Pastatų konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių liaudies terminija

180 Robe as S unžinas | Edia ų kons ukcijų i hei cons i uen pa s | liaudies e minija Cons u i degli edi ici e delle lo o componen i pa i liaudies e minija RobeR as s UNŽINas Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI VODŽIAI: cos uzioni liaudies e mini, cos uzioni di cos uzioni denomininime, sinonimai, mol iia eicšmiai e mini, pa en ini e mini, specie e minini T adicinius pala us, s a inius e lo o pa i, cos uzioni į ankius e ma e iali impo an e on e della scienza in e essus leksikos s oksnis e za issa a k aš o y ėjų la o i, nei quali desc i ono e minija. Nemaža ques a pa e del e minio è ma ca i liaudies e minija è gausus e sodybų edi ici, s a inių, lo o pa i peculia i à, egioniniai similumai e ski umai. Daug s a ybos liaudies e minų y a gy osios kalbos ak us iksuojančiuose šal iniuose a mių žodynuose, Lie u ių kalbos a lase, akademiniame Lie u ių kalbos žodyne. Ques e on i di e mini e dei lo o mic osis emi mos ano S unžinas la di e si à dei mezzi aiškos dei e mini in incibili esidenziali e ag icoli edi ici, egiškumą, aizdingumą, sinonimiškumą, plu ia eikšmiškumą, homonimiją e hie a ch yšius (pe più sui mic osis emi dei e mini esidenziali e ag icoli edi ici edi 130142; 2011: 142153; 2012: 184198). Nei la o i e nog a i anche non poco si sc i e sulle componen i cos i uen i degli edi ici adizionali, qui si possono o a e i nomi delle p incipali cos uzioni e delle lo o pa i, eg.: če pė LEB 233, gon ai LEB 233, g ebės as LEB 233, pa imen o LEB 211, kazilas LEB 233, k aigas LEB 235, lo a LEB 233, lubos LEB 211, ožys LEB 235, ondamen o LEB 230, sąlaida LEB 232, spa a LEB 210, pa e e LEB 220, ska da LEB 233, sluogs is LEB 235, spa as LEB 233, e o LEB 211, shulas LEB 231, e inė LEB 233. Benokai più cos uzioni di edi ici e le lo o pa i ma cinen i liaudies e minų si possono a is a e da i della i a lingua pa eikianci on i. Obie i o dell'a icolo isnag ina e ali on i cos uzioni di edi ici e le lo o pa i e minì dei conce i in odo i, o igine e seman iche sinonimiškumo1, 1 In ques o a icolo, come e anks esni, liaudies e minija iene esamina a come u a la liaudies lingua e mì accol a, nel quale eiškiasi sinonimija e mol ia eikšmiškumas. Da liaudies e minus è possibile s udia e e a mezzi, come la sua e minų sis emą (plačiau ž . Klepiko 1974: 31). 181Te minologija | 2013 | 20 mol iia eikšmiškumo, omonimijos i hie a chijos yšių aspekgiais. Medziaga p esa da ques e on i: accademico diziona io della lingua Li uania (edizione ele onica), D uskininkų a mės diziona io, Kal anėnų šnek os diziona io, Kazlų Rūdos šnek os diziona io (I .), Kupiškėnų diziona io (I .), Lazūnų a mės (IIII .), Lie u ių kalbos a laso (I .). žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno In o ale engono analizza i 422 di e si2 liaudies e minini3. 1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI T adicini edi ici Li uanei a e ano non pochi egionali di e enzie. Ad esempio, žemaičių casui ca a e is ico lungho e la go co pus, neaulš os, e icalmen e appal a a pa e i, massi us, e baudino sem alminese o ma e o, complesso piano casa. Aukš aičių abi a i o edi icio co puso lungo e s e o, pa e i di media al ezza, e a d išlai is šiaudinis. P esso l'ing esso cos ui e pie angie, u a l'a ea dell'edi icio due sce sionali pa e i di iso in e p incipali pa i. Su alkije adizionali abi amazioni case ha mol i comunų b uožų con žemaičių e aukš aičių abi amaisiais namais. Tu a ia i adizionali edi ici li uani a e ano comunì cos cini ca a e is iche lo o ca a e is iche guls inių ąs ų pa e i, kampų sąspa os, sem alminės, ke u šlai ės o d išlai ės o ma ha udino e o, akmeniniai ondamen i e . . (LEB 216224). Pama ų, le lo o pa i denominazioni. In Li uania le pie e dei ondamen i non ha adizioni maggio pa e degli edi ici e ano collecia i su e a. Le ondamen a mu a ie issa i dal XVII c. (MS 2008: 18). Dalle on i del linguaggio i o si ede che il onda o iene chiama o in e e mini lie u išku, sla išku e hyb idiniu: onda o apa inė pa e dello s a ino, alla quale si basa u o s a inys LKŽe, LKA I 35, undamen as (iš b us. хунда F amen enkel 1962: 3054) LKA I 35, KzRŽ 200, I pam pai (hib ., lie ū a l. mu LKŽe) LKA I 35. Rūšiniais nomi conside i ini dei sassi e mū y us onda us inse idan i e e mini lie u iškas, sla iškas e hyb idinis: papama is akmenys po 2 Nag inėjamuose on i nelle sono mol i e minų a ian ų, che in ques o sepa a o e minis nelaikomi (plačiau apie a ian o samp a ą see. S unžinas 2008: 111112). Analizza e solo le p incipali a ian i, essi sono conside a i più ampiamen e u ilizza i oppu e nelle on i p incipali sono conside a i e mini. 3 A icoli ipo a i nell'au o iaus disse azione ma e iale (ž . S unžinas R. S a ybos liaudies e minai, Vilnius, 4 Skliaus uos indica a o igine e on e del e mine. 2011). 