scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Daiktavardėjimas ir daiktavardiškumas architektūros ir statybos terminijoje

Lina Rutkienė

Abstract

Straipsnyje remiantis iš architektūros ir statybos terminų žodynų ir kitos mokslo literatūros surinktais terminais nagrinėjami terminų daiktavardėjimo ir daiktavardiškumo klausimai.  Įvertinama, į kurias temines grupes įeinantys būdvardžiai ir dalyviai dažniausiai linkę daiktavardėti, aptariami  surinktų terminų daiktavardiškumo laipsniai. Remiantis empirine medžiaga, nustatyta, kad architektūros ir statybos terminijoje daiktavardėja ar daiktavardiškai vartojami būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, įvardžiuotiniai būdvardžiai ir įvardžiuotiniai dalyviai ir sudurtiniai būdvardžiai. Pagal darybos tipą, susiformavusį kaip daiktavardėjimo pasekmė, padaryti terminai paprastai yra pirmojo, o atsiradę, vykstant šalutinio dėmens daiktavardėjimui, – antrojo daiktavardiškumo laipsnio. Daiktavardėjimo ir daiktavardiškumo reiškinys yra glaudžiai susijęs su terminų ekonomijos ir tikslumo principais. Ekonomijos principas lemia šalutinio termino dėmens daiktavardėjimą ar būdvardžio arba dalyvio daiktavardinimą, o tikslumo principas – desubstantyvizaciją.

Full text

Lina Rutkienė34 Daiktavardėjimas e daiktavardiškumas architektūros ir statybos terminijoje doi.org/10.35321/term30-2 Daiktavardėjimas e daiktavardiškumas architektūros ir statybos terminijoje Substantivization and Nounness in Architectural and Construction Terminology LINA RUTKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://0000-0001-6661-3115 ANOTACIA Artigosnyje, com base a partir de arquitetura e construção termos de diccionários, dessas áreas científica e docomória literatura coletadas termos, são examinadas daiktavardėjimo e daiktavardiškumo questões. Nustačius, que arquitetónicas e construtivas terminijoje daiktavardėja ou daiktavardiškai utilizados atribvrsias com preesaga -inis, -inė, įvardžiuotiniai būdvardžiai, įvardžiuotiniai dalyviai e sudurtiniai būdvardžiai, abordados destas palavras, einančių terminais, daiktavardiškumo laipsniai. Assessiona-se, em quais temines grupos de terminos entreinantes atributos e participantes tendem daiktavardėti geralmente. ESMINIAI VOODŽIAI: daiktavardėjimas, daiktavardiškumo grau, ladoutinis termo dėmuo, terminas. ABSTRACT The article examines issues of substantivisation and nominalisation based on dictionaries of architecture and construction terminology, as well as scientific and educational literature in these fields. It identifies the degrees to which adjectives with the suffixes -inis, -inė, pronominal adjectives, participles, and compound adjectives in architecture and construction terminology undergo substantivisation. It evaluates the thematic groups that tend to undergo the most substantivisation in terms of adjectives and participles included within these terms. KEYWORDS: substantivisation, degree of nounness, secondary term element, term. 35Terminologia | 2023 | 30 ĮVADINS NOTABOS Daiktavardėjimas, arba substantyvizacija, lietuvių kalbotyroje dažniausiai nagrinėjamas kaip objektą pasirinkus bendrosios kalbos žodžius. Išsamiai esta temá é tyrę Adelė Valeckienė (1957), Pranas Kniūkšta (1976), Aldona Paulauskienė (1983, 1994), Aurimas Markevičius (2012), plačiai tema изnagrinėta i Lietuvių kalbos gramatikoje (LKG 1965). Gilindamiesi a outros temas, substantivizações em geral questões de fala estão abordadas e Sau- (2019) e liaus Ambrazas (1995), Vincentas Drotvinas (1963), Ramunė Vaskelaitė kt. No entanto este fenômeno não menos atual e terminologia (nors terminologinių pesquisas tema faladoya, é preciso admitir, falta). Sudaiktavardėjusių palavras, einančių terminais, turbūt pode encontrar em todas as