Finnish–Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation

doi.org/10.35321/term27-02 Suomių–rusų teminis sveikatos priežiūros vertėjų žodynas: sudarymo principai ir iššūkiai IGOR KUDASHEV Tamperės universitetas, Informacinių technologijų ir komunikacijos mokslų fakultetas OLGA SEMENOVA Tamperės universitetas, Informacinių technologijų ir komunikacijos mokslų fakultetas SANTRAUKA Didėjanti internacionalizacija lėmė vis didesnį bendruomeninio vertimo žodžiu poreikį visame pasaulyje. Sveikatos priežiūra yra viena sudėtingiausių bendruomeninio vertimo žodžiu sričių, nes nesusipratimai, ypač kylantys dėl netinkamos terminijos vartojimo, blogiausiu atveju gali kainuoti gyvybių. Šiame straipsnyje aprašome suomių–rusų teminio žodyno sveikatos priežiūros vertėjams žodžiu sudarymo procesą. Pirmiausia apibūdiname teorinį žodyno planavimo pagrindą ir analizuojame tikslinių grupių informacinius poreikius. Tuomet pagrindžiame žodyno šaltinių pasirinkimą, aprašome žodyno megastruktūrą, makrostruktūrą ir mikrostruktūrą bei trumpai pateikiame techninio projekto įgyvendinimo detales. Galiausiai aptariame kai kuriuos šiame projekte kilusius iššūkius ir jo ateities perspektyvas. RAKTAŽODŽIAI: medicinos žodynas, medicinos terminų žodynėlis, gydytojo ir paciento bendravimas, bendruomenės vertimas žodžiu, vertimas žodžiu sveikatos priežiūros srityje ANOTACIJA Augantis tarptautiškumas lemia vis didėjantį bendruomeninio vertimo (angl. community interpreting) poreikį visame pasaulyje. Sveikatos priežiūra yra viena iš sudėtingiausių sričių bendruomeniniams vertėjams, nes nesusipratimai, ypač tie, kurie kyla dėl netinkamo terminų vartojimo, blogiausiu atveju gali kainuoti gyvybes. Šiame straipsnyje aprašomas Teminio suomių–rusų kalbų žodyno sveikatos priežiūros srities vertėjams žodžiu sudarymo procesas. Straipsnis pradedamas teorinių žodyno planavimo žinių ir tikslinių grupių informacijos poreikių aprašymu. Tuomet pagrindžiamas žodyno šaltinių pasirinkimas, aprašoma žodyno Terminologija | 2020 | 27 31 mega-, makro- ir mikrostruktūra ir trumpai nurodomos techninio projekto įgyvendinimo detalės. Pabaigoje aptariami kai kurie projekte kilę iššūkiai ir jo ateities perspektyvos. ESMINIAI ŽODŽIAI: medicinos žodynas, medicinos žodynėlis, gydytojo ir paciento komunikacija, bendruomeninis vertimas žodžiu, vertimas žodžiu sveikatos priežiūros srityje 1. ĮVADAS Didėjanti internacionalizacija lėmė nuolat augantį bendruomeninio vertimo žodžiu poreikį visame pasaulyje (plg. de Pedro Ricoy 2009: 1). Suomijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, kalbinių mažumų atstovai dažnai (kaip nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose ir konkrečių organizacijų instrukcijose) turi teisę bendrauti su pareigūnais ir viešųjų paslaugų teikėjais savo gimtąja kalba, o praktiškai tai reiškia, kad į susitikimą kviečiamas bendruomeninis vertėjas žodžiu. Pastaruoju metu bendruomeninio vertimo žodžiu kokybė tapo aktualia vertimo žodžiu studijų tema (pvz., Hale 2007; Valero-Garcés 2008; Flores et al. 2012; Maley 2018). Tinkamos terminijos vartojimas yra esminis kokybiško vertimo žodžiu veiksnys. Sveikatos priežiūra šiuo požiūriu yra viena kritiškiausių sričių, nes nesusipratimai, ypač kylantys dėl netinkamos terminijos vartojimo, gali lemti netinkamą gydymą, o blogiausiu atveju – kainuoti gyvybę. Suomijoje bendruomeninių vertėjų žodžiu rengimas buvo sistemingai tobulinamas (Mäntynen 2013). Tačiau vertėjų kompetencijos lygis vis dar labai skiriasi (Ollila 2017: 28), kaip ir daugelyje kitų šalių (pvz., Roat, Crezee 2015). Projektu „Sveikatos priežiūros vertėjų žodžiu rengimo plėtra“ (2019–2020) siekta gerinti Suomijoje sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių bendruomeninių vertėjų žodžiu rengimą universitetuose. Vienas svarbiausių projekto tikslų buvo sudaryti Suomių–rusų teminį žodyną sveikatos priežiūros vertėjams žodžiu (Semenova, Kudashev, ruošiama spaudai). Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkta rusų kalba, buvo tai, kad Suomijoje ji yra paklausiausia bendruomeninio vertimo žodžiu kalba (plg. Koskinen, Vuori, Leminen 2018: 9). Suomijos statistikos departamento duomenimis, imigrantai iš Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos sudaro didžiausią Suomijos užsienio kalbų grupę1. 2018 m. jų buvo daugiau kaip 85 000, ir šis skaičius toliau augo2. 1 http://www.stat.fi/til/vaerak/2019/02/vaerak_2019_02_2020-05-29_tie_001_fi.html 2 https://www.stat.fi/til/vaerak/2018/02/vaerak_2018_02_2019-06-19_tie_001_fi.html 32 Igor Kudashev | Finnish-Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Šiame straipsnyje aprašome žodyno planavimo ir rengimo procesą; pristatome jo mega-, makro- ir mikrostruktūrą; aptariame techninį įgyvendinimą ir apmąstome kai kuriuos šiame projekte iškilusius iššūkius bei būsimas žodyno perspektyvas. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga panašių žodynų su kitomis kalbų poromis rengėjams ir bendruomenės vertėjų žodžiu mokytojams. 2. ŽODYNŲ PLANAVIMUI ĮTAKOS TURINTYS VEIKSNIAI Pradėsime aprašydami teorinį žodynų planavimo pagrindą. Veiksnius, turinčius įtakos bet kurio žodyno planavimui, galima suskirstyti į veiksnius, kylančius iš tikslinės grupės poreikių, ir veiksnius, atspindinčius išorinio pasaulio apribojimus. Atitinkamai juos galima vadinti leksikografiniais veiksniais siaurąja prasme ir išoriniais leksikografiniais veiksniais (Kudashev 2007: 66). Atlikdami tam tikrą užduotį (pvz., vertimą žodžiu sveikatos priežiūros srityje), žodyno naudotojai (pvz., bendruomenės vertėjai žodžiu) turi tam tikrų informacijos poreikių (pvz., jiems reikia informacijos apie tikslinės kalbos atitikmenis ir jų vartojimą), taip pat poreikių, susijusių su informacijos paieška ir apdorojimu (pvz., šią informaciją jie turi rasti ir apdoroti labai greitai darbo vietoje). Tačiau žodyną rengiantis leksikografas dažniausiai tiksliai nežino, kokių poreikių potencialus naudotojas turės konkrečioje komunikacinėje situacijoje. Bendras leksikografo susidaromas vaizdas tėra apytikris; jį galima patikslinti atliekant apklausas ir interviu su tikslinės grupės atstovais bei kruopščiai parenkant žodyno šaltinius. Todėl žodyno planavimui didelę įtaką daro naudotojų poreikių informacijos rinkimo metodika, šios informacijos apimtis ir kokybė bei šaltinių atrankos metodika. Šie veiksniai apibendrinti 1 pav. (plg. Kudashev 2007: 68). Išoriniai veiksniai pirmiausia susiję su išteklių, tokių kaip laiko, finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių, prieinamumu. Išteklių teikėjai (pvz., rėmėjai, leidėjai) gali nustatyti ir tam tikras papildomas sąlygas. Kitas išorinis veiksnys – duomenų laikmenos keliami apribojimai. Žodyno planavimui taip pat gali turėti įtakos leksikografo išsilavinimas, pasirengimas, ankstesnė žodynų rengimo patirtis ir kt. (Kudashev 2007: 71–73). Mūsų žodyno projekto tikslinių naudotojų poreikiai ir informacijos rinkimo metodika aprašyti 3 skyriuje. Žodyno šaltiniai ir jų pasirinkimo pagrindimas aprašyti 4 skyriuje. Tarp išorinių veiksnių, turėjusių didelę įtaką žodyno projektui, būtina paminėti įtemptą tvarkaraštį (vienerių Terminologija | 2020 | 27 33 1 pav. Žodynų planavimui įtakos turintys veiksniai metų) ir ribotą biudžetą, dėl kurių galėjome įdarbinti tik ne visą darbo dieną dirbantį terminologą ir kaip sričių ekspertus pasitelkti tik sveikatos priežiūros sektoriaus savanorius. Vis dėlto mums pavyko parengti žodyną, kuriame yra 4 000 antraštinių žodžių ir aprėpiama 30 dažnų ligų. 3. TIKSLINĖS GRUPĖS IR JŲ POREIKIAI Vadovaudamiesi bendrąja specialiosios