Hibridiniai statybos terminijos dūriniai su klasikiniais prepoziciniais sietiniais kamienais

140 Lina Ru kienė Hib idiniai cos uzioni e minijos dū inie con classiciiai p epoziciniais sie iniais kamienais doi.o g/10.35321/ e m26-07 Hib idiniai e minijos di cos uzione dū inie con classiche p epozicinie sie inie kamieni Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as Ano AcijA Una chiiskissima endenza a uale della e minologia cos u i a è in e nazionali da g ečki e la ynì lingue o iginasii sie inių kamienų, ali come ae o-, mak o-, mik o-, nanoi e c., u ilizzo nuo i e mini pe ku i. Tu a ia Li uanei e minologia non esis e di un unico app occio a ques i in e nazionali elemen i di mo eminio usą. S aipsnyje ap a iama požiū ių į ai o ė, siūloma nag inėjamų a p au inių elemen ų nelaiky i a iksoidais (p e iksoidais i su iksoidais) – šiuo a eju inka- s amesnis sie inio kamieno e mine. Sulla base da da cos uzione s e a scien i ica ū os su ink a medžiaga, s aipsnyje nag inėjama hib idinių s a ybos e minų su le e aklasikinie sie inie kamienai aida, alu a e le cause, a ėjuse maggio in luenzau ques i dū inių pli imui s a ybos e minijoje, esamina e ques e hyb idinių dū inių da ybos polinkie. ESMINIAI VODŽIAI: dū inys, cognininis e minus, classikinis sie inis kamienas, nonik asis dū inys, s a yba. AbSTRAcT One o he mos p ominen endencies in he con empo a y e minology o cons uc ion is he usage o in e na ional bound s ems coming om G eek and La in languages, such as ae o-, mak o-, mik o-, nano-, ib o-, e c., o he o ma ion o neologisms. Howe e , a single app oach owa ds he mo phemic s a us o hese in e na ional elemen s is lacking in Li huanian e minology. The e o e, he a icle discusses he di e si y o opinions and p oposes o dissocia e a ixoids (p e ixoids and su ixoids) om bound s ems in his case a e m o bound s ems is mo e applicable. based on he ma e ial collec ed om scien i ic li e a u e in he ield o cons uc ion, he a icle add esses he de elopmen o hyb id e ms o cons uc ion wi h classical bound s ems and e alua es he easons which had majo in luence on he sp ead o hese compounds in he e minology o cons uc ion. The a icle analyzes he ends o o - 141Te minologia | 2019 | 26 ma ion o hese hyb id compound e ms and discusses he a emp s o o m KEYWORDS: compound, gene ic e m, classical bound s em, imp ope compound, compound e ms wi h classical bound s ems as p ope compounds. cons uc ion. INTADINS NOTABLE Anche se la ynų kalba e è pe du a in e nazionali della scienza posizione linguis ica, la sua impo anza mokslui, così come e e minologijai, es imonija non solo da lei e pe ją da g eikų kalbos a ėję p es i i pa ole, apę in e nau iniais e minis, ma e de e mina i elemen i di pa ole, dei quali gausu e lie u ių e minijoje. Nemaža ques i elemen i in e nazionali di pa e sono sie iniai p epoziciniai kamienai, come ali come audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-, ideoi e c., cos i uen i dū inių sandus. Nella lingua s anie a l'a enzione in ques i dū ini, che anco a engono chiama i k azikompozi ais, semi dū inie, samplaikimi e e c., a i a a già da empo, u a ia discussioni pe ali dū ini e le lo o sandų ebe yks a. Discu ibile pe conce i, essenziali sin omi, si pa la di bisogno c ea e ge a chica sandù classi icazione, espliaiškin i seman inici legšius con p ima ine mo ema, s udia e la lo o egola i à e p odu umà. Lo scopo di ques o a icolo discu u una ne iena eikšmišką kalbininkų požiū į in mo eminį klasikinių (kilusių iš g aikų i la ynų kalbų) elemen sų s a usą, iznag inė i hib idinius gimininius s a ybos e minus dinius con classikiniais p epozicinū iais sie iniais kamienais ( oliau KPSK) aidos e da ybos aspe i i. Me odiaga pe l'a icolo è accol a da 207 on i: cos uzioni s i es ado ėlių, mokomųjų knygų, e minų žodynų, žinynų, dak a o dise acijų, publikacijų, cop en i più di 100 anni pe iodo (19102018 m.). A causa della nemajo quan i à di on i nell'elenco delle on i si ua o alla ine dell'a icolo engono p esen a e solo quelle on i, nelle quali sono s a i as a gimininių s a ybos e minų dū inių con KPSK. Pe esempio, dal pe iodo 19181940. engono o ni e solo due on i, pe ché solo in esse e a usa o l'a icolo a uali dū inių (48 on i nel elenco delle on i non sono incluse, u a ia in esse usa i ginnini e minì di cos uzione dū inių da i engono u ilizza i hib idinių dū inių con KPSK e dū inių con libe aisiais (sa a ankiškais) kamienais appo o quan i a i o i ela o). ib idi ginnini di cos uzione e minus dū ini con pos pozicinie classiche sie inie kamienai Su ques o a icolo non si pa la, pe ché accol o il ma e iale indica che di cos uzione s ičiai ali dū inie non ak ualūs ( as as solo uno ale dū inys įlinkiog a as MTS 1981: 321). P incipale me odo di la o o anali ico desc i omasis, con lui combina i sin ezes, da ybinės analizės e mo eminės analizės me odi. Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos di cos uzione dū inie con classiche 142 p epoziciniais sie iniais kamienais KLASIKINIAI SIETINIAI KAMIENI POŽIŪRI ĮVAIROV Nei la o i di s anie i e li uani di kalbinismo i classici sie iniai kamienai sono chiama i a ii ie e minis: pusiau a iksai (Keinys 1999: 74; Kozuulina e al. 2009: 3), sie iniai šaknys o adikidai (Zemská 1973: 5155; Ryženko ai 2002; Kopelio ič 2003; Lasse 2013; Inčiū ėNo eikienė 2015), neoklasikiniai elemen ai (Ha as ani e al. 2012) e bene. Voi o os specialis i in e mini comuni di a ikidai (K y insky 1970: 74; Kozuulina e al. 1999; Voi soun 2009) sono spesso appun i a sienai (Gu ikiai). Tokia e minijos į ai o ė so en e lmen a con inia ą: alcuni au o i de e min i e mini essi innomina ia i gli s essi conce i, al i conce i sepa ano, e quegli s essi e mini, p imi au o i dei es i osse o s a i sinonimi, secondii au o i dei es i innominia comple amen e di e sici sogge i. Die