áreas da ciência, porém não todos eles fixam-se diccionários. Neste artigo, com base a partir de arquitetura e construção terminos diccionários, dessas áreas científica e docomória literatura coletadas terminos, pretende discutir daiktavardėjimo e daiktavardiškumo questões dessas áreas terminijoje. A fim de alcançar sailikir tais tarefas: 1) com base kalbininkų insjvalgos, abordar daiktavardėjimo reiškinį; 2) estabelecer arquiteturas e construção terminos, pelos quais vai daiktavardėti linkę ou sudaiktavardėję palavras, grupos temáticos; 3) discutir esses termos de daiktavardiškumo graus. O principal método aplicado no artigo descritomasse analítico. Aplicando este método, coletam-se, sistematizam e analisam-se dados empíricos, resumem-se os resultados. Coletir termos de início morfologicamente subdivididos em tris grupes, então subdivididos em temines grupes e tratados como membros destes grupių. Investimento material principalmente coletada a partir XX a. final XXI a. fontes: arquiteturais e construções terminos dicynos (prindines fontes) e a partir mokomųjų livros, monografijas, vadovėlių, artigos rinkinių, paskaitų konspektų. Assim mesmo artigo remiamasi e algumas fontes do período anterior (XX a. primeira parte) necessárias terminos raidai revelados. Do total de 21 fonte recolher 165 nesikartojantes sudaiktavardėję, daiktavardėjantys e daiktavardiškieji termininai. Architektūros e construção termos são tratados juntos, pois estas áreas são relacionadas, muitos daqueles mesmos terminos é característico tanto arquitetūros, quanto construção terminie. Por exemplo, Valdemaro Michalausko zodyno Mediniai e múrinos edifícios, konstrukcijos bei elementai pratarmėje escreve que o livro skiriama architektūros ir civilinės ir industrijske statybos specialybių studentams (MMPK 1988: 3), taigi numa publicação apresentam tanto arquitetūros, quanto construição termininai. Lina Rutkienė36 Daiktavardymas e daiktavardiškumas Atkreiptina atenção, architektūros ir statybos terminijoje que todas as idéias do artigo baseadas só coletada material outra srita e outra matéria investigação, em si óbvio, pode revelar outros resultados. Tirti daiktavardėjimo e daiktavardiškumo questões é nelegva tarefa, porque esses processos são graduniški, ilgai trunkantys, estabelecer concretos palavra de daiktavardėjimo começo, dvižodžio e daiktavardžiu virstančio nedaiktavardinio termo dėmens ratio, sudaiktavardėjimo grau às vezes muito keblu. No entanto, no entanto que e de pequeno volume e do ponto de vista das áreas científicas não amploampe da cobertura de dados de diferente período, considina, pode fornecer de importantes informações tema tratado. 1. TEORINS Entrezovalgos DAIKTAVDIŠKJIMO DAIKTAVARDIŠKUMO QUASIMU Daiktavardamento é um dos transposição, ou hipostazês1, tipos. Kalbotyros Lituãos terminos da dicione daiktavardėjimas, ou substantivização, define-se como [K]itų kalbos partes palavras de (lietuvių kalboje especialmente būdvardžių e skaitvardžių, também participantes) vertimas daiktavardžiais (Gaivenis, Keinys 1990: 41). A. Paulauskienė este fenómeno, atribuído à neformantina palavras de darybai2, defineia per significância critérios: <...> isso característica de palavras reiškiančių vertimas daiktą reiškiančiais žodžiais (Paulauskienė 1983: 42). Pode-se escutar opiniões que substantivizações não deveriam confundir com paradigmação, exemplo., tais palavras como muitosiabutis (daugiabučiam (būdv.) muitosiabučiui (daiktv.)), laukinis (laukiniam (būdv.) laukiniui (daiktv.)) são não substantivizações, mas exemplos de paradigmação. No entanto, neste artigo segue-se Vinco Urbucio opiniões ele argumenta que formalus exvusios būdvardinės kaitybos paradigmos pertvarkym[as] į daiktavardinę tėra tolesnis