Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet

doi.org/10.35321/term30-1 Terminologinis variantiškumas specializuotame diskurse: Viduržemio jūros regiono dietos atvejis Terminologinis variantiškumas specializuotame diskurse: Viduržemio jūros regiono dietos atvejis FÁTIMA NORONHA University of Algarve, Centro de Investigação em Comunicação e Artes (CIAC) ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-3583-5991 A N O T A C I J A Šiame darbe parodome, kaip skirtingų specialistų grupių vartojamas terminologinis variantiškumas veikia terminologines duomenų bazes. Viduržemio jūros regiono dietą pasirinkome atvejo analizei – tai kompleksinė sritis, kurioje tradicinė veikla turi savitų jai būdingų žinių ir terminijos, tačiau į pagrindinius terminologinius išteklius jos retai įtraukiama. Nors variantiškumas, kylantis skirtingose bendruomenėse, yra neišvengiamas, jį reikia tinkamai valdyti ir paaiškinti. Siūlome specialistų sampratos ir specializuoto diskurso perspektyvą, leidžiančią veiksmingiau organizuoti specializuotus korpus ir geriau suprasti diastratinio variantiškumo ištakas. Taip pat pristatome teorinę, ekolingvistika grindžiamą sistemą, skirtą toms sritims, kuriose tradicinės bendruomenės atlieka specialistų vaidmenį. Siekiame padėti komunikacijos tarpininkams priimti geresnius sprendimus ir rinktis pagrįstai, atsižvelgiant į tikslinę auditoriją. RAKTAŽODŽIAI: terminologinis variantiškumas, diastratinis variantiškumas, ekolingvistika, Viduržemio jūros regiono dieta, specializuotas diskursas. A N O T A C I J A Šiame darbe atskleidžiame, kaip terminijos duomenų bazes veikia terminologinis variantiškumas, susidarantis dėl specialistų grupių skirtumų. Atvejo analizei pasirenkame Viduržemio jūros regiono dietą – sudėtinę sritį, kurios tradicinei veiklai būdingos nusistovėjusios savitos žinios, sava terminija, bet ji retai įtraukiama į pagrindinius terminologijos išteklius. Nors variantiškumas neišvengiamas, skirtingose bendruomenėse susidarantį variantiškumą reikėtų tinkamai įvertinti ir paaiškinti. Mes siūlome specialisto ir specializuoto diskurso požiūriu grindžiamą koncepciją, kuri leistų tinkamiau sudaryti specializuotus tekstynus ir geriau suvokti diastratinio variantiškumo kilmę. Sritims, kuriose specialistų vaidmenį 8 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet atlieka tradicinės bendruomenės, siūlome taikyti ekolingvistika grindžiamą teorinę sistemą. Siekiame padėti komunikacijos tarpininkams priimti geresnius ir, priklausomai nuo keliamo tikslo, informatyvesnius sprendimus. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: terminologinis variantiškumas, diastratinis variantiškumas, ekolingvistika, Viduržemio jūros regiono dieta, specializuotas diskursas. Į V A D A S Terminologinis variantiškumas yra viena iš šiuo metu terminologijos tyrimuose nagrinėjamų temų; keli autoriai diskutuoja, kaip ekstralingvistiniai ir intralingvistiniai veiksniai veikia šiuos reiškinius, taigi ir tam tikros srities terminologiją. Kadangi terminų variantiškumas pasireiškia diskurse, kai terminai įvardijami žodžiais, perteikiami ir vartojami, rezultatas dažnai būna išreiškiamas skirtingais pavadinimais, atspindinčiais skirtingus diskursinius žmonių poreikius, komunikacinius tikslus, kognityvines struktūras ir žinias apie konkrečią temą (Freixa 2005, 2006, 2013; Fernández-Silva et al. 2014; Freixa, Fernández-Silva 2017). Todėl terminologinis darbas neapsiriboja žinių reprezentavimu, nes atlieka svarbią komunikacinę funkciją ir tenkina specialistų, dalyvaujančių komunikacinės mediacijos veikloje, sričių ekspertų, pedagogų, kalbos politikos formuotojų ir visuomenės poreikius. Tai įgyvendinama kuriant terminologinius išteklius ir suteikiant prieigą prie jų. Šie ištekliai turėtų atitikti tarptautinius standartus, kad būtų laikomasi tikslumo, patikimumo ir efektyvumo principų, kartu šalinant ir kontroliuojant terminų variantiškumą. Vis dėlto variantiškumas pasitaiko, o jo ištakos ir priežastys kartais slypi pačiose terminologinio darbo metodikose ir daro poveikį net didelėms bei populiarioms duomenų bazėms. Netikėtų variantiškumo formų Noronha ir Célio Conceição (Noronha 2018; Noronha, Conceição 2020a) aptiko kai kuriuose svarbiuose terminologiniuose ištekliuose, kuriuos akvakultūros srityje dažnai naudoja vertėjai, dirbantys su anglų ir Europos portugalų kalbomis. Šie produktai (pvz., IATE1, Eurotermbank) priklauso tarptautinėms organizacijoms ar korporacijoms. Jie daugiausia kuriami vidaus reikmėms, teisėkūros ir administravimo kontekstuose, siekiant pagerinti nuoseklumą organizacijos viduje ir (arba) išorėje. Vis dėlto šiuose ištekliuose aptikta netikėtai daug skirtingų terminų variantiškumo atvejų. 1 lentelėje parodyta, kaip 1IATE – interaktyvioji Europos terminologija, https://iate.europa.eu/home [žiūrėta 2023-05-21]. Terminologija | 2023 | 30 9 tas pats IATE įrašas (ID #1129093) įvardijamas skirtingomis kalbinėmis formomis. 1 lentelė. Pavadinimų variantiškumas IATE terminų bazėje (įrašo ID #1129093): skirtingos to paties koncepto pavadinimo formos PORTUGALŲ KALBA ANGLŲ KALBA PRANCŪZŲ KALBA RUMUNŲ KALBA estabelecimentos de aquicultura exploração unidade de aquicultura aquaculture establishment aquaculture farm farm ferme aquacole ferme d’aquaculture, installation d’aquaculture akvakultūros ūkis akvakultūros padalinys, Kai nepateikiama jokios kitos informacijos, naudotojai gali skleisti nekontroliuojamas įvardijimo variacijos formas. Kai kurios formos dėl pasikartojančio vartojimo ilgainiui sustabarėja, t. y. tampa priimtinos tam tikrose diskurso bendruomenėse (Noronha, Conceição 2017; 2020a). Be to, skirtingos specializuotos bendruomenės, pavyzdžiui, administracijos specialistai, tyrėjai ir kiti profesionalai, kai kurių formų nepripažįsta ar nepriima bendru sutarimu. Taigi skirtingos bendruomenės vartoja skirtingus pavadinimus. Dėl to kyla keletas klausimų. Ar kuriant šias duomenų bazes buvo atsižvelgta į visus reikšmingus specialistus? Kas buvo paliktas nuošalyje ir kieno žinios buvo atspindimos planuojant bei kuriant terminologinį išteklių? Kaip spręsti variacijos problemą, kad terminologiniai ištekliai būtų patobulinti ir juose būtų pateikiama geresnė informacija apie variaciją? 2. DIASTRATINĖ VARIACIJA Variaciją gali lemti įvairios priežastys, o jai nagrinėti gali reikėti požiūrio, kuriame atsižvelgiama į specializuoto diskurso įvairovę. Be to, skirtingos diskurso bendruomenės gali apsiriboti ne vien moksliniu ar techniniu diskursu – joms taip pat gali priklausyti skirtingą kultūrinę ir socialinę patirtį turinčios bendruomenės (Picton 2010, 2014; Tercedor-Sánchez 2011; Condamines 2017; Delavigne 2017). Jos gali būti variacijos šaltinis, būtent diastratinės variacijos, atsirandančios skirtingoms srities specialistų bendruomenėms vykdant diskursinę veiklą dėl sociokultūrinių skirtumų. Kaip pažymėjo Picton ir Dury (2017), ši 10 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet diastratinė variacija buvo susiaurinta iki skirtumų tarp specializuoto ir nespecializuoto, arba populiarinamojo, diskurso. Jie taip pat teigia, kad „<...> tam tikroje ekspertinėje srityje <...