Ona Vaičiulytė-Romančuk. „Gramatyka języka litewskiego. Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami“

O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama yka języka li ewskiego. Wyb ane zagadnienia mo ologii i leksji z ćwiczeniami 301 ONA VAIČIULYT-ROMANČUK GRAMATYKA JZYKA LITEWSKIEGO. WYBRANE ZAGADNIENIA MORFOLOGII I FLEKSJI Z ĆWICZENIAMI Wa szawa: Ex lib is Gale ia Polskiej książki Sp. z. o. o., 2006, 244 p. G ama ikos au o ė Ona Vaičiuly ė-Romančuk (keis a, ma pa a dė nenu ody a sop aele) s udi li uanis ikos baigė Vilniaus uni e si e e. 19851990 m. la o ò dell'is i u o di lingue e le e a u e li uani Daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos sek o iuje, e dal 1990 ino al 1995 m. dell'is i u o lie u ių kalbos G ama ikos sky iuje. 1994 m. apgynė do a o disse azione, la cui pag indu p epa ò monog a iją Tik iniai a dai Ge ėčių apylinkių a mėje (1996, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as). A ualmen e la o a dell'Uni e si à di Va šu as Gene ale ca ed ò di kalbo y o e bal is ica. T a al i cose, insegno la g amma ica e la diale ologia della lingua Li uania. come spiega dalla in oduzione e qua o d ojo so šelio, g amma ica assegna a a a io ias i le o i oj, sia iniziamocli, sia mediocemen e Li u ians lingua impa an i. Le ma e ie g amma icali s en a di o ni e quan o possibile semp più, ma nonšk aipan an emen e. Il suo la o o au o ė p esen a o come compendium della g amma ica della lingua li uanea: in esso non sies eng a de aglia amen e desc i e e la lingua li uana sis ema g amma icos, si ce cò solo o ni e p incipali, ca a e is iingususus b uožus sanda os g amma icos. a e e omeny e obie i i dida ici: i p incipali capi oli di g amma ica iniscono ese ci a i, e le lo o ispos e da e alla ine del lib o. a e i iamo all'a enzione in delle g amma ic del linguaggio li uanio, specialmen e mokomųjų, s ygių lenkijoje. Recenzuojamosios g ama ikos bibliog a ijoje ( iesa, ink inėje) sono solo due lenkiškos i e imen i: p ima semamžį eslei o Jano O ębskio g amma ikos e zo omas e non pubblica a axelio Hol oe o desc i omosios lie u ių kalbos g amma ikos paskai ų medžiaga. ques o indica Onos Vaičiuly ės-Romančuk g amma icosa a uali à. il ma e iale conside abile nella g amma ica è dispos o secondo pa e della lingua. desc i ono se eni pa i della lingua dispos e ques a o dine: daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis e p ielinksnis. consecu i amen e engono discusse ogni pa e di lingua ca ego ie g amma icali, kai yba e da yba. nell'o ima seconda sezione di g amma ica è kalBOS 302 kul ūRa | 81 ski u capi oli accon a e di a dažodžių ki čia imo pa adigmi. G ama ica p a ica, non eo ica, quindi in essa non o e emo g ama iche e minì de inizioni o concoc ì di chiškinimo (pa y example, che è daik a a dis, g ama ica ca ego ia e e c.). ul e io men e ecenzione si s iscia il con enu o della g amma ica. a en iamo i alla dida ica, an aggi e di e i, con o e si inus o dubo inus sogge i. 1. Nel p imo capi olo del lib o iene o ni o žiupsni di conoscenze sul linguaggio Li uaneo. Cominciando da bal à genci e le lo o lingue, ico da a Zie elos lie u ių šnek a e la sua elazione con lie u ių, p ūsų bei jo ingių lingue, engono p esen a i da i gene ali sulla lingua lie u ių a ojimą e discusse le a my della lingua lie u ių (indicizza e le lo o dis in i e peculia i à). Ques a pa e, inse i a medesimo all'inizio del lib o, anco a non abi ua o al le o e semb a oppo di icile. le peculia i à delle a