daiktavardėjimas (Urbutis 2009: 349). Assim, daiktavardamento principalmente relacionado com mudanças de significação categórica daiktavardėjant toma blėsti sinalio ou outra (preconde dependendo da parte da linguagem) significado e ele adquire daiktavardício significação categórica. Kalbininkų lietuvių daiktavardėjimo, ou substantivizações, definiçãotyse mais acentuado processo de virtimo, passamento. Já o próprio daiktavar1 Hipostazė [V]ienos parte da língua virtimas de palavra ou forma outra parte da língua palavra: novoji (įvardžiuotinis būdvardis, virtęs daiktavardžiu), truputį (suprieveiksmėjęs daiktavardžio vienaskaitos galininkas), dėka (daiktavardis, virtęs polinksniu) e etc. (Gaivenis, Keinys 1990: 79). 2 Lituânia língua morfologijoje kalbininkė daiktavardėjimą tempo funcional das palavras doybos reiškiniu (Paulauskienė 1994: 4346). 37Terminologija | 2023 | 30 dėjimo, como e substantivizações, termo suponuoja processiškumo, contínstinumo por tempo semas. No entanto, sem dúvida, o discutido fenômeno pode ser relacionado não só com o virtimo processo, mas também com daryba. Stefanas Höfleris, que estudou atributos daiktavardamento, afirma que a substantivização em clássikinárias línguas indoeuropeias pode encontrar-se de duas maneiras diferentes: 1) o atributo virsta daiktavardžiu devido às palavras dafação, quando aplicadas operações morfológicas ou morfonológicas, isto é a chamada substantivização direta (angl. ‘direct substantivization); 2) próprio nomeis daiktavardžiu virsta gradualmente. conceito, mais tarde daiktavardis passaidizado. É substantivização, que ocorre por causa elipsés (Höfler 2020: 181186). Vena de última espécie de razões de substantivização deveria considerar a Iš pradžių egzistuoja būdvardžio ir daiktavardžio sintagma, žyminti sudėtinę linguagem, também e terminos, princípio da economia. Por outro lado, este princípio como e contraria ao princípio da precisão dos termos, segundo o qual o termo composto ciência concepção expressa mais precisamente, taí e mais claramente. A substantivização direta terminologicamente seria possível tecer com novos termos de doiba de acordo com tipos de doiba, susiformavusius devido a substantivização aplicando elipsê, e com novos termos de criação de acordo com exemplos, cuja maioria também é substantivização aplicando elipsê resultado. Tendo em conta a coletada material, o segundo caso (i. y. criação segundo exemplos) abrangeria a utilização de caractervardzes e daiktavardišką dos participantes quando as necessidades de nominação da área da ciência satisfizerem como univórdis o termo de imediato parenkamas em caractervardis ou participvis, não se pode falar do termo da daryb, pois o acto de daryb aqui não ocorre, joks daryb formant não participava neste processo. Portanto, diz-se que isso é a criação de um novo termo segundo já existindo exemplos. Quando os termos são feitos de acordo com os tipos de faças se formaram, é mais preciso falar não sobre daiktavardėjimą (kaip procesą), e sobre būdvardžių e participantes daiktavardiškumą tal termo usava Pranas Kniūkšta monografijoje Priesagos - būdvardžiai (Kniūkšta 1976). P. Kniūkštos usado termo neste caso atual e ele será se emprestando para este estudo. Mokslininkas distingue vários daiktavardiškumo graus. Com preesaga -inis de imediato como daiktavardžius padarytus palavras kalbininkas atribui primeirojo3 daiktavardiškumo grau de palavras burriui. Outro (neste artigo de acordo eiliškumą chamaremos segundoio) daiktavardiškumo grau quando préseagos -inis vediniai paraleliai pode ser consumados e daiktavardiškai, e 3 P. Kniūkšta neapibrėžia, neįvardija skaičiumi, qual este grau, escrevendo o primeiro omenyje turima seka. Lina Rutkienė38 Daiktavardėjimas e daiktavardiškumas būdvardiškai. Mais