e io Kas o skyi opinione, eno me p oblema è che anche Nel diziona io Nazionale dell'inglese ques i elemen i non sono chia amen e de ini i e non esis ono s abili i c i e i chiškių, secondo i quali uno elemen i si possano dis ingue e dagli al i (Kas o sky 2009: 1). Unaą esaamesnių ice che, come sepa a e classici p e issi, p e iksoidus e sie inius kamienus, coside amuosius adiksoidus1, esegui a Galina Ryženko a. Come is o da a oja sinonimiškai (kaip leksinius duble us), laikydamiesi požiū io, kad classi icazione degli elemen i classici, au o è a ga a adiksoido (la . adix šaknis) e mine, en éinan ì in mo eminio s a us delle pa ole elemen i inse ijanci dei e mini in e nazionali mik osis emà. Au o ė si basa p incipalmen e il c i iumi di lecksinie signi icazioni, . i. quello, quan o p es in a mo ema è man enu a il suo lecksinea signi icazione. Secondo lo scienzia ice, ad esempio, neonegalima conside a e né p e ixsoidu, né adiksoidu (sie iniu kamienu), pe ché elemen o signi ica o consis en emen e blės a, egli p ende a e e ua e solo delibina, modi ikacinę unzione, conc e ina leksina dopo lui co en i acigna signi ica o ( . y. a iene unzione del p e e o). O, pe esempio, hyd o-, non esis e né p e edlis, né p e ixsoide ques o adiksoides (sie inis kamienas), uno dū inio sandų, a en e aiškią lexicina signi icanza, inol e, ques o sie inis kamienas può uni si non solo con al e šaknimis, ma anche con a iksais (plg. us. гидри- рование, lie . hid inimas) (Рыженкова 2002). 1 T aducendo le e odgiamen e, do ebbe usa e sie inės šaknies e miną, pe ò ques o e mine, che populia us usų kalbo y oje, c i icò V. U bu is (ž . U bu is 2009: 144). Sie iche šaknies e mine in ques o a icolo non sa à usa o e nell'obie i o e i a e pe g andi di e mini di e sii o è. 143Te minologia | 2019 | 26 Lie u ių kalbo y oje ilgą laiką dū inių su klasikiniais sie iniais kamienais ema è s a a conside a a pe i e ine. Klasikinie sie iniai kamienai no malmen e eni ano inclusi in in e nazionali dic ioni di pa ole g e a al i in e nazionali pa ole, ma lungo empo non u ono s udia i. Teig a, che la lo o si uazione isoliui a, pe i e inė. Tu a ia negli ul imi empi, padaugėjus e con inuando apčiai mol iėjan da inių con classicanie sie inie kamienai, ques o ema sulaukia nemažai e lie u ių kalbininkų a enzione. In ques a emà app o ondinosi Adelė Valeckienė (1968), Kazimie as Gai enis (2014 [1994], [1998], [1995]), S asys Keinys (2005 [1979]), Vida Rudai ienė (2001), Lina Inčiu ai ėNo eikienė (2015, 2017), Palmi a Zemle ičiū ė (2018), Al ydas Umb asas (2018) e k . Pa lando dei Lie u ių, mo eminis s a us dei classicinių sie inių kamienų non esis e iena eikšmiškas. Anche e man enendo l'acco do, che ques i kamienus do ebbe a ibui e a iksoidam, es yskėja d ejopa posizione: alcuni kalbininkai li a a come dū inių sandus, al i come edinių mo emes: p e iksoidus discuia con p ededėliais, e su iksoidus con p eesagmi. Ad esempio, A. Umb as, usa o s udia o in o ma ica e in o ma ica e mini nuo iada us, di cui pa e cos i uiscono e mini con KPSK, sos iene che [s]eman i icamen e essi [p e iksoidai au . pas in imi sudu ini a le men i, a unkcialmen e a p edėli, pe ché ad al i pa ole si aggiungi sis ema icamen e e come sa a ankiški lie u ian kalšnami non ci sono ( iesa, al ol a sc i i nell'esempio inglese come singole pa ole o b ūkeliu, ma ques o è conside a o una sc i a sepa a a.] […]...> La somiglianza a a ixus inco aggia ques i elemen i in e nazionali a discu e e insieme con p edecillia (Umb as 2018: 136). P. Zemle ičiū ė analizzia i da ini analizza i come sudu ini e mini. Te minologė eleggi usa e non p e ixsoido, e alpesnį dell elemen o in e nazionale e mà: la sua a e mazione, [š]is e mine può include e e conce oą in e nazionale p edėlis, e in e nazionale dėmuo, e in e nazionale p e ixsoid e k . (Zemle ičiū ė 2018: 217). L. Inčiu ai ės disse azione discussieni gli elemen i classici chiama i (neo)clasico dėmens e sie inio kamieno e mini e da iniai con ques i kamienai analizza i come dū inie (Inčiu ai ė 2017). A en iamo che i e minologi K. Gai enis e S . Keinys Kalbo y os dicoyne dei e mini p esen ando a iksoidus (p e iksoidus e su iksoidus) si basano solo sugli esempi della lingua li uana (pusbe nis, pusdaly is, pusmaišis, šunkelis, šundak a is; maišigalis, aikigalis) (Gai enis, Keinys 1990: 13, 155), e nei p op i a icoli ali mo emi delle lingue classiche come audio-, nano-, mic o-, ideo-, nano-, mic o-, ideoi , e c., chiamano pseudo ini i (Gai enis 2014 [1994]; 2014: 39; 2014: 636), in e mi en i 144 Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos s a ybos dū inie con classiche p epoziciniais sie iniais kamienais e minų elemen ais (Keinys 2005 [1979]: 196)2. Quindi domanda si pone: o se a a icsoidi e classici kamienų es i alcune di e enze e non semp e classici sie ini kamienus do ebbe a ibui e ad a iksoid? Nel linguo ypo Li uani a iksoidai, secondo KTŽ, in esi come dū inių sandai, a en i desc i end in o signi ica o e pe ques o un po' simili a a iksą (Gai enis, Keinys 1990: 13). Quindi a icsoidi leksinė signi ica o, ispe o con la pa ola, da cui essi sono appa si, è ispezza a, di enu a più desc end i a, as a issima. O sie iniai kamienai ha abbas anza aiškią lessina signi ica o. Ques o signi ica o può esse e aggio na a nella de inizione del e mine, ad esempio, Mik oužpildi sono inissimi pol e i mine ali, o enu i da na u alini mine ali oolienų e mine ini esidui indus ių S M 2012: 135, a ol e nel con es o o sinonimo di uso del e mine specie compos o dėmeniu, ad esempio, ib osija bDT 1976: 58 ib acinė sija bDT 1976: 66. Un'al a impo an e di e enza a iksoidai al linguaggio possono (o anco a possono) uncio nuo i e come sa a ankiški pa ole con la p op ia g ama ine ca a e is ica. In ques o è a enzione a i a o Da ius Ja mala ičius, y ęs okiečių