Selected Topics in Terminology Work: Best Practices and Beyond

Pasirinktos terminologijos darbo temos: geriausioji praktika ir daugiau GEORG LÖCKINGER Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universitetas RAKTAŽODŽIAI: terminologijos darbas, terminologijos valdymas, įvardijimai, sąvokų modeliavimas, informacinės priemonės, kalbos specialistai, terminologijos mokymas 1. ĮVADAS Terminologijos studijos ir terminologijos darbas yra įdomios studijų ir praktikos sritys. Abi jos susijusios su terminijomis, kurias čia apibrėžiame kaip „struktūruotą sąvokų ir jų įvardijimų <…> rinkinį konkrečioje dalykinėje srityje“ (Ahmad et al. ca. 2000; cf. DIN 2342:2011, 16). Taigi dirbdami su terminijomis veikiame tam tikroje studijų ar praktikos srityje, kurios ribas gali būti lengviau arba sunkiau apibrėžti. Su terminijomis susijusi veikla vadinama terminologijos darbu, kurį apibrėžiame kaip „darbą, susijusį su sąvokų ir jų įvardijimų atpažinimu, rinkimu, apdorojimu, aprašymu, pateikimu ir vartojimu“ (cf. ÖNORM A 2704:2015, 6). Abiejuose apibrėžimuose itin svarbus požymis, susijęs su sąvokomis ir jų įvardijimais: atlikdami įvairias terminologijos darbo užduotis žmonės nagrinėja ir sąvokas, ir įvardijimus. Šiuo straipsniu siekiama dviejų tikslų: a) apžvelgti tris šiandien praktikuojamo terminologijos darbo temas ir b) pristatyti naujus su šiomis temomis susijusius pokyčius, galinčius nulemti terminologijos darbo ir terminologijos mokymo ateitį. Taigi šios trys temos aptariamos lyginant gerąją praktiką ir tai, kas peržengia jos ribas. Jos pasirinktos atsižvelgiant į naujausias terminologijos darbo standartizavimo pastangas ir tyrimus: 2 skyriuje nagrinėjami įvardijimai kaip terminologiniai vienetai, 3 skyriuje aptariamas sąvokų modeliavimas, o 4 skyriuje – vertėjams skirtos informacinės priemonės. 5 skyriuje pateikiama keletas minčių apie galimas pasekmes terminologijos ekspertų rengimui. Išvadas ir trumpą ateities perspektyvą pateikiame 6 skyriuje. 6 Georg Löckinger Selected Topics in Terminology Work: Best Practices and Beyond 2. DESIGNATIONS AS TERMINOLOGICAL UNITS Geroji praktika... Remiantis standartine terminologijos darbo literatūra, sąvoka „įvardijimas“ gali būti apibrėžiama kaip „sąvokos... vaizdavimas ją žyminčiu ženklu“ (ISO 1087-1:2000, 6). Iš esmės skiriame tris įvardijimų tipus: terminą, pavadinimą ir simbolį (cf. Felber 1984: 169; Felber, Budin 1989: 3ff.; ISO 1087-1:2000, 6; Pavel, Nolet 2001: 18f. and 107; ISO 704:2009, vii and 34; DIN 2342:2011, 10). Terminai, pavyzdžiui, „didelio efektyvumo chromatografija“ arba „@ ženklas“, įvardija bendrąsias sąvokas ir yra sudaryti iš žodžių arba į žodžius panašių ženklų sekų (cf. ISO 1087-1:2000, 6). Pavadinimai, pavyzdžiui, „Tempo®“ arba „2013 m. Nobelio taikos premija“, yra panašūs, tačiau įvardija individualiąsias sąvokas. Galiausiai, simboliai, tokie kaip or , 1 „yra svarbi tarptautinio bendravimo priemonė, nes jų vizualus sąvokų vaizdavimas veikia nepriklausomai nuo bet kurios konkrečios kalbos“ (ISO 704:2009, 41). Jie žymi bendrąsias arba individualiąsias sąvokas (cf. ISO 704:2009, 34). ... ir daugiau Pirmiau pateiktas terminų, apeliatyvų ir simbolių