalis kons ukcijas i jų sudedamąsias dalis žyminčių e mi- nų u i ą pačią iš aišką i ski ingą eikšmę – aš uoniasdešim ke u i e - minai suda o isdešim sep ynias daugia eikšmių a homoniminių e mi- nų eilu es. Daugiausia ai daugia eikšmiai e minai, į a dijan ys ski ingas 196 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija oje pačioje ie oje esančias a ba panašią ie ą užimančias kons ukcijas, kons ukcijas i kons ukcijų sudedamąsias dalis a ski ingas šalia esančias sudedamąsias kons ukcijų dalis (16 eilučių), p z.: ˣbalanka „lango ėmai“ LKŽe, KpŽ I 139 – ˣbalanka „lango s iklas“ LKŽe, bamblys „šiaudinio s ogo k aš as“ LKŽe – bamblys „mažas šiaudų kūlelis, dedamas an s ogo“ LKŽe, Zana Ž I 108, gegnė „s ogo k eklas“ LKŽe, Kl Ž 71, KpŽ I 627, Zana Ž I 420 – gegnė „sluog is an šiaudinio s ogo i šaus, ži glys“ LKŽe, g ebės as „s ogo g iaučiai“ LKŽe – g ebės as „an gegnių kalama ka is“ Kl Ž 80, KzRŽ I 250, LKŽe, Zana Ž I 494, ˣlanginyčia „langinės“ D skŽ 184, Kl Ž 137 – ˣlanginyčia „palangė“ LKŽe, pama as „apa inė s a inio dalis, į ku ią emiasi isas s a inys“ LKŽe, LKA I 35 – pama as „pašalys, iš lauko pusės pagal sieną (a akmenų, mū o pama ą) supil a žemė“ LKA I 35, pas e blys „s ogo žemu inė dalis iki susidū imo su pas a o siena“ LKŽe – pas e blys „kūlelis, išamas an žemu inės lo os“ LKŽe, p ie aišas „ka elė s ogo šiaudams p ispaus i“ LKŽe – p ie aišas „ y elė šiaudams p ie lo os p i iš i“ LKŽe, ša kiukai „k yžmai sukal i pagaliai šiaudinio s ogo gūb iui su i in i“ LKŽe – ša kiukai „susuk i šiaudų kūleliai, a - ojami p adedan deng i s ogą“ LKŽe, a čia „du ų s ak a“ LKŽe – a čia „kluono du ys“ LKŽe, ˣ iškos „klė ies skliau ai“ LKŽe, LKA I 49 – ˣ iškos „da žinės lubos“ LKŽe. Šiais a ejais bend as daugia eikšmių e minų požymis y a užimama ie a. Dalis daugia eikšmių e minų į a dija a imas są okas i žymi ski ingų ie ų, ski ingos sudė ies a ski ingos paski ies kons ukcijas a kons uk- cijų sudedamąsias dalis (11 eilučių), p z.: ˣd onyčia „plona len elė s ogui deng i“ LKŽe, D skŽ 73 – ˣd onyčia „plona len a“ LKŽe, Kl Ž 52, ˣluba onia „gy enamojo namo lubos“ LKA I 36 – ˣluba onia „klojimo lubos“ LKA I 48, p ielangis „len a, dengian i langų s ak ą“ LKŽe – p ie- langis „palangė“ LKŽe, ˣs ale onia „gy enamojo namo lubos“ LKA I 36, LKŽe – ˣs ale onia „klojimo lubos“ LKA I 49, LKŽe, ˣšlengė „lango ėmas“ LKŽe – ˣšlengė „du ų ėmas“ LKŽe, užlangė „len ynėlė i šuje lango“ LKŽe – užlangė „palangė lauko pusėje“ LKŽe, užlelės „kluono lubos“ LKA I 48 – užlelės „kluono p ies a o lubos“ LKA I 48, y iai „medinis a s ymo į aisas“ LKA I 55 – y iai „me alinis a s ymo į aisas“ LKA I 55. Kai ku ie daugia eikšmiai e minai žymi giminines i ūšines są okas (7 eilu ės), p z.: dang is „s ogas“ LKŽe, LKA I 35 – dang is „šiaudinis s ogas“ LKŽe, LKA I 35, ˣg ėdai „klojimo lubos“ LKA I 49 – ˣg ėdai „iš len ų pada y os klojimo lubos“ LKA I 49, lubos „pa alpos danga“ LKŽe, 197Te minologija | 2013 | 20 LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ 197, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99 – lubos „gy enamojo namo lubos“ LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99 – lubos „kluono lubos“ LKA I 48, s ogas „s ogas“ LKŽe, LKA I 34, Zana Ž III 182 – s ogas „šiau- dinis s ogas“ LKŽe, LKA I 34, Zana Ž III 182, a ai „du ys“ LKŽe – a ai „didelės su e iamos du ys“ LKŽe. Kai ku ie e minai y a susiję isumos i dalies san ykiu i į a dija kons ukciją i jos dalį (2 eilu ės): gegninis „ i šu inis ąs ų ainikas“ LKŽe – gegninis „ i šu inis sienos ąs- as (sienojas), an ku io s a omos gegnės“ LKŽe, KpŽ I 627, s ak a „ ėmai du ims“ LKŽe – s ak a „ i šu inė s ak os dalis“ LKŽe. Homonimų po ą suda o ski ingos kilmės e minai – lie u iškas g in- dys „len ų klojinys“ LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507 i la iškas g indys (la. dial. g īda „lubos“) „gy enamojo namo lubos“ LKA I 36. IŠVADOS 1. Gy osios kalbos šal iniuose y a daug adicinių pas a ų kons ukcijas i jų sudedamąsias dalis žyminčių liaudies e minų. 422 e minai į a dija pe 200 adicinių pas a ų kons ukcijų i jų dalių. Daugiausia y a s ogo i jo dalių (32 %), sienų i jų dalių (20 %) pa adinimų, šiek iek mažiau y a du is, langus i jų dalis (11 % i 9,5 %), pa alpų dangas (9,5 %) bei len as (9,5 %) į a dijančių e minų. Nedaug e minų žymi g indis (4,7 %), pama us i jų p iklausinius (2,4 %) a ply as (1,4 % isų e minų). 