kalbos a iksoidus (Ja mala ičius 2014: 31). Ques o sc isse Gee as E e as booijus e Ma hias Hüningas: pe esempio, l'a ibu o del linguaggio okiechi ei (lie . libe o), come e inglese lingua ee e olandese lingua ij, è una pa ola sa a ankiškas. Tu a ia dū iniuose ques o è già a ixsoide, a en e bend esnę, più a iksinę, signi ica o: ne u in is di quello, che segnala a pa ola p incipale, ecc.: alcohol- ei, suga - ee (booij, Hüning 2014: 78). Ques o G. E. booijaus e M. Hüningo p esen a i dū inių sando ee a iksoidiškumas secondo signi ica o aki aizdus da aduzione in Li uanei lingua: bealkoholis, becuk is. Kad pa ole, da cui è na o a iksoidai, colloquo u ilizza i e come sa a ankiški, u in ys conc e a quella lexicina signi ica o, ede e e da KTŽ o ni i esempi: šunkelis, maišigalis, aikigalis e . . A sie iniai kamienai il linguaggio u ilizza i solo connuso pa alo, lo o manca di g amma icali segni. Pe an o in ques o a icolo dai classici g eci e la ini, de i a i elemen i in e nazionali, come audio-, mak o-, mic o-, nano-, pseudo-, ideoi e c., sa anno conside a i dū eni, e dū inici con lo o nonik aisiais dū inais (apie nonik uosius dū inius pa liamo più la gamen e in ques o capi olo di a icolo Giminischen ba cons uc ion e minos dū enin su classical sienais dū inais daybos b uožai). Hence, si po ebbe acce a e G. Ryženko os e al i similmen e pensi au o ių 2 Co e, S . Keinys Bend inės dei es i di pa ole li uani discussiosi elemen i classici già conside a a iksoidais (Keinys 1999: 111). 145Te minology | 2019 | 26 dėliai (p e iksai) p e iksoidai (a iksoidų pa e) pozicijai dėl okios mo eminį s a usą nu odančių e minų eilu ės: p ieš- sie iniai kamienai ( adiksoidai) libe i ieji (sa a ankiški) kamienai. Dal classici g eci e la ynos lingue de i usių p iešdėlių e sie inių kamienų ski umus, basandosi T ko P ćiću, è discu usa L. Inčiu ai ė (ž . Inčiuski ia da an idėliam, e pseudo-, mic o-, au o-, ele-, ideo-, eu o-, bio-, elec o-, ai ė 2017: 43–47). Mokslininkė sa o dise acijoje klasikinius elemen us supe -, an i-, kon (a)-, eks-, me a-, sub-, hipe -, p o-, ul a-, ice-, in e -/ in a-, a achi-, in a-, e o-, pa a-, eks a-, pos -, di-, ans-, bi-, epi- p i- hyd o-, quasi-, mo o-, ae o-, a ia-, e mo mega-, mono-, poli -, ag o-, audio-, echno-, s e eo-, nano-, adio-, ib o-, eko-, p o o-, kibe -, neo-, mul i-, pneumo-, seks-, na ko, kosmo-, mezo-, amino-, neu o-, u bo-, ni o-, zoolaiko sie iniais geo kamienais Dauguma L. Inčiu ai ės nu au iniais p ededelliais. I cosidde i classici sie ini kamienai DLKG Susis emando a i au o ií esp esse ody ų a p au inių p iešdėlių pa eik i i DLKG, p iešdėlių edinių sky iu- je (DLKG 2005: 150), ačiau šią g upę mokslininkė papildė keliais a p- men is su classici sie ini kamienai, si possono dis ingue e ali ques i kamienų (2005) neap a iami nei p ie p iešdėlių, nei p ie dū inių sandų. segni: 1. Klasikiniai sie iniai kamienai ca a e is ici a mol i lingu. Ques o con e ma mol i kalbininkų (Gai enis 2014 [1995]: 636; Klobuko , Gudilo a 2001; Zemská 2011: 51), e Valen īna Skujiņa pa la di s iluppo della e minologia a li ello in e nazionale, g aduale modello s u u ale dei e mini, quan o ques o pe me e a i sis emi linguis ici (Skujiņa 1999 3: 2. Klasikiniai sie iniai kamienai mol o p odu ūs. Dū inių con quei medesimi classici sie inie kamienai gausu e di a ie a ee li auens e minijoje. 3. Klasikiniams sie iniams kamien è ca a e izza o piu os o conc e i, leksinė, signi ica o; si a e ma che essi hanno più adini, non a ixso con enu o. E an hia Pe opoulou (2009: 41) usa il e mine di seman inio ankio, scienzia ice opinione, classici ai sie iniams kamien, ispe o con a iksai, ca a e is ico maggio e seman inis densis. 4. Di soli o la pa ola, da cui l'elemen o classico è na o, di en a plu ia eikšmis, e sie ino kamienas ne e di non u i i suoi signi ica i, ma solo quelli di cui bū inos a osenai (Kozuulina e al. 2009: 5). Lina Ru kienė Hib idiniai 146 e minijos di cos uzione dū inie con classiche p epoziciniais sie iniais kamienais 5. Klasikinie sie iniai kamienai di en ano dipendomiei dū inių sandai (nesuda o sudedamųjų dū inių, ma solo de inėgiamuosius), essi de inègia l'al o sandà, susiau ina il suo signi ica o. 6. Klasikinie sie iniai kamienai, occupan i p epozicina padė į šaknies igua do, spesso inisce balsiu (Kazio bo u os e k . In e nazionali pa ole di dizodyne (TŽŽ 1936) i classici sie iniai kamienai si p esen ano anco a e senza balsio o con un al o balsi: ae ..., ae o...; hid ..., hid o...; ib i..., ib o...; ib ..., ib o...). Alcuni au o i s anie i i engono che ques o oce sia jungiamassi. Vasilijus Nemčenko sos iene, che yškiu o maliu segnoim, classici elemen i app ossinančiu ai šakninių mo emų, sa ebbe necessa io conside a e jungiamuosius balsius. p ecisamen e secondo ques o segno a iksoidai sono o malmen e sepa a i dagli a iks, poiché jungiamiei oci sono ca a e is ici solo dū iniams a šaknai o kamienų e non si o ano a šaknai e a iksų (Немченко 1994: 65). Successi amen e sa à esamina o nell'a icolo di una speci ica cos uzione s e a dei e mini ib idi giminini dū inių con KPSK posis emis, analizza i ques e pa la i e dū inių da ybos polinkia. GIMIN HIBRIDINI STATYbOS TERMIN DŪRINI KLASIKINI SIETINI KAMIEN POSISTEMIS IR JOIDA RA La e minologia cos u i a è nemažai hyb idinių dū inių su da g eikų e la ynų kalbų kilusiais sie in p epoziciniais kamienais. Come indica o dall'indagine e e ua a, i pa en i dei e mini di cos uzione KPSK posis emì cos i uiscono 20 memb i: ae o-, au o-, azo-, bio, eko-, e o-, ib o-, o o-, geo-, hid o-, mak o-, mezo-, mic o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, e mo-, u bo-, ib o-. Ques i KPSK sono gli s essi, come e mol i al i e mini di scienza e ecnica, la cos uzione e miniji KPSK posis emis ė a pa e della comune e miniji li uanei classici