Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
Full text
Nombres del ángel y del diablo en los catecismos de 1800–1882
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas
PALABRAS CLAVE: catecismo, término religioso, denominación de ser sobrenatural, ángel, diablo
NOTAS INTRODUCTORIAS
Los términos religiosos de los catecismos son palabras y expresiones que designan las principales verdades de la fe cristiana, a los personajes de la religión y también a los seres sobrenaturales, los libros, documentos y textos religiosos (incluidos los litúrgicos), los actos, fenómenos y atributos de la fe, los sacramentos, los pecados, los vicios, las virtudes, los ritos religiosos, los objetos litúrgicos (objetos del altar, vestiduras litúrgicas del clero y sus partes, vasos litúrgicos, etc.), las fiestas religiosas, los días festivos y otras nociones temporales relacionadas con la religión, diversos lugares religiosos, la administración de la Iglesia y su división administrativa, así como los símbolos religiosos (Rimkutė 2012: 56). Las denominaciones de seres sobrenaturales como espíritu, ángel, diablo constituyen un pequeño grupo semántico de términos religiosos. Apenas representa el 3% de todos los términos religiosos de los catecismos publicados entre 1800 y 1882. El objetivo de este artículo es analizar, desde el punto de vista de su origen, contenido y forma, todas las denominaciones del ángel y del diablo halladas en los catecismos de dicho período1.
1. DENOMINACIONES DE UNA SOLA PALABRA
El ángel es una de las criaturas más bellas de Dios: un ser sobrenatural, incorpóreo e inmortal, que sirve a Dios y lo adora sin cesar2, «un espíritu noble»,
1 Este artículo se elaboró durante la estancia posdoctoral «Términos religiosos de los catecismos de 1800–1882» en la Universidad Vytautas Magnus. La estancia posdoctoral está financiada por el proyecto «Ejecución de estancias posdoctorales en Lituania», implementado en el marco del Programa Operativo de Desarrollo de Recursos Humanos de los Fondos Estructurales de la Unión Europea, dentro de la medida de fomento de la movilidad de científicos y otros investigadores y de los trabajos científicos de los estudiantes (VP1-3.1-ŠMM-01).
2 Ángel: «ser espiritual sobrenatural. Conocido en el judaísmo, el cristianismo y el islam. En las Iglesias católica y ortodoxa, los ángeles son venerados como santos» (VLE 2001: 510).
132 Aušra Rimkutė-Ganusa uskienė | Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
Dievo pasiuntinys ir įgaliotinis“ (Šventasis Raštas 2009: 2610), „двасєсь бе куна, апдовинотась су против ифъ вали“ (ТК 1865 13)3. 1800–1882 m. išleistuose katekizmuose jis įvardijamas įvairios kilmės ir skirtingų formų terminais. Tik viename iš šešiolikos 1800–1882 m. išleistų katekizmų vartojamas vienažodis terminas angelas МККК 1844 10. Tai ankstyvasis skolinys, toks pat kaip bažnyčia, gavėnia, krikštas, Kūčios, Kalėdos, Velykos, Verbos, vynas ir kt. (Būga 1958: 348, 1961: 776; Zinkevičius 2000: 12, 2002: 1, 2005: 8–15). Manoma, kad jis į lietuvių kalbą atėjo iš rytų slavų greičiausiai IX–XI a., dar prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, plg. sen. rus. ангелъ. Terminas angelas kilo iš gr. ἄγγελος „pasiuntinys“ (Fasmeris 1986: 78; Hiršs, Hirsa 2008: 60). Jis vartojamas jau pirmojoje spausdintoje lietuviškoje knygoje evangelikams liuteronams – Martyno Mažvydo Catechismusa prasty szadei (1547, Karaliaučius) (Urbas 1998: 19).
Además del término angelas, en los catecismos de 1800–1882 encontramos también el nombre, de origen griego y llegado del polaco, de un ser sobrenatural: aniolas («ángel», pol. anioł < lat. angelus < gr. angelos): ×Anietas SK 1803 284, ×Anjetas SK 1803 19, ТК 1861 14, ×Aniolas КК 1863 8, ×aniolas PK 1828 61, ×Aniolas MKD 1845 27, KK 1854 19, MLSK 1852 47, RM 1862 [1878] 28, MRK 1869 44, ×Аниолась ТК 1865 135. El diccionario etimológico de la lengua polaca señala que el polaco anioł había sido antes angioł y que en los siglos XIV–XV era angieł (Brückner 1974: 5). Este polonismo aparece en las obras de M. Mažvydas, Konstantinas Sirvydas y Merkelis Petkevičius.
Cada creyente tiene su propio ángel de la guarda, que lo acompaña y protege durante toda la vida y lo asiste ante la muerte. En Naujeme moksle skajitima raszta žemajtyszka se utiliza el término de una sola palabra Sargas NMK 1848 20 con el sentido de «ángel de la guarda».
