Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

132 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Angelo ir velnio pavadinimai | 1800–1882 metų katekizmuose Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas ESMINIAI ŽODŽIAI: katekizmas, religijos terminas, antgamtinės būtybės pavadinimas, angelas, velnias Įvadinės pastabos Katekizmų religijos terminai – tai žodžiai ir žodžių junginiai, kuriais įvardijamos pagrindinės krikščionių tikėjimo tiesos, religijos veikėjai, taip pat antgamtinės būtybės, religinės (taip pat ir liturginės) knygos, dokumentai ir tekstai, tikėjimo veiksmai, reiškiniai ir ypatybės, sakramentai, nuodėmės, ydos, dorybės, religinės apeigos, liturginiai reikmenys (altoriaus reikmenys, liturginiai dvasininkų drabužiai ir jų dalys, liturginiai indai ir pan.), religinės šventės, švenčiamos dienos ir kitos su religija susijusios laiko sąvokos, įvairios religinės vietos, bažnyčios administracija ir administracinis jos suskirstymas, taip pat religijos simboliai (Rimkutė 2012: 56). antgamtinių būtybių, tokių kaip dvasia, angelas, velnias, pavadinimai – nedidelė religijos terminų semantinė grupė. Ji sudaro vos 3 proc. visų 1800–1882 m. išleistų katekizmų religijos terminų. Šio straipsnio tikslas – aptarti visus minėto laikotarpio katekizmuose rastus angelo ir velnio pavadinimus kilmės, turinio ir formos atžvilgiais1. 1. vienažodžiai pavadinimai angelas – vienas gražiausių dievo kūrinių, nemirtinga antgamtinė, bekūnė būtybė, tarnaujanti dievui ir be paliovos jį garbinanti2, „kilni dvasia, 1 Šis straipsnis parengtas, atliekant podoktorantūros stažuotę „1800–1882 metų katekizmų religijos terminai“ vytauto didžiojo universitete. podoktorantūros stažuotė finansuojama pagal europos sąjungos struktūrinių fondų žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (vp1-3.1-Šmm-01) įgyvendinamą projektą „podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. 2 Angelas – „antgamtinė dvasinė būtybė. žinomas judaizme, krikščionybėje, islame. Katalikų ir stačiatikių bažnyčiose angelai garbinami kaip šventieji“ (vLe 2001: 510). 133Terminologija | 2014 | 21 dievo pasiuntinys ir įgaliotinis“ (Šventasis Raštas 2009: 2610), „двасесъ бе куна, апдовинотасъ су проту иръ вали“ (tK 1865 13)3. 1800–1882 m. išleistuose katekizmuose jis įvardijamas įvairios kilmės ir skirtingų formų terminais. tik viename iš šešiolikos 1800–1882 m. išleistų katekizmų vartojamas vienažodis terminas angelas mKKK 1844 10. tai ankstyvasis skolinys, toks pat kaip bažnyčia, gavėnia, krikštas, Kūčios, Kalėdos, Velykos, Verbos, vynas ir kt. (būga 1958: 348, 1961: 776; Zinkevičius 2000: 12, 2002: 1, 2005: 8–15). manoma, kad jis į lietuvių kalbą atėjo iš rytų slavų greičiausiai iX–Xi a., dar prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, plg. sen. rus. aнъгелъ. terminas angelas kilo iš gr. ἄγγελος „pasiuntinys“ (Fasmeris 1986: 78; Hiršs, Hirsa 2008: 60). Jis vartojamas jau pirmojoje spausdintoje lietuviškoje knygoje