Simono Daukanto ir Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbų žodynų lietuviškos terminologinės medicinos leksikos vedyba

170 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio lenkischenlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba Simono Daukan o und Lau yno i inskio lenkischenlie u iesche Sp achen Wo ynen li auische e minologische medizinische Leksikos wedyba PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ li auischen Sp achins i u ESMINIAI WORDŽI: Wo yns, Leksika, medicina, edinys ĮVADiNėS PASTABOS Simonas Daukan as (17931864) und Lau ynas i inskis (18101881) bedeu ūs XiX a. e s en Hal es li auische Wissens, Kul u und Bildung Ak eu en. Beide Ak i i ä en ba wa seh schako . Be Li e a u , au osakos und ande e Wissensbe eichen handsk i igen und d uckdig en We ken, šiedu die g oßen zemaičiai bei ugen zu li auischen als gemeinsame alle Na ionens Sp achen Gebi ungs, Ve mögnungs und Übe lebens, hin e liken eine gilų pündsaką li auischen Leksikog aphies und Te minog aphies his o ijoje. Sie inko und kaupė li auische Sp ache leksiką (liaudies dainas, e zak, smulkiąją au osaką) und selbs kū ė neuenus Wo eüs, ašė žodynus1. Le z e e ih e A bei en e ö nen wei en Un e suchungs ho izon en. Einige welche Wö e schon un e suchen i (S. Daukan o g oßige lenkischenlie u ies sp achs wo yns2, L. i inskio d ikalbiai und ke u kalbis wö e nai3), ande e noch wa en au einz algaus o sche ens blick. 1 S. Daukan as is gesch iebenęs wenigs ens ie Wö e ynen, de en nu eine , selbs kleins e (la ynųlie u ių kalbų), wu de ausged uck . G öß e on ihnen is polkischenlie u ies Sp achen Wö e yn, Hand aš is, de ha übe 56 aus. lenkiško egis o Wö ze . Schončiausiai e gesch ieben wu de um 18501856 m. leide , dieses Wö e buch wa nich ollende , und nu übe 35 aus. lenkiische Vokabulen ha li auisches Übe einsmenis. E ha keine Ti aš es, Namens, Ti aš iniohepe, ad bedingungsweise genann wi d g oßendem S. Daukan o lenkųlie u ių kalbų žodyn. Manusk ip is gespeiche Li uäischen li e a u und nau osakos ins i u s bibli ekoe (FSD 1/12) (Subačius 1993: 135; b ečiau siehe Subačius 1990: 2032). sind ausgebließe L. i inskio gesch iebenen zweibikalbių und eines e u kalbios Wodyno hand ach en: Lenkischlie u iesche Sp achenwö e l (Słownik polskoli ewski), Rusischlie u iesche Sp achenwö e l (Slowa ъ Росiйско-Литовскi съlo ynskъ Sp achenwö e l (Словаръ Росiйско-Литовскiй Латинским-Польским) (pla. sie K uopas; Aukso iū ė 1999, 1960; Kažuskai ė 2010). De g öß e on ihm zusammenges ell e Lenkischlie u ies Sp achenwö e buch, de AR aides um ass und mi 2060 Sei en ha , wi d au bewah de Polnischen Wissenscha en Akademie bib lio ekoje K okuwej. Rusųlie u ių kalbų žodžio (1193 p.) und Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodžio (96 p.) F agmen e inden Geog a ų d augijos a chi e Sank Pe e bu ge (ž . Aukso iū ė 1998: 38). 2 Ž . Subačius 1993. 3 Ž . K uopas 1960; Vi kauskas 1996, 1997; Aukso iū ė 1998, 1999, 2000, 2003; Kažukauskai ė 2010. 171Te minologija | 2015 | 22 Dideli jų nuopelnai lie u ių e minologijos (gam os mokslų, ypač bo- anikos, und his o ien) his o ie. S. Daukan as sch ieb die e s e li auische Sp ache Lie u os is o iją i ki ų is o inių knygų (no s die Te minija is o ijos šių da bų išsamiai da ne y inė a), be ei e e mokyklai lie u iškus ado ėlius, übe se z e in li auische Sp ache g ožinės li e a ū os kū inijus, sowie ūkinių pa a imų knygeles übe pie ininkys ę, gä nikys ę, bi kininkys ę, miškinys ę, abako, apynių auginimą und p ieš inęgais apsaugą (ž . Zinke ičius 1990: 149151; VLe iV 529530; pl. siehe Me kys 1991). L. i inskis leido lie u iškus kalende , übe se z e in li auischen sp ache g ožinske li e a u we ke, sch iebe be a ungen buchelien do o ės, e ike o, ie uli p los und p lege sowie ande en agen, eine e s e kū ė bo anikos e minus4 (ž . Zinke ičius 1990: 162163; VLe Viii 421422; b ei e siehe Pe ke ičiū ė 1988; PMKŠ 2012). aus ihnen augen wu de nich ausleis a und medizin s i is. Obwohl sie nepa ašė speziie diese A e A bei en5, jedoch mi medizin ela ed Leksiken kann man sulasioi en in ande en ih en A bei en. Dahe kann man sagen, dass sie beige agen und zu li auischen medizin Te minijos Scha ung. Dieses A ikels Un e suchungsobjek wählen S. Daukan o6 (S. Dauk) und L. i inskio7 (i) d ikalbiai lenkųlie u ių kalbų žodynai. Jün medizin Leksika wa noch nich e o sch , aege soll diese sp agä üllen. aus diesen Wö e büche n wu de ein e schiedene medizinische Beg i eingebe nijende li a iška leksika ( ienažodžiai iš es iniai pa adinimai)8 ausgewähl . en nommen ganze Wö e bucha ikel, 4 L. i inskios e minologische Ve mäch nis übe blick es Albinos Aukso iū ės dak a o disse a ionen Lau yno I inskios Te minologijos da bai (20001). 5 auße L. i inskį, dessen g ößuss en ged uckdin e A bei Me skai lių ūkio Teil selbs gehal en e zy elį übe Menschen k ankhei en und ih e Behandlung kann als eigenes medizinischen Be eichs A bei be ach en. Auße dem, e wähė ine Manusk ip Būdas Behandlung on K ankhei en Menschen und Tie e, in dem angegeben, welche K ankhei en und wie zu behandeln e schiedenen P lanzen ode Ma e ialien. In diesem Manusk ip L. i inskis pawa ojo übe 400 Te minen. Medizinuni e si ä Kaunas gehal enes sp achamase Manusk ip is e lo en (ž . Aukso iū ė 20002: 4, 6). 6 Vie ens, selbs g öß em S. Daukan o Wö dyno (DLL) lenkiško egis o Quelle is S anisławo Ropelewskio polkischen acūzischen Sp achen Wö e wö e (1847). DLL is wohl meh o ien ie an übe sila ie en ode ausgelau enen Lese ous li auischen. E wah scheinlich wu de gesch ieben nich nu als leh amasis polkische Sp ache Wö e buch, abe und als no minamasis li auische Sp ache Wö e buch (ž . Subačius 1990: 2728). 7 In li auischen sp acho y os A bei en wi d L. i inskios Wö e buch e schiedene maßen genann , beispielsweise Jonas K uopas nann e ihn in seinem A ikel Lie u iškai lenkiškuynu (K uopas 1960: 192), Zigmas Zinke ičius, Jonas Palionis Lenkisch Wö e buch des Sp achen (ž . Zinke ičius 1990: 163; Palionis 1995: 194), A. Aukso iū ė in seinen A ikeln (1998, 1999, 2003, 2007) als Lenkischzemische Wö e polynas (Skai nik mudzki), Onoskauskai KaPolnische Polnische Wö e wo en (Słownik li ewski). S aipsnyje sp achamasis L. i inskios We k wi d genann Lenkųlie u ių kalbų žodynu, . i. so, wie e genann wi d O. Kažukauskai ės pa eng e und ausleis e Buch in, in de e künde ame e bliebene handsch i liche Wodyno-Teil (AR aidės), zu ihm beiges ell digi ale Plokš elė mi hand aščio aksimile. 8 Abiejuose žodynuose as i 362 e minologinės medicinos leksikos iene ai (įskai an a ian us), iš jų 323 lie u iški, 26 skoliniai i 13 hib idų bei miš ios kilmės žodžių junginių. Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio lenkųlie u ių . y.        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba an aš inis lenkiškas Wo und lie u iški seine Übe einsmenungen mi allen g amma ikalischen Hinweisen. 172 Leksische Eine ai im A ikel nich benann en medizinischen Te minen wegen des G undes, dass un e suchende leksikog a inie Quellen sind allgemeie e čiamieji XiX a. e s en Halbes Wö de nai, dahe gewähl zu e wenden seman iisch alpesche e minologische medizinischen Leksikos Te min. Kalbamischen Wo ynen e minologische medizin leksika im Wesen lichen umgedeck wi d einem g undlegenden aiškos hinsich lich, jedoch pasi elkie und seman ische Aspekgis a angemie e subjekine ana omies (kūno eilen, o ganen namensinungen) und klinikas (ligų, Nag inėjami ik lie u iškos kilmės leksiniai iene ai. S aipsnio ikslas – nus a y i edinių da ybos būdus i jų san ykį, da ybos liguis en būsenų pa adinimų) beg i en klassi ika ion. ka ego ien, besp e i le a ige Da bie s ypen, he auszuškin i, welche medizinischen Beg i sg uppen einge a dija ediniai, es zus ellen edinių Beziehung mi lebąja und aš ų Sp ache, möglichen Wo ynų au o ių naujada us, zu bewe en edinius de Übe lebnis gegenwä ige gemeins inėje li auenschen Kalboje und medizin e minijoje hinsich lich. VeNiDi DARyBA De G oß eil S. Daukan o und L. i inskios Wö e büche n inde de medizinischen Beg i e einwe ijan ige Wö e und Wo zusammlungen sind ih e U sp ungs, . i. einnai li awiški, die bilden 89 % alle beide Wö e yns e minologischen medizinischen Leksikos (üb ig Va ienzen). Ve s ändlich, denn beide Leksikog a en wa en g oße Hommösische Sp ache Lieb e und Puoselė oye. aus ihnen Wö e n ausgeselek e ediniai (sie bilden e wa 46 % e minologische medizinische Leksikos) nach machungsweise un e eilen sich in p eesagų, p iešdėlių und galūnių edinius9. Kalbamųjų G uppen innen we den Wö e g uppie en sp echend an ih e Seman ik. au diese Weise en s eh gewisse Mic osis emen, zum Beispiel, Kö pe eilennamenime, O ganenennamenime, K ankhei en, liguis ischen Zus enen, Pe sonen und ande e Benennungen. 