sie inių kamienų sis ema. Dū inie con spe iamaisiais kamienais sono o cos uzioni e minijos naujada ai, o naujažodžiai, in cos uzioni e miniją a ėję om других сфер. Non in u i i pe iodi di cos uzione e minione di ali dū inių e a abbusu. Classi icando on i, o a o che nei es i del se o e cos uzioni pa en iniie e mini cos uzioni dū inie con KPSK inizia e usa e pi muoju pe iodo della indipendenza della Li uania. Tu a ia ques o u solo due pa en i e mini con au o-: au o-pas ogė MT 1929: 11 (sc i a con b ūkšneliu) e au o ežimis LPMK 1931: 5, 36, usa e dei di i i di s ada e dei pon i cos uzioni guidėli. Da no a e che 147Te minologija | 2019 | 26 au o in quel pe iodo a o o e come sa a ankiškas pa ola. Ad esempio, Leono Tuskenio nel lib o Li uanei plen ai e mode niškosios kons ukcijos a dijamo au o specie: au obusi, camionie ie au omobili, legge i au omobili, mo oclai LPMK 1931: 36. In ques o pe iodo usci ome Techniko žodynėlyje (TŽ 1920) e TŽ 1936 au o iene anche p esen a o come sa a ankiškas, au omobilį eiškian is e odi. by he way, come sa a ankiškas pa ola TŽŽ 1936 o ni o e mik o, u a ia, che ques o p es inys osse usa o come sa a ankiškas pa ola o come sie inis kamienas cos uzioni il e s scien i ici es i, non è s a o no a o. Kelias pa a i agli kamienemi in e miniją del linguaggio li uano ( aip pa e cos uzioni e miniją) pa icola men e ampiamen e a si ė ė so ie mečiu, ussi lingubai di enu non solo la più impo an e on e dei skolinių, ma e a o ėjus kės, pozicijoms. S . Keinys a k eipia dėmesį į is o inį ak ą – 1957 m. š ęs- della, come lingua in e pinin o Spalio i oluzione ussa qua an ame o: a p oga è s a a u icialmen e pubblica a e en a o ingius i ica e signi ica i i e sioni dal linguaggio ussi come mezzo di composizione dei e mini li uani (Ke 2005 [2003]: 239). In e e i, come is o da segui o o ni i esempi di on i, quasi u i dū inni con ino ol ne a o i KPSK o a e s a ybos s i es научной литературе, iis oje già po ques o a enimen o. A quel empo plūs elėjo u a bū ys cos uzione s ičiai nuo i sie inių kamienų: ae o-, azo-, e o-, ib o-, o o-, hid o-, mik o-, ni o-, pneumo-, e mo-, u bo-, ib o-. Con essi è s a a a a una se ie di e es i (pas a ù e al e s a ini cos uzioni, s ade di cos uzione, pon i di cos uzione) e so e anee ( anden iekio, canalizzazioni, ondamen i di ins allazione) cos uzioni ginnini di e mini ib idi, ecc.: ae uo auka ALKS: 12, 39, 1972 azodažalai 58, RLKP: 1959 e olydinys MKG 1974: 24, 1956 23, 1981 o oapi a S3: hyd omagazgas SMK: 1959 SML: 1962 mik opu okššl, KS: 62, 1982 MTPM: 15, 1976: 141, 1988: 84, ni oplas is, 1974: SMG: 24, 1974: 30, 1962: pneuma o elenis. 140, e moįdėklas RLKP 1959: 37. E ul e io men e le cos uzioni ib ide u ono a e con il sie ino au o- (au okelias APKS 1964: 3, au ok au u as RLKP 1959: 11, au o ežimėlis RL 1959: 11), pe ò la maggio pa e del olume si è dis in o il sie ino kamienas ib o-: con lui so ie mečiu p odo o a o un g ande pluoš as cos uzioni e minų: ib o 58, 58: 1981 bDT, 58: 195, ib omaišy u as 1966: 195, ib omalūnas MK 1956 SM 21, SM: ib oplimas ib oGiek: 201, ib op iek: 1974 SM, 57: 1976 JDK, ib osija bDT: 57: 1974 bD, ib os : 227, ib osia: 1974 SM, 148 Lina Ru kienė Hib idiniai e mijos s a ybos dū inie con classicaniais p epoziciniais sie iniais kamienais nimas SM 1966: 198. Su 574 giminini cos uzioni e mini di dū inių, a o ų so ie mečio cos uzioni s e a scien i ica nella le e a u a, 61 (10.63 pe cen o.) è hib idino dū inys con KPSK. Didelę in luenza l'appa i e ali e mini hanno a u o bikkalbiai usųlie u ių linguų dizodyna, nei quali è s a o copia o usų kalbos e minų da yba. maggio pa e so ie mečiu pada y ų e mini di con KPSK do ebbe esse e conside a i sem e iniais, eg.: ae onuo auka аэроснимок RLKP 1959: 19, e olydiniai ферросплавы TRLT 1949: 117, mo o ežys mo oвоз RLKP 1959: 204, u bog ąž as турбобур RLKP 1959: 445. Come osse a Zigmas Zinke ičius, so ie mečiu [l]abai padaugėjo sudu inių pa ole, che anche e ano a omi nusi gua da ein in usiškus a i ikmenis <...>. Ypač acquis alò dū inie con bend a (общe-, co-), mol eia- (много-), sa a-, sa i- (само-), smulkia- (мелко-), u o- (все-). […]...> Anche la yniški (g aikiški) dėmeni no malmen e s a ano do e li usa ano i ussi (Zinke ičius 1994: 210211). Du an e il Naginėjamo pe iodo KPSK non e i a a associa e non solo con monocamienii pa ole, ma anche con sa akilmia e hib idine dū inia (au obe onmaišė bDT 1976: au ocemen o ežis PSADKP 1978: 13, au osa i a is bGD 1978: 23, 25, u boo apū ė RL JD 1959: 445), nonché con dū inia, già con enen i classikinì sie inu kamieną (ae oo aizdas, ae o o og a o auka RL 1959: 19, au o o o auka RL 1959: 197, mik o ilo 1959: 127). Taigi so ie mečiu a o a gana g emėzdiškų ikamienių hib idinių dū inių, dei quali s a ybos li e a ū oje, izleis oje 19902018 m., nebeliko. Riccū us Li uania indipendemezza, cos uzioni miglio amen o e s iluppo imami sie i con Vaka ų pažangiąja pa i imi. In eg ando alle scienze, unì se o i ealizzazioni applica e in al i se o i il se o e della cos uzione non escezione, ad esempio, nano e bio ecnologie cominciano applica si ai ma e iali di cos uzione pe eziona i. La e minologia della cos uzione di en a a uali nuo i conce i, so en e abb accian i di e en i scienza e ecnica b anakų sogge i, e le esse inse i an i e mini. Tad classikinie sie iniai kamienai, comuni a e mini di a ie a ee, e in ques o pe iodo sono mol o ak ualūs. Jiems populia ė i nemažą į aką u i anglų kalba, lide iaujan i sia come lingua on e, sia come lingua in e pininkė. 