kalbos žodynų rengimo teorija (pvz., Bergenholtz, Tarp 1995; Kudashev 2007; Grinev–Grinevič 2009), ypatingą dėmesį skirdami pedagoginiams ir statistiniams žodynams (Morkovkin 1990; Alekseev 2001; Fuertes-Olivera, Arribas-Baño 2008; Fuertes-Olivera 2010), projektą pradėjome analizuodami tikslinių grupių informacinius poreikius. Pagrindinę žodyno tikslinę grupę sudaro profesionalūs bendruomenės vertėjai žodžiu ir universitetų studentai, studijuojantys bendruomenės vertimą žodžiu. Antrinėms tikslinėms grupėms priklauso pacientai, medicinos darbuotojai ir medicinos studentai. Informacija apie tikslinių grupių poreikius buvo renkama savirefleksijos būdu ir nagrinėjant profesinę literatūrą apie bendruomenės vertimą žodžiu apskritai (pvz., Hale 2007; Valero-Garcés, Martin 2008; Koskinen, Vuori, Leminen 2018) ir sveikatos priežiūros vertimą žodžiu konkrečiai (pvz., Pöchhacker, Shlesinger 2007; Angelelli 2008; Arocha 2012; Mäntynen 2013; Metzger, Nicodemus 2014; Roat, Crezee 2015; Ollila 2017; Souza, Fragkou 2020). Be to, kalbinome Seiją Koskinen, Pirkanmaa vertėjų žodžiu centro direktorę 34 Igor Kudashev Finnish-Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Olga Semenova (Tamperė, Suomija), ir Girtą Roots, bendruomenės vertėją žodžiu, dirbančią su suomių, rusų ir estų kalbomis. Pirkanmaa vertėjų žodžiu centras teikia bendruomenės vertimo žodžiu paslaugas antrame pagal gyventojų skaičių Suomijos miesto regione. Beveik 40% centro vertimo žodžiu užsakymų yra susiję su sveikatos priežiūra. Antrines tikslines grupes atstovavo Galina Mäkräinen, rusakalbė gydytoja, dalyvavusi gydytojų imigrantų kalbos kursuose. Mäkräinen taip pat konsultavo įvairiais medicinos klausimais ir tikrino atitikmenis. Specialiojo kurso Suomių–rusų sveikatos priežiūros vertimas žodžiu, surengto 2019 m. rudens semestre Tamperės universitete, studentai taip pat pateikė pastabų dėl pirmosios žodyno versijos. Praktikuojantys bendruomenės vertėjai žodžiu, ruošdamiesi užduočiai, naudojasi medicinos žodynais, kad pasitikrintų medicinos terminus. Vertimo žodžiu metu jiems taip pat gali prireikti žodyno, kad pasitikrintų nežinomą ar neprisimenamą terminą. Vertimo žodžiu studentai medicinos žodynus naudoja tais pačiais tikslais, tačiau daugiausia dėmesio skiria žodyno įsisavinimui ir pasirengimui imituojamoms vertimo žodžiu sesijoms. Ruošdamiesi tikrai ar imituojamai užduočiai, tiek praktikuojantys vertėjai žodžiu, tiek studentai susipažįsta su tema ir nagrinėja su ja susijusią terminiją. Jie negali iš anksto žinoti, kuri medžiagos dalis bus naudinga verčiant konkretų atvejį (Veisbergs 2006: 1220). Nors studentai iš anksto žino užduoties temą, praktikuojantys vertėjai žodžiu ne visada turi tokią galimybę dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (GDRP) ir panašių taisyklių, ribojančių prieigą prie konfidencialios informacijos, todėl pasirengti jiems gali likti labai mažai laiko. Kad medicinos žodyną būtų galima greitai įsisavinti pagal temas, žodynas turėtų būti teminis ir jame turėtų būti tik svarbiausia informacija (plg. Grinev–Grinevič 2009: 68). Vertimo žodžiu studentai turi mažiau išankstinių žinių ir menkesnes kalbines kompetencijas nei praktikuojantys vertėjai žodžiu. Todėl jiems reikia daugiau kalbinės informacijos apie terminus ir atitikmenis. Pavyzdžiui, mūsų patirtis rodo, kad suomiškai kalbantiems studentams reikia nurodyti daugumos rusiškų atitikmenų žodžio kirtį, o patyrę suomiškai kalbantys vertėjai žodžiu šios informacijos pageidauja tik sudėtingais atvejais (pvz., целикая, рефлюкс). Vertimo žodžiu užduotys, pavyzdžiui, vizitai pas gydytoją, yra griežtai ribotos laiko, todėl sveikatos priežiūros vertėjas žodžiu turi labai mažai laiko Terminologija | 2020 | 27 35 terminų paieška. Tai reiškia, kad žodynas turi būti gerai struktūruotas, o paieškos priemonės – greitos ir patogios. Žodynas atlieka dvi funkcijas. Pirmoji – pedagoginė. Bendruomenės vertėjai žodžiu ir studentai dalį pagrindinės terminijos turi mokėti atmintinai. Kadangi vargu ar įmanoma visada prisiminti konkrečioms ligoms būdingesnę terminiją, rengdamiesi konkrečiai užduočiai jie taip pat turi pasikartoti su konkrečia liga susijusius terminus. Antroji žodyno funkcija – informacinė: vertėjai žodžiu gali vietoje pamiršti konkretų terminą ir norėti jį pasitikrinti. Todėl, kad atitiktų abu šiuos poreikius, žodynas turi būti teminis ir abėcėlinis. Sveikatos priežiūros vertėjams žodžiu reikia bent pagrindinių žinių apie sveikatos priežiūros sritį, tačiau šių žinių veikiausiai reikėtų semtis iš plačiajai visuomenei skirtų tekstų arba specialių vadovų, pavyzdžiui, „Introduction to Healthcare for Interpreters and Translators“ (Crezee 2013). Pedagoginis sveikatos priežiūros žodynas, skirtas vertėjams žodžiu, nėra tinkama vieta tokiai informacijai pateikti, nes žodyno straipsniai turi būti labai glausti. Be to, apibrėžimų rengimas ir taisymas yra labai imlūs darbui uždaviniai, kuriems reikia daug išteklių, konsultacijų su sričių ekspertais, intelektinės nuosavybės teisių paisymo ir kt. Todėl savo žodyne nepateikėme nei apibrėžimų, nei enciklopedinės informacijos. 4. ŽODYNO ŠALTINIAI Geriausias šaltinis sveikatos priežiūros vertėjams žodžiu skirtam medicinos žodynui veikiausiai būtų buvę autentiškų gydytojo konsultacijų įrašai. Deja, ši informacija yra konfidenciali, todėl gauti prieigą prie jos sudėtinga. Vienintelė galima alternatyva autentiškiems pokalbiams – rašytiniai šaltiniai, pageidautina skirti gydytojo ir paciento bendravimui. Pagrindiniais šaltiniais suomiškiems terminams atrinkti šie: • įrodymais pagrįstos pacientams skirtos gydymo rekomendacijos (Käypä hoito) ir Suomijos medicinos draugijos „Duodecim“ skelbiami ligų aprašymai (Terveyskirjasto 2020) • tarptautinės klasifikacijos ir standartai – Tarptautinės ligų klasifikacijos 10th-oji redakcija3 – Tarptautinės pirminės sveikatos priežiūros klasifikacijos 2nd-asis leidimas4 3 https://icd.who.int/browse10/2016/en 4 https://www.who.int/classifications/icd/adaptations/icpc2/en 36 Igor Kudashev | Olga Semenova Finnish–Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation – Terminologia Anatomica (Kolesnikov 2003, papildyta suomiškais terminais viename iš ankstesnių mūsų projektų, žr. Kudashev 2012) Suomiškos klasifikacijos ir ontologijos – Suomijos chirurginių procedūrų klasifikacija (Lehtonen, Lehtovirta, Mäkelä–Bengs 2013) – Suomijos vaistų agentūros FIMEA vaistų klasifikacija5 – Suomijos sveikatos ir gerovės ontologija TERO6 Pagrindiniai rusiškų atitikmenų šaltiniai buvo: Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos įrodymais pagrįstos gairės7 Gydytojo žinynas „2000 ligų nuo A iki Ž“ (Denisov, Ševčenko 2010) Kaip antrinius suomiškų terminų ir rusiškų atitikmenų šaltinius taip pat naudojome medicinos darbuotojams skirtus vadovėlius ir žinynus (pvz., Jousimaa et al. 2017; Mustajoki et al. 2019), taip pat vienakalbius ir dvikalbius žodynus (pvz., Hyttinen et al. 2013; Fagradańac s.d.; kritinę esamų suomių–rusų medicinos žodynų apžvalgą žr. Semenova 2020: 29–34). Paprastai nenaudojome iš kitų kalbų išverstų medžiagų. Tačiau šiuo metu daugelis klasifikacijų ir taip yra tarptautinės. Be to, dauguma rusų kalba prieinamos įrodymais pagrįstos medicinos medžiagos yra vertimai iš anglų ar kitų kalbų. Pavyzdžiui, naudojome unikalų spausdintą vadovą „Įrodymais pagrįstos medicinos gairės“ (Denisov et al. 2002), išverstą iš anglų kalbos. Vis dėlto vertimus naudojome atsargiai, o iš jų išgautus terminus sutikrinome su neverstais šaltiniais. 