1.VeDiNiAi10. 1.1. P iesagų ediniai Gausia edinių bū į bilde mi Zu ällen auszu üh en medizinische Beg i s Namen (123 leksiniai eine ai) (ž . 1 ablelę). Sie un e eilen sich 9 Dėl didelės i iamosios medžiagos apim ies šiame s aipsnyje ap a iami ik ediniai, nenag inėjami dū y- bos būdu suda y i lie u iškos e minologinės medicinos leksikos iene ai. 10 Ap ašan žodynų edinius em asi diach oninės i sinch oninės žodžių da ybos da bais (Amb azas 1993, eine 2000; DLKG 2006; LKG 1965; Ska džius 1996; U bu is 2009). 173Te minologie | 2015 | 22 nach Da bie ka ego ien in deminu i us (mažybinius daik a a džius), Handlungsnamen, ode eiksmažodžių abs ak us, Eigenscha ennamen, ode a dažodžių abs ak us, Schauspiele n und eiksmažodinės Eigenscha en Hal eilge Namen, a dažodinės Eigenscha en Hal eilge Namen, Wi kumse ga as Namen, O snamen und Namen Pe sonen nach Be u . Diese Ka ego ien in ih e Reihe bilden Da bie ypen (b ei e 10). siehe Amb azas 1993: Vediniai we den angegeben nach ih e Häu igkei . 1.1.1. DeMiNUTyVAi (MAŽyBiNiAi DAiKTAVARDŽiAi) Jais heißen p eesagų ediniai, gemach aus daik a a dzungen und ma kie ende dasselbe Thema wie und G undinis Wo , abe kleinesnį (DLKG 2006: 87), ande s gesag , deminu y ais gehal en we den ge ingumą ma kie ende Wö e . -elis, -elė. S. Daukan o und L. i inskio Wö e büche n zu inden d ei mi da iausia li auensische Sp ache deminu y ü p eesaga -elis, -elė auszu üh en ediniai11, die haben eyną kleinums Bedeu ung. Šių edinių pama iniai daik a a džiai zeichne o ganą (pil as), indą ( au ė) und sužalo ą odos ode glei inės S elle (žaizda): B zuszek, -ka. m. Pilwēlis12 ~ pil elis i 2413, plg. LLKŽLal 11: lenk. b zuszec, lie . pil elis; Bank, Banka, <...>14, au ele, banki s awic, au eliemis k auj lejs i ~ au elė, au elėmis k aujį lassen S. Dauk i 75, abe plg. LLKŽLal 5: lenk. bank, lie . bank, obwohl lenk. bańka, lie . bonka, plėčka; au ė; Ranka, żajz de le, <...> ~ žaizdelė S. Dauk iii 29, plg. LLKLŽal 203: lenk. anka, lie . žaizdelė. Diese deminu y ai sind Lebosiosp ache-Wö e 15. LKŽe Wo es pil elis 11 S. Daukan as und L. i inskis ih en Wö ynamen nahm Wo e ( edinius) aus lebosios Sp ache, . i. sie e minologiza o, und b ag e als lenkų Sp ache Übe einsmenis. In diesem A ikel in solche Wö e be ach e wi d als in edinius Da i s Bezug. 12 Leksiniai Eine ze sch eiben halbschaudlichen Buchs aben dieses A ikels au o es. 13 Wo yns Beispiele we den angegeben o iginalalo Sch i ung, nach ildės gezeichne gegenwä igen Sch i senimis übe gesch ieben Name. 14 Lauž inigen skliaus is ma kie e lo en li auisches lenkiško i aš inisches Wo es en sp echung, de (dažniausiai) nich abgelei e ines Wo is (das en wede ein aches Wo , ode dū inys, ode skolinys, ode hib idas, ode Wo gewinninys), aigi in diesem A ikel nich nglinėjamas. Im Folgewah enden o geleg en Wo yns A ikeln Beispielen e b is ieji leksiniai Eine ai sind pab auk i, beispielsweise. : Ape y -u, m. Àlkis, wàlgima nò as. Niema ape y u. Wàlimas nējam i 45, Ap eka s wo -a, n. Wajs ʼińīs é -es, m. Ap ieko īs é i 5, Dok o , A z jas. dak a as S. Dauk i 145, Ci ulik, ka. m. K àulejdʼ īs, -dzia. w. Sku ièjas, -a. w. i 36, Ciało, -a. n. Kùnas, -na. ma we; kùnas, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les. m. Lawōnas, -na. w i 32. Abe es kommen Fälle o , dass e b idžia ybos Me hodeni, mas žodis aip pa y a edinys, ik p iklauso ki ai da ybos ka ego ijai, ki am da ybos ipui a ba ki am da- beispielsweise. : Boleść, -ści. . Skāusmas, sòpŭlis, skaudièjimas, îła, -łos, gièlimas i 20, aigi disku ie in en sp echendem A ikel eil. 15 Nus a an žodžių liaudiškumą, emiamasi akademinio lie u ių kalbos žodyno ( oliau – LKŽe) duomeni- mis. Žodis laikomas liaudiniu, jei žodyne jis a jo eikšmė y a paliudy a iš gy osios kalbos ( ai odo a - miü O en abkü zungen). Palmi a Zemle ičiū ė 174 Simono Daukan o und Lau yno I inskio        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba lenkischenlie u ių ixie a osenes Sen ys aus Pušalo o (Pas alio .). Tau elė medizinine Bedeu ung am wah e glickliche indelis, dedams susi gusiam au kö pe blujui in paßchsche Su uk i gegebene aus Pilypo Ruigio li auischen okiech und okiech li auischen Sp achen Wodyno (1747), K is ijono Go lybo Milkaus li auischen okiech und okiechlie uinski Sp achen Wodyno (1800) und Lody i . on Sch i en, und die Wo e bindung k aujaleid on Kons an in Si ydo. Žaizdelės a osenos sakinių gegeben wu de aus Ju ba ko, Rozalimo (Pak uojo .), Valkininkų (Va ėnos .). -isėl. Po a deminu y ų iš es a mi Be assung -ėlis. Das pama ischen daik a a džių, ma ke inčių pe sonenis (kūdikis, kind), ediniai: Dziecią ko, - eczko, -a. n. <...>, kudikēlis, -lia. w. ~ kūdikelis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dziecią ko, lie . Kind, kūdikis; Dzieciuch, -a. -iuk. m. <...>, wajkŭ ēlis, -ia. w. ~ aiku elis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dzieciuch, eg. Kind. Neig sagen, dass g undleginis edinis aiku ėlis daik a a dis aiku is auch noch is edinys p eesagas -u is deminu y as. LKŽe gegebene a osenes Sakinių su deminu y u kūdikėlis aus Jakūbo B odo skios Wö de bo Lexicon Ge manicoLi h anic m e Li h anicoGe manic m, An ano Juškos Lie u iškų dainų (Kazanė, 18801882) und Mikalojaus Daukšos Pos ilės (1599). Das Wo aiku ėlis neap ik e , jedoch neubejo ina, dass dieses Wo is aus lebosios Sp ache. 1.1.2. VeiKSM PAVADiNiMAi, ARBA VeiKSMAŽODŽi ABSTRAKTAi Paligin i mi ande en da yboska ego ien ednissen, diese edinių sind haup sächlich. Sie we den on o gdėlinių ode nep iešdėlinių eiksmažodžių gemach und bedeu e mi medizin e bundene Maßnahmen, yksmus, P ozuse ode Zus andas. -imas. Ti iamu-Wö e büche n he sch mi P äsesaga -imas auszu üh en ediniai. Žiū in seman isch, sie gehö en mi medizin e bundenen Handlungen, yksmų, P ozessų und Zus esenų Namenungeng uppe. Meis mi diese Beesaga ausgees a edischen aus nep iešdėlinių pi minių ode aus es inių (p iesaginių) eiksmažodžių. Menė ini L. i inskio Wodyne gydymo, gijimo Bedeu mungen angegebenen Nameninigi: Gojenie. Gìdimas, gijìmas ~ behandymas, gijimas i 82, plg. LLKŽLal 40: lenk. gojenie, lie . behandymas; gijimas. S. Daukan as gydymo Bedeu ung noch wa ojo Wo Leczenie, wajs iejimas ~ ais ėjimas S. Dauk i 331, plg. LLKŽLal 74: lenk. leczenie, lie . behandlung, de , LKŽe Angaben, hal eny inas seine naujada u: ais ėjimas S. Dauk → 1 ais ė i s . ais y i gydy i. LKŽe edinys heilung gese z als lebisches sp ach Wo ilius acinis Sa zys aus Sin au ų (Šakių .). Wäh endhalb gehimas ixie F yd icho Ku - 175Te minologie | 2015 | 22 šaičio lie u ių– okiečių kalbų žodyne (1883) i Ju gio Šlapelio lie u ių i usų kalbų žodyne (Vilnius, 1921). Gausu mi e schiedene A en Schme mo didelio, nesma kaus, abe aus iso, aš aus und k . jau imu ela ed namensinigung: Bol, <...> skaudiemas16, swembimas ~ skaude ung, s embimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. ból, mas, lie . skaudėjimas,skausmas; Bołaczka, skaudieimas, gielimas ~ skaudėji- gėlimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. bolączka, lie . skaudulys, opa; Bolenie, gielimas, skaudieims ~ gėlimas, skaudėjimas S. Dauk i 94, plg. SJP 1 187(35): bolenie, ia, n. nenu ūks amas, olydinis schude ung, Schme mas; Boleść, -ści. . <...>, skaudièjimas, <...>, gièlimas ~ skaude ung, gėlimas i 20, plg. LLKŽLal 10: lenk. boleść, lie . sopulys; Doleganie, swębimas, skaudieims ~ s embimas, skaudėjimas S. Dauk i 145, plg. SJP 1 476(72): doleganie nepake chieme Schme z; Guzowa ość, skaudulawimas, <...