19902018 m. inedi o in le e a u a scien i ica del se o e cos u i o o na amo a pa ecchi (76 di e en i e minus) hib idini pa en ini di e mini cos u i i dū inių con KPSK: ae o- (ae onuo auka ST 1992: 17, SKAE 2010: 24, ae osija cPK 1992: 178, ae ou RLSTŽ 1992: 292), au o- (au okelias SKPP 2008: 51, au ok au u as SbPK 1993: 83, au o ilkikas ALLA SIS: 349), bio- (biodujospas 2011: 11, SS 1994: 7, 155Te minologija | 2019 | 26 Aki aizdu, che KPSK nella lingua li uania ieni non enne insieme è s a o siollen a o e da ybos modello, secondo il quale sie ino kamienas semplicemen e a i a o al an o u o pa ola, non en ando il suo mo onologicamen e in eg a e in lingua li uanea sis ema. Te minų su KPSK da ybą secondo linguaggi s anie i esempio pa icola men e c i ica o Vy au as P anciškus būda. I nonc uozi e mini ib idi di cos uzione dū inius, dei quali, come menziona a, nella e minologia li uana be saiko cominciò as is so ie mečiu, kalbininkas sugge ì aisi e non solo pe ché essi, au o iaus opinione, non adano al sis ema di ca ibbo della lingua li uani, ma e pe ché, enendosi ale ca ibbo, ci assidiamo alle in luenze s aniimų, užmi š ame ciò che è a o nel passa o, p ima acquisin in in in Li uania il g ande S alin e in gene ale bolikše ic mokslo eo ie e p a iche (būda 1994: 33). Mokslnieks nonic uoi dū ini con KPSK siūlė keis i oppu e, il suo pa e e, egolaigini dū ini: benzódažiai (ne benzodažai), mik óplyšis (ne mik oplyšys), mik ókie is (ne mik okie umas), mik ónuo aukė (ne mik onuo auka), o combinamen i di pa ole: p oduzione ag icola (ne ag ogamyba), mo o ino a ezza is (ne mo oį ankis), au omobilismo ama o i (ne au omo o iza o ) (būda 1994: 3334). Nella a uale e minologia ali V. P. būdos sugge i i pa en ini e miniini con KPSK nelaikomi no miniais. Con a iamen e, no ma i o conside a o da ybos modo, quando KPSK p ijungiamo a lie u iške pa ole, senza cambia e le lo o g amma icali ca a e is iche. Mol i ali e mini è o ni a della Banca dei e mini della Repubblica Li uana (LRTb), ecc.: mic oda inys, mic odauginimas, mik oį alinimas, mik op iežas ingumas. Tu a ia non in u e le on i linguo y os acconsen a ali dū inium. Pe esempio, nella pubblicazione Adminis acinės kalbos ak ualijos (AKA) si a e ma che mic o del u o eng ina congiun i a pa ole li uaniche, ecc.: mik oįmonė ( labai maža įmonė), e dū inys mik omokėjimas, il cui ondamen ale pa ola li uaniška è un eiksmaž abs ak as, conside a o ne aisyklingu: mik omokėjimas (= piccolo pagamen o) (AKA 2014). indubbiamen e, codi icando i e mini, che a e a e sud uendo KSPK con li e iškais pa ole, si iene con o in a i equisi i solle a i pe i e mini. Ad esempio, kažin o codi icuo o po ebbe esse e piu os o nuo o e mine ekonašumas SIŽ 2004: 822, pe ché è sop a u o è d ip asmiška: nonèlišku, se si pa la di ecologico, o di economico endimen o. S . Keinys so olinea che acendo e mini con KPSK de e esse e osse oma saiko (Keinys 2005 [1967]: 211), men e K. Gai enis en a izza che non necessa i naujada i con KPSK, che da a osenos s umia già acquisilėjusius e uni e salmen e di usi pa ole e 2014 combinazioni di pa ole (Gai enis [1991]: 624). 156 Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos di cos uzione dū inie con classiche p epoziciniais sie iniais kamienais IŠVADOS 1. Dai g eci e la ynos lingue de i ano i classici p epoziciniai sie iniai kamienai, come ad esempio audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-, ideoi e c., a i amen e u ilizza i nuo i e mini a e, anco a ci sono kalbininkų sijų objek as. No s kai ku ie kalbininkai juos p iski ia a iksoidams (laiko p e iksoidais), many ina, kad ikslumo dėlei a iksoidų i sie inių kamienų są okas bū ų galima a ski i. Sie iniai kamienai ne a ojami kaip sa a an- diskukiški pa ole, pe ò manca lo o di signi ica i e g amma icali ca a e is iche, u a ia la maggio pa e di lo o ha abbas anza conc e a lexicina, e a iksoidai pa liamo possono esse e u ilizza i come lexicini sa a anki, l'ampu a di quei sa a ankiški pa ole con a iksoido, che è dū sandas, che ha un signi ica o (che è as a o), a iksoidina s olge una unzione più. 2. Ve inan hib idinių gimininių s a ybos e minų dū inių klasikinių sie inių kamienų aidą, galima eig i, kad ji ne ik iš eiškia naujausias dei isul a i della scienza e delle scienze endenzioni di in eg azione, ma e u ių e minijos yšius su ki ų kalbų, su ku iomis kon ak ai nulem i is o- i le e lie iamen e, e minija. Klasikinių sie inių kamienų p es inimasis non è s a o isoliua o, pa ienis eiškinys p es inan e ques i kamienus insieme è s a o pe imesso e e minų da ybos modelis. 3. La cos uzione e mini classici dei p epozicini sie ini kamienų subsis emis comp ende 20 dei a a i kamienų (ae o-, au o-, azo-, bio, eko-, e o-, ib o-, geo-, hyd o-, mak o-, o o-, mezo-, mic o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, e mo-, u bo-, ib o-, di cui il p odo o più ca a e izza o da in ensi à e a i i à è mic o-i ib o-. Quan imbinali da i indicano che i hib idini pa en ini cos uzioni e mini dū inie con classiche p epozicinie sie inie kamienai nebeužima isoliuo as, pe i e ine posizione di cos uzioni e minijoje, e è impo an e sua pa e. 4.Il P imo pe iodo dell'indipendenza della Li uania nei es i scien i ici del campo della cos uzione appaiono solo due hib idiniai pa en ininie e minini di cos uzione dū inie con classiche p epozicinie sie inie kamienai e ques o cos i uisce 0,78 pe c. di u i gli egis a i di quel pe iodo giminini di cos uzione e mini dū inių. So ie mecio on i o a e hib idini dū inie con classiche p epozicinie sie inie kamienai cos i uisce 10,63 p oc. di u i giminini cos uzioni e min di dū inių, e 19902018 m. cos uzioni s e a scien i ica o a e ali dū inie già cos i uisce 12,71 p oc. di u i dū inių. Lo s udio indica che hyb idinių dū inių con classiche p epozicinie sie inie kamienai gausėjimas è gabGD 1978: Mažeika V. Be ono e gelžbe onio la o ii, Vilnius: Pe galė. cPK 1992: Nakas A., Gajauskas J., P ikšai is M. Ci ilinių pas a ų kons ukcijos. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas. cPŪŽ 1969: K asenskis V., Fedo o skis L. Ci iliniai, indus iali e edi ici ag icoli. D. 1: Ci iliniai edi ici, Vilnius: Min is. na yški XX a. an osios pusės–XXI a. s a ybos e minijos endencija. 