Según la tradición cristiana, todos los ángeles se clasifican en nueve rangos, o coros, de acuerdo con la importancia de la función que desempeñan; estos se agrupan, por importancia, de tres en tres en tres órdenes (Metford 2001: 26). En un solo catecismo publicado entre 1800 y 1882 se denomina al ángel de rango superior con un término de origen griego arkangelas: Archangelas SK 1803 26 («ángel superior», lat. archangelus < gr. archangelos). En los demás catecismos se lo
3 La definición de ángel que aparece en el catecismo preparado en 1865 por el obispo Motiejus Valančius se presenta con la ortografía original. Se sabe que el propio obispo la tradujo del polaco y la escribió con letras lituanas, pero la circunscripción académica de Vilna la publicó con letras rusas (Biržiška 1990: 103).
4 El signo «×» marca las palabras que no se usan en el lituano estándar actual.
5 En el artículo no se examinan las variantes ortográficas.
Terminologija | 2014 | 21
133
se designa mediante el préstamo del polaco ×arkaniolas: ×Archaniolas PK 1828 155, MLSK 1852 45, ×Arkaniolas DEK 1855 [1873] 20, DEK 1860 [1873] 20, RM 1862 [1878] 39, MRK 1869 152 y ×Archanielas MKKK 1844 67, ×Арханиолась TK 1865 47 (pol. archaniol < lat. archangelus < gr. archangelos, compárese con el ruso архангел). Al igual que ángel, arkangelas llegó al lituano a través de las lenguas eslavas vecinas.
Ángel y arcángel son términos religiosos patrimoniales, usados desde antiguo, al igual que altar, apóstol, bautismo, sacerdote, misa, pecado, hostia, infierno, salmo, paraíso, sacramento, entre otros. Sin embargo, son poco frecuentes en los catecismos de las ocho décadas del siglo XIX estudiadas; en su lugar se usan sobre todo los polonismos ×aniolas y ×archaniolas.
Arkangelai ir angelai yra Dievo tarpininkai ir pasiuntiniai žemėje (RŽ 1991: 20; KIŽ 1997: 25; Metford 2001: 26; Norkutė 2009: 209; Gregg 2011: 20–21). Jie, kaip rašoma teologo Dionisijaus Areopagito V a. parašytame traktate Apie dangiškąją hierarchiją, yra priskiriami žemiausiai angelų hierarchijos grandžiai, kurios paskirtis yra tarnauti žmonijai ir bendrauti su ja (Norkutė 2009: 209).
En algunos casos, los ángeles del rango inferior se denominan con el derivado del sufijo -yst- Kunigajkszistes MKD 1845 33. Kazys Alminauskis deriva kunigaiškštį de la palabra kunigas y señala que es un germanismo (Alminauskis 1931: 75). En su artículo «Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija», Algis Rubinas escribe que kunigáikštis se formó a partir de la palabra kùningas, «rey», con el sufijo -aikštis (Rubinas 2001: 191; compárese con Būga 1958: 546; Kabelka 1964: 120). La función de los ángeles de este rango es proteger a los habitantes de una parroquia concreta (ASKT 2012). Los ángeles y arcángeles del rango inferior siempre tienen alas y carecen de sexo; son jóvenes hermosos de aspecto femenino, vestidos con túnicas largas y sueltas y con nimbos (KIŽ 1997: 26).
Como afirma John Callan James Metford, el segundo orden jerárquico está formado por los regentes de las estrellas, los cuerpos celestes y los elementos: señoríos, virtudes, potestades (Metford 2001: 26). En el catecismo publicado en 1869 encontramos estos términos: Ponistes MRK 1869 44, Galibes MRK 1869 44 y Wiresnibes MRK 1869 44. Son derivados de los sufijos -yst- y -yb-. El término ponystės se formó a partir del préstamo genuino ponas (pol. pan, bielorruso pan; Sabaliauskas 1990: 232), mientras que galybės y vyresnybės proceden de palabras patrimoniales.
En apenas tres catecismos del período estudiado se menciona el primer orden jerárquico, que, según la clasificación del teólogo D. Areopagito citado anteriormente, está más cerca de Dios y rodea su trono: serafines, querubines, tronos (RŽ 1991:
134
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
344; Metford 2001: 26): Serapinaj MRK 1869 44 («ángel de seis alas armado con espadas de fuego», lat. seraphim < heb. seraphim, cf. también pol. serafin)6, Kerubinaj MRK 1869 44 («ángel del rango más elevado», gr. cheroubim < heb. kerubim, cf. también pol. cherubin) y Cherbynu NKKK 1847 23. Los Tronos se denominan de dos maneras: bien con un solo término, ×tronaj MKD 1845 33 (pol. tron < al. Thron < gr. thronos), o bien con dos términos sinónimos de distinto origen unidos por la conjunción arba: Sostai arba ×tronaj MRK 1869 44.