> ~ skauduliae ung S. Dauk i 228, abe plg. LLKŽLal 44: lenk. guzowa ość, lie . gumbuo umas. LKŽe Da en, skaudigung wi d e wende im ganzen Land, s embim ixie K ėda noje (Šilalės .), Salan uos (K e ingos .), gėlims ė iškiuose (Pane ėžio .), Papilėje (Akmenės .), Kuk iškėse (U enos .), Pociūnėliuose (Rad iliškio .). Skauduliae ung is An ano Lalio li auische und engliische Sp achen Wodyno (1915) edinys, abe skaudulie ap ek i skauduliais is aus lebosios Sp ache. Keli sąmonės e ekimo, leipimo Bedeu ung u in ys Nameninimi: Mdlenie, alpimas ~ alpimas S. Dauk i 361, plg. LLKŽLal 84: lenk. mdlenie, eg. alpimas; Omdlewawanie, <...>, alpulawimas ~ alpuliae ung S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, ok. ohnmäch ig we den, in Ohnmach allen, us. обмереть. LKŽe alpimas einge üg als F . Ku šaičius li auische okieische Sp achen Wodyno (1883), J. Šlapelio li auische und usische Sp achen Wodyno (1921) und L. i inskio aš ų Wodis, alpuliae ung ne iksuo , abe eiksmajodis alpulio a i is lebosios Sp ache Wodis. A ski ą g upelę bilde ediniai, einnamijan ys e schiedene mi Gehkinim e bundene ungala imus: Blucie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. blucie, ok. das E b echen, das B echen, us. blлеванie; Blwanie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. bl, okwanie. das E b echen, das B echen, us. blлеванie; Dya ija, - ij. . Widŭ iāwimas, <...> ~ idu iae ung i 59; Laksowanie, ijdimas ~ iedimas S. Dauk i 326, plg. SJP 2 586(73): laksowanie idu ių paleidimas, 16 Wo aisy as. Tu bū gewähl zu sch eiben skaudieims S. Dauk i 95. 176 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio polkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba idu iae ung, yda; Rzyganie, augiejimas ~ augėjimas S. Dauk iii 82, plg. SJP 5 201(26): lenk. zygać ob. zygnąć augulys, e scheūgimas, us. yg nuť, yгать, рветь, рвать, вырвать, bu plg. LLKLŽal 219: lenk. zyganie, lie . ėmimas; Rzygnienie, ziauciojimas, wiemimas ~ žiaukčiojimas, ėmimas S. Dauk iii 83; Womi owanie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk iii 258, plg. LLKŽLal 282: lenk. womi ować, lie . em i, LLKŽVai k 878, 905: lenk. womi ować psn. wymio ować, lie . em i. LKWe ėmimo a osenes saknissen gegeben a aus G ūžių (Pas alio .), Gi diškės (Šilalės .), Va nių (Telšių .), Raudėnų (Šiaulių .), Va ėnos, Smilgių (Pane ėžio .), Kup eliškio (Bi žų .), Salamiesčio (Kupiškio .), Pak imo aus K ažių (Kelmės .), Rozalimo (Pas uojo .), A moniškių (Va ana o ., Ga dino s i is, Bal a usija), Mažeikių .), Pi aši (Aly au .), Sedėnos, D uskin. Das Wo iedimas gegebene ilius acinis Sa z aus Vy au o Vi kausko No d y ų dūnininkų šnek ų wodyno (Vilnius, 1976), und augėjimas eingesch ieben aus Ku šėnų (Šiaulių .) und Vabalninko (Bi žų .). Vedinische žiaukčiojimas a osenes sakinių nepa eik a, jedoch eiksmažodis žiaukčio i pykinan mi ga su ha sy is e wende wi d übe all k ach e. Nemažai A ä igungso ganen-S ö ungen ein a dijančių edinių: Dyszenie, -nia. n. Dùsāwimas, dusièjimas, <...> ~ dūsa imas, dūsėjimas i 61, plg. SJP 1 587(85): lenk. dyszeć, ok. a hmen, A hmen hohlen, us. дишать, LLKŽLal 28: lenk. dyszeć, lie . k ėpuo i, alsuo i, LLKŽVai k 108: lenk. dyszeć, lie . 1) schėpuo , alsuo i; Kaszlanie, kosiejimas ~ kosėjimas S. Dauk i 272 Kaszlanie /. Kòsiejimas ~ kosėjimas i 106, plg. SJP 2 331(42): lenk. kaszlanie, ia, n., ok. das Hus en; Kichanie, cziaudieimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKŽLal 57: lenk. kichanie, lie . hie udigung; Kichnienie, cziaudiejimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKVaŽi k 184: lenk. kichnięcie, eg. nusičiaude ung. LKZe Da en zeigen, dass gesp ochene ediniai sind aus lebliche Sp ache: Düsauens sunkaus A empaßens ilius acinių a osenes Saknungen nich ange üh , doch Geschmažodis dūsau i k ėpuo i (pp . Debe schwe lich) solche Saknungen eingesch ieben is aus Alo ės (Aly aus .), Ku šėnų (Šiaulių .), Azie kų (Ga dino . und s i is, Bal a usija), Dämp ung sunkus k pa Ša ėse (Sku), Kos k aščiuose (Anygi .), Debeilamp (Pudane .), Kos ėkšiuose (Ma ijolės .). und noch ein paa pawienien de zu Maßnahmen, yksmä, p ocessen und būsenen seman ische G uppe zuge agenen Beg i snamen: Babienie -a. n. <...>, im dini mas -a, w. ~ gimdinimas i 8, plg. SJP 1 39(15): lenk. babić, us. Babni chać; Sz uka babienia, ok. die Hebammenkuns , us. повивальное искус- 177Te minologie | 2015 | 22 s o, poвой; Nauka babienia; Cho oba, -y. . <...>. si gìmas, -a. w. ~ si gimas się i 29, plg. LLKŽLal 14: lenk. cho oba, lie . liga; Poceniesię,p akaj awimas~ p akai a imas S. Dauk ii 255, plg. SJP 4 193(25): poceniesię ob.17 pocić p akai uo i, LLKŽVai k 447: lenk. pocenie się, lie . p akai auens; Poiii 39, plg. ziewanie,żiowawimas~žio a imas S. Dauk ii 343, plg. LLKŽVai k 524: lenk. poziewanie, lie . žio a imas; Ropienie,pulojimas~pūliojimas S. Dauk LLKLŽal 207: lenk. opienie, lie . pūliae ung. LKŽe Wo es Sy gim a osenes Sakinien gegebene aus Vei i žėnų (Klaipėdos .), Laukžemio (K e ingos .), Kal anėnų (Š enčionių .), Ža ėnų (Telšių .), Vainu o (Šilu ės .), Ramygalos (Panežio .), p akai a imo aus Pociškiūnėlių (Rad ilio .), žio o aus Ku šėnų (Šiaulių .), Dauka imo (Ma ijampolės .). Obwohl pūliojim un iksie is , jedoch lebhojoje Sp ache bekann es Geschmawodis pūlio i pūliuo i (K ėda na, Raudėnai). Gimdinimas Wodyne ne unden, aigi könn en sein L. i inskio neue ada as. o ausdėlinių u sp ünglichen ode aus es inių (p iesaginių) eiksmažodžių ausii 219, plg. SJP 3 635636(8081): ozd owieć sus ip ė i po es ų p iesagos -imas edinių žymiai mažiau. Minė ini S. Daukan o žody- ne su gijimu susiję pa adinimai: Ozd owienie,pagijimas~pagijimas S. Dauk K ankhei , LLKŽVai k 402: lenk. ozd owienie, lie . ausheilung, geselligung; Wyzd awienie, iszgijimas ~ ausgijimas S. Dauk iii 302, plg. SJP 5 655(81): wyzd owieć isiškai pas eik i, LLKŽVai k 922: lenk. wyzd owienie, lie . bescheiden, begijimas, die bekann sind aus lebosios Sp ache des Wo es pagijimas ilius acinis a osenes sa ys eingesch ieben in Naujamies yje (Pane ėžio .), o ausgijimo du a osenes sakiniai iksuo i aus Šačių (Skuodo .), Ski snemunės (Ju ba ko .). L. i inskis s ell e skausmo neu imo Konzep das eiškie ende Wo Bezbolność, -ci. . <...>. neskaudiejimas, -ma. w. ~ neskaude ung i 12, plg. SJP 1 75(21): bezboligkei , ści, . neschadigung. Skaudigung b ei i lebooje Sp ache bekann es Wo (LKŽe). Nemaža sąmonės ne ekimo, leipimo bedeu ung üh enden Namen: Omdlenie, apalpimas ~ apalpimas S. Dauk ii 192, plg. LLKŽLal 128: lenk. omdlenie, lie . apalpimas; Omdlewawanie, nualpimas, <...> ~ nualpimas S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, us. обмереть, ok. ohnmäch ig we den, in Ohnmach allen; Pomdlenie, nualpimas ~ nualpimas S. Dauk ii 298, plg. LLKVaŽi k 483: lenk. pomdleć, lie . 1) nualp i; nusilp i; Zamdlenie, apalpimas ~ apalpimas S. Dauk iii 328, plg. SJP 6(ii) 17 Obacz, sieh. 178 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba 816(102): zamdlić „alp i“; Zemdlenie,nualpimas~nualpimas S. Dauk iii 356, plg. SJP 6(ii) 816(102): zemdlenie bejėgiškumas, silpnybė, mangalia; silpnumas, LLKVaŽi k 973: lenk. zemdlenie, lie . apalpimas. LKŽe apalpimas e zähl aus Juozo Tumo-Vaižgan o Sch i en, und nualpimas aus Kupiškio. Noch eine edinių g upelė mi ega und ih en dis u imais e bundene benennungen: Oslepienie, apjakimas, apjakinimas ~ apjakimas, apjakinimas S. Dauk ii 207, plg. LLKŽLal 152: lenk. oślepienie, lie . apakimas, aklybė; Oslepnienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk ii 207; Zaslepienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk iii 341, plg. LLKŽLal 313: lenk. zaślepienie, lie . apakimas, aklumas. LKŽe apjakimo aklumo a osenen Sa z e zähl aus Pil iškių (Vilka iškio .). De weil edinys apjakinimas apakinimas angegeben als K. Si ydos Wodyno und P. Ruigio li auischen okiechischen und okiechischenlie u ian Sp achen Wodyno (1747) Wo , doch Wi kmajo apjak i apak i is lebisches Sp achenwo LKŽe a osenen Sakinių eingesch ieben aus Liškia as (Va nosė .), K osnos (Lazdijų .), Kuk iškių (U enos .), Ski snemunės (Ju ba ko .), Salan ų (K e ingas .). Feue zu älligkei ; ėmimo ka ščiuo i Konzep zu S. Daukan as nann e zwei Wo en: Zapalanie, zapalenie, uzku imas, użdegimas ~ zakū imas, en zündimas S. Dauk iii 332, plg. LLKLŽal 309: lenk. zapalenie, lie . en zündung. LKŽe Wo zaskū imas