architektūros ir statybos terminijoje um grau (nesta publicação consideraremos terceiro) [D]aiktavardiškai pavartojami tais preceitos -inis vediniai, que aíep habituais como būdvardžiai (t. y. okaziniai sudaiktavardėję būdvardžiai)4. Mas, segundo P. Kniūkštos, [G]ali ser e ativersamente: palavras, adquiralėję como daiktavardžiai, pavartojami būdvardiškai (Kniūkšta 1976: 117118) (quvirtasis daiktavardiškumo grau). Ao efectuar este estudo P. Kniūkštos se divideção é necessária e porque que cabe e a outros daiktavardėjimo casos, i. i. įvardžiuotinių būdvardžių bei dalyvių ir sudurtinių būdvardžių daiktavardėjimui e daiktavardiškumui. Assim, embora P. Kniūkšta divida apenas preesagų -inis, -inė vedinių daiktavardiškumo graus, neste artigo o teório do cientista será pomėginta adaptado a todos encontrados daiktavardėjimo e daiktavardiškumo arquitetūros e construição terminijoje casos. Embora na comum falvação daiktavardėti tendessem várias partes da língua, empirica material indica que geralmente arquiteturais e construtivos terminijoje daiktavardėja ou daiktavardiškai usado própriovardis, rečiau dalyvis. Vykstant daiktavardėjimui, muda-se, concretėja atribuvardžio ou participio significado ela inclui e daiktavardžio significado. Assim, tal termo marca toda a realização e ela característico atributo, portanto, tem grande um carregamento semantínio. Sem dúvida, devido a raiktavardamento mudam-se gramatícios sinais, muitas vezes e foneticas peculiaridades. 2. DAIKTAVARDIŠKI E DAIKTAVARDJANTYS BŪDVARDŽIAI DALYVIAI ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS TERMINIJOJA TERMINIJA Em linguagem Comum, como rašo A. Paulauskienė, daiktavard pode transliterar įvardžiuotines e formas participativas, preesagų -inis, -inė (málkinė), -ienė (bulvinė), -ėtis (varšktis) vediniai, sudurtiniai e priešdėliniai palavras (juodadabis, beprtis, begavis), de todos eles, pois a estrutura gramatica é adequada do daiktavardžiobis (Paulauskienė 1983: 43). Dados dentrevistados mostraram que na terminologia arquitetônica e de construção casos de daiktavardėjimo e daiktavardiškumo são muito os menos: daiktavardėja ou daiktavardiškai utilizados 1) atributos com prefegações -inis, -inė, 2) įvardžiuotiniai būdvardžiai e įvardžiuotiniai dalyviai e 3) sudurtiniai būdvardžiai. Quantoibiniai dados apresentados 1 figura 4 A. Paulauskienė tais casos discute falando-se sobre daiktavardišką būdvardžio vartoseną (Paulauskienė 1994: 39). 39Terminologia | 2023 | 30 2.1. Terminai su būdvardinėmis priesagomis -inis, -inė Estas precessagas contendo termos de questões problemáticas deveria discutir-se mais amplamente. A questão principal: se do todo desses čius terminais, galima sieti su daiktavardėjimu? Kalbotyroje yra įvairių preesagões vedinius, einannuomonių e por causa daiktavardišką significado possuídos desta preesaga vedinių prieskyros parte da linguagem categoria. P. gramatikoje daiktavardžio kategorijai priskiriamus žodžius su priesagomis -inis, -inė, tokius kaip milinė, nosinė, skardinė, stoginė, vamzdinė ir pan., laiko Kniūkšta Dabartinės lietuvių kalbos daiktavardiškai vartojamais būdvardžiais (Kniūkšta 1976). Stasys Keinys quase na mesma época publicu num artigo tais termos, como durpinė, muitinė, siurblinė e kt., discute como daiktavardžius (Keinys 1975: 71). Atorinas da língua lituanas, falando sobre preceiga -inė vedinius, escreve-se que [Ž]ymi parte desta preceiga (igual como e ainda prosseguindo preceiga -inis) daiktavardžių começo, matyt, tėra buvę paprasti -inis, -inė būdvardžiai, que só mais tarde sudaiktavardėjo (DLKG 2005: 115). S. Ambrazas -ina, -inė, -inis chamam būdvardinėmis preesagomis (Ambrazas 1995: 191). A. Markevičius chama a atenção para o fato de que [D]ėl aiškių atribuição de critérios