skirtumas iš esmės yra naudingas. Be to, jį papildo įvairių apeliatyvų aprašymas standarte ISO 704:2009, 56 ir tolesni puslapiai. Tačiau apskritai turėtume turėti sąvokų sistemą „žymuo“, kuri būtų išsamesnė ir sistemiškesnė už esamas klasifikacijas. Neseniai paskelbtas Austrijos standartas ÖNORM A 2704:2015 yra bandymas pasiekti šį tikslą: bendradarbiaujant su onomastikos specialistais ir nomenklatūros ekspertais, parengta išsami žymenų, ypač tikrinių vardų ir susijusių žymenų, klasifikacija. Kaip pirmą pavyzdį, pažvelkime į žymenį 2. Kas tai pagal pirmiau pateiktą skirstymą? Apeliatyvas, nes jis reiškia individualią sąvoką, susijusią su gerai žinoma informacinių technologijų įmone? O gal simbolis, nes kai kurios jo dalys yra neverbalinės? Nors terminuose gali būti simbolių (plg. ISO 1087-1:2000, 6), simboliai dar nėra pakankamai apibrėžti ir klasifikuoti. Tiek terminologijos studijose, tiek terminologijos darbe, 1 Iškarpos paimtos atitinkamai iš https://openclipart.org/detail/7608/statue-of-liberty ir https://openclipart.org/detail/194680/map-of-africa-with-countries-in-cylindrical-equal-area-projection,. 2 Paimta iš http://www.hp.com/hpinfo/images/hplogo.jpg. Terminologija | 2015 | 22 7 mums reikia išsamesnės sąvokų sistemos „simbolis“, ypač tam, kad būtų lengviau prižiūrėti duomenis terminologinėse duomenų bazėse (pasirinkti duomenų kategoriją, importuoti ir eksportuoti duomenis ir pan.). Kaip antrą pavyzdį, apsvarstykime žymenį „978-3-7329-0053-4“ (ISBN). Daugelis terminologijos ekspertų nelaikytų šios simbolių eilutės žymeniu. Tačiau koks iš tikrųjų skirtumas tarp ISBN ir atitinkamo knygos pavadinimo, kurį laikytume apeliatyvu? Turime išplėsti savo sampratą apie tai, kas laikytina žymeniu, nes netradiciniai žymenys, tokie kaip straipsnių numeriai ir elektroninėje prekyboje naudojami identifikatoriai, įsitvirtina daugelyje įvairių sričių (plg. Galinski, Giraldo Pérez 2012). Platesnė, bet kartu išsamesnė žymenų klasifikacija taip pat leistų užmegzti glaudesnius ryšius tarp programinės įrangos priemonių, naudojamų terminologijos valdymui, produktų valdymui, įmonės išteklių planavimui ir panašioms reikmėms. Taigi būtų galima padidinti ir sąveikumo laipsnį. Siekiant šio tikslo, ateityje turėtų glaudžiau bendradarbiauti terminologijos, nomenklatūrų ir vardų tyrimų (onomastikos) ekspertai. Yra daug bendrų problemų, kurias bus lengviau išspręsti bendromis pastangomis. 3. SĄVOKŲ MODELIAVIMAS Geroji praktika... Kai terminologijos specialistai nori grafiškai pavaizduoti sąvokų sistemą, jie paprastai nubraižo sąvokų diagramą, t. y. 1 „grafinį sąvokų sistemos vaizdą“ (ISO 1087-1:2000, 4). Šiandien sąvokų diagramose naudojama notacija turi istorines šaknis ir aprašyta standartinėje terminologijos darbo literatūroje, pvz., Wüster 1991; Suonuuti 1997; ISO 704:2009; Arntz, Picht, Schmitz 2014 (žr. 1 pav.). 