medizinine Bedeu ung un iksie : zaskū imas → 1 zü 1. anzünden, einzünden eue n, abe 1 zu zünden 5. um ass K ankhei en, Fiebe ; ü ga i: und den Kop zakū ė (ka š is apėmė) Lp. | e l. : Kad schikkū ė Auge, dass ėmė skaudė i P.A iž(P n ). T aškanas glei inges, ü sikü s en Fällen gausias P.A iž. An ische i i ai zassiku ia aus ande en augies K ankhei en P.A iž. Užsikū us Kop heißčiu, soga dega Ds. 1 Zündung 2. → zünden 6. Auszuse zen Fießį; ka ščiu im io i: Sąna ien en zündung DŽ. Ans s a b Lungenen zündung V . Akių glei nisen zündung häu na kaime liga š. Bejosen zündung nich neina Vlk . Dahe en hal en ilius aciniai a osenos sakiniai bezeug , dass beide Wö e sind aus lebosios Sp ache. Mie as mi in ekcinischen (1), chi u gischen (2), ne ü (3) und Kehkles (4) K ankhei en e bundenen E k ankungen Namen on: (1) In luencija. Pipùlimas nuog kō ~ p ipŕuolimas i 99, plg. LLKŽLal 48: lenk. in luenca, lie . (med.) i mėdė; Oszalenie, pasiu imas ~ pasiu imas S. Dauk ii 213, plg. SJP 3 617(78): lenk. oszaleć, ok. nä isch we den, e üch we den, asen, us. одурть, ряхнуться, LLKŽLal 134: lenk. oszaleć, lie . pa ak i, pasius i, LLKŽVai k 398: lenk. oszaleć, lie . pamiš i, aussik aus y i aus p o o; pasius i; Wsciekłość, pasiu imas ~ pasiu imas S. Dauk iii 185Te minologija | 2015 | 22 -yba. Ein Beesagas -yb Eigenscha enname, dessen G undwo ein ein ache quali a i e Eigennamed lebend is , en deck S. Daukan o Wö e buch: Ƶycie,gywyba,<...>~gy yba S. Dauk iii 380, plg. LLKŽLal 330: lenk. życie, lie .gy a a,gy as is, LLKŽVai k 1008: lenk. życie, lie . 1) gy ybė. Tai žodis, bekann aus lebosios Sp ache haup sächlich a osenes Sakinių angeg e aus Zemaičių (Salan ai (K e ingos .), Mosėdis (Skuodo .), Ša ės (Skuodo .)). -ys a. S. Daukan o žodyne iksuo as p iesagos -ys a edinys Felcze s wo, k aulejdys a~k auleidys a S. Dauk i 188. Jis, kaip i ap a asis k aulei- dys ė, wah scheinlich S. Daukan o gescha en. De Un e schied is , dass diese Beansagas edinys ha eine ande e elče io ama o Bedeu ung. Wie sch eib G. Subačius in seinem S udio, neaišku, wie S. Daukan as ennung P eysagas -ys a und -ys ė (plg. k auleidys a und k auleidys ė); ielleich e so iel und ühl e wenige p oduk i ios -ys a einziga iginum (Subačius 1993: 178179). 1.1.4. VeiKėJ iR VeiKSMAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJ PAVADiNiMAi Es sind solche aus Geschmaezodzungen zu daik a o zii, die ma kie en Handlungsk a äją ode Zus andos e y ėją (no male weise lebü beingi ä , meis ens pe sönhei ), abe können ma kie und ohnewie eine Wesenhei , daik ä ode ande e Sache (z . DLKG 2006: 104; Amb azas 1993: 112). Das is eine on sel sams en al es en Da bie ungska ego ien (ž . Amb azas, im selben). -ėjas, -ėja. T ys mi P eesage -ėjas, -ėja machen eiksmažodinės Eigenscha en Hal e s Namen inden S. Daukan o und L. i inskio Wö e büche n; nu beme kenswe , dass L. i inskis, gegensa zlich als S. Daukan as, g e a män iškosios giminės edinio p äsen ie e und mo e iškosios giminės galūnę: Ci ulik, ka. m. <...>. Sku ièjas, -a. w. ~ sku ėjas, sku ėja i 36, plg. LLKLŽal 17: lenk. cy ulnik, lie . ba zdasku ys, SJP 1 342(57): lenk. cy ulik, a, m. išo inių ligų, žaizdų i k . gydy ojas, ok. de Wunda , de Chi u gus, Chi u g, us. cy yulnikъ, chi u ggъ, lka ъ, udome ъ. Leb ojoje Kalboje cy ulik golib oda ba zdasku ys, ok. de Ba bie , z . LKŽe: sku ėjas, -a ba zdasku ys; Leka z, wajs iejas. <...> ~ ais τής S. Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z, a, m., ku is gydo, ok. de A , us. врачь, врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . A z , LLKŽVai k 231: lenk. leka z, lie . A z . LKŽe Wo sku ėjas ba zdasku ys gesag aus F . Ku šaičio lie u ių okiečių kalbų žodyno (1883), M. Niede manno, A. Senno, F. B ende io und A. Salio lie u ių ašomosios kalbos žodyno (19321968), o du a osenos 186 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba sakiniai aus L. i inskio aš ų und Pa a lių i p iežodžių (Vilnius, 1958). Vais ėjas gydy ojas in LKŽe eingeschlossen aus S. Daukan o Sch i en und Zei aščio Tė ynės sa gas (Tilžė, 1901). Vedinį sku ėjas eikė ų plačiau paaiškin i. Tiek leksine, iek da ybine eikš- me dieses Wo ha nich s mi medizin zu un. Dami zu mo i ie en seine Zuschau ung zu medizin Leksikos, b auch man sich auszus ellen li auischen medizin his o ischen Fak en. Die e s en daue ha lebenden Li uanien diplomio ie en Ä z e medizin dak a ai e schienen nu XV a. Ende. Auße dem, sie wa en nu in e ne K ankhei en ä z e, denn jene Zei en in Uni e si ä en chi u gien nemoke en, sie sie nich kann en und nep ak ika en. au diese Weise ü diplomie en medizin dak a ų Ak i i ä en G enzen blieb alle äuße en K ankhei en. Le z lich aus undiplomie en A z jaujan enigen wa en p asimušę ba zdaskučiai20, die langsam ih em Specialiby passie ko chi u gie. his o ischen Quellen we den sie e wähn sei XVi a. an ang. Li uanien wi ke e ba zdaskučių cechai (Vilniuje, Kaune und Klaipėdoje). Ba zdaskučių medicininä Ak i i ä en wa seh b ei . Sie s a ė au es, Klismas, be ešė bonias, masžuoda a ligonius, nuleisda o bluwe, ki po und sku o Menschen, a s ė und behandė jähda , opas, op e da o pūlinius, behandyda a ausni imus, kaulų lūžius, auch ampuoda a galūnes, behandda o dan is, aukė ene ines ligas, eiluda an in ge ich e n als medizinische Expe en. Didesnę A bei eil sie a bei e en in ih en A bei s u ungen, so genann ensiemi o icinos, jedoch ne eng en A bei und ga ėse, aikš ėse, u ga ie ėse. Ba zdaskučių namus me kklino ba zdaskučių cecho emblema a inė lėkš ė, kabinama au ilgo s ypo übe haus du ų. Ba zdaskučių cecho Ak i i ä en XViXVIII a. im Leben de S ad wa seh wich ig. Sie wa en die Einzigen, galėję hel en is ikus aumai ode susi gus (ž . Lelis 1960: 118124; Jasai is 1974: 6471; Bagdona ičius 1988: 33-37; Sasnauskas 2000: 39). - ojas, - oja. Mi diese Zusage auszu üh en ediniai beglei e Pe sonen. Das sind nu ieji Cha ak e ennamenime. Wodynen sind as alle sp achamosios P eesagas ediniai sind Behandlung specialis is o (lo . medicus) Namenin: Dok ó , -a. m. Gʼìdi ojas, -ja. w. <...> ~ A z jes, A z ja i 48; Dok o , A z jas. <...> ~ A z jes S. Dauk i 145, plg. LLKŽLal 22: lenk. doc o , lie . dak a as; A z , LLKŽVai k 91: lenk. dok o , lie . 2) schnek. dak a as, A z . Dok o ka, A z ja ~ A z ja S. Dauk i 145; Leka ka, wajs y oja ~ ais y oja S. Dauk i 332, plg. LLKŽLal 75: lenk. leka ka, lie . A z ja, LLKŽVai k 231: lenk. 20 Lie u os medicinos is o ijos y inė ojų a ikeliuose, be ba zdaskučių e min, da a o i e minai ci ul- nikai,ci ulnykai,bolbe iai,ba be iai,chi u gai-ci (i)ulnykai,pi ininkai-ci (i)ulnykai,ba zdaskučiaichi u gai, k aujalaidžiai. 187Te minology | 2015 | 22 leka ka, lie . 1) A z in; Leka z, <...>, A z ~ A z S. Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z, a, m., ku is gydo, ok. de A , us. врачь, врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . A z , LLKŽVai k 231: lenk. leka z, lie . A z jes; Ozd owiciel, A z ~ A z S. Dauk ii 219, plg. SJP 3 635(80): lenk. ozd owiciel, a, m. ku is ausgildo, wiede ina gesundhei , ok. Gesund de mache , LLKŽVai k 402: lenk. ozd owić, lie . aushäl igen. LKŽe angegebene eine Wo es A z jes a osenes Sen ynys aus ė iškių (Pane ėžio .), und ais y ojo a osenes Sakinien aus lebosios Sp ache nepa eik a, nu aus senųjų und spälesnių Sch i nissen Quellen. -klė. Diese Anhang DLKG is einge agen als nich a ioji Anhang de sp achamosios edinių G uppe (DLKG 2006: 111). Wodynen ge undene eine mi P eesaga -klė on e s igem eiksmažodžio un en ausgelei e es eiksmažodinės besonde hei en ha iges Namens: Czeluść, -ści. . Gè kliē, iēs. m. ~ ge klė i 38, plg. LLKŽLal 18: lenk. czeluść, lie . žandikaulis; nas ai, LLKŽVai k 73: lenk. czeluść, lie . 2) p k. nas ai, žio ys; Ga dło. Gé kliē ~ ge klė i 76, plg. LLKŽLal 37: lenk. ga dło, lie . ge klė, LLKŽVai k 132: lenk. ga dło, lie . 