evangelikams liuteronams – martyno mažvydo Catechismvsa prasty szadei (1547, Karaliaučius) (Urbas 1998: 19). be termino angelas, 1800–1882 m. katekizmuose randame ir iš lenkų kalbos gautą graikiškos kilmės antgamtinės būtybės pavadinimą aniolas („angelas“, lenk. anioł < lot. angelus < gr. angelos): ×Aniełas sK 1803 284, ×Anjełas sK 1803 19, tK 1861 14, ×Aniolas KK 1863 8, ×aniołas pK 1828 61, ×Aniołas mKd 1845 27, KK 1854 19, mLsK 1852 47, Rm 1862 [1878] 28, mRK 1869 44, ×Анiоласъ tK 1865 135. Etimologiniame lenkų kalbos žodyne nurodoma, kad lenkų anioł anksčiau buvęs angioł, Xiv–Xv a. – angieł (brückner 1974: 5). Ši lenkybė randama m. mažvydo, Konstantino sirvydo, merkelio petkevičiaus darbuose. Kiekvienas tikintysis turi savo angelą sargą, kuris jį lydi ir globoja visą gyvenimą, užtaria mirties akivaizdoje. Naujeme moksłe skajtima raszta żemajtyszka vartojamas vienažodis terminas Sargas nmK 1848 20 reikšme „angelas sargas“. pagal krikščionybės tradiciją, visi angelai pagal atliekamo vaidmens, funkcijų svarbą skirstomi į devynis rangus, arba chorus, kurie pagal svarbą grupuojami po tris į tris eiles (metford 2001: 26). aukštesniojo rango angelas tik viename 1800–1882 m. išleistame katekizme vadinamas graikiškos kilmės terminu arkangelas: Archangełas sK 1803 26 („vyresnysis angelas“, lot. archangelus < gr. archangelos). Kituose katekizmuose jis 3 angelo apibrėžtis, rasta vyskupo motiejaus valančiaus 1865 m. parengtame katekizme pateikiama originalo rašyba. žinoma, kad iš lenkų kalbos jį išvertė ir lietuviškomis raidėmis užrašė pats vyskupas, bet rusiškomis raidėmis išleido vilniaus mokslo apygarda (biržiška 1990: 103). 4 ženklu „ד žymimi dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje nevartojami žodžiai. 5 straipsnyje rašybos variantai neaptariami. 134 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Angelo ir velnio pavadinimai | 1800–1882 metų katekizmuose įvardijamas iš lenkų kalbos gautu skoliniu ×arkaniolas: ×Archaniołas pK 1828 155, mLsK 1852 45, ×Arkaniołas deK 1855 [1873] 20, deK 1860 [1873] 20, Rm 1862 [1878] 39, mRK 1869 152 ir ×Archanielas mKKK 1844 67, ×Арханiоласъ tK 1865 47 (lenk. archanioł < lot. archangelus < gr. archangelos, plg. rus. архангел). Kaip ir angelas, arkangelas į lietuvių kalbą atėjo per kaimynines slavų kalbas. Angelas, archangelas – tai tokie pat nuo seno vartojami prigimtiniai religijos terminai kaip ir altorius, apaštalas, krikštas, kunigas, mišios, nuodėmė, ostija, pragaras, psalmė, rojus, sakramentas ir kt. tačiau jie nagrinėjamuose XiX a. aštuonių dešimtmečių katekizmuose reti – vietoj jų dažniausiai vartojamos lenkybės ×aniolas ir ×archaniolas. arkangelai ir angelai yra dievo tarpininkai ir pasiuntiniai žemėje (Rž 1991: 20; Kiž 1997: 25; metford 2001: 26; norkutė 2009: 209; Gregg 2011: 20–21). Jie, kaip rašoma teologo dionisijaus areopagito v a. parašytame traktate Apie dangiškąją hierarchiją, yra priskiriami žemiausiai angelų hierarchijos grandžiai, kurios paskirtis