Los ángeles son servidores y mensajeros de Dios. «En el cielo contemplan siempre el rostro de <...> su Padre celestial» (Mt 18, 10), por lo que son «poderosos que cumplen sus órdenes, obedientes a la palabra que pronuncia» (Sal 103, 20). Sin embargo, no todos los ángeles son buenos. Algunos se rebelaron contra Dios y por ello fueron arrojados al infierno. En los catecismos de 1800–1882 reciben diversos términos de una sola palabra. En primer lugar, cabe mencionar el término lituano velnias: Velnas MKKK 1844 27, KK 1863 9, velnes MKD 1845 35, NKKK 1847 73, MLSK 1852 36, TK 1856 66, velnes RM 1862 [1878] 29, velnias PK 1828 19, MKD 1845 35, NKKK 1847 77, MLSK 1852 44, KK 1854 25, MRK 1869 46 y wialnias KK 1854 25, wialnis KK 1854 23, велнесъ TK 1865 147. No es una palabra exclusiva del léxico religioso, sino que también pertenece al léxico mitológico. En el folclore lituano, el diablo es «probablemente el ser mitológico con el que más se encuentra uno, cuyo prototipo fue sin duda el antiguo dios Velnias o Vėlinas. Debió de estar relacionado con los animales, los muertos, el inframundo, los tesoros subterráneos, la esfera económica, pero también con la magia, las transformaciones y los hechiceros» (Beresnevičius 2001).
En los catecismos de 1800–1882, los diablos por lo general no se clasifican jerárquicamente. Solo se distingue al diablo Lucifer, que gobierna el infierno. En las fuentes del período estudiado se le denomina con el término de origen griego Antikristas MRK 1869 149 y con el polonismo ×Anty-chrystus MKD 1845 227 (coloquialmente, «diablo, espíritu maligno», gr. antichristos). Sin duda, este término llegó a través de las lenguas eslavas vecinas; cf. pol. Antychryst, ruso Антихрист (Fediū-kina 2014: 21).
En algunos catecismos de 1800–1882, al ángel caído se le designa con el antiguo préstamo de origen hebreo šėtonas, recibido a través del polaco: czeto-
6En el Diccionario informático de palabras internacionales publicado en 2003 Interleksis presenta el término serafín [heb. seraphim (pl.)], en el cristianismo, un ángel de seis alas, un ángel del rango más elevado; serafín, mientras que querubín: véase querube, querubín. Así pues, parece que se da preferencia a las formas más breves, derivadas del hebreo.
7 En el diccionario de K. Sirvydas está documentada la forma velinas.
Terminologija | 2014 | 21
135
nas MLSK 1852 48, Szetonas MKD 1845 142, NKKK 1847 16, szetonas MKD 1845 35, NMK 1848 45, Sziatonas NMK 1848 43, sziatonas KK 1854 23, szietonas SK 1803 29, zetonas NKKK 1847 103 («espíritu maligno, diablo», pol. szatan < lat. satanas < heb. sātān).
Los catecismos contienen también otros nombres no lituanos del diablo. En Moksle lietuwiszko skajtimo ir Katechizme se emplea el eslavismo ×biesas MLSK 1852 48 («diablo, espíritu maligno», bielorruso бес, pol. bies, ucraniano bis), así como el eslavismo ×čertas: ×Czertas MKD 1845 42, ×czertas MKD 1845 35, MLSK 1852 48 (bielorruso чорт, ruso чёрт, pol. czart). Al ángel caído también se le llama con la palabra kipšas, propia exclusivamente del lituano: kipszas MRK 1869 47, kunuacʒ TK 1865 14. Los ejemplos de uso que ofrece LKŽe muestran que kipšas solo aparece en testimonios lingüísticos posteriores. También se emplea judošius: Judoszius KK 1863 55 («diablo», cf. pol. judasz). LKŽe ofrece los siguientes significados de esta palabra: 1. véase judas, «judío, traidor»; 2. tipo de insulto, cf. diablo, tronco.