182 Robe as S unžinas | Edi a i di cos uzioni e lo o componen i di pa i | liaudies e minija ondamen u ąs u, ondamen o LKŽe, DūnŽ 238, xpodmū auka (l. podmu wka LKŽe) mū y as ondamen a LKA I 36, pamū ė (hebb ., lie . pai l. mu LKŽe) mū y as ondamen a LKA I 35, D Žsk 243. Be ondų s a omiei edi ici ca a e is iche moliu apiplūk os kons uknuo umil à e edzio p o egge e. cijos – pašaliai. Jie bu o da omi iš molio i ž y o apa iniams ainikams Toks modo di issazione ondų ca a e is ico degli abi a i edi ici ino XIX a. (LLA 1965: 46). Ri e i e cos uzioni sono chiama e a due e mini li uaniška: pašalys ie a lungoi obesio mu o da pa e dell'ape o LKŽe, onda o pašalys, da pa e dell'ape o secondo mu o (a akmenų, mū o pama ą) supil a e a LKA I 35. Al o con ondamen i connessi cos uzioni segna due Li u iški e mini: an pama is supil as in o no namus secondo pama ą dėl šilumos paaukš inimas LKŽe, popėdis klojimo pėdžios pama inis akmuo LKŽe. G indų appellinimi. Molio g endymas adizionali abi amoisi nelle case, kluonues, da žinėse, p iepi čiuose plūk as ino XIX a. XIXXX a. s a y uose case abi amoisi u ali già klo os len ų g indis. Aslos sop a isse ino al XX c. cos ui i agli alš aičių esidenziali nei p iemenėse e kama ų, žemaičių obų eno mi caminios, ūkiniuose edi ici (VLE II 2002: 82). Dal esamina i on i si ede che plūk inis g indinys chiama o dodici e minų no eniais unažodžiais e imis d ižodžiais. Aš uoni una e odžiai e minini sono lie u iški e uno la iškas: asla LKŽe, LKA I 36, D skŽ 20, KzRŽ I 29, g endymas LKA I D skŽ 111, KzRŽ I 251, LzŽ 86, Zana Ž I 37, 496, g inda LKŽe, kluonas LKA I 37, lai as LKŽe, LKA I 37, plonas (la. plans) LKA I 37, LKŽe Secondo simili udine di unzione me a o icamen e g indinys chiama o dal nome di pa e del co po umano padas LKŽe, LKA I 37, Kl Ž 195. Analogamen e g indinys me onimicamen e inse i o in base alla cos i uimąją ma e iale molis LKA I 37, zemė LKŽe, LKA I 37. Uno d ižodis e minus ha en ambi lie u iškus dėmenis, due hanno sla iškus p incipali e lie u iškus p iklausomuosius dėmenis: molio g indys LKA I 37, molinė xpadlaga (l. podłoga, b us. padloga) LKA I 37, molinis xpamas as (l. pomos LKŽe) LKA I 37. Te minal asla è anche usa o nel signi ica o len ų klojinio. Ques a cos uzione è in u o denomina a in sei e mini: imis lie u iškais, d iem sla iškais e uno la išku: asla LKA I 36, KpŽ I 73, g indys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507, paklo ė LKA I 38, xpad LKŽe, LKA I 37, Zana Ž II 302, xpamlaga LKŽe, LKA I 38, xpa lagas (la. pā lags, 183Te minology | 2013 | 20 plg. us. pepelog) LKŽe, LKA I 38. Due li a iški e mini anno denominazioni specie e segnano un pa imen o di a i usi: base p as osios, apa inės pa imen , juodg indės LKŽe, juodg indės p as osios, apa inės pa imen Zana Ž I 576. Sienų, le lo o pa i denominazioni. T adizionali edi ici dei mu i e ano di e ipi: pulpine, ca kasine e en ine cos uzioni. S ulpine cos cii umpaamžės. jos bu o seniausios i p imi y iausios, jos išnyko, nes bu o nesanda ios Ka kasinės kons ukcijos anche e ano a e in Li uania le sue ca a e is iche noniškinghe locali à e nonpo e i s a y ojams. Ren ine cos uzioni in Li uania y a o dallo I mille. midu io. Ques e a idabilmen e ene ano il ogo e bene ene ano il calo e. T adizionali edi ici di en imo e ano i egodi Eas e n Li huania sienų ąs ai uni i conslaidom, Vaka ų li elli plackš um (MS 2008: 18; LLA 1965: 46). Nag inėjamu e on i p incipalmen e app esa e mini di, į a dijančių en ine cos uzioni e lo o pa i. Tu o ąs ų en inys è chiama o cinqueia sinonimici e mini di o igine desiguoda: imis li a iškais, uno sla išku e uno ge manišku: g ąža medinio obesio su ęs os sienos (senza e o e pama o) LKŽe, KpŽ I 712, en inys LKŽe, D skŽ 302, ke inys LKŽe, xz ūbas (sl.) LKŽe, LzŽ 293, x iūmas (ge m. Sabaliauskas 1990: 265) LKŽe. Rąs ų siena žymima d iem lie u iškais sinonimais: siena LKŽe, D skŽ 324, LzŽ 233, Zana Ž 47, III sienojus LKŽe. Rūšiniu a Li u iškas e min, signi ican is siau ėjančią edi icio sieną skliau as siau ėjan i namu galo siena pas ogėje LKŽe. Ques o e mine o ma plu iskai os