1 pav. Sąvokų diagrama „kalnų slidė“ (parengta pagal ISO 6289:2003, nubraižyta pagal ISO 704:2009) 8 Georg Löckinger │ Selected Topics in Terminology Work: Best Practices and Beyond Tačiau pirmiau pateikta notacija neatitinka išsamios specifikacijos, kurioje būtų apibrėžta formali sintaksė. Be to, ją sunku interpretuoti kompiuterinėmis priemonėmis: dažniausiai tokios sąvokų diagramos pateikiamos dvejetainiais failais, kuriuose, be pačios vaizdinės informacijos, nėra jokios semantinės informacijos. … ir daugiau Esama IT modeliavimo kalbų, pavyzdžiui, unifikuotosios modeliavimo kalbos (Unified Modeling Language; žr. ISO/IEC 19505:2012), kurias galima pritaikyti terminologijos reikmėms. Todėl pastaraisiais metais buvo dedama pastangų standartizuoti ir pasiūlyti alternatyvias grafinių vaizdų formas. Pavyzdžiui, neseniai paskelbtame ISO terminologijos darbo standarte aptariami sąvokų modeliai, t. y. „sąvokų diagramos<...>, sudarytos formaliosios kalbos priemonėmis“ (ISO 24156-1:2014, 1). Tiksliau, siūloma naudoti unifikuotosios modeliavimo kalbos notaciją (žr. 2 pav.). 2 pav. Sąvokų modelis „kalnų slidė“ (parengtas pagal ISO 6289:2003, nubraižytas pagal ISO 24156-1:2014) Pagrindinis pirmiau pateiktos notacijos privalumas yra tai, kad ji atitinka išsamią (ir laisvai prieinamą) specifikaciją, apibrėžiančią formalią sintaksę. Be to, specializuotos UML modeliavimo priemonės gali ją interpretuoti automatiškai. Ateityje taip pat gali būti įmanoma pusiau automatiškai konvertuoti UML sąvokų modelius į terminologines apibrėžtis ir atvirkščiai (žr. Löckinger, Kockaert, Budin 2015: 78 ir toliau). Tai svarūs argumentai, kodėl reikėtų naudoti formalizuotas priemones, o ne vien įprastines notacijas (arba bent jau jas papildyti). Norint taikyti novatoriškus terminologijos grafinio pateikimo metodus, būtinas glaudesnis terminologijos specialistų ir duomenų modeliavimo ekspertų bendradarbiavimas. Terminologija | 2015 | 22 9 4. REFERENCE TOOLS FOR TRANSLATORS Geriausia praktika... Kalbos specialistams, kad galėtų atlikti sudėtingas užduotis, reikia įvairių tipų konkrečiai sričiai skirtos informacijos. Vertėjai, apibrėžiami kaip „kalbos specialistas, kuris <...> raštu pateikia rašytinį turinį iš šaltinio kalbos į tikslinę kalbą“ (ISO 13611:2014, 2.5.1 ir 2.5.2 punktai), nėra šios taisyklės išimtis. Tačiau šiuo metu dauguma informacijos šaltinių įrankių jų poreikių neatitinka: aktuali informacija dažnai būna išskaidyta skirtingose laikmenose (spausdintose ir internetinėse) ir pateikiama įvairiose kompiuterinėse programose, pavyzdžiui, interneto naršyklėse, terminijos valdymo sistemose, vertimo atminties sistemose ir vietiniuose elektroniniuose žodynuose. Šią situaciją galima pavaizduoti taip (žr. 3 pav.). 3 pav. Vertėjai ir jų informacijos šaltinių įrankiai šiandien Kai kurie vertėjams prieinami kalbos ištekliai iš tiesų gali būti labai pažangūs elektroniniai informacijos šaltinių įrankiai. Tačiau šie ištekliai paprastai saugomi atskirose informacijos saugyklose, kurių kiekviena taip pat turi atskirą naudotojo sąsają. ... ir daugiau Naujausi vertėjų informacijos poreikių tyrimai (Löckinger 2014 ir Löckinger, netrukus pasirodys) parodė, kad kalbos specialistai pageidautų išmaniai derinti specialiai pritaikytus išteklius „dinaminėje terminijos ir viso teksto duomenų bazėje“ (Löckinger 2014: 316). 10 Georg Löckinger Selected Topics in Terminology Work: Best Practices and Beyond Todėl novatoriški vertėjams skirti informacijos šaltinių įrankiai turėtų būti integruoti kalbos ištekliai, kaip pavaizduota toliau (žr. 4 pav.; taip pat plg. Bowker 2011 ir Allard 2012). 