yra tarnauti žmonijai ir bendrauti su ja (norkutė 2009: 209). žemiausio rango angelai kai kur įvardijami priesagos -ystvediniu Kunigajksztistes mKd 1845 33, mRK 1869 44. Kazys alminauskis kunigaikštį kildina iš žodžio kunigas ir nurodo, kad tai germanizmas (alminauskis 1931: 75). algis Rubinas straipsnyje „dvasininkų pavadinimai ir jų istorija“ rašo, kad kunigáikštis pasidarytas iš žodžio kùnigas „karalius“ su priesaga -aikštis (Rubinas 2001: 191; plg. būga 1958: 546; Kabelka 1964: 120). Šio rango angelų paskirtis – globoti konkrečios parapijos žmones (asKt 2012). žemiausio rango angelai ir arkangelai visuomet sparnuoti, belyčiai, gražūs moteriškos išvaizdos jaunikaičiai su ilgais, laisvais drabužiais ir nimbais (Kiž 1997: 26). Kaip teigia Johnas Callanas Jamesas metfordas, antroji hierarchinė eilė – žvaigždžių ir dangaus kūnų bei stichijų valdytojai: viešpatystės, galybės, valdžios (metford 2001: 26). 1869 m. išleistame katekizme randame šiuos terminus: Ponistes mRK 1869 44, Galibes mRK 1869 44 ir Wiresnibes mRK 1869 44. tai priesagų -ystir -ybvediniai. terminas ponystės padarytas iš tikrojo skolinio ponas (lenk. pan, brus. пан; sabaliauskas 1990: 232), galybės ir vyresnybės iš savos kilmės žodžių. vos trijuose aptariamo laikotarpio katekizmuose minima pirmoji, pagal minėto teologo d. areopagito klasifikaciją, arčiausiai dievo esanti ir dievo sostą supanti, hierarchinė eilė – serafimai, cherubinai, sostai (Rž 1991: 135Terminologija | 2014 | 21 344; metford 2001: 26): Serapinaj mRK 1869 44 („liepsnos kalavijais ginkluotas šešiasparnis angelas“, lot. seraphim < hebr. seraphim, dar plg. lenk. serafin)6, Kerubinaj mRK 1869 44 („aukščiausiojo rango angelas“, gr. cheroubim < hebr. kerubim, dar plg. lenk. cherubin) ir Cherbynu nKKK 1847 23. Sostai įvardijami dvejopai – arba vienu terminu ×tronaj mKd 1845 33 (lenk. tron < vok. Thron < gr. thronos), arba dviem sinonimiškais skirtingos kilmės terminais, sujungtais jungtuku arba: Sostaj arba ×tronaj mRK 1869 44. angelai yra dievo tarnai ir pasiuntiniai. Jie „danguje visuomet mato <...> dangiškojo tėvo veidą“ (mt 18, 10), todėl yra „galingieji, vykdantys jo įsakymą, paklusnūs jo tartam žodžiui“ (ps 103, 20). tačiau ne visi angelai yra geri. Kai kurie angelai sukilo prieš dievą ir už tai buvo nutrenkti į pragarą. Jie 1800–1882 m. katekizmuose įvardijami įvairiais vienažodžiais terminais. pirmiausia reikia minėti lietuvišką terminą velnias: Welnas mKKK 1844 27, KK 1863 9, welnes mKd 1845 35, nKKK 1847 73, mLsK 1852 36, tK 1856 66, wełnes Rm 1862 [1878] 29, welnias pK 1828 19, mKd 1845 35, nKKK 1847 77, mLsK 1852 44, KK 1854 25, mRK 1869 46 ir wialnias KK 1854 25, wialnis KK 1854 23, велнесъ tK 1865 147. tai ne tik religijos, bet ir mitologijos leksikos žodis. Lietuvių tautosakoje velnias – „bene dažniausiai sutinkama mitinė būtybė, kurios provaizdžiu neabejotinai buvo kadainykštis dievas velnias ar vėlinas. Jis turėjo būti susijęs su gyvuliais, mirusiaisiais, požemiais, požemių