En los catecismos, con el significado de «diablo» se emplean adjetivos sustantivados con forma definida: nelabasis MRK 1869 179 (LKŽe: «espíritu maligno, diablo, kipšas»), juodajasis MLSK 1852 48 (LKŽe, insulto: «diablo, nelabasis») y piktasis MRK 1869 120 (LKŽe: «nelabasis, diablo»), así como el participio con forma definida prakeiktasis KK 1854 85, MRK 1869 120 (LKŽe: «el que está maldito, condenado»: Prakeiktasai (nelabasis, velnias) pekloj jam ažmokės Ds). Al parecer, con estos términos se designaba a los ángeles caídos según rasgos de carácter, apariencia u otras características imaginadas. En la iconografía eclesiástica, los diablos suelen representarse negros (Biedermann 1998: 170), cayendo del cielo con formas de diversos monstruos, babosas, serpientes, culebras, dragones y otros animales (KIŽ 1997: 315). Conviene examinar con más detalle el término juodasis. La lingüista Saulė Juzelėnienė distingue los siguientes significados connotativos de la palabra juodas: 1) relacionado con la desgracia, la tristeza, el sufrimiento y la desesperación; 2) lo desconocido, el mal, algo maligno o malo; 3) relacionado con la muerte; 4) difícil, cotidiano (Juzelėnienė 2002: 37). Además, la estructura de todas estas connotaciones incluye un componente evaluativo negativo muy marcado. En opinión de Birutė Jasiūnaitė, «no es de extrañar que el rasgo de la negrura se asocie con un personaje mitológico negativo. Hay que subrayar que, en la cultura étnica tradicional, los colores y sus combinaciones adquieren un significado simbólico. El simbolismo del negro es quizá el más concreto: se asocia con la oscuridad y la tierra. Según la concepción de muchos pueblos, algunas divinidades o demonios zoomorfos son negros. Este color es propio del lugar donde habitan los seres mitológicos y de los instrumentos mágicos» (Jasiūnaitė 2012: 108).
136
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
El diablo también se denomina con la palabra lituana žaltys: Žaltys KK 1863 10, que en la simbología cristiana no solo significa diablo y demonio, sino también pecado original y mal, así como seducción y tentación. El LKŽe no registra el significado «diablo» para la palabra žaltys, pero sí encontramos ejemplos de su uso en sentido figurado como «mal». Pranė Dundulienė escribe que los motivos de la demonización de las culebras pueden ser de dos tipos: «unos están relacionados con la creación del mundo bíblico y la rebelión de los ángeles; otros se crearon en la Edad Media» (Dundulienė 2005: 123).
Moksle Rima-Katalikų ir Katekizoj katalikų randame neįprastus atvejus, kai velnias pavadinamas iš slavų kalbų gautu žodžiu ×Lewas KK 1863 9, ×lawas MRK 1869 328 („liūtas“, lenk. lew, brus. лей). 1852 m. išėjusiame Moksle lietuwiszko skajitimo ir Katechizme reikšme „velnias, nelabasis“ vartojamas eufemizmas ×ledokas MLSK 1852 48 („velnias, nelabasis“, sen. lenk. ledako, plg. lenk. ledaka). Žodis ledokas reikšme „blogas, piktas, niekam tikęs žmogus“ vartojamas XVII a. vid. rankraštiniuose žodynuose Lexicon Lithuanicum ir Clavis Germanico-Lithvana (Palionis 2004: 218).
En el catecismo del obispo M. Valančius publicado en Vilna en 1865, Трупнасъ катехизмасъ: аукиявусей крашта випеснибей лійпантъ парашитмасъ делъ каталику гунуненесъ и мокслусъ лейдамосъ шиспаустась, encontramos otro nombre eufemístico para este ser sobrenatural y místico: kelmas: келмасъ TK 1865 14. El LKŽe consigna el significado 9 de la palabra kelmas: interj. de maldición (suave), «diablo, demonio». Los ejemplos anteriores muestran que a veces, en los catecismos al igual que en el habla coloquial en general, se evita mencionar el nombre de este peligroso ser sobrenatural. Al parecer, por eso existen al menos varios sustitutos de su nombre verdadero, que en los catecismos se escriben entre paréntesis o se unen con la conjunción o: el maligno (el diablo) MRK 1869 47, Welnas arba Szėtonas MKKK 1844 11, žaltis arba szėtonas NKKK 1847 95, žaltis arba welnes DEK 1855 [1873] 20, DEK 1860 [1873] 20, žaltis arba welnias MRK 1869 49, žaltis arba welnis MRK 1869 52, žaltis arba wialnis KK 1854 27.
Las denominaciones del diablo en los catecismos de 1800–1882 son similares a los nombres del diablo que se encuentran en los escritos religiosos lituanos de los siglos XVI–XVIII, donde, junto a los préstamos ×biesas, ×čiortas, šėtonas, también se emplean piktoji dvasia, piktasis angelas, piktasis, piktybė y otros términos (Vėlius 1987: 236). Las denominaciones ×biesas, ×čiortas, kipšas, juodõsius, nelabasis, juodasis, piktasis, prakeiktasis, žaltys, ×levas, ×ledokas y kelmas, halladas en solo uno o dos catecismos del período estudiado, pueden clasificarse como parte de la terminología de la religión popular. Tienen rasgos valorativos, están estilísticamente marcadas y poseen cierto matiz emocional.