1) ge klė, yklė; ge klos; K ań, gé kle ~ ge klė S. Dauk i 311, plg. LLKŽLal 68: lenk. k ań, lie . s emplė, ge klė, LLKŽVai k 216: lenk. k ań, lie . ana . ge klos, z . LKŽe: Ge klė 1. p iekinė Nacken eil (pha ynx, la ynx, achea) (aukš aičių und zemaičių e wende es Wo ). -ulys -ulis, -ulė. Diese P eßagas ä igmažodinės Eigenscha en Häl e s Namen benennen häu ige Be ius, P lanzen ode ein ach Sachenus, und Pe sonenis bezein ys ediniai sind e was sel ene en (DLKG 2006: 108). eche amu in Wö e büche n ge unden nach einem Pe sonennamen mi beiem P eissagen, nu L. i inskio noch angegeben und mo e iškosios giminės galūnė: Osesek, osysek, żindulys. (wajkas) ~ žindulys S. Dauk ii 205, plg. LLKLŽal 132: lenk. osesek, lie . žindomas kūdikis, LLKŽVai k 393: lenk. osesek, lie . 1) žinduklis; Ciało, -a. n. <...>, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les. <...> ~ nuomi ūlis, nuomi ūlė I 32 numi ėlis, -ė, plg. SJP 1 288(47): lenk. ciąło ciąło bez duszy, ma we, uma łe up, ok. de Leib, de Leichnam, die Leiche, us. νεκвецъ. S. Daukan o Wodyno edinis g undleginis Wo is nep iešdėlinis negalininkinis eiksmažodis žįs i, und L. i inskio Wodyno edinis p iešdėlinis negalininkinis eiksmažodis umi i. LKŽe žindulio žindomo aiko a osenas Sen yns e sch ieben Ra nyčioje (Va ėnos .), und nuomi ulio numi ėlio a osenas Sakinien gegebene aus L. i inskio sch i en und A. Juškos wodyno. Seman isch be ach e gehö en ediniai mi medizin e bundenen Pe sonennamen G uppe. 188 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio polkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba -ėlis, -ėlė. Tai i selbs yškioji eiksmažodinės Eigenscha en ha ė ojų nimų p iesaga, sa o da umu žymiai p alenkian i isas ki as šios ūšies edinių p iesagas.“ Šios p iesagos pa adinimai pap as ai žymi asmenis i pa adi u i menkinamąją ýznamnos (DLKŽ 2006: 105). Ti iamu-Wö e ynen zwei mi sp achamamja P eisaga auszu üh en ediniai haben minė osios Bedeu ungen. S. Daukan o wö e ine angegebene edinys zeichne Pe son einen, se genden ka alepsie: Ka alep yk, apmi ielis ~ apmi ėlis S. Dauk i 272. E gemach e aus Vo dällig e s iginem negalininkinischem Geschmazwo ds apmi i. Bekann e aus lebosios Sp ache, jedoch gesp ochenja Bedeu ung LKŽe dieses Wo ne iksuo . Ausscheidig ab a inas L. i inskio wodyne gegebene edinys mi Be assung -ėlė: Chy ag a, -g y. . <...>. Gìŕźieliē, -es. m. <...> ~ g ižėlė i 31 (MedŽ lo . chi ag a, lie . chi a ga, plaš akų podag a), plg. SJP 1 282(46), 240(41): ag a ob. chi ag a, y, ., „ ankų laužymas“. Vediniai su šia p iesaga suda o lyg i a ski ą da ybos ipą. Jie u i ien mo e iškosios giminės o mas. chyDa ybo gegenübe om Bei all -ėlis edinių bei agos - edėlėiniai un e scheide sich dadu ch, dass es au nep iešdėliniais eiksmažodžiais be uh (DLKG 2006: 105 106). Vedinys is ligü seman ische G uppe Naming, ihm einge äh e handü sausgėla. LKŽe Wo g ižėlė e zähl als ašy inių šal inių (Dionizo Poškos aš ų, au o iaus, lebusio 18211880 m., hand aščio) Wo . - inė. P iesagos - inė edinys gil inė, e wende in ielen XViXVii a. Raš ų (ž . Amb azas 1993: 128), as as und S. Daukan o Wodyne: Smie c, gil ine, <...> ~ gil inė S. Dauk iii 123, plg. LLKLŽal 230: lenk. Tod, lie . Mo is, LLKŽVai k 779: lenk. dea h, lie . mi is. LKŽe gil innen mi ies a osenos sakinių., gegebene aus Me kinės (Va ėnos .), Baisogalos (Rad iliškio .), Ke u alakių (Vilka iškio .) K ėda nos (Šilalės .), Sasna os (Ma ijampolės .), Šimonių (Kupiškio .). Menė inas eine on abgelei e em galininklichen eiksmažodžio behandeln mi P eesaga - inė zusammengese z e eiksmažodinės eigenscha en ha ė ojos benennung, signie end Behandlungs wissenscha : 2 Dok o s wo, -an. Gʼīdʼi íné, -nes. m. <...> ~ gydy inė i 48, plg. LLKŽLal 22: lenk. dok o s wo, lie . dak a ybė, LLKŽVai k 91: lenk. dok o s wo, lie . 2) sen. A z es P lich en. Diese edinys LKŽe un iksuo , aigi könn en sein L. i inskio neue ada as. -u is. Diach onische Wö e de Da s ellung hinsich lich P äseagas -u is ediniu kann angesehen we den liežu į (la . lingua), zusammengese z aus ein achem eiksmažodžio liež i: Język.Lieżŭwis~liežu is i 97, plg. LLKŽLal 53: lenk. język, lie . liežu is, LLKŽVai k 170: lenk. język, lie . 1) liežu is. Šis žodis a ojamas isoje Lie u oje. 189Te minologie | 2015 | 22 1.1.5. NARDAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJ PAVADiNiMAi Das sind solche aus Eigennamen ode Daik a o dzen mi e schiedenen Zu ällen zusammenges ell e Daik a o dze, die ma kie en Pe sonį, Leben, Wesenhei ode Daik äu nach i gendeine eigen lichen Besonde hei (DLKG 2006: 113, b ei e e Amb. ž azas 2000: 113). Sauliaus Amb azo beme kėjimu, es is die am häu igs en li auensischen Sp ache a dažodinių daik a a džių da ybos Ka ego ie (Amb azas 2000: 113). -inis, -inė. li auenschen gesp äche daik a a dėdami eigennamen mi diese beansaga o bekomm eigenscha en halnehende s bedeu ungen. Dieses We kes Types edinių be es ig schon XViXVii a. sch i . in (Amb azas 2000: 145). Minė inas sudaik a a dėjęs hy iškosios giminės p iesagas -inis edinys S. Daukan o wo ene: Laso a, k uminis ~ k ūminis S. Dauk i 329 (?) k ūminis dan is (MedŽ lo . mola is, lie . k ūminis (dan is)). Auch in diesem Wö e buch angegeben und mo e iškosios giminės p eesagas -inė edinys Pie s, <...>, k u ine ~ k ū inė S. Dauk ii 240 (ž . Ska džius 1996: 264), de e b ei e ęs on schš ijs anhal s (Amb azas 2000: 145), plg. SJP 4 105(14): a) la io i sensu pie ś, pie si kūno Teil zwischen Hals, Schonų und Bauwo, LLKŽLal 143: lenk. pie ś, lie . k ū inė, LLKŽVai k 429: lenk. pie ś, lie . 1) k ū inė. Seman iniu hinsich lich gehö en beide Wö e o ganen ( i škinimo und a ėpa imo) namensnimų G uppe. O Wo k ū inė (lo . pec us) is noch und Kö pe eilen seman ische G uppe Liemuo pog upio K ū inė Benennung. Wie und schon menė i Ana omiebeg i s benennungen ge klė, ližu is, le e eji du ediniai sind auch auch lebosios Sp ache Wö e . LKŽe angegeben ein Wo es k ūminis a osenes Sen ys aus Sudeikiä (U enos .), a k ū inės ana omine Bedeu ung on a osenes Saknissen ne iksuo a (meis ens aus g ožinės li auensische Li e a u ), jedoch Abkü zungen un e aičių šnek ų: Salan ai (K e ingos .), Mosėdis (Skuodo .), Alsėdžiai (Pėslung .), Upyna (Šilalės .). -läs. S. Daukan o Wö e ine ge undenes eine P eesagens -lės edinys seh ge äh liche ūminės in ek ionie e K ankhei en (la . a iola Me ii 213), welche cha ak e is isch Fießiau nahme, O ganismus e gi ijmung und ausbė imas, benennung: Ospa, auples ~ auplės S. Dauk ii 209 aupai, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, lie . auplės, LLKŽVai k 395: lenk. ospa, lie . 1) Raupai, auplės; 1 Pie zchnice, auples ~ auplės S. Dauk ii 241, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, lie . auplės. P anas Ska džius is ma kie , dass mi dem Be angenhei -lė haup sächlich sind gebilde Ve mögmines Daik a a džiai, ein ande es diese Be angenhei daik a a dis y a konk ečios eikšmės – eiškia į ykio a eiksmo ezul a ą, į ankį i k . zeichne lebend Wesenhei en, abe haup sächlich Be angenhei -lė ediniai (Ska džius 1996: 169). Kalbamosios anesagas edinių bū y in seine angege en 190 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio lenkųlie u ių i        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba edinys auplės. Diese Liga wi d so genann im lebendigen Sp ach […] LKŽe haup sächlich a osenen Beispielen aus Žemai ija: Už enčio (Kelmės .), (Šilu ės .), Papilės (Akmenės .), Nemakščių (Raseinių .), Upynos (Šila- lės .), Geg ėnų (Plungės .), e ž ilko (Ju ba ko .), Ku šėnų (Šiaulių .), Vainu o eine aus Aukš ai ijas Šunskų (Ma ijampolės .). -lis. Dwejopai könn e man behandeln sein lebosios Sp ache Wo Finge au ojo geschna io obenu lichen Teil Benennung k umplis (MedŽ lo . condylus, le . k umplys (kaulinis Auskißim Knoulo gale)), de ge unden wi d S. Daukan o Wodyne: Kolano, k umplis. <...> ~ k umplis S. Dauk i 288, abe plg. LLKŽLal 61: lenk. kolano, lie . kelys, LLKŽVai k 192: lenk. kolano, lie . 