4 pav. Vertėjai ir jų informacijos šaltinių įrankiai ateityje Nors yra daug programinės įrangos įrankių, jungiančių vertimo atmintis ir terminijos duomenų bazes, beveik nė viename iš jų tekstynai neįtraukti kaip trečiasis ramstis. Tikėkimės, kad ateityje daugiau kalbos technologijų tiekėjų apsvarstys galimybę į savo programinės įrangos įrankius įtraukti tinkamas tekstynų valdymo funkcijas. Tai padėtų vertėjams greičiau ir patogiau patenkinti savo informacijos poreikius.3 5. POVEIKIS TERMINOLOGIJOS MOKYMUI Remdamiesi pirmiau pateiktu geriausios praktikos ir to, kas daroma už jos ribų, palyginimu, galime padaryti keletą išvadų, aktualių terminologijos mokymui. Kalbant apie pavadinimus kaip terminologinius vienetus, terminologijos dėstytojai tiek universitetuose, tiek kitose aplinkose turėtų ugdyti studentų supratimą apie netradicinius pavadinimų tipus, nes produktų klasifikacijos, elektroninės prekybos sistemos ir panašūs dalykai tampa vis įprastesni. Glaudžiai su tuo susijęs terminijų tarpdiscipliniškumas turėtų būti pabrėžiamas: daugelis akademinių disciplinų ir praktinės veiklos sričių (onomastika, nomenklatūros, klasifikavimas ir kt.) nagrinėja terminijas, nors ir iš skirtingų perspektyvų. 3 Mašininis vertimas čia neaptariamas, nes daugiausia dėmesio skiriama žmonių kuriamiems kalbos ištekliams, o ne automatizuotus procesus įgalinančioms kalbos technologijoms. Terminologija | 2015 | 22 11 Kalbant apie sąvokų modeliavimą, daugiau dėmesio reikėtų skirti grafiniams sąvokų laukų ir sąvokų sistemų vaizdiniams. Palyginti su jiems pagrindą sudarančiais tradiciniais tekstais „terminai ir apibrėžtys“, sąvokų diagramos ir modeliai turi didelį mokomąjį potencialą (juos lengviau suprasti, nes sąvokų ryšiai aiškiai matomi ir pan.). Be to, vizualizuojant terminijas, sąvokų modeliavimo programinės įrangos priemonės turėtų būti neatsiejama terminologijos mokymo dalis. Kalbant apie vertėjams skirtas informacines priemones, svarbiausia yra išsamiai mokyti su kalbos technologijomis susijusių dalykų. Įgiję tvirtą pasirengimą šioje srityje, vertėjai galės geriau įvertinti, kokios programinės įrangos funkcijos šiandien yra realios ir įgyvendinamos, taip pat kur susilieja gerai įsitvirtinusios ir novatoriškos funkcijos. Antra, vertėjus reikėtų skatinti dažniau ir aiškiau informuoti kalbos technologijų tiekėjus apie savo (informacinius) poreikius. Trečia, integruotus kalbos išteklius, tokius kaip minėtieji, reikėtų kurti ir (arba) naudoti rengiant vertėjus. 6. I Š V A D O S I R P E R S P E K T Y V O S Šiandien terminologijos darbas profesionaliai atliekamas daugelyje sričių ir organizacijų. Jis grindžiamas šiuolaikinėmis žiniomis, užfiksuotomis vadovėliuose, specializuotuose žurnaluose, nacionaliniuose ir tarptautiniuose standartuose ir kt. Pagrindinis šio straipsnio tikslas buvo nustatyti ir aptarti tris esmines terminologijos darbo temas: pavadinimus kaip terminologinius vienetus, sąvokų modeliavimą ir vertėjams skirtas informacines priemones. Siekdami šio tikslo aprašėme „geriausią praktiką“ ir pristatėme naujus sprendimus („ir tai, kas daroma už jos ribų“), pagrįstus naujausiomis standartizavimo pastangomis ir tyrimais. Ateityje terminologijos specialistų bendruomenė turėtų toliau puoselėti ir tobulinti terminologijos darbo bei terminologijos specialistų profesinį įvaizdį. Taip pat reikėtų gilinti terminologijos studijų ir terminologijos darbo sąveiką, pavyzdžiui, atliekant empirinius tyrimus ir įgyvendinant atitinkamus pramonės projektus, kurių rezultatai galėtų būti panaudoti tolesniuose terminologijos studijų tyrimuose. Galiausiai turėtume užmegzti arba stiprinti bendradarbiavimą su susijusiomis sritimis, kad galėtume mokytis vieni iš kitų abipusės naudos ir bendro intereso labui. 12 Georg Löckinger | Selected Topics in Terminology Work: Best Practices and Beyond REFERENCES Ahmad K., Bonthrone R., Engel G., Fotopoulou A., Fry D., Galinski C., Humbley J., Kalfon N., Rogers M., Roulin C., Schmalenbach K., Tanke E. (eds.). Ca. 2000: Pointer Final Report, section „What is Terminology“. Available online at http://www.computing.surrey.ac.uk/ai/pointer/report/contents.html. Allard M. 2012: Managing Terminology for Translation Using Translation Environment Tools: Towards a Definition of Best Practices. Doctoral thesis, University of Ottawa. Available online at http://www.ruor.uottawa.ca/handle/10393/22837. Arntz R., Picht H., Schmitz K.-D. 2014: Einführung in die Terminologiearbeit. 7. Aufl., Hildesheim: Olms. Bowker L. 2011: Off the Record and On the Fly. Examining the Impact of Corpora on Terminographic Practice in the Context of Translation. – Corpus-Based Translation Studies. Research and Applications. Kruger A., Wallmach K., Munday J. (eds.), London: Continuum, 211–236. DIN 2342:2011 Begriffe der Terminologielehre. Felber H. 1984: Terminology Manual, Paris: Unesco/Infoterm. Available online at http://unesdoc.unesco.org/images/0006/000620/062033eb.pdf. Felber H., Budin G. 1989: Terminologie in Theorie und Praxis, Tübingen: Narr. Galinski C., Giraldo Pérez B. S. 2012: Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning – Seen under a standardisation perspective. – Terminologija 19, 6–32. Available online at http://www.lki.lt/LKI_Lt/index.php?option=com_content&view=article&id=841&Itemid=38. ISO 704:2009 Terminology work – Principles and Methods. ISO 1087-1:2000 Terminology work – Vocabulary. – Part 1. Theory and application. ISO 6289:2003 Skis – Vocabulary. ISO 13611: 2014 Interpreting – Guidelines for community interpreting. ISO 24156-1:2014 Graphic notations for concept modelling in terminology work and its relationship with UML. – Part 1. Guidelines for using UML notation in terminology work. ISO/IEC 19505-1:2012 Information technology – Object Management Group Unified Modeling Language (OMG UML). – Part 1. Infrastructure. Available online at http://www.omg.org/spec/UML/2.0/. ISO/IEC 19505-2:2012 Information technology – Object Management Group Unified Modeling Language (OMG UML). – Part 2. Superstructure. Available online at http://www.omg.org/spec/UML/2.0/. Löckinger G. 2014: Übersetzungsorientierte Fachwörterbücher. Entwicklung und Erprobung eines innovativen Modells, Berlin: Frank & Timme. Available online at http://research.fh-ooe.at/en/publication/4233. Löckinger G. forthcoming. Developing and Testing Novel Reference Tools for Translators. – Localisation Focus. The International Journal of Localisation. Löckinger G., Kockaert H. J., Budin G. 2015: Intensional definitions. – Handbook of Terminology 1, Kockaert H., Steurs F. (eds.), Amsterdam: Benjamins, 60–81. ÖNORM A 2704:2015 Terminologiearbeit – Grundsätze und Methoden. Pavel S., Nolet D. 2001: Handbook of Terminology. Minister of Public Works and Government Services Canada. Available online at http://publications.gc.ca/pub?id=9.689804&sl=0. Suonuuti H. 1997: Guide to Terminology, Helsinki: Tekniikan Sanastokeskus. Wüster E. 1991: Einführung in die allgemeine Terminologielehre und terminologische Lexikographie. 3. Aufl., Bonn: Romanistischer Verlag. TERMINOLOGIJOS DARBO PASIRINKTOS TEMOS: GEROJI PRAKTIKA IR ATEITIS Šiandien terminologijos darbas profesionaliai dirbamas daugelyje sričių ir organizacijų. Jis remiasi naujausiomis žiniomis, užfiksuotomis vadovėliuose, specializuotuose žurnaluose, nacionaliniuose bei tarptautiniuose standartuose ir kt. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išskirti ir aptarti tris svarbias terminologijos darbo temas: žymiklius kaip terminologinius vienetus, sąvokų modeliavimą ir informacines priemones vertėjams. Kalbant apie žymiklius kaip terminologinius vienetus teigiama, kad dabartinė sąvokos „žymiklis“ sistema nėra tokia detali ir sistemiška, kokia turėtų būti. Ypač reikalinga išsamesnė tikrinių vardų ir į vardus panašių žymiklių klasifikacija, turint omenyje Terminologija | 2015 | 22 1 3 augančią jų svarbą el. prekybos sistemose ir panašiais taikymo atvejais. Kalbant apie sąvokų modeliavimą atkreipiamas dėmesys į grafinio sąvokų laukų ir sąvokų sistemų vaizdavimo svarbą ryšiams tarp sąvokų parodyti. Tradicinė ženklų sistema turi keletą trūkumų (pavyzdžiui, nėra pagrindinės specifikacijos su formalia sintakse, sunku pritaikyti kompiuteriams), todėl pristatoma alternatyvi sąvokų modelių ženklų sistema, paremta Vieninga modeliavimo kalba (UML). Informacinės priemonės vertėjams yra trečia šiame straipsnyje nagrinėjama tema. Vertėjams, kaip ir kitiems kalbos specialistams, reikia įvairios tam tikros srities informacijos, padedančios atlikti sudėtingas užduotis, tačiau šiuo metu dauguma informacinių priemonių negali patenkinti jų poreikių. Remiantis naujais tyrimais, apimančiais empirinius tyrimus, „dinaminė terminologija ir visatekstės duomenų bazės“ siūlomos kaip informacinės priemonės vertėjams vietoj fragmentiškų kalbos išteklių, kurie dažniausiai naudojami šiandien. Aptariamas galimas šių trijų temų įtraukimas į terminologijos mokymą. Terminologijos ekspertams siūloma daugiau dėmesio skirti gretimoms sritims, tokioms kaip vardų tyrimai ar nomenklatūros. Tai padėtų rasti bendrus sprendimus bendrų problemų, susijusių su terminologijos tyrimais ir darbu. Gauta 2015-06-26 Georg Löckinger University of Applied Sciences Upper Austria Stelzhamerstrasse 23 4600 Wels/Austria E-Mail: [email protected] 14 Georg Löckinger Selected Topics in Terminology Work: Best Practices and Beyond