Terminologija | 2014 | 21
137
2. DENOMINACIONES COMPUESTAS
Los términos compuestos que designan a los seres sobrenaturales llamados ángeles son mucho menos numerosos en los catecismos publicados entre 1800 y 1882. En primer lugar, cabe mencionar los términos que indican quién creó a los ángeles y a quién están sometidos: Ángel del Señor MKKK 1844 25, ×Ángel del Señor MKD 1845 97, ×Ángel del Amo NMK 1848 21, ×Ángel de Dios PK 1828 152, ×Ángel de Dios MKD 1845 33, MLSK 1852 24, ×Ángel de Dios NMK 1848 20, ×Ángel de Dios RM 1862 [1878] 20, ×Ángel de Dios RM 1862 [1878] 21. Otros términos describen determinadas características de los ángeles: santidad, bondad, fidelidad, etc.: ×Ángeles santos SK 1803 29, Santos ×Ángeles MLSK 1852 83, Santos ×Ángeles TK 1865 14, bueno ×Ángeles KK 1863 9, bondadoso ×Ángeles MRK 1869 45, bueno ×Ángeles TK 1865 13, fiel ×Ángeles MRK 1869 45, ×puro8 Ángeles NKKK 1847 39. En el catecismo de Rima-Kataliku se emplea el término de dos palabras ×Ángel celeste MRK 1869 84, que indica el lugar donde reside. Como muestran los ejemplos, los seres sobrenaturales de la tercera (más baja) jerarquía suelen denominarse con términos de dos palabras cuyo elemento principal es la palabra polaca tomada del griego ×ángel.
En los catecismos de 1800–1882, al ángel de la guarda se lo designa mediante términos de dos palabras formados por componentes de distinto origen: ×Ángel S. KK 1854 92, ×Ángel guardián KK 1863 9, ×Ángel guardián MKD 1845 33, NMK 1848 20, MRK 1869 45. En algunos catecismos se destaca su santidad, de ahí el uso de términos de tres palabras: S. ×Ángel guardián PK 1828 152, Santo ×Ángel guardián KK 1863 8, Santo ×Ángel guardián MRK 1869 45. En el catecismo de Rima-Kataliku, además del término ×Ángel guardián, se encuentra el término descriptivo de tres palabras ×Ángel que protege9 a la persona MRK 1869 45. En los catecismos del período estudiado no se han encontrado términos compuestos con el componente ángel.
En tres catecismos del período analizado se mencionan dos de los arcángeles más importantes: los arcángeles Gabriel y Rafael: ×Arcángel Gabriel KK 1863 65, ×Arcángel Gabriel MLSK 1852 45, San Rafael ×Arcángeles TK 1856 11. En el nuevo catecismo católico, al primero se lo llama simplemente ángel Gabriel: ×Ángel S.
8 Čystas significa «limpio, honrado, puro, bello» (bielorruso чысты, polaco czysty).
9 Daboti significa «proteger, cuidar, preservar» (polaco dbać).
138
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
Gabryjelus NKKK 1847 17. En las Sagradas Escrituras se nombran solo tres arcángeles: san Miguel, san Gabriel y san Rafael (KIŽ 1997: 38)10.
El ángel caído, es decir, el diablo, también se designa mediante términos autóctonos de dos palabras: espíritu maligno KK 1854 23, RM 1862 [1878] 29, MRK 1869 46, espíritu maligno MLSK 1852 48, TK 1856 30, espíritu maligno MKD 1845 35. En la obra Rima-Kataliku encontramos también espíritu repugnante MRK 1869 46. Los componentes de otros términos de dos palabras son de origen mixto: espíritu ×нечиста11 MRK 1869 46 y ×нечиста дѣвас TK 1865 14. En el libro Naujes mokslas skajtima raszta žemajtyska diel mažun wajkun encontramos los términos sziatonas ×neprietelius12 NMK 1848 19. Ambos componentes del término son préstamos.
En los catecismos del período estudiado, al diablo también se le denomina mediante el término de dos palabras prakeiktas welnes MLSK 1852 60 y mediante términos de origen mixto, uno de cuyos componentes es angelas o ×aniolas: piktas Angelas MKKK 1844 11, piktas ×Aniolas KK 1863 9, ×аніолась пасупутесь TK 1865 16, ×Aniolas sugrieszyjusys13 MKD 1845 35, kaltasis ×Aniolas KK 1854 22, недорась ×Аніолась TK 1865 13, пасупутесь ×Аніолась TK 1865 14, пракейктась ×Аніолась TK 1865 14.
A veces se emplean como sinónimos los términos de una y de dos palabras: Welνας arba pikta Dvase KK 1863 8 y pikta dvasia arba welnes RM 1862 [1878] 29.
En resumen, puede decirse que en los catecismos de 1800–1882 el ángel y el diablo también se designan mediante términos compuestos (por lo general, de dos palabras), uno de cuyos componentes suele ser de origen no lituano.