e daiktavardžio ausência em vários dicionários é nãoža confusão (Markevičius 2012: 144). Voltant a arquiteturas e construção terminos, deveria enfatizar que a maioria deles é fazer como daiktavardžiai de acordo susiformavusį palavras da darybos tipo. Com baseando P. Kniūkštos daiktavardiškumo graus teoria, esses termos seriam primeirojo daiktavardiškumo grau. A maioria de tais termos atributos provavelmente nunca choveram, deles, como atributos, não fixada em dicionários (p.g.: areštinė ALKAAŽ 2009, kareivinės ALKAAŽ 2009, liftinė STŽ 2002). Portanto, neste caso novamente convém falar não sobre daiktavardamento, e sobre daiktavardiškumą. Tokie termininai, avaliando sinchroniamente, sietini com morfologine palavras daryba. Como afirma V. Urbutis, [D]aiktavardėjimas 1 figura. Daiktavavardėjimo e daiktavardiškumo arquitetūras e construção terminijoje casos de terminų, išreikštų terminų, išreikštų terminų, turinčių būdvardines priesagas -inis, -inė 26 % daiktavardiškais įvardžiuotiniais būdvardžiais ir dalyviais 61 % 13 % daiktavardiškais sudurtiniais būdvardžiais Lina Rutkienė40 Daiktavardėjimas e daiktavardiškumas pode acabarem com o architektūros ir statybos terminijoje que ex-presagio de būdvardžio sinchronialmente já é percebido como daiktavardžio faybos presag (Urbutis 2009: 350). No entanto, avaliando diachroniamente, inspecionam-se conexões com daiktavardėjimu, visíveis causas de ocorrência do tipo daybos. Assim, muitas vezes preessagas -inis, -inė turintys termininai não consideram daiktavardėjimo exemplos, só entristecem as sucessões e, baseado P. Kniūkšta, pode falar sobre seus daiktavardiškumo grau. Por outro lado, alguns umavoodžiai termininos com prefeituras -inis, -inė pode ser e daiktavardėjimo resultado. No entanto, investigando sinchroniamente, não vendo concorrência de termo univórdio e двусловного, determinar precisamente, quais fazer de acordo do tipo de fazybos, e quais são o resultado da transição, é complexa. Vienažodžių terminų com prefegações -inis, -inė architektūros ir statybos terminijoje está nemažai: rastas 101 terminos, atribuíveis a dois principais grupos temáticos: lugares e denominações de peças construcidas statinio. Como mostram dados empíricos, geralmente preesagų -inis, -inė vediniais intituladas lugares. Este grupo pode ainda subdividir-se em smulkesnius pogrupius: 1. Principalmente isso denominações edifícios, prepalos, estabelecimentos, nos quais fica, faz-se, produzida isso, que dito palavra básica. Isto é visto não só da significância destinada à faiba, mas também das terminas definições: durpinė pašiūrė, onde kraunamos durpės STŽT 1978: 49; kareivinės patalpos kariškiams nuo romėnų laikų STŽT 2009: 23; merginė mergų kambarys ALKAAŽ 2009: 32; padarginė vieta, patal podpažargam laikyti MMPK 1988: 44; paukinė paukščių TV, paukštid 2009: 26; MMPK 1988: 75; sargybenė 1988 sargo bokdelė bokdelė, aromas pri piles, dvaroga ar ar palau de cidade ŽAŽ 2009: 23; pastarinskė pastatė patatė patė, part of the church, part of the vats pri varutė: 1978: 43; pastelė de pastel: 75; MMPK 2009: 43; 2. Priesagų -inis, -inė vediniais nomeada lugar, que é destinada para isso, significado da destinação atspalvį, no entanto aqui significação da destinação ryškesnė, além disso, primeira grupo fundiniai palavras são concretieji daiktavardžiai, e estas kas pasakyta pamatiniu žodžiu. Nors pirmosios grupės žodžiai irgi turi abstraktieji daiktavardžiai. No entanto em muitos casos a definiçãose o significado da função não atualizou-se, ex: pavėsinė nedidelis leve vasarinis pastatėlis sode, parke, paprastai be durų ir langų MMPK 1988: 79, nedidelis alkano pavidalo statinys, característico XVIXIX a. sodų ir parkų 41Terminologija | 2023 | 30 arquitectūrai; [A] parte de um