mie delle lingue li e is e sa ebbe meglio ikę discu e e alla ine del lib o. 2. discussa la li e iška le e ayn e dispos e le più impo an i conoscenze sulla lingue li uanee one ina sanda à (balsius, p iebalsius e d iga sius). desc i endo la sc i ybà della lingua li uanea non accu a amen e a e ma che essa esan i one inė, con his o inės ašybos elemen ais (p. 11)1. esclusi e le più impo an i onologiche balsių ( umpas: ilgas) e p iebalsių (chie as: minkš as) con op ieša, d ibalsių e d iga sių sanda a. D ibalsie, e non a iamaisiais oci, come in mol e nuo e ope e di le u a in li e o2, g amma icane, sono conside a e [ie] e [uo]. Sky iuje appaio' e one iche lie u iche esempi di o og a ia e adelli (non no a o alcuni p iebalsių mo kš umas pa ole dei dzingsė i, sep yni, g ėb i ansk ipcijoje, [o] lunghezza ansc ibuendo o mą b olį e e c.). 1 aleksas Gi denis p incipale p incipio di sc i u a della lingua li uanea conside a mo ologico (o mo onologico), a one inio e s o ico p incipus an iniais (plg. amb azas, ed. 11994: 20); adelė Valeckienė indica due p incipali p incipi di o og a ia li uani onologico bei one inio e mo ologico o mo onologico (plg. mo kūnas, sud 11999: 521). 2 alekso Gi denio opinione, Su ap iniai d iballi [ie, uo] più spesso [...] sono conside a i sepa a i onemi (ne onemų junginiais) (amb azas, ed. 11994: 23). P esen ine g amma iche della lingua li uanee essi inclusi in li uanian lingua balsių sis ema ( en pa ); plg. da Gi denis 1995: 174 ; mo kūnas, sud. 11999: 57. O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama yka języka li ewskiego. Wyb ane zagadnienia mo ologii i leksji z ćwiczeniami 303 3. Daik a a džio capi ulo iniziaamas en a izzando l'a chajiškumą del lessico della lingua li uanea, donando e edi a oi daik a a džių esempi. ela i amen e ul e io men e ampiamen e iene esamina a maža quan o dal polkiško besciugan e daik a a džių di isione in eali e comuniuni (p. 2425). da daik a a dzio g amma ici ca ego ie esamina e giminė, nume o e aleg nis. Secondo giminę daik a a dzii si scis ono sulla base solo di uno ienaskai os a dininko lininiu, pe ciò o na a ce ca e aggiun i i a ibu i di daik a a dzii con galūne -is pa en ina s abili e. pe api elk os galūninis mo e iškosios giminės daik a a džių ienaskai os a dininko ki čia anje (p. 27), e su ienaskai os kilmininko e specialmen e naudininko o me nemmeno niežsmin a. nelle co isponden i abele e daik a a džių giminos maschiškės e eme iškės indica a p iebalsinių kamienų daik a a džių galūnė -uo (p. 26, anche p. 30). eisinamasi scuolaina g amma icos adizione. Nondimeno sa ebbe più p eciso o mų akmuo, sesuo e e c. baigmenis conside a e non galūnėmis, e kamiengaliais3; ques o meglio co ispond ebbe la lo o s o ia e a uale mo eminea skaidą. Vennamiei subs an i a communia (nak ibalda, nenuo ama, mėmė e e c.) g ama icane non del u o esa amen e chiama i dei due gemini daik a a džiais ( zeczowniki dwu odzajowe). Se imen o del nume o daik a a džių iene anche inizia o da s o ici no e pe l'ex sis ema ina ę di ques a ca ego ia. dubbi ha susci a o plu ici ino (plu alia an um) daik a a dž lunūs assegnazione sol an o solo ai empi conce ių, e del pa ola a os ogos ai s enčių i i uigų seman inės g upės (p. 32). Šauksmininkas g ama icane senza jokių ise e è conside a o se imo alle nio e iene indica o non solo daik a a džių, ma anche a ibu a džių, nume a džių e alcuni inse a džių pa adigm4. dubbia, se nella g amma ica p a ica e e a o ni e u i pos pozicinii icinik […] almeno