turtais, ekonomine sfera, tačiau ir magija, virsmais, žyniais“ (beresnevičius 2001). velniai pagal hierarchiją 1800–1882 m. katekizmuose paprastai neskirstomi. išskiriamas tik velnias Liuciferis, kuris valdo pragarą. Jis nagrinėjamo laikotarpio šaltiniuose vadinamas graikiškos kilmės terminu Antikristas mRK 1869 149 ir lenkybe ×Anty-chrystus mKd 1845 227 (šnek. „velnias, piktoji dvasia“, gr. antichristos). be abejo, šis terminas gautas per kaimynines slavų kalbas, plg. lenk. Antychryst, rus. Антихрист (Fediukina 2014: 21). Kai kuriuose 1800–1882 m. katekizmuose nupuolęs angelas įvardijamas hebrajiškos kilmės senuoju skoliniu šėtonas, gautu per lenkų kalbą: czeto6 2003 m. išleistame Kompiuteriniame tarptautinių žodžių žodyne interleksis pateikiamas terminas serafas [hebr. seraphim (dgs.)], krikščionybėje – šešiasparnis angelas, aukščiausio laipsnio angelas; serafimas, o cherubinas – žr. kerubas, kerubinas. taigi pirmenybė, matyt, teikiama trumpesnėms formoms, kilusioms iš hebrajų kalbos. 7 K. sirvydo žodyne užfiksuota forma velinas. 136 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Angelo ir velnio pavadinimai | 1800–1882 metų katekizmuose nas mLsK 1852 48, Szetonas mKd 1845 142, nKKK 1847 16, szetonas mKd 1845 35, nmK 1848 45, Sziatonas nmK 1848 43, sziatonas KK 1854 23, szietonas sK 1803 29, zetonas nKKK 1847 103 („piktoji dvasia, velnias“, lenk. szatan < lot. satanas < hebr. sātān). Katekizmuose yra ir daugiau nelietuviškų velnio pavadinimų. Moksłe lietuwiszko skajtimo ir Katechizme vartojama slavybė ×biesas mLsK 1852 48 („velnias, piktoji dvasia“, brus. бec, lenk. bies, ukr. bis), taip pat slavybė ×čertas: ×Czertas mKd 1845 42, ×czertas mKd 1845 35, mLsK 1852 48 (brus. чoрт, rus. чёрт, lenk. czart). nupuolęs angelas pavadinamas ir tik lietuvių kalbai būdingu žodžiu kipšas: kipszas mRK 1869 47, кипшасъ tK 1865 14. iš LKže pateikiamų vartosenos pavyzdžių matyti, kad kipšas randamas tik vėlesniuose kalbos paminkluose. dar vartojama judošius: Judoszius KK 1863 55 („velnias“, plg. lenk. judasz). LKže pateikiamos tokios šio žodžio reikšmės: 1. žr. judas „juda, išdavikas“, 2. toks keiksmažodis, plg. velnias, kelmas. Katekizmuose „velnio“ reikšme vartojami sudaiktavardėję įvardžiuotiniai būdvardžiai nelabasis mRK 1869 179 (LKže 1. „piktoji dvasia, velnias, kipšas“), juadajsis mLsK 1852 48 (LKže keik. „velnias, nelabasis“) ir piktasis mRK 1869 120 (LKže „nelabasis, velnias“), taip pat įvardžiuotinis dalyvis prakiejktasis KK 1854 85, mRK 1869 120 (LKže „kas prakeiktas, pasmerktas“: Prakéiktasai (nelabasis, velnias) pekloj jam ažmokės ds). Šiais terminais puolę angelai, matyt, buvo įvardijami pagal būdo, išvaizdos ar kitas įsivaizduojamas ypatybes. bažnytinėje ikonografijoje velniai dažniausiai vaizduojami juodi (biedermannas 1998: 170), krintantys iš dangaus įvairiausių pabaisų, šliužų, gyvačių, žalčių, drakonų ir kitokių gyvūnų pavidalu (Kiž 1997: 315). plačiau vertėtų aptarti terminą juodasis. Kalbininkė