chiama a specieinė sąwoka klė ies siau ėjan i siena. Ques a cos uzione cos i uisce un g uppo di denominazioni in u o cos i ui o se e e mini uno lie u iškas e sei sla iški: skliau ai LKA I 49, xpad olas (l. powala sienojų lubos) LKA I 49, xpa alas (l. powala) LKA I 49, x iškos (b us. вышкi) LKŽe, LKA I 49, x olas (l. wał elenas) L I 49, xzaka as (b uska закот pi kios, gak a on ) LKA I 49. Sienos ąs as žymimas imis lie u iškais sinoniminiais e minis: a bas Kl Ž 166, sienojas LKŽe, D skŽ 324, sienolis LKŽe. Rūšiniais a e minini, innominijan i le pa e i ąs us secondo a ius dis in iamuosius segni. P incipalmen e sono e mini di, chiaminanci le mu a ąs us secondo luogo e paskin į. Apa inių sienojų pa adinimų g upelę cos i uisce o o sinonimini e mini: uno lie u iškas, due sla iški, uno ge maniškas e qua o hib idiniai: ondamen inis LKŽe, LKA I 35, xpadamen as (b us. хундамент) LKŽe, xpad ūba 184 Robe as S unžinas | Edia ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija (sl.) LKA I 36, LzŽ 181, xš elys ( ok. Schwelle LKŽe) LKŽe, xbalkinis (hib ., ok. Balken i lie . -inis) LKŽe, xpabalkinis (hib ., lie . pa ok-, Balken i lie . -inis) LKŽe, xpadamen inis (hib ., b us. hundaemen i lie . -inis) LKŽe, xpam mu lo is (hib ., lie pa l. lū i ok-, La e) LKŽe, LKA I 36. Medio ino sienojas segnala o Li u išku e m įma as LKŽe. Vi šu inių sienojų pa adinimų g upę cos i uisce dieci sinonimi no e lie u iški e uno sla iškas: gegninis LKŽe, KpŽ I 627, g ąžas LKŽe, ilginis LKŽe, k eklinis LKŽe, k ek inė LKŽe, pagegninis LKŽe, pe ejinis LKŽe, pe laidas LKŽe, spa inis LKŽe, xlabslokas (.) LKŽe. Secondo dydį i sieni ąs ai chiama i em e mini […] lie u išku, ge manišku e hyb idiniu: sienojokas nedidelis sienojas LKŽe, xbalkigalis (hib ., ok. Balken e lie . galas) nedidelis ąs as LKŽe, xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) s o as ąs as LKŽe, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Due li e iški e uno sla iškas e mine ma ca i ąs us di pa e e secondo cos cine peculia i à: k umplinis medinės obos ąs as su įka pa a dančiu, pada ai u sujunimui con un al o ąs u LKŽe, pe a as ilgas kluonas sienojas, andando da un ine all'al o LKŽe, xb usas (l. b us, b us. bpyc) ąs agalys, ke u kampis nimuuni LKŽe. ąs as“ LKŽe. T umpas sienojas me a o iškai į a dijamas gy ūno pa adi- Rąs ų eilė a a e so le qua o pa e i è chiama o e mine li a išku ainikas LKŽe, Kl Ž 375, LzŽ 278, Zana Ž III 554. Rūšinių pa adinimų g upelę cos i uisce e mini, į a dijan ys pama inius e i šu inius ainikus. Pama inį ainiką ma chia e lo s esso signi ica o u in ys du lie u iški e uno ge maniškas e mas: pake alas LKŽe, pama ai LKŽe, xš eliai ( ok. Schwelle) LKŽe. Ve šu inis ąs ų ainikas chiama o da due sinonimini e mini […] lie u išku e sla išku: gegninis LKŽe, xmū lo as (l. mu ła , ok. dial. mū- брус enla e) LKŽe. Vienu lie u išku i d iem sla iškais e minais adinamas jungiamasis ąs as: sija Kl Ž 270, LKŽe, ˣb osas (plg. b usas l. b us, b us. LKŽe) Zana Ž I 175, xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) LKŽe, D skŽ 27, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Rūšinių pa adinimų g upelę cos i uisce dieci e minų, į a dijančių jungiamuosius ąs us secondo paski į e appa enimen o. Se e e mini sono li a iški, uno sla iškas, du hib idiniai: ilginė sija, sulla quale dedamo lubos LKŽe, jungas sija, jungian i klojimo šulus almeno un poco più giù k aiko LKŽe, pe mė ė ske sinė ką no s jan i sija LKŽe, san ske sinė už i su i inamoji LKŽe, s apas sijaaminė LKŽe, sijala luba ų sija LKŽe, i dis da 185Te minologia | 2013 | 20 žinės sija LKŽe, xske sbalkis (hib ., lie . ske sas e žinės a klojimo ske sinė sija“ LKŽe, ˣza olas (sl.) „apa inė klojimo, da - ok. Balken LKŽe) ske ssijė LKŽe, x ambalkis (hib ., lie . amas e ok. Balken LKŽe) umo. Rąs ai e ano sigilla i in e modi: incisioni in cima, in basso „ske sinė pag indinė sija, laikan i išilgines sijas“ LKŽe. Rąs ų sienų i umas i šilumos laikymas p iklausė nuo sienojų glaus- e in pias ume la a e (MS 2008: 19). Į ai uos ąs ų išd ožos, išpjo os, įpjo os e g io eliai sono chiama i a se e e miniis: penkiais lie u iškais, ienu sla išku i ienu ge manišku: ke ė iški imas ąs e, med imas LKŽe, D skŽ 148, ka pas užki II ąs e, (namo) ke čių suki pimas LKŽe, mazgas už ąs ų suki imo, sunė imo LKŽe, en imas Žki pimas, ž anį a, įka pa (sienojuose) LKŽe, škakonlis paamskae i sieniau LKŽe, xpozas (uskas. galeža, l. . il) il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il