157Te minologia | 2019 | 26 5. Da ibo pun o di is a dū ini con classiche sie inie kamienai con iene conside a li nonik aisiais dū iniais, pe ché lo o manca ai e i dū iniams ca a e is icchi segni. Il p imois dū inio sandas basa o non sinch onialmen e col pa oleci p esen e, ma solo kamienu, che non possiede g amma icali ca a e is iche. Mol a dei e mini di cos uzione giminini dū inių con classiche p epozicinie sie inie kamienai a e sie inio kamieną jungiendo con is isu pa ola (daik a a džiu), nekeičiando ques o pa ola galūnės, ki čio ie os e ki čiuo ės. An asis, lie u iškas, e odi, a cui jungiamo classico sie ino kamienas, spesso è del p imo o secondo g ado da inys. Lo s udio indica che esis i a en a i i classici sie ini kamienus più ada a i i al sis ema della lingua li uani, ces i ondamen ini della pa ola daik a a džio galūnę e ki į, nonché sie ini kamienus uni e con eiksmažodžiais. Tu a ia ale a iba cos uzioni e minìa p odu i i à non siipacheggia. ŠALTINIAI AKA 2014: Adminis acinės kalbos ak ualijos. Suda ė L. Mu inienė, R. Vlada skienė. P ieiga pe in e ne ą: h p://adminis acinekalba.lki.l /index.php?meniu=p adinis. ALLA 1993: Anglų–lie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas. A sak. ed. A. Kudzys, Vilnius: Technika. ALKS 1972: Anglų–lie u ių kalbos s a ybos e minų žodynėlis. Suda ė J. S onys, Vilnius: VISI. APKS 1964: Vilčinskas P., b užas A. As al be onis i jo panaudojimas kelių s a yboje, Kaunas: Raidė. bDT 1976: be ona imo da bų echnologija. Pa engė V. Rim ydienė, Vilnius: „O g echs a ybos“ es o spaus u ė. bG 2002: Be onas i gelžbe onis. Kon e encijos p anešimų medžiaga. A sak. ed. G. Sk ipkiūnas, Kaunas: Technologija. DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Suda ė V. Amb azas, K. Ga š a, A. Gi denis, E. Jakai ienė, P. Kniūkš a, S. K inickai ė, V. Labu is, A. Laigonai ė, E. Oginskienė, J. Pikčilingis, A. Ružė, N. Sližienė, K. Ul ydas, V. U bu is, A. Valeckienė, E. Valiuly ė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. GAG 2018: Skuodis Š., Di gėlienė N. G un o, a muo o geo inklais, ke pamojo s ip io y imai. – Geologija. Geog a ija 4(2). GKPE 2007: Ma čiukai is G., Jonai is b., Papinigis V., Vali onis J. Gelžbe oninių kons ukcijų p ojek a imas pagal eu ono mas. Vado ėlis, Vilnius: Technika. GMKP 1969: Rozenbliumas A., Jokūbai is V. Gelžbe oninių i mū inių kons ukcijų pag indai, Vilnius: VISI. JDŽ 1981: Mo čianas F. Jaunojo dažy ojo žinynas. Ve ė M. S aske ičienė, Vilnius: Mokslas. JTŽ 1982: Go iače as V. I. Jaunojo inkuo ojo žinynas. Ve ė A. Zimanienė, Vilnius: Mokslas. KAbK 2012: Kaklauskas G., bačinskas D., G ibniak V. Kompozi ais a muo os be oninės kons ukcijos. Vado ė- lis, Vilnius: Technika. KMMT 2006: Smolskas P. K. Kons ukcinių medžiagų i medžiago y os e minų žodynas, Vilnius: ciklonas. KSŽ 1988: Jacina ičius J., Ma ke ičius V. Kaimo s a ybininko žinynas, Vilnius: Mokslas. KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. LPMK 1931: Tuskenis L. Lie u os plen ai i mode niškosios kons ukcijos. D. 1, Kaunas: Spindulys. LRTb – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l /. MK 1956: Rozenbliumas A. Mū inės kons ukcijos, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. MLA 2011: 14-osios Lie u os jaunųjų mokslininkų kon e encijos „Mokslas – Lie u os a ei is“ 2011 me ų eminės kon e encijos „S a yba“ s aipsnių inkinys, Vilnius: Technika. Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos di cos uzione dū inie con classiche 158 p epoziciniais sie iniais kamienais 1962 MMb: Vasauskas S. Mechaniniai medžiagų bandymai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. MPPb 2018: Ru kauskas A. E e o degli aggiun i Mine alini sulla esilienza del cemen o sca mina co osione. Do a o disse azione, Vilnius: Technika. 1929 MT: G inke ičius S. Mediniai pon i, Kaunas: Spindulys. MTPM 1976: Aleksand o skis A. V. Medžiago y a inkuo ojams ply elių e mosaico klojėjams. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas. 1981 MTS: Ki ilša J., Kamai is Z., S epana ičius A. Mies o aspo o s a ini. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas. PIM 2012: Valiulis A. V. Pažangios inžine inės medžiagos: sa ybės, gamyba e applicazione. Vado ėlis, Vilnius: Technika. PKSŽ 2009: Edia ų kons uk o iaus e s a ybininko žinynas. Suda ė J. Gajauskas, Kaunas: Naujasis lankas. PSAD 1978: Ki inas V. Di ezioni di miglio amen o della ecnologia e meccanizazione dei la o i di ini u a di cos uzione ondamen ali, Vilnius: In o macinių paslaugų i mos paus u ė. RKPL 1959: Rusųlie u ių kalbų poli echninis Dic ionynas. Red. collegia p esiden e A. No odo skis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. RLSTŽ 1992: Ki ilša J., Kudzys A., Rosinas A. Rusųlie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas, Vilnius: Lie u os ūkis. RNS 2012: Rąs inio casa cos yba. Zinnos. A ipsnių e o og a ie au o i R. bo kūnas, T. V. Čeikauskas, R. Da aške ičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. No aišas, M. Sakai is, A. Si ydis, T. Šli inckas, G. Unikas, V. Uosai is, Vilnius: bALTO p in . S5 2000: S a u a 6(5). Vy . ed. E. K. Za adskas, Vilnius: Technika. SbPK 1995: Kudzys A., Vai ke ičius V. Su i in ų e besiūlių plienininių kons ukcijų saugos i ilgalaiki į e inimas, Vilnius: Vilniaus echnikos uni e si e as. SGY 2012: P ušinskienė S. Smėlio g un ų peculia i à e lo o me odi di ice ca. Docomoji lib o, Vilnius: Technika. SIS 2011: bilinskienė R., G audiny ė J. S a inių inžine inės sis emos. D 3: Gujų o ni u a. Lib o dida ico, Klaipėda: Klaipėdos banga. SIŽ 2004: Conybos inžinie iaus žinynas. Suda ė J. Gajauskas, Vilnius: Technika. SK 2002: S a ybinės kons ukcijos. Con e enzioni, des ina e p o . A. Rozenbliubo 100osi anni e sa i di nasci a menziona e, a enu e a Vilniuje 2002 m. giugno 56 d., ma e iali di appo i, Vilnius: Technika. SKAE 2010: Ma ina V. 2010. S a ybinių kons ukcijų a sos umen i agli es emi e e i: aiškinamasis anglų lie u ių kalbų e minų žodynas, Vilnius: Technika. SKKS 1998: S a ybinės kons ukcijos: kū imas, p ojek a im e s ip inimas. Kon e enzioni, a enu e a Vilniuje 1998 m. no emb e 20 d., ma e iali dei appo i, Vilnius: Technika. SKPP 2008: Pa asonis J. Bassi del p oge a o di S a ini cos uzioni. Vado ėlis, Vilnius: Technika. SKTR 1990: Ins allazione dei isul a i dell'indagine delle cos uzioni, nuo a ma e ia cos u i a e nuo e ondamen i in Li uania. Repubblicaine scien i iche ecniche con e enze S aby science conquėjimai e lo o isul a i degli inse imen o in p oduybą, a enu e 1990 m. 31 gennaio d. asa io 2 d., appo i ezes, Vilnius: VISI. SM 1966: Sčesnule ičius S. S a ybinės medžiagos. Vado ėlis, Vilnius: Min is. SMG 1974: G igaliūnas b. S a ybinės medžiagos i gaminiai. Vado ėlis, Vilnius: Min is. SMD 1992: Peliksa M., Rumše ičius A. S a ybinės medžiagos i di biniai, Kaunas: Technologija, 97. 2008 SP: Ramuke ičius D. S a ybos poggiandi, Kaunas: A di a. SRR 2000: Vencke ičius V., Žilinskas R. S a inių ekons ukcija i emon as. Vado ėlis, Kaunas: Tecnologia. SSMS 1994: Ma čiukai is G. Sluoksniuo ųjų sienų iš mažagaba ičių di binių skaičia imas, Vilnius: Technika. S M 2012: Žu auskienė R., Naujokai is A. P., Mačiulai is R., Žu auskas R. S a ybinės medžiagos. Vado ėlis, Vilnius: Technika. STŽ Te mini di cos uzione diziona io. Pa engė A. Kudzys, A. Rosenas, b. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas. ŠSDV 2015: Schlai inio ogo acope imen o uni àine e lakš ine danga. Pa engė J. bu okienė, Vilnius: A x Reklama. ŠVOK 2019: Riscaldamen o, en ilazione, ae condiciona imas: eo ia e p a ica. Pa engė J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, V. Mo uzienė, Vilnius: Supe namai. TRLT 1949: No od o skis A. T umpas usiškailie u iškas ecnicis slo ynas, Kaunas: Spindulys. TŽ 1920: Techniko ā dynėlis. Suda ė A. Macijauskas, Kaunas: Vals ybės spaus u ė. TŽ 1936: In e nazionali pa ole di diziona io. Suda ė K. bo u a, P. Čepėnas, A. Si u y ėČepėnienė, Kaunas: Sakalas. VcKUA 2016: bo is R. Medio del cemen o di concen a o ignei i aus di cemen o con clinke inio za ududo s u u azioni e p op ie à s udi. Do a o disse azione, Vilnius: Technika. VLGN 2013: Kele ičius K. Vib opolio De e minazione della po enza di enomazione secondo i pa ame i misu a i du an e l'ins allazione. Do a o disse azione, Vilnius: Technika. 159Te minologia | 2019 | 26 LITERATŪRA booij G., Hüning M. 2014: A ixoids and cons uc ional idioms. Ex ending he scope o Cons uc ion G amma , be lin: De G uy e Mou on, 77106. būda V. P. 1994: Sudu iniai e p iešdėlinės da ybos pa ole con in e nau iniais dėmenimis, Vilnius: Technika. Gai enis K. 2014 [1991]: Technikos e mininai con alcuni in e nau iniais dėmenimi. Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 623624. ques o, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u o leidykla, 390396. Gai enis K. 2014 [1995]: Te minai su dėmenimis au oi elek o-. Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos Gai enis K. 2014 [1994]: Technikos e minijos no minimo mažmožiai. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš- ins i u o leidykla, 636638. Gai enis K. 2014 [1998]: Fisikos e minijos an onimai. Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 401. Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas. Ha as ani R., Daille b., Mo in E. 2012: Neoclassical compound Alignmen s om compa able co po a. Compu a ional Linguis ics and In elligen Tex P ocessing. 13 h In e na ional con e ence, 7282. Inčiu ai ė L. 2017: Daba inės lie u ių kalbos a dažodžių su (neo)klasikiniais elemen ais mo eminė sanda a i da yba. Do a o disse azione, Vilniaus uni e si à. Inčiu ai ėNo eikienė L. 2015: Dū inie della lingua Li uania con neoklassikinie dėmenimi. Bal is ica 50(2), Ja mala ičius D. 2014: Vokiečių kalbos dū inių da yba XVXVIII a. hand aš iniuose d ikalbiuose bal ų kalbų 245–259. žodynuose. Do a o disse azione, Vilniaus uni e si à. Kas o sky D. 2008: As onau , as ology, as ophysics: abou combining o ms, classical compounds and a ixoids. Selec ed P oceedings o he 2008 Symposium on New App oaches in English His o ical Lexis (HEL-LEX 2), 1−13. Kaulakienė A. 2014 [1988]: Te minų da yba secondo il p incipio dell'analogia. Te minologia. Te minog a ia. Te minija, Vilnius: Technika, 164170. Keinys S . 2005 [1967]: A causa sudu inių e minų da ybos. − Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209−211. Keinys S . 2005 [1979]: In e pau inii elemen i lie u ių e minologijoje. − Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 193−201. Keinys S . 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Keinys S . 2005 [2003]: Tau inis e minologijos sa i umas. − Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 234−242. Lasse e M. 2013: Neoclassical compounds and language egis e s. Jou nées dÉ udes Toulousaines(JéTou), May, 98107. P iega pe in e ne : h ps://haluni lse2.a chi esou e es. /hal00966824/documen . Pe opoulou E. 2009: On he pa allel be ween neoclassical compounds in English and Mode n G eek. Pa as Wo king Pape s in Linguis cs 1, 4058. Rudai ienė V. 2001: Pa oli con p epoziciniais nelie u iškos kilmės dėmenimis. Li uanis ika 2(46), 94107. Skujiņa V. 1999: La īņu un g ieķu cilmes ā ddaļu ā dnīca, Rīga: Kamene. Umb asas A. 2018: In o ma ici e compu e iji e mininai nuo iada ai. A. Aukso iū ė, J. Gai eny ėbu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė, R. S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė. Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai. Kolek y inė monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 94149. Ul ydas K. 1967: Daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos leksikos no malizacijos klausimai. Lie u ių kalba a ybiniais me ais. S aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u as, 36101. U bu is V. 2009: Ve odžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Valeckienė A. 1968: Al ų kalbų kilmės sudu iniai žodžiai. Cul u a di lingua 15, 1625. Vounche b. 2019: The a ixoids in he G eek gay a go Kalia dà. O bis Lingua um 17(1), 5058. Zemle ičiū ė P. 2018. E e o di al e lingue li e iamen e in o ma ica e compu e ija e miniji. A. Aukso iū ė, J. Gai eny ėbu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė, R. S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė. Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai. Kolek y inė monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150246. Zinke ičius Z. 1994: Li u ian lingua s o ia. Vi. pa la Li u ians mode niisiais laikais, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Гущина Л. Н. 2003: К вопросу об аффиксоидах. – Журнал Гродненского государственного медицинского Uni e si à 2, 1924. Accesso a a e so in e ne : h ps://cybe leninka. u/a icle/n/k op osuoba iksoidah. 160 Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos di cos uzione dū inie con classiche p epoziciniais sie iniais kamienais Даниленко В. П. 1977: Русская терминология. Опыт лингвистического описания, Москва: Наука. Земская Е. А. 2011: Современный русский язык. Словообразование, Москва: Флинта. Клобуков Е. В., Гудилова С. В. 2014: Языковая специфика непроизводных сложных слов квазикомпо- зитов. – Язык, сознание, коммуникация 20, 12–25. Козулина Н. А., Левашов Е. А., Шагалова Е. Н. 2009: Аффиксоиды русского языка. Опыт словаря- справочника, СанктПетербург: НесторИстория. Копелиович А. Б. 2003: К вопросу о правомерности термина «радиксоид». – Русское слово: синхрониче- ский и диахронический аспекты. Матер. междунар. науч. конференции, посвященной 130летию со дня рождения Д. Н. Ушакова, 127—128. Немченко В. Н. 1994: Современный русский язык. Морфемика и словообразование, Нижний Новгород: НГУ. Новодранова В. Ф. 2008: Именное словообразование в латинском языке и его отражение в терминоло- gii, La e culi ocum La ina um e e mino um. Monog a ia, Mosk a: Языки славянской культуры. Рыженкова Г. 2002: О морфемном статусе некоторых элементов греческого происхождения. Проза.ру. Accesso ami e in e ne : h ps://p oza. u/2001002.0510. Шанский Н. М. 1970: Аффиксоиды в словообразовательной системе современного русского литератур- ного языка: Исследования по современному русскому языку, Москва: МГУ. HYBRID COMPOuNDS WITH CLASSICAL PREPOSITI E bOuND STEMS IN THE TERMINOLOGY OF CONSTRUCTION Summa y The majo heo e ical p oblem add essed in he a icle is he ambiguous app oach o Li huanian and o eign linguis s o he mo phemic s a us o classical elemen s. Though some linguis s a ibu e hem o a ixoids, o he sake o accu acy, he p esen a icle p oposes o dis inguish be ween he concep s o a ixoids and bound s ems. bound s ems, as he classical elemen s unde analysis a e called, a e no used as independen wo ds; hey do no ha e g amma ical cha ac e is ics, bu mos o hem ha e a a he speci ic lexical meaning. by con as , a ixoids possono esse e usa i come wo ds indipenden i in he language, bu he lexical meaning o hose independen wo ds does no ma ch he meaning o he a ixoid comp ising he componen o he compound (i is mo e abs ac ); he a ixoid plays a mo e modi ying unc ion. The subsys em o classical bound s ems in he e minology o cons uc ion is made o 20 membe s: ae o-, au o-, azo-, bio, eco-, e o-, ib o-, o o-, geo-, hid o-, mak o-, mezo-, mic o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, e mo-, u bo-, ib o-. The e minology o he ield in ques ion demons a es he g adual g ow h in hyb id compounds wi h classical p eposi i e bound s ems. Du ing he i s pe iod o Li huanias independence e y ew compounds wi h classical bound s ems we e used in he e minology o cons uc ion. The oad o classical bound s ems o he e minology o cons uc ion was widely opened du ing he So ie pe iod when Russian did no only become he majo sou ce o loanwo ds bu i s ole as he in e media y language inc eased. A e Li huanias independence was es o ed, he imp o emen and de elopmen o cons uc ion we e al eady associa ed wi h he p og essi e expe ience o he Wes . The in eg a ion o sciences akes place; he inno a ions coming om o he scien i ic ields a e applied in cons uc ion; hey de e mine he o igin o new classical bound s ems in he e minology o cons uc ion. conce ning he o ma ion o he compounds wi h classical bound s ems in he e minology o cons uc ion, si do ebbe no a e che a bound s em is combined wi h a 161Te minologia | 2019 | 26 changed; he s ess and accen ual pa adigm a e also e ained by ull wo d, i.e. a noun, and he g amma ical cha ac e is ics o his wo d a e no he wo d which is combined wi h a classical bound s em. I is also ypical ha he Li huanian base wo d is no a simple wo d bu a o ma ion. Mos o he compounds which can be ound in he So ie e minology o cons uc ion we e o med by combining a bound s em and by he compounds wi h he o ma ions o he second deg ee used as he base he o ma ions o he i s and second deg ee; hey a e usually o med wi h su ixes. As ime is passing by, he s uc u e o he Li huanian base wo d is becoming mo e complex. In he pe iod o 1991–2018, he e minology o cons uc ion was domina ed wo d. The esea ch shows ha a emp s ha e been made o make classical bound s ems mo e adap ed o he sys em o he Li huanian language, o combine bound s ems wi h e bs, as well as o change he ending and s ess o he noun used as he base wo d. Rice u a 20191105 Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as Saulė ekio al. 11, LT03227 Vilnius E. pos a linea. [email p o ec ed]