5. M E G A S T R U K T Ū R A Žodyno pradžią sudaro pratarmė ir nurodymai, kaip naudotis žodynu. Pabaigoje pateikiama rusų–suomių kalbų rodyklė ir šaltinių sąrašas. Pats žodynas sudarytas iš dviejų dalių. 1 dalyje pateikiama apie 2 000 dažniausiai vartojamų terminų, kuriuos reikia išmokti mintinai. Kadangi terminus lengviau išmokti teminiu principu, jie grupuojami pagal toliau išvardytas sritis. Kiekvienoje srityje žodynas toliau 5 http://www.fimea.fi 6 https://finto.fi/tero/fi 7 http://cr.rosminzdrav.ru/#!/ Terminologija | 2020 | 27 37 skirstomas į pagrindinį ir išplėstinį lygmenis. Pavyzdžiui, pagrindinį anatomijos terminijos lygmenį sudaro apie 150 terminų, o išplėstinį – apie 800. Pagrindiniai terminai yra būtini, todėl pirmiausia juos reikia gerai išmokti; išplėstiniai terminai taip pat svarbūs, tačiau juos galima išmokti vėliau. 1 dalies teminiai skyriai yra šie: Sveikatos priežiūros sistema Bendroji medicinos leksika Ligos, simptomai ir nusiskundimai Anatomija ir fiziologija Medicininiai tyrimai Gydymas ir priežiūra, ligų prevencija bei reabilitacija Vaistai Medicinos įranga Antroji žodyno dalis skirta konkrečioms ligoms. Ji atlieka dvi funkcijas. Pirma, padeda vertėjams ir studentams pasirengti su konkrečia liga susijusiai užduočiai net ir per trumpą laiką. Antroji funkcija – informacinė. Net patyrę vertėjai, jau nekalbant apie studentus, negali atmintyje išlaikyti visos jiems galinčios prireikti terminijos. Antrojoje žodyno dalyje pateikiami konkrečioms ligoms skirti atitikmenys, patogiai sugrupuoti į posričius, kad juos būtų galima greičiau rasti. Kiekvienas 2 dalies ligai skirtas skyrius suskirstytas į šiuos teminius skyrius: Liga ir jos poklasiai Susijusios ligos ir ligos, pasireiškiančios panašiais simptomais Anatomija ir fiziologija Simptomai ir nusiskundimai Medicininiai tyrimai Gydymas ir priežiūra, ligų prevencija ir reabilitacija Vaistai Medicinos įranga Įvairūs dalykai 2 dalies terminai taip pat gali būti įtraukti į 1 dalį, todėl šios dvi žodyno dalys nėra atskiros, bet iš dalies persidengia. Dabartinėje žodyno versijoje 2 dalis apima apie 30 dažniausių ligų, atrinktų remiantis Suomijos sveikatos ir gerovės instituto sveikatos priežiūros statistika8 ir konsultacijomis su 8 https://sampo.thl.fi/pivot/prod/fi/avo/perus06/summary_icd1001 38 Igor Kudashev | Finnish-Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Olga Semenova srities ekspertas. 1 ir 2 dalių sritys buvo atrinktos suskirsčius iš medicinos tekstų išrinktus terminus į temines klases ir atlikus komunikacinės situacijos „vizitas pas gydytoją“ freimų analizę (plg. Madžajeva 2012; Gagarina 2015). 6. MAKROSTRUKTŪRA Žodyno straipsniai pateikiami dviejų stulpelių lentelėje. Nors lentelės formatas paspartina paiešką, lentelės linijos turėtų būti šviesios, kad neblaškytų naudotojo dėmesio. Žodynas suskirstytas į pirmiau aprašytus teminius skyrius, tačiau visuose 1 ir 2 dalių skyriuose terminai išdėstyti abėcėlės tvarka. Teminė tvarka padeda įgyvendinti pedagoginę funkciją, o abėcėlinė tvarka – informacinę. 2 paveiksle parodyta žodyno dalis iš konkrečiai ligai skirto skyriaus Reflux. Pirmasis paryškintas antraštinis tekstas yra Disease and its Sub-classes, o antrasis – Associated Diseases and Diseases with Similar Symptoms. 2 pav. Konkrečiai ligai skirto skyriaus pavyzdys Pagal numatytąją nuostatą suomiškų terminų sinonimai pateikiami ir prie pagrindinio antraštinio žodžio, ir abėcėlinėje vietoje kaip nuorodos. Nuorodos yra būtinos, kai naudotojas tikrina nepažįstamą terminą. Patogumo sumetimais prie nuorodų taip pat pateikiami rusiški atitikmenys. Tačiau, kadangi pasikartojimai gali varginti terminų besimokančius naudotojus, elektroninėje žodyno versijoje nuorodas galima išjungti. Terminologija | 2020 | 27 39 Homonimai, t. y. žodžiai ar žodžių junginiai, žymintys dvi ar daugiau sąvokų, žymimi romėniškaisiais indeksais ir patikslinamosiomis pastabomis. Toliau pateiktame pavyzdyje (žr. 3 paveikslą) kuivuminen I reiškia dryness (kaip junginyje skin dryness), o kuivuminen II – dehydration (kaip junginyje dehydration of the body). 3 pav. Homonimų pateikimas Į sąvokas orientuotas požiūris padeda išvengti vienos iš „mirtinų nuodėmių“ dvikalbėje leksikografijoje (plg. Kromann, Riiber, Rosbach 1991: 2724), kai viename žodyno straipsnyje pateikiamos kelios reikšmės jų tinkamai neatskiriant. Dėl to susidaro ilga vertimo atitikmenų eilė, o kai kurie iš jų nėra pakeičiami vienas kitu, nes žymi skirtingas sąvokas. Be to, jei nėra patikslinamųjų pastabų, tinkamo atitikmens pasirinkimas gali užtrukti ir nulemti vertimo klaidų. Pagrindinis kiekvieno žodynu besinaudojančio vertėjo ar žodinio vertimo vertėjo poreikis – kuo greičiau rasti tinkamą vertimo atitikmenį ir įsitikinti, kad pasirinktas būtent tas atitikmuo (Varantola 1998: 181; Grinev-Grinevič 2009: 68; Nkwenti-Azeh 2001: 604–606). Taip pat svarbu tinkamai atskirti sinonimus. Kablelis nėra geriausias pasirinkimas, nes kai kuriuose kalbai specifiniuose pavadinimuose (ypač aiškinamuosiuose atitikmenyse) kablelis jau gali būti vartojamas (žr. 4 paveikslą). Saugesnis pasirinkimas yra kabliataškis (Kudashev 2007: 275). 4 pav. Atitikmenų, kuriuose yra kablelių, pavyzdys MIKROSTRUKTŪRA Žodyno straipsnius sudaro šie duomenų laukai: pagrindinis suomiškas terminas, galimi jo sinonimai ir su jais susijusios gramatinės bei vartosenos žymos, rusiškas atitikmuo, galimi jo sinonimai ir su jais susijusios gramatinės bei vartosenos žymos. Sinonimų išdėstymo tvarka straipsnyje nustatyta pasitelkus statistinę analizę ir dalykinės srities ekspertus. 40 Igor Kudashev Olga Semenova Finnish-Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Darant prielaidą, kad dauguma bendruomenės vertėjų gerai moka užsienio kalbą, pateikėme tik ribotą kiekį fonetinės ir gramatinės informacijos. Tačiau kai kuriais atvejais taip pat turėjome atsižvelgti į antrosios tikslinės grupės, t. y. studentų, poreikius. Visi rusiški atitikmenys, turintys daugiau nei vieną skiemenį, pateikiami su pusjuodžiu šriftu pažymėtais kirčiais (žr. 5 pav.). Kai kurių žodžių kirtis gali būti nevienodas. Pavyzdžiui, спирометрия („spirometrija“) gali būti tariama спирометрия arba спирометрия. Tokiais atvejais vienu metu pažymimi abu galimi kirčiai. Būsimose žodyno versijose taip pat planuojame žymėti antrinius kirčius sudurtiniuose žodžiuose, pavyzdžiui, электронейростимуляцию, galbūt pabraukiant. 5 pav. Daugiau nei vieną skiemenį turinčių rusiškų atitikmenų kirčiavimo pavyzdžiai Rusiška raidė „ё“ mūsų žodyne niekada nekeičiama raide „e“, nes dėl to gali kilti problemų tiems, kuriems rusų kalba nėra gimtoji, ir netgi atsirasti nesusipratimų tais atvejais, kai „ё“ skiria reikšmes. Pavyzdžiui, jei vietoj нёбо („gomurys“) parašytume небо, studentas ar nepatyręs vertėjas galėtų nuspręsti, kad šis anatominis terminas yra homonimiškas bendrinės kalbos žodžiui, reiškiančiam „dangus“, o tai vertėjaujant galėtų sukelti didelių problemų. Iš pradžių neplanavome pateikti jokių papildomų rusiškų terminų tarimo gairių, išskyrus žodžių kirčiavimą. Tačiau pastebėjome, kad kai kurių terminų taisyklingas tarimas nėra savaime aiškus net gimtakalbiams, ką jau kalbėti apie studentus, besimokančius užsienio kalbos. Štai keletas sudėtingų atvejų pavyzdžių. Kartais rusiškuose žodžiuose reikia nurodyti, kad priebalsiai yra minkštieji (pvz., kad термотерапия [„termoterapija“] ir протез [„protezavimas“] tariami su minkštuoju „т“). Kadangi santrumpų tarimas rusų kalboje ne visada nuspėjamas, tikriausiai reikėtų jį nurodyti bent jau dviprasmiškais atvejais. Pavyzdžiui, santrumpą МЭГ (магнитოэнцефалография „magnetoencefalografija“ santrumpa) galima tarti arba įvardijant raides atskirai (эм-э-гэ) Terminologija | 2020 | 27 41 arba kaip įprastą vienskiemenį žodį (мэг)9. Terminai ir santrumpos, kuriuose yra svetimkalbių elementų, taip pat gali kelti tarimo sunkumų. Pavyzdžiui, ar „C“ С-реактивный белок ir jo santrumpoje СРБ („C reaktyvusis baltymas, CRP“) tariama kaip „s“, ar kaip „ts“? O kaip reikėtų tarti pH-метрия („pH matavimas“)? Tokiais sudėtingais atvejais idealus sprendimas tikriausiai būtų transkripcija kartu su garso įrašu. Daugiskaitos formos terminai ir santrumpos pateikiami su atitinkamomis žymomis. Neformalios, šnekamosios formos (surinktos iš pacientams skirtų straipsnių ir padedant dalykinės srities ekspertui) pažymimos vartosenos žyma (žr. 6 pav.). Pavyzdžiui, HDL cholesterol dažnai neoficialiai vadinamas good cholesterol. Abu terminai įtraukti į žodyną, tačiau antrasis pažymėtas kaip šnekamasis. 