1) einige. Synch oniisch be ach e , es wä e ein ein ache Wo , jedoch P . Ska džius da in ausschließ P äsesagą -lis. Dann was doch de G undwo dieses edinis? Könn e sein und daik a a dis k umpis dan elis, auska pa ( ollem Fall gehö dieses edinys gehö y ų a dažodliche Eigenscha en behäl e n Ka ego ie), und eiksmažodis k umpė i iška py i auska pas, dan elis (dann gehö dieses edinys de Wi kungse geba a Ka ego ie) (ž . Skeliusa džius 1996: 168). S aipsnyje e gil on daik a a djies ausges u ediniu. LKŽe Wo es k umplys pi š o zwei e s Geschna ios Obe u liche Teil a osens Sakinių haup sächlich eingesch ieben aus Aukš ai ijos: Daukšių (Ma ijampolės .), Užpalių (U enos .), Pociūnėlių (Rad iliškio .), Kania os (Va ėnos .), Liškia os (Va ėnos .), Smilgių (Pane ėžio .), Pušalo o (Pas alio .), Molė ų und eine aus Žemai ijos Ba s yčių (Skuodo .). -onis. Ein Besonde hei enhal iges Namen (se gan is Pe son, lo . pa iens) gemach e mi diese Beesage aus daik a a džio liga: Pacyen , ligonis ~ ligonis S. Dauk ii 221, plg. LLKŽLal 136: lenk. Pa ien en, lie . ligonis. Das Wo wei e b ei e es schon XVi a. (Amb azas 2000: 164), bekann aus lebosios Sp ache a osenos sakiniai aus Aukš ai ijos: ė iškių (Pane ė žio.), Taujėnų (Ukme gės .), Rokiškio, Viš yčio (Vilka iškio .). -ūnė. Hie e wähė in allgemeinis Eigenscha u nehme n Benennung Handes Kaulų sąna a pe Handes mi u į (lo . cubi us): Łokie ek, ałkune. <...>. Łokie ki, łokcie, ałkunes ~ alkūnė, alkūnės S. Dauk i 341 (ž . Amb azas 2000: 159), plg. LLKŽLal 78: lenk. łokieć, lie . alkūnė, LLKŽVai k 246: lenk. łokieć, lie . 1) alkūnė. Diese edinys is diach onische Wö e da ybos Objek , denn sehin synch oniisch e pasida ęs da ybiisch neskaidomas (U bu is 2009: 42). Sp achliches Kö pe eilnamens ankos Kaulų sąna os pe handes mi u į Bedeu ung in a osenes sakinių eingesch ieben aus Pane ėžio, G ūžių (Pas alio .), Skaud ilės (Tau agės .), Pušalo o (Pas alio .). 191Te minologie | 2015 | 22 -ungis. is o inės žodžių da ybos y inė ojas S. Amb azas kalbamajai da ybos ka ego ijai p isky ė ypa ybės u ė ojo pa adinimą Kaduk.Miesz- łùn gis. <...> ~ mėšlungis i 101 (MedŽ lo . spasmus, lie . spazmas, mėšlungis), plg. SJP 2 287(40): lenk. kaduk, a, m. 2) me amoji liga, ok. die schwe e K ankhei , die allende Such , mo bus caducus, LLKŽLal 53: lenk. epilepsie, nuoma is, obwohl, kaduk, lie . (med.) nuoma as, LLKŽVai k 172: lenk. kaduk, lie . 3) sen. ande e sei s, ihn besch ieben ha als neublaškias da ybos edinį (Amb azas 2000: 149). LKŽe gegebene ilius acinių a osenos sakinių mi dem Wo mėšlungis aus Luokės (Telšių .), Š ėkšnos (Šilu ės .). Dieses Wo kon ulsionen, spazmo, aukulio bedeu end bekann is Ski snemunėje (Ju ba ko .), Vilka iškyje, end ieja e (Klaipėdos .). 1.1.6. VeiKSMO ReZULTATO PAVADiNiMAi Diese Da bie ka ego ien gehö en eiksmažodiniai p eesagų da ybos daik a a džiai, die ma kie en Wi kungse gebnis und Objek e (ž . DLKG 2006: 125; Amb azas 1993: 86). -alas. S. Amb azo mein'm, diese būd a dική p eisaga is eine on wich igs en Maßnahmen de Ta on Ak ions esul en. Nemažai dieses Typs edinių sind schon XViXVii a. Sch i en, besonde s K. Si ydo und Lexicon Li huanicum Wö e büche n (Amb azas 1993: 99). Dahe hie e wähė ine S. Daukan o Wodyne angegeb en P äsesagas -alas edinys lich lich gels o, manchmal o angžinio, amoniak k apo schysčio, den ausschließ inks ai (la . u ina Me ii 330), benennung: Mocz, myźałaj ~ myžalai S. Dauk i 375, plg. LLKŽLal 89: lenk. mocz, lie . schlapumas, myžalai, LLKŽVai k 276: lenk. mocz, lie . Schlapimas. LKŽe g e a sein pažyma ulg. Subykiniu Bezug gehö e O ganen und Flüssigkei en Namens seman ischen G uppe und U inimo O ganen und Flüssigkei en seman ischem Subg uppu Nie en ausschiebam aus O ganismo lis ius, U ines Naming. LKŽe gegeben wi d nu ein illus acinische Sa z mi diesem Wo mi aus Pociūnėlių (Rad iliškio .). -slas. Su a dine Eigensage gemach es Handlungs E gebnisses Naming as as L. i inskio Wodyne. Das is leš inende ausscheidem iesiße Da minhal (lo . aeces Me i 366) Benennung: Chyl, chil. u. m. Mièszłas, -la. w. A łajkaj widu iunse nuog wālgiŭ ~ mėšlas. A laikai mi u iichen nuog algių i 31 (ž . Amb azas 1993: 98), abe plg. SJP 1 281(47): lenk. 1 chyl, chil, u, m., Medic. chylus, sk andyje su i škin o Nah ungs sul ys, ok. de Milchsa on den e bau en Speisen, z . MedŽ lo . chylus, lie . chilas, pienischen sul ys (ža nų lim a wäh end Nah ungs ezo bcijos). E bedeu e ischma as und gehö 192 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba i škinimo o ganų i išsky ų seman iniam pog upiui. Wie gesehen aus dem gegebenen Beispiel, dieses Wo L. i inskis noch b ei e e e klä e. LKŽe mėšlo išma ų a osenos sakinių au gesch ieben aus Linku as (Pak uojo .), Liškia os (Va ėnos .), e ž ilko (Ju ba ko .), Rimšės (ignalinos .), Gudžiūnai (Kėdainių .), Šilalės, Salako (Za asų .), Sedos (Mažeikių .), Gudelių (Ma ijampolės .). 1.1.7. VieT PAVADiNiMAi Das sind Daik a o dzungen, die machen aus Daik a o dzungen, eiksmažodžių ode būdwa džių und ma kie Pla z nach ih be indlichen Dingen, ih in Du ch üh ung eine Wi kung ode welche ih eigenige Besonde hei . Be ühmji S elle kann sein und o ene, und geschlossene. Spbamliche Bezeichnungen bilden eine Mi elg oßa bei ska ego ie (DLKG 2006: 133). aus eiksmažodžių gemach y us eiksmažodinius daik a a džius S. Amb azas nann e eiksmo O snamen (Amb azas 1993: 208). Ein solche Name inde as L. i inskio wodyne. - u ė. Diese p eesagas edinys ma kie Ein ich ung, speziell o geseheną g undischem p eesaginiu eiksmažodžiu sa gin i p ižiū ė i se gan į, slaugy i pasaky am eiksmui du chzu üh en: In i macija. Sà in ŭwé. <...> ~ sa gin u ė i 99, plg. SJP 2 206(29): lenk. in i ma ya ob. cho ownia se gančiųjų kamba ys ienuolyne, ok. das K ankenimme in den Klös e n, us. K ankenница, врачебница, LLKŽVai k 158: lenk. in i me ia, lie . psn. isolia o ius, medizinpunk e (kalėjime, ienuolyne, pensione, e c.). S. Amb azas s ell e, dass haup sächlich Wi kungs O snamen mi Be angenhei - u ė is K. Si ydo Wodyne (Amb azas 1993: 208). LKŽe Da en, dieses Wo könn e sein L. i inskio neue ada as: sa gin u ė ž . sa gin inė gydykla: Je z is ka ei ių sa gin u ė (špi olė) iM1861,36. 1.1.8. ASMeN PAVADiNiMAi PAGAL PROFeSiJą Diese Ka ego ie de We bung zählen solche Dik a u wö e zu, mi denen sich eine Pe son nach ih e P o ession nenn (DLKG 2006: 137). Ras i zweie Vo esagungen ediniai, pada y i aus g undlegenden daik a a dzungen, bezeinenden ode selbs Pe son e slą und a bei , ode , häu ige , ha Geschä s und a bei Objek , P oduk , U amü, O ode welches ande es ü dem Geschä und a bei eigen liche Gegens and (DLKG 2006: 137). S. Amb azo Meinung nach, his o isch gesehen Pe sonen nach Be u die Namen und a dazodliche Eigenscha en Hal e e n Namen zweckmäßig zu hal en eine , . i. a dazodliche Eigenscha en Hal e e Ka ego ie ediniais und zu besp echen zusammen. Alle dings un e scheiden sich in synch onischen Wo mache a bei en Besonde hei en- 193Te minologija | 2015 | 22 bės Inhal e snamen seh na igen seman ischen edlichen G uppen, eine on ihnen Pe sonennamen nach Be u (Amb azas 2000: 113). Diesame s aipsnyje emiamasi sinch oniniuose da buose pa eik u kalbamųjų edi- nių ski s ymu. -inykas -inie . Das sind zwei desselben Zu alls Va ian en. Sie selbe da s ell sia ypa ybės u ė ojų pa adinimų p iesaga. Su ja iek daba inėje, iek i senojo- je lie u ių kalboje dažniausiai da omi ediniai, žymin ys p o esiją. Daugiau- dieses Typs edinių be es ig e K. Si ydo wö de (Amb azas 2000: 118). Zwei mi Zu all -inykas aus daik a a džių dan is und, höchs ens, ais is ais as bilden a dažodinės besonde hei en ha eilige Nachnamen inden S. Daukan o Wö e be: Den ys a, dąn inykas, <...> ~ dan inykas S. Dauk i 136 was heil zähne, plg. LLKŽLal 20: lenk. den is a, lie . dan ininkas, dan is , dan ų gydy ojas, LLKŽVai k 82: lenk. den is a, lie . dan ų gydy ojas, z . LKŽe: Zahnä z 2. dan ische A z ; Leko ob, wajs inykas ~ ais inykas S. Dauk i 333, plg. SJP 2 617(78): lenk. leko ób, a, m. ais ininkas, ok. de Apo heke , siehe LKŽe: Apo heke 1. ais liche A bei nehme , (Pane ėžio .) und Degučių (Za asų .). u in is a macijos išsila inimą, p o izo ius“, 2. „kas gydo žolėmis, žoli- ninkas“. Žodis ais inykas už ašy as iš Subačiaus (Kupiškio .), Ka sakiškio Obwohl die Va ian e dan inykas LKŽe nepa eik as (dan ininkas aus lebosios Sp ache), e , wie und ais inykas, is lebosios Sp ache Wo (z . Amb azas 2000: 124125). L. i inskio wo dyne zu ap a e p eesagas -inykas edinių seinem da ybine bedeu me schliejasi ein p eesagas -ininkas edinys Ap eka z -za, m. Wajs ińīnkas a, <...