2. T adicinių pas a ų kons ukcijų i jų dalių e minija y a lie u iška – lie u iški ienažodžiai i sudė iniai e minai suda o be eik du ečdalius (63 %) isų e minų. S e imos kilmės e minų y a daugiau nei ke i a- dalis (28,9 %), hib idinių i miš ios sudė ies e minų – mažiau nei dešim- adalis (8,1 %). Skolinių g upėje y auja sla izmai – jie suda o daugiau nei du ečdalius (70 %) isų skolinių. Ge manizmų y a pe penk adalį (21 %), la izmų y a mažiau nei dešim adalis (9 %). 3. Be eik ečdalis (30 %) kons ukcijų i jų dalių y a į a dijamos keliais e minais. Dažniausiai są okos žymimos ilgomis sinonimų eilu ėmis – penkių na ių i ilgesnės eilu ės suda o daugiau nei ečdalį (37 %) isų sinonimų eilučių. D ina ės sinonimų eilu ės suda o mažiau nei ečdalį (30 %), ina ės – ke i adalį (24 %), ke u na ės – d ylik ąją dalį (8 %) isų sinonimų eilučių. Didžiausios y a e žiamųjų ka elių (18) i s ogo 198 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija i šu inės dalies pa adinimų (16 sinonimų) g upės. Pagal kilmę y auja sinonimų eilu ės su ne ienodos kilmės e minais (90 %). 4. Pas a ų kons ukcijų i jų dalių e minijos hie a chinė s uk ū a nesu- dė inga. Dažniausiai e minai suda o d iejų lygmenų hie a chiją, ik nedi- delė są okų dalis į a dijama ijų lygmenų e minais. Rūšiniais e minais eina ečdalis (31 %) nag inėjamų e minų. Jie są okas dažniausiai pa a- dina pagal p iklausymą (34 %), paski į (25 %) a ba ie ą (18 %), ge okai ečiau – pagal s uk ū os ypa umus (11 %), dydį (7%) a kokybę (4 %). 5. Kai ku ie e minai (3 %) pa adina są okas pagal am ik as asociaci- jas. Me a o iškai kons ukcijos i jų dalys į a dijamos gy ūnų, jų dalių, bui ies daik ų, žmogaus kūno dalių i gam os daik ų pa adinimais. Me o- niminiai e minai są okas pa adina pagal suda omąją medžiagą. 6. Penk adalis (19 %) e minų u i ą pačią iš aišką i ski ingą eikšmę. Daugiausia ai daugia eikšmiai e minai, žymin ys ski ingas panašią ie- ą užimančias kons ukcijas i (a ba) jų sudedamąsias dalis, a ba a imas są okas į a dijan ys e minai, žymin ys ski ingų ie ų, ski ingos sudė ies a ski ingos paski ies kons ukcijas a jų sudedamąsias dalis. Rečiau daugia eikšmiai e minai į a dija giminines i ūšines są okas a pa adi- na kons ukciją i jos dalį. Homonimų po ą suda o ą pačią iš aišką u- in ys ski ingos kilmės e minai. ŠALTINIAI D skŽ – D uskininkų a mės žodynas. Sud. G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ – V. Vi kauskas. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. Kl Ž – A. Vilu y ė. Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KzRŽ I – A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnek os žodynas A–M, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KpŽ I – K. Vosyly ė. Kupiškėnų žodynas A–H, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. LzŽ – J. Pe auskas, A. Vidugi is. Lazūnų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Red. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as, 2005. – www.lkz.l . Zana Ž I–III – Zana ykų šnek os žodynas 1. A–K, 2. L–R, 3. S–Ž, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins i u- as, 2003–2006. LITERATŪRA F aenkel E. 1955–1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch III, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . LEB – Lie u ių e nog a ijos b uožai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1964. LLA 1965: Lie u ių liaudies a chi ek ū a 1. Kaimo gy en ie ės i gy enamieji namai, Vilnius: Min is. MS 2008: Medinė s a yba: jaukių namų žinynas, Kaunas: UAB „Dangus“. Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. 199Te minologija | 2013 | 20 Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Smoczyński W. 2007: Lie u ių kalbos e imologinis žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15, 111–130. S unžinas R. 2009: Daugia eikšmiai i homoniminiai s a ybos liaudies e minai. – Te minologija 16, 68–92. S unžinas R. 2010: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių liaudies e minijos sinonimija. – Te minologija 17, 130–142. S unžinas R. 2011: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšiniai liaudies e minai. – Te minologija 18, 142–153. S unžinas R. 2011: S a ybos liaudies e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S unžinas R. 2012: Ūkinių pas a ų liaudies e minija. – Te minologija 19, 184–198. U bu is V. 1981: Bal ų e imologijos e iudai, Vilnius: Mokslas. U bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vi kauskas V. 1966: Apie kai ku ių žemai iškų žodžių a ojimą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 8, 155–168. VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Клепикова г. П. 1974: Славянская пастушеская терминология, Москва: Наука. FOLk TERMINOLOgy OF buILDINg cONSTRucTIONS AND ThEIR pARTS The a icle deals wi h olk e minology o cons uc ions and hei pa s o adi ional Li huanian buildings in espec o concep s, o igin and seman ic ela ions: synonymy, polysemy and hie a chy. The esea ched e ms a e aken om a ious lexicog aphical sou ces o Li huanian olk e minology. The e a e 422 e ms in he esea ched sou ces which name abou 200 di e en cons uc ions and hei pa s. The majo i y o e ms name oo and wall cons uc ions and hei pa s, o example dang is ( oo ), k aigas ( idge), gegnė ( a e ), siena (wall), sienojas (log), pama inis (main log). A smalle pa o he e ms name doo and window cons uc ions and hei pa s, oom co e ings and planks, o example du ys (doo ), s ak a (doo ame), langas (window), apylangės (window ame), lubos (ceiling), juodlubės (sound boa ding), len a (plank), špun as ( eba e). A ew e ms name loo ing, ounda ion, ounda ion pa s and b icks, o example g indys ( loo ), pamū a ( ounda ion), papama is ( ounda ion s ones), ply a (b ick). The majo i y o e ms a e o Li huanian o igin (63%), o example asla (di loo ), pama as ( ounda ion), užlos (ceiling). Sla ic, Ge manic and La ian bo owings make up mo e han one qua e (28.9%), hyb ids and e ms wi h mixed composi ion – less han one en h (8.1%), o example dokas (Pol. dach) ‘ oo ’, š elys (Ge m. Schwelle) ‘lowe balk’, s ū ys (La . s ū is); pamū a (Li h. pa- and Sl. mu ) ‘ ounda ion’, molinė (Li h.) padlaga (Sl. podłoga, Bela . пaдлoгa) ‘di loo ’. Less han one hi d (30%) o he esea ched cons uc ions and hei pa s a e named using mo e han one e m. Lines o synonyms naming cons uc ions a e a he long and hey consis o synonyms o di e en o igin. G oups o names o la hs and oo ops a e he la ges – hey consis o 18 and 16 e ms. Te ms naming cons uc ions ha e a simple hie a chy. Usually e ms make a wole el hie a chy and only a ew e ms make a h ee le el hie a chy. One hi d o e ms can be iewed as speci ic e ms. Such e ms name cons uc ions and hei pa s o di e en dependence, pu pose o place, o example pama as ‘ ounda ion’, podmū auka ‘mason y ounda ion’. 200 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija One i h o e ms a e polysemous. Mos o en polysemous e ms name di e en cons uc ions o pa s o cons uc ions o he same place, o example balanka ‘window ame’ – ‘window glass’, g ebės as ‘ oo ame’ – ‘ a e la h’. O he e ms name gene ic and speci ic concep s o name cons uc ion and pa o i , o ins ance dang is ‘ oo ’ – ‘s aw oo ’, s ak a ‘doo ame’ – ‘ op o doo ame’. Pai s o homonyms consis o e ms o di e en o igin – Li huanian g indys ʻ loo ʼ and La ian g indys ( om La ian g īda ‘ceiling’) ‘ceiling’. Gau a 20131004 Robe as S unžinas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius E. paš as obe [email p o ec ed]