al meno senza adesy o e alia i o da e o e a possibile apsie i, a o me udeniop, aka op e e c. conside a i p ie eiksmiais5. come buona ca a e is ica g amma icale menė ina di alcuni di e en i galūnių abb e iazione schnocamojoje linguaggio discussione (p. 3334). Daik a a džių linksnia imas desc i o sulla base ne naujesne i nuoseklesne Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (plg. amb azas, ed. 11994: 69 ) nonché Lie u ių kalbos enciklopedijoje (plg. mo kūnas, sud. 11999: 385) p esen a a 3 Bū en aip, al hough and nenuosekliai, co isponden e o me spškinamos Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (plg. amb azas, ed. 11994: 76). 4 Possibile comp omesso in ques o caso p opone Daba inės lie u ių kalbos g ama ika: o ma šauksmininko qui anche da adizione indica a daik a a džių pa adigmose, pe ò humo nija ca ego ia ap aše spiega a, che delle elazioni sin aksinių lei igno a (plg. amb azas, ed. 11994: 68). 5 In ece, Daba inės lie u ių kalbos žodžio qua o edizione li così e o ni e (plg. keinys, ed. 42000: 665 e 906). kalBOS kul ūRa | 304 81 pa adigmi classi icazione secondo kamiengalius, a seno inio skolinio sca amen o in linksniuo es, che si basa solo di uno linksnio ienaskai os a dininko galūnėmis. In ques a desc ieyma no a a qualche in ikslumų. a e ma a, che unaaskai os šauksmininko galūnę -au ha con p eesaga - ojas a e p ime delle aleg niuo ės p o essioni, speciali à denomininì (p. 36), pe ò ques a galūnė ca a e is iga e p eesagas -e as della s essa signi icanza ediniams. si a e ma che le seconda ie linksniuo ės maschile pe name e Bu ilà, D kė e pan. nella mol eiskai a a linksniuojama secondo la p ima linksniuo ę, . i. ha mol eiskai os nomininko o me Bu ila, Di kia e . . (p. 37). Con quello non si può esse e d'acco do. Cond ine à il disco so co isponden i su nè ha dėsnings seconda aleg niuo ės o me, . y. Bù ilos, D kės e . ., e menziona e p ime o me di elicniuo ės conside a ei ine a minie o šnekamosios kalbos (galbū kuopinės daugiskai os) a ian i (plg. S undžia 1981). desc i endo daik a a džių da ybą segama Daba inės lie u ių kalbos g amma ica. pe ò e oneamen e si a e ma che nelle g amma iche li e iche p eesaga (p zy os ek) acce a a conside a e da ybinę p eesagą insieme con galūne (p. 40), quindi s esse au o ės in u a g amma icane p eesaghe e di e sa giminè galūnių pe sequos (p.z.: -el-is e -el-ė; -uk-as e -uk-ė) sono conside a e dis in eghi p eesaghi!6 Anco a qualche no ìelle daik a a džių da ybos. si a e ma che i p e ix -elis, -elė ediniai cos i uiscono dalla una quin issima ino alla me à di u i i deminu i della lingua comun inesa (p. 40). di e i à Vinco u bučio indica a apa inė il lo o nume o di limi e è d i penk osios (plg. amb azas, ed. 11994: 88). Deminu y ų sezione alla ine inse i o excu sus su lie u ių asmen a džių da ybą (p. 4344). da ybžių pe sonali e ano possibile discu e e sepa a amen e, e non insieme con gene ina ie daik a a džiais. Galė -ius au o ės è conside a a una da ūniausių p o agonis i denominazioni ca ego ia di da ybos galūnių (p. 45), pe ò Daba inės lie u ių kalbos g amma ica a e ma che a ques a ca ego ia p iklausančių galūnės -ius edinių nė a daug (amb azas, ed. 11994: 113). do e chi da en i sono al e galūnè. Secondo Vaičiuly ės-Romančuk, i nomi dei luoghi požemis, zajū is, zasienis e e c., come e polkų kalboje, a e da p ielinksninių kons ukcijų (p. 49). nei linguo y i li uani p e ale un'opinione di e sa7. 