> esama įvairių situacijų, kai specialistai bendrauja tarpusavyje, o svarbiausia – esama įvairių tipų specialistų, vartojančių savitus terminus“ (Picton, Dury 2017: 61). Paprastai terminologijoje daugiausia dėmesio skiriama akademiniams ir techniniams kontekstams, kurie laikomi natūralia specializuotų žinių ir todėl specializuoto diskurso aplinka. Kadangi didelė terminologijos tyrimų dalis grindžiama korpusine lingvistika, terminologijoje naudojami specializuoti tekstai, kuriuos kuria techninės ir mokslinės veiklos srityse reikšmingomis laikomos diskurso bendruomenės. Šiose veiklos srityse kuriama daugiau tekstų, todėl tampa prieinami dideli medžiagos kiekiai ir terminologijos tyrimai apsiriboja tam tikromis diskurso bendruomenėmis. Į tai būtina atsižvelgti ieškant terminologinės variacijos priežasčių, nes terminai vartojami sudėtingų socialinių, kultūrinių ir komunikacinių praktikų kontekste. Išplėtę požiūrį į šias sąveikas, galėsime geriau suvokti variaciją, būtent diastratinę variaciją. Kaip teigia Conceição (2005): Kultūriškai hegemoninėmis laikomų grupių (specialistų) terminijos negalime tirti supaprastintai, nes terminologinis derinimas daugiausia vyksta įvairiuose socialinių veiksmų procesuose ir skirtinguose lygmenyse bei komunikacinėse struktūrose. Tai taip pat padeda užtikrinti bendrosios kalbos ir specializuotųjų kalbų tęstinumą (Conceição 2005: 137).2 Pritariame šiam požiūriui: terminų tyrimas negali apsiriboti viena kalbėtojų bendruomene, laikoma vienintele srities atstove. Pradinis požiūris turi aprėpti įvairias diskurso perspektyvas ir išplėsti specialistų apibrėžtį. Daugelyje sričių, pavyzdžiui, sporte, nemažai specialistų nėra nei tyrėjai, nei profesionalai: tai neprofesionalūs specialistai, nes jie gali turėti pakankamai srities žinių, kad gebėtų suprasti ir kurti specializuotą diskursą, kaip teigia Bowker ir Pearson (2002): <...> specializuota sritis nebūtinai turi būti labai „techninė“, o ekspertai nebūtinai turi būti „profesionalai“. Pavyzdžiui, jei turite 2 Mūsų vertimas; originalas prancūzų kalba. Terminologija | 2023 | 30 11 pomėgis, pavyzdžiui, skiautinių siuvimas ar važinėjimas kalnų dviračiu, <...> su šiuo pomėgiu siejama tam tikrų specializuotų terminų (Bowker, Pearson 2002: 27). Condamines (2017) provides another example of recreational fishing and the way how the emotive factor affects the use, sharing, and change of terms by practitioners. She notes the lesser attention given to term behaviour in discourses considered as specialised but produced outside technical and scientific communities, particularly when the speaker is emotionally bounded with the domain and the discourse is not neutral, noting the need to register terms often considered jargon: <...> Teigiu, kad specializuotose sporto ar pomėgių srityse tai, kas atrodo kaip žargonas (tai yra terminai ar vartosenos atvejai, nutolę nuo vartojamų „neutraliomis situacijomis“), turi būti aprašyta ir įtraukta į žodyną, o kartais gali būti tiesiogiai paaiškinama subjektyviu kalbėtojo įsitraukimu (Condamines 2017: 14). Addressing the wine-tasting domain, Gautier (2019) also notes that the terminology used by industry professionals and consumers in wine tastings is heavily based on sensorial and (highly) subjective criteria. He refers to the need for a holistic and innovative approach as a way to explore complex domains in which various stakeholders and discursive contexts interact at a professional, institutional and personal level. Todėl norint aprėpti šiuos specializuotus ratus visą jų sudėtingumą, reikia atsitraukti nuo neutralių, tariamai objektyvių ir klaidinamai vientisų diskursų lauko – neabejotinai svarbaus, kai tikslas yra griežtai terminologinis ir norminis, – ir įtraukti mažiau vientisus duomenis, kuriuos siūlome vadinti „įtampos diskursais“, t. y. diskursus, kuriuose vyksta ginčai, diskusijos ir reiškiasi vidinė įtaka atitinkamoje srityje <...> (Gautier 2019: 377).3 Taigi, jei pripažįstame, kad specialistas nebūtinai turi būti aukšto išsilavinimo, galėsime žvelgti plačiau nei į techninį ir akademinį kontekstą – tradicinį terminologijos dėmesio objektą. Tai apima ne tik rekreacinę veiklą, bet ypač tradicine veikla užsiimančias bendruomenes ir jų veiklą. Šiose bendruomenėse žinios ir įgūdžiai dažnai yra empiriniai, įgyti per protėvių praktikas ir neformaliojo mokymosi procesus, pavyzdžiui, meistro ir mokinio santykius. Tačiau visuomenė dažnai šios aplinkybės nevertina. Gindamas kvalifikuotus specialistus 3 Mūsų vertimas; originalas prancūzų kalba. 12 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet kurių įgūdžiai pagrįsti patirtimi, Conceição (2006) pažymėjo, kad jie taip pat turėtų būti laikomi reikšmingais komunikaciniais veikėjais šios srities terminologijoje: <...> tradicinėje veikloje, užuot turėjus formaliuoju švietimu visuomenėje vertinamų žinių, turima iš patirties įgytų žinių, kurios visuomenėje menkai vertinamos. Todėl teigiame, kad „amatininkai“ taip pat turi būti laikomi savo veiklos specialistais, o jų žinios – specializuotomis (Conceição 2006: 497).4 Taigi skirtingos bendruomenės gali turėti savitą diskursą ir terminiją, o jų veikla gali lemti skirtingą srities terminijos dinamiką. Vis dėlto kai kurios bendruomenės nelaikomos turinčiomis specialistų, nes yra už akademinės aplinkos ribų, nepaisant jų sukauptų žinių ir gebėjimo perteikti jas kalba. Ne akademiniame ar techniniame kontekste kuriami diskursai gali būti ignoruojami, kaip ir juose vartojama terminija bei tai, kaip bendruomenėse kinta terminai. Tai paskatino mus iš naujo apmąstyti teorinius ir metodologinius metodus, padedančius geriau spręsti variacijos, ypač diastratinės, klausimus srityse, kuriose didelės duomenų bazės paprastai neaprėpia diskurso bendruomenių. 3. ATVEJO ANALIZĖ: VIDURŽEMIO JŪROS DIETA 3.1. Viduržemio jūros dietos apibrėžimas Savo požiūriui iliustruoti kaip atvejo analizę pasirinkome Viduržemio jūros dietą (MD). Šią sąvoką sukūrė Ancel Keys (Real & Graça 2019; Delgado et al. 2022), siekdamas apibūdinti aplink Viduržemio jūros baseiną gyvenančių žmonių gyvenimo būdą, o ne vien mitybos modelį. Viduržemio jūros dieta5 2013 m. UNESCO6 įtraukė į Žmonijos nematerialaus kultūros paveldo reprezentatyvųjį sąrašą ir apibrėžė ją kaip „įgūdžių, žinių, ritualų, simbolių ir tradicijų, susijusių su pasėliais, derliaus nuėmimu, žvejyba, gyvulininkyste, išsaugojimu, perdirbimu, maisto gaminimu ir ypač dalijimusi maistu bei jo vartojimu, visumą“. Pagarba natūraliai aplinkai ir jos ritmams lemia tvarią ekonomiką, kurioje pabrėžiamas sezoninių produktų vartojimas arba paprastos 4 Mūsų vertimas; originalas portugalų kalba. 5 Dieta – iš graikų diáita, reiškiančio gyvenimo būdą. 6 Viduržemio jūros dieta, UNESCO. Prieiga per: https://ich.unesco.org/en/RL/mediterranean-diet-00884 [žiūrėta 20/05/2023]. Terminologija | 2023 | 30 13 1 pav. MD sistema (Real et al 2020) maisto konservavimo ir perdirbimo būdai. UNESCO apibrėžtis sustiprina tokias vertybes kaip bendravimas prie stalo – esminis socialinis ritualas, padedantis įtvirtinti kultūrinę tapatybę ir vietos bendruomenių tvarumą. Kitos UNESCO apibrėžtyje įvardytos vertybės – svetingumas, tarpkultūrinis dialogas, pagarba kultūrų įvairovei ir kultūrinėms raiškoms bei šventės. MD vertybių rinkiniui taip pat priskiriamas fizinis aktyvumas; tai atspindi laikotarpį, kai jis reiškė rankų darbą ir kitą fizinę veiklą (pvz., darbą žemės ūkyje, amatus). 