saulė Juzelėnienė skiria tokias žodžio júodas konotacines reikšmes: 1) susijęs su nelaime, liūdesiu, kančia, neviltimi; 2) nežinia, blogis, kas nors pikta, negera; 3) susijęs su mirtimi; 4) sunkus, kasdieninis (Juzelėnienė 2002: 37). be viso to, į visų šių konotacijų struktūrą įeina itin stiprus neigiamas vertinamasis komponentas. birutės Jasiūnaitės manymu, „nėra ko stebėtis, kad juodumo požymis siejamas su neigiamu mitologiniu personažu. būtina pabrėžti, kad tradicinėje etninėje kultūroje įvairios spalvos ar jų deriniai įgyja simbolinę reikšmę. Juodos spalvos simbolika bene konkrečiausia: ji asocijuojasi su tamsa ir žeme. daugelio tautų supratimu, kai kurios dievybės ar zoomorfiniai demonai esti juodi. Ši spalva būdinga mitinių būtybių gyvenamajai vietai, burtų priemonėms“ (Jasiūnaitė 2012: 108). 137Terminologija | 2014 | 21 velnias dar vadinamas lietuvišku žodžiu žaltys: Źaltys KK 1863 10, kuris krikščionybės simbolikoje reiškia ne tik velnią, demoną, bet ir pirmapradę nuodėmę, blogį, taip pat suvedžiojimą, gundymą. LKže nefiksuojama žodžio žaltys reikšmė „velnias“, tačiau randame pavyzdžių, kai vartojama perkeltine reikšme „blogis“. pranė dundulienė rašo, kad žalčių demonizavimo motyvai gali būti dvejopi: „vieni susiję su bibliniu pasaulio sutvėrimu ir angelų sukilimu, kiti sukurti viduramžiais“ (dundulienė 2005: 123). Moksle Rima-Kataliku ir Katekizoj katalikų randame neįprastus atvejus, kai velnias pavadinamas iš slavų kalbų gautu žodžiu levas: ×Lewas KK 1863 9, ×lawas mRK 1869 328 („liūtas“, lenk. lew, brus. лeў). 1852 m. išėjusiame Moksłe lietuwiszko skajtimo ir Katechizme reikšme „velnias, nelabasis“ vartojamas eufemizmas ×ledokas mLsK 1852 48 („velnias, nelabasis“, sen. lenk. ledako, plg. lenk. ledaka). žodis ledokas reikšme „blogas, piktas, niekam tikęs žmogus“ vartojamas Xvii a. vid. rankraštiniuose žodynuose Lexicon Lithuanicum ir Clavis Germanico–Lithvana (palionis 2004: 218). vilniuje 1865 m. išėjusiame vyskupo m. valančiaus katekizme Трумпасъ катехизмасъ: аукщяусей крашта виреснибей лійпанть парашитасъ делъ каталику яунуменесъ и мокслусъ лейдамосъ ишспаустасъ aptinkame dar vieną eufemistinį šios antgamtinės ir mistinės būtybės pavadinimą kelmas: келмасъ tK 1865 14. LKže nurodyta tokia žodžio kelmas 9 reikšmė: keik. (švelniai) „velnias, kipšas“. iš pastarųjų pavyzdžių matyti, kad kartais katekizmuose, kaip ir apskritai šnekamojoje kalboje, kalbant apie pavojingą antgamtinę būtybę vengiama minėti jos vardą. matyt, todėl turima po bent kelis tikrojo vardo pakaitus, kurie katekizmuose rašomi skliaustuose arba jungiami jungtuku arba: piktasis (welnias) mRK 1869 47, Welnas arba Szetonas mKKK 1844 11, źaltis arba szetonas nKKK 1847 95, żaltis arba welnes deK 1855 [1873] 20, deK 1860 [1873] 20, źaltis arba welnias mRK 1869 49, źałtis arba welnis mRK 1869 52, żaltis, arba wialnis KK 1854 27. 