Sienojų a pas innomina o penkiais sinonimais im Li u iškais, uno sla izmu e uno neaiškios o igine e mine: sieno a pis LKŽe, sklinda LKŽe, a psienis LKŽe, xžalabas (plg. l. żłb) LKŽe, xbukan as LKŽe. Mon ina, che ques o e mine è sla izmas, plg. kan as (l. kan , ką ) LKŽe. Il luogo di sinis uzione dei mu i è chiama o cinque sinonimi e mini: imis lie u iškais, ienu la išku e ienu sla išku: kampas LKŽe, KzRŽ I 314, LzŽ 105, Zana Ž I 609, ke ė LKŽe, sąspa a LKŽe, D skŽ 317, Zana Ž III 20, s ū ys (la. s ū is) LKŽe, x.k. (l. kan , ką ) LKŽe Nei la o i k aš o s udia oji si sc i e che ąs ų sunė imo modi sono chiama i sąspa a e ke e ( ak u, capu). In un caso imane a kišę suk užiuo i ąs ų galai, nell'al o caso galai apipiaus omi (LEB 232). Dalį e mini dei si può o a e in s udia e on i: sąspa a LKŽe, Zana Ž III 20, ke ė LKŽe, xcapas (l. cap, ok. dial. zape) ąs ų sunė imo zapjo ima, sąlaida LKŽe, KzRŽ I 101, KpŽ I 272, Zana Ž I 203. No abe a a che i o nella pa ola in ece ak o5 engono usa i due e mini lie u iškas spyna LKŽe, Zana Ž III 145 e sla iškas xzomkas (l. zamek) LKŽe. S ulpine cos uzioni cos i uedamoji pa e iene chiama o due sinonimi lie u išku e ge manišku: s ulpas LKŽe, D skŽ 353, xs ende is ( ok. dial. s ände ) LKŽe. 5 Nel diziona io della lingua Li uania ques o e mino con assegna o come aš ų pa odi: Rąs inės siene di soli o cos ui e da 13 ąs ų ainikų, ąs ai angoli suleidžiami į ak ą (ke ę, capą), ečiau į s ulpą (šulą) š LKŽe. 186 Robe as S unžinas | Edia ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija Finų kons ukcijų e le lo o pa i denominazioni. Simplissima cos uzione ines e e ano be ėmės pa e e sci ss os angos con chiusu iammi len elè. Dal XVI a. le ines e delle case esidenziali a e ano ėmus. In lo o u ono aggiun i animali pūslės, pelle, papie ius, essinys, più a di, da XVII XVIII a. e las. Le p ime ines e di e o a e da piccoli, nonisyklinga o ma, bilanci sos ene i ii gabalėlių di e o. XVIIXX a. le obesi del illaggio p e ale ano qua o dei o sei componen i ines e (MS 2008: 20). Al comune angolo della pa e e il nome a il li e isco e min window LKŽe, D skŽ 184, Kl Ž 136, KzRŽ I 426, LzŽ 139. Rūšiniai e minini chiamano ines e secondo des inazione, dimensione e quali à. T e e mini sono lie u iški: an alangis žiemai dedamas an as langas LKŽe, KzRŽ I 21, Zana Ž I 45, langalis menkas, p as as, mažas langas LKŽe, langelynas p as as langas LKŽe. Ge manizmu xliūkas ( ok. Lücke) LKŽe chiama o en ilimo langelis. Lango ėmas in odu ijamo no e sinonimini e mini, e di lo o sono lie u iški: įs a as LKŽe, s ak a LKŽe, apylangės LKŽe. S e e minų g upelę cos i uisce qua o sla izmai e du ge manizmai: xbalanka (b us. бaлонкa) LKŽe, KpŽ I 139, xpelčiai (b us. пяльцы) LKŽe, xši (b us. шыбa) LKŽe, xšuplėda (l. szu lada ok. Schublade) LKŽe, ėmai ( ok. dial. ) LKŽe, Klämleng Ž 246, xšė ( ok. Schlenge) LKŽe. In ques a cos uzione addimi e o lakš ai chiama i penkiais sla izmais: e klas (sl. s ъklo F aenkel 1962: 906) LKŽe, D skŽ 348, Kl Ž 291, LzŽ 245, xbalanka (b us. бaлoнкa) LKŽe, xklė ka (l. kla ka) LKŽe, xk a ka ( us. фopткa) LKŽe, Zana Ž I 824, xšiba (b us. шыбка) LKŽe. Lango a s imo disposi i o è chiama o d iem Li u iškai sinonimais: y is LKŽe, inginis LKŽe. Li u išku e mine p ielangis LKŽe chiama o lango ėmo apmušas. O laidė chiama due sinonimi li a iškai: langelis LKŽe, LzŽ 139, puslangis LKŽe. XVIXIX a. con į ėmin ais endei u ilizza e a s ose o chiusumia e langinės. La lo o cos uzione e a simile a po e, o os a a cuo e, lunaullo o di al a o ma nonpicolee angoli (MS 2008: 21). Da on i della i a lingua si ede che gli chiusomosios langinės chiama e qua u iais e mini d iem lie u iškais e d iem hib idiniais: langinė LKŽe, KzRŽ I 426, langa ie ė LzŽ 139, xlanginyčia (hib ., lie . langas e sl. -inyčia) D skŽ 184, LKŽe. Zas umiamusie langine ma chia li a iškas e minus b aukšlė LKŽe, in e nine hib idas xba bynyčia (hib ., lie . ba ben i e sl. Kl Ž 137, ˣlanga a yčia (hib ., iš langinyčia LKŽe, lie . langas, sl. -inyčia) -inyčia) LKŽe. Al ų lango cos uzioni cos i uen i delle pa i denominazioni g upelę cos i uisce dieci e mini. Apa inė lango len a segnalima cinque sinonimini e mini: imis lie u iškais, uno sla išku e uno hyb idiniu: palangė LKŽe, Kl Ž 199, an langis LKŽe, p ielangis LKŽe, sk ynia (b us. скрыня, l. sk zynia) 187Te minologija | 2013 | 20 LKŽe, xlanginyčia (hib ., lie . langas i sl. -inyčia) LKŽe. Len elė su un la o di campo innominjama a duem sinonimi