14 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet Remiantis UNESCO aprašymu, moterys taip pat atlieka svarbų vaidmenį perduodant tradicines žinias ir saugant senovinius metodus. Vietos turgūs veikia kaip tikri forumai – pasirinktos vietos, kuriose keičiamasi žiniomis, jomis dalijamasi ir jos perduodamos, taip pat sudaromi verslo sandoriai. The conceptual complexity of the MD was discussed by Real et al. (2020), who proposed a conceptual framework to improve the communication of the concept and its dissemination to the public, while contributing to the development of public policies aiming for its safeguard. Their model (Fig. 1) was based on four pillars: food, conviviality, sustainable food production, and lifestyle which represent “a cultural model, with impact on areas such as the environment, economy, health, and tourism” (Real et al. 2020: 6). Modelis atskleidžia daugiadalykį ir tarpdisciplininį pagrindą, kuriame galime įžvelgti skirtingus kultūrinius, socialinius ir aplinkos aspektus, taip pat įvairius veikėjų sluoksnius skirtingose veiklos srityse. Todėl žinios glūdi su tradicine veikla susijusiose bendruomenėse ir gali būti svarbios šios srities diskursui bei terminijai. 3.2. Viduržemio jūros regiono dietos terminija: pirmasis požiūris A previous study on the MD’s terminology, conducted by Machinho (2018), showed that this multidisciplinary and interdisciplinary scenario corresponds to the definition of a composite domain (Conceição 2005; Fréjaville 2009). Composite domains are complex structural networks of distinct fields of activity constantly interfering with each other. They are represented by a high diversity of stakeholders, distinct specialists from different social and cultural communities and backgrounds, with distinct communicative contexts, which may result in terminological variation. Machinho also notes the underestimated terminological representation of knowledge from communities linked to traditional activities, as she also considers specialists of these discursive communities as holders of specialised knowledge: <...> Viduržemio jūros regiono dietos terminija, apimanti liaudiškąją terminiją, gali padėti žmonėms susieti mokslinę terminiją su vietos bendruomenėms žinomais ir jų vartojamais terminais, kuriuos jos vartojo visada. Nors šios terminijos nėra vien mokslinių žinių rezultatas, jos kyla iš empirinio pažinimo, kuris plėtojosi laikui bėgant, todėl taip pat laikytinos specializuotosiomis žiniomis (Machinho 2018: 59). Terminologija | 2023 | 30 15 Autorė pateikia keletą pavadinimų variantų pavyzdžių – Europos portugalų kalba (PT-eu) sudarytą terminų, susijusių su alyvuogių aliejumi, vynu ir žolelėmis, sąrašą. Vienas jos pavyzdžių – vietinis aromatinis augalas Foeniculum vulgare Mill (pankolis, EN-uk) ir įvairūs bendriniai jo pavadinimai, vartojami Portugalijos Algarvės pietiniame regione: Mokslinis pavadinimas: Foeniculum vulgare Mill. Šeima: Apiaceae (Umbelliferae) Bendriniai pavadinimai (PT-eu): erva-doce; fôlho; fonho; funcho; funcho-amargo; funcho-bravo; funcho-de-florença; funcho doce; funcho hortense. Machinho naudotuose šaltiniuose7 nebuvo nurodyti du Foeniculum vulgare Mill. porūšiai (Foeniculum vulgare Mill. subsp. vulgare var. dulce Mill. arba Foeniculum vulgare Mill. var. vulgare). Tokią pačią informaciją radome kai kuriose botanikos svetainėse (Universidade de Évora8; Universidade de Trás os Montes e Alto Douro9). Tai patvirtino, kad bendriniai rūšies pavadinimai plačiau vartojami abiem porūšiams įvardyti. Vis dėlto, apsiribojus dulce atmaina, pavadinimas funcho doce (saldusis pankolis) buvo vienintelis oficialiai priimtas pavadinimas Europos vaistų agentūros svetainėje.10 Žinoma, pavadinimo pasirinkimu siekiama sumažinti komunikacinių nesusipratimų tikimybę. Tačiau keliame klausimą, kodėl pasirinktas būtent šis pavadinimas ir ar kitas pavadinimas (funcho doce, erva-doce) turėtų būti (ar neturėtų būti) pateiktas kaip variantas viešojoje terminologijos duomenų bazėje, kartu nurodant tinkamą informaciją apie jo vartojimą. Kita vertus, kaip šie pavadinimai vartojami už didelių organizacijų diskurso ribų? Ar yra kitų panašių atvejų, kai skirtingos diskurso bendruomenės kuria nevienodą terminiją ir (arba) skirtingomis socialinėmis bei kultūrinėmis aplinkybėmis vartoja kitus variantus? 7 Romano A., Gonçalves S. 2015: Plantas silvestres comestíveis do Algarve, Faro: Universidade do Algarve. Available at: https://issuu.com/ualg/docs/plantas-silvestres-comestiveis-do-a [Retrieved on 19/05/2023]. 8Évoros universiteto Biologinės įvairovės muziejus. Prieiga: https://www.museubiodiversidade.uevora.pt/elenco-de-especies/biodiversidade-actual/plantas/angiospermicas/foeniculum-vulgare/ [žiūrėta 21/05/2023]. 9 Trás-os-Monteso ir Alto Douro universiteto botanikos sodas (UTAD). Prieiga: https://jb.utad.pt/especie/Foeniculum_vulgare [žiūrėta 21/05/2023]. 10 Saldžiojo pankolio vaisius. HMPC ataskaitos santrauka, skirta visuomenei. Prieiga: https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-summary/foeniculum-vulgare-miller-subsp-vulgare-var-dulce-miller-thellung-fructus-fennel-fruit-sweet-hmpc_pt.pdf [žiūrėta 20/05/2022]. 16 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet Siekdami išsamiau išnagrinėti skirtumus tarp šios srities terminijos, kurią vartoja Viduržemio jūros dietos specialistai, ir informacijos, pateikiamos didelėse terminų bazėse, parengėme Viduržemio jūros dietos tekstyną, taikydami šiuos kriterijus: a) Originalo kalba: Europos portugalų kalba (PT-eu); b) Dokumento sritis, pavadinimas ir raktažodžiai: Viduržemio jūros dieta; c) Posričiai, pavadinimas ir raktažodžiai: maistas; maisto perdirbimas; socialinė ir kultūrinė praktika / veikla (susijusi su maistu); d) Laikotarpis: < 10 metų. Medžiaga gauta iš viešų dokumentų ir interneto svetainių (16.5%), kuriuos parengė dvi pagrindinės diskurso grupės, atstovaujančios tyrėjų ir kultūros tarpininkų bendruomenėms (pvz., vietos plėtros grupėms ir asociacijoms), veikiančioms Viduržemio jūros dietos srityje: a) Akademinė / techninė bendruomenė – moksliniai tyrimai ir moksliniai dokumentai apie Viduržemio jūros dietą; b) Kultūros tarpininkai – vietos plėtros organizacijų ir NVO medžiaga; šios organizacijos dalyvauja saugant nematerialųjį paveldą ir glaudžiai bendradarbiauja su vietos gyventojais. Tekstynas DM-1 buvo analizuojamas tekstynų analizės programa Sketch Engine. Pagrindinė informacija pateikiama 2 lentelėje. 2 lentelė. Tekstynas DM-1 – pagrindinė informacija; 16.5% medžiagos gauta iš interneto svetainių DARBO KALBA Portugalų (Europos) kalba ŽODŽIŲ FORMOS 237,655 ŽODŽIAI 191,394 SAKINIAI 13,597 DOKUMENTAI (16.5% IŠ INTERNETO SVETAINIŲ) 37 Naudodamiesi „Sketch Engine“ funkcijomis (konkordancija, CQL, žodžių eskizai, raktažodžiai), išskyrėme galimus terminų kandidatus. Tada IATE duomenų bazėje ieškojome informacijos, kad palygintume išskirtus terminų kandidatus su joje turima informacija. Siekėme ne tik įvertinti, ar duomenų bazėje yra tų pačių terminų kandidatų ir galimų jų variantų, bet ir patikrinti turimą informaciją apie jų vartoseną. IATE pasirinkome dėl jos svarbos ir plataus naudojimo tarp vertėjų ir kalbos specialistų. Naudojome du lygiagrečiuosius tekstynus („Linguee“, prieinamą internete; Terminologija | 2023 | 30 17 EUR-Lex 2/201611 – portugalų ir anglų kalbų tekstyną, prieinamą per „Sketch Engine“), kad rastume angliškus atitikmenis, kurių nebuvo terminų bazėje. 3 ir 4 lentelėse pateikiami kai kurie terminijos skirtumai tarp mūsų tekstyno, sudaryto iš medžiagos, kurią parengė tiesiogiai šioje srityje veikiančios bendruomenės, ir IATE – referencinės terminologinės duomenų bazės, priklausančios nuo Europos institucijose atliekamo darbo. 3 lentelėje 1–5 pavyzdžiai atspindi pagrindines UNESCO sistemos sąvokas. 4 lentelės 6–11 pavyzdžiai gauti naudojant terminų išskyrimo funkciją, o vėliau išsamiau nagrinėti pasitelkiant konkordancijų paiešką ir CQL. Sąvokų vertė patvirtinta tekstyne rastais kontekstiniais apibrėžimais. 