complexo arquitetônico, geralmente unaaaltíssimo edifício isolado ALKAAŽ 2009: 124. Aos outros subgrupos pertencem poucos termos. Būdnamine preceitos -inis, -inė contendo termos também pode ser chamado statinys, que está naquele lugar que foi dito baseia palavra: žeminė žemėje iškastas statinys ALKAAŽ 2009: 55, ou que feito de maneira, indicado baseia palavra: krėstinė iš molio krėsta trobelė ALKAAŽ 2009: 5. Grande parte preesagų -inis, -inė vedinių, einančių vienažodžiais architektūros ir statybos terminim, žyminčiais vietas, baseado P. Kniūkštos daiktavardiškumo graus, seria do primeiro grau de listados quatro. No entanto, nos dicionários de V. Michalausko fixada par do segundo daiktavardiškumo grau de termos, i. i. preesagų -inis, -inė vediniai são utilizados tanto no caráctervardiškąja significado como atributos do termo de duas palavras, quanto no daiktavardiškąja significado como termo univórdio, ej., mėsinė mėsinė kamara MMPK 1988. Por esta concorrência nos mencionados diccionários muito que freqüensnė preesagų, ustojamų nomes de lugares fazer, concorrência, plg.: arklinė arklidė STŽT 1978, avinė avidė STŽT 1978, kiaulinė kiaulidė, kiaulinis STŽT 1978, ledainė ledinė MMPK 1988, paukštinė paukštė, paukštininkas MMPK 1988. Falando sobre nomes de lugares, que de imediato foram feitos como daiktavardžiai, deveria chamar a atenção a S. Ambrazo diachroninius nomes de lugares da língua lituânica pesquisas: cientista afirmou que podia fazer em línguas lituanias nomes de locais com preesaga -inė promover slavų kalbų vediniai su -ьna. S. Ambrazo alega, [Š]io tipo vedinių randame já nos velhos escritos (Ambrazas 1995: 191). Tende-se a dizer, tais segundo modelo de darybos das línguas slavas constituídos palavras seria possível considerar darybiniais vertiniais neste caso já enfrenta-se com daiktavardėjimu ou daiktavardiškumu em outra língua, isso não a nossa linguagem reiškinys. No entanto, tais darybiniai valores podiam ajudar a surgir e do tipo da língua lituânica darybos. Este tipo de darybos na terminologia da arquitetura e construção tornou-se bastante produtivos tanto XX a., quanto XXI a. abertas áreas de ciência literatura encontra uma quantidade de nomes de lugar umažodžių terminų su atribverdinas preposagoms -inis, -inė. No dicionário de termos de construção (STŽ 2002) deles detectou 21, e Anglųlietuvių kalbų aiškinamajame architektūros dicionário (ALKAAŽ 2009) 16. Menciona-se que antigamente, segundo P. Kniūkštos, tal tipo de darybos não teve sido produtivos, porque então, segundo o lingüístico, nebūtų galėję propalisi palavras com hibridine présaga présaga -inyčia <...>. Além disso, e lietuviški lugares Lina Rutkienė42 Daiktavardėjimas e daiktavardiškumas nomes foram architektūros ir statybos terminijoje popularesni com os prefeitos -idė, -udė (Kniūkšta 1976: 117). Talvez possa-se pensar, que a este tipo de darybos em língua lituãs estabelecer-se ajudou precisamente terminija. Como visto de exemplos, todos os menêtieji nomes de lugares são moteriškosios giminės. Veikiausiai isso é do lateral dois-verdade termo dėmens ryšio com ex-principio termo dėmeniu, tal como palalpa, kamara e etc., formalus indiciklis. No entanto, outras temáticas grupos construcinių statinio dalių denominações são feitos tanto moteriškosios, quanto vyriškosios giminės. Às vezes o mesmo conceito introduzidajama de giminha diferente aproprinamnnina preesagą contendoçaiktavardžiais: garinis garinė anga garams sairiti into kamino / STŽT 1978. No entanto, existem condracamienias de termos, cujos masculinoji giminė denota um da mesma concepção do grupo temático, femineriškoji outro, ex: skersinė spyrys, skersinis traversa STŽ 2002. O, por exemplo, dūminis (aukštinis), dūminė (rūkykla; prasta kambarys; moradoris