li e iškai: p iešpalangė LKŽe, zalangė LKŽe. Te minu zalangė LKŽe si chiama e len ynėlė sop auje ino. Tokia len ynėlė anco a į a dijama lie u išku e mine langė LKŽe e hib idu xlanginyčia (hib ., lie . langas e sl. -inyčia) LKŽe. Po ų kons ukcijų, lo o pa i e a s imo устройств наименования. T adizionali po e degli edi ici e ano dei di e si ipi. Simplissima cos uzioni i ps ine po e a e da scaldi o spygliuozio legno sanda iai suglaus ų plačių len ų. Įsp ūdinių du ų kons ukciją suda ė ėmas iempi o len ų įsp ūdomis, d isluoksnės du ys a si ado du is apkalan len omis. Ūkinių obesių du is e ano pinamas y elėmis, šiaudų g įž ėmis, nend ėmis, abi azioni delle case e s i nų du is puoš os is agpi ei o namen ais, p o iliuo ai a adai. S ak os p epa a e a due modi baig ame en inyje c s os angos oppu e s ak os s a isse in apa inį en inio. S ip ių s ak ų c'e a bisogno appa sa più pesan i alle a issime po e (MS 2008: 20). Dal i a lingua on i ede e, che du is į a dijančių e minų è solo sei. Du lie u iški e mini conside a i comuni nomiisiais: du ys LKŽe, Kl Ž 56, KzRŽ I 171, KpŽ I 492, Zana Ž I 341, po ai LKŽe. Te mina po ai a e nomina i o specieino egli anche chiama e g andiose su e ia e kluono po ys: po ai didelės su e ia e po ys LKŽe. Ki i specieiniai lie u iški e minini ma cia po a secondo des inazione, cos uzione e appa enimen o: du elės esidenzjali namų užpakalinės, p as osios du ys LKŽe, pusdu ės pe pusę da inėjamos du ys (pp . dūminėje pi kioje apačia užisa o, e i šusamas lascia o umams išei i) LKŽe, a čia kluono du ys LKŽe. Du ų ėmai chiama i cinque e miniis: d iem lie u iškais, d iem sla iškais e uno ge manišku: s ak a LKŽe, a čia LKŽe, xad e ija (b us. od e ьja F aenkel: 2) LKŽe, KzRŽ1 3, KpŽ I 6, LzŽ 18, xlušėkas (l. uszak) LKŽe, xšlengė ( ok. Schlenge) 1962 LKŽe Te minu s ak a anche in ia dijama supe io e pa e s ak os. Rūšiniu nome a la izma el ė (la. el e) LKŽe esso iene chiama o gaub a du ų s ak a. S ak os pa i p incipalmen e segnala i in Li u iškai e mini. Apa inė s ak os pa e in iodenijama li a išku e min slenks is LKŽe, Kl Ž 281, LzŽ 239, Zana Ž III 106. Supšu inės dalies pa adinimų g upelę cos i uisce cinque sinonimini e mini qua o lie u iški e uno hib idino: s ak a LKŽe, įma a LKŽe, kepu ė as LKŽe, i šdu ė LKŽe, xkap ū inis (hib ., l. kap u 188 Robe as S unžinas | Edia ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių | liaudies e minija e lie . -inis LKŽe) LKŽe. Šoninė pa e si chiama ge manizmu xš elius ( ok. Schwelle) LKŽe. Šoninė ja ų k aunamo pa e s ak osa dell'edi icio į a dijama sla izmu x ė ėja (sl.) LKŽe, LzŽ 283. S ak ų apmušai segnalimi due sinonimini sla izmi: xable ū a (l. abla u a) LKŽe, KpŽ I 2, xlempe ija (l. lampe ja) LKŽe, Zana Ž II 49. Le più an iche cos uzioni i ps inių du ų a s omuosius į aisus nomina undici sinoniminių e minų no e lie u iški e du sla iški: bėgis LKA I bėgūnas LKA I bėgūniukas LKA I kuk a LKŽe, LKA I 56, 56, są a s ė LKA I sukučiai LKŽe, LKA I 56, 56, LKA I 56, 56, a ikšlis LKŽe, LKA I y iaička 56, 56, 56, 56, LZ x (l. dialka kaczka) LKA I LKŽe, Lkaš (l. us, 56, kos., k. xoš) LKA LKA, LKA 56. Vėlesnius e o ia i spis amen o appa ecchius ma chia ylika sinoniminių e minų se e iški, uno la iškas, ys sla iški e du ge maniški: gembės LKA I kabas LKA I kabikas LKA I kablys LKA 56, 56, 56, I kukis LKA I 56, 56, ąšas LKe, y iai LKA I lyus kengė (la. ķenķis kab, ok. dial. kennig kablys) LKA Zana ž I 65, 65, 65, LKA xp abajus (b uska ppa boj) LKŽe, LKA I xzo i (b uska za esa) LKA IKA I k ūka 56, 56, 56, 56, 56, LKA x 56 (b uska kablysk) Lk k ūka (k uska k ūka) I K uska (k uska) I K uska (k uska) I K uska. Pa alpų dangų pa adinimai. Al nome comune del locali dangos si conside e à il e mine li e iškas lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ 197, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99. Rūšiniais denomininimen i a e minini, į a dijan ys lubs secondo appa enimen o, paski į e sudė į. Gy enamojo namo sono chiama e se e sinoniminici e mini: di e Li u iškai e mini, di e sla izmais, uno la izmu, uno ge manizmu e uno hib idu: lubos LKŽe, LKA I 36, DŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ II 36, Zana Ž 99, zálos LKŽe, xs ale onia (b us. dial. s ahla anje) L 36, I LKŽe, xpceas (b us. paces) LKA I I dialyska (la. g . lubos) g ind L 36, I xdekeis ( ok. Dec) L I LKA I xluba onia (hi., 36 - la . Penki specieini dė į. Secondo kilmę ques o è e e minili li u iški, uno sla iškas e uno hib idino: juodlubės p as osios, an osios lubos Zana Ž I 576, lubokšliai iš e minai pa adina gy enamojo namo lubas pagal kokybę, paski į i su- len galių o pagalių g ei omis pada y as p as as lubos LKŽe, palubys an oji lubos LKŽe, x oki as (l.sup su i ) lubos, zadengiančias juodlubes LKŽe, xg g ipsdekis (hib ., gipsos i Decke LKŽe) inkuo os LKA I 36. 