3 lentelėje matyti kai kurios duomenų bazės spragos. Pirmasis pavyzdys (1) – pagrindinis terminas dieta mediterrànica/mediterrânea (Viduržemio jūros dieta), kurio IATE nėra, tačiau jis patvirtintas lygiagrečiajame „Eur-Lex“ tekstyne. Panašus atvejis – 5 pavyzdys, padrão alimentar mediterrânico (Viduržemio jūros mitybos modelis). Tačiau lygiagrečiuosiuose tekstynuose atitikmens neradome. 3 pavyzdys, sazonalidade (sezoniškumas), reiškia natūralius ciklus, lemiančius maisto gamybą ir kai kurių produktų prieinamumą tam tikrais metų laikais, o tai savo ruožtu veikia vietos gyventojų pragyvenimo sąlygas. Tačiau referencinėje terminų bazėje (IATE) sazonalidade (sezoniškumas) priskiriamas kitai sričiai – <tourism> (turizmui) – ir kitai sąvokai. Taigi tai kitas terminas, reiškiantis sezoninius turistų srautų svyravimus per metus. Ši antroji sazonalidade (3.1) sąvoka taip pat aptinkama mūsų tekstyne, o tai rodo, kad į tekstyną įsiterpia turizmo sritis. Tai atkreipė mūsų dėmesį, nes rodo, kad su Viduržemio jūros dieta dirba skirtingos suinteresuotųjų grupės ir kuria skirtingą terminiją. 4 pavyzdyje convivialidade (bendravimas)12 mūsų tekstyne reiškia socialinius susibūrimus, dažniausiai valgant, su draugais ir (arba) šeima, ypatingomis progomis, susijusiomis su šventėmis ar ritualais. Tačiau IATE pateikta pavadinimo forma taip pat priklauso kitai sričiai – <IT> ir <electronics> (elektronikai) – ir reiškia patogų naudojimąsi įrankiu ar instrumentu. Taip pat skiriasi „Linguee“ ir „Eur-Lex“ tekstyne rasti atitikmenys. 11 „Sketch Engine“. Prieinama adresu: https://www.sketchengine.eu/ [žiūrėta 2023-04-24]. 12 Mūsų vertimas. 18 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet 3 lentelė. Pagrindiniai MD terminai; # – absoliutus dažnis tekstynė; (L) – angliški atitikmenys, rasti tik per „Linguee“; pilkas fonas – kita sąvoka / kita veiklos sritis DM-1 TEKSTYNAS | REFERENCINIAI KALBOS IŠTEKLIAI IATE / LINGUEE (L) | EUR-LEX 2/2016 TEKSTYNAS | PAV. | TERMINO KANDIDATAS (ANTRAŠTINĖ FORMA) | # | IATE ID | PT-EU | EN | EN | 1 | dieta mediterrânica | 396 | -------- | dieta mediterrânica (L) | mediterranean diet (L) | mediterranean diet | dieta mediterrânea | 16 | -------- | 2 | património cultural | 19 | 1084705 | património cultural | cultural heritage | cultural heritage | património cultural imaterial | 3 | 2211294 | património cultural imaterial | intangible cultural heritage | intangible cultural heritage | 3a | sazonalidade | 17 | seasonability/seasonal nature | 3b | sazonalidade | 7 | 869363 | sazonalidade | seasonability | seasonability | 4 | convivialidade | 18 | 135511 | convivialidade | user-friendly/ease of use | user friendliness | 5 | padrão alimentar mediterrânico | 44 | -------- | regime alimentar mediterrânico (L) | Mediterranean food pattern (L) | ------------ | regime alimentar mediterrânico | 1 | -------- | regime alimentar mediterrânico (L) | Mediterranean food pattern (L) | ------------ Daugiau atvejų pateikta 4 lentelėje. 7 pavyzdyje parodyti įvairūs erva aromática (aromatinės / kulinarinės žolelės) variantai. Mūsų tekstyne erva aromática vartojamas dažniausiai, todėl jį galima laikyti specializuotų vartotojų teikiamu prioritetiniu variantu. Tačiau IATE teikia pirmenybę formai ervas condimentares (daugiskaita), kuri DM-1 tekstyne nevartojama, nebent jungiama su žodžiu aromática. Terminologija | 2023 | 30 19 4 lentelė. Viduržemio jūros dietos terminai; # – absoliutus dažnis tekstyne; (L) – „Linguee“ rastas atitikmuo; pilkas fonas – skirtinga sąvoka / skirtinga veiklos sritis DM-1 TEKSTYNAS | ETALONINIAI KALBOS IŠTEKLIAI IATE / LINGUEE (L) | EUR-LEX TEKSTYNAS 2/2016 PAV. | TERMINO KANDIDATAS (LEMMA) | # | IATE ID | PT-EU | EN | EN 6 | sezoninis produktas | 3 | 1571579 | sezoninis produktas | sezoniniai produktai | sezoniniai produktai 6 | (produktas) pagal sezoną | 10 | Eurolex (2010/ C16 E/31) | sezoninis produktas (L) | sezoniniai produktai (L) | sezoniniai produktai 7 | aromatinė žolė | 87 | 327664 | prieskoninės žolelės (pageidautina forma) | kulinarinės / virtuvinės žolelės | aromatinės žolelės / virtuvinės žolelės / džiovintos žolelės 7 | aromatinės žolelės | | | = | | 7 | kvapioji žolelė (=aromatinė žolė) | 1 | | ------------ | ------------ | mišrios žolelės 7 | aromatinė | 1 | | ------------ | ------------ 7 | prieskoninė žolė | 0 | | prieskoninės žolelės | kulinarinės / virtuvinės žolelės | virtuvinės žolelės (#1) 7 | aromatinė ir prieskoninė žolė | 14 | | aromatinės prieskoninės žolelės | | ------------ 8 | pankolis | 33 | 757114 | pankolis | pankolis | pankolis 8 | | | 1572869 | pankolis / saldusis pankolis | karčiasis pankolis | karčiasis pankolis 8 | saldusis pankolis | 0 | 1332746 | saldusis pankolis | saldusis pankolis / romėniškasis pankolis | saldusis pankolis 8 | anyžinė žolė / anyžis | 22 | =1572869 | anyžinė žolė | karčiasis pankolis | anyžius (Pimpinela anisum L.) 9 | kvapnių žolelių puokštė | 6 | -------- | kvapnių žolelių puokštė (L) | aromatinių žolelių puokštė (L) | 9 | =bouquet garni | 3 | | | | 20 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet DM-1 TEKSTYNAS ETALONINIAI KALBOS IŠTEKLIAI IATE / LINGUEE (L) EUR-LEX TEKSTYNAS 2/2016 PAV. TERMINO KANDIDATAS (LEMMA) # IATE ID PT-EU EN EN kvapnių žolelių lėlė 2 -------- -------- -------- -------- 10 skerdynės 4 1352178 skerdynės košerinė skerdyba (ūkyje) skerdimo šventės / skerdimas namuose kiaulės skerdynės 2 Eurolex (2008/C 328/12) kiaulės skerdynės (L) skerdimas namuose (L) skerdimas namuose 8 pavyzdys – anksčiau aptartas Foeniculum vulgare Mill. (funcho/fennel). Tekstyno konkordansas leido atskirti funcho (fennel), Foeniculum vulgare Mill., nuo erva doce (anyžius), Pimpinela anisium L., kaip skirtingus augalus. Tačiau erva doce (= erva-doce) vartojamas vietoj funcho, kai kalbama apie Foeniculum vulgare Mill. (funcho/fennel). IATE sistemoje ieškodami termino bitter fennel, radome vieną įrašą (1572869), kuriame pateikti abu bendriniai pavadinimai (funcho, erva-doce). Daugiau informacijos apie šias formas nepateikiama. Kitas pavyzdys, iliustruojantis tekstyno ir terminų bazės terminijos skirtumus, yra ramo de cheiros (9). Mūsų tekstyno duomenimis, tai atitinka prancūzišką kulinarijos terminą bouquet garni – nedidelę aromatinių žolelių puokštelę, surištą plona virvele arba įdėtą į medžiaginį maišelį (boneca, boneca de cheiros / aromatinė lėlė). Ji naudojama įvairiems patiekalams aromatizuoti ir pagardinti. Šio termino nėra nei IATE, nei EUR-Lex tekstyne; jį pavyko rasti tik „Linguee“ kaip „aromatinių žolelių puokštę“. Galiausiai 10 pavyzdys, matança do porco / matança (kiaulės skerdimas), reiškia tradicinį renginį, kuris buvo labai paplitęs iki XX a. pabaigos. Seniau kaimo bendruomenių žmonės susirinkdavo paskersti kiaulės, kuri visus metus buvo tinkamai šeriama ir prižiūrima. Šis renginys, patiriamas beveik kaip ritualas, turėjo aprūpinti bendruomenę mėsa. Dėl dabartinių sanitarinių reikalavimų ši praktika beveik išnyko, tačiau kaimo vietovėse ji tebelaikoma svarbiu ritualu. Ši įvardijamoji forma aptinkama „Eur-Lex“ tekstyne ir „Linguee“; ji vartojama administraciniame kontekste teisiniais ir reguliavimo tikslais, ir praranda dalį savo Terminologija | 2023 | 30 21 sąvokinės vertės. IATE sistemoje ji nurodo visiškai kitą sąvoką ir todėl kitą terminą (košerinę skerdybą). Viduržemio jūros dietos terminijos atvejis rodo, kaip sunku kai kuriose žinių srityse rasti tinkamų terminologinių išteklių ir kokią reikšmę gali turėti tekstynui naudojami šaltiniai. Nors negalime atmesti vertimo šališkumo vaidmens šiuose neatitikimuose pačiuose instituciniuose ištekliuose (IATE ir „Euro-Lex“ tekstyne) ir tarp jų, kaip pažymi Clay (2022: 157), jis taip pat siūlo tekstynais grindžiamą metodą nestabilumui ir plačiai paplitusiai variacijai spręsti. Vis dėlto šie atvejai iliustruoja problemas, su kuriomis gali susidurti kalbos specialistai, ieškodami atitikmenų tikslinėje kalboje ir remdamiesi pagrindiniais ištekliais, taip pat parodo, kaip skirtingų bendruomenių tekstiniai šaltiniai gali lemti terminijos skirtumus. Suprantame, kad didelės duomenų bazės, tokios kaip IATE, ir specializuoto tekstyno palyginimas turi trūkumų. Tačiau taip pat siekiame parodyti, kaip šių išteklių institucinė prigimtis ir architektūra gali paveikti komunikacijos tarpininkų (pvz., vertėjų, vertimo žodžiu specialistų ir kitų profesionalų) darbo rezultatus, kai jie naudojasi šiomis duomenų bazėmis. IATE yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių (Noronha 2018). Parodėme, kad trūksta kai kurių terminų, vartojamų srityse, kurių neapima didelės terminų bazės, ir kad siūlomi atitikmenys nebūtinai atspindi tikrąją specializuotą tos srities diskurso vartoseną. Todėl komunikacinio tarpininkavimo veikloje, ypač konkrečių sričių vertėjams, reikia įdėti daugiau pastangų ieškant tikslių atitikmenų. Antra, parodėme, kad skirtingų bendruomenių diskursų skirtumai gali paveikti terminiją, nes tekstyne vartojamos įvardijamosios formos skiriasi nuo duomenų bazėje pateiktų formų. DM-1 tekstyne informacija buvo tiesiogiai paimta iš šios srities specialistų parengtų tekstų. Duomenų bazėje šaltinis yra Europos institucijų teisės aktai, vėliau patikrinti pagal išorinius leksinius išteklius. Be to, informacija apie variantų vartoseną yra neišsami arba jos nėra. Vis dėlto ir pats mūsų tekstynas yra variacijos šaltinis, nes jį iš esmės sudaro dviejų skirtingų grupių tekstai: akademiniai tekstai ir kultūros tarpininkų tekstai, parengti vykdant mokslinių tyrimų bei socialinės raidos programas. Šie dalyviai informaciją gauna iš kitų diskursinių bendruomenių, užsiimančių veikla, įtraukta į Viduržemio jūros dietos aprašą. 22 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet Tai reiškia, kad diskursinę medžiagą gauname ne tiesiogiai iš vietos bendruomenių, o per tarpininką – kultūros mediatorių arba tyrėją. Tai taip pat gali paaiškinti korpuse aptinkamą variaciją (produto sazonal vs. produto da época; ramos de cheiros vs. boneca de cheiros). 4. TERMINOLOGINĖS VARIACIJOS PERMĄSTYMAS Pirmiau pateikti pavyzdžiai paskatino mus apsvarstyti du požiūrius į variaciją ir tai, kaip skirtingos diskursinės bendruomenės gali paveikti srities terminiją. Pirmiausia nagrinėjame strategiją, kurios reikėtų laikytis rengiant išgavimo korpusus: juose reikėtų įtraukti skirtingas diskursines bendruomenes ir jų diskursus kaip svarbius srities terminijos dalyvius. Antra, jei norime išplėsti sąvokas specialistas ir specializuotasis diskursas taip, kad jos apimtų ir akademinio ir (arba) techninio konteksto ribas peržengiančias diskursines bendruomenes, mums reikės teorinės sistemos, leidžiančios išplėsti specialisto sąvoką ir aprėpti už šių bendruomenių ribų kuriamus marginalius diskurso tipus. Pirmąjį klausimą nagrinėsime remdamiesi Remígio-Oliveira (2010) pasiūlyta komunikacinių kontekstų metodika, o antrąjį – terminologiją įrėmindami ekolingvistikos požiūriu. 4.1. Komunikaciniai kontekstai Tyrinėdama vulgarizuotą diskursą funkcinio maisto srityje, Remígio-Oliveira (2010) daugiausia dėmesio skyrė komunikacinių kontekstų šioje srityje nustatymui. Juos ji apibrėžia kaip „konkrečią aplinkybę, kurioje kuriamas vulgarizuotas diskursas <...>, atsižvelgiant į tekstų kūrėjus, jų komunikacijos tikslą ir auditoriją, kuriai jie skirti“ (Remígio-Oliveira 2010: 252–253). Ji pažymėjo, kad terminija apibūdina vulgarizuoto diskurso tipus kaip pasižyminčius žemesniu abstrakcijos lygiu, mažesniu terminologiniu tankiu ir mažesniu tikslumu. Remígio-Oliveira teigia: <...> žemesnis abstrakcijos lygis nebūtinai reiškia mažesnį tikslumą. Diskurse gali būti vartojama mažiau terminų ir aktyvuojama mažiau ir (arba) kitokių konceptualiųjų požymių, tačiau tikslumas gali būti – ir turėtų būti – išlaikomas įvairiais lygiais. <...> Gebėjimas iš pradžių sudėtingą dalyką paaiškinti paprastai nedaro ir neturėtų daryti jokio poveikio to, kas pasakoma, tikslumui (Remígio-Oliveira 2010: 232–233). Terminologija | 2023 | 30 23 2 pav. Komunikaciniai kontekstai – funkcinio maisto sritis (adaptuota pagal Remígio-Oliveira, 2010: 237) Tuomet ji pateikia komunikacinių kontekstų nustatymo šioje srityje modelį, kuriame taikoma horizontali diskurso tipologija, o ne terminologijoje naudojama hierarchinė vertikalioji tipologija (Bowker and Pearson 2002; Guantiva et al. 2008; Nazar and Cabré 2012). Taikant šį modelį dinamiškai nustatomi ir išryškinami svarbūs srities komunikaciniai kontekstai, taip sudarant galimybę atsirasti naujiems dalyviams ir įvykti kitokiai diskursinei sąveikai tarp jų, o ne tik su gretimų lygmenų dalyviais. Be to, jos modelis parodo, kaip skirtingos bendruomenės (kaip skirtingos socialinės grupės) komunikuoja priklausomai nuo užmegztų socialinių ir kultūrinių ryšių (2 pav.). As per Remígio-Oliveira (2010), this is to be carried out during the preliminary study on the domain, the first phase of terminographic work, which she designates as the pre-terminographic phase. It includes the process of identifying relevant intervenients within the domain, the typology of the discourses produced, and the delimitation of their communicative contexts. This has methodological consequences when selecting materials for a corpus, which should reflect the diversity of textual producers and communicative situations. The way these groups are linked depends on each domain itself and can only be identified during the pre-terminographic phase. 24 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet 3 pav. Komunikacinių kontekstų identifikavimo pasiūlymas – tekstų kūrėjai (daugialygė elipsė); mediatoriai (kvadratiniai langeliai, punktyrinės linijos); pasyvūs naudotojai / vartotojai (kvadratiniai langeliai, ištisinė linija) Also, Rodríguez-Tapia (2018) considers that discursive categories (vulgarised, specialised, semi-specialised) can accommodate different groups and spheres of activity and proposes three main typologies for specialised discourse: (1) specialists, as text producers, (2) mediators and professionals with some degree of formal education, and (3) consumers, seen as passive intervenients, thus not text producers. By adapting these contributions to the communicative contexts of the MD domain, we can now identify different discursive communities relevant to the domain terminology and the communicative contexts where variation can possibly occur. Based on their proposals, we focused on text producers and advanced four categories for the MD contexts: 1. Akademinė bendruomenė – asmenys, turintys aukštąjį formalųjį išsilavinimą (mokslo arba technikos); tyrėjai; 2. Profesionalizuota veikla – specifinis formalusis (akademinis, techninis) pasirengimas šioje srityje; visavertė profesinė veikla (įmonės, verslas). Terminologija | 2023 | 30 25 3. Tradicinė veikla – suinteresuotieji asmenys, turintys mažai formaliojo išsilavinimo arba jo neturintys; neformalus profesinis rengimas (profesinis arba akademinis); tokie specialistai kaip tradiciniai amatininkai. 4. Įstatymų leidėjai / administratoriai – formalusis išsilavinimas (akademinis, techninis arba profesinis), įgytas kitoje veiklos srityje (teisės, apskaitos, vadybos); darbas konkrečioje srityje (viešasis administravimas, politikos formavimas). Be tekstų kūrėjų, pagal Remígio-Oliveira ir Rodríguez-Tapia tipologiją, galime įtraukti ir tokius diskurso veikėjus kaip komunikacijos mediatoriai, švietimo specialistai ir vartotojai (pasyvūs veikėjai, o ne tekstų kūrėjai). Siūlomas modelis pateiktas 3 paveiksle. Taip pat atsižvelgiame į vertikalią hierarchiją kiekviename iš šių kontekstų, kad būtų įtraukti mokymo ir mokymosi santykiai. Mūsų dėmesio centre – tekstų kūrėjai, susiję su MD; dabar modelį galime naudoti kaip atspirties tašką, kad identifikuotume šios srities specialistus, komunikacinius kontekstus ir jų diskursinius santykius. Kadangi Remígio-Oliveira modelis orientuotas į komunikacinio konteksto identifikavimą ir neatmeta neakademinių ar techninių bendruomenių, dabar galime ieškoti teorinio pagrindo, kuris išplėstų specialisto (ir specializuoto diskurso) sampratą ir leistų specialistais laikyti komunikacinius kontekstus bei diskursines bendruomenes už technikos ir mokslo sričių ribų. 4.2. Ekolingvistinis požiūris Terminologijos teorinėse prieigose pripažįstama, kad specializuotų žinių reprezentavimą galima nagrinėti ne vien konceptualiuoju požiūriu. Tai rodo Cabré (2003) pasiūlytas komunikacinis ir lingvistinis aspektas, socioterminologijos prieigos socialinis aspektas (Conceição 2005; Gaudin 2005), kultūrinė terminologija (Diki-Kidiri 2000) ir etnografinė prieiga (Depecker 2014). Šiose teorinėse sistemose pripažįstama, kad, be techninės ir mokslinės veiklos sričių, esama diskurso dalyvių, kuriuos reikėtų įtraukti į tam tikros srities terminijos tyrimus. Temmerman ir Van Campenhoudt (2014) taip pat pabrėžia, kad terminologijos teorines prieigas reikia integruoti su kitų disciplinų prieigomis, įskaitant metodologijas, taip sudarant galimybę kurti platesnę teorinę terminologinės variacijos sistemą. Todėl, siekiant paaiškinti terminologinę variaciją specializuotuose diskursuose, reikėtų integruoti skirtingus požiūrius (kognityvinį, lingvistinį ir sociokomunikacinį), 26 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet kartu išplečiant specialisto ir specializuoto diskurso sampratą. Be to, kai kurioms sritims būdingas dar vienas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti analizuojant terminologinės variacijos priežastis: ryšys su aplinka ir tai, kaip ji veikia žmonių populiacijas, jų kultūrą, kalbą, žinias ir terminiją. Kalba kuriamos, bendrinamos ir perteikiamos žinios, vartojant terminiją, taip pat gali atspindėti ekosisteminius procesus. MD veikėjai, jų produktai (darbo ir gyvenimo būdo rezultatas) ir veikla priklauso nuo gamtinių veiksnių (biologinių, geologinių, biofizinių) ir yra nuo jų priklausomi. Taip sukuriamas žmonių ir ekosistemos ryšys, net jei jis antropogeninis. Terminologiniu požiūriu nagrinėjant variaciją, ypač sudėtinėje srityje, kurioje persipina įvairios veiklos sferos ir susidaro daugybė skirtingų kategorijų specialistų, į tai reikės atsižvelgti. Ankstesniame straipsnyje Noronha ir Conceição (2020b) pateikė pirmąjį požiūrį į terminologinę variaciją, remdamiesi Sune Steffensen ir Alvin Fill (2014) ekolingvistiniu modeliu bei jų ekolingvistikos apibrėžtimi, kurią vėliau patobulino Kravchenko (2016): <...> kalbos (suprantamos kaip) procesų ir veiklų, kuriomis žmonės – individo, grupės, populiacijos ir rūšies lygmenimis – naudojasi aplinka, kad sukurtų išplėstinę, prasmės persmelktą ekologiją, palaikančią jų egzistencines trajektorijas, tyrimas (Kravchenko 2016: 111). Pasak Steffensen, Fill ir Kravchenko, šis apibrėžimas nusako kalbą kaip sistemą, glaudžiai susijusią su mūsų biologija, kaip ekosistemą ir mūsų egzistenciją veikiantį veiksnį, pasireiškiantį tuo, kaip ją vartojame diskurse. Jis sieja konceptualizavimą su kalba ir išplėstiniu ekologiniu kontekstu, kuriame jie vyksta; šis kontekstas gali apimti ne tik kognityvinius ar lingvistinius, bet ir socialinius, kultūrinius bei aplinkos veiksnius. Terminologijos srityje Fernández-Silva (2016) ginamas kognityvinis terminologinės variacijos motyvas suponuoja organišką kalbos ir pažinimo ryšį, derantį su Steffensen, Fill ir Kravchenko ekolingvistine perspektyva. Taikydami šią ekolingvistinę perspektyvą ne kaip paradigmą, o kaip platformą kalbiniam reiškiniui stebėti, galėtume nagrinėti terminologinę variaciją vieningu požiūriu, kaip nurodo Honório do Couto (2014). Jis kalbą, pažinimą, kultūrą, visuomenę ir gamtą laiko visumos dalimis, o tai reiškia, kad bet kurią specializuoto diskurso lygmeniu iškylančią problemą galime tirti neprarasdami kognityvinių, socialinių, kultūrinių ir aplinkos motyvų iš akiračio. Terminologija | 2023 | 30 27 diskursą neprarasdami kognityvinių, socialinių, kultūrinių ir aplinkos motyvų iš akiračio. Kita vertus, Nash ir Mühlhäusler (Nash 2011; Nash, Mühlhäusler 2014) siūlo ekolingvistikos metodiką. Ji grindžiama Pitkerno ir Norfolko salų (Australija) gyventojų duomenų rinkimu. Jie parodė, kaip socialinė ir gamtinė aplinka veikia kalbą ir gyventojų leksinius vietovardžių pasirinkimus. Nash ir Mühlhäusler (2014) įvardytas ekolingvistinis lauko tyrimas reikalauja glaudaus ryšio su vietos bendruomenėmis ir socio-kultūrinio bei biofizinio konteksto supratimo. Jų nuomone, tai būtina norint gauti reikšmingų kalbinių duomenų ir sudaryti tekstynus (Nash 2011). Terminologijos požiūriu tai atitinka priešterminografinį etapą, kai nustatomi srities specialistai ir komunikaciniai kontekstai. Albuquerque (2019) pabrėžia antrąją Nash ir Mühlhäusler metodiką – empirinį minimalizmą, kuris reiškia, kad kiekviena sritis turi būti nagrinėjama kaip unikalus, išskirtinis ir savitas atvejo tyrimas. Jis pataria atsargiai taikyti metodus, procedūras ir išvadas, perkeltas iš kito diskursinio konteksto į nagrinėjamą sritį. Terminologiniu požiūriu tai sustiprina nuostatą, kad kiekviena sritis pasižymi savitais bruožais, todėl būtinas individualiai pritaikytas priešterminografinis požiūris į jos ypatybes, diskursinę ir komunikacinę ekosistemą, srities dalyvių specifiką ir kalbinių ar nekalbinių (antropogeninių ir (arba) biofizinių) variacijos priežasčių paiešką. Todėl nagrinėsime tokią sudėtinę sritį kaip MD, kuriai būdinga didelė socialinių grupių, veiklų ir diskursų įvairovė; šie diskursai dažniausiai kuriami už akademinio ir techninio konteksto ribų, o jų bruožus stipriai lemia kultūriniai, socialiniai bei aplinkos veiksniai (maisto gamyba, maisto perdirbimas, amatininkystė ir kt.). Jų terminijos reprezentavimas svarbus tradicinių žinių išsaugojimui ir, holistiniu požiūriu, siekiant suprasti, kaip žmonių ir aplinkos veiksniai veikia variaciją. Terminologinės variacijos įrėminimas ekolingvistiniu požiūriu gali padėti holistiškai nagrinėti šiuos reiškinius ir turėti tam tikrų metodologinių padarinių (Noronha, Conceição 2020b): a) Tai sustiprina nominacijos vaidmenį tiriant terminą – vienetą, kurio negalima visapusiškai nagrinėti vien pagal konceptualiuosius požymius. 