1800–1882 m. katekizmų velnio pavadinimai panašūs į velnio vardus, randamus Xvi–Xviii a. religinėje lietuvių raštijoje, kur greta skolinių ×biesas, ×čiortas, šėtonas vartojama ir piktoji dvasia, piktasis angelas, piktasis, piktybė ir pan. (vėlius 1987: 236). vos viename ar dviejuose nagrinėjamo laikotarpio katekizmuose rasti pavadinimai ×biesas, ×čiortas, kipšas, judošius, nelabasis, juodasis, piktasis, prakeiktasis, žaltys, ×levas, ×ledokas ir kelmas gali būti priskiriami prie liaudies religijos terminijos. Jie turi vertinamųjų požymių, yra stilistiškai nuspalvinti, turi tam tikrą emocinį atspalvį. 138 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Angelo ir velnio pavadinimai | 1800–1882 metų katekizmuose 2. sUdėtiniai pavadinimai sudėtinių terminų, kuriais įvardijamos antgamtinės būtybės angelai, 1800–1882 m. išleistuose katekizmuose kur kas mažiau. pirmiausiai minėtini terminai, kuriais pažymima, kas angelus sukūrė ir kam jie pavaldūs: Angelas Wieszpaties mKKK 1844 25, ×Aniołas Wieszpaties mKd 1845 97, ×Aniołs Pona nmK 1848 21, ×Aniołas Diewo pK 1828 152, ×Aniołas Diewa mKd 1845 33, mLsK 1852 24, ×Aniolas Diewa nmK 1848 20, ×Aniolas Diewo Rm 1862 [1878] 20, ×aniołas Diewo Rm 1862 [1878] 21. Kitais terminais apibūdinamos tam tikros angelų ypatybės – šventumas, gerumas, ištikimybė ir kt.: ×Aniełas Szw. sK 1803 29, Szwentas ×Aniołas mLsK 1852 83, Швентасъ ×Анiоласъ tK 1865 14, geras ×Aniolas KK 1863 9, gieras ×Aniołas mRK 1869 45, герасъ ×Анiоласъ tK 1865 13, isztikimas ×Aniołas mRK 1869 45, ×czistas8 Aniołas nKKK 1847 39. Moksle Rima-Kataliku vartojamas dvižodis terminas ×Aniołas dąngaus mRK 1869 84, kuriuo įvardijama buvimo vieta. Kaip matyti iš pavyzdžių, trečiosios (žemiausios) hierarchijos antgamtinės būtybės dažniausiai įvardijamos dvižodžiais terminais, kurių pagrindiniu dėmeniu eina iš graikų kalbos gauta lenkybė ×aniolas. angelas sargas 1800–1882 m. katekizmuose įvardijamas dvižodžiais terminais, sudarytais iš skirtingos kilmės dėmenų: ×Aniołas S. KK 1854 92, ×Aniolas Sargas KK 1863 9, ×Aniołas sargas mKd 1845 33, nmK 1848 20, mRK 1869 45. Kai kuriuose katekizmuose pabrėžiamas jo šventumas, todėl vartojami trižodžiai terminai S. ×Aniołas Sargas pK 1828 152, Szwentas ×Aniolas Sargas KK 1863 8, Szwęntas ×Aniołas sargas mRK 1869 45. Moksle Rima-Kataliku, be termino ×Aniołas sargas, rastas trižodis aprašomasis terminas ×Aniołas dabojęntis9 źmogu mRK 1869 45. sudėtinių terminų su dėmeniu angelas nagrinėjamo laikotarpio katekizmuose nerasta. trijuose aptariamo laikotarpio katekizmuose minimi vieni svarbiausių arkangelų – arkangelai Gabrielius ir Rapolas: ×Archaniolas Gabrielus KK 1863 65, ×Archaniołas Gabrielus mLsK 1852 45, Szwęts Rapałs ×Arkaniołs tK 1856 11. Nawieme krykszczionyszkame katalykyszkame katechizme pirmasis vadinamas tiesiog angelu Gabrieliumi: ×Aniołas S. 8 Čystas „švarus, doras, grynas, skaistus“ (brus. чыcты, lenk. czysty). 9 Daboti „saugoti, rūpintis, tausoti“ (lenk. dbać). 