> ~ ais ininkas i 5, plg. LLKŽLal 3: lenk. ap eka z, lie . ais ininkas, ap iekininkas, LLKŽVai k 19: lenk. ap eka z, lie . ais nehme . LKŽe Da en, das Wo bekann is Ju ba ke, S akiuose (Ju ba ko .), Ka enoje (K e ingos .), Vege iuchen (Akmenės .). S. Amb azo eigim, P eesaga -ininkas wi d je z nu e wende un e aičių a mėje und in einigen g e imos, haup sächlich südlichen, aka ų aukš aičių šnek os. Visu ande u s a in ih e wende es P äsesaga -inykas. Alle dings ühe p eesagas -inykas a eal wa noch b ei e sie ha e und südliche zemaičiai. P iesaga -ininkas ziemlich spä papli o und nö dlichen zemaičių pa a mėje ode wenigs ens ih em Teil. Maneme, dass wegen alųjų Raš ų Ein luss S. Daukan o in Sch i en auch p eisaga -inykas he sch . Alle dings kalbinink imme noch häl de Meinung, dass diese ansesaga zu diesem Zei punk noch konn e sein e blieben und S. Daukan o gim ojoje nö dlichen zemaičių pa a mėje. S. Amb azas behaup e , dass P iesaga -ininkas is P iesagas -inykas Va ian e, e schienenes wah scheinlich ku šių Sp achen ode einem ande en wes lichen bal ischen A ealo Dialek (Amb azas 2000: 124125). 194 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba G. Subačiaus S udiums Angaben nach, in de gesam en un e aičių a mėje bekann am nu Va ian -ininkas, -ė, jedoch S. Daukan as as isu in seinen Sch i ungen, aigi und g ößjame polkischenlie u ių sp ach Wodyne, ašo -inykas, -ė. Ty ha e meinem, S. Daukan ą konn en beein lussen ande e a mių Fak en, jedoch dennoch g öße en Ein luss ihm muss e haben al e Sch i e K. Si ydo und M. Daukšos eikala, denen auch auch geb ach e diese Beesaga. Ma y , S. Daukan as, e wendend seine Ta me nich beingingą -inykas, -ė, sie wah nahm nich als ande e Ta mės p eesagą, und als ku iaman gemeins ines ašomosios li auensische Sp ache ak ą (no mą!). G. Subačiaus eigim, -inykas, -ė is p oduk i s e g öß e in polkischenlie u ieschen Sp achenwö e in (so wie und übe all li auenschen Kalboje) Pe sonenennamnungen nach Be u zuesaga. Ku dandams diese Anhänge s edinius, S. Daukan as hiel e sich liaudiškos da ybos Sys eme (Subačius 1993: 165–166). Tabelle 1. P iesagų ediniai S. Daukan o und L. I inskio Wö e büche n Da ybos ka ego ie Da ybos ipas S. Daukan o Wodyno ediniai ( n .) ediniai ( n .) L. i inskio Wö e no Deminu - (ma i) y ai -elis, ljybiniai -elė 2 1 daik--ėlis 2 awa džia- Veiksmų ode -ulis -ymas 5 pa a--im- -ulys 11 8 abs ak- - ys ė1 -smas 1 as 32 12 eiksma- ai -inys Eigensch- dinimai, žodžių 2 / a en pa a--um- 3 abs ak- as 8 a dažo- ai - 1 yba - 1 ys a dinimai, džių -a a -ys ė 1 1 ode -ybė 2 Täche s und Wi k--e s besonde n, -ėja 1 2 kleinodinės ypa y-- ojas, - oja 3 2 bės -inykas -ininkas, -ys a, - -ungis, -ness, -kl, -ys ė, -lis, -lės, -onis, -slas, -smas, - inė, siche schiedenen Eigenscha enbenennungen, ode a dažodžių abs ak e, Pe sonennamen nach Be u . D is Da ybos ypen (-ėlis, -ėlė, -ys ė und -ulis, -ulė hal eilige s pa a--klė 1 1 dinimai -ulys -ulis, -ė 1 2 besonde hei en hal eilige s - ojas, - ojas, - u ė, -ulis, -ulys, -umas, - is, -ūn, -u. Absoliu i meis en p eesagų und Cha ak e en und eiksmažodinės Eigenscha en Hal eilige benennungen. -ulys) cha ak e isie en un e schiedlichen Da yboska ego ien. Suesaga -ėlis, -ėlė -ėlis,-ėlė - inė 1 1 -u is 1 benamnime, a dažodines besonde hei en u ė oje benamnime, edinių sind Handlungsbenennungen, ode eiksmažodžių abs ak a. Ma kie wenige a dazodische Eigenscha en de Hal e de Namen, suda y a deminu i ů (mažybinių daik a a džių) und Ak eu en und 1 wi kungs esul a as benamnimime, benamnimime und pe sonenbenamninimas P eisujende Da ybos-Typ P iesaga -imas. Wei e hin nach Häu igkei umylyglich deminu yws (mažybinių daik a a džių), Ak ions esul a s und O snamen sowie eiksmažodinės eigenscha en Hal eilge ennnamen, mi P eesaga -ys ė 1 201Te minologija | 2015 | 22 ybių pa adinimai, a ba a dažodžių abs ak ai, eikėjų i eiksmažodinės Wi kungsnamen, ode eiksmažodžių abs ak ů, und Eigenscha en Namen, ode a dažodžių abs ak ů, und suesaga -ulis, -ulė -ulys Wi kungsnamen, ode pagal p o esiją) p iesagų edinių. Jie suda y i ne su 28 p iesagomis a jų a ian ais (-alas, -a a, -ėjas,-ėja, -ėlis,-ėlė, -elis,-elė, -imas, -inis,-inė, eiksmažodních abs ak ů, und Eigenscha en Ak eu en und eiksmažodinės eigenscha en Hal eilge ennnamen. S. Daukan o g oßen polkischenlie u iesche Sp achenwö e des P eesagens ednisse ge okai lenk L. i inskio lenkischenlie u iesche Sp achenwö e ednisse wegen beg ei amas G ünden le z e es zugänglich nu übe lebende handsch i liche Wö e wö e Buchs azien AR. Vo dėlių edinių beides Wö e ynen e gleichend sel en. Vy auja o dėlio pa ediniai O snamenime. Pauseniai o dėlių zai ne ediniai. Galūnių edinių bū ys is auch nich gausus, obwohl edinių zahlenmi nach o dėlių edinius lenk . Man kann sagen, dass in beidem Wö e büche n galūnių ediniai pasiski s e en apylygiai ( edinių Zahl 9 und 7). Kalbamische ediniai gehö en ie em Da bie ka ego ien es sind Handlungsbenamungen, ode eiksmažodžių abs ak e, Ak eu en und eiksmažodinės Eigenscha en Hal e e s Namen, a dažodinės Eigenscha en Hal e e s Namen und Handlungs esul a s Namen. Seman isch gesehen Wo yne ediniai gehö en zu ach en seman ischen G uppen. Vy auja ligen und liguis en būsenen Nameninige. Nemažos mi 202 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba medicina susijusių eiksmų, yksmų, p ocesų i būsenų, Kö pe eilen und o ganų, Eigenscha en und Namen on Pe sonen seman ischen G uppen. Einzelne medizin und mi ih e bundene Wissensbe eichen und Be u en, Behandlungsmi el i gydymo įs aigų pa adinimai. Die Meh hei S. Daukan o und L. i inskio lenkische lie u iesche Sp achen Wo yn de edischen e bliebe in de heu igen Gemeins inesse li auische Sp achen (51 % alle edischen), Teil da on is apę medizinischen Te minis (alkūnė, alpimas, čiaudulys, džio a, ge klė, behandimas, gydy ojas, kosulys, k ū inė, ližu is, mėšlungis, pakaušis, žina ys, ėmimas, idu ia, k o ulys und.). Wie zeig LKŽe Da en, g öß en eil ab a e edinių sind lebisches Sp achen Wö e . Manche bekann sind im ganzen land (čiaudulys, skaudėjimas, yda idu ia imas, žio ulys und k .), ande e eng aus e wende (an k y is illgasbe all, zasik ė imas, epidemie, apjakimas aklumas, dūsėjimas sunkus a äpa ung, žindulys žindomas und k .) e i, je nach de Gesam hei de Wo o lesungen ü die Vo hei e de Zunge, k umplys ai (k umplys, gesna ys und kk.) ode g oß (gyla ėgplys, schme z, aupai, ėgalys, k ys, sukulys, und s aig). und solchen edischen sind, die ixie nu sch i lichen Quellen., (gimdys ė akuše ija, skauduliae ung, ais ymas gydymas, žiogulys und k jedoch ne zai ih e G undwo in ( eiksmažodžiai ode būd a džiai) bekann omi lebojoje sp ache. indi iduelle Leksikog aphen-Newada ai (gydy inė gydymo mokslas i, k auleidys a elče io ama as S. Dauk, k auleidys ė gaimo chi u go p o esija S. Dauk, sa gin u ė gydykla i, ais ėjimas gydymas S. Dauk, ais inys ė ais medical e slas i, nep eglibybė umpa ininko S. Dauk) žigijo das is die his o ische e minische li auische Leksika. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI i Lau yno I inskio polkischenlie u ies Sp achen Wö e yn. Pa engė O. Kažukauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2010. S. Dauk iiii Simono Daukan o sch ieb. G oßes polkischenlie u ies Sp achenwö e child 1, am. Pa engė [i į . s ., p. 854, pa ašė] G. Subačius, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų he auskla, 1993; G oßes lenkischenlie u ių sp ach Wö e yns 2, np. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lag, 1995; G oßes lenkischenlie u ių sp achs Wö e yn 3, ž. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lag, 1996. PAGALBINIAI ŠALTINIAI LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (iXX, 19412002), elek onische Va ian e, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. www.lkz.l . LLKŽLal – Lenkųi lie u iųkalbosžodynas. Su engė An anas Lalis, Vilnius: Juozapo Za adskio spaus u ė, 1912. 203Te minologie | 2015 | 22 LLKVaŽi k Vai ke ičiū ė V. Lenkųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979. Me i, ii Medicinos enzyklopädie 12, Vilnius: Vals ybinė encyclopedijų leidykla, 1991, 1993. Med As auskas V., BiziŽule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. Medinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980. SJP 16 Słownik języka polskiego du ch M. Samuela Bogumiła Linde, Lwów: w d uka ni zakładu Ossolińskich, 1855. = M. Samuel Bogumił Linde. Słownik języka polskiego 16, Wa szawa: Gu enbe gP in , LITERATŪRA 1994–1995. Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida [1]. li auischen Sp achen eiksmažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų he auskla. Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . Aukso iū ė A. 1998: Te minologische Lau yno i inskio Ve mäch nis. Lie u os kalbo y os F agen 40, 3240. Aukso iū ė A. 1999: Lau yno i inskio wo yne Te minija. Li uanis ica 2(38), 2233. Aukso iū ė A. 20001: Lau yno I inskios Te minologijos A bei en [ ank aš is]. Dak a o disse acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 143 p. Aukso iū ė A. 20002: Lau yno I inskios Te minologie s A bei en. Dak a o disse acijos san auka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Aukso iū ė A. 2003: indi idualieji L. i inskio Lenkųžemaičių kalbų žodyno und P igim ūmenės P lanzennamen. Te minologie 10, 135142. Aukso iū ė A. 2007: Lau yno i inskio ke u kalbio Wodyno e minai. Te minologie 14, 7291. Bagdona ičius A. 1988: Kauno ba zdaskučiai XViXVIII a. S eika os Schu zuga 9, 33-37. Bud ys M. 1989: Medicinos Raida Li uanien XVXX Hunde mechies. Medicina 1[73], 814. DLKG 2006: Daba ischen li auischen Sp achen g ama ika, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publybos ins i u . Jasai is D. 1974: Medicinos his o ijos Didžiojoje Lie u os Kunigaikš ys ėje agmen a. Medicina 2(47), Kažukauskai ė O. 2010: Lau yno i inskio lenkischenlie u ių sp achens Wö e yn. Lau yno I inskio 64–71. lenkischenlie u iesche Sp achenwö e yn, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, iXXXV. K uopas J. 1960: L. i inskio leksikog a inie a bei. Lie u os TSR MA da bai, A-Se ie, 1(8), 191198. Lelis J. 1960: Medicinas Hil e Li uanien bis XiX a. begžios. Aus wissenscha liche Geschich e in Li uanien 1, Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e ö en lichung, 118124. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is. Me kys V. 1991: Simonas Daukan as, Vilnius: Vy u ys. Palionis J. 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis, Vilnius: Mokslas. PMKŠ 2012: Vo auš io wissenscha , kul u und e ziehung. Lau yno I inskios 200-ösem Gebu sjubiläums. S aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sasnauskas V. 2000: Midu amžių medicina und Kauno ba zdaskučiai. Heilige Mensch, ugsėjis, 39. Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1. Lie u iųkalbosžodžiųda yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Subačius G. 1990: Simono Daukan o wo odynai. Lie u ių A gimimo is o ijos s udijos 1. Tau inės sa imonės din ojai:nuoasmensikipa ijos, Vilnius: Sie ynas, 20–32. Subačius G. 1993: Simono Daukan o didžiojo lenkų–lie u ių kalbų žodyno naujada ai: indi iduali žodžių žada yba. Lie u os A gibimo is o ijos s udijos 4. Liaudis i s a nau a, Vilnius: Bal oji a nelė, 135216. U bu is V. 2009: Woodžių da ybos eo ie, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . Vi kauskas V. 1996: Lau yno i inskio Raš ų Sp achs Eigenscha en. Li uanis ica 3(27), 1726. Vi kauskas V. 1997: Lau yno i inskio leksikog a inie P inzipien. Lau yno I inskios Kalende es 150-Meche . A ikel und Dokumen ei, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i nau osakos ins i u as, 2932. VLe iV, Viii Visuo inė lie u ių enciklopedija 4, 8, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, Zinke ičius Z. 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4. Lie u ių kalba XVIIIXIX a., Vilnius: Mokslas. 2003, 2005. 204 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o und Lau yno I inskio polkischenlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba THE DERIVATION OF LITHUANIAN TERMINOLOGICAL LEXIS OF MEDICINE FROM SIMONAS DAUKANTAS AND LAURYNAS IVINSKIS POLISHLITHUANIAN DICTIONARIES The pape deals wi h bilingual PolishLi huanian dic iona ies compiled by he amous igu es o Li huanian science, cul u e and educa ion om he i s hal o 19 h cen u y S. Daukan as (17931864) and Lan as i inskis (179101881). i ocuses on e minological lexis o Li huanian o igin (de i a i es) naming a ious concep s o medicine. Ve suche we den gemach zu iden i izie en ways o wo d- o ma ion o de i a i es and de i a ional ca ego ies, um zu disku ie en de i a ional ypes o he la e , um zu e ablie en was g oups o medical concep s a e named using de i a i es, um zu iden i izie en ih e ela ion wi h he li ing language and he language used in w i ings, um zu iden i izie en mögliche neologismen de au o en on wö e büche n und um zu e aluie en he su i al o de i a i es in mode n s anda d Li huanian medicine and in he e minology o . Bo h lexicog aphe s a e iewed as men o me i in Li huanian medical e minology. Ih inpu is wich ig nich nu wegen de medical lexis ( he majo i y o which is o Li huanian o igin) included in hei dic iona ies, abe auch wegen ih e Ve suche o ind Li huanian equi alen s o Polish wo ds in he li ing language and o c ea e wo ds o naming medical concep s. 46% o Li huanian e minological lexis o medicine p esen ed in bo h dic iona ies is de i ed wo ds - su ix, p e ix and ending de i a i es. The la ges g oup o de i a i es is names o medical concep s c ea ed using su ixes ound. They a e made using 28 su ixes o hei a ian s -alas, -a a, -ėjas, -ėja, -ėlis, -ėlė, -elis, -elė, (123 lexical uni s). 8 wo d- o ma ion ca ego ies (deminu i a, nomina ac ionis, nomina quali a is, nomina agen is, nomina a ibu i a, nomina ac i, o nomina esul a i a, nomina loci, nomina p o essionalia, o nomina auc o is) o su ix de i a i es we e -imas, -inis, -inė, -inykasininkas - -, -inys, -yba, -ybė, -ymas, -ys a, -ys ė, -klė, -lės, -lis, -onis, -slas, -smas, - inė, - ojas, - oj, - oj, - u ė, -ulis, -ulė, -ulys, -umas, -ūnė, -ungis, -u is / The absolu e majo i y o su ix de i a i es a e ac ion names. The p e ailing o ma ion ype is he su ix -imas. P e ix de i a i es in bo h dic iona ies a e a he a e (9 lexical uni s). The mos common in his g oup a e de i a i es wi h he p e ix pawhich name places. The g oup o ending de i a i es is also small (16 lexical uni s). De i a i es made wi h he endings -as and -is p e ail. They a e usually nomina ac ionis, nomina agen is, nomina a ibu i a, nomina ac i. in espec o meaning, de i a i es can be pu in o 8 seman ic g oups. Names o diseases and condi ions p e ail. Seman ic g oups o he names o ac ions, p ocesses and s a es ela ed o medicine, body pa s and o gans, cha ac e is ics and names o pe sons a e also a he la ge. Ve y ew cases o wo ds naming ields and p o essions o medicine o ela ed ields, means o ea men and ea men ins i u ions we e ound. The majo i y o de i a i es a e s ill used in mode n s anda d Li huanian (51% o all de i a i es), some o hem a e used as e ms o medicine (alkūnė (elbow), ge klė ( h oa ), gydymas ( ea men ), gydy ojas (doc o ), kosulys (cough), sąna ys (join ), e c.). As can be seen om elec onic Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe) he majo i y o de i a i es a e wo ds o he li ing language. Some o hem a e known in 205Te minologija | 2015 | 22 he whole coun y (schude ung (pain), yda ‘ idu iaσμός (dia hoea), žio ulys (yawn), e c.), o he s ha e only na ow usage (apjakimas ‘sackumas (blindness), sė ji mas ‘sunkus k ėpa imas (obs uc ed b ea hing), e c.), o a e used in he Highland (k umplys ‚pi nis‘ and ojo sąna io gó u inė dalis (knuckle), e c.) o in he Lowland (sukkel des Kop es, dūigulys (dizziness), e c.). The e a e de i a i es which can be ound only in w i ings (gimdys ė ‘akuše ija (obs e ics), ais ymas ‘gydymas ( ea men ), e c.), bu hei unde lying wo ds ( e bs o adjec i es) a e known in he li ing language. Pe sonal neologisms o bo h lexicog aphe s ( ais ėjimas ‘gydymas ( ea men ) S. Dauk, žlibybė ‘ umpa egys ė (myopia) S. Dauk, k auleidys ė ‘kaimo chi u go p o esija (bloodle ing) S. Dauk, k auleid ‘ys a elče io ama as (medical auxilia y) S. Dauk, ‘ gydy inė ‘gydymo mokslas (science o ea men ) i, sa gin u ė ‘gydyd (place o healing) i, ais inys ais nieka e slasė (pha macy) i) did no become es ablished hey a e iewed as his o ical lexis o Li huanian e minological lexis o medicine. Emp ang 2015-06-10 Palmi a Zemle ičiū ė li auischen Sp achins i u P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius e. paš as [email p o ec ed]