casa sem chimino MMPK 1988: 47) nomeia diferentes teminių grupių membros. Aptariamąja temática grupo é essencialmente constituída dois pogrupia: de vários edifício angų, skirtų edifício interno a ar melhorinti, denominações e sijų, rąstų bei lentų, atliekančių tam tikrą konstrukcinę funkcję, denominações. ao primeiro subgrupo pertenceriam, por exemplo, os seguintes termos: elevado, fumimis, kiaurinis dūminės pirkios langelis lubose dūmams išeiti STŽT 1978: 27, 84; miglinė skylė garams išeiti MMPK 1988: 33; orinė orlaidė MMPK 1988. Exemplos de termos do segundo pogrupio seriam balkinis sienmedis, sobre o qual dedos balkiai STŽT 1978: 29; gairinė rąstas togo šelmenyje STŽT 1978: 52; ilginis išilginė pavaminė ALKAAŽ sija 2009: 26; įlaidinė, spraustė STŽ 2002; išilginis sąrama, rąstas, sija, kartis, izilgai STŽT 1978: 66; pagninegis nesnes sien MMPK 1988: 46; fundamental pentaut, pairmegis rąst, pamamas MMPK Kalbantant sobre o significado do dar, vira na grupinha 1988: 58; pavartinė „pavartėje uždedama lenta“ MMPK 1988: 78. damaginė or, como referindo à palavra, referindo-se a um objeto para o qual ele é destinado (langvardinė, il) ou damaginė (tem) damas or Como visto, duas primeiras significações coincidem com os significados de denominações de lugar da daryba. No entanto, diferentemente do primeira temática grupos, XXI a. arquitetura e construção ciência literatura não encontra nem um único novo termo com prefegações -inis, -inė, pelo qual seriam intituladas angos do edifício. 49Terminologia | 2023 | 30 SP Bases de Construção, aut. A. Iljičiovas, A. Kokinas, J. Rebortovičius, vert. R. Kuosaitė, Vilnius: Vaizdas, 1965. STŽ Statybos terminų žodynas, aut. A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lietuvos mokslas, 2002. STŽT Glossário de termos de Construção. Trobesiai, aut. V. Michalauskas, Vilnius: VISI, 1978. SŽD Statyba II. Trabalhos da Terra, aut. J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1939. ŠVOK Aquecimento, ventilação, ar aconditionamento: teoria e prática, aut. J. Čiuprinskienė, K. Čiuprinskas, V. Motuzienė, Vilnius: Super namai, 2019. LITERATŪRA Ambrazas Saulius 1995: Lietuvių kalbos kuopinių ir vardažodinių vietų pavadinimų darybos raida. – Lietuvių kalbotyros klausimai: gramatika ir leksikologija 33, 180–200. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 4-as patais. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Drotvinas Vincentas 1963: Lietuvių literatūrinės kalbos sudurtinių būdvardžių struktūriniai-semantiniai tipai (remiantis XVI—XVIII a. raštų medžiaga). – Kalbotyra 6, 75–97. Gaivenis Kazimieras 2014 [1966]: Sudėtiniai terminai su žodžiu mašina. – Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 505–506. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Vilnius: Šviesa. Höfler Stefan 2020: Substantivization of adjectives. – Indo-European linquistics 8, 181–204. Keinys Stasys 2005 [1975]: Priesaginė lietuviškų terminų daryba. – Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 21–77. Kniūkšta Pranas 1976: Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas. Kudzys Antanas 2002: Kad susikalbėtume. – Mokslo Lietuva 19(265). Prieiga internete: http://mokslasplius. lt/mokslo-lietuva/2002-2004/200219/20021902.htm [žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.]. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. Markevičius Aurimas 2012: Kalbos dalių paribio problemos. – Acta Linguistica Lithuanica 67, 140–155. Paulauskienė Aldona 1983: Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija: paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Umbrasas Alvydas 2010: Lietuvių teisės terminija 1918–1940 metais: pagrindinių kodeksų terminai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valeckienė Adelė 1957: Dabartinės lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių vartojimas. – Literatūra ir kalba 2, 161–328. Vaskelaitė Ramunė 2019: Įvardžiuotiniai dalyviai su priklausomais žodžiais: kodifikuotoji norma ir jos neaiškumai, – Bendrinė kalba 92. Prieiga internete: https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LTLDB-0001:J.04~2019~1583831591243/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. SUBSTANTIVISATION AND NOUNNESS IN ARCHITECTURAL AND CONSTRUCTION TERMINOLOGY Summary Substantivisation is an old yet ongoing linguistic phenomenon that encompasses both general language words and terminology. This article explores substantivisation and nounness issues based on architectural and construction terminology, drawing from dictionaries of architectural and construction terms and other scientific and educational literature. O research material was mainly collected from sources dating from the late twentieth century to the twenty-first century, resulting in 165 terms compiled from a total of 21 sources. While various parts of speech tend to undergo substantivisation in everyday language, empirical evidence shows that in architectural and Lina Rutkienė50 Daiktavardėjimas e daiktavardiškumas construction terminology, architektūros ir statybos terminijoje adjectives are most frequently nominalized or used in a noun-like way, while participles are less common. Substantivization is both an ongoing an action performed from an process in terms of time, related to morphological and syntactic term formation, and external source, linked to morphological term formation according to formation types and term creation by examples. During substantivizaits characteristic feature, which tion, the meaning of the adjective or participle becomes more specific and concrete, encompassing the meaning of a noun. Thus, such a term denotes the entire reality and means it has a significant semantic load. Grammatical features often change due to substantivization, including phonetic characteristics. It was found that there are three cases of substantivization in architecture and construction terminology, namely, adjectives with the suffixes -inis, -inė, definite adjectives and adjectival participles, and compound adjectives. Most derivatives with adjectival suffixes -inis, -inė in architecture and construction terms refer to places (buildings and other structures related to human activity) or structural components of a building. Nominalized definite adjectives and participles are also typically used as place names, albeit less commonly used for materials and structural components. Compound adjectives undergoing substantivization encompass the names of places, machinery, tools, and materials. According to the formation type that has developed due to substantivization, terms are usually in the first degree of nounness (in terms of the nounness degrees sequence by P. Kniūkšta), and as the process of secondary element nominalization progresses, they reach the second degree of nounness. When an adjective or participle takes on the meaning of a two-word term, expressed by a noun, the primary element may be omitted, and the secondary element becomes the name of the entire entity. However, as science develops and more complex compound terms emerge, where the attribute of the primary element is the same adjective or participle, parts of speech used in a noun-like way may lead to ambiguities. In such cases, de-substantivization is expected. This phenomenon has been observed in the group of compound adjectives that have undergone substantivization in architecture and construction terminology. Recuitado 2023-10-06 Lina Rutkienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E-mail [email protected]