6 Analogamen e e di g ado supe io e maschiskosa e emie iškosios ginnes o man i -esn-is e -esn-ė sono conside a i due dis in i p egiaghi (plg. p. 58). 7 Vincas u bu is e S asys keinys ali daik a a džius conside ano co isponden i p ededėlių ediniais (plg. u bu is 1978: 220; amb azas, ed. 11994: 146, 148; keinys 1999: 80) o mis iosios da ybos pa ole (plg. u bu is 1978: 290). au o è in e p e azione pa emia gal unico an anas Sme ona (plg. 2005: 8586). O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama yka języka li ewskiego. Wyb ane zagadnienia mo ologii i leksji z ćwiczeniami 305 4. Būd a dis desc i o nedaug enu ols an dal Daba inės lie u ių kalbos g amma icos eo inių nuos a ų. In e essan i e p eziose osse azioni sul di e en e appo o di cai iebo degli a ibu i i delle lingue Li uanee e polkų con ca ego ia i umo (p. 56). a e i iamo alla suble i i à ca a e is ica dei g adi di ca ego ia della lingua polkų. come e daik a a dzii, būd a džių linksniuo ės si suddi idono sulla base scuolaine p a ica, quindi c'è da da e du uni o modus iii linksniuo ės mo e iškosios giminės būd a džių linksnia imo esempi (didelė i s iklinė). imp ecisamen e pa agona o į a džiuo inių e sempliųjų būd a džių linksnia imas: Pa adygma y p zymio ników zaimkowych są ba dziej egula ne niż p zymio ników p os ych (iš yškin a mano. A. J., p. 67)8. nei o ni i esempi di e niazione non iii di e niuo ės (didysis, -ioji ed ecc.) būd a džių (plg. Tabelę 4, p. 210). Būd a džių da ybos desc i os ge okai di e isce dal ipo a o Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje. Scel e solo e (au o ee a opinione, equnesnè) p eesagine da ybos ca ego ie: deminu y ai (zd obnienia), peculia i à quan i à di e enumus (zmiana na ężenia cechy) e simili udine (podobiens wo) eiškian ys da iniai. P iesagos -ingas, -inga ediniai è cadu o nella seconda ca ego ia, e p eesagos -inis, -inė ediniai in ečiąją9. P iešdėlinė būd a džių da yba g ama icane comp ende solo edini da būd a džių (plg. amb azas, ed. 11994: 224 ). 5. Skai a džio capi olo con poliskai inie obik a o džiais senza e en uali ise e o nisce l'uso del plu ale nume ico une i (p. 85)10. La pa ola uni à in g amma ica iene desc i a come kuopinis nume a dis (p. 87), sebbene e indica o che iene usa o solo come daik a a dis11. P ie kuopinių egis a o e nume a di 8 Plg.: Į a džiuo inių o mų linksnia imas y a daugiau su ienodėjęs negu pap as ųjų (amb azas, ed. 11994: 185; iš yškin a mano. A. J.). 9 O acniche g amma iche delle lingue li uane i p eesaggi -ingas, -inga ediniai assegna i agli in e ni peculia i à būd a džių (amb azas, ed. 11994: 197 ), e i p eesaggi -inis, -inė ediniai ai išski iamųjų, o ūšinių (amb azas, ed. 11994: 209 ). 10 anche la no mina a g amma ica della Daba inės lie u ių kalbos non è così igo osa e comun inėje kalboje o mą iene i in ali casi empo lygia e e con il p incipale nume e džiu ieni (plg. amb azas, ed. 11994: 241). 11 Pe inciso, O ębskis non solo une ą, ma e Daba inės lie u ių kalbos g amma icos come kuopinius skai a džius pa eik amus žodžius laikė skai a džių kilmės kuopiniais daik a a džiais (plg. 1956: 174). 