CONCLUSIONES
Los nombres del ángel y del diablo constituyen una pequeña parte de los nombres de seres sobrenaturales hallados en los catecismos de 1800–1882. Según su estructura, estos nombres pueden ser de una palabra (angelas, ×aniolas, velnias, šėtonas, kipšas, žaltys, entre otros) y compuestos: de dos palabras (angelas Dievo, ×aniolas Dievo, geras ×aniolas, šventas ×aniolas, Angelas sargas, pikta dvasia, piktas ×aniolas, kaltasis ×aniolas, entre otros) y de tres palabras (Šventas ×Aniolas sargas, ×Aniolas dabojantis žmogų).
10 Gabrielius – portador de la palabra de Dios; Rapolas – ángel sanador; Mykolas – jefe de los ángeles y de los hombres fieles a Dios, vencedor de Lucifer (VLE 2001: 777).
11 Nečystas «malvado, impuro» (bielorr. нечисты, pol. nieczysty).
12 Neprietelius «no amigo, enemigo, malvado» (bielorr. неприятель).
13 Sugriešyti «cometer un delito, pecar» (ruso сгрешить).
Terminologija | 2014 | 21
1 3 9
Los términos que designan a los ángeles y al diablo se clasifican por su origen en lituanos (tronos, potestades, principados, diablo, Satán, demonio, malvado, el negro, serpiente, espíritu maligno, etc.), internacionales (ángel, arcángel, anticristo), préstamos (×aniolas, ×archaniolas, ×tronai, ×lewas, ×ledokas, etc.) e híbridos, es decir, de origen mixto (principados, señoríos, ×Aniolas sargas, ×aniolas malignos, etc.).
Los nombres de ángel y diablo encontrados en los catecismos de 1800–1882 constituyen un grupo interesante y significativo de términos religiosos, que refleja el uso durante más de ocho décadas del siglo XIX. En la mayoría de los casos, al hablar de los nombres del ángel, se preferían los préstamos: se usaban con mayor frecuencia los términos de una sola palabra ×aniolas, ×archaniolas, en lugar de angelas, arcángelas. En los catecismos son más frecuentes los nombres del diablo de origen propio, como diablo, demonio, el negro, el malvado, espíritu maligno, etc.; los préstamos son menos frecuentes.
FUENTES14
SK 1803: Seanas katechizmas, arba Pamoksley Weikialams, ape Wierą szwintą Krikszczonizką su pasakimeis, isz Raszta Szwinta giesmems ir maldoms su skeycziům Bažniczos, didesniu ir mažesniu, del naudos Surinkima Lietuwiszka. Drukawotas isz nauja, už pazvalenies Synoda Kasztu [Mintauja, Biržų]¹⁵ parapios. Nitałioy [Mintauja]: [J. F. Stefenhageno spaustuvė]. – 32 p.
PK 1828: Pawinnastes krikszczioniszkos, arba Katechizmas ape tuos dayktus, kuriuos kiekwienas krikszczionis tur tyket, žinot, ir darit, idant galetu but iszganitas: del dwasiszkos krikszczioniu naudos, isz lękiszko letuwiszkay iszgulditas, ir truputi padaugintas / Kazimieras Klimavičius. Wilnius: drukarniey diecezijos kunigu missionoriu pri bažnices s. Kazimiera. – 225 p.
MKKK 1844: Mažas Katekismas krikszczioniszkas katalikiszkas, arba Trumpas Pamokslas ape Tikkėjimą, ape krikszczioniszka Pasielgimmą ir ape S. Sakramentus. Sudetas per kunigą Fr. Thiediga, prabaszczią pirm Drangowskines o dabar Wormdittos, Tilžėje: drukkawota pas J. Reylenderi. – 108 p.
MKD 1845: Mokslas kryksczionyszkas dydesis dėl iszymokima jaunumenei Rima-Katalikiszko Bažniczio esantej ant prisakima Wiresnibes lenkiszka] paraszitas yr Wilhuje 1834 drukawotas; o dabar ant žemajtyszkos kalbos par kuniga Antona Janikowicze klebona Płatelu iszgulditas. Wilniuje: spaustuwej Jozapa Zawadzka: [J. K. Gintilos lėšomis]. – 335 p.
NKKK 1847: Nawies kryksczionyszkas katalykyszkas katechizmas, arba Tykras da wadas apej Wera Tykieima, Diewa Mejle, Szwętus Sakramętus, yr apej Kryksczionyszka apsejima prito Prastas pamokslas par klausumikus yr atsakimus, wysiems, ołabiausej Jawniems dydelėj reikalingas par Wiena Kuniga Taworczistes Societatis JEZU. O Dabar ant czista Žemajtyška Liežuvy iszgulditas su ne kurejs Dwasyksajs Prideimajs parproce urzędnika Gubernskos Lustracijes Jurgy, Adoma Sunu, Lachawicze. Wilniuj: Drukarnioj S. Blumawiczes, Numunse S. J. M. Kunygajkszcze Aginske. – 114 p.