195Te minologia | 2013 | 20 pa e, plokš uma (len os) LKŽe, xabzojus (l. obzoj LKŽe) neapipjau os len os k aš as KzRŽ I 2, xbuomkan is ( ok. dial. bōm, ok. Kan e) ap alus len os k aš as LKŽe. Len os k aš as a icina o a e sinonimi due Li u iškai e uno Ge manišku: b iauna LKŽe, Kl Ž 2526, žambas LKŽe, xkan a ( ok. Kan e) LKŽe, D skŽ 137. Len ų įlaidų, išd ožų, g io elių pa adinimų g upelę cos i uisce qua o ne ienodos o igine e minini: uno lie u iškas, uno sla iškas, uno ge maniškas e uno hyb idinis: sp audis LKŽe, xšpun as (l. szpun ) LKŽe, xg opa ( idu amžių ok. ž. g ope) LKŽe, xpa elka (hib ., lie pa elė i sl. -ka) LKŽe. Molio gaminys į a dijamas d iem sla izmais: ply a (b us. pli a, l. ply a F aenkel 1962: 625) LKŽe, D skŽ 273, Zana Ž II 440, xcegla (l. cegła) LKŽe. S a yboje u ilizza e b y ų esidui chiama e em sinonimini hyb idiniais e mini: ply galys (hib ., b us. плiтa i lie . galas) LKŽe, Zana Ž II 440, xply s ukis (hib ., b us. плiтa i ok. dial. s uk, s ak) LKŽe, pusply ė (hib ., b us. pusė i . pli a) LKŽe. 2. TERMIN PLUGIAREIKŠMIŠKUMAS AND HOMONIMIJA Mažu signi ica i i igidi à e immagini icum pasižyminčiai s a ybos liaudies e minijai ca a e is ico mol eia eikšmiškumas. Daugia eikšmiškumą po e a i specialiųjų są okų ibų neapib ėž umas, eikšmių aida, į a dijimo pe - kėlimas pagal am ik as asociacijas. Šios s i ies e minijoje y a į ai ialypiais lem yšie ela i i plu ia eikšmių e minų: icimi conce i inse ijančių, appa enenza, des inazione e composizione dis in i oli ca a e is ici con enen i e mini o associacinie e me a o iche connessioni ela i e e minių, non chiiskias signi ica i i in e connessioni con enen i e minių (plačiau ž . S unžinas 2009: 6892). Di ingų mic osis emì e mini di plu ia eicšmiškum può di e i e. Ad esempio, agkinių pas a ų e minijos mik osis emmei e mini plu ia eicšmiai spesso a i alija icimas des inazione di e enybių con enen i conce i (plačiau ž . S unžinas 2012: 184198). Nel e minismo di un alloggio e delle sue pa i polia echmiai e mini possono segnala si icimas des inazione dis in i oli a ibu i con enen i conce i o di e en i ca ego ie des inazione comun ybių con enen i conce i (plačiau c . S unžinas 2009: 6892). Ci ca penk adalis cos uzioni e le lo o cos i uendamuzioni pa i dei e mini ma cinan i hanno la s essa esp essione e di e enziale signi ica o o oiaciqua an a e mini cos i uiscono en ise e mol eia eikšmių o homoniminių e minų eilu es. Pe lo più si a a poli-meanšmici e mini, in odinnijan i di e en e Robe as S unžinas | 196 Edi a i di cos uzioni e lo o componen i di pa i | liaudies e minija LKŽe LKŽe I 108, gegnė s ogo k em LKŽe, Kl Ž I I, Zana Ž I I gegnė og 71, su un s u dio di s ogo, gi glis LKŽe 420, g ebė s e ai 137 LKAŽe LKAŽe 35 LKŽepa sudedamąsias kons ukcijų dalis (16 eilučių), p z.: ˣbalanka „lango ėmai“ LKŽe, KpŽ I 139 – ˣbalanka „lango s iklas“ LKŽe, bamblys „šiaudinio g eba ki an gegama ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo ogo - - gūb i del e o di paglia o i ica e LKŽe sha kiukai susuk i gugudų kūleliai, usa iani p adedendo cop i il e o LKŽe, a čia du ų s ak a LKŽe a čia kluono du ys LKŽe, x sk iškos klė ieslia LKŽe, LKA I 49 x iškos da žinės lubosu ai LKŽe In ques i casi comune mol eia eikšmių e mini di segno è occupa a pos o. Dalis poli-signi icchii e mini innominia icmas conce i e ma chi di di e si luoghi, di di e sa composizione o di di e sa des inazione cos uzioni o cos uzioni cos i uen e di eilučių), ad esempio: xd onyčia plona a ela pe oggi deng i LKŽe, D skŽe 73 xd onyčia plona len a LKŽe, 55, 52, xluba onia LKA 36 LKA 36 LKA 36 Lka xa lengonia LkŽel L 48, LKA Ika Ika p ieska len a, lka Lka Lka 11 len a, dengian i l l'anglia s ak ą LKŽe lka palang Lka LKŽe, ls ale llen a llen a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a l Alcuni e mini plu imendicchi indicano coniugini e gene ici conce i (7 igu e), es. dang is s ogas LKŽe, LKA I 35 dang is šiaudinis s ogas LKŽe, LKA I 35, xg ėdai klojimo lubos LKA I 49 xg ėdai iš len ų pada y os klojimo lubos“ LKA I 49, lubos „pa alpos danga“ LKŽe, 197Te minologia | 2013 | 20 LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99 lubos li enamojo domu lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, Lz 15Ž1, Zana II 99 lubos kluono lubos LKA I 48, 182 s šia LKŽe, Logos I 34, Zana Ž III s ogas s ogas udka LKŽe, LKA I 18, 197, LKA I 34, Zana Ždu III2, LK a Eys a ai a ai didelesi su LKŽe du ai. Alcuni e mini sono lega i al appo o del u o e della pa e e ia icinano la cos uzione e la sua pa e (2 linee): gegninis i šu inis ąs ų ainikas LKŽe gegninis i šu inis sienos ąs as (bo du e), sul quale s a omo gegnės LKŽe, KpŽ I 627, s ak a ė du ims LKŽe s ak a i šu inė s ak os. LKŽe Homonimų pa ą cos i uiscono e mini di di e sa o igine Li u iškas g indys len ų klojinys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507 e la iškas g indys (la. dial. g īda lubos) gy enamojo namo lubos LKA I 36. IŠVADOS 1. Li osa lingua on i nelle sono mol i adizionali edi ici di cos uzioni e le lo o cos i uedamązioni pa i segnalinčius liaudies e minų. 422 e mini a a dia pe 200 adizionali edi ici di cos uzioni e lo o pa i. Pe lo più sono del e o e delle sue pa i (32%), delle pa e i e delle lo o pa i (20%) denominazioni, un po' meno sono po a, ines e e le lo o pa i (11 % e 9,5%), pa imen o di locali (9,5%) e len as (9,5%) in a dijančių e minų. Meno e mini di segnano pa imen o (4,7%), ondamen i e i lo o dipenden i (2,4%) o ma oni (1,4 % di u i i e mini). 2. T adicionali edi ici di cos uzioni e le lo o pa i e minija è lie u iška lie u iški ienažodžiai e sudė iniai e mininai cos i uiscono quasi du ečdalius (63 %) di u i e minų. Te imi di o igine S e ima sono più di qua iadale (28,9 %, hyb idinių e mis io compos i e minų meno di dieciadalis (8,1 %, Skolinių g uppoe a p edomina sla izmai essi cos i uiscono più di due ečdalius (70 %) di u i skolinių. Ge manizmów è pe quin adalį (21%), la izmów è meno che dieciadalis (9%). 3. Be a e čdalis (30 %) delle cos uzioni e delle lo o pa i sono a icina e a di e si e mini. Più spesso i conce i segnala i lunghi sinonimi igau emi sinonimi eilučių. D ina ės sinonimi ileu è cos i uisce meno di ečdalį penkių na ių i ilgesnės eilu ės suda o daugiau nei ečdalį (37 %) isų (30%), ina ės qua iadalį (24%), ke u na ės dwalik ąją pa e (8%) di u i i sinonimi eilučių. Le più g andi sono e ziziali ca elli (18) e ogo supe io e della pa e denomininimen i (16 sinonimi) g uppi. Secondo il kilmę p edomina sinonimi Robe as S unžinas | 198 Edi a i di cos uzioni e lo o componen i di pa i | liaudies e minija eilu ės con e mini di di e sa o igine (90%). 4. S u u a hie a chica dei e mini di edi ici di cos uzioni e le lo o pa i nesudė inga. Più spesso e minini cos i uiscono due li elli di ge a chia, solo non piccola pa e dei conce i a engono in e mini di e li elli. Rūšiniais e miniim a ečdali (31 %) a a i e mini. Essi i conce i più spesso chiamano secondo appa enenza (34%), des inazione (25%) o luogo (18%), ben di più a e secondo ca a e is iche di s u u a (11%), dimensione (7%) o quali à (4%). 5. Alcuni e mini (3 %) chiamano i conce i secondo ce a associazioni. Me a o icamen e cos uzioni e le lo o pa i a icina e animali, le lo o pa i, bui ies daik ų, pa i del co po umano e cose della na u a denominimimim. Me oniminiai e minini conce oos nomina secondo cos i uomąją ma e ialea. 6. Penk adalis (19 %) e mini di hanno la s essa esp essi issima e di e so signi ica o. Pe lo più si a a di e mini plu ia eicšmiai, ma can i di e si di e si luoghi simile occupan i cos uzioni e (o) le lo o componen i, o e mini icini i quali nominano, ma can i luoghi di e si, di e sa composizione o di e sa des inazione cos uzioni o le lo o componen i. Rečiau mol iia eikšmiai e mini į a dija pa en inines e specieine concep os o pa adina cos uzione e la sua pa e. Homonimų paą cos i uiscono la s essa esp essione con e mini di di e sa o igine. ŠALTINIAI D skŽ – D uskininkų a mės žodynas. Sud. G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ – V. Vi kauskas. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. Kl Ž – A. Vilu y ė. Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KzRŽ I – A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnek os žodynas A–M, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KpŽ I – K. Vosyly ė. Kupiškėnų žodynas A–H, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. LzŽ – J. Pe auskas, A. Vidugi is. Lazūnų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Red. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as, 2005. – www.lkz.l . Zana Ž I–III – Zana ykų šnek os žodynas 1. A–K, 2. L–R, 3. S–Ž, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins i u- as, 2003–2006. LITERATŪRA F aenkel E. 1955–1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch III, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . LEB – Lie u ių e nog a ijos b uožai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1964. LLA 1965: Lie u ių liaudies a chi ek ū a 1. Kaimo gy en ie ės i gy enamieji namai, Vilnius: Min is. MS 2008: Medinė s a yba: jaukių namų žinynas, Kaunas: UAB „Dangus“. Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. 199Te minologija | 2013 | 20 Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Smoczyński W. 2007: Lie u ių kalbos e imologinis žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15, 111–130. S unžinas R. 2009: Daugia eikšmiai i homoniminiai s a ybos liaudies e minai. – Te minologija 16, 68–92. S unžinas R. 2010: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių liaudies e minijos sinonimija. – Te minologija 17, 130–142. S unžinas R. 2011: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšiniai liaudies e minai. – Te minologija 18, 142–153. S unžinas R. 2011: S a ybos liaudies e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S unžinas R. 2012: Ūkinių pas a ų liaudies e minija. – Te minologija 19, 184–198. U bu is V. 1981: Bal ų e imologijos e iudai, Vilnius: Mokslas. U bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vi kauskas V. 1966: Apie kai ku ių žemai iškų žodžių a ojimą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 8, 155–168. VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Клепикова г. П. 1974: Славянская пастушеская терминология, Москва: Наука. FOLk TERMINOLOGY OF BUILDINg CONSTRUCTIONS AND THEIR PARTS The a icle deals wi h olk e minology o cons uc ions and hei pa s o adi ional Li huanian buildings in espec o concep s, o igin and seman ic ela ions: synonymy, polysemy and hie a chy. The esea ched e ms a e aken om a ious lexicog aphical sou ces o Li huanian olk e minology. The e a e 422 e ms in he esea ched sou ces which name abou 200 di e en cons uc ions and hei pa s. The majo i y o e ms name oo and wall cons uc ions and hei pa s, o example dang is ( oo ), k aigas ( idge), gegnė ( a e ), siena (wall), sienojas (log), ondamen inis (main log). A smalle pa o he e ms name doo and window cons uc ions and hei pa s, oom co e ings and planks, o example du ys (doo ), s ak a (doo ame), langas (window), apylangės (window ame), lubos (ceiling), juodlubės (sound boa ding), len a (plank), špun as ( eba e). A ew e ms name loo ing, ( ounda ion), papama is ( ounda ion s ones), b y a (b ick). The majo i y o e ms a e o ounda ion, ounda ion pa s and b icks, o example g indys ( loo ), pamū a Li huanian o igin (63%), o example asla (di loo ), onda ( ounda ion), zallos (ceiling). Sla ic, Ge manic and La ian bo owings make up mo e han one qua e (28.9%), hyb ids and e ms wi h mixed composi ion less han one en h (8.1%), o example dokas (Pol. dach) ‘ oo , š elys (Ge m. Schwelle) ‘lowe balk, s ū ys (La . s ū is); pamū a (Li h. paand Sl. mu ) ‘ ounda ion, molinė (Li h.) padlaga (Sl. podłoga, Bela . padloga) ‘di loo . Less han one hi d (30%) o he esea ched cons uc ions and hei pa s a e named using mo e han one e m. Lines o synonyms naming cons uc ions a e a he long and hey consis o synonyms o di e en o igin. G oups o names o la hs and oo ops a e he la ges hey consis o 18 and 16 e ms. Te ms naming cons uc ions ha e a simple hie a chy. Usually e ms make a wole el hie a chy and only a ew e ms make a h ee le el hie a chy. One hi d o e ms can be iewed as speci ic e ms. Such e ms name cons uc ions and hei pa s o di e en dependence, pu pose o place, o example pama as ‘ ounda ion, podmū auka ‘mason y ounda ion. 200 Robe as S unžinas | Edia ų kons ukcijų i hei cons i uen pa s | liaudies e minija One i h o e ms a e polysemous. Mos o en polysemous e ms name di e en cons uc ions o pa s o cons uc ions o he same place, o example balanka ‘window ame ‘window glass, g ebės as ‘ oo ame ‘ a e la h. O he e ms name gene ic and speci ic concep s o name cons uc ion and pa o i , o ins ance dang is ‘ oo ‘s aw oo , s ak a ‘doo ame ‘ op o doo ame. Pai s o homonyms consis o e ms o di e en o igin Li huanian g indys ʻ loo ʼ and La ian g indys ( om La ian g īda ‘ceiling) ‘ceiling. Rice u a 20131004 Robe as S unžinas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius E pa. obe [email p o ec ed]