139Terminologija | 2014 | 21 Gabryjelus nKKK 1847 17. Šventajame rašte įvardijami tik trys arkangelai: šv. mykolas, šv. Gabrielius ir šv. Rapolas (Kiž 1997: 38)10. dvižodžiais savos kilmės terminais įvardijamas ir nupuolęs angelas, t. y. velnias: pikta dwase KK 1854 23, Rm 1862 [1878] 29, mRK 1869 46, pikta dwasia mLsK 1852 48, tK 1856 30, pykta dwase mKd 1845 35. Moksle Rima-Kataliku dar randame dwasia biauri mRK 1869 46. Kitų dvižodžių terminų dėmenys yra mišrios kilmės: dwasia ×neczista11 mRK 1869 46 ir ×нечиста двасе tK 1865 14. Knygoje Naujes moksłas skajtima raszta żemajtyska diel mażun wajkun randame terminą sziatonas ×neprietelius12 nmK 1848 19. abu termino dėmenys yra skolinti. velnias aptariamo laikotarpio katekizmuose dar vadinamas dvižodžiu terminu prakejktas welnes mLsK 1852 60 ir mišrios kilmės terminais, kurių vienas iš dėmenų yra angelas arba ×aniolas: piktas Angelas mKKK 1844 11, piktas ×Aniolas KK 1863 9, ×анiоласъ пасипутесъ tK 1865 16, ×Aniołas sugrieszyjusys13 mKd 1845 35, kaltasis ×Aniołas KK 1854 22, недорасъ ×Анiоласъ tK 1865 13, пасипутесъ ×Анiоласъ tK 1865 14, пракейктасъ ×Анiоласъ tK 1865 14. Kartais sinonimiškai vartojamas vienažodis ir dvižodis terminai: Welnas arba pikta Dwase KK 1863 8 ir pikta dwasia arba welnes Rm 1862 [1878] 29. apibendrinant galima pasakyti, kad 1800–1882 m. katekizmuose angelas ir velnias įvardijamas ir sudėtiniais terminais (paprastai – dvižodžiais), kurių vienas iš dėmenų dažniausiai yra nelietuviškas. iŠvados angelo ir velnio pavadinimai – nedidelė antgamtinių būtybių pavadinimų, rastų 1800–1882 m. katekizmuose, dalis. pagal sandarą šie pavadinimai būna vienažodžiai (angelas, ×aniolas, velnias, šėtonas, kipšas, žaltys ir kt.) ir sudėtiniai: dvižodžiai (angelas Dievo, ×aniolas Dievo, geras ×aniolas, šventas ×aniolas, Angelas sargas, pikta dvasia, piktas ×aniolas, kaltasis ×aniolas ir kt.) bei trižodžiai (Šventas ×Aniolas sargas, ×Aniolas dabojantis žmogų). 10 Gabrielius – dievo žodžio nešėjas; Rapolas – gydantis angelas; Mykolas – dievui ištikimų angelų ir žmonių vadas, nugalėjęs Liuciferį (vLe 2001: 777). 11 Nečystas „nedoras, neskaistus“ (brus. нечыcты, lenk. nieczysty). 12 Neprietelius „nedraugas, priešas, nevidonas“ (brus. нeпpuятель). 13 Sugriešyti „nusikalsti, nusidėti“ (rus. сгpeшить). 140 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Angelo ir velnio pavadinimai | 1800–1882 metų katekizmuose angelus ir velnius įvardijantys terminai pagal kilmę skirstomi į lietuviškus (sostai, galybės, vyresnybės, velnias, šėtonas, kipšas, nelabasis, juodasis, žaltys, pikta dvasia ir kt.), tarptautinius (angelas, archangelas, antikristas), svetimybes (×aniolas, ×archaniolas, ×tronai, ×levas, ×ledokas ir kt.) ir hibridinius, t. y. mišrios kilmės (kunigaikštystės, ponystės, ×Aniolas sargas, piktas ×aniolas ir kt.). 