28 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet 4 pav. Tekstų kūrėjai MD srityje ir komunikaciniai kontekstai b) Terminologinei dinamikai ir variacijai įtaką darantys veiksniai (kultūriniai, socialiniai, politiniai ir biofiziniai) gali būti visiškai integruoti į terminologijos tyrimus, nes jie tampa išplėstinės žmogaus ekosistemos procesų dalimi. c) Variacija dabar yra specializuoto diskurso ekosistemos dalis, o jos kontrolė – harmonizavimo procesas, kuriam reikia tinkamo aprašymo naudotojui; normalizacija yra priemonė, o ne tikslas, taikytina konkretiems tikslams konkrečiuose komunikaciniuose kontekstuose. Šiuo metu MD srityje preterminografinis etapas dar vyksta. Kuriamas tarpdisciplininis bendradarbiavimo tinklas, apimantis įvairias nustatytas specialistų grupes ir komunikacinius kontekstus pagal iš pradžių pasiūlytas tekstų kūrėjų kategorijas, nurodytas 4 paveiksle: (1) akademinė bendruomenė; (2) profesinė veikla; (3) tradicinė veikla; (4) įstatymų leidėjai. Taikydami Remígio-Oliveira požiūrį MD sričiai, atliekame išsamų šios srities tyrimą, kad patvirtintume ir nustatytume svarbius dalyvius bei jų komunikacinius kontekstus. Be to, pritaikydami Nash ir Mühlhäusler metodiką, glaudžiai bendradarbiaujame su kultūros tarpininkais, pavyzdžiui, vietos plėtros asociacijomis, kurios veikia kaip tarpininkai tarp mūsų ir vietos specialistų, dirbančių su MD profiliu susijusioje veikloje. Atliekama vietos apklausa, siekiant surinkti terminologinius duomenis tiesiogiai iš šių vietos specialistų, vykdant Terminologija | 2023 | 30 29 pokalbius tais atvejais, kai nėra rašytinių duomenų. Tai leis mums sukurti šių grupių ir jų išplėstinių ekosistemų socialinę bei kultūrinę sampratą. Pasibaigus preterminografiniam etapui, metodika apims terminografinį darbą – ištraukos korpusų sudarymą, tvarkymą ir analizę. Iki šiol gauti duomenys naudojami naujam MD korpusui kurti. Šį korpusą sudaro kalbiniai duomenys, klasifikuojami pagal jų tipologiją ir iki šiol nustatytą sociokultūrinį kontekstą. Naujajame korpuse failai anotuojami, siekiant nustatyti diastratines grupes ir išryškinti diastratinę variaciją, kuri atitinkamai gali pasireikšti pagrindinėse tekstų kūrėjų grupėse. 5. IŠVADOS MD diskursines bendruomenes, jų žinias ir veiklą sąlygoja gamtiniai veiksniai (biologiniai, geologiniai, biofiziniai), nuo kurių jos priklauso; tai kuria žmonių ir ekosistemos ryšį, net jei ši aplinka yra antropogeninė, pavyzdžiui, urbanistinė. Taikant bet kokį terminologinį požiūrį, ypač sudėtinėje srityje, į tai būtina atsižvelgti. Labai įvairialypiuose tarpkalbinio ir tarpkultūrinio bendravimo kontekstuose specialistų ir jų komunikacinių kontekstų supratimas yra esminis geresnei komunikacijai užtikrinti. Norint tobulinti komunikacinį tarpininkavimą ir kalbos specialistų naudojamus terminologinius išteklius, reikia geriau suprasti variacijos priežastis, kurios gali būti nulemtos diskursinių kontekstų. Išplėtus sąvokas specialist ir specializuotas diskursas, bus galima registruoti ir aiškinti variaciją bei veiksmingiau ją kontroliuoti. Be to, sudėtinėse srityse, tokiose kaip MD, kuriant terminologinio ištekliaus struktūrą būtina atsižvelgti į diskursinių situacijų įvairovę ir pagrindinius jų suinteresuotuosius subjektus – specialistus. Siekiant geriau suprasti ir paaiškinti terminologinę variaciją, ypač diastratinę, normalizacijos idealas neturi užgožti kultūrinės ir kalbinės įvairovės bei žinių išsaugojimo svarbos srityse, kurias stipriai formuoja tradicinė veikla, žinios ir gyvenimo būdas. Šiam tikslui įgyvendinti galima pasitelkti ekolingvistinį požiūrį į terminologiją. Tai tebevykdomas projektas, kurį ketinama plėtoti rengiant daktaro disertaciją. Juo siekiama padėti geriau suprasti specializuoto diskurso dinamiką, kartu išsaugant konkrečių bendruomenių žinias ir praktinę patirtį visuomenėje, siekiančioje tvarumo. 30 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet REFERENCES Albuquerque Davi 2019: As relações entre Ecolexicografia e Lexicografia Pedagógica. – Domínios de Língu@gem 12(4), 2066–2101. DOI: https://doi.org/10.14393/DL36-v12n4a2018-7. Bowker Lynne, Pearson Jennifer 2002: Working with Specialized Language - A practical guide to using corpora, Routledge. DOI: https://doi.org/10.4324/9780203469255. Cabré Maria Teresa 2003: Theories of terminology. – Terminology 9(2), 163–199. DOI: https://doi.org/10.1075/term.9.2.03cab. Clay Edward 2022: A Corpus-Based Approach to Examining Terminological Variation in EU Law. – International Journal of Language and Law 11, 142–162. DOI: https://doi.org/10.14762/jll.2022.142. Conceição Manuel Célio 2005: Concepts, termes et reformulations, Presses Universitaires de Lyon. Conceição Manuel Célio 2006: Há mar e mar... Há termos e termos. Quando os termos dizem mas não condizem! – La Terminología en el siglo XXI: contribución a la cultura de la paz, la diversidad y la sostenibilidad. Actas del IX Simposio Iberoamericano de Terminología RITERM04, Eds. M. T. Cabré, R. Estopá, C. Tebé, Institut Universitari de Lingüística Aplicada, Universidade Pompeu Fabra, 495–502. Condamines Anne 2017: The emotional dimension in terminological variation. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, Eds. P. Drouin, A. Francœur, J. Humbley, A. Picton, John Benjamins Publishing Company. 11–30. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.18.01con. Delavigne Valérie 2017: Term usage and socioterminological variation: The impact of social and local issues on the movement of terms. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, Eds. P. Drouin, A. Francœur, J. Humbley, A. Picton, John Benjamins Publishing Company. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.18. Delgado Amélia, Cruz Ana Lúcia, Coelho Natacha, Romano Anabela 2022: The Mediterranean Diet: Fostering a Common Vision Through a Multidisciplinary Approach, Universidade do Algarve Editora. DOI: https://doi.org/https://doi.org/10.34623/1e6f-ke51. Depecker Loic 2014: Pour une ethnoterminologie. – Dans tous les sens du terme, Eds. J. Quirion, L. Depecker, L.-J. Rousseau, Les Presses de l’Université d’Ottawa. 13–29. Diki-Kidiri Marcel 2000: Une approche culturelle de la terminologie. – Terminologies Nouvelles 21 (n° esp. Terminologie et diversité culturelle), 27–31. Fernández-Silva Sabela 2016: The cognitive and rhetorical role of term variation and its contribution to knowledge construction in research articles. – Terminology 22(1), 52–79. DOI: https://doi.org/10.1075/term.22.1.03fer. Fernández-Silva Sabela, Freixa Judit, Cabré Maria Teresa 2014: A method for analysing the dynamics of naming from a monolingual and multilingual perspective. – Dynamics and Terminology: An interdisciplinary perspective on monolingual and multilingual culture-bound communication, Eds. R. Temmerman, M. van Campenhoudt, John Benjamins Publishing Company, 183–212. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.16.10fer. Freixa Judit 2005: Variación terminológica: ¿Por qué y para qué? – Meta 50(4). DOI: https://doi.org/10.7202/019917ar. Freixa Judit 2006: Causes of denominative variation in terminology: A typology proposal. – Terminology 12(1), 51–77. DOI: https://doi.org/10.1075/term.12.1.04fre. Freixa Judit 2013: Otra vez sobre las causas de la variación denominativa. – Debate Terminológico 9, 38–46. Available at: https://www.seer.ufrgs.br/riterm/article/view/37170/24032. Freixa Judit, Fernández-Silva Sabela 2017: Terminological variation and the unsaturability of concepts. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, Eds. P. Drouin, A. Francouer, J. Humbley, A. Picton, John Benjamins Publishing Company, 155–180. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.18.07fre. Fréjaville Rosa Maria 2009: Le corpus en analyse terminologique de domaines composites et interdisciplinaires. – Passeurs de Mots, Passeurs d’espoir-Actes Des 8e Journées Scientifiques Du Réseau de Chercheurs Lexicologie, Terminologie, Traduction, 593–604. Available at: www.bibliotheque.auf.org/doc_num.php?explnum_id=877. Gaudin François 2005: La socioterminologie. – Langages 157(1), 81. DOI: https://doi.org/10.3917/lang.157.0081. Gautier Laurent 2019: La recherche en «langues-cultures-milieux» de spécialité au prisme de l’épaisseur socio-discursive. – Dynamische Approximationen. Festschriftliches pünktlichst zu Eva Lavrics 62,5. Geburtstag (= Kontraste/Contrastes; 3), Eds. M. Calderón, C. Konzett-Firth, Peter Lang, 369–336. Terminologija | 2023 | 30 31 Guantiva Ricardo, Cabré María Teresa, Castellà Josep 2008: Clasificación de textos especializados a partir de su terminología. – Íkala, Revista de Lenguaje y Cultura 13(19), 15–39. Honório do Couto Hildo 2014: Ecological approaches in linguistics: A historical overview. – Language Sciences 41, 122–128. DOI: https://doi.org/10.1016/j.langsci.2013.08.001. Kravchenko Alexander 2016: Two views on language ecology and ecolinguistics. – Language Sciences 54, 102–113. DOI: https://doi.org/10.1016/j.langsci.2015.12.002. Machinho Sílvia 2018: O Conceito de Domínio em Terminologia: o Caso da Dieta Mediterrânica: Dissertação de Mestrado em Ciências da Linguagem, Universidade do Algarve. Available at: http://hdl.handle.net/10400.1/12264. Nash Joshua 2011: Insular toponymies: pristine place-naming on Norfolk Island, South Pacific and Dudley Peninsula, Kangaroo Island, South Australia: PhD Thesis, School of Humanities, University of Adelaide. Nash Josua, Mühlhäusler Peter 2014: Linking language and the environment: The case of Norf’k and Norfolk Island. – Language Sciences 41, 26–33. DOI: https://doi.org/10.1016/j.langsci.2013.08.004. Nazar Rogelio, Cabré María Teresa 2012: Towards a new approach to the study of neology. – Neologica: Revue Internationale de Néologie 6, 63–80. Noronha Fátima 2018: Proposta para a criação de um recurso terminológico no domínio da aquacultura: Dissertação de Mestrado em Ciências da Linguagem, Universidade do Algarve. Available at: http://hdl.handle.net/10400.1/12270. Noronha Fátima, Conceição Manuel Célio 2017: Fixação terminológica por tradutores: em busca da normalização perdida. – XIII Jornada Realiter: Terminologia per a La Normalització i Terminologia per a La Internacionalització, 17. Noronha Fátima, Conceição Manuel Célio 2020a: Discursos de especialidade e recursos terminológicos: mediação e dinamismo. – Terminologia e mediação linguística: métodos, práticas e atividades, Eds. M. C. Conceição, M. T. Zanola, Universidade do Algarve Editora, 59–74. DOI: https://doi.org/http://dx.doi.org/10.34623/bvf-bh80. Noronha Fátima, Conceição Manuel Célio 2020b: Terminological Variation and Communicative Mediation Within the Context of Specialised Discourse – an Ecolinguistic Approach. – 10th International Conference on The Dynamics of Specialized Languages: Innovative Approaches and Strategies, Eds. C. Teglas, R. M. Nistor, Universidade Babeș-Bolyai, Cluj-Napoca, 153–168. Picton Aurélie 2010: Marqueurs et contextes riches en connaissances pour observer l’évolution en diachronie courte. – Reconceptualizing LSP: Online proceedings of the XVII European LSP Symposium 2009, Eds. C. Heine, J. Engberg. Picton Aurélie 2014: The dynamics of terminology in short-term diachrony. – Dynamics and Terminology: An interdisciplinary perspective on monolingual and multilingual culture-bound communication, Eds. R. Temmerman, M. van Campenhoudt, John Benjamins Publishing Company, 159–182. DOI: https://doi.org/10.1075/trlp.16.09pic. Picton Aurélie, Dury Pascaline 2017: Diastratic variation in language for specific purposes. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, Eds. P. Drouin, A. Francœur, J. Humbley, A. Picton, John Benjamins Publishing Company, 57–80. DOI: https://doi.org/10.1075/trlp.18.03pic. Real Helena, Dias Rui Rosa, Graça Pedro 2020: Mediterranean Diet conceptual model and future trends of its use in Portugal. – Health Promotion International 36(2), 1–13. DOI: https://doi.org/10.1093/heapro/daaa056. Real Helena, Graça Pedro 2019: Marcos da história da Dieta Mediterrânica, desde Ancel Keys. – Acta Portuguesa de Nutrição 17, 6–14. DOI: https://doi.org/10.2011/apn.2017.1702. Remígio-Oliveira Ana Rita 2010: Processo terminográfico: vertentes conceptual, comunicativa e textual: Tese de Doutoramento, Universidade de Aveiro. Available at: http://hdl.handle.net/10773/4532. Rodríguez-Tapia Sérgio 2018: El grado de especialización textual: caracterización a partir de la percepción sociocognitiva de la terminología y las relaciones discursivas: Thesis Doctoral, Universidad de Córdoba. Steffensen Sune, Fill Alwin 2014: Ecolinguistics – The state of the art and future horizons. – Language Sciences. DOI: https://doi.org/10.1016/j.langsci.2013.08.003. Temmerman Rita, Campenhoudt Marc Van 2014: Introduction – Dynamics and Terminology. – Dynamics and Terminology: an interdisciplinary perspective on monolingual and multilingual culture-bound communication, Eds. R. Temmerman, M. Van Campenhoudt, John Benjamins Publishing Company 16, 1–13. DOI: https://doi.org/10.1075/trlp.16 Tercedor-Sánchez Maribel 2011: The cognitive dynamics of terminological variation. – Terminology 17(2), 181–197. 32 Fátima Noronha Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet TERMINOLOGINIS VARIANTIŠKUMAS SPECIALIZUOTAME DISKURSE: VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO DIETOS ATVEJIS Santrauka Terminologiniai ištekliai turi atitikti tarptautinius standartus – kuo labiau turi būti mažinamas terminų variantiškumas. Vis dėlto terminų variantiškumo pasitaiko, o jo priežastis kitąkart galima sieti su terminologinio darbo metodika. Terminologinis variantiškumas, o būtent diastratinis variantiškumas, gali būti susijęs su specializuoto diskurso įvairove, su skirtinga diskurso praktika. Remiantis ankstesniu akvakultūros srities darbu, šiame straipsnyje keliamas klausimas, ar kuriant terminų bazes yra atsižvelgiama į visų reikiamų specialistų nuomonę ir ar galima patobulinti terminų bazių sudarymo būdus. Atvejo analizei šįkart pasirinkus Viduržemio jūros regiono dietą, atskleidžiama, kaip terminų bazes veikia variantiškumas, susidarantis dėl specialistų grupių skirtumų. Analizuojama, kaip šios srities terminija pateikiama pagrindiniuose terminologijos šaltiniuose (veiklos sritys: viešasis administravimas, įstatymų leidyba ir teisė), ir ji lyginama su pačių susidaryto specializuoto tekstyno terminais (veiklos sritys: akademinė / techninė, kultūrinio / socialinio tarpininkavimo sritis). Pateikiama pavyzdžių, rodančių dviejų skirtingų specialistų grupių pateikiamų terminologinių duomenų skirtumus. Tačiau net ir į pačių susidarytą tekstyną patenka ne vietos bendruomenių, o kultūros tarpininkų ir tyrėjų pateikta medžiaga. Todėl abejojama, ar jame yra tinkamai pateikiamos žinios, susijusios su tradicine veikla, kurios mokslo ir technikos sritys neapima. Tai veikla, kuriai būdingas ištisas veiklos sričių tinklas ir didžiulė specialistų įvairovė. Svarstoma, kaip įtraukti šias diskurse galinčias dalyvauti bendruomenes. Pirma, ieškoma metodikos, kaip, remiantis komunikaciniu kontekstu, parengti tekstyną, kuris apimtų įvairias diskurse galinčias dalyvauti bendruomenes. Antra, siekiant įtraukti ne tik akademines ir (arba) technines bendruomenes, siūloma ekolingvistika pagrįsta teorinė sistema, kuri leistų išplėsti specialisto sąvoką įtraukiant įvairesnių diskurso tipologijos skalių. Tai srityse, kuriose specialistų vaidmenį atlieka tradicinės bendruomenės, besireiškiantį variantiškumą leistų nagrinėti iš holistinės perspektyvos. Gauta 2023-10-14 University of Algarve Faculdade de Ciências Sociais e Humanas Campus de Gambelas 8005-139 Faro, Portugal E-mail [email protected] Terminologija | 2023 | 30 33