306 kalBOS kul ūRa | 81 dešim is ( en pu ), sebbene già an e io men e au o ės egli è ipo a o e elincniui o come nume o p incipale (plg. p. 81). dubbioo ino kelin inių skai a džių da ybos o man o - -as, - -a compa azione con pa odomaisiais į a džiais às, à (p. 88). nonicslu dal p incipale nume o dgio milijonas da omą o mą milijoninis (p. 90, 92) conside a e kelin iniu nume a džiu, pe ché ques o è būd a dis. 6. G ama icane discussiamo sei g uppi į a džių: pe sonali, sa ybiniai, pa odomieji, klausiamieji, san ykiniai e neapib ėžiamieji. ne desc i e il signi ica o, engono p esen a i pa adigmi di allegnazione e c occiazione12. nudžiugino sky elis, nel quale si esamina la elazione delle elazioni sociali pe sonalizzazioni. Nello si discu e à inse imen i u, oi, ams a, s esso/pa i consumo. Pa odomasis į a dis as/ a g amma icane incluse in deik ina sis ema come dis anzia (a s umą dal pa la o e) segnalan e memb o (p. 99100). G a icamen e sull'asse della dis anza egli pjazdui o a gli inse imen i ques o/ši, schi as/ši a e anas/ana. aiškinimas illus uojamo sakiniu Ques o lib o è bie a, a bluya, e ana gel ona. ale in e p e azione di as/ a signi ica o dell'insieme non co isponde app o ondimen i s udi della sua usosene conclusioni13. non de inėziabili in oduzioni g uppo assegna a e e en inių: ne e e en inių į a džių p iešp ieša (zaimki e e encjalne i nie e e encjalne). dei co isponden i ing essi signi ica i sono indica i non del u o p ecisamen e: ing essi con o man u kažnu odą ealmen e esis uojančius, ma unde inėž us daik us ( ealnie is niejący, ale nieok eślony p zedmio ), e ing essi con no s ipo e inius daik us (p zedmio hipo e yczny)14. 7. Va dažodžių ki čia anje a a o in sepa a o, se ima, lib o di capi olo. In esso sop a u o ico da i alcuni comunici della lingua li uani ki chiazione e il suo ma camen o sogge i. a lo non e ì: g amma ica non ale 12 Pa odomųjų į a džių as, al pa adigmose imp oban emen e indica e e o me šauksmininko, plg.: į a džiai hanno šauksmininko, pe ché lo o no malmen e nonina k eipiniais (amb azas, ed. 11994: 256). 13 Plg.: įnomi i è indi e en iškas dis anza: con esso si può indica e e a imą, e olimą objek ą (Rosinas 1996: 59); Tas, a è un memb o neu alus. Egli può indica e e più, e meno dal pa lan e allolusį daik ą (amb azas, ed. 11994: 263). 14 a. Rosino i ene a, įnomzii con no s sono neu alūs egzis a imui (Rosinas 1996: 116). O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama yka języka li ewskiego. Wyb ane zagadnienia mo ologii i leksji z ćwiczeniami 307 elika, esan eikalui nesunku a si e s i one ikos sky ių. del linguaggio Li uani ki čia imas desc i u o come mo ologico ki čio luogo dipenden e dal pa ola mo eminės sudė ies. ques o no issima conce o del sis ema di ki chiamen o della lingua li uani (plg. S undžia 1995; amb azas, ed. 11994: 49). Tu a ia p a ico desc ip i o a dazodžių ki chiamen o ha do u o sceglie e adizionale modello di qua o di ki chiamen o pa adigmi. dal qua ocia a dazodžių ci conchiamen o pa adigma (p. 113) da o solo un esempio (daik a a dis bambino), che come ičia illus a u a p esen a a schemi ci conchiamen o esecuzioni... 8. Deliziame eiksmažodžio sezione inizialmen e b e emen e s isi a a sis ema eiksmažodžio della lingua Li uania. ul e io men e engono esamina i anzi y umas, sang ąža e eikslas, che, similmen e come e Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje, non sono conside a e ca ego ie g amma icali. anzi y umas conside a o eiksma odio, e non di ase o anche disco so (plg. Hoppe , hompson 1980) peculia ybe. Secondo anzi y umo ma cazione azionimozzie, le cui o ma non dis inzione anzi y umo signi ica i i (elle appa enen i dal con es o), opposi a i lo o assegnan i azionimozzi. Ques i ul imi si di idono in e g uppi: p imaia appa engono eiksmažodžiai, i cui anzi y umo da an ip ieša segnalima šaknies balsiów kai a; second ajai eiksmažodžiai, il cui anzi y umas segnalazione cauza