1800–1882 m. katekizmuose rasti angelo ir velnio pavadinimai – įdomi ir reikšminga religijos terminų grupelė, atspindinti daugiau nei aštuonių XiX a. dešimtmečių vartoseną. daugeliu atvejų, kalbant apie angelo pavadinimus, pirmenybė buvo teikiama svetimybėms – dažniau vartojami vienažodžiai terminai ×aniolas, ×archaniolas, o ne angelas, arkangelas. Katekizmuose dažnesni savos kilmės velnio pavadinimai, tokie kaip velnias, kipšas, juodasis, nelabasis, piktoji dvasia ir kt., svetimybės retesnės. ŠALTINIAI14 sK 1803: Seanas katechizmas, arba pamoksłey Weikialams, ape Wierą szwintą Krikszczonizką su pasakimeis, isz Raszta szwinta giesmems ir małdoms su skeyczium baźniczos, didesniu ir maźesniu, del naudos surinkima Lietuwiszka. drukawotas isz nauia, uź pazwalenies synoda Kasztu [mintauja, biržų]15 parapios. nitauioy [mintauja]: [J. F. stefenhageno spaustuvė]. – 32 p. pK 1828: Pawinnastes krikszczioniszkos, arba Katechizmas ape tuos dayktus, kuriuos kiękwienas krikszczionis tur tyket, żinot, ir darit, idant galetu but iszganitas: del dwasiszkos krikszczioniu naudos, isz lękiszko letuwiszkay iszgulditas, ir truputi padaugintas / Kazimieras Klimavičius. Wilnius: drukarniey diecezijos kunigu missionoriu pri baźnicies s. Kazimiera. – 225 p. mKKK 1844: Maźas Katekismas krikszczioniszkas katalikiszkas, arba trumpas pamokslas ape tikkējimą, ape krikszczioniszka pasielgimmą ir ape s. sakramentus. sudetas per kunigą Fr. thiediga, prabaszczia pirm drangowskines o dabbar Wormdittos, tilźeje: drukkawota pas J. Reylenderi. – 108 p. mKd 1845: Moksłas krykszczionyszkas dydesis dieł iszsymokima jaunumenej Rima-Katalikiszko baźniczio esantej ant prisakima Wiresnibes lenkiszkaj paraszitas yr Wilnuje 1834 drukawotas; o dabar ant źemajtyszkos kałbos par kuniga antona Janikowicze klebona płatelu iszgulditas. Wilniuje: spaustuwej Jozapa Zawadzka: [J. K. Gintilos lėšomis]. – 335 p. nKKK 1847: Nawies krykszczionyszkas katalykyszkas katechizmas, arba tykras dawadas apej Wera tykieima, diewa mejle, szwętus sakramętus, yr apej Krykszczionyszka apsyeima prito prastas pamoksłas par kłausimus yr atsakimus, wysiems, ołabiausej Jawniems dydelej rejkalingas par Wiena Kuniga taworczistes societatis JeZU. o dabar ant czista Zejmajtyška Liežuvy yszgulditas su nekurejs dwasyszkajs prideimajs parproce urzędnika Gubernskos Lustracijes Jurgy, adoma sunu, Lachawicze. Wilniuj: drukarnioj s. blumawiczes, numunse s. J. m. Kunygajkszcze aginske. – 114 p. nmK 1848: Naujes moksłas skajtima raszta żemajtyszka diel mażun wajkun: kuremy padiety ira wisoky mokslaj krykszczionyszkay katalykyszky, tejpo yr trumpas nobażenstwas kożnos dienos, su pridieimu graziun trumpun małdun yr katechizmu katalykyszku kures pawinas ira kożnas katalykas żynoty yr mokiety par kuniga Jona Lacawicze trumpaj surinktas, yr pyrma karta palyka yszspaustas. Wylniuj: kasztu yr spaustuwy a. dworcziaus. – 48 p. mLsK 1852: Moksłas lietuwiszko skajtimo ir Katechizmas, arba moksłas krykszćioniszkas apéj artykułus wieros szwentos katalikiszkos per kuniga J. dydyński paraszyta. Wilniuy: drukarnioy m. Zymelowicza typografa [J. didinskio lėšomis]. – 101 p. 14 Šaltiniai pateikiami chronologiškai. 15 Laužtiniuose skliaustuose nurodyti tikrieji išleidimo duomenys.