NMK 1848: Naujes moksłas skajitimo raszta žemajtyszka diel mažun wajkun: kuremy padiety ira wisoky mokslaj kryksczionyszkay katalykyszky, tejpo yr trumpas nobaženstwas kožnos dienos, su pridieimu graziun trumpun małdun yr kłatechizmu katalykyszku kures pawinas ira kožnas katalykas žynoty yr mokiety par kuniga Jona Lacawicze trumpaj surinktas, yr pyrma karta palyka yszspaus tas. Wyłniuj: kasztu yr spaustuwy A. Dworczi aus. – 48 p.
MLSK 1852: Mokslas lietuwiszko skajitimo ir Katechizmas, arba Mokslas kryksčioniszkas apėj artykułus wieros szwentos katalikisz kos per kuniga J. Dydyński paraszyta. Wilniuy: Drukarnioy M. Zymelowicza typografa [J. Didinskio lėšomis]. – 101 p.
14 Las fuentes se presentan en orden cronológico.
15 Los datos reales de publicación se indican entre corchetes.
140 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
KK 1854: Katekizą kataliku. Lankiszkąj parasze ir iszspa usdino 1852 metosi kunegas Jozapas Želwowicze; a dabar lietuwiszkaj iszgeldulė kunegas Jozapas Ženiewicze. Wilnuje: spaustuwiej Jozapas Zawadzkia [M. Valančiaus lėšomis]. – 120 p.
TK 1856: Trumps katekizmas, arba Pamuokims diel prigudinima jaunumenes žemajtiu kataliku, pri naudinga atpildima spawiednes ir werta prijemima szwęcziause sakramęta par kunega Kazimiera Skrodźki klebona Kulu paraszitas. Wilnuje: spaustuwi Jozapas Zawadzki [K. Skrodzkio lėšomis]. – 111 p.
DEK 1855 [1873]: Didesis Elementorius ir katekizmas, arba Trumpas mokslas mokslas wieros kriksczioniszkos. paraszitas par Tadeusza Juzumowicze inspektoriu Warniu simunarios. Wilnuje: Spaustuwieje Juzupa Zawadz-kie. – 64 p.
DEK 1860 [1873]: Didesis Elementorius ir katekizmas, arba Trumpas mokslas wieros kriksczioniszkos. Paraszitas Kun. Tadeusza Juzumowicze. Wilnuje: Spaustuwieje Juzupa Zawadzkie. – 64 p.
TK 1861: Trumps katechizmas, arba Pamoksley ape wierą szwentą kriksczioniszką: su pasakimeys pagal Racźta szwenta, del tikros naudos ir iszganima žmoniu, apreykszti. Drukawatas isz nauja už pazwalenies synoda. Nitojoy [Mintaujai]: iszspaustas pas knig-drukoru J. F. Steffenhagena. – 31 p.
RM 1862 [1878]: Rimo mokslas, arba Graziausia diena giwenime žmogaus, tay ira: spasabas ant werto prisitaisimo prie pirmos Szwentos Komunios diel mažų ir didesniu wajkelu iszduotas per K.M.B. Warszawa: iszspa u d ime Kunigu missioru pas S. Kriziu. – 66 p.
KK 1863: Katalikiszkas katekismas su pridejimu trump o suglaudimo nusidawimû szwento Raszto, seno ir naujo Testamento, ir kelų reikalingų maldų, iszdūtas per A. Schwark, kleboną Klaipėdoj. Klaipėdoj: rasztais iszspaustas prie E. Waikinno & Co. – 107 p.
TK 1865: Трумпнас катехизмасъ: аукцияей крашта виреснибей лийпантъ парашитасъ делъ каталику яунуменесъ и мокслусъ лейдамосъ ишспаустасъ. Вильной: спаустувень Р. М. Ромма. – 118 p.
MRK 1869: Mokslas Rima-Kataliku: suraszitas ir iszspaustas diel paaugusiu žmoniu / [Motiejus Kazimieras Valančius]. Wilnuoje: spaustuwiej P. Juzupa Zawadzkie. – 340 p.
LITERATŪRA
Alminauskis K. 1931: Die Germanismen des Litauischen 1. Die deutschen Lehnwörter im Litauischen, Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos knygynas.
ASKT 2012: Angelo samprata krikščioniškoje tradicijoje. Prieiga per internetą: http://www.lev.lt/lt/vilnius/1770-angelo-samprata-krikščioniškoje-tradicijoje.html. Žiūrėta 2014-07-02.
Beresnevičius G. 2001: Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas, Vilnius: Aidai.