y inėmis e ku a y inėmis p eesagomi, e e čiajai eiksmažodžiai, il cui in anzi y umas segnalazione sang ąža. Ques a classi icazione pe imp esa da Daba inės lie u ių kalbos g ama ikos (plg. amb azas, ed. 11994: 83288). Essa quan o sempli ica l'immagine della ca ego ia anzi y i à, pe ché non comp ende azionimajodžių, in gene ale non in g ado di eikš i anzi y i à con ap iešos (bū i, a ody i, gulė i ed ecc.). Sang ąża iene inse i a in ca ego ia ansi y i à e di en a solo media di aiškos in anzi y i à15. Tu a ia sang ąžinės o me g ama icane discussa e e sepa a amen e. Pa odoma sang ąžos in e azione con šaknies balsių kai a: kel i: kil i: kel is (p. 119). Due ques 'ul imo dei in anzi y ių o me dei signi icamen i di e enumai imas o neiš yškin i: en ambe le sue eiškian i būseną o sa aiminį eiksmą. nonaaspiega a, che il signi ica o dell'u en e a en i sang ąža azione del e bo anzi y umo nekeičia (plg. amb azas, ed. 11994: 288). Ge ai is yškin i lie15 Analogamen e ques a o ma si spiega anche Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (plg. amb azas, ed. 11994: 287288). Possibile e al a è l'in e p e azione delle o me di a imažodžių sang ąžinių ques e possono esse e incluse in ūšies ca ego ia e conside a e mediumo aiškos p iemone (ž . Hol oe , Semėnienė 2004). 308 kalBOS kul ūRa | 81 u ių i lenkų kalbų sang ąžinių eiksmažodžių ne eikiamosios ūšies eikšmės ski umai (man nesimiega: nie mogę zasnąć e al.). al e ca ego ie g amma icali dell'azione e bo empo, pe sona, nume o sepa a amen e non nenag inėjame, ma solo b e emen e s isi a e desc i endo l'asmenazione degli azione e bo. liepiamosios deposaca 3-ioio o ma pe sona eeinie, esimokai ed e c. sono conside a e speciali o me pe misy o geidžiamosios signi icazioni (p. 150 151)16. liepiamosios signi icazioni o me ( epasako) e cos uzioni ( egul pasako) accon a e non come di e i e (plg. amb azas, ed. 11994: 306), e come liepiamosios nuosakos aiškos p iemonės. discussando la specie si a e ma che ciascuna azionimažodžių (i daly ių) eikiamosios ūšies o ma ha ne eikiamosios ūšies a i ikmenį (p. 156)17. Sang ąžiniai p iešdėliniai azionimažodžiai suda ą ūšies p iešp iešas similamen e come e nesang ąžiniai, a sang ąžiniams nep iešdėliniams p ieš sudė inės nesang ąžinės ne eikiamosios ūšies, p z. : Ramunė shukuojasi i capelli: I capelli sono Ramunės shukuojami (p. 158)18. dubbioo ino sang ąžinių e bma e bo o me di da yba spiegazione19: si indica che sang ąžos p eesaga -si u i a ian ą -is/-s, pe ò di ali o me come gydy is, suk is da yba si spiega → di una oce i eliminazione cos i ui e gemina ose: *gýdy i-is. gýdy is (p 159)20. ul e io men e g ama icane esamina e o me pa icip inese. indica e azionimazodiche e būd a diche le lo o p op ie à. neapsiei a be diach oninių pas abų apie a chajines and naująsias lie u ių kalbos daly ių o mas. nuosekliai ap a16 Le già Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje desc i e come nyks ančios, seno inės (amb azas, ed. 11994: 305, 309). Daba inės lie u ių kalbos eks yne (h p://donelai is. du.l ) ques 'au o ia della ecensione o a e se e p ima o ma pa a ojimo casi e non o a nė uno (!) seconda o ma casoio. 17 Aggio nali g amma ici della lingua li uani spegne anno che una eikiamosios ūšies o ma può a e e di e si non iikiamosios ūšies a i ikmenis e a icenda (amb azas, ed. 11994: 320 ). Analogamen e echiamosi e non ichiamosi ūšies appo o è spegna o Hol oe o e Semėnienės (2004), pe ò ūšies p iešp ieša lo o semb a esen i solo seman inė e nonosuda an i cai ybos ca ego ie. 18 Plg.: jas a s oja be a dės giminės sang ąžinės a ba y iškosios a mo e iškosios giminės nesang ąžinės o mas (amb azas, ed. 11994: 325). 19 Egli ingius amen amen e spezza o: delle seda e p esumibili e liepiamose insieme con le co isponden i o me non sang ąžiniene, e delle seda e di e e sepa a amen e, discu u osi u i gli al i sedacaka. neiš in a pasicedojimų, ad esempio, balsių kai a p ieš sang ąžos p iesagą a a a e p. 159, e p. 160161 (sec ą ka ą). 20 Benokai smasčiau ali o me dei daiba spiega a Daba inės lie u ių kalbos g amma ikoje: nep iešdėlinių eiksmažodžių bend a ys šio o man o [-s(i)] abb e ia o a ian ą -s p ijungia al p edesago della comuni à: p aũs i p aũs i-s... (amb azas, ed. 11994: 383). O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama yka języka li ewskiego. Wyb ane zagadnienia mo ologii i leksji z ćwiczeniami 309 šomas eikiących i niewiikiących uczes ników czasów o mów kai imas i ki čiawanie, è no abų apie częnesnį kai ku ių daly inių o mų a ojimą. sepa a amen e se i o eikiami à pa ecipan i, anche es emamen e a amen e nella lingua a uale u ilizza e o me sang ąžinės e į a džiuo inės pa ecipan i21. non ondamen a u i age anosi pa ecipan i plu ici os del u u o empo (anche e mas iškosios giminės!) вести dal co isponden i neį a džiuo inių mo e iškosios giminės o mų: od ema u imiesłowu odzaju żeńskiego, na p zykład: d busi [...] → d busieji [...], d busiosios [...] (p. 183)22. G ama icane bene esiliškin i pusdaly io e padaly io di e enumai di consumo. Veiksmažodžio non impe soni icabili o me sgua do di o me ini a sky eliais su siekinį e būdinį. dubbia, se adu o e di piccola po a a nella p a ica g amma ica con empo anea della lingua li uana spegne i siekinio (supino) da ybą, signi ica o e a oseną23. Būdinys g ama icane conside a o o ma dell'azione e bio, e non p ie eiksmiu (plg. amb azas, ed. 11994: 413). Ques a decisione è anche discu ibile sia pe quan o igua da il signi ica o ca a e is iche, sia pe quan o igua da la de ini a s e a di lo o consumo, non è gius i ica a e dal pun o di is a me odico. Veiksmažodžio sezione si inisce da ybos ap a imu. b e emen e s isi a i da ybos pama o pa i del linguaggio, da ybą galin i lydė i šaknies balsių kai a, da ybos o man ai. dubbi ha susci a o abbas anza a e p eesagioni du a i ù (aušė i, b ydo i, glūdo i e e c.) esaminazione (p. 190). 9. P ie eiksmis au o ės de inisce come nekai oma pa e della lingua, pe ò indica che mol i p ie eiksmių g adniuojami. chi gi cambiaba o acolazione è conside a o il g ado p ee ec ioni? poiché g ama icane esso iene a a o sepa a amen e dal da ybos, si può spe a e, che da yba egli non si conside i. Signi ica quindi, maggio pa e dei p e eikkmių kai omi g adiis?24 21O ao ine es iynas della lingua li uani (h p://donelai is. du.l ) non neduoda nemmeno uno g ama icane accon a e sang ąžinių o mų ašąsis e ašysiąsis o į a džiuo inės o mos di busiosios pa a ojimo casojo. 22 Plg.: Į a džiuo inis o man as jungiamo a ilgųjų y iškosios giminės ienaskai os a dininko o mų, ku ių galūnės balsis pailgėjęs: [...] bū . k. l. d busys-is, yljusys-is, ãšiusys-is [...] (amb azas, ed. 11994: 367). 23 La s essa au o è a i a l'a enzione al g amma icì ca a e e di ques a o ma e indica la sua sos i ui ą bend inėje pa lando bend a į (p. 187). 24 Dabo inės lie u ių kalbos g ama ikoje p oblema apei a: p ie eiksmis joje de inežiamas come nelinksniuojama i neasmenojama sa a ankiška kalbos dalis (amb azas, ed. 11994: 410).