6 pav. Gramatinių ir vartosenos žymų pavyzdžiai Netaisyklingos daugiskaitos formos rašomos kursyvu, apvaliuosiuose skliaustuose, taip įspėjant vartotojus apie neįprastą kaitybą. Terminai, paprastai vartojami daugiskaita, pateikiami su pastaba (žr. 7 pav.). 7 pav. Netaisyklingų gramatinių formų ir pastabos apie vyraujančią vartoseną daugiskaita pavyzdžiai Rusiški atitikmenys, besibaigiantys minkštumo ženklu („ь“), pateikiami su giminės žymomis, nes jų giminė nėra akivaizdi (žr. 8 pav.). Giminės žymos taip pat nurodomos žodžių junginiuose, kuriuose yra komponentų, besibaigiančių „ь“, nebent jų giminę galima nustatyti iš priklausomųjų žodžių. 8 pav. Giminės žymos pavyzdžiai 9 http://new.gramota.ru/spravka/letters/60-rubric-91 42 Igor Kudashev Olga Semenova Finnish-Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Daliniai atitikmenys žymimi ženklu ≈ (žr. 9 pav.). Pavyzdžiui, suomiška sąvoka luontaistuote (≈ „natūralus produktas / sveikatai naudingas maisto produktas“) skiriasi nuo rusiškos sąvokos биодобавка (≈ „maisto papildas“), nors daugeliu atvejų jos gali būti vartojamos kaip kontekstiniai atitikmenys. 9 pav. Dalinių atitikmenų pateikimas Idealiu atveju reikėtų pakomentuoti ir sąvokų skirtumus, tačiau tokie komentarai kartu trukdytų žodynui būti kompaktišku žinynu. Tai pavyzdys neišvengiamų vidinių prieštaravimų, būdingų žodynui, kuris atlieka kelias funkcijas ir (arba) yra skirtas kelioms tikslinėms grupėms. Tokiais atvejais žodyno rengėjai turi arba nustatyti prioritetus, arba ieškoti kompromisų. 7. PROJEKTE KILĘ IŠŠŪKIAI 7.1. Kultūrai ir kalbai būdingi terminai Tarp pagrindinių bet kurio dvikalbio žodyno projekto iššūkių, be abejo, yra kultūrai būdingi terminai, nes nacionalinės sąvokų sistemos ir terminija skiriasi net tokioje tarptautinėje srityje kaip medicina. Ypač keblūs gali būti su sveikatos priežiūros organizavimu skirtingose šalyse susiję terminai. Pavyzdžiui, suomiškas terminas fysioterapia ir rusiškas физиотерапия reiškia skirtingus dalykus. Suomiškas terminas daugiausia reiškia fizinę terapiją, o rusiškas – elektroterapiją. Vikipedijoje plačiai aptariami šių sąvokų skirtumai Vakaruose ir posovietinėse šalyse. Tokiais atvejais ne visada aišku, kurią strategiją – domestikaciją ar svetiminimą – reikėtų taikyti. Dėl kalbų skirtumų kartais daiktavardį tenka versti veiksmažodžiu ar būdvardžiu ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, suomiškas terminas raskauden yliaikaisuus (pažodžiui „užsitęsęs nėštumas“) negali būti tiesiogiai išverstas į rusų ar anglų kalbą daiktavardine konstrukcija. Toks vertimas bent jau skambėtų nenatūraliai. Tokiais atvejais tikriausiai geriau rinktis „kontekstinį“ atitikmenį (переношенная беременность „pernešiotas nėštumas“) ir pateikti pastabą (plg. Vehmas-Lehto 2010: 368; Probirskaja-Turunen 2005: 104). Terminologija | 2020 | 27 43 Norint suprasti kultūrai ir kalbai būdingų terminų vertimo niuansus, dažniausiai reikia gerai mokėti žodyne vartojamas kalbas – mūsų atveju suomių ir rusų. Kadangi nėra prasmės aptarinėti tokių klausimų anglų kalba parašytame straipsnyje, šią temą praleisime ir sutelksime dėmesį į keletą mažiau nuo kalbos priklausančių iššūkių. 7.2. Tarpdisciplininė terminija Vienas iš medicinos žodynų rengimo iššūkių yra tai, kad šiuolaikinė medicina yra daugiadalykė sritis, susijusi su daugeliu kitų sričių: biologija, chemija, farmakologija, inžinerija ir kt. (pvz., Georgievskij 1981: 82). Suomijoje sveikatos priežiūra taip pat glaudžiai susijusi su socialinės apsaugos ir socialinės gerovės sektoriumi. Net už sveikatos priežiūrą atsakinga ministerija vadinama Ministry of Social Affairs and Health. Todėl ne visada lengva nuspręsti, ar tokie terminai kaip sairausloma („nedarbingumo atostogos“), äitiyspäiväraha („motinystės pašalpa“) ar ammatillinen kuntoutus („profesinė reabilitacija“) priklauso medicinos ar socialinės gerovės sričiai. Tačiau šie terminai dažnai vartojami pacientams skirtuose tekstuose, o bendruomenės vertėjai žodžiu ir taip turi išmanyti socialinės apsaugos terminiją, todėl į savo žodyną įtraukėme sveikatos priežiūros sektoriuje dažnai vartojamus socialinės apsaugos ir socialinės gerovės terminus. 7.3. Antraštinių žodžių ir atitikmenų forma As was demonstrated in several studies (e.g. Kudashev 2007: 360–363; Kudashev 2012; Kudashev 2013: 64–70; Kudashev 2016), terms a) are not always used in texts and reference resources in their full and unambiguous form, and b) some lexicographic practices aimed at data compression may disorient users as regards the form of terms and target language equivalents. Dictionary compiler should avoid these pitfalls by extracting and reconstructing terms correctly from the dictionary sources and presenting them unambiguously in the dictionary. Dažniausi iššūkiai, su kuriais susiduriama „teksto gavybos“ metu, yra šie: sutrumpintų ir trumpųjų terminų formų vartojimas kontekste nepagrįstas viso termino rašymas didžiosiomis raidėmis arba didžiosios raidės vartojimas pirmajai raidei terminų dalių pakeitimas specialiu ženklu net ir tais atvejais, kai pirminio termino neįmanoma atkurti mechaniškai inversijos vartojimas kelių terminų grupavimas į vieną. 44 Igor Kudashev | Finnish–Russian Thematic Dictionary for Healthcare Olga Semenova | Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Kad neklaidintų naudotojų, antraštiniai žodžiai ir atitikmenys žodyne turėtų būti pateikiami visa, nedviprasmiška ir natūralia forma. Visų pirma, tai reiškia, kad didžiosios raidės vartotinos tik tada, kai jų reikalauja rašybos taisyklės. Pavyzdžiui, rašyti FINNISH INSTITUTE FOR HEALTH AND WELFARE arba Cosmetic Surgery didžiosiomis raidėmis nepagrįsta, tačiau tinkama didžiųjų raidžių rašyba būtina tokiuose terminuose kaip ACE inhibitor arba vitamin D deficiency. Atvirkštinė žodžių tvarka neturėtų būti vartojama. Pavyzdžiui, nasal spray neturėtų būti pateiktas forma spray, nasal. Antraštiniai žodžiai ir atitikmenys neturėtų būti niekaip trumpinami, pavyzdžiui, praleidžiant pasikartojančius elementus ir pakeičiant juos kableliais, pasviraisiais brūkšniais, skliaustais ir pan. Pavyzdžiui, nors terminas transcutaneous electrical nerve stimulation dažnai trumpinamas iki transcutaneous electrical stimulation ir transcutaneous nerve stimulation, žodyne visos trys formos turėtų būti pateiktos kaip sinonimai ir užrašytos visa forma. Naudotojai, ypač studentai, gali nesugebėti tinkamai suprasti sutrumpintų formų, tokių kaip transcutaneous (electrical) (nerve) stimulation. Be to, vertėjai žodžiu, ieškantys informacijos skubėdami, neturi laiko iššifruoti tokių formų. Techniniu požiūriu trumpinimas taip pat apsunkina paiešką, rūšiavimą ir tikslinės kalbos rodyklės sudarymą. Nors antraštiniai žodžiai žodyne paprastai pateikiami vienaskaita, kai kuriuos daiktavardžius galima ir (arba) reikia pateikti daugiskaita (plg. Berkov 2004: 30). Pluralia tantum, t. y. daiktavardžiai, vartojami tik daugiskaita (pvz., scissors), yra aiškus atvejis. Tačiau kai kurie daiktavardžiai formaliai turi vienaskaitos formą, bet paprastai vartojami daugiskaita (pvz., bronchus / bronchi, cramp / cramps, chemical / chemicals). Pastaruoju atveju naudotojų patogumui daiktavardį tikriausiai reikėtų pateikti du kartus – ir vienaskaita, ir daugiskaita. Medicinos kalboje kai kurie prieveiksmiai turi sinonimų, kurie griežtai kalbant nėra leksiniai vienetai. Pavyzdžiui, подкожно / под кожу („poodiniu būdu / po oda“), назально / через нос („per nosį / per nosį“). Tačiau tokie junginiai yra leksikalizuoti vienetai, turintys savarankišką terminologinį statusą, todėl juos reikėtų įtraukti į žodyną kaip visaverčius antraštinius žodžius (plg. Kudashev 2013: 59–60). 7.4. Moksliniai ir neformalūs terminai Medicininis diskursas, kaip ir daugelis kitų specialiosios paskirties kalbų, yra daugiamatis. Visų pirma, jį galima suskirstyti pagal dalyvius. Galima išskirti gydytojų tarpusavio bendravimą, gydytojų Terminologija | 2020 | 27 45 and nurses, doctors and patients, etc. (cf. Bergenholtz, Tarp 1995: 19; Abramova 2003; Alekseeva, Mishlanova 2002: 104–105; Agadžanân 2018; Gotti 2018: 13–14). Doctor–patient communication differs from other communicative situations in many respects. Typically, patients (and community interpreters) lack a medical background, which means that they tend to communicate using everyday vocabulary rather than scientific medical terminology. This presents a major challenge for dictionary compilers, who have to balance between the general and professional dimensions. Pavyzdžiui, rusiškas žodis гипертония (arterinė hipertenzija) anksčiau buvo oficialus medicinos terminas. Jis visuotinai suprantamas ir labai dažnai vartojamas kasdienėje kalboje. Tačiau moksliniame diskurse jis paseno ir buvo pakeistas terminu артериальная гипертензия, kuris pacientams daug mažiau pažįstamas. Panašus atvejis – terminų pora аденома простаты ir гиперплазия предстательной железы (prostatos hiperplazija). Kadangi mūsų žodyne aprašomas gydytojų ir pacientų bendravimas, nusprendėme greta oficialiųjų įtraukti ir neformalius, bet plačiai vartojamus terminus. Tačiau oficialūs terminai pateikiami pirmiau už neformaliuosius. Neaišku, kaip reikėtų žymėti tokius neformalius terminus. Gydytojo požiūriu jie yra pasenę, tačiau pacientui – ne. Nusprendėme juos žymėti kaip šnekamuosius, nes jie priklauso pacientų žodynui, kuriame terminai yra „determinizuoti“. Daugelis oficialių terminų žodinėje komunikacijoje trumpinami. Pavyzdžiui, диабет („diabetas“) tekstuose ir informaciniuose šaltiniuose paprastai vartojamas visa forma (сахарный диабет – „cukrinis diabetas“), tačiau kasdieniame gyvenime daug dažnesnė sutrumpinta forma. Terminai gali būti „trumpinami“ ir sąvokiniu lygmeniu, pasitelkiant metaforinį perkėlimą. Pavyzdžiui, шейка матки („gimdos kaklelis“) susideda iš kelių dalių, įskaitant наружное отверстие шейки матки („išorinę gimdos kaklelio angą“). Vis dėlto ginekologinių apžiūrų kontekste pacientai paprastai neskiria įvairių dalių ir linkę kalbėti tik apie cervix. Ar žodynininkas, rengiantis gydytojų ir pacientų bendravimo žodyną, turėtų būti pernelyg skrupulingas šiuo atžvilgiu? Mokslinėse klasifikacijose vartojami terminai gali skirtis nuo terminų ir bendrinės kalbos žodžių, vartojamų gydytojų ir pacientų bendravime. Pavyzdžiui, waist ir middle (kūno dalys) – žodžių, itin svarbių kalbant apie nutukimą, – nerasime Terminologia Anatomica. Tai pabrėžia, kaip svarbu terminus rinkti iš įvairių šaltinių, o ne remtis vieninteliu, nors ir autoritetingu, šaltiniu. 46 Igor Kudashev Olga Semenova Finnish–Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Kultūros ir kalbos skiriasi tuo, kokia pirmenybė teikiama tarptautiniams ir nacionaliniams medicinos terminų dėmenims. Pavyzdžiui, Suomijoje tiek gydytojai, tiek pacientai daug dažniau vartoja nacionalinių dėmenų pagrindu sudarytus terminus nei lotynų ir graikų kalbų vedinius. Vis dėlto esama išimčių. Pavyzdžiui, toks tarptautinis terminas kaip diabetes vartojamas daug dažniau nei iš suomiškų dėmenų sudarytas terminas – sokeritauti („cukraus liga“). Rusų kalboje, priešingai, lotynų ir graikų kalbomis pagrįsti terminai populiaresni už rusiškus sinonimus net tarp pacientų. Rengiant žodyną būtina atsižvelgti į šias kultūrai būdingas vartojimo nuostatas. Apibendrindami turime pripažinti, kad ne visada lengva nuspręsti, kuriuos terminus – griežtai mokslinius, profesinius ar šnekamuosius – pirmiausia reikėtų įtraukti į gydytojo ir paciento komunikacijai skirtą žodyną ir kokia tvarka juos pateikti. Šiuo atžvilgiu nėra universalios „nykščio taisyklės“, todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. 7.5. Sinonimų ir santrumpų tvarkymas Medicinos kalbai būdinga sinonimų ir santrumpų gausa (pvz., Georgievskij 1981; Kuryshko 2001; Abramova 2003). Jei pagrindinis terminas turi daug sinonimų, daug sinonimų turės ir jo vediniai. Pavyzdžiui, лекарство („vaistas“) rusų kalboje turi kelis sinonimus: средство, препарат, медикамент ir kt. Todėl beveik visi šie žodžiai gali būti vartojami bet kokios rūšies vaistui pavadinti, pvz., priešuždegiminiai vaistai yra противовоспалительные лекарства / средства / препараты / медикаменты. Sinonimų gausa kelia nemažai iššūkių, susijusių su jų atranka ir išdėstymu tam tikra tvarka žodyno straipsnyje. Spręsdami šiuos klausimus, taikėme tokius kriterijus: • suprantamumas (pacientai ir vertėjai žodžiu turėtų suprasti kuo daugiau terminų) • dažnumas (dažnai vartojami terminai paprastai yra suprantamesni ir lengviau įsimenami) • paprastumas ir trumpumas (paprastus ir trumpus terminus lengviau įsiminti) • įvairovė (kad žodynas atliktų informacinę funkciją, jame taip pat turėtų būti terminų, nepriskiriamų prie aktyvaus vertėjo žodžiu žodyno) • šaltinio autoritetingumas (pirmenybė teikiama autoritetinguose šaltiniuose pateiktiems terminams). Terminologija | 2020 | 27 47 Tačiau šie kriterijai gali prieštarauti vieni kitiems. Pavyzdžiui, sutrumpintos formos yra trumpesnės ir iš principo turėtų būti lengviau įsimenamos. Kai kuriais atvejais tai pasiteisina. Pavyzdžiui, santrumpa УЗИ (medicininis ultragarsinis tyrimas) rusų kalboje vartojama kur kas dažniau nei pilnoji forma ультразвуковое исследование. Be to, šią santrumpą žino visi. Todėl visai pagrįsta santrumpą pateikti prieš pilnąją formą. Tačiau kai kurios santrumpos pacientams mažiau žinomos. Pavyzdžiui, santrumpa НПВС (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, NSAIDs) yra gana reta, nors patys NSAIDs tikriausiai visiems gerai žinomi. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų pateikti pilnąją formą. Kitas pavyzdys parodo autoritetingumo ir dažnumo prieštarą. Remiantis autoritetingu medicinos žinynu (Denisov, Ševtšenko 2010), waist circumference rusiškai yra окружность талии. Šis terminas pats savaime dažnas: „Google“ pateikia apie 577 000 šio žodžių junginio rezultatų. Tačiau, „Google“ duomenimis, du kiti sinonimai dar dažnesni: объём талии pateikia daugiau kaip 7 000 000 rezultatų, o обхват талии – daugiau kaip 11 000 000. Šiuo konkrečiu atveju sinonimų tvarka nėra labai svarbi, nes visi jie dažnai vartojami. Vis dėlto šis pavyzdys dar kartą pabrėžia, kad būtina atlikti kryžminę patikrą net ir tada, kai terminai bei atitikmenys paimti iš autoritetingų šaltinių. Kaip matome, bendrųjų gairių principų prioritetai kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi. Kad patikrintų savo sprendimus, žodynų rengėjai turėtų konsultuotis su dalykinės srities ekspertais ir tikslinių grupių atstovais. 8. T E C H N I N I S Į G Y V E N D I N I M A S Žodynas bus publikuojamas ir kaip internete prieinama duomenų bazė, ir kaip spausdinamas pdf formato žodynas. Elektroninė versija leidžia veiksmingai atlikti paiešką ir naudotis kai kuriomis naudingomis dinaminėmis funkcijomis. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į numatytą naudojimo paskirtį, galima įjungti arba išjungti kai kuriuos duomenis (pvz., nuorodas, administracinius duomenis ir srities žymas). O spausdintą versiją galima naudoti net ir tada, kai elektroniniais įrenginiais naudotis neleidžiama arba interneto ryšys prastas. Žodynas rengtas naudojant specialiai pritaikytą vidinę žodynų rengimo sistemą MyTerMS (žr. Kudashev, Kudasheva 2006). MyTerMS yra sąsaja, veikianti žiniatinklyje ir naudojanti pagrindinę leksikografinę duomenų bazę. MyTerMS naudota keliuose žodynų projektuose; ji taip pat yra terminologijos valdymo sistema terminologijos projektams Tamperės universitete ir Helsinkio universitete Suomijoje. 48 Igor Kudashev Olga Semenova Finnish-Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation 10 pav. Pagrindinis MyTerMS žodynų rengimo sistemos langas MyTerMS atlieka visas pagrindines operacijas, kurių galima tikėtis iš žodynų valdymo programinės įrangos, pavyzdžiui, įrašų įtraukimą, redagavimą, paiešką, naršymą, spausdinimą ir šalinimą. Ji taip pat automatizuoja daugelį operacijų. Pavyzdžiui, įtraukiant kelis tai pačiai sričiai priklausančius įrašus, galima iš anksto užpildyti srities lauką, užuot kaskart jį pasirinkus rankiniu būdu. MyTerMS taip pat padeda užtikrinti duomenų vientisumą, pavyzdžiui, neleidžia kurti pasikartojančių įrašų ir automatiškai tvarko nuorodas. Be to, prieš išsaugant duomenis atliekama atitikties patikra, padedanti užtikrinti įvesties teisingumą. Įrašai suskaidyti į duomenų laukus, o straipsniai kuriami „skrydžio metu“, naudojant skriptus ir pakopinius stilių aprašus. Įrašų išdėstymas kuo labiau atitinka galutinį variantą, išskyrus tai, kad yra administracinių duomenų, kurie nuo galutinių duomenų vizualiai atskirti spalva. Administracinius duomenis ir nuorodas galima įjungti arba išjungti pažymint atitinkamus žymimuosius langelius. Viena iš MyTerMS stiprybių – išplėstinė paieška. Naudodami pakaitos simbolius ir reguliariąsias išraiškas bei derindami kelias paieškos sąlygas, naudotojai gali atlikti net labai sudėtingas paieškas. Taip galima išgauti duomenis pagal beveik bet kokį kriterijų ar jų derinį. 10 paveiksle parodytas pagrindinis programos langas. Žalias rėmelis – valdymo skydelis su įvairiais valdymo mygtukais ir parinktimis. Du kairėje esantys sąrašai yra terminų sąrašas ir paieškos rezultatų sąrašas. Didžiausiame rėmelyje pateikiamas įrašas. Raidžių rangers Terminologija | 2020 | 27 49 viršutiniame kairiajame kampe galima apriboti terminų sąrašo ilgį, kad jis būtų atnaujinamas greičiau. Tame pačiame kampe taip pat yra „greitosios paieškos“ sritis, palengvinanti naršymą terminų sąraše ir paieškos rezultatų sąraše. Naudotojui tereikia įvesti pirmąsias ieškomo termino raides. Teminiame žodyne ypač svarbu tiksliai nurodyti srities žymas. MyTerMS tai daroma naudojant sričių parinkiklį, kurį galima atverti įrašo pridėjimo / redagavimo formoje ir pagrindiniame lange. Srities žymos pridedamos naudojant akutės ir žymimuosius langelius. Toliau pateiktame pavyzdyje (žr. Figure 11) terminas priskiriamas I daliai (Osa 1), teminei grupei „Anatomija ir fiziologija“ (Anatomia ja fysiologia), aukštesniajam lygiui (Vaikeusaste B), taip pat II daliai (Osa 2), klasei „Tuberkuliozė“ (tuberkuloosi) ir poklasiui „Anatomija ir fiziologija“ (c. Anatomia ja fysiologia). 11 pav. Sričių parinkiklis Kaip matyti, terminas gali būti pažymėtas kaip priklausantis bendrajai terminijai ir (arba) susijęs su viena ar keliomis ligomis. Atlikdami paiešką naudotojai gali apriboti jos sritį bet kokiu sričių ir (arba) posričių deriniu, atverdami tą patį parinkiklį (žr. Figure 12). Tuo pačiu įrankiu galima nustatyti vieną sritį arba jų derinį kaip „pageidaujamą“. Taip sutaupoma laiko ir išvengiama klaidų, kai terminologas prideda kelis tai pačiai sričiai priklausančius terminus. Įrašai pridedami ir redaguojami naudojant HTML formą (žr. Figure 13). Forma leidžia prie kiekvieno įrašo pridėti iki septynių sinonimų 50 Igor Kudashev Olga Semenova Finnish–Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation 12 pav. Sritys, pasirinktos paieškai naudojant sričių parinkiklį kalba. Papildomi sinonimų skyriai atveriami pagal poreikį. Programa leidžia naudoti įterptinį formatavimą (pvz., paryškintą šriftą, kursyvą, viršutinius ir apatinius indeksus). Tačiau siekiant užtikrinti tikslią ir greitą paiešką, taip pat išsaugomos atitinkamų laukų paprastojo teksto kopijos. Dauguma su gramatika ir vartosena susijusių žymų yra iš anksto apibrėžtos, tačiau naudotojai gali pateikti ir papildomų laisvos formos pastabų apie šias kategorijas. 13 pav. HTML forma įrašams pridėti ir redaguoti Terminologija | 2020 | 27 51 MyTerMS taip pat automatiškai sudaro rusų–suomių rodyklę (žr. 14 pav.). 14 pav. Automatiškai sudaryta rusų–suomių rodyklė 9. I Š V A D O S Teminio žodyno sveikatos priežiūros vertėjams sudarymas pasirodė esąs labai įdomus, tačiau sudėtingas uždavinys. Kai kurie informacijos poreikiai ir su duomenų paieška susiję poreikiai skiriasi net tarp pagrindinių žodyno tikslinių grupių ir priklausomai nuo žodyno naudojimo situacijos. Pedagoginės ir informacinės funkcijų derinys taip pat kelia tam tikrą įtampą. Įtraukus papildomas tikslines grupes (pavyzdžiui, pacientus, gydytojus, turinčius imigrantų kilmę, ir kt.), padėtis būtų dar labiau apsunkinta. Šiame projekte leksikografinius prieštaravimus taip pat apsunkino išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, įtemptas grafikas ir ribotas biudžetas. Jei turėsime galimybę tęsti darbą, žodynas bus toliau plėtojamas keliomis kryptimis. Nors terminų, kuriuos reikėtų išmokti mintinai (apie 2 000), skaičius artėja prie optimalaus lygio, su konkrečiomis ligomis susijusi žodyno dalis neabejotinai yra kukli. Kitas mūsų tikslas – aprėpti apie 100 dažniausiai pasitaikančių ligų, o tai atitinka maždaug 10 000–12 000 terminų. Ligos bus atrinktos remiantis oficialia sveikatos priežiūros statistika. Pagal Pareto principą (dar vadinamą 80 / 20 taisykle), tikimės pasiekti pakankamą aprėpties lygį, kai žodynas apims 80% dažniausių apsilankymo pas gydytoją priežasčių. Galima problema yra ta, kad statistikoje pateikiamos kategorijos dažnai būna „per didelės“ ir apima daug skirtingų, nediferencijuotų ligų. 52 Igor Kudashev Olga Semenova Finnish–Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Problema gali būti ta, kad statistikoje pateikiamos kategorijos dažnai būna „per didelės“ ir apima daug skirtingų, nediferencijuotų ligų. Tampere universitete organizuojamo sveikatos priežiūros vertimo kurso metu pastebėjome, kad studentų medicinos terminų, kurių dauguma yra daiktavardžiai, žinios nepakankamos. Kad taisyklingai vartotų terminus kontekste, studentai taip pat turi gerai mokėti veiksmažodžius ir žodžių junginius. Planuojame papildyti žodyną vartosenos pavyzdžiais. Elektroninėje versijoje juos būtų galima įjungti ir išjungti, atsižvelgiant į numatomą žodyno naudojimo paskirtį. Nors rusų–suomių rodyklė leidžia naudotis žodynu priešinga kryptimi, jo negalima laikyti visaverčiu rusų–suomių žodynu. Kadangi žodynas paremtas suomių sąvokų sistema ir suomiškais šaltiniais, jame, pavyzdžiui, nėra ligų pavadinimų, plačiai vartojamų posovietinėse šalyse, bet nepripažįstamų tarptautinėse ligų klasifikacijose (pvz., остеохондроз [„osteochondrozė“]; дисбактериоз [„disbakteriozė“], диатез [„diatezė“]; вегетососудистая дистония [„vegetacinė-kraujagyslinė distonija“] ir kt.). Vis dėlto šie terminai nesunkiai gali pasitaikyti verčiant medicinos srityje. Todėl žodyną reikėtų papildyti bent kai kuriais kultūrai būdingais rusų kalbos terminais, tikriausiai priede. Idealiu atveju reikėtų sudaryti ir atskirą rusų–suomių žodyną. Kitas priedas galėtų būti skirtas klaidinančiai panašiems žodžiams, kurių pasitaiko net tokiose skirtingose kalbose kaip suomių ir rusų. Be tarptautinių terminų, kurie skirtingose kalbose gali reikšti skirtingus dalykus (žr. pirmiau pateiktą pavyzdį fyseoterapia / физиотерапия), dar vienas klaidinančiai panašių žodžių šaltinis yra santrumpos. Pavyzdžiui, suomių santrumpos IBS, kilusios iš anglų kalbos („dirgliosios žarnos sindromas“), nereikėtų painioti su rusų ИБС, reiškiančia ишемическая болезнь сердца („išeminė širdies liga“). Vertėtų atskirame skyriuje įspėti vertėjus apie tokius atvejus. Mūsų žodynas jau dabar yra tam tikru mastu dinamiškas ir pritaikomas. Tačiau pritaikymo galimybes galima dar labiau išplėsti. Galutinis mūsų tikslas – daugiafunkcis medicinos žodynas, skirtas kelioms tikslinėms grupėms, kurio turinį būtų galima pritaikyti pagal tikslinę grupę ir numatomą naudojimo paskirtį. Vis dėlto tam reikia išsamiau ištirti naudotojų požiūrį ir įdėti daug leksikografinio bei programinės įrangos inžinerijos darbo. Terminologija | 2020 | 27 53 REFERENCES Abramova Galina Alekseeva 2003: Абрамова Галина Алексеевна. Медицинская лексика: основные свойства и тенденции развития (на материале русского языка): дис. д-ра филол. наук, Москва, Краснодар: КубГУ. Agadžanàn Sona Aramovna 2018: Агаджанян Сона Арамовна. Вербальная коммуникация „врач – пациент“ в функционально-стилистическом аспекте (на материале английского языка): дис. канд. филол. наук, Москва: МГУ. Alekseev Pavel Michailovič 2001: Алексеев Павел Михайлович. Частотные словари: учеб. пособие, Санкт-Петербург: С.-Петерб. ун-т. Alekseeva Larisa Michailovna, Mišlanova Svetlana Leonidovna 2002: Алексеева Лариса Михайловна, Мишланова Светлана Леонидовна. Медицинский дискурс: теоретические основы и принципы анализа, Пермь: Пермский университет. Angelelli Claudia V. 2008. The Role of the Interpreter in the Healthcare Setting: A plea for a dialogue between research and practice. – Crossing Borders in Community Interpreting: Definitions and Dilemmas. Valero-Garcés & Martin (eds.), Amsterdam, Philadelphia: Benjamins, 147–163. Arocha Izabel 2012: Medical Interpretation. – Encyclopedia of Immigrant Health. Loue, S. & Sajatovic, M. (eds.), New York: Springer, 1062–1066. Bergenholtz Henning, Tarp Sven 1995: Manual of Specialised Lexicography: The Preparation of Specialised Dictionaries, Amsterdam, Philadelphia: Benjamins. Berkov Valerij Pavlovič 2004: Берков Валерий Павлович. Двуязычная лексикография, учебник, 2-е изд., перераб. и доп., Москва: Астрель [и др.]. Crezee Ineke Hendrika Martine 2013: Introduction to Healthcare for Interpreters and Translators, Amsterdam, Philadelphia: Benjamins. Denisov Igor Nikolajevič, Ševtšenko Ju. L., Kulakova V. I.,Haitova R. M. (eds.) 2002: Клинические рекомендации для практикующих врачей, основанные на доказательной медицине, под ред. И. Н. Денисова, Ю. Л. Шевченко, В. И. Кулакова, Р. М. Хаитова, Москва: ГЭОТАР-МЕД. Denisov Igor Nikolajevič, Ševtšenko Úrij Leonidovič (eds.) 2010: Справочник-путеводитель практикующего врача. 2000 болезней от А до Я, под ред. И. Н. Денисова, Ю. Л. Шевченко, 2-е изд., Москва: ГЭОТАР-Медиа. De Pedro Ricaquel 2009. Introduction, De Pedro Ricoy R., Perez A., Wilson Chr. W. L. – Interpreting and Translating in Public Service Settings. Policy, Practice, Pedagogy, Manchester, Kinderhook: St. Jerome Publishing, 1–7. Fagrðānc s.d.: Фаградянц Игорь В. Электронный финско-русский и русско-финский медицинский словарь Polyglossum, Москва: ЭТС. Flores Glen, Abreu Milagros, Barone Cara Pizzo, Bachur Richard, Lin Hua 2012: Errors of Medical Interpretation and their Potential Clinical Consequences: A Comparison of Professional versus Ad Hoc versus no Interpreters. – Annals of Emergency Medicine 60(5), 545–553. Fuertes-Olivera P. A. (ed.) 2010: Specialised lexicography for learners, Berlin, New York: de Gruyter. Fuertes-Olivera P. A., Arribas-Baño A. 2008: Pedagogical Specialised Lexicography: The Representation of Meaning in English and Spanish Business Dictionaries, Amsterdam, Philadelphia: Benjamins. Gagarina Jelena Jurjevna 2015: Гагарина Елена Юрьевна. „Фрейм“on-line-консультация в медицинских Интернет-форумах – Вестник МГОУ4, 39–43. Georgievskij Anatolij Sergejevič 1981: Георгиевский Анатолий Сергеевич. Опыт составления терминологического словаря военной медицины: актуальные вопросы упорядочения медицинской терминологии, под ред. И. П. Лидова, Москва: Медицина, 80–84. Gotti Maurizio 2018: LSP as Specialised Genres. Humbley J., Budin G., Laurén Chr. (eds.). – Language for Special Purposes: An International Handbook, Berlin: De Gruyter, 3–25. Grinev-Grinevič Sergej Viktorovič 2009: Гринёв-Гриневич Сергей Викторович. Введение в терминографию: Как просто и легко составить словарь, учебное пособие, изд. 3-е, доп., Москва: ЛИБРОКОМ. Hale Sandra Beatriz 2007: Community Interpreting, Basingstoke: Palgrave Macmillan. Hyttinen Riitta, Kosinskaja Svetlana, Latvala Raija, Lauronen Leena 2013: Kuinka voitte? Как ваше здоровье? Suomi–веняjä–suomi-sanasto terveysalalle. Финско-русско-финский словарь по здравоохранению, Joensuu: Joensuun Pohjois-Karjalan ammattikorkeakoulu. 5 4 Igor Kudashev | Olga Semenova Finnish-Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation Jousimaa Jukkape kka, Alenius Heidi, Atula Sari et al. (eds.) 2017: Lääkärin käsikirja 12, uudistettu painos, Helsinki: Duodecim. Käypä hoito -suositukset potilaalle 2020: Available at: https://www.kaypahoito.fi/potilaalle. Kolesnikov Lev Lvovič (ed.) 2003: Terminologia Anatomica. Международная анатомическая терминология (с офиц. списком рус. эквивалентов), под ред. Л. Л. Колесникова, РАНК Рос. анат. номенклатур. комис. Минздрава РФ, Москва: Медицина. Koskinen Kaisa, Vuori Jaana, Leminen Anni-Kaisa 2018: Johdanto. Koskinen K., Vuori J., Leminen A.-K. (eds). – Asioimistulkkaus. Monikielisen yhteiskunnan arkea, Tampere: Vastapaino, 7–28. Kromann Hans-Peder, Riiber Theis, Rosbach Poul 1991: Principles of Bilingual Lexicography. Hausmann F. J. et al. (eds). – Wörterbücher: ein internationales Handbuch zur Lexikographie: an international encyclopedia of lexicography: encyclopédie internationale de lexicographie, teilbd 3, Berlin: de Gruyter, 2711–2728. Kudashev Igor, Kudasheva Irina: 2006. Software Demo: The Terminographic Processor MyTerMS, Schryver G.-M. de (ed.) DWS 2006: Proceedings of the Fourth International Workshop on Dictionary Writing Systems, Turin / Italy, 5 September 2006 (Pre-EURALEX 2006), Pretoria: (SF)² Press, 35–40. Kudashev Igor 2007: Кудашев И. С. Проектирование переводческих словарей специальной лексики, Хельсинки: Yliopistopaino. Kudashev Igor 2012: International Medical Classifications from the Terminological Point of View (case: International Classification of Diseases and Terminologia Anatomica). – Languages in Motion. VAKKI symposium XXXII, N. Nissilä, N. Siponkoski (eds.), Vaasa, 10–11 February 2012, Vaasa: University of Vaasa, 118–129. Kudashev Igor 2013: Quality Assurance in Terminology Management: Recommendations from the TermFactory project, Helsinki: Unigrafia. Kudashev Igor 2016: A Different Kind of Text: Students’ Glossaries in Moodle. – Text and Textuality. VAKKI symposium XXXVI, P. Hirvonen D. Rellstab, N. Siponkoski (eds.), Vaasa, 11–12 February 2016, Vaasa: VAKKI, 402–412. Kuryshko Grigorij Feodosjevič 2001: Куры́шко Григорий Феодосьевич. Явление синонимии в профессиональной лексике (на материале немецкой и русской медицинской терминологии), Москва: Народный учитель. Lehtonen Jari, Lehtovirta Jukka, Mäkelä-Bengs Päivi 2013: THL-toimenpideluokitus, Helsinki: Terveyden ja hyvinvoinnin laitos. Madžajeva Sanja Ibragimovna 2012: Маджаева Санья Ибрагимовна. Фреймовый подход к систематизации терминологических знаний – Учёные записки: электронный научный журнал Курского государственного университета 2(22), 130–137. Maley Jason H. 2018: Hemoptysis or Hematemesis? – The Importance of Professional Medical Interpretation: A Teachable Moment. – JAMA Internal Medicine 178(6), 841–842. Mäntynen Anna 2013: Asioimistulkkaus maahanmuuttajien terveyspalveluyksikössä Tampereella, K. Koskinen (ed.). – Tulkkaus Tampere, Tampere: Tampere University Press, 106–125. Metzger Melanie, Nicodemus Brenda (eds.) 2014: Investigations in Healthcare Interpreting, Washington, DC: Gallaudet University Press. Morkovkin Valerij Venjaminovič 1990: Морковкин Валерий Веньяминович. Основы теории учебной лексикографии: дис. в форме научн. доклада... д-ра филол. наук, Москва: Институт русского языка им. А. С. Пушкина. Mustajoki Marianne, Alila Anja, Matilainen Elina et al. (eds.) 2019: Sairaanhoitajan käsikirja, 9.-10. painos, Helsinki: Duodecim. Nkwenti-Azeh Blaise 2001: User-Specific Terminological Data Retrieval. – Handbook of Terminology Management 2: Application-Oriented Terminology Management, S. E. Wright, G. Budin (eds.), Amsterdam, Philadelphia: Benjamins, 600–612. Ollila Seija (ed.) 2017: Tulkkaus terveydenhuollossa: Lähtökohtana asiakkaan ymmärrys, Vaasa: University of Vaasa. Prob irskaja-Turunen Svetlana 2005: Korpusvetoinen juridinen kääntäminen, Lisensiaatintutkielma, Tampere: Tampereen yliopisto, kieli- ja käännöstieteiden laitos. Available at: https://trepo.tuni.fi/bitstream/handle/10024/76406/lisuri00033.pdf?sequence=1&isAllowed=y. Pöchhacker Franz, Shlesinger Miriam (eds.) 2007: Healthcare Interpreting. Discourse and Interaction, Amsterdam, Philadelphia: Benjamins. Terminologija | 2020 | 27 55 Root Cynthia E., Crezee Ineke Hendrika Martine 2015: Healthcare Interpreting. H. Mikkelson & R. Jourdenais (eds.). – The Routledge Handbook of Interpreting, London, New York: Routledge, 236–253. Semenova Olga 2020: Принципы лексикографического описания медицинской лексики для целей социального перевода (на материале финского и русского языков), MA thesis, Tampere: Tampere University. Souza Izabel E. T. de V., Fragkou Effrossyni (eds.) 2020: Handbook of Research on Medical Interpreting, Hershey, PA: IGI Global. Terveyskirjasto 2020: Available at: https://www.terveyskirjasto.fi/terveyskirjasto/tk.koti. Valero-Garcés Carmen 2008: Hospital Interpreting Practice in the Classroom and the Workplace. Valero-Garcés C., Martin A. (eds.). – Crossing Borders in Community Interpreting: Definitions and Dilemmas, Amsterdam, Philadelphia: Benjamins, 165–185. Valero-Garcés Carmen, Martin Anne (eds.) 2008: Crossing Borders in Community Interpreting: Definitions and Dilemmas, Amsterdam, Philadelphia: Benjamins. Varantola Krista 1998: Translators and their Use of Dictionaries. Atkins B. T. S. (ed.). – Using Dictionaries: Studies of Dictionary Use by Language Learners and Translators, Tübingen: Niemeyer, 179–192. Vehmas-Lehto Irina 2010: Termit kääntäjän näkökulmasta. – Language and emotions. VAKKI jubilee symposium XXX, N. Nissilä, N. Siponkoski (eds.), Vaasa, 12–13 February 2010, Vaasa: Vaasan yliopisto, 142–152. Veisbergs Andrejs 2006: Dictionaries and Interpreters. Corino E., Marello C., Onesti C. (eds.). – Proceedings of the XII EURALEX International Congress, 2006, 6–9 September, Turin: Turin University, 1219–1224. ACKNOWLEDGEMENTS We wish to express our gratitude to the Finnish Cultura Foundation (https://culturas.fi) for funding the project “Developing Healthcare Interpreting Training”. We also gratefully acknowledge the contribution of the Director of the Pirk ส? TEMINIS SUOMIŲ–RUSŲ KALBŲ ŽODYNAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SRITIES VERTĖJAMS ŽODŽIU: SUDARYMO PRINCIPAI IR IŠŠŪKIAI S a n t r a u k a Augantis tarptautiškumas lemia vis didėjantį bendruomeninio vertimo (angl. community interpreting) poreikį. Taisyklingų terminų vartojimas yra pagrindinis kokybiško vertimo faktorius. Šiuo atžvilgiu sveikatos priežiūra yra viena iš kritinių sričių, kadangi nesusipratimai, ypač kylantys dėl netinkamo terminų vartojimo, gali baigtis netinkamu gydymu. Medicinos žodynas yra didžiulis, tad sveikatos priežiūros srities vertėjams žodžiu ir vertimo žodžiu studentams reikalingas žodynėlis, kuriame a) būtų dažniausiai vartojami terminai; b) terminai būtų išdėstyti pagal temas; c) kuris būtų patikimas ir leistų greitai surasti tinkamiausius atitikmenis vertimo kalboje. Šiame straipsnyje aprašomas Teminio suomių–rusų kalbų žodyno sveikatos priežiūros srities vertėjams žodžiu sudarymo procesas. Žodyną sudaro dvi dalys. Tam tikrus pagrindinius terminus vertėjai žodžiu turi mokėti atmintinai, taigi pirmoje dalyje pateikiama apie 2000 dažniausiai vartojamų terminų, sugrupuotų pagal temas, kurios buvo pasirinktos remiantis freimų analize (angl. frame analysis). Kiekvienoje temoje žodynas yra toliau suskirstytas į bendruosius ir specialiuosius terminus. Antroji dalis yra suda- 56 Igor Kudashev | Olga Semenova Finnish–Russian Thematic Dictionary for Healthcare Interpreters: The Principles and Challenges of Compilation ryta pagal konkrečias ligas. Ji padeda vertėjams žodžiu ir studentams pasirengti su konkrečia liga susijusiai užduočiai. Be to, kadangi vertėjai žodžiu gali pamiršti konkretų terminą vertimo metu ir norėtų jį pasižiūrėti, antroje dalyje pateikiami su konkrečiomis ligomis susiję atitikmenys, patogiai sugrupuoti į mažesnius skyrius, kad juos būtų galima greitai surasti. Kadangi vertėjams žodžiu skirti žodyno straipsniai turi būti labai glausti, juose pateikiama tik minimali semantinė ir lingvistinė informacija. Vis dėlto vertėjams žodžiu, verčiantiems sveikatos priežiūros srityje, paprastai trūksta medicininio išsilavinimo, tad jiems reikia šiek tiek informacijos apie medicinos terminų tarimą ir gramatinius požymius. Kompaktiškas skirtingų reikšmių išaiškinimas yra labai svarbus pasirenkant teisingą atitikmenį. Žodyno sudarymas buvo be galo įdomi, tačiau ir sudėtinga užduotis. Šiame straipsnyje aprašomi kai kurie iššūkiai, susiję su konkrečioms kultūroms būdingomis sąvokomis, tarpdalykine terminologija, mokslinių ir neformalių terminų opozicija, sinonimų ir sutrumpinimų gausa. Ateityje planuojama žodyną plėsti keliomis kryptimis. Mūsų galutinis tikslas yra daugiafunkcis, įvairioms tikslinėms grupėms skirtas žodynas, kurio turinys galėtų būti pritaikytas pagal tikslinę grupę ir naudojimo tikslą. Vis dėlto tam reikia išsamesnės naudotojų perspektyvų studijos ir daug leksikografinės ir programinės inžinerijos. Gauta 2020-06-30 Igor Kudashev Tampere University Kanslerinrinne 1 FI-33014 Tampere, Finland [email protected] Olga Semenova Tampere University Kanslerinrinne 1 FI-33014 Tampere, Finland [email protected] Terminologija | 2020 | 27 57