Biedermannas H. 1998: Naujasis simbolių žodynas, Vilnius: Mintis.
Biržiška V. 1990: Aleksandrynas. Senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 3. XIX amžius. Antrasis (fotografuotas) leidimas, Vilnius: Lietuvos kultūros fondas.
Brückner A. 1970: Słownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna.
Būga K. 1958–1961: Rinktiniai raštai 1–3. Sudarė Z. Zinkevičius, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
Dundulienė P. 2005: Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
DŽ 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštas (trečias elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Fasmeris M. 1986: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка 1, Москва: Прогресс.
Fediukina H. 2014: Leksykon terminologii prawosławnej rosyjsko–polski z cytatami z tekstów biblijnych, Warszawa: Warszawska Metropolia Prawosławna.
Gregg S. 2011: Angelų, dievų, pranašų, dvasios vėdlių ir paklydusių mokytojų enciklopedija: 200 dagniškųjų būtybių, kurios jums padės, jus gydys ir dalyvaus jūsų kasdieniame gyvenime, Kaunas: Mijalba.
Hiršs I., Hirsa S. 2008: Reliģisko terminu vārdnīca, Rīga: Kristīgās vadības koledža.
Interleksis 2003: Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas Interleksis, Vilnius: UAB „Fotonija“.
Jasiūnaitė B. 2011: Velnio pavadinimai pagal gyvenamąją vietą lietuvių tarmėse ir tautosakoje. – Baltistica 46(1), 87–106.
Jasiūnaitė B. 2012: Spalva kaip velniavardžių motyvuojantis požymis. – Baltistica 47(1), 103–120.
Juzelėnienė S. 2002: Būdvardžio juodas konotacijos. – Kalbotyra 51(1), 33–39.
Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika, Vilnius: Mintis.
Terminologija | 2014 | 21
141
KIŽ 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Sudarė D. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
KP 2005: Kalbos patarimai 4. Leksika. 1. Skolinių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
KP 2013: Kalbos patarimai 4. Leksika. 1. Skolinių vartojimas. Antras pataisyt. ir papildyt. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
LKŽe I–XX – Lietuvių kalbos žodynas. Redaktorių kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga per internetą: www.lkz.lt.
Metford J. 2001: Krikščionybė: realijos ir legendos. Enciklopedinis žodynas, Vilnius: Alma littera.
Norkutė R. 2009: Angelų sąlytis su sielomis kelionėje anapusybėn Lietuvos sakralinėje dailėje. – Logos 60, 209–218.
Palionis J. 2004: XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Rimkutė A. 2012: 1883–1916 metų katekizmų religijos terminai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 189–200.
RŽ 1991: Religijotyros žodynas. Sud. R. Petraitis, Vilnius: Mintis.
Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
Šventasis Raštas. Senasis ir Naujasis testamentas, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2009.
Urbas D. 1998: Martyno Mažvydo raštų žodynas. 2-as leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Vėlius N. 1987: Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis: folklorinio velnio analizė, Vilnius: Vaga.
VLE 2001: Visuotinė lietuvių enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Zinkevičius Z. 2000: Lietuvių poteriai. Kalbos mokslo studija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Zinkevičius Z. 2002: Rinktiniai straipsniai 2. Valstybė ir kalba. Senųjų raštų kalba. XVIII–XIX a. rašomoji kalba. XX amžius. Rytų Lietuva, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija.
Zinkevičius Z. 2005: Krikščionybės ištakos Lietuvoje. Rytų krikščionybė vardyno duomenimis, Vilnius: Katalikų akademija.
NAMES OF THE ANGEL AND THE DEVIL IN CATECHISMS OF 1800–1882
Names of the angel and the devil make a small group of terms of religion in Lithuanian catechisms published in 1800–1882. The article deals with the names of the angel (angelas, ×Aniolas, archangelas, ×archaniolas, kunigaikštystės, ponystės, galybės, wyresnybės, serapinai, kerubinai, sostai, ×tronai, angelas Dievo, ×aniolas Dievo, geras ×aniolas, šventas ×aniolas, Angelas sargas, etc.) and the names of the devil (velnias, antikristas, šėtonas, biesas, ×čertas, kipšas, juodasis, nelabasis, piktasis, prakeiktasis, žaltys, ×levas, ×ledokas, kelmas, pikta dvasia, piktas ×aniolas, kaltasis ×aniolas, prakeiktas ×aniolas ir kt.) taken from the catechisms of the above period. One-word and complex terms in respect of their origin are grouped into terms of Lithuanian origin, non-Lithuanian origin (international words and loan-words) and mixed origin.
Gauta 2014-09-25
Aušra Rimkutė-